1.pabrėžia, kad ESF+ ir toliau turi būti pagrindinė ir pirminė priemonė siekiant remti valstybes nares, regionus, vietos bendruomenes ir žmones stiprinant Sąjungos socialinį aspektą ir siekiant socialinio ir ekonominio vystymosi, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

2.pabrėžia, kad ESF+ turi spręsti socialines problemas, susijusias su klimato kaitos padariniais ir skaitmeninimu, tiekimo grandinės trūkumais, sykiu sprendžiant socialines problemas, pvz., susijusias su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir nepakankamu tempu didėjančiu darbo užmokesčiu, skatinant socialinį atsparumą, mažinant nelygybę ir apsaugant pažeidžiamiausius asmenis; primygtinai reikalauja, kad ESF+ skatintų ilgalaikes investicijas ir augimą, daugiausia dėmesio skiriant socialinei ir teritorinei sanglaudai, kartu remiant struktūrinius pokyčius visoje ES ir didinant valstybių narių konvergenciją;

3.primygtinai reikalauja, kad ESF+ toliau didintų aukštynkryptę socialinę konvergenciją, ypač labiausiai skurstančių asmenų, ir investuotų į žmogiškąjį kapitalą, užimtumą, įgūdžių ugdymą ir socialinę įtrauktį, tuo pat metu skatinant verslumą ir socialines inovacijas, investicijas į vaikus, sprendžiant skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos, demografinių iššūkių ir regionų, kuriuos paveikė tokios krizės kaip Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, problemas;

4.primygtinai reikalauja, kad ESF+ toliau didintų užimtumo galimybes, sudarytų sąžiningas sąlygas darbo jėgos judumui, skatintų kokybiškų darbo vietų kūrimą, užtikrintų tinkamas darbo sąlygas ir gerintų dalyvavimą darbo rinkoje, visų pirma moterų, neįgaliųjų ir kitų nepalankioje padėtyje esančių asmenų, siekiant didinti socialinį ir ekonominį atsparumą ir taip padėti prisitaikyti prie pramonės pokyčių, be kita ko, pasitelkiant mokymą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą;

5.pabrėžia, kad ESF+ turi būti grindžiamas socialinių investicijų strategija ir ilgalaikiu požiūriu, remiant priemones, kurios gali suteikti žmonėms vidutinės trukmės ir ilgalaikių sprendimų;

6.pabrėžia, kad ESF+ tikslai turėtų būti: pasiekti socialinę įtrauktį, aukštą užimtumo lygį užtikrinant kokybiškas ir tvarias darbo vietas, deramą darbo užmokestį, tinkamas darbo sąlygas ir darbuotojų gerovę, sveiką darbo aplinką, sąžiningas socialinės apsaugos sistemas valstybėse narėse, taip pat profesinio rengimo ir mokymo galimybes bei mokymąsi visą gyvenimą, atsižvelgiant į specifinius nepalankioje padėtyje esančių asmenų poreikius, kad būtų sukurta kvalifikuota, konkurencinga ir atspari darbo jėga, pasirengusi dvejopai pertvarkai ir būsimam darbo pasauliui; taip pat kurti teisingą socialinę apsaugą ir įtraukią bei darnią visuomenę, siekiant panaikinti skurdą, kovoti su nelygybe ir įgyvendinti ESTR nustatytus principus ir pagrindinius tikslus;

7.ragina sukurti tvirtą, sustiprintą ir atskirą ESF+ ir gerokai padidinti viešąją paramą priemonėms valstybėse narėse, siekiant užtikrinti paramą pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims ir tiems visuomenės nariams, kuriems labiausiai reikia pagalbos, investuoti į žmones ir įgūdžius, padėti žmonėms išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties, taip pat skatinti socialines investicijas ir socialinį verslumą; todėl primygtinai tvirtina, kad norint pasiekti ESF+ tikslus po 2027 m. 2028–2034 m. ESF+ finansiniame pakete reikia gerokai ir pagrįstai padidinti ESF+ biudžetą;

