P10_TA(2024)0029Padėtis Azerbaidžane, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimai ir santykiai su Armėnija2024 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Azerbaidžane, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų ir santykių su Armėnija (2024/2890(RSP))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Azerbaidžano, Armėnijos ir padėties Kalnų Karabache,

–atsižvelgdamas į atitinkamus dokumentus ir tarptautinius susitarimus, įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1991 m. gruodžio 21 d. Almatos deklaraciją, tačiau jais neapsiribojant,

–atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvenciją, kurią Azerbaidžanas ratifikavo 2002 m., ir į konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–atsižvelgdamas į 1954 m. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją,

–atsižvelgdamas į 1996 m. balandžio 22 d. Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Azerbaidžano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą OL L 246, 1999 9 17, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/1999/614/oj. ,

–atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo 2024 m. gegužės 29 d. pareiškimus dėl žmogaus teisių padėties Azerbaidžane ir 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą dėl išankstinių parlamento rinkimų Azerbaidžane,

–atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 24 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2527 (2024) „Dar nepatvirtintų Azerbaidžano parlamentinės delegacijos įgaliojimų ginčijimas iš esmės“,

–atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 7 d. surengtų pirmalaikių prezidento rinkimų stebėjimo misijos preliminarią nustatytų faktų ir išvadų ataskaitą ir į 2024 m. rugsėjo 1 d. surengtų pirmalaikių Azerbaidžano parlamento rinkimų stebėjimo misijos preliminarią nustatytų faktų ir išvadų ataskaitą,

–atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 29 d. Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaitą dėl Azerbaidžano ir į 2021 m. spalio 21 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro memorandumą dėl 2020 m. pradėtų Armėnijos ir Azerbaidžano karo veiksmų dėl Kalnų Karabacho humanitarinių padarinių ir padarinių žmogaus teisėms,

–atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. liepos 6 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartis dėl prašymo nurodyti laikinąsias priemones dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo taikymo (Armėnija / Azerbaidžanas),

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.kadangi pasirinkimas 29-ąją Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP29), kuri vyks 2024 m. lapkričio 11–22 d., rengti Azerbaidžano sostinėje Baku yra vertinamas prieštaringai, visų pirma dėl prastėjančios žmogaus teisių padėties Azerbaidžane, taip pat dėl neseniai padarytų akivaizdžių tarptautinės teisės pažeidimų, įskaitant agresyvų elgesį su kaimynine Armėnija; kadangi pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra įtvirtinti susitarime dėl priimančiosios šalies, kuriuo Azerbaidžano vyriausybė įsipareigojo gerbti šias teises; kadangi, rengdamosi šiai svarbiai tarptautinei konferencijai Azerbaidžano valdžios institucijos sustiprino represijas prieš pilietinės visuomenės organizacijas, aktyvistus, opozicijos politikus ir likusią nepriklausomą žiniasklaidą, vykdydamos jų sulaikymus ir teisminį persekiojimą; kadangi korupcija ir teismų nepriklausomumo stoka dar labiau kenkia valdymui;

B.kadangi pilietinės visuomenės organizacijos yra nurodžiusios, kad Azerbaidžane yra daugiau kaip 300 politinių kalinių, įskaitant Gubadą Ibadoghlu, Anarą Mammadli, Bakhtiyarą Hajiyevą, Tofigą Yagublu, Ilhamizą Guliyevą, Azizą Orujovą, Bahruzą Samadovą, Akifą Gurbanovą ir daugelį kitų; kadangi yra patikimų pranešimų apie kalinių žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant kalinimą nežmoniškomis sąlygomis, kankinimą ir atsisakymą suteikti tinkamą medicininę priežiūrą;

