__________________
__________________
klimato kaita ir kiti su aplinka susiję iššūkiai, poreikis užtikrinti teisingą žaliąją pertvarką, energetinį nepriklausomumą, didesnį nulinio balanso pramonės konkurencingumą ir Europos atvirą strateginį savarankiškumą, taip pat skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto ir platformų ekonomikos plėtojimas, nuotolinio darbo masto didėjimas ir demografiniai pokyčiai labai keičia Sąjungos ekonomiką ir visuomenę. Sąjunga ir jos valstybės narės turi bendradarbiauti, kad veiksmingai ir iniciatyviai reaguotų į tokius struktūrinius pokyčius ir prireikus pritaikytų esamas sistemas, pripažindamos glaudžią valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų bei susijusios politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, kartu pripažįstant socialinių partnerių vaidmenį, laikantis SESV ir Sąjungos nuostatų dėl ekonomikos valdymo, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį. Tokie politikos veiksmai turėtų, be kita ko, paskatinti tvarias investicijas visuose ES regionuose, patvirtinti įsipareigojimą tinkama tvarka vykdyti reformas ir teikti investicijas, kuriomis skatinamas tvarus ir integracinis ekonomikos augimas, kokybiškų darbo vietų kūrimas, produktyvumas,
klimato kaita
__________________
__________________
darbo rinkos reformos, įskaitant nacionalinių darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų reformas, turėtų būti vykdomos laikantis nacionalinės socialinio dialogo praktikos ir gerbiant socialinių partnerių autonomiją, kad būtų nustatytas sąžiningas darbo užmokestis, kuriuo būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis, tvarus ekonomikos augimas ir aukštynkryptė socialinė
darbo rinkos reformos, įskaitant nacionalinių darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų reformas, turėtų būti vykdomos laikantis nacionalinės socialinio dialogo praktikos ir
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kiti Sąjungos fondai padeda valstybėms narėms įgyvendinti Sąjungos prioritetus atitinkančias reformas ir investicijas, kad Sąjungos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės bei atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai besikeičiančiomis aplinkybėmis po COVID-19 pandemijos. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą dar padidino anksčiau egzistavusius socialinius ir ekonominius iššūkius, nes didesnės energijos kainos ypač paveikė mažas pajamas gaunančius namų ūkius. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų toliau užtikrinti, kad būtų sušvelnintas socialinis poveikis, poveikis užimtumui ir ekonominis poveikis, ir kad pertvarkos būtų socialiai sąžiningos ir teisingos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad didesnis atviras strateginis savarankiškumas ir spartesnė žalioji pertvarka padės sumažinti priklausomybę nuo energijos ir kitų strateginių produktų ir technologijų importo, visų pirma iš Rusijos. Labai svarbu didinti atsparumą ir siekti kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs visuomenės ir ekonomikos dalyviai.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kiti Sąjungos fondai padeda valstybėms narėms įgyvendinti Sąjungos prioritetus atitinkančias reformas ir investicijas, kad Sąjungos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės bei atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai besikeičiančiomis aplinkybėmis po COVID-19 pandemijos. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą dar padidino anksčiau egzistavusius socialinius ir ekonominius iššūkius, nes didesnės energijos kainos ypač paveikė mažas pajamas gaunančius namų ūkius. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų toliau užtikrinti, kad būtų sušvelnintas socialinis poveikis, poveikis užimtumui ir ekonominis poveikis, ir kad pertvarkos būtų socialiai sąžiningos ir teisingos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad didesnis atviras strateginis savarankiškumas ir spartesnė žalioji pertvarka padės sumažinti priklausomybę nuo energijos ir kitų strateginių produktų ir technologijų importo, visų pirma iš Rusijos. Labai svarbu didinti atsparumą ir siekti kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs visuomenės ir ekonomikos dalyviai.