8.ragina Komisiją skirti didesnį, tikslinį ir tinkamai paskirstomą finansavimą ESF+ ir ESTR bei jo veiksmų plano tikslų įgyvendinimui ir pagrindinių tikslų pasiekimui; todėl reiškia susirūpinimą dėl bandymų padalyti arba sujungti esamą ESF+ su kitais fondais, nes dėl to galėtų kilti didelė rizika jo ir ESTR bei jo veiksmų plano tikslų įgyvendinimui; įspėja, kad fondų sujungimas, racionalizavimas ar centralizavimas gali nepagerinti jų veiksmingumo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad atliekant bet kokį galimą fondo pertvarkymą turi būti išsaugotas ESF+ veiksmingumas ir tikslas siekiant užimtumo, socialinės įtraukties, švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo tikslų, o jo valdymas turi būti kuo arčiau paramos gavėjų;

9.laikosi nuomonės, kad ESF+ ir toliau turėtų būti taikomas pasidalijamojo valdymo modelis ir kad dėl šios priežasties turėtų būti vengiama padėties, kai taikant kitokį ESF+ valdymo modelį nebebūtų teikiama pirmenybė socialiniams aspektams, įskaitant užimtumo, mokymo, įgūdžių ir socialinės įtraukties projektus, galėtų būti nukreipiamas dėmesys nuo uždavinių, finansavimas galėtų nebepasiekti vietos lygmens ir žmonių, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir kartu padidėtų lėšų perskirstymo kitiems tikslams rizika;

10.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), įskaitant ne pelno socialines tarnybas, socialinių įmonių, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų ir tikslinių grupių atstovų dalyvavimą, informacijos jiems teikimą ir konsultavimąsi su jais visuose ESF+ kūrimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapuose, skirti tinkamą finansavimą šiam tikslui ir užkirsti kelią mažesnių subjektų atskirčiai; ragina Komisiją ES lygmeniu vadovautis partnerystės principu, nes jis yra labai svarbus ESF+ sėkmei ir turi būti išlaikytas pagal būsimą daugiametę finansinę programą (DFP); ragina įtraukti PVO į ESF+ komiteto darbą, nes jos yra pagrindinės fondo įgyvendinimo partnerės;

11.pabrėžia, kad ESF+ valdymo modelis turi sudaryti sąlygas, išlaikant aukštą skaidrumo lygį, veiksmų programose tinkamai atsižvelgti į nacionalinius, regioninius ir vietos ypatumus ir iššūkius, be kita ko, tinkamai atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, ekspertines žinias ir užtikrinant, kad finansavimas būtų skiriamas organizacijoms ir veiklai, skirtai žmonėms, kuriems reikia pagalbos;

12.pabrėžia, kad kokybiškų viešųjų paslaugų, pvz., ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, švietimo, sveikatos priežiūros, taip pat tinkamo, įperkamo ir deramo būsto ir pagrindinių paslaugų, kaip antai įperkamos energijos, sanitarijos, vandens ir sveikos mitybos, prieinamumas ir visuotinė prieiga prie jų yra būtinos sąlygos siekiant užtikrinti lygias galimybes ir pagerinti užimtumo lygį, gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi; pabrėžia vaidmenį, kurį šioje srityje gali atlikti ESF+; atkreipia ypatingą dėmesį į pagyvenusių žmonių padėtį, nes jie dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų ir mažėjančios pensijų perkamosios galios gyvena dideliame skurde arba jam gresia pavojus patirti didelį skurdą, o dėl to jie dažnai negali patenkinti pagrindinių poreikių, pvz., maisto, būsto ir galimybės naudotis priežiūros paslaugomis, todėl prarandamas socialinis orumas;

13.pažymi, kad dabartinė ESF+ programa buvo priimta prieš prasidedant krizėms, dėl kurių kilo didelė infliacija ir padidėjo pragyvenimo išlaidos, todėl reikia didesnių viešųjų ir socialinių investicijų, kadangi šis ESF+ negali patenkinti dabartinių poreikių; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad kitoje DFP ESF+ būtų užtikrintas visapusiškas, stabilus ir didelio masto poreikiais ir teisėmis grindžiamas biudžetas, pagal kurį būtų atsižvelgiama į infliaciją, padidėjusias pragyvenimo išlaidas, skurdo lygį ir poreikį gauti įperkamą būstą;

