1.pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus ES įrodė esanti vieninga ir labai atspari dideliems sukrėtimams – prie to, neskaitant kitų veiksnių, prisidėjo koordinuotas politikos, apimančios visas ES institucijas, atsakas, įskaitant lankstumą naudojant naujas ir turimas priemones; taip pat primena, kad ilgalaikio tvaraus augimo skatinimas reiškia atsakingos fiskalinės politikos, struktūrinių reformų ir investicijų, kuriomis kartu didinamas veiksmingumas, našumas, užimtumas ir gerovė, pusiausvyros skatinimą, taip pat konkurencingumo didinimą, bendrosios rinkos skatinimą, ekonomikos augimo politikos plėtojimą ir reguliavimo sistemos peržiūrą siekiant pritraukti investicijų; pabrėžia, kad būtinas tvarus, integracinis ir konkurencingas ekonomikos augimas;

2.pažymi, kad siekiant sėkmingos ekonominės ir pinigų sąjungos iš esmės būtinas ekonominės politikos koordinavimas; primena, kad Europos semestras yra nusistovėjusi fiskalinės, ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos koordinavimo visoje ES sistema pagal Sutartis, kartu atsižvelgiant į apibrėžtą nacionalinę kompetenciją;

3.atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad Europos semestru būtų skatinamas politikos koordinavimas siekiant konkurencingumo, tvarumo ir socialinio sąžiningumo, taip pat integruojami JT darnaus vystymosi tikslai ir Europos socialinių teisių ramstis; pažymi, kad Europos žaliasis kursas tebėra pagrindinis Komisijos siektinas rezultatas;

4.pabrėžia, kad integruota, koordinuota, tikslinė ir horizontalioji pramonės politika yra labai svarbi siekiant padidinti investicijas į ES inovacinius pajėgumus, sykiu stiprinant bendrosios rinkos konkurencingumą ir vientisumą;

5.pabrėžia, kad viešosios ir privačiosios investicijos yra labai svarbios ES gebėjimui įveikti esamus iššūkius, įskaitant ES inovacinių pajėgumų plėtojimą ir teisingos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos įgyvendinimą, ir kad investicijos padidins ES atsparumą, ilgalaikį konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia strateginių investicijų į energetikos jungtis, mažo anglies dioksido kiekio energiją (pvz., atsinaujinančiuosius energijos išteklius) ir energijos vartojimo efektyvumą, siekiant, be kita ko, i) padaryti ES nepriklausomą nuo importuojamo iškastinio kuro ir užkirsti kelią galimam priklausomybės nuo iškastinio kuro infliaciniam poveikiui, ii) modernizuoti gamybos sistemas ir iii) skatinti socialinę sanglaudą; primena, kad pasireiškianti su klimato kaita susijusi fizinė rizika gali smarkiai paveikti viešuosius finansus, kaip parodė 2024 m. spalio mėn. potvyniai Valensijoje ir 2024 m. gruodžio mėn. ciklonas Majote; ragina valstybes nares daryti būtinas investicijas siekiant švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, taip pat didinti ES ekonomikos atsparumą;

6.ragina Komisiją, remiantis Budapešto deklaracija, parengti iniciatyvas; siekiant padaryti ES konkurencingesnę, našesnę, novatoriškesnę ir tvaresnę, reikia remtis ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda ir užtikrinti konvergenciją ir vienodas sąlygas tiek ES, tiek visame pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kad sukurta nauja konkurencingumo koordinavimo priemonė; tikisi, kad Komisija paaiškins, kaip ši priemonė sąveikaus su Europos semestru; pabrėžia, kad svarbu remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, nes jos yra pagrindinė ekonomikos augimo ir užimtumo ES varomoji jėga;

7.pabrėžia, kad reikia skatinti dinamišką verslo ekosistemą, kuria būtų remiami inovacijų kūrėjai, pripažįstant jų itin svarbų vaidmenį skatinant pasaulinį konkurencingumą, ekonominį atsparumą, darbo vietų kūrimą ir atvirą strateginį savarankiškumą;

8.palankiai vertina Komisijos rekomendacijas dėl euro zonos ekonominės politikos, kuriose valstybės narės raginamos didinti konkurencingumą ir skatinti našumą gerinant įmonių galimybes gauti finansavimą, mažinant administracinę naštą ir skatinant viešąsias bei privačiąsias investicijas į bendrų ES prioritetų sritis, įskaitant i) teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ii) socialinį ir ekonominį atsparumą, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, iii) energetinį saugumą ir iv) gynybos pajėgumų stiprinimą;