Kad būtų galima remti pokyčius darbo rinkoje ir visapusiškai išnaudoti neišnaudotą darbo rinkos potencialą, taip pat laikantis aktyvios įtraukties požiūrio ir atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kaip pabrėžta, be kita ko, La Hulpės deklaracijoje dėl Europos socialinių teisių ramsčio ateities (
Kad būtų galima remti pokyčius darbo rinkoje ir visapusiškai išnaudoti neišnaudotą darbo rinkos potencialą, taip pat laikantis aktyvios įtraukties požiūrio ir atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kaip pabrėžta, be kita ko, La Hulpės deklaracijoje dėl Europos socialinių teisių ramsčio ateities (
__________________
__________________
turėtų būti
turėtų būti
__________________
__________________
Turėtų būti toliau išnaudojamas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi, laikantis Neįgaliųjų teisių strategijos(
Turėtų būti toliau išnaudojamas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi, laikantis Neįgaliųjų teisių strategijos(
__________________
__________________
Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į kokybiškų darbo vietų kūrimą bei jas remti, taip pat naudotis galimybėmis, susijusiomis su skaitmenine ir žaliąja pertvarka, atsižvelgdamos į Sąjungos ir nacionalinius pagrindinius tikslus iki 2030 m. užimtumo srityje. Tuo tikslu
Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į kokybiškų darbo vietų kūrimą bei jas remti, taip pat naudotis galimybėmis, susijusiomis su skaitmenine ir žaliąja pertvarka, atsižvelgdamos į Sąjungos ir nacionalinius pagrindinius tikslus iki 2030 m. užimtumo srityje.
Siekiant didinti atsparumą galimiems ekonominiams ir (arba) darbo rinkos sukrėtimams, svarbus vaidmuo tenka gerai parengtoms sutrumpinto darbo laiko tvarkos sistemoms ir panašioms priemonėms.
Siekiant didinti atsparumą galimiems ekonominiams ir (arba) darbo rinkos sukrėtimams, svarbus vaidmuo tenka gerai parengtoms sutrumpinto darbo laiko tvarkos sistemoms
Valstybės narės, įskaitant tas, kuriose minimalusis darbo užmokestis nustatomas teisės aktais, turėtų skaidriai ir nuspėjamai skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo ir užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą, sudarydamos sąlygas tam, kad darbo užmokesčiu būtų tinkamai reaguojama į našumo pokyčius, ir nustatydamos teisingą darbo užmokestį, kuriuo būtų galima užtikrinti deramą gyvenimo lygį, kartu itin daug dėmesio skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms, siekiant stiprinti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją. Darbo užmokesčio nustatymo mechanizmuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į socialines ir ekonomines sąlygas, įskaitant užimtumo augimą, konkurencingumą, perkamąją galią ir regionų bei sektorių pokyčius. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, atsižvelgdami į nacionalinę praktiką ir socialinių partnerių autonomiją, turėtų užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų tinkamą darbo užmokestį, tiesiogiai ar netiesiogiai naudodamiesi kolektyvinėmis sutartimis arba tinkamu teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu, atsižvelgiant į jo poveikį konkurencingumui, kokybiškų darbo vietų kūrimui, perkamajai galiai ir dirbančiųjų skurdui.