C.kadangi žinomam žmogaus teisių aktyvistui ir klimato aktyvistui Anarui Mammadli nuo 2024 m. balandžio 30 d. taikomas kardomasis kalinimas remiantis suklastotais kaltinimais dėl sąmokslo siekiant į šalį neteisėtai įvežti užsienio valiutą, ir kalinimo metu jo sveikata labai pablogėjo; kadangi 2023 m. liepos mėn. Azerbaidžano institucijos suėmė politikos ekonomistą, opozicijos veikėją ir vieną iš 2024 m. Sacharovo premijos už minties laisvę laureatų Gubadą Ibadoghlu, kuris buvo sulaikytas iki 2024 m. balandžio 22 d., kai sulaikymas buvo pakeistas namų areštu; kadangi sulaikymo laikotarpiu dėl kankinimų, nežmoniškų kalinimo sąlygų ir atsisakymo suteikti tinkamą medicininę priežiūrą smarkiai pablogėjo jo sveikata ir kilo pavojus jo gyvybei; kadangi Gubado Ibadoghlu žmonos Irados Bayramovos sveikata ir toliau blogėja dėl fizinio smurto, kurį ji patyrė, kai buvo sulaikyta Azerbaidžano institucijų; kadangi 2023 m. gruodžio 4 d. žmogaus teisių aktyvistas Ilhamizas Guliyevas buvo suimtas dėl politiškai motyvuotų kaltinimų praėjus keliems mėnesiams po to, kai jis anonimiškai davė interviu „Abzas Media“ apie įtariamą policijos praktiką sukompromituoti politinius aktyvistus dėl narkotikų;

D.kadangi jau daugiau kaip dešimtmetį Azerbaidžano valdžios institucijos vis ryžtingiau mažina erdvę pilietinei visuomenei, savavališkai nutraukia nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą ir suima arba priverčia pilietinės visuomenės atstovus išvykti iš šalies; kadangi pastaraisiais metais Azerbaidžano valdžios institucijos taiko vis griežtesnius apribojimus pilietinės visuomenės organizacijoms; kadangi aktyvistai, žurnalistai, politiniai oponentai ir kiti asmenys įkalinami dėl suklastotų ir politiškai motyvuotų kaltinimų;

E.kadangi žmogaus teisių gynėjų teigimu represijos prieš pilietinę visuomenę buvo vykdomos apytiksliai per kitus svarbius tarptautinius renginius, kuriuos surengė Azerbaidžanas, įskaitant 2012 m. Euroviziją ir 2015 m. Europos žaidynes;

F.kadangi atrodo, kad Azerbaidžano režimas plečia represinius veiksmus už valstybės sienų; kadangi Azerbaidžane vykdomos represijos prieš saviraiškos laisvę taip pat atsispindi pranešimuose apie tarptautines represijas ir represalijas prieš sulaikytųjų šeimos narius; kadangi nuo 2020 m. Prancūzijoje buvo kelis kartus kėsintasi nužudyti azerbaidžanietį disidentą ir tinklaraštininką Mahammadą Mirzali; kadangi 2024 m. rugsėjo 29 d. Azerbaidžano režimo kritikas Vidadi Isgandarli, kuris kaip politinis pabėgėlis gyveno Prancūzijoje, buvo užpultas savo namuose ir po dviejų dienų mirė nuo sužalojimų; kadangi Azerbaidžano institucijos taip pat vykdė politiškai motyvuotą ES piliečių baudžiamąjį persekiojimą, kaip matyti iš Théo Clerco atvejo, ir dėl to mažiausiai viena valstybė narė oficialiai įspėjo savo piliečius nekeliauti į Azerbaidžaną dėl savavališko kalinimo pavojaus;

G.kadangi Azerbaidžanas pagal plačiai paplitusią strategiją, vadinamą „ikrų diplomatija“, vykdo sistemingą Europos pareigūnų ir išrinktų atstovų papirkinėjimo politiką, siekdamas sušvelninti Azerbaidžano žmogaus teisių padėtį ir nutildyti kritikus; kadangi kai kurios bylos buvo ištirtos, o kai kurie susiję asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti kelių ES valstybių narių nacionaliniuose teismuose;

H.kadangi keliais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais konstatuota, kad Azerbaidžanas pažeidė žmogaus teises; kadangi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos duomenimis dar neįvykdyta arba tik iš dalies įvykdyta daugiau kaip 320 teismo sprendimų Azerbaidžano atžvilgiu, o tai yra didžiausias skaičius tarp visų Europos žmogaus teisių konvencijos šalių;