9.palankiai vertina Komisijos rekomendaciją, kad nustatydamos fiskalines strategijas euro zonos valstybės narės turėtų siekti gerinti viešųjų išlaidų ir viešųjų pajamų kokybę ir veiksmingumą, nes tai yra ypač svarbu siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir kuo labiau sumažinti neigiamą ir iškreipiamąjį poveikį ekonomikos augimui; pabrėžia, kad tai būtų galima pasiekti, be kita ko, didinant koordinavimą Europos lygmeniu ir mažinant mokesčių vengimą ir mokesčių slėpimą; palankiai vertina Draghi pranešimo išvadą, kad siekiant skatinti ES konkurencingumą reikia koordinuotai mažinti mažas ir vidutines pajamas gaunančių darbuotojų darbo pajamų apmokestinimą; primena valstybių narių kompetenciją mokesčių politikos srityje; ragina valstybes nares perkelti mokesčių naštą nuo pajamų prie mažiau iškraipančių mokesčių bazių;

10.pabrėžia, kad reikia sukurti fiskalinius rezervus, kad būtų galima spręsti fiskalinio tvarumo problemas, užtikrinti pakankamus investicijų šaltinius ir atlaikyti galimus sukrėtimus ir krizes ateityje; pabrėžia, kad svarbu skatinti konkurencingą, tvarų ir integracinį augimą remiant ilgalaikį fiskalinį stabilumą ir atsparumą;

11.reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal Komisijos 2024 m. rudens ekonominę prognozę tikimasi, kad 2024 m. ES BVP augs 0,9 proc. (0,8 proc. euro zonoje), 2025 m. – 1,5 proc. (1,3 proc. euro zonoje) ir 2026 m. – 1,8 proc. (1,6 proc. euro zonoje); primena, kad šie skaičiai atspindi ne tik laipsnišką atsigavimą, bet ir ribotą ekonomikos augimą, palyginti su ankstesniais ekonominiais ciklais; pažymi, kad ES ekonominės perspektyvos tebėra labai neaiškios ir labiau tikėtina, kad poveikis ekonomikos augimui bus neigiamas;

12.pažymi, kad prognozuojama, jog valstybės skolos santykis padidės iki 83,0 proc. ES ir 89,6 proc. euro zonoje 2025 m. ir iki 83,4 proc. ES ir 90 proc. euro zonoje 2026 m., jei ES ir euro zonoje bus praktiškai panaikintas gamybos apimties atotrūkis, ir jis viršys 2024 m. lygį (82,4 proc. ES ir 89,1 proc. euro zonoje);

13.primena, kad valstybės skolos santykio pokyčiai įvairiose šalyse skiriasi; atkreipia dėmesį į tai, kad politinis netikrumas ir geopolitinė rizika gali labai prisidėti prie valstybių narių skolinimosi finansų rinkose išlaidų padidėjimo; pažymi, kad netvarus skolos lygis gali pakenkti ekonominiam stabilumui ir sumažinti valstybių narių ekonominį atsparumą ir pajėgumą reaguoti į krizes; pabrėžia, kad prognozuojama, jog 2024 ir 2025 m. vienuolikos euro zonos valstybių narių skolos santykis viršys Sutartyje nustatytą 60 proc. pamatinę vertę, o penkių – 100 proc.;

14.pažymi, kad, remiantis Komisijos 2024 m. rudens ekonomine prognoze, 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas ES ir euro zonoje sumažės iki atitinkamai 3,1 proc. ir 3 proc. BVP, 2025 m. toliau mažės iki 3 proc. ir 2,9 proc. BVP ir 2026 m. – iki 2,9 proc. ir 2,8 proc. BVP; pabrėžia, kad numatoma, jog dešimties ES valstybių narių deficitas 2024 m. viršys Sutartyje nustatytą 3 proc. BVP pamatinę vertę; pažymi, kad šis skaičius 2025 m. išliks stabilus ir kad prognozuojama, jog 2026 m. daugumos valstybių narių biudžeto būklė vis dar bus prastesnė nei prieš pandemiją 2019 m., o devynių valstybių narių deficitas vis dar bus didesnis nei 3 proc.;

