1.mano, kad Komisija ir Taryba turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį (ESTR), laikantis 2021 m. kovo mėn. veiksmų plano ir La Hulpės deklaracijos, kad būtų pasiekti pagrindiniai 2030 m. tikslai; ragina Komisiją užtikrinti, kad 2026 m. bendroje užimtumo ataskaitoje būtų analizuojamas visų Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas pagal Reglamentą (ES) 2024/1263, ir į ją įtraukti nacionalinių vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų, susijusių su socialiniu atsparumu, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, socialinio aspekto analizę; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad paskelbtas naujas 2025 m. Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planas Ursula von der Leyen, „Europos pasirinkimas, 2024–2029 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės“, 2024 m. liepos 18 d. siekiant suteikti naują postūmį socialinei pažangai; palankiai vertina tai, kad tikimasi, jog 2025 m. beveik visos valstybės narės padidins viešąsias investicijas, o tai būtina siekiant užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis ir pasiekti Europos socialinių teisių ramsčio tikslus; primena, kad valstybės narės iki 2026 m. gruodžio 31 d. gali mobilizuoti EGADP lėšas Reglamente (ES) 2021/241 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj). dėl tvaraus ir integracinio augimo ir naujos kartos politikos apibrėžtoje taikymo srityje;

2.pabrėžia, kad svarbu naudoti socialinių rodiklių suvestinę ir socialinės konvergencijos sistemą siekiant nustatyti riziką ir stebėti pažangą mažinant nelygybę, stiprinant socialinės apsaugos sistemas ir skatinant deramas darbo sąlygas bei paramos priemones darbuotojams, kad jie galėtų valdyti pertvarką; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina užtikrinti tvarią, teisingą ir įtraukią Europą, kurioje socialinės teisės būtų visapusiškai apsaugotos ir apsaugotos tuo pačiu lygmeniu kaip ir ekonominės laisvės; primena, kad ES piliečiai socialinę Europą laiko vienu iš savo prioritetų;

3.apgailestauja dėl to, kad trūksta duomenų ir analizės apie turtinę nelygybę ir turto koncentraciją ES, nes tai yra vienas iš pagrindinių skurdą lemiančių veiksnių; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Europos centrinių bankų sistemos parengtu turto paskirstymo sąskaitos duomenų rinkiniu, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį 10 proc. turtingiausių gyventojų priklausė net 56 proc. viso turto, o skurdžiausiai pusei gyventojų – tik 5 proc.;

4.palankiai vertina tai, kad į 2025 m. bendrą užimtumo ataskaitą įtraukta teigiamo DVT ir Europos lygybės strategijų indėlio analizė, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad į 2026 m. bendrą užimtumo ataskaitą būtų įtrauktas skirsnis, kuriame būtų analizuojama pažanga siekiant DVT, susijusių su užimtumu ir socialine politika, ir skirsnis apie pažangą siekiant panaikinti socialinę ir darbo diskriminaciją pagal 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją, 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą, 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą, 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategiją ir 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją;

5.ragina valstybes nares įgyvendinti atnaujintas užimtumo gaires, daugiausia dėmesio skiriant visų asmenų švietimui ir mokymui, naujoms technologijoms, pvz., dirbtiniam intelektui, taip pat naujausioms politikos iniciatyvoms dėl darbo skaitmeninėse platformose, įperkamo ir deramo būsto ir darbo jėgos bei įgūdžių trūkumo problemos sprendimo, siekiant stiprinti demokratinį sprendimų priėmimą;

6.pakartoja, kad svarbu investuoti į darbo jėgos įgūdžių ugdymą ir profesinį mokymą ir užtikrinti kokybišką užimtumą, ypatingą dėmesį skiriant asmens teisei į mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą; primygtinai ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant švietimo ir mokymo įstaigas ir socialinius partnerius, parengti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemones, kad būtų sustiprintas švietimo ir mokymo sistemų ir darbo rinkos ryšys ir numatyti darbo rinkos poreikiai; palankiai vertina tai, kad profesinio rengimo ir mokymo absolventų užimtumo rezultatai visoje ES toliau gerėja; yra susirūpinęs dėl prastėjančių jaunimo mokymosi rezultatų, ypač pagrindinių įgūdžių srityje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina paskelbtą Pagrindinių įgūdžių veiksmų planą ir STEM švietimo strateginį planą; ragina valstybes nares investuoti į programas, kuriomis besimokantiems asmenims būtų suteikti pagrindiniai, skaitmeniniai ir universalieji įgūdžiai, reikalingi darbo pasauliui ir jo skaitmeninimui, taip pat padėti jiems prasmingai prisidėti prie visuomenės; primena, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant ir perkvalifikuojant darbuotojus, atleistus dėl didelio masto restruktūrizavimo;