14.pabrėžia, kad ESF+ po 2027 m. turėtų investuoti į ilgalaikių socialinių uždavinių sprendimą ir būti artimas dabartiniame ESF+ nustatytiems bendriesiems ir konkretiems tikslams, tačiau sykiu galėti atliepti kintančias socialines ir ekonomines sąlygas ir prie jų prisitaikyti; pabrėžia fondo pasidalijamojo valdymo principų, aiškių tikslų ir paramos telkimo pagal temas svarbą ir tai, kad didžioji fondo dalis turėtų būti panaudojama kuo arčiau fondo naudos gavėjų, glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir organizacijomis; pabrėžia, kad reikia dalytis geriausia patirtimi, kaip veiksmingiausiai ir skaidriausiai įgyvendinti ESF+; pabrėžia, kad reikia nuolat vertinti ESF iniciatyvų poveikį ir veiksmingumą;

15.pabrėžia, kad ESF+ po 2027 m. visų pirma turėtų būti skirtas struktūrinėms socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad ESF+ ne kartą buvo naudojamas kaip reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonė, ir pabrėžia, kad toks požiūris kelia pavojų sanglaudos politikos ir investicijų tikslams ilguoju laikotarpiu ir taip pat kelia riziką, kad asmenys, kuriems sanglaudos politika skirta, nebus pakankamai pasiekti;

16.todėl ragina Komisiją apsaugoti ESF+ biudžeto asignavimus, kad juos būtų galima panaudoti jo pagrindiniams tikslams ir paramos gavėjams, ir pasiūlyti finansinio rezervo priemonę, kuri sudarytų sąlygas ES greitai ir lanksčiai reaguoti į socialines ekstremaliąsias situacijas ir krizines situacijas, papildant ESF+ ir kitus sanglaudos fondus, remiantis 2020 m. pradėtos taikyti Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) rezultatais arba ES nedarbo perdraudimo sistema, arba ES solidarumo fondo lėšomis, ir kuri būtų skirta gaivalinių nelaimių ar ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų padarytai žalai atitaisyti; todėl ragina Komisiją užtikrinti pakankamą jo finansavimą, atsižvelgiant į tai, kad dėl klimato kaitos rizika šiose srityse didės;

17.pabrėžia, kad horizontalieji principai, pvz., lyčių lygybė, kova su diskriminacija dėl lyties, socialinės lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, religijos ar tikėjimo, pilietybės arba rasinės ar etninės kilmės SESV 10 straipsnis. ir judėjimo laisvė, turėtų būti neatsiejama ESF+ dalis; pabrėžia tarpsektorinio požiūrio taikymo svarbą visais fondo kūrimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais;

18.pabrėžia neįgaliųjų socialinės įtraukties svarbą ir todėl primygtinai reikalauja, kad ESF+ lėšomis būtų remiamas neįgaliųjų užimtumas per darbo ir mokymo praktiką, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas pereiti iš neįgaliųjų socialinių įmonių į atvirą darbo rinką;

19.pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad neįgalūs asmenys galėtų gauti kokybišką paramą ir naudotis savo teisėmis, apibūdintomis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje; pabrėžia, kad būsimasis ESF+ turėtų ir toliau teikti pirmenybę savarankiškam gyvenimui ir perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomeninės globos ir paramos bei sudaryti palankesnes sąlygas paramos namuose ir asmeninės pagalbos sistemoms; ragina ESF+ įgyvendinti 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategiją, visų pirma sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti būsimas ES gaires dėl savarankiško gyvenimo ir įtraukties į bendruomenę, būsimą neįgaliems asmenims skirtų pažangiųjų socialinių paslaugų sistemą ir neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinį;

20.primygtinai reikalauja, kad ESF+ būtų skirtas nepalankioje padėtyje esantiems mūsų visuomenės nariams, visų pirma marginalizuotiems asmenims ir bendruomenėms, pavyzdžiui, nepalankioje padėtyje esantiems vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims, etninėms mažumoms, romams, neįgaliesiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, benamiams, mažas pajamas gaunančioms gyventojų grupėms, ilgalaikiams bedarbiams, taip pat kaimo vietovėse, salose ar atokiuose regionuose gyvenantiems žmonėms, susiduriantiems su specifiniais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais; pabrėžia, kad ESF+ turi būti įtraukus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas visų rūšių šeimoms, asmenims ir šeimoms, gyvenantiems vietovėse, kuriose gyventojų skaičius sumažėjęs ir kuriose prieiga prie paslaugų ir galimybių yra ribota, taip pat be tėvų priežiūros likusiems vaikams; be to, pabrėžia, kad ESF+ turėtų skatinti priimti priemones, kuriomis būtų siekiama neatskirti nesaugioje padėtyje esančių šeimų, įskaitant tėvystės ugdymo programas, į šeimą orientuotą terapiją ir profesinį mokymą;