15.atkreipia dėmesį į tai, kad aštuoniose valstybėse narėse yra susidaręs perviršinis deficitas; primena, kad Taryba ėmėsi taisomųjų veiksmų, ir ragina atitinkamas valstybes nares pradėti mažinti perviršinį deficitą, kartu kuo labiau minimalizuojant socialinį ir ekonominį poveikį; primena, kad svarbu nuosekliai taikyti perviršinio deficito procedūrą valstybėms narėms;

16.pažymi, kad, pagal Komisijos 2024 m. rudens ekonominę prognozę, infliacija ES sumažės nuo 2,6 proc. 2024 m. iki 2,4 proc. 2025 m. ir 2 proc. 2026 m., o euro zonoje nuo 2,4 proc. 2024 m. iki 2,1 proc. 2025 m. ir 1,9 proc. 2026 m.; primena, kad nors šis sumažėjimas yra teigiamas, grynoji infliacija tebėra palyginti didelė, o tai rodo, kad esama nuolatinio infliacinio spaudimo; pažymi, kad fiskalinė politika, užtikrinus fiskalinį tvarumą, gali padėti vykdyti pinigų politiką mažinant infliaciją ir turėtų suteikti pakankamai galimybių papildomoms investicijoms bei skatinti ilgalaikį augimą;

17.pažymi, kad Komisija negalėjo tuo pačiu metu pateikti metinės tvaraus augimo apžvalgos, įspėjimo mechanizmo ataskaitos, euro zonai skirtos rekomendacijos projekto ir bendros užimtumo ataskaitos projekto;

18.pastebi, kad, remiantis Komisijos 2025 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita, 2025 m. bus parengtos devynių šalių, kuriose, kaip nustatyta, 2024 m. susidarė disbalansas arba perviršinis disbalansas, nuodugnios apžvalgos, o kita nuodugni apžvalga turėtų būti atliekama dėl kitos valstybės narės, nes jai kyla specifinė naujo disbalanso susidarymo rizika;

19.pabrėžia, kad būsto klausimas yra tiesiogiai susijęs su makroekonominiu disbalansu euro zonoje, o tai daro žalingą poveikį ekonominiam atsparumui, dinamiškumui ir socialinei pažangai, taip pat regioniniam ir ES vidaus judumui; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse būsto kainos greičiausiai didės ir gali būti sunku jas pažaboti, jei nebus holistinės strategijos;

20.primena, kad reforma siekiama supaprastinti sistemą, padaryti ją skaidresnę ir veiksmingesnę, užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę ir geresnį vykdymo užtikrinimą, kartu diferencijuojant valstybes nares pagal jų individualų įdirbį, o tai yra žingsnis į priekį panaikinant universalaus sprendimo principą ir atsižvelgiant į konkrečioms šalims būdingus fiskalinio tvarumo aspektus, įtrauktus į grynųjų išlaidų planą; be to, primena, kad reforma siekiama stiprinti fiskalinį tvarumą atliekant laipsniškus ir specialiai pritaikytus koregavimus, kuriuos papildytų reformos ir investicijos, ir siekiama skatinti anticiklinę fiskalinę politiką;

21.pripažįsta, kad naujosiomis fiskalinėmis taisyklėmis suteikiama daugiau lankstumo ir paskatų, susijusių su investicijomis ir nacionalinėmis reformomis, kurių reikia ekonominiams, socialiniams ir geopolitiniams iššūkiams, su kuriais susiduria ES, įveikti; pažymi, kad valstybių narių finansiniai ištekliai ir įnašai iš nacionalinių biudžetų skiriasi; palankiai vertina tai, kad grynųjų išlaidų rodiklis neapima viso nacionalinio bendro finansavimo pagal ES finansuojamas programas ir suteikia valstybėms narėms daugiau fiskalinio manevravimo galimybių investuoti į bendrus ES prioritetus, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2024/1263, taip padedant stiprinti ES ir nacionalinių biudžetų sinergiją, taip mažinant susiskaidymą ir didinant bendrą viešųjų išlaidų veiksmingumą kai kuriose srityse, pvz., gynybos srityje;

22.pabrėžia, kad reformuotose ES fiskalinėse taisyklėse skolos tvarumo analizė yra itin svarbi; laikosi nuomonės, kad Komisijos diskrecija atliekant skolos tvarumo analizę reikalauja, kad atitinkami vertinimai būtų visiškai skaidrūs, nuspėjami, atkartojami ir stabilūs; ragina Komisiją apsvarstyti galimus metodinius patobulinimus, pvz., įvertinti šalutinį poveikį tarp valstybių narių, ir šiuo klausimu tinkamai informuoti Parlamentą;