7.palankiai vertina tai, kad paskelbtos kokybiškų darbo vietų kūrimo gairės, kuriomis siekiama užtikrinti teisingą pertvarką visiems; be to, ragina Komisiją į šias veiksmų gaires įtraukti svarstymus dėl priemonių, susijusių su dirbtinio intelekto ir algoritminio valdymo naudojimu darbo pasaulyje, kad naujos technologijos būtų naudojamos siekiant pagerinti darbo sąlygas ir našumą, kartu gerbiant darbuotojų teises ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kaip pripažįstama bendroje užimtumo ataskaitoje 2024 m. gruodžio 17 d. Komisijos pasiūlymas dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos (COM(2024)0701).;

8.pabrėžia, kad atsakas į darbo jėgos trūkumą Europos Sąjungoje taip pat apima darbo jėgos judumo Sąjungoje gerinimą ir palengvinimą; ragina valstybes nares stiprinti ir palengvinti įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimą Sąjungoje, įskaitant trečiųjų šalių piliečių įgūdžius ir kvalifikacijas; ragina Komisiją išanalizuoti Europos užimtumo tarnybų (EURES) platformos veiksmingumą, kad būtų galima persvarstyti jos veikimą;

9.pažymi, kad mokyklos nebaigusių asmenų, žemesnio išsilavinimo asmenų, nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) ir pažeidžiamų grupių, įskaitant romus, moteris, vyresnio amžiaus asmenis, žemos ir vidutinės kvalifikacijos asmenis, asmenis su negalia ir migrantų ar mažumų kilmės asmenis, skaičius, priklausomai nuo konkrečios šalies aplinkybių, keliose valstybėse narėse tebėra didelis, nepaisant mažėjimo tendencijos Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kaip nurodyta Europos socialinių teisių ramsčio 4 principe; siekiant remti jaunimą, kuriam reikia pagalbos, viso jo asmeninio ir profesinio tobulėjimo metu; pakartoja, kad profesinis rengimas ir mokymas atlieka pagrindinį vaidmenį teikiant žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kurių reikia į darbo rinką patenkančiam jaunimui; pabrėžia, kad reikia investuoti į profesinio rengimo ir mokymo kokybę ir patrauklumą pasitelkiant „Europos socialinį fondą +“ (ESF+); todėl primena, kad reikia spręsti šią problemą ir ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti jaunimą švietimo, mokymo ar užimtumo srityse, ir kad svarbu užtikrinti jų galimybes dalyvauti stažuotėse ir pameistrystės programose, kad jie galėtų įgyti pirmosios darbo patirties ir kad jiems būtų lengviau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, taip pat sukurti darbo sąlygas, kurios sudarytų sąlygas senėjančiai darbo jėgai likti darbo rinkoje;

10.mano, kad, nors padėtis pagerėjo, asmenys su negalia, ypač moterys su negalia, vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis darbo rinkoje, todėl reikia profesinio ir skaitmeninio mokymo, kartu skatinant asmenų su negalia įtrauktį, daugiausia dėmesio skiriant neaktyviai darbo jėgai ir grupėms, kurių dalyvavimas darbo rinkoje yra menkas, įskaitant moteris, jaunimą, vyresnio amžiaus darbuotojus ir lėtinėmis ligomis sergančius asmenis; ragina Komisiją nuo 2025 m. atnaujinti ES neįgaliųjų teisių strategiją naujomis pavyzdinėmis iniciatyvomis ir veiksmais, pvz., Europos asmenų su negalia užimtumo ir įgūdžių garantija ir dalijimusi geriausios praktikos pavyzdžiais, pvz., asmens su negalia kortele, visų pirma siekiant spręsti asmenų su negalia socialinės įtraukties ir savarankiškumo klausimus, taip pat užtikrinti jų galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, mokymą ir darbą teikiant gaires, kaip išsaugoti neįgalumo išmokas;