21.pabrėžia, kad ESF+ turėtų investuoti į projektus, skirtus moterų užimtumui ir socialinei bei ekonominei įtraukčiai, ypatingą dėmesį skiriant vienišoms motinoms ir moterų valdomiems namų ūkiams; primygtinai reikalauja, kad ESF+ remtų pažeidžiamoje padėtyje esančias moteris, kurioms reikia papildomos paramos (re)integruojantis į visuomenę ir darbo rinką, įskaitant moteris, kurios yra smurto dėl lyties aukos ar ekonominio smurto aukos; ragina ESF+ taikyti kompleksinį požiūrį į lyčių aspektą 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatas „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152).;

22.ragina Komisiją, atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, į konkrečius ESF+ tikslus įtraukti teisingos pertvarkos skatinimą, benamystės panaikinimą, socialinių įmonių socialinėje ekonomikoje skatinimą ir pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, įskaitant migrantus, jaunuolius, vyresnio amžiaus asmenis bei asmenis, gyvenančius demografinį nuosmukį išgyvenančiuose regionuose, negalią turinčius ar lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, taip pat tuos, kurie grįžta į darbo rinką po ilgesnio nebuvimo darbe, socialinę ir ekonominę integraciją;

23.pabrėžia, kad pasiekti Europos socialinių teisių ramsčio tikslus skurdo srityje tampa sudėtinga, nebent būtų skiriama konkreti parama vidutinės trukmės ir ilgalaikiams sprendimams, kaip padėti žmonėms išbristi iš skurdo ir panaikinti struktūrines nelygybės priežastis, kad jie būtų atsparesni būsimiems iššūkiams, šalinti dabartines nacionalinių socialinės apsaugos sistemų spragas ir atitinkamai sustiprinti gerovės sistemas, taip pat tikslingai švelninti socialinį krizių poveikį; primygtinai ragina skirti paramą, kad deramos gyvenimo sąlygos būtų užtikrintos nė vieno nepaliekant nuošalyje, suteikiant galimybę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis; ragina, kad ES kovos su skurdu strategija, išdėstyta Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2024–2029 m. kadencijos politinėse gairėse, apimtų daugiau nei politikos pasiūlymus ir pagal būsimą DFP jai būtų skiriamas didesnis finansavimas socialiniam teisingumui visuose fonduose užtikrinti, o tai palengvintų ESF+ įgyvendinimą vietoje; pabrėžia ESF+ vaidmenį įgyvendinant šią strategiją;

24.pabrėžia, kad sprendžiant vaikų skurdo problemą reikia imtis tinkamai finansuojamų, visapusiškų ir integruotų priemonių, kartu veiksmingai įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą nacionaliniu lygmeniu, ir, vadovaudamasis subsidiarumo principu, primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės turi skubiai spręsti šį klausimą skirdamos pakankamus biudžeto išteklius, ir yra pasirengęs stiprinti koordinavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi ES lygmeniu bei toliau teikti papildomą paramą iš ESF+; taip pat primygtinai reikalauja, kad visos valstybės narės vaikų skurdo problemai spręsti skirtų bent 5 proc. savo ESF+ išteklių, o tos valstybės narės, kuriose vaikų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius viršija ES vidurkį, skirtų didesnę dalį išteklių, kad ši problema būtų sprendžiama veiksmingiau; primygtinai ragina skaidriai ir veiksmingai naudoti Europos vaiko garantijų sistemos biudžetą kuo arčiau tikslinių grupių ir bendradarbiaujant su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais bei vietos organizacijomis;

25.primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgdamas į du bendruosius fondo tikslus ir siekdamas atspindėti jų svarbą vienodomis sąlygomis, padidinti socialinei įtraukčiai skiriamas lėšas, kad jos viršytų dabartinius 25 proc., o pagalbai maistu ir pagrindinei materialinei pagalbai labiausiai skurstantiems asmenims skirtas lėšas, kad jos sudarytų 5 proc., reaguojant į didėjančias pragyvenimo ir maisto išlaidas;