I.kadangi 2024 m. liepos 3 d. Europos Tarybos Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą viešai pasmerkė Azerbaidžano „atsisakymą gerinti padėtį atsižvelgiant į Komiteto rekomendacijas“ ir „nuolatinį Azerbaidžano valdžios institucijų bendradarbiavimo su Europos komitetu prieš kankinimą trūkumą“;

J.kadangi 2024 m. sausio mėn. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja nusprendė nepatvirtinti Azerbaidžano delegacijos įgaliojimų ir pabrėžė „labai didelį susirūpinimą dėl [Azerbaidžano] pagarbos žmogaus teisėms“; kadangi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja pažymėjo, kad jos Stebėsenos komiteto pranešėjams nebuvo leista susitikti su žmonėmis, kurie buvo sulaikyti dėl galimai politiškai motyvuotų kaltinimų, ir kad Azerbaidžano delegacija atsisakė leisti Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto pranešėjui apsilankyti šalyje;

K.kadangi, rinkimų stebėjimo misijos, kuriai vadovavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ESBO / ODIHR), teigimu, 2024 m. vasario 7 d. surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai vyko ribojančioje aplinkoje ir juose buvo slopinamos kritiškos nuomonės bei nebuvo politinių alternatyvų; kadangi 2024 m. rugsėjo 1 d. Azerbaidžane vyko pirmalaikiai parlamento rinkimai, kuriuos ESBO / ODIHR vadovaujama tarptautinė rinkimų stebėjimo misija apibūdino kaip vykusius ribojančioje politinėje ir teisinėje aplinkoje, kurioje nebuvo galimybių užtikrinti tikro pliuralizmo, todėl rinkimai vyko be konkurencijos; kadangi laikotarpiu iki parlamento rinkimų buvo sulaikyti keli vyriausybės kritikai;

L.kadangi žiniasklaidai taikomi teisės aktai Azerbaidžane tampa vis labiau represiniai, o 2022 m. vasario mėn. žiniasklaidai taikomu teisės aktu buvo iš esmės įteisinta cenzūra; kadangi kai kuriais kitais teisės aktais, kurie daro įtaką žiniasklaidai, taip pat pažeidžiami šalies tarptautiniai įsipareigojimai dėl saviraiškos laisvės ir spaudos laisvės; kadangi už viešą valdžios institucijų kritiką gresia griežtos sankcijos;

M.kadangi, organizacijos „Žurnalistai be sienų“ teigimu, beveik visas žiniasklaidos sektorius Azerbaidžane yra kontroliuojamas valdžios institucijų, šalyje nėra nepriklausomų televizijos ar radijo transliacijų, o visos spausdintų laikraščių, kuriuose pateikiami kritiški vertinimai, redakcijos yra uždarytos; kadangi valdžios institucijos ir toliau slopina paskutinę likusią nepriklausomą žiniasklaidą ir persekioja žurnalistus, kurie atsisako vykdyti savicenzūrą; kadangi Azerbaidžanas sulaikymų ir teisminio persekiojimo forma sustiprino represijas prieš likusią nepriklausomą žiniasklaidą, pvz., „Abzas Media“, „Kanal 13“ ir „Toplum TV“;

N.kadangi Azerbaidžano įstatymai, kuriais reglamentuojamas nevyriausybinių organizacijų (NVO) registravimas, veikla ir finansavimas, yra labai griežti ir savavališkai įgyvendinami, todėl neregistruotų NVO veikla yra faktiškai laikoma nusikaltimu; kadangi pagal 2024 m. indeksą (jį skelbia organizacija „Freedom House“) Azerbaidžanas yra viena iš mažiausiai laisvų pasaulio šalių, atsiliekanti net nuo Rusijos ir Baltarusijos;