11.reiškia susirūpinimą dėl to, kad romai ir toliau susiduria su didelėmis užimtumo kliūtimis, o nuolatinis šališkumas riboja jų perspektyvas; pažymi, kad ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginiame plane atkreipiamas dėmesys į nepakankamą pažangą įsidarbinimo galimybių srityje ir didėjančią nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio romų jaunimo dalį; pabrėžia plano tikslą perpus sumažinti romų ir plačiosios visuomenės užimtumo skirtumą ir užtikrinti, kad iki 2030 m. bent 60 proc. romų dirbtų apmokamą darbą; ragina valstybes nares laikytis integruoto, į lygybę orientuoto požiūrio ir užtikrinti, kad viešoji politika ir paslaugos veiksmingai pasiektų visus romus, įskaitant gyvenančius atokiose kaimo vietovėse;

12.pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį į socialinius ir aplinkosauginius konkurencingumo aspektus, pabrėžiant, kad reikia investuoti į švietimą ir mokymą visiems, kad būtų užtikrinta visuotinė prieiga prie aukštos kokybės viešojo švietimo ir profesinio mokymo programų, taip pat tvari praktika integraciniam augimui skatinti; pabrėžia, kad socialiniai partneriai turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant ir tenkinant įgūdžių poreikius visoje ES;

13.ragina Komisiją ir valstybes nares į Europos semestrą įtraukti konkrečias rekomendacijas dėl būsto įperkamumo ir skatinti investicijas į būstą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad investicijomis į būstą būtų remiami ilgalaikiai kokybiški būsto sprendimai, kurie iš tikrųjų yra įperkami mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, pabrėžiant, kad investicijos į socialinį ir įperkamą būstą yra labai svarbios siekiant užtikrinti ir pagerinti gyvenimo kokybę visiems; pabrėžia, kad reikia geriau panaudoti ES finansavimą, pvz., pasitelkiant Europos investicijų banko finansines priemones, visų pirma siekiant remti investicijas, kuriomis didinamas pastatų energijos vartojimo efektyvumas; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų siekiant įvertinti Sąjungos politiką, fondus ir kliūtis, kurie turėtų sudaryti palankesnes sąlygas statyti, pertvarkyti ir renovuoti prieinamą, įperkamą ir efektyviai energiją vartojantį būstą, įskaitant socialinį būstą, kuris atitiktų jaunimo, riboto judumo asmenų, mažas ir vidutines pajamas gaunančių grupių, rizikos grupėms priklausančių šeimų ir pažeidžiamesnėje padėtyje esančių asmenų poreikius, kartu apsaugant namų savininkus ir asmenis, ieškančius galimybės įsigyti būstą, nuo tolesnio pasiūlos mažėjimo;

14.palankiai vertina paskelbtą Europos įperkamo būsto planą, kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms spręsti būsto krizės ir didėjančios nuomos problemas; ragina Komisiją įvertinti ir paskelbti, kokios galimos valstybės pagalbos taisyklių kliūtys daro poveikį būsto prieinamumui; primena, kad Socialinio klimato fondo tikslas – nuo 2026 m. valstybėms narėms teikti finansinę paramą pažeidžiamiems namų ūkiams remti, visų pirma priemonėmis ir investicijomis, kuriomis siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinti pastatų šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pastatuose integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir kaupimą;

15.mano, kad benamystė yra labai didelė socialinė problema ES; ragina ES nustatyti bendrą benamystės apibrėžtį, kuri leistų sistemingai palyginti ir įvertinti benamystės mastą įvairiose ES valstybėse narėse; ragina Komisiją parengti strategiją ir dirbti siekiant iki 2030 m. panaikinti benamystę ES, skatinant galimybę gauti įperkamą ir deramą būstą, taip pat galimybę naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis; primygtinai ragina valstybes nares šiuo klausimu geriau pasinaudoti turimomis ES priemonėmis, įskaitant ESF+ 2023 m. gruodžio 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nacionalinių strategijų dėl benamių ES sistemos kūrimas vadovaujantis principu „svarbiausia – būstas““ (OL C, C/2024/1567, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1567/oj).;