23.atkreipia dėmesį į tai, kad praeityje Komisija nenuosekliai taikė fiskalinių taisyklių sistemą ir kad valstybės narės nevienodai laikosi taisyklių; pabrėžia, jog labai svarbu, kad pagal naująją sistemą būtų užtikrintas vienodas požiūris į valstybes nares; tvirtina, kad sistemos sėkmė labai priklauso nuo pradinio tinkamo, skaidraus ir veiksmingo įgyvendinimo, kartu atsižvelgiant į valstybių narių įdirbį ir individualias problemas, su kuriomis jos susiduria; atkreipia dėmesį į naujosios sistemos pakeitimus, kuriais siekiama padidinti finansinių sankcijų režimo patikimumą;

24.ragina valstybes nares suderinti savo nacionalinio veiklos rodiklio techninę apibrėžtį su Europos pirminių grynųjų išlaidų rodikliu;

25.pabrėžia Parlamento ir nepriklausomų fiskalinių institucijų vaidmenį ES ekonomikos valdymo sistemoje; pabrėžia Komisijos veiksmų laisvę rengiant vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus; pabrėžia, kad Parlamentas ir Europos fiskalinė valdyba turi griežčiau tikrinti Komisijos veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) 2024/1263, ir kad būtina teikti daugiau informacijos Parlamentui, kad būtų galima vykdyti veiksmingą priežiūrą;

26.pažymi, kad ne visos valstybės narės galėjo laiku pateikti savo nacionalinių vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinių struktūrinių ir biudžeto planų projektus; pažymi, kad po visuotinių rinkimų ir naujų vyriausybių suformavimo penkios valstybės narės dar nepateikė savo nacionalinių vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų, dvi valstybės narės dar nepateikė savo biudžeto planų projektų ir viena valstybė narė nepateikė savo biudžeto plano projekto dėl kitų nenurodytų priežasčių; ragina šias valstybes nares kuo greičiau pateikti atitinkamus planus; pabrėžia, kad šių planų pateikimas laiku yra išankstinė veiksmingo naujųjų taisyklių įgyvendinimo ir patikimumo sąlyga; dar kartą patvirtina, kad svarbu laiku pateikti biudžeto planų projektus, kad, patvirtinus nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus, fiskaliniuose planuose išdėstytus įsipareigojimus būtų galima įgyvendinti vykdant konkrečias politikos priemones;

27.primena, kad nacionaliniuose vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose išdėstytos reformos ir investicijos turėtų būti suderintos su Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytais bendrais ES prioritetais. pabrėžia, kad pagal naująją sistemą Komisija, vertindama nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus, turėtų skirti ypatingą dėmesį šiems prioritetams;

28.patvirtina, kad 21 iš 22 nacionalinių vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų, kurie iki šiol buvo peržiūrėti, vertinimas buvo teigiamas; pažymi, kad pagal naująją sistemą valstybėms narėms leidžiama daryti prielaidas, kurios skiriasi nuo Komisijos skolos tvarumo analizės, jei šie skirtumai techninio dialogo metu su valstybėmis narėmis skaidriai paaiškinami ir tinkamai pagrindžiami ir remiasi patikimais ekonominiais argumentais; vis dėlto pažymi, kad penkių valstybių narių pateiktuose planuose Komisija nustatė nepakankamai pagrįstų neatitikimų ir nukrypimų nuo skolos tvarumo analizės sistemos makroekonominėse prielaidose, susijusiose su potencialiu BVP ir (arba) BVP defliatoriumi; pabrėžia, kad tokie nukrypimai ir atidėjimo rizika gali kelti grėsmę būsimam fiskaliniam tvarumui; pažymi, kad Komisija pripažįsta, jog trijų valstybių narių pateiktuose planuose fiskalinis koregavimas buvo sutelktas į laikotarpio pabaigą; ragina Komisiją užtikrinti, kad toks koregavimo sutelkimas atitiktų reglamente nustatytus reikalavimus, ir ragina Komisiją užkirsti kelią procikliškai politikai;