O.kadangi „Gazprom“ ir „SOCAR“ dujų sutartys dėl vieno milijardo kubinių metrų dujų tiekimo iš Rusijos į Azerbaidžaną nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. sukėlė didelį susirūpinimą dėl Rusijos dujų reeksporto į Europos rinką, visų pirma atsižvelgiant į pasirašytą susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės energetikos srityje; kadangi ES siekia sumažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų, tačiau šis susitarimas galėtų būti laikomas kenkiančiu šiam tikslui, nes Rusijos dujos vis dar būtų tiekiamos į Azerbaidžaną, todėl dalis Azerbaidžano dujų galėtų būti naudojamos didesniam reeksportui į ES; kadangi taip pat yra gauta nerimą keliančių pranešimų, kad Rusijos dujos yra pervadinamos azerbaidžanietiškomis, siekiant jas parduoti Europos Sąjungoje;

P.kadangi Azerbaidžano vadovai vykdo prieš Europą ir Vakarus nukreiptą retoriką; kadangi Azerbaidžanas suintensyvino savo dezinformacijos kampanijas, nukreiptas prieš ES ir jos valstybes nares, ypatingą dėmesį skirdamas Prancūzijai; kadangi Azerbaidžanas aktyviai kišosi į Europos politiką prisidengdamas „antikolonializmu“, ypač užjūrio šalyse ir teritorijose, tokiose kaip Naujoji Kaledonija;

Q.kadangi, be to, 2023 m. rugsėjo mėn., po mėnesius trukusios neteisėtos Kalnų Karabacho blokados, Azerbaidžanas pradėjo iš anksto suplanuotą ir nepagrįstą karinį puolimą prieš šią teritoriją, priversdamas daugiau kaip 100 000 etninių armėnų bėgti į Armėniją, o tai prilygsta etniniam valymui; kadangi dėl šios priežasties Kalnų Karabache praktiškai nebeliko armėnų gyventojų, kurie šimtus metų gyveno šiame regione; kadangi šis išpuolis yra šiurkštus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimas, akivaizdus 2020 m. lapkričio 9 d. trišalio pareiškimo dėl ugnies nutraukimo pažeidimas ir įsipareigojimų, prisiimtų per derybas tarpininkaujant ES, nesilaikymas;

R.kadangi Kalnų Karabacho armėnai prarado savo nuosavybę ir turtą 2023 m. bėgdami nuo Azerbaidžano karinio puolimo ir nuo tada negali jų susigrąžinti; kadangi nuo tada tebevykdomi etniniam valymui prilygstantys veiksmai; kadangi ES suteikė humanitarinę pagalbą iš Kalnų Karabacho perkeltiems asmenims; kadangi esama patikimų pranešimų, patvirtinančių, kad Kalnų Karabache organizuotai naikinamas armėnų kultūros ir religinis paveldas; kadangi Azerbaidžano vadovai ir pareigūnai nuolat vartoja neapykantą kurstančią kalbą prieš armėnus;

S.kadangi tiek Azerbaidžanas, tiek Armėnija privalo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, o Trečiąja Ženevos konvencija karo belaisviai saugomi nuo bet kokio kankinimo ir žiauraus elgesio; kadangi iš pranešimų žinoma, kad šiuo metu Azerbaidžano kalėjimuose be tinkamo teisinio atstovavimo laikomi 23 kaliniai armėnai, įskaitant aštuonis buvusius Kalnų Karabacho vadovus, o kai kuriems iš jų buvo skirtos ilgos kalėjimo bausmės;

T.kadangi 2023 m. vasario mėn. ES dislokavo Europos Sąjungos misiją Armėnijoje (EUMA), kad stebėtų įvykius prie tarptautinės sienos su Azerbaidžanu; kadangi Azerbaidžanas atsisakė bendradarbiauti su EUMA ir į misiją buvo nukreipta Azerbaidžano valdžios institucijų ir vyriausybės kontroliuojamos žiniasklaidos dezinformacijos kampanija; kadangi Azerbaidžano vadovybė ir toliau skelbia iredentistinius pareiškimus dėl suverenios Armėnijos teritorijos; kadangi Azerbaidžano kariuomenė tebėra užėmusi ne mažiau kaip 170 km2 suverenios Armėnijos teritorijos;