26.palankiai vertina Komisijos pirmininkės pranešimą apie Europos įperkamo būsto plano vykdymą ir visos Europos investicijų į įperkamą ir tvarų būstą platformos sukūrimą; pritaria siekiui pirmenybę teikti būsto krizės sprendimui laikantis subsidiarumo principo ir pabrėžia, kad ESF+ po 2027 m. turėtų laiku ir vienodomis sąlygomis didinti galimybes gauti įperkamas, deramas, tvarias ir kokybiškas paslaugas, kuriomis skatinamos galimybės gauti būstą, įskaitant tokias priemones kaip socialinis būstas ir įperkamos nuomos sistemos; mano, kad visos valstybės narės pakankamai savo ESF+ išteklių turi investuoti benamystės problemai spręsti, ir prašo Komisijos pasiūlyti didelę dalį šių lėšų skirti konkrečiai šiam tikslui;

27.pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamą ESF+ finansavimą po 2027 m., skirtą kokybiškam ir prieinamam viešajam švietimui ir mokymui visiems, taip pat socialinei teisei darbuotojams dalyvauti įgūdžių ugdymo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir mokymosi visą gyvenimą programose, įgūdžių trūkumo ir protų nutekėjimo problemai spręsti, užtikrinant, kad asmenys galėtų sėkmingai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių nepatirdami jokios diskriminacijos, visų pirma darbuotojai, kuriuos paveikė skaitmeninė ir žalioji pertvarka, ir skatinant konkrečius vyresnio amžiaus darbuotojams skirtus veiksmus, kad būtų kuo geriau panaudojami vyresnio amžiaus darbuotojų įgūdžiai ir patirtis; atsižvelgdamas į tai ragina pagrindinius subjektus, būtent švietimo įstaigas, darbdavius, darbuotojus, vyriausybes ir vietos valdžios institucijas, glaudžiai bendradarbiauti;

28.pabrėžia ESF+ potencialą skatinant inovacijas ir skaitmeninius įgūdžius, sykiu remiant darbuotojus, kuriuos paveikė skaitmeninė ir žalioji pertvarka, tikslingai derinant švietimo ir mokymo programas su kintančiais pagrindinių sektorių poreikiais ir užtikrinant galimybes mokytis visą gyvenimą, kad visų amžiaus grupių darbuotojai galėtų nuolat atnaujinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie naujų sparčiai kintančios ekonomikos užimtumo poreikių; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau subsidijų ir rengti daugiau programų, kuriomis būtų remiami darbuotojai vykstant skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą ir įgūdžių atnaujinimą;

29.primygtinai reikalauja, kad priemonės, kuriomis siekiama pagerinti galimybes patekti į darbo rinką ir skatinti įgūdžių ugdymą, turėtų būti parengtos taip, kad būtų skatinamas ir pripažįstamas asmenų savarankiškumas, vertinami būsimi įgūdžių poreikiai ir skiriamas dėmesys darbuotojams, kurių darbo vietos ateityje gali būti panaikintos; šiomis aplinkybėmis primena platų spektrą įgūdžių ugdymo iniciatyvų, kurių imamasi ES lygmeniu ir kurios gali suteikti naudingų gairių rengiant švietimo ir mokymo programas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

30.ragina dėti daugiau pastangų remiant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą; primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti visoms valstybėms narėms skirti didesnį nei dabartiniai 12,5 proc. tikslinį finansavimą iš ESF+ išteklių tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriomis remiamas kokybiškas jaunimo užimtumas, profesinis rengimas ir mokymas, visų pirma stažuotės ir pameistrystė, ir perėjimui iš mokyklos į darbo rinką, reintegracijai į švietimo ar mokymo sistemą ir antrą galimybę mokytis; atsižvelgdamas į tai pakartoja savo raginimą valstybėms narėms uždrausti išnaudojimo praktiką, įskaitant nemokamas stažuotes; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti jo ilgalaikį poveikį ir veiksmingumą reikia patikimų stebėsenos ir vertinimo mechanizmų;