Valstybės narės, įskaitant tas, kuriose minimalusis darbo užmokestis nustatomas teisės aktais, turėtų skaidriai ir nuspėjamai skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo ir užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą, sudarydamos sąlygas tam, kad darbo užmokesčiu būtų tinkamai reaguojama į
Valstybės narės, atsižvelgdamos į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, turėtų propaguoti tvarumą, našumą, konkurencingumą, įsidarbinamumą ir
Valstybės narės, atsižvelgdamos į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, turėtų propaguoti tvarumą, našumą,
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti prastėjantiems jaunimo mokymosi rezultatams, ypač pagrindinių įgūdžių srityje. Reikia spręsti problemas, kylančias mokytojo profesijai, įskaitant jos patrauklumą, mokytojų trūkumo problemą ir poreikį investuoti į mokytojų ir dėstytojų skaitmeninių įgūdžių gebėjimus. Be to, švietimo ir mokymo sistemos turėtų suteikti visiems besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų, įskaitant bazinius ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat universaliųjų gebėjimų ir išugdyti kritinį mąstymą atsižvelgiant į dezinformacijos pavojų, kad būtų padėti pagrindai gebėjimui prisitaikyti ir atsparumui visą gyvenimą ir užtikrinta mokytojų parengtis puoselėti tas besimokančių asmenų kompetencijas. Valstybės narės turėtų remti darbingo amžiaus suaugusius asmenis, kad jie galėtų dalyvauti mokymuose, ir teikti asmenims daugiau paskatų bei didinti jų motyvaciją siekti mokymo, be kita ko, kai tinkama, naudodamosi individualiosiomis mokymosi sąskaitomis ir užtikrindamos jų perkeliamumą keičiant profesinę veiklą, taip pat taikydamos patikimą mokymo kokybės vertinimo sistemą. Valstybės narės turėtų išnagrinėti galimybę naudoti mikrokredencialus siekiant remti mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą. Jos turėtų visiems sudaryti sąlygas numatyti darbo rinkos poreikius ir geriau prie jų prisitaikyti, visų pirma nuolat keliant kvalifikaciją ir persikvalifikuojant, taip pat teikdamos integruotas gaires ir konsultacijas, kad būtų remiamas visų norinčių sąžiningas ir teisingas profesinės veiklos keitimas, gerinami užimtumo ir socialiniai rezultatai bei našumas, sprendžiamas darbo jėgos trūkumo bei įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties klausimas, didinamas bendras ekonomikos atsparumas sukrėtimams ir sudaromos palankesnės sąlygos galimiems koregavimams.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti prastėjantiems jaunimo mokymosi rezultatams, ypač pagrindinių įgūdžių srityje. Reikia spręsti problemas, kylančias mokytojo profesijai, įskaitant jos patrauklumą, mokytojų trūkumo problemą ir poreikį investuoti į mokytojų ir dėstytojų skaitmeninių įgūdžių gebėjimus. Be to, švietimo ir mokymo sistemos turėtų suteikti visiems besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų, įskaitant bazinius ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat universaliųjų gebėjimų ir išugdyti kritinį mąstymą atsižvelgiant į dezinformacijos pavojų, kad būtų padėti pagrindai gebėjimui prisitaikyti ir atsparumui visą gyvenimą
Valstybės narės turėtų teikti lygias galimybes visiems, šalindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose, taip pat regionuose. Visų pirma vaikams turėtų būti suteikta galimybė gauti įperkamą ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Siekdamos naujų Barselonos tikslų ir taikydamos Europos vaiko garantijų sistemą valstybės narės turėtų kelti bendrą kvalifikacijos lygį, mažinti švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičių, remti vaikų iš nepalankioje padėtyje esančių grupių ir atokių vietovių vienodas galimybes gauti išsilavinimą, didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, remti galimybes įgyti tretinį išsilavinimą ir jį baigti, taip pat didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) absolventų, ypač moterų, skaičių tiek profesinio rengimo, tiek aukštojo mokslo įstaigose. Taip pat reikėtų remti geriausius rezultatus ir kompetenciją švietimo rezultatų srityje, atsižvelgiant į jų vaidmenį skatinant būsimą ES inovacijų potencialą. Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką organizuodamos kokybiškas stažuotes ir pameistrystę, taip pat didinti suaugusiųjų, visų pirma palankių sąlygų neturinčių ir žemos kvalifikacijos besimokančių asmenų, dalyvavimą nuolatinio mokymosi programose. Atsižvelgdamos į naujus skaitmeninės, žaliosios ir senėjančios visuomenės reikalavimus, valstybės narės turėtų atnaujinti ir padidinti lankstaus pradinio ir tęstinio profesinio rengimo ir mokymo pasiūlą ir įsisavinimą, savo profesinio rengimo ir mokymo sistemose stiprinti mokymąsi darbo vietoje, be kita ko, pasitelkdamos prieinamą, kokybišką ir veiksmingą pameistrystę, ir remti žemos kvalifikacijos suaugusiuosius, kad jie išlaikytų savo įsidarbinamumą. Be to, valstybės narės turėtų didinti tretinio mokslo ir
Valstybės narės turėtų teikti lygias galimybes visiems, šalindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose, taip pat regionuose. Visų pirma vaikams turėtų būti suteikta galimybė gauti įperkamą ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Siekdamos naujų Barselonos tikslų ir taikydamos Europos vaiko garantijų sistemą valstybės narės turėtų kelti bendrą kvalifikacijos lygį, mažinti švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičių, remti vaikų iš nepalankioje padėtyje esančių grupių ir atokių vietovių vienodas galimybes gauti išsilavinimą, didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, remti galimybes įgyti tretinį išsilavinimą ir jį baigti, taip pat didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) absolventų, ypač moterų, skaičių tiek profesinio rengimo, tiek aukštojo mokslo įstaigose. Taip pat reikėtų remti geriausius rezultatus ir kompetenciją švietimo rezultatų srityje, atsižvelgiant į jų vaidmenį skatinant būsimą ES inovacijų potencialą. Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką organizuodamos kokybiškas
Valstybės narės bedarbiams ir ekonomiškai neaktyviems žmonėms turėtų laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą, grindžiamą parama darbo paieškoms, mokymui, kvalifikacijos kėlimui, perkvalifikavimui ir galimybei naudotis kitomis įgalinimo paslaugomis, ypatingą dėmesį skirdamos pažeidžiamoms grupėms ir žmonėms, kuriuos paveikė žalioji ir skaitmeninė pertvarka ar darbo rinkos sukrėtimai. Siekiant reikšmingai sumažinti ilgalaikį bei struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, kuo greičiau
Valstybės narės bedarbiams ir ekonomiškai neaktyviems žmonėms turėtų laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą, grindžiamą parama darbo paieškoms, mokymui, kvalifikacijos kėlimui, perkvalifikavimui ir galimybei naudotis kitomis įgalinimo paslaugomis, ypatingą dėmesį skirdamos pažeidžiamoms grupėms ir žmonėms, kuriuos paveikė
Valstybės narės turėtų siekti šalinti kliūtis ir paskatas nedirbti, trukdančias dalyvauti darbo rinkoje, ir teikti paskatas joje dalyvauti, visų pirma mažas pajamas gaunantiems, papildomas šeimos pajamas uždirbantiems asmenims (dažnai – moterims) ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, įskaitant migrantų kilmės asmenis ir
Valstybės narės turėtų siekti šalinti kliūtis ir paskatas nedirbti, trukdančias dalyvauti darbo rinkoje, ir teikti paskatas joje dalyvauti, visų pirma mažas pajamas gaunantiems, papildomas šeimos pajamas uždirbantiems asmenims (dažnai
Kad galėtų naudotis dinamiška bei našia darbo jėga ir naujais darbo bei verslo modeliais, valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, išlaikydamos teisių ir pareigų pusiausvyrą. Jos turėtų mažinti darbo rinkų segmentaciją ir užkirsti jai kelią, kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu ir skatinti perėjimą prie neterminuotų užimtumo formų. Užimtumo apsaugos taisyklės, darbo teisė ir institucijos turėtų užtikrinti