16.ragina valstybes nares parengti nacionalines benamystės strategijas; palankiai vertina ketinimą pateikti Tarybos rekomendaciją dėl benamystės 2023 m. gruodžio 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nacionalinių strategijų dėl benamių ES sistemos kūrimas vadovaujantis principu „svarbiausia – būstas““.; ragina Komisiją toliau didinti Europos kovos su benamyste platformos užmojus;

17.mano, kad ES reikia skubiai imtis veiksmų siekiant spręsti nuolat aukšto skurdo ir socialinės atskirties lygio ES problemą, ypač tarp vaikų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, asmenų su negalia, ne ES gimusių asmenų, LGBTI asmenų ir romų bendruomenių; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis ir turėtų būti užtikrinamas pažeidžiamų namų ūkių energetinis saugumas; ragina Komisiją priimti pirmąją ES kovos su skurdu strategiją;

18.primena Sąjungos tikslą pereiti nuo institucinės prie bendruomeninės globos ar globos šeimoje; ragina Komisiją pateikti deinstitucionalizavimo veiksmų planą; pabrėžia, kad šis veiksmų planas turėtų apimti visas įstaigose vis dar gyvenančias grupes, įskaitant vaikus, asmenis su negalia, psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis, benamystės paveiktus asmenis ir vyresnio amžiaus žmones; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti ESF+ fondais, taip pat kitais atitinkamais Europos ir nacionaliniais fondais, kad būtų užbaigtas deinstitucionalizavimo procesas, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas ES pilietis galėtų gyventi šeimos ar bendruomenės aplinkoje;

19.ragina Komisiją įgyvendinti Europos psichikos sveikatos veiksmų planą atsižvelgiant į naujausias jos rekomendacijas 2023 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatas dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą (COM(2023)0298).; ragina valstybes nares gerinti visų, ypač vaikų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis psichikos sveikatos paslaugomis ir emocinės paramos programomis; prašo geriau naudoti socialinių rodiklių suvestinės rodiklius siekiant spręsti mažų garantijų gyvenimo sąlygų ir netikrumo poveikio psichikos sveikatai klausimus;

20.ragina Komisiją spręsti vienišumo problemą skatinant holistinę ES vienišumo ir galimybės gauti profesionalią priežiūrą strategiją; taip pat ragina šioje ES strategijoje spręsti vienišumo socialinio ir ekonominio poveikio našumui ir gerovei klausimą sprendžiant tokias problemas kaip kaimo atskirtis; primygtinai ragina valstybes nares toliau įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl galimybės gauti įperkamas, kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas, siekiant užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis priežiūros paslaugomis, kartu užtikrinant deramas priežiūros sektoriaus darbuotojų ir neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų darbo sąlygas;

21.pripažįsta, kad 44 mln. europiečių dažnai yra neformalieji ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjai, kurių dauguma yra moterys Europos Komisija: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, Ilgalaikės priežiūros ataskaita. Tendencijos, iššūkiai ir galimybės senėjančioje visuomenėje. I tomas, Leidinių biuras, 2021 m., https://data.europa.eu/doi/10.2767/677726.;

22.pripažįsta unikalų prižiūrinčiųjų asmenų vaidmenį visuomenėje, ir nors priežiūros darbuotojų apibrėžtis nėra suderinta visoje ES, ilgalaikės priežiūros sektoriuje visoje ES dirba 6,4 mln. žmonių.