31.pabrėžia ESF+ svarbą sutelkiant dėmesį į skirtingas grupes, turinčias skirtingų poreikių; todėl pabrėžia, kad svarbu skirti paramą, be kita ko, projektams, susijusiems su neįgaliųjų, romų, vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir vaikų, moterų valdomų ir didelių namų ūkių ir šeimų socialine ir ekonomine integracija, taip pat migrantų, įskaitant darbo migrantus, socialine ir ekonomine integracija, ypatingą dėmesį skiriant migrantėms moterims; pabrėžia ir tai, kad ESF+ turėtų remti projektus, kuriais siekiama socialinių ir švietimo tikslų ir gerinami įgūdžiai regionuose, kuriuose smarkiai mažėja gyventojų skaičius; primygtinai reikalauja, kad į ESF+ po 2027 m. būtų įtraukti kiti socialinės įtraukties aspektai, pvz., būsto, sveikatos ir šeimos aplinkybių aspektai ir viešųjų bei bendruomeninių paslaugų rėmimas; pabrėžia, kad nėra vieno visiems tinkamo sprendimo ir kad būdai šiems poreikiams patenkinti įvairiuose regionuose gali skirtis;

32.pabrėžia, kad pagal ESF+ užimtumo ir socialinių inovacijų dalį remiamos iniciatyvos, susijusios su nesaugia mobiliųjų darbuotojų padėtimi, ir užtikrinamas su profesinėmis sąjungomis susijusių konsultacijų finansavimas, akcentuojant darbuotojų atstovų svarbą kolektyvinėse derybose; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti stabilų Europos nacionalinių ir tarptautinių profesinių sąjungų konsultavimo paslaugų tokiems darbuotojams tinklo finansavimą, kad būtų padidintas sąžiningas darbo jėgos judumas;

33.primena, kad ESF+ taip pat turėtų būti siekiama skatinti kurti sveiką ir tinkamai pritaikytą darbo aplinką, kad būtų mažinama sveikatos sutrikimų rizika, susijusi su kintančiomis darbo formomis, ir atsižvelgiama į senėjančios darbo jėgos poreikius; pabrėžia, kad pandemija paspartino naujas realijas ir aktyvų naujų darbo formų, atsiradusių dėl skaitmeninimo, naudojimą, įskaitant dirbtinį intelektą (DI), o tai paveikė darbuotojų saugą ir sveikatą; atsižvelgdamas į tai ragina remti ir skirti pakankamą finansavimą veiksmingam darbui darbuotojų apsaugos nuo pavojingų ir kenksmingų medžiagų srityje;

34.ragina ESF+ skatinti veiksmingą Europos priežiūros strategijos įgyvendinimą visose valstybėse narėse investuojant į kokybiškas bendruomeninės priežiūros ir priežiūros namuose paslaugas ir infrastruktūrą, ilgalaikę priežiūrą ir paramą neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims, kuriems reikia paramos, taip pat į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą pasitelkiant bendruomenines, į vaiką ir asmenį orientuotas, kokybiškas, įperkamas ir prieinamas priežiūros sistemas, kuriomis skatinamas asmenų, kuriems reikalinga priežiūra, savarankiškumas ir jų bei juos prižiūrinčių asmenų orumas; ragina įgyvendinti priežiūros susitarimą ir pagal jį tęsti investicijas į paramą slaugytojams (formaliesiems ir neformaliesiems), sykiu užtikrinant deramas darbo sąlygas priežiūros sektoriaus darbuotojams, įskaitant tinkamus atlyginimus; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti ESF+ fondais, kad būtų sustiprintas ir užbaigtas deinstitucionalizavimo procesas, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo galėtų gyventi šeimos ar bendruomenės aplinkoje;

35.primena, kad aukštynkryptei socialinei konvergencijai užtikrinti reikalingos viešosios išlaidos; pabrėžia, kad ESTR įgyvendinimas ir reformos, kurias reikia įgyvendinti laikantis konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų per Europos semestrą, taip pat priklauso nuo tvirtos ESF+ paramos tam tikroms politikos priemonėms, visų pirma susijusioms su socialinės gerovės sistemų stiprinimu, įtraukaus, prieinamo ir kokybiško viešojo švietimo užtikrinimu, galimybe naudotis priežiūros ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant psichikos sveikatą, vaikų skurdo mažinimu ir benamystės panaikinimu; taip pat priemonėms, susijusioms su vienodu požiūriu į moteris ir vyrus ir vienodomis jų galimybėmis, kurios turi būti užtikrinamos ir stiprinamos visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros galimybes;