U.kadangi Armėnija ir Azerbaidžanas vykdė derybas dėl taikos susitarimo, santykių normalizavimo ir sienų nustatymo ir prieš 2023 m. Kalnų Karabacho puolimą, ir po jo; kadangi, nepaisant ES ir kitų šalių tarpininkavimo pastangų, Azerbaidžanas ir Armėnija taikos susitarimo nepasirašė; kadangi abiejų šalių vyriausybės pareiškė, kad yra arti susitarimo, tačiau dėl neseniai išsakytų Azerbaidžano prezidento pastabų kyla susirūpinimas dėl Baku noro rasti kompromisą, kad derybos būtų užbaigtos;

V.kadangi ES visapusiškai remia tiek Azerbaidžano, tiek Armėnijos suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir aktyviai remia pastangas taikiomis priemonėmis siekti tvaraus šių dviejų šalių taikos susitarimo, užtikrinant atitinkamos šalies gyventojų teises;

W.kadangi nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios Azerbaidžanas sustiprino savo santykius su Rusija, įskaitant politinius ir ekonominius ryšius, taip pat sustiprino šių dviejų šalių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą; kadangi Rusija atvirai remia Azerbaidžano agresyvų elgesį Armėnijos atžvilgiu;

1.griežtai smerkia Azerbaidžano režimo šalyje ir už jos ribų vykdomas represijas prieš aktyvistus, žurnalistus, opozicijos lyderius ir kitus asmenis, įskaitant ES piliečius, kurios pastebimai suintensyvėjo prieš COP29 konferenciją; primygtinai ragina Azerbaidžano valdžios institucijas paleisti visus asmenis, savavališkai sulaikytus ar įkalintus dėl politinių pažiūrų, panaikinti visus politiškai motyvuotus kaltinimus ir nutraukti visas represijas Azerbaidžane ir už jo ribų; atsižvelgdamas į tai primena apie Tofigą Yagublu, Akifą Gurbanovą, Bakhtiyarą Hajiyevą, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, įskaitant Ulvi Hasanli, Sevinją Vagifgizi, Nargizą Absalamovą, Hafizą Babali ir Elnarą Gasimovą, Azizą Orujovą, Rufatą Muradli, Avazą Zeynalli, Elnurą Shukurovą, Alasgarą Mammadli, Ilhamizą Guliyevą ir Faridą Ismayilovą, taip pat po 2024 m. kovo mėn. suimtus pilietinės visuomenės aktyvistus, pavyzdžiui, Anarą Mammadli, Faridą Mehralizade, Igbalą Abilovą, Bahruzą Samadovą, Eminą Ibrahimovą ir Familą Khalilovą; reiškia didelį susirūpinimą dėl baimės aplinkos, kurią tai sukūrė šalies viduje, kai pilietinė visuomenė yra iš esmės nutildyta;

2.dar kartą ragina Azerbaidžano valdžios institucijas panaikinti visus kaltinimus dr. Gubadui Ibadoghlu ir leisti jam nekliudomai keliauti į užsienį ir į pasirinktą šalį, grįžti į savo šeimą, gauti jam skubiai reikalingą medicininę priežiūrą ir dalyvauti 2024 m. gruodžio mėn. Strasbūre vyksiančioje Sacharovo premijos įteikimo ceremonijoje; ragina Azerbaidžaną užtikrinti, kad Gubado Ibadoghlu pasirinktas gydytojas jam atliktų nepriklausomą sveikatos patikrinimą ir kad jam būtų leista gydytis užsienyje; ragina visus ES atstovus ir atskiras valstybes nares aktyviai remti dr. Gubado Ibadoghlu paleidimą iš namų arešto ir kiekvieną kartą bendraujant su su Azerbaidžano valdžios institucijomis primygtinai reikalauti, kad jis būtų paleistas į laisvę;