23.yra susirūpinęs dėl to, kad 2023 m. 94,6 mln. žmonių ES vis dar grėsė skurdas ar socialinė atskirtis; pabrėžia, kad nepakeitus požiūrio į kovą su skurdu paradigmos, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nepasieks savo skurdo mažinimo tikslų; mano, kad pirmosios ES kovos su skurdu strategijos paskelbimas yra žingsnis teisinga linkme siekiant pakeisti šią tendenciją, tačiau joje turi būti numatytas visapusiškas požiūris į daugialypių skurdo ir socialinės atskirties aspektų sprendimą imantis konkrečių veiksmų, griežto įgyvendinimo ir stebėsenos; ragina į šią strategiją įtraukti visus skurdą ir socialinę atskirtį patiriančius asmenis, visų pirma nepalankiausioje padėtyje esančius asmenis, taip pat konkrečias priemones, skirtas įvairioms grupėms, pvz., skurstantiems dirbantiems asmenims, benamiams asmenims, neįgaliesiems, nepilnoms šeimoms ir, visų pirma, vaikams, siekiant tvariai nutraukti skurdo ratą; pabrėžia, kad Minimaliojo darbo užmokesčio direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę bus labai svarbus siekiant užkirsti kelią darbuotojų skurdo rizikai ir su ja kovoti, kartu stiprinant paskatas dirbti, ir palankiai vertina tai, kad kelios valstybės narės iš dalies pakeitė arba planuoja iš dalies pakeisti savo minimaliojo darbo užmokesčio sistemas; yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja nestandartinių užimtumo formų, kai darbuotojams kyla didesnė tikimybė patirti dirbančiųjų skurdą, ir jie neturi tinkamos teisinės apsaugos;

24.pakartoja savo raginimą Komisijai atidžiai stebėti vaiko garantijų sistemos įgyvendinimą visose valstybėse narėse įgyvendinant Europos semestrą ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; pakartoja savo raginimą padidinti Europos vaiko garantijų sistemos finansavimą skiriant bent 20 mlrd. EUR specialų biudžetą ir ragina visas valstybes nares bent 5 proc. joms skirtų ESF+ lėšų skirti kovai su vaikų skurdu ir vaikų gerovės skatinimui; mano, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų atsispindėti valstybių narių biudžeto atitiktis minimaliam reikalaujamam lėšų skyrimui kovai su vaikų skurdu, nustatytam ESF+ reglamente 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), 7 straipsnio 3 dalis (OL L 231, 2021 6 30, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1057/oj).; ragina Komisiją kitoje DFP numatyti plataus užmojo vaiko garantijų sistemos biudžetą, kad būtų galima reaguoti į didėjančią vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemą;

25.yra susirūpinęs dėl nacionalinės politikos sričių, dėl kurių atsiranda spragų sveikatos apsaugos srityje, didėja nelygybė tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų; įspėja, kad tai taip pat trukdo įgyvendinti ESTR16 principą ir 3.8 DVT dėl visuotinės sveikatos apsaugos, taip pat bendrą ESTR tikslą skatinti aukštynkryptę socialinę konvergenciją ES, nė vieno nepaliekant nuošalyje; mano, kad socialinių rodiklių suvestinėje naudojami rodikliai neleidžia visapusiškai suprasti sveikatos priežiūros įperkamumo;

26.pabrėžia, kad darbdaviai įmonėse turi skatinti kartų ryšius, jaunesnių darbuotojų mokymąsi iš vyresnio amžiaus darbuotojų ir atvirkščiai; pabrėžia, kad senėjanti darbo jėga gali padėti įmonei kurti naujus produktus ir paslaugas, kad ji kūrybiškiau ir našiau prisitaikytų prie senėjančios visuomenės poreikių; be to, ragina kurti paskatas savanoriškai veiklai ir mentorystei skatinti, kad žinios būtų perduodamos iš kartos į kartą;

27.įspėja, kad, remiantis Europos Centrinio Banko pranešimais, realusis darbo užmokestis vis dar yra mažesnis už prieš pandemiją buvusį lygį, o našumas buvo maždaug toks pat; sutinka, kad dėl to atsiranda tam tikrų galimybių neinfliaciniam realiojo darbo užmokesčio atsigavimui, ir įspėja, kad jei realusis darbo užmokestis neatsigaus, padidės užsitęsusio ekonominio silpnumo rizika, o tai gali sukelti neigiamą poveikį ir dar labiau sumažinti našumą euro zonoje, palyginti su kitomis pasaulio vietomis; mano, kad geresnis minimaliojo darbo užmokesčio vykdymo užtikrinimas ir kolektyvinių derybų aprėpties stiprinimas gali turėti teigiamą poveikį darbo užmokesčio nelygybės lygiui, ypač padedant labiau pažeidžiamiems darbuotojams, esantiems žemiausiame darbo užmokesčio pasiskirstymo lygyje, kurie vis dažniau lieka nuošalyje;

