1.labai apgailestauja dėl to, kad nuo 2009 m. ir vėl dėl 2022 finansinių metų Taryba ir toliau atsisako bendradarbiauti su Parlamentu vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, todėl Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo, paremto rimtu ir nuodugniu Tarybos biudžeto vykdymo tikrinimu, taigi Parlamentas yra priverstas atsisakyti patvirtinti biudžeto įvykdymą;

2.pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. atitinkamos Parlamento tarnybos pranešėjo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros klausimais vardu perdavė Tarybos sekretoriatui klausimyną, kuriame pateikti 74 Parlamentui svarbūs klausimai, kad būtų galima nuodugniai patikrinti Tarybos biudžeto vykdymą ir Tarybos valdymą; taip pat pažymi, kad panašūs klausimynai buvo išsiųsti visoms kitoms institucijoms ir jos visos pateikė Parlamentui išsamius atsakymus į visus klausimus;

3.apgailestauja, kad 2023 m. spalio 12 d. Tarybos generalinis sekretoriatas vėl informavo Parlamentą, kad jis neatsakys į Parlamento klausimyną ir kad Taryba nedalyvaus numatytame 2023 m. spalio 25 d. klausyme, nors jis yra biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis ir jame dalyvavo visos kitos pakviestos institucijos;

4.atkreipia dėmesį į Parlamento prerogatyvą patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal SESV 319 straipsnį ir taikomas Finansinio reglamento bei Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, laikantis dabartinio aiškinimo ir praktikos, būtent, įgaliojimą patvirtinti biudžeto įvykdymą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu;

5.pabrėžia, kad Finansinio reglamento 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Komisija suteikia kitoms Sąjungos institucijoms reikalingus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti, ir todėl mano, kad nesuvokiama yra Tarybos nuomonė, jog Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų būti suteiktas Komisijai;

6.pabrėžia, kad beveik dvidešimt metų Parlamentas taiko nusistovėjusią ir pripažintą praktiką, pagal kurią biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms; primena, kad Komisija pareiškė, jog ji neturi galimybių prižiūrėti, kaip vykdomi kitų Sąjungos institucijų biudžetai; atkreipia dėmesį į ne kartą išsakytą Komisijos nuomonę, kad Parlamentas ir toliau turėtų laikytis praktikos, pagal kurią jis suteikia biudžeto įvykdymo patvirtinimą dėl kiekvienos Sąjungos institucijos administracinių išlaidų;

7.pabrėžia, jog dabartinė padėtis yra tokia, kad Parlamentas gali tik patikrinti Audito Rūmų ir Ombudsmeno ataskaitas, taip pat Tarybos interneto svetainėje viešai skelbiamą informaciją, nes Taryba toliau aplaidžiai nebendradarbiauja su Parlamentu, taigi Parlamentas negali tinkamai vykdyti savo pareigų ir priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

8.apgailestauja dėl to, kad Taryba jau daugiau kaip dešimtmetį rodo, jog neturi jokio politinio noro bendradarbiauti su Parlamentu vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; pabrėžia, kad šis elgesys daro ilgalaikį neigiamą poveikį abiem institucijoms, diskredituoja Sąjungos biudžeto valdymą ir demokratinę priežiūrą ir griauna piliečių pasitikėjimą Sąjunga kaip skaidriu subjektu;

9.dar kartą pareiškia, kad yra labai nusivylęs Tarybos požiūriu į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kuriuo Sąjungos piliečiams pasiunčiama netinkama žinia metu, kai būtinas didesnis skaidrumas; pabrėžia, kad Taryba turi laikytis tų pačių atskaitomybės standartų, kurių laikymosi ji tikisi iš kitų Sąjungos institucijų;

10.pabrėžia, kad visos kitos Sąjungos institucijos pripažįsta ir supranta principą, pagal kurį, atsižvelgiant į su biudžeto vykdymu susijusių įgaliojimų delegavimą, vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas turi teisę ir pareigą tikrinti jų biudžetus ir šių biudžetų vykdymą; atsižvelgdamas į tai, reiškia tvirtą nepritarimą tam, kad Taryba ir toliau atsisako bendradarbiauti su Parlamentu šiuo klausimu;

11.primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika remia mokesčių mokėtojų ir visuomenės teisę būti informuotiems apie viešųjų pajamų naudojimą; todėl reikalauja visapusiškai gerbti Parlamento, kaip demokratinės atskaitomybės principo laikymąsi užtikrinančios institucijos, prerogatyvą ir vaidmenį; ragina Tarybą tinkamai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, priimtas vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

12.pabrėžia, kad persvarsčius Sutartis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra galėtų tapti aiškesnė ir skaidresnė, nes Parlamentui būtų suteikta aiški kompetencija teikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą kiekvienai Sąjungos institucijai, įstaigai, organui ir agentūrai atskirai; vis dėlto pabrėžia, kad, kol bus atliktas toks persvarstymas, dabartinė padėtis turi būti pagerinta užtikrinant geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą pagal dabartinę Sutarčių sistemą, ir primygtinai ragina Tarybą aktyviai bendradarbiauti su Parlamentu sprendžiant su dabartine padėtimi susijusias problemas;

13.ragina Tarybą nedelsiant atnaujinti derybas su Parlamentu aukščiausiu lygmeniu, įtraukiant generalinius sekretorius ir abiejų institucijų pirmininkus, siekiant išeiti iš aklavietės ir rasti sprendimą, kartu atsižvelgiant į atitinkamus Parlamento ir Tarybos vaidmenis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje bei užtikrinant biudžeto vykdymo skaidrumą ir tinkamą demokratinę kontrolę;

14.apgailestauja, kad Taryba nepasirengė tam, kad būtų išvengta valstybės narės, kuriai pritaikyta 7 straipsnio procedūra, pirmininkavimo Tarybai, dėl to Vengrijos vyriausybė piktnaudžiauja pirmininkavimu Tarybai ir buvo pažeistas lojalaus bendradarbiavimo principas;

15.pabrėžia, kad tebegalioja 2024 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktos Parlamento pastabos dėl politinių prioritetų, apimančios privalomų gairių dėl įmonių teikiamos paramos rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančioms valstybėms narėms nebuvimą, biudžeto ir finansų valdymą, vidaus valdymą, veiklos rezultatus ir vidaus kontrolę, žmogiškuosius išteklius, lygybę, pvz., lyčių disbalansą, ir darbuotojų gerovę, etikos sistemą bei skaidrumą, skaitmeninimą, kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą, pastatus, aplinką ir tvarumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir komunikaciją;

16.pakartoja, kad vieningo balsavimo procedūros naudojimas Taryboje tam tikrose politikos srityse paralyžiuoja Sąjungos sprendimų priėmimo procesą ir dėl to kyla valstybių narių, ypač tų, kurios nesilaiko teisinės valstybės principo, šantažo rizika.