3.reikalauja, kad būtų užtikrinta spaudos ir saviraiškos laisvės ir kad nebūtų ribojamos žiniasklaidos organizacijos; todėl ragina Azerbaidžano vyriausybę paleisti žurnalistus, dirbančius „Abzas Media“ ir „Toplum TV“, įskaitant Ulvi Hasanli, Sevinją Vagifqizi ir Alasgarą Mammadli;

4.mano, kad Azerbaidžane vykdomi žmogaus teisių pažeidimai yra nesuderinami su COP29 rengimu šioje šalyje; primygtinai ragina ES vadovus, visų pirma Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen, pasinaudoti COP 29 kaip galimybe priminti Azerbaidžanui jo tarptautinius įsipareigojimus ir prasmingai spręsti šalies žmogaus teisių padėties klausimą bendraujant su Azerbaidžano valdžios institucijomis, be kita ko, ranginti besąlygiškai paleisti visus dėl savo politinių pažiūrų savavališkai sulaikytus ar įkalintus asmenis ir būnant šalyje prašyti susitikti su politiniais kaliniais; ragina ES ir jos valstybes nares dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos nebūtų rengiamos šalyse, kuriose žmogaus teisių padėtis yra prasta;

5.primena Azerbaidžano valdžios institucijoms jų įsipareigojimus gerbti pagrindines laisves ir ragina panaikinti represinius teisės aktus, kuriuos taikant nepriklausomos NVO ir žiniasklaida atsiduria už įstatymo ribų; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas panaikinti represinius teisės aktus dėl NVO registravimo ir finansavimo, kad jie atitiktų Venecijos komisijos rekomendacijas;

6.primena, kad 1996 m. ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kuris yra dvišalių santykių teisinis pagrindas, yra grindžiamas pagarba demokratijai ir tarptautinės teisės principams bei žmogaus teisėms ir kad šie principai Azerbaidžane sistemingai pažeidinėjami;

7.primena Azerbaidžano vyriausybei jos tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti sulaikytųjų asmenų orumą ir teises, garantuojant, kad jie gautų tinkamą medicininę priežiūrą, būtų laikomi humaniškomis sąlygomis ir būtų apsaugoti nuo bet kokio netinkamo elgesio; ragina Azerbaidžano vyriausybę skubiai įgyvendinti ilgalaikes Europos Tarybos Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijas dėl plačiai paplitusio netinkamo fizinio elgesio (įskaitant, kai kada, kankinimus), kurį vykdo policija Azerbaidžane; ragina Azerbaidžano vyriausybę įgyvendinti visus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus;

8.pakartoja savo raginimą, kad Azerbaidžano pareigūnams, padariusiems šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, būtų taikomos ES sankcijos pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais prašyti Azerbaidžane surengti susitikimus su politiniais kaliniais;

9.primygtinai reikalauja, kad bet koks būsimas ES ir Azerbaidžano partnerystės susitarimas būtų sudarytas su sąlyga, kad bus paleisti visi politiniai kaliniai, įgyvendintos teisinės reformos ir užtikrinta bendrai geresnė žmogaus teisių padėtis šalyje, ir kad Azerbaidžanas parodys, jog yra tikrai pasirengęs nuoširdžiai dalyvauti derybose dėl taikos susitarimo su Armėnija ir gerbti Kalnų Karabache gyvenančių armėnų teises;

10.ragina ES užtikrinti, kad ji nebebūtų priklausoma nuo dujų importo iš Azerbaidžano; ragina Komisiją sustabdyti 2022 m. susitarimo memorandumo dėl strateginės partnerystės energetikos srityje galiojimą ir imtis atitinkamų veiksmų;

11.dar kartą patvirtina, kad remia tiek Azerbaidžano, tiek Armėnijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat tvirtai pritaria tam, kad jų santykių normalizavimas būtų grindžiamas abipusio teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamumo pripažinimo principu pagal 1991 m. Almatos deklaraciją; pakartoja savo reikalavimą išvesti Azerbaidžano pajėgas iš visos suverenios Armėnijos teritorijos; ragina Azerbaidžaną aiškiai įsipareigoti gerbti Armėnijos teritorinį vientisumą; pabrėžia, kad Azerbaidžano susisiekimo su jo eksklavu Nachičevane klausimus reikėtų spręsti visapusiškai atsižvelgiant į Armėnijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; pakartoja savo poziciją, kad ES turėtų būti pasirengusi taikyti sankcijas visiems asmenims ir subjektams, kurie kelia grėsmę Armėnijos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui;