Kad galėtų naudotis dinamiška bei našia darbo jėga ir naujais darbo bei verslo modeliais, valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, išlaikydamos teisių ir pareigų pusiausvyrą. Jos turėtų mažinti darbo rinkų segmentaciją ir užkirsti jai kelią, kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu ir skatinti perėjimą prie neterminuotų užimtumo formų. Užimtumo apsaugos taisyklės, darbo teisė ir institucijos turėtų užtikrinti
Vykdant politiką turėtų būti siekiama gerinti ir remti dalyvavimą darbo rinkoje, atitiktį darbo rinkos poreikiams bei profesinės veiklos keitimą, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir, be kita ko, nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose. Valstybės narės turėtų veiksmingai skatinti ir remti galinčių dalyvauti darbo rinkoje asmenų aktyvumą, visų pirma tų, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms, pavyzdžiui, moterų ir jaunimo, taip pat pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, pavyzdžiui, žemesnės kvalifikacijos asmenų ir ilgalaikių bedarbių, neįgaliųjų, migrantų kilmės asmenų, įskaitant asmenis, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas,
Vykdant politiką turėtų būti siekiama gerinti ir remti dalyvavimą darbo rinkoje, atitiktį darbo rinkos poreikiams bei profesinės veiklos keitimą, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir, be kita ko, nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose. Valstybės narės turėtų veiksmingai skatinti ir remti galinčių dalyvauti darbo rinkoje asmenų aktyvumą, visų pirma tų, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms, pavyzdžiui, moterų ir jaunimo, taip pat pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, pavyzdžiui, žemesnės kvalifikacijos asmenų ir ilgalaikių bedarbių, neįgaliųjų, migrantų kilmės asmenų, įskaitant asmenis, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, romų bendruomenėms priklausančių asmenų ir vyresnio amžiaus darbuotojų. Valstybės narės turėtų didinti aktyvios darbo rinkos politikos mastą ir veiksmingumą, plėsdamos jos tikslinę auditoriją, informavimo veiklą bei aprėptį ir geriau susiedamos ją su socialinėmis paslaugomis, mokymu ir bedarbių pajamų rėmimu jiems ieškant darbo, atsižvelgiant į jų teises ir pareigas. Valstybės narės turėtų kuo geriau naudotis ES finansavimu ir technine parama,
Valstybės narės
Valstybės narės
Turėtų būti didinamas ir tinkamai remiamas besimokančių asmenų, pameistrių ir darbuotojų, ypač profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių asmenų, turinčių mažiau judumo patirties, siekiant pagerinti jų įgūdžius ir įsidarbinamumą, išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą ir skatinti ES lygmens konkurencingumą. Reikėtų šalinti darbo jėgos judumo ES viduje kliūtis, įskaitant profesinių kvalifikacijų pripažinimo arba įgytų socialinės apsaugos teisių perkėlimo procedūras. Sąžiningos ir deramos sąlygos visiems tarpvalstybinę veiklą vykdantiems asmenims turėtų būti užtikrintos vengiant diskriminacijos ir taikant tokį patį požiūrį, kaip ir į ES piliečius, ir užtikrinant nacionalinių bei ES teisės aktų vykdymą, taip pat stiprinant nacionalinių administracijų administracinį bendradarbiavimą dėl mobiliųjų darbuotojų, naudojantis Europos darbo institucijos pagalba.
Turėtų būti didinamas ir tinkamai remiamas besimokančių asmenų, pameistrių ir darbuotojų, ypač profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių asmenų, turinčių mažiau judumo patirties, siekiant pagerinti jų įgūdžius ir įsidarbinamumą, išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą ir skatinti ES lygmens konkurencingumą. Reikėtų šalinti darbo jėgos judumo ES viduje kliūtis, įskaitant profesinių kvalifikacijų pripažinimo arba įgytų socialinės apsaugos teisių perkėlimo procedūras.