36.primena, kad ES politika gali daryti didžiausią poveikį, kai ji koordinuojama su finansavimo priemonėmis ir kitomis strateginėmis programomis, pvz., Europos semestru ir konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis; pažymi, kad ESF+ finansuojamų intervencinių priemonių veiksmingumas priklauso nuo sėkmingo reformų įgyvendinimo;

37.pabrėžia, kad socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra labai svarbūs gerovei darbe ir dirbančiųjų skurdo, socialinės atskirties ir darbo užmokesčio nelygybės mažinimui; ragina Komisiją skirti nuoseklių, tinkamų ir pakankamų finansinių išteklių gebėjimų stiprinimui, turint tikslą įgalinti socialinius partnerius atlikti svarbų vaidmenį jų kompetencijos srityse, stiprinti jų gebėjimus dalyvauti socialiniame dialoge tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu ir stiprinti socialinių partnerių veiksmus visose valstybėse narėse nustatant minimalius įpareigojimus, taip pat įtraukti techninę pagalbą šiems trims tikslams; be to, primygtinai reikalauja, kad PVO ir ne pelno organizacijoms būtų užtikrintos vienodos minimalios galimybės gauti finansavimą, siekiant prisidėti prie ESF+ tikslų ir juos įgyvendinti valstybėse narėse; kartu pabrėžia, kad reikia plėtoti institucinius gebėjimus pasitelkiant stiprią ir profesionalią administraciją ir skatinti inovacijas viešojo sektoriaus valdymo srityje;

38.pabrėžia darbuotojų valdomų kooperatyvų, socialinių įmonių ir kitų alternatyvių verslo modelių svarbą siekiant ES įtraukties tikslų; pabrėžia, jog itin svarbu, kad mažosios socialinės įmonės, ne pelno socialinės tarnybos ir pilietinės visuomenės organizacijos galėtų naudotis visais ESF+ aspektais; ragina nustatyti bent 90 proc. bendro finansavimo normą priemonėms, skirtoms labiausiai skurstantiems asmenims, ir ne mažiau kaip 70 proc. visų kitų veiksmų, kuriuos įgyvendina ribotus pajėgumus turintys maži subjektai, pvz., pilietinės visuomenės organizacijos, ne pelno socialinės tarnybos ir socialinės įmonės, kad jie galėtų gauti finansavimą, kartu išlaikant minimalų skaičių skirtingų bendro finansavimo normų;

39.ragina valstybes nares užtikrinti regionų ir vietos valdžios institucijų ir organizacijų koordinavimą ir dalyvavimą iš nacionalinių biudžetų finansuojamuose projektuose ir primygtinai tvirtina, kad reikia išlaikyti dabartinio ESF+ partnerystės metodą, kuris yra labai svarbus siekiant pagerinti ESF+ finansuojamų programų kokybę; pakartoja, kad reikia priimti fondo valdymo taisykles bendradarbiaujant su vietos subjektais, kurie geriausiai žino žmonių poreikius ir gali rasti konkrečioms jų teritorijoms tinkamiausius vietos sprendimus; pabrėžia, kad įgyvendinant fondą reikia įtraukti regionų ir vietos subjektus;

40.primygtinai reikalauja, kad ESF+ naudojimą ir įgyvendinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis būtų užtikrintas ir stiprinamas teisinės valstybės principo, ES acquis, aukščiausių ES socialinių standartų, socialinių teisių ir demokratinių principų laikymasis ir jos būtų suderintos su Europos socialinių teisių ramsčiu, JT tvaraus vystymosi tikslais ir pagrindinėmis žmogaus teisėmis bei darbuotojų teisėmis, kurios taip pat įtrauktos į ES pagrindinių teisių chartiją;

41.ragina nustatyti ESF+ reglamentuojančias taisykles, kad viešąsias lėšas būtų galima skirti tik tiems darbdaviams, kurie paiso darbuotojų teisių ir galiojančių darbo sąlygų taisyklių; ragina Komisiją sukurti išsamią duomenų bazę, papildančią Eurostato duomenis, kad būtų galima laiku ir patikimai stebėti pokyčius užimtumo, gyvenimo sąlygų ir darbo santykių srityse;