12.smerkia ginkluotą agresiją, jėgos ar hibridinių grėsmių naudojimą prieš Armėniją, taip pat užsienio kišimąsi ir bandymus destabilizuoti politinę padėtį Armėnijoje; be to, pritaria sprendimui patvirtinti pirmąją paramos priemonę pagal Europos taikos priemonę Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms remti ir ragina toliau stiprinti Armėnijos ir ES bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse; palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi kelios valstybės narės, siekdamos suteikti Armėnijai gynybinę karinę paramą, ir ragina valstybes nares apsvarstyti panašias iniciatyvas; džiaugiasi dėl to, kad ES ir Armėnijos santykiai įgavo naują pagreitį ir tai tvirtai remia Jerevano valdžios institucijos; ragina Komisiją ir Tarybą aktyviai remti Armėnijos norą stiprinti bendradarbiavimą su ES;

13.reiškia paramą Europos Sąjungos misijos Armėnijoje (EUMA) veiklai ir pabrėžia svarbų jos vaidmenį; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl pakartotinių prieš EUMA nukreiptų šmeižto kampanijų, kurias vykdo Azerbaidžanas; ragina EUMA toliau atidžiai stebėti besikeičiančią saugumo padėtį vietoje, teikti skaidrias ataskaitas Parlamentui ir aktyviai prisidėti prie pastangų išspręsti konfliktą; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti EUMA įgaliojimus, didinti jos personalo skaičių ir ilginti jos trukmę;

14.remia visas iniciatyvas ir veiksmus, kurie galėtų padėti įtvirtinti taiką tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ir pasirašyti ilgai lauktą taikos susitarimą; ragina Azerbaidžaną dėti nuoširdžias pastangas siekiant šių tikslų; įspėja Azerbaidžaną, kad bet kokie kariniai veiksmai prieš Armėniją būtų nepriimtini ir turėtų rimtų pasekmių Azerbaidžano ir ES partnerystei; palankiai vertina 2023 m. gruodžio 7 d. Armėnijos ir Azerbaidžano bendrą pareiškimą dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių; džiaugiasi dėl pažangos siekiant nustatyti Armėnijos ir Azerbaidžano sienas. Šio proceso metu buvo susitarta dėl kelių sienos ruožų; ragina abi šalis imtis tolesnių veiksmų, kad būtų susitarta dėl likusių sienos ruožų; ragina ES nutraukti bet kokią techninę ir finansinę paramą Azerbaidžanui, kuria galėtų būti prisidedama prie jo karinių ar saugumo pajėgumų stiprinimo; ragina valstybes nares įšaldyti visos karinės ir saugumo įrangos eksportą į Azerbaidžaną;

15.ragina visapusiškai įgyvendinti visas Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartis, įskaitant 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį, kurioje nurodomos laikinosios priemonės dėl saugaus, netrukdomo ir greito iš Kalnų Karabacho pabėgusių asmenų grąžinimo; primena, kad sprendimas surengti COP 29 konferenciją Baku buvo priimtas Azerbaidžanui neįvykdžius pirmiau minėtos Tarptautinio Teisingumo Teismo nutarties, taip pat 2021 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. vasario 22 d. nutarčių; pakartoja savo raginimą atlikti nepriklausomą Azerbaidžano pajėgų Kalnų Karabache įvykdytų pažeidimų tyrimą; pakartoja savo raginimą Azerbaidžano valdžios institucijoms leisti armėnams saugiai sugrįžti į Kalnų Karabachą, nuoširdžiai vesti išsamų ir skaidrų dialogą su jais, suteikti jiems tvirtas garantijas dėl jų teisių apsaugos (įskaitant naudojimosi žeme teisę, nuosavybės teisę, teisę į savo individualų tapatumą ir pilietines, kultūrines, socialines bei religines teises), taip pat susilaikyti nuo bet kokios nesantaiką kurstančios retorikos, kuria galėtų būti skatinama armėnų diskriminacija; primygtinai ragina Azerbaidžano valdžios institucijas paleisti visus 23 karo belaisvius armėnus, sulaikytus po to, kai Azerbaidžanas perėmė Kalnų Karabacho regioną;

16.pakartoja savo raginimą ES institucijoms ir valstybėms narėms toliau teikti pagalbą Armėnijai siekiant spręsti pabėgėlių iš Kalnų Karabacho klausimą; atsižvelgdamas į tai, ragina ES suteikti Armėnijai naują paramos priemonių rinkinį, siekiant padėti jos vyriausybei patenkinti humanitarinius pabėgėlių poreikius; palankiai vertina visas Armėnijos vyriausybės pastangas suteikti apgyvendinimą ir pagalbą perkeltiesiems armėnams;

17.reiškia didelį susirūpinimą dėl kultūrinio, religinio ir istorinio paveldo išsaugojimo Kalnų Karabache po masinio armėnų išvykimo; primygtinai ragina Azerbaidžaną daugiau nebenaikinti ir neapleisti kultūrinio, religinio ar istorinio paveldo regione bei nekeisti jo kilmės ir ragina jį vietoj to stengtis išsaugoti, saugoti ir skatinti šią turtingą įvairovę; reikalauja apsaugoti armėnų kultūrinį, istorinį ir religinį paveldą Kalnų Karabache laikantis UNESCO standartų ir Azerbaidžano tarptautinių įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad Azerbaidžanas leistų UNESCO misijai atvykti į Kalnų Karabachą ir suteiktų jai būtiną prieigą;

18.apgailestauja dėl Azerbaidžano veiksmų, kurių jis ėmėsi siekdamas sukurti separatistinį subjektą okupuotame Kipre ir kurie prieštarauja tarptautinei teisei ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijų 541(1983) ir 550(1984) nuostatoms; ragina Azerbaidžaną gerbti valstybių suverenumo ir teritorinio vientisumo principus ir nekviesti okupuoto Kipro separatistinio subjekto į jokius Tiurkų valstybių organizacijos susitikimus;

19.smerkia pakartotinius Azerbaidžano bandymus šmeižti ir destabilizuoti valstybes nares, be kita ko, pasitelkiant vadinamąją Baku iniciatyvinę grupę; ypač smerkia jos paramą iredentistinėms grupuotėms ir dezinformacijos operacijoms, nukreiptoms prieš Prancūziją, ypač Prancūzijos Naujosios Kaledonijos, Martinikos ir Korsikos departamentuose ir teritorijose; primena, kad šie metodai 2013 m. buvo naudojami prieš Vokietiją; smerkia prieš Daniją nukreiptas šmeižto kampanijas; apgailestauja dėl šmeižto kampanijos, kurios tikslas – pakenkti Prancūzijos reputacijai sukeliant abejones dėl jos gebėjimo surengti 2024 m. olimpines žaidynes ir kurią pradėjo, kaip įtariama, Azerbaidžano režimui artimi veikėjai;

20.smerkia savavališkus ES piliečių sulaikymus, grindžiamus nepagrįstais kaltinimais šnipinėjimu, ir neproporcingų bausmių skyrimą jiems;

21.griežtai smerkia prieš ES valstybių narių išrinktus pareigūnus nukreiptus viešus įžeidimus ir tiesioginius grasinimus, kuriuos išsakė Azerbaidžano diplomatiniai ar vyriausybės atstovai arba Azerbaidžano parlamento nariai; į tai atsižvelgdamas reikalauja, kad visiems atitinkamiems Azerbaidžano pareigūnams būtų uždrausta patekti į ES institucijų pastatus neribotam laikui iki tolesnio pranešimo;

22.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Azerbaidžano Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Armėnijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, UNESCO generalinei direktorei, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Jungtinėms Tautoms ir Europos Tarybai.