Laikino sienų uždarymo
Laikino sienų uždarymo atvejais reikėtų remti ypatingos svarbos profesijų darbuotojų ir tarpvalstybinių, sezoninių bei komandiruotų darbuotojų judumą. Valstybės narės turėtų toliau skatinti specialistų pritraukimo partnerystes stiprindamos teisėtus migracijos būdus, vykdydamos naujas judumo programas ir kurdamos veiksmingą darbuotojų ir jų šeimų integracijos politiką, apimančią švietimą ir mokymą, įskaitant kalbų mokymą, užimtumą, sveikatos priežiūrą ir būstą.
Valstybės narės taip pat turėtų stengtis sudaryti tinkamas sąlygas naujoms darbo formoms ir metodams, išnaudoti savo darbo vietų kūrimo potencialą ir kartu užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į esamas socialines teises. Jos turėtų teikti konsultacijas ir gaires dėl teisių ir pareigų, kurios yra taikomos pagal netipines sutartis ir naujas darbo formas, pavyzdžiui, darbą skaitmeninėse darbo platformose ir
Valstybės narės taip pat turėtų stengtis sudaryti tinkamas sąlygas naujoms darbo formoms ir metodams, išnaudoti savo darbo vietų kūrimo potencialą ir kartu užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į esamas socialines teises
Valstybės narės, pasikonsultavusios ir glaudžiai bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, kartu gerbdamos jų savarankiškumą, turėtų užtikrinti palankią aplinką dvišaliam ir trišaliam socialiniam dialogui visais lygmenimis, įskaitant kolektyvines derybas, viešajame ir privačiajame sektoriuose pagal nacionalinę teisę ir (arba) praktiką. Valstybės narės turėtų sistemingai, prasmingai ir laiku įtraukti socialinius partnerius į užimtumo, socialinės ir, kai aktualu, ekonominės bei kitos viešosios politikos formavimą ir įgyvendinimą, be kita ko, teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą ir atnaujinimą. Valstybės narės turėtų skatinti platesnę kolektyvinių derybų aprėptį, be kita ko, skatindamos socialinių partnerių gebėjimų kūrimą ir stiprinimą, sudaryti sąlygas veiksmingoms kolektyvinėms deryboms visais atitinkamais lygmenimis ir skatinti koordinavimą tarp šių lygmenų ir juose visuose. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami derėtis jiems svarbiais klausimais ir sudaryti kolektyvines sutartis, visapusiškai atsižvelgiant į jų autonomiją ir kolektyvinių veiksmų teisę.
Valstybės narės, pasikonsultavusios ir glaudžiai bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, kartu gerbdamos jų savarankiškumą, turėtų
Remdamosi esama nacionaline praktika valstybės narės, kai tinkama, turėtų atsižvelgti į atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų patirtį sprendžiant užimtumo ir socialinius klausimus.
Valstybės narės, taip pat skirdamos pakankamai dėmesio regioniniam ir teritoriniam aspektams, turėtų skatinti įtraukias ir visiems atviras darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų
Valstybės narės, taip pat skirdamos pakankamai dėmesio regioniniam ir teritoriniam aspektams, turėtų skatinti įtraukias ir visiems atviras darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų
Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos visiems užtikrintų tinkamą, veiksmingą, efektyvią ir tvarią socialinę apsaugą visais gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį, aukštynkryptį socialinį judumą, teikdamos paskatas dalyvauti darbo rinkoje, remdamos socialines investicijas, kovodamos su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe, be kita ko, tam pritaikydamos savo mokesčių bei išmokų sistemas ir įvertindamos politikos krypčių paskirstomąjį poveikį. Universalius metodus papildžius tiksliniais, padidės socialinės apsaugos sistemų veiksmingumas. Be to, modernizuojant socialinės apsaugos sistemas turėtų būti siekiama padidinti jų atsparumą daugialypiams iššūkiams.
Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos visiems užtikrintų tinkamą, veiksmingą, efektyvią ir tvarią socialinę apsaugą visais gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį, aukštynkryptį socialinį judumą, teikdamos paskatas dalyvauti darbo rinkoje, remdamos socialines investicijas, kovodamos su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe, be kita ko, tam pritaikydamos savo mokesčių bei išmokų sistemas ir įvertindamos politikos krypčių paskirstomąjį poveikį. Universalius metodus papildžius tiksliniais, padidės socialinės apsaugos sistemų veiksmingumas. Be to, modernizuojant socialinės apsaugos sistemas turėtų būti siekiama padidinti jų atsparumą daugialypiams iššūkiams.
Valstybės narės turėtų plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis įgalinančiomis paslaugomis, siekiant patenkinti individualius poreikius. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti adekvačias minimalių pajamų išmokas visiems, neturintiems pakankamai išteklių, ir skatinti socialinę įtrauktį, remdamos ir skatindamos žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, be kita ko, tikslingai teikdamos socialines paslaugas. Būtina sąlyga lygioms galimybėms užtikrinti yra galimybė naudotis įperkamomis, prieinamomis ir kokybiškomis paslaugomis, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, nemokyklinės priežiūros, švietimo, mokymo, būsto, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant dirbančiųjų skurdą, laikantis Sąjungos ir nacionalinių pagrindinių tikslų iki 2030 m. skurdo mažinimo srityje. Vaikų skurdo ir socialinės atskirties problema, visų pirma, turėtų būti sprendžiama taikant visapusiškas ir integruotas priemones, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi, įskaitant vaikus, turėtų galimybę naudotis aukštos kokybės pagrindinėmis paslaugomis. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad remtini arba pažeidžiami asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą įperkamą ir socialinį būstą ar pagalbą aprūpinimo būstu srityje. Jos turėtų užtikrinti perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos ir spręsti energijos nepritekliaus, kaip vis reikšmingesnės skurdo formos, problemą, be kita ko, atitinkamais atvejais pažeidžiamoje padėtyje esantiems namų ūkiams taikydamos tikslines paramos priemones. Valstybės narės, veiksmingai naudodamos ES finansavimą ir techninę paramą, turėtų investuoti į socialinį būstą, būsto renovaciją ir papildomas paslaugas ir tenkinti neatidėliotiną įperkamo ir deramo būsto poreikį. Kiek tai susiję su šiomis paslaugomis, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius neįgaliųjų poreikius, įskaitant prieinamumą. Turėtų būti konkrečiai sprendžiama benamystės problema, skatinant galimybes gauti nuolatinį būstą ir teikiant įgalinančias paramos paslaugas.
Valstybės narės turėtų plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis įgalinančiomis paslaugomis, siekiant patenkinti individualius poreikius. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti adekvačias minimalių pajamų išmokas visiems, neturintiems pakankamai išteklių, ir skatinti socialinę įtrauktį, remdamos ir skatindamos
Valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas profilaktinės ir gydomosios sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, kartu užtikrindamos tvarumą ilguoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į didėjančią ilgalaikės priežiūros paklausą, taip pat susijusią su demografiniais pokyčiais, turėtų būti sprendžiama adekvatumo spragų, taip pat darbo jėgos trūkumo ir prastų darbo sąlygų problema.
Valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas profilaktinės ir gydomosios sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, kartu užtikrindamos tvarumą ilguoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į didėjančią ilgalaikės priežiūros paklausą, taip pat susijusią su demografiniais pokyčiais, turėtų būti sprendžiama adekvatumo spragų, taip pat darbo jėgos trūkumo ir prastų darbo sąlygų
Atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų tinkamumą ir tvarumą, suteikdamos lygias galimybes moterims ir vyrams įgyti ir kaupti teises į pensiją, be kita ko, pasitelkdamos papildomas pensijų sistemas, kad būtų užtikrintos
Atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų tinkamumą ir tvarumą, suteikdamos lygias galimybes moterims ir vyrams įgyti ir kaupti teises į pensiją, be kita ko, pasitelkdamos papildomas pensijų sistemas, kad būtų užtikrintos