29.pažymi, kad tik septynios valstybės narės paprašė savo atitinkamos nepriklausomos fiskalinės institucijos, atliekančios svarbią papildomą tikrinimo funkciją, pateikti nuomonę; susirūpinęs pažymi, kad kai kurios nepriklausomos fiskalinės institucijos pateikė neigiamą nuomonę dėl savo valstybės narės nacionalinio fiskalinio plano; pabrėžia, kad devynios valstybės narės prieš pateikdamos savo nacionalinius planus neįvykdė savo pareigos surengti politines konsultacijas su pilietine visuomene, socialiniais partneriais, regionų valdžios institucijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; taip pat apgailestauja dėl to, kad kelios valstybės narės neįtraukė savo nacionalinių parlamentų į planų tvirtinimo procesą ir nepranešė, ar buvo surengtos reikiamos konsultacijos su nacionaliniais parlamentais, kaip reikalaujama pagal naująją sistemą;

30.pažymi, kad penkios valstybės narės paprašė pratęsti koregavimo laikotarpį; pabrėžia, kad bet koks toks pratęsimas turėtų būti grindžiamas investicijų ir reformų įsipareigojimais, kuriais kartu didinamas potencialus ekonomikos augimas ir atsparumas, remiamas fiskalinis tvarumas, atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus ir atitinkamas KŠSR, ir turėtų būti įvertinta atitiktis reglamente nustatytoms tokio pratęsimo sąlygoms; pažymi, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas šio pratęsimo prašymas, labai priklauso nuo reformų, kurios jau patvirtintos pagal EGADP; pabrėžia reformų ir investicijų, kurios teigiamai prisideda prie potencialaus valstybių narių BVP augimo, svarbą ir poreikį; ragina Komisiją veiksmingai ex post įvertinti sutartų investicijų ir reformų poveikį, susijusį su fiskalinio tvarumo rėmimu, ekonomikos augimo potencialo didinimu, ES bendrų prioritetų ir KŠSR įgyvendinimu ir reikalaujamo nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų lygio užtikrinimu;

31.atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad iš 17 pateiktų biudžeto planų projektų tik 8 atitinka fiskalines rekomendacijas, pateiktas nacionaliniame vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane; apgailestauja dėl to, kad 7 planai buvo įvertinti kaip nevisiškai atitinkantys rekomendacijas, vienas – kaip neatitinkantis rekomendacijų ir vienas – kaip galintis jų neatitikti; yra susirūpinęs dėl to, kad šešios valstybės narės pateikė biudžeto planų projektus, kuriuose metinis arba bendras išlaidų augimas viršija joms nustatytas viršutines ribas;

32.atkreipia dėmesį į Komisijos prognozę, kad įgyvendinus peržiūrėtą valdymo sistemą visos euro zonos pirminis struktūrinis balansas 2024 m. sumažės 0,5 proc. BVP, o 2025 m. – 0,25 proc. BVP; atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad tai atitinka fiskalinio tvarumo didinimo procesą ir remia vykstantį dezinfliacijos procesą, nes ekonominis netikrumas tebėra didelis; pažymi, kad BVP augimas ir toliau prisidės prie fiskalinio konsolidavimo visoje ES; ragina vykdyti fiskalinę politiką, kuria būtų atkurtas stabilumas, kartu skatinant inovacijas, pramonės konkurencingumą ir ilgalaikį ekonomikos augimą; pabrėžia, kad reikia sukurti papildomą fiskalinę erdvę būsimiems iššūkiams ir galimoms krizėms įveikti, kartu išsaugant pakankamą investicijų lygį, kad būtų remiamas ir skatinamas tvarus ir integracinis augimas, industrializacija ir visų gerovė;

33.mano, kad veiksmingas fiskalinių taisyklių įgyvendinimas, nors ir būtinas, pats savaime nėra pakankamas, kad bet kuriuo metu būtų pasiekta optimali fiskalinė kryptis ir užtikrintas aukštas visų europiečių gyvenimo lygis; pažymi, kad prognozuojama, jog 2025 m. fiskalinės politikos kryptis valstybėse narėse vis dar bus labai nevienoda; ragina Komisiją išnagrinėti idėjas dėl mechanizmo, kuris padėtų užtikrinti, kad visos ES ekonomikos ciklo padėtis visada atitiktų makroekonomines perspektyvas;

34.primena, kad, pasak Komisijos, 2025 m. fiskalinį nuosmukį iš dalies kompensuos nežymiai augsiančios investicijos iš nacionalinių biudžetų, iš EGADP dotacijų ir kitų ES fondų; pabrėžia EGADP vaidmenį tenkinant ES investicijų poreikius ir pažymi, kad programa nustos galioti 2026 m. pabaigoje, dėl to gali sumažėti viešosios investicijos į bendrus Europos prioritetus;

35.ragina Komisiją pradėti diskusijas dėl didelio investicijų trūkumo ES problemos sprendimo ir sumažinti skolinimosi išlaidas, stiprinti finansinį stabilumą ir sudaryti sąlygas strateginėms investicijoms, atitinkančioms ES tikslus, ir teikti Europos viešąsias gėrybes, pvz., gynybos pajėgumus, kurios atitiktų poreikius augančių grėsmių ir saugumo iššūkių kontekste; ragina visapusiškai išnaudoti veiksmingumą, kuris galėtų atsirasti teikiant Europos viešąsias gėrybes ES mastu, veiksmingai koordinuojant valstybių narių investavimo prioritetus; mano, kad ši sistema turėtų būti remiama ES lygmens investicinėmis priemonėmis ir įrankiais, skirtais kuo labiau sumažinti ES mokesčių mokėtojų išlaidas ir kuo veiksmingiau teikti Europos viešąsias gėrybes;

36.primena, kad bet koks Sąjungos finansavimas turi būti teikiamas kartu su griežta kontrole, kuria būtų užtikrintas skaidrumas, atskaitomybė ir veiksmingas lėšų naudojimas, kad būtų išvengta beatodairiškai didinamų viešųjų išlaidų;

37.ragina valstybes nares skatinti investicijų išlaidas, kurios duoda teigiamą grąžos normą; pripažįsta Draghi pranešimo išvadą, kad maždaug keturis penktadalius gamybinių investicijų ES atliks privatusis sektorius, tuo tarpu viešosios investicijos taip pat atliks skatinamąjį vaidmenį; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pasiūlyti konkurencingumo fondą pagal naująją daugiametę finansinę programą ir ragina visapusiškai pasinaudoti finansinėmis garantijomis siekiant pritraukti privačias investicijas; pabrėžia, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, visų pirma biudžeto srityje, siekdamos paspartinti inovacijas, skaitmeninimą, švietimą, mokymą ir dekarbonizaciją, stiprinti Europos konkurencingumą ir mažinti priklausomybę;

38.pastebi, kad visiškai įgyvendintų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (KŠSR) dalis sumažėjo nuo 18,1 proc. (2011–2018 m.) iki 13,9 proc. (2019–2023 m.); primena, kad KŠSR, be kita ko, susijusių su viešųjų išlaidų veiksmingumu, įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti fiskalinį tvarumą ir spręsti makroekonominio disbalanso problemą; pasisako už veiksmingesnį KŠSR ir atitinkamų reformų įgyvendinimą; ragina išnagrinėti būdus, kaip padidinti visiškai įgyvendintų KŠSR dalį; ragina Komisiją KŠSR glaudžiau sieti su atitinkamomis šalių ataskaitomis; ragina įvertinti reformų poveikį ir pažangą mažinant nustatytą investicijų trūkumą; ragina užtikrinti didesnį KŠSR rengimo skaidrumą;

39.atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad KŠSR turėtų būti pagerintos sutelkiant dėmesį į tam tikrus iššūkius, visų pirma į konkrečius valstybių narių struktūrinius iššūkius ir bendrus ES prioritetus, siekiant skatinti patikimą ir integracinį ekonomikos augimą, didinti konkurencingumą ir makroekonominį stabilumą, skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir užtikrinti socialinį ir kartų tarpusavio teisingumą;

40.primena valstybių narių įsipareigojimą nacionaliniuose fiskaliniuose planuose atsižvelgti į atitinkamas KŠSR tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektu, kaip nurodyta Europos semestre; pažymi, kad Komisija nacionaliniuose fiskaliniuose planuose nustatė, jog į KŠSR nebuvo atsižvelgta;

41.pabrėžia KŠSR svarbą kovojant su ilgesnio laikotarpio fiskalinio tvarumo veiksniais, įskaitant valstybinių pensijų sistemų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų tvarumą ir tinkamą veikimą, atsižvelgiant į demografinius iššūkius, pvz., senėjančią visuomenę, ir pasirengimą nepalankiems pokyčiams, įskaitant su klimato kaita susijusią fizinę riziką; pabrėžia KŠSR svarbą sprendžiant būsto rinkos stabilumo klausimą, siekiant prisidėti prie ES ekonominio atsparumo;

42.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.