42.susirūpinęs pažymi, kad nacionalinės vyriausybės dažnai trukdo veiksmingai įgyvendinti ESF+, užkraudamos nereikalingą administracinę naštą arba neleisdamos vietos subjektams valdyti fondo paramos ar finansavimo galimybių; ragina mažinti administracinę naštą ir biurokratiją, visų pirma supaprastinant paraiškų dėl lėšų teikimo procesus ir ataskaitų teikimo procedūras organizacijoms, ypač pilietinės visuomenės ir socialinės ekonomikos organizacijoms, taip pat mažesnėms organizacijoms; pabrėžia, kad rengiant supaprastinimo priemones turėtų būti konsultuojamasi su paramos gavėjais, įskaitant ne pelno socialinių paslaugų tarnybas; primygtinai ragina užtikrinti, kad supaprastinimas nepakenktų pagrindiniams pasidalijamojo valdymo, skaidrumo, atskaitomybės ir nepriklausomos kontrolės principams ir partnerystės principams, užtikrinant tinkamą viešųjų lėšų administravimą;

43.pripažįsta, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo parametrų, pvz., klaidų lygio, gali sukelti didesnę administracinę naštą; pažymi, kad skirtingi parametrai, įskaitant sąnaudų, išdirbių, veiklos rezultatų ar kokybinius rodiklius, gali būti naudojami siekiant skirtingų tikslų ir taikant skirtingas intervencines priemones;

44.ragina Komisiją nuosekliai teikti paramą ir informuoti valstybes nares siekiant padėti joms veiksmingai ir skaidriai rengti atskirus projektus, be kita ko, nurodyti skaidrias ir nuspėjamas sąlygas, kuriomis pareiškėjams ir galutiniams finansavimo gavėjams būtų užtikrinamas teisinis aiškumas ir nuspėjamumas;

45.ragina Komisiją užtikrinti nuodugnesnį atskirų intervencijų veiksmingumo vertinimą neužkraunant didelės naujos naštos paslaugų teikėjams, pvz., supaprastinant keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir Komisijos ir tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis sukuriant vertinimo tarnybas;

46.pakartoja, kad skaitmeninimas yra viena iš svarbių priemonių siekiant sumažinti administracinę naštą ir racionalizuoti paraiškas dėl finansavimo galimybių, todėl jis turi būti skatinamas, o žmonių skaitmeniniai įgūdžiai stiprinami; tačiau įspėja, kad ne visi yra pasirengę skaitmeninimui ir kad dėl šios priežasties tam tikros žmonių grupės, visų pirma pažeidžiamiausi asmenys, pvz., vyresnio amžiaus asmenys ir asmenys, gyvenantys vietovėse, kuriose gyventojų skaičius sumažėjęs ir kuriose prieiga prie paslaugų ir galimybių yra ribota, taip pat jiems skirti projektai ir PVO bei ne pelno socialinės tarnybos gali netekti finansavimo galimybių;

47.mano, kad reikia dėti daugiau pastangų, kad organizacijos ir gyventojai žinotų apie visas ESF+ teikiamas galimybes; primygtinai reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės per informacines kampanijas didintų organizacijų informuotumą apie ESF+ teikiamas galimybes, teiktų joms informaciją ir jas konsultuotų; mano, kad vis dar esama didelio žinių ir įgūdžių trūkumo, visų pirma socialinėse tarnybose, kaip naudotis dabartiniu ESF+ ir vykdyti ES finansuojamus projektus; visų pirma mano, kad būsimame ESF+ reglamente turėtų būti numatytas techninės pagalbos biudžetas, kad būtų sukurtas nacionalinių pagalbos tarnybų tinklas arba lengvai prieinamų informacijos punktų tinklas, teikiantis, pvz., profesinio konsultavimo paslaugas, ir koordinuojamas visos Europos lygmeniu, siekiant veiksmingai teikti mokymus, gaires ir paramą vietos organizacijoms;

48.ragina Komisiją ir valstybes nares visais lygmenimis stiprinti ESF+ ir kitų ES fondų lėšomis remiamų projektų sąveiką;

49.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai , Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Europos regionų komitetui.