28.ragina valstybes nares užtikrinti deramas darbo sąlygas, kurios, be kita ko, apimtų deramą darbo užmokestį, galimybę naudotis socialine apsauga, mokymosi visą gyvenimą galimybes, darbuotojų sveikatą ir saugą, gerą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir teisę atsijungti, pagrįstą darbo laiką, atstovavimą darbuotojams, demokratiją darbe ir kolektyvines sutartis; primygtinai ragina valstybes nares skatinti demokratiją darbe, socialinį dialogą ir kolektyvines derybas ir apsaugoti darbuotojų teises, visų pirma atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą darbą, didinti darbo užmokesčio skaidrumą ir spręsti lyčių nelygybės problemą, kad būtų panaikintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ES;

29.primena, kad svarbu gerinti savarankiškai dirbančių asmenų galimybes naudotis socialine apsauga, ir ragina Komisiją stebėti valstybių narių nacionalinius 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių įgyvendinimo planus OL C 387, 2019 11 15, p. 1., kurie yra konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dalis; atsižvelgdamas į tai, primena 13 iniciatyvų, nustatytų 2024 m. vasario 21 d. Komisijos atsakyme į 2023 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES kultūros ir kūrybos sektorių menininkų ir darbuotojų socialinės ir profesinės padėties sistemos, nes savarankiškai dirbančių specialistų skaičius kultūros ir kūrybos sektoriuose yra daugiau nei dvigubai didesnis nei plačiosios visuomenės 2023 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių darbuotojų socialinės ir profesinės padėties sistemos (OL C, C/2024/4208, 2024 7 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4208/oj)., ir ragina Komisiją pradėti jas įgyvendinti bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

30.ragina įgyvendinti politiką, kuria skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir teisė atsijungti, siekiant pagerinti visų šeimų ir darbuotojų gyvenimo kokybę, užtikrinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvos 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (OL L 188, 2019 7 12, p. 79, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/1158/oj). ir Europos priežiūros strategijos įgyvendinimą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo siekiama spręsti nuotolinio darbo ir teisės atsijungti klausimus; taip pat ragina pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto sukurti Europos kortelę visų tipų didelėms šeimoms ir Europos veiksmų planą vienišiems tėvams, suteikiant jiems mokymosi ir socialines lengvatas; galiausiai ragina imtis iniciatyvų siekiant kovoti su darbuotojų atskirtimi dėl ilgesnių laikinojo nedarbingumo atostogų, pritaikyti darbo vietą ir skatinti lanksčias darbo sąlygas, taip pat parengti strategijas, kuriomis būtų padedama darbuotojams grįžti po ilgesnių nebuvimo darbe laikotarpių;

31.ragina ES sanglaudos politikoje pirmenybę teikti demografiniams iššūkiams ir imtis konkrečių veiksmų ES ir nacionaliniu lygmenimis; ragina Komisiją paskelbti Europos demografijos metus ir teikti pirmenybę Komisijos komunikato „Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose“ ir „Specialistų gausinimo mechanizmo“ plėtojimui, siekiant skatinti socialinę sanglaudą ir padidinti finansavimą kaimo ir atokiausioms vietovėms bei regionams, kuriuose sparčiai mažėja gyventojų skaičius, remiant kokybiškų darbo vietų kūrimą, viešąsias paslaugas, vietos plėtros projektus ir pagrindinę infrastruktūrą, kuria sudaromos palankios sąlygos gyventojų, ypač jaunimo, teisei pasilikti; pabrėžia, kad svarbu nustatyti konkrečias priemones, skirtas regioninei nelygybei švietimo ir mokymo srityje mažinti, užtikrinant vienodas galimybes visiems gauti kokybišką ir įperkamą išsilavinimą;

32.yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant pagerėjimo, ES darbo rinkoje vis dar nepakankamai atstovaujama kelioms gyventojų grupėms, įskaitant moteris, vyresnio amžiaus žmones, žemos ir vidutinės kvalifikacijos asmenis, neįgaