P10_TA(2024)0018Bülento Mumay atvejis Turkijoje2024 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bülento Mumay atvejo Turkijoje (2024/2856(RSP))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Turkijos,

–atsižvelgdamas į 2024 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą, pagal kurį Turkija užima 158 vietą iš 180 valstybių,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 150 straipsnio 5 dalį ir 136 straipsnio 4 dalį,

A.kadangi 2023 m. gegužės 6 d. Turkijos žurnalistas ir „Deutsche Welle“ Turkijos redakcijos Stambulo biuro koordinatorius Bülentas Mumay buvo nuteistas 20 mėnesių laisvės atėmimo bausme už įrašus socialiniuose tinkluose apie tai, kad AKP partijos valdymo laikotarpiu provyriausybinė bendrovė pasisavino Stambulo savivaldybės metro lėšas; kadangi jo apeliacinis skundas buvo atmestas, o tviterio žinutės pašalintos;

B.kadangi 2024 m. rugpjūčio 20 d. Stambulo 26-asis apygardos teismas, veikdamas kaip apeliacinis teismas, nuosprendį paliko galioti ir nurodė Informacinių ir ryšių technologijų tarnybai blokuoti prieigą prie naujienų reportažų apie paliktą galioti laisvės atėmimo bausmę;

C.kadangi šis nuosprendis kartu su pasikartojančia cenzūra rodo didėjantį spaudimą spaudos laisvei Turkijoje, o Bülento Mumay atvejis yra ne pavienis incidentas, o platesnio masto teisminio priekabiavimo ir cenzūros, nukreiptų prieš nepriklausomą Turkijos žiniasklaidą, modelio dalis;

D.kadangi Turkija, kaip Europos Tarybos narė ir ES šalis kandidatė, privalo taikyti aukščiausius demokratinius standartus ir praktiką, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, teisinei valstybei, pagrindinėms laisvėms (pvz., spaudos laisvei ir saviraiškos laisvei) ir visuotinei teisei į teisingą bylos nagrinėjimą bei griežtą nekaltumo prezumpcijos principo ir teisės į tinkamą procesą paisymą;

1.smerkia nuosprendį Bülentui Mumay, kuris atitinka platesnio masto kritiškos žurnalistikos nutildymo modelį; ragina Turkijos valdžios institucijas panaikinti kaltinimus Bülentui Mumay ir visiems savavališkai sulaikytiems žiniasklaidos darbuotojams ir žurnalistams, taip pat politiniams oponentams, žmogaus teisių gynėjams, valstybės tarnautojams ir akademinės bendruomenės nariams;

2.yra labai susirūpinęs dėl to, kad demokratiniai standartai Turkijoje nuolat prastėja, negailestingai susidorojama su bet kokiais kritiškais balsais, o nepriklausomi žurnalistai, aktyvistai ir opozicijos nariai persekiojami, netylant pranešimams apie teisinį bauginimą, cenzūrą ir finansinę prievartą kaip būdus slopinti kritiką ir tiriamąją žurnalistiką;

3.apgailestauja dėl to, kad Turkijos vyriausybė, priėmusi keletą įstatymų, įskaitant 2020 m. Socialinės žiniasklaidos įstatymą, 2021 m. Kovos su pinigų plovimu įstatymą ir 2022 m. Dezinformacijos įstatymą, sukūrė sudėtingą teisės aktų tinklą, kuris naudojamas kaip priemonė siekiant sistemingai kontroliuoti ir nutildyti žurnalistus; yra labai susirūpinęs dėl naujo „užsienio agentų reglamento“, kuris bus priimtas iki 2024 m. pabaigos;

4.toliau smerkia tai, kad Turkijoje prokuratūrai ir teisminėms institucijoms stinga nepriklausomumo, o teismų sistema politiškai instrumentalizuojama, ir ragina Turkijos valdžios institucijas atkurti teisminių institucijų nepriklausomumą, gerbti spaudos laisvę ir užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

5.ragina EIVT tinkamai remti ES delegaciją Turkijoje intensyviau stebint sulaikytų žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų teismo procesus ir kelti klausimus dėl jų atvejų Turkijos valdžios institucijoms visais lygmenimis, kartu palaikant glaudžius ryšius su pilietine visuomene;

6.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIVT ir Turkijos prezidentui, vyriausybei bei parlamentui ir pasirūpinti, kad ji būtų išversta į turkų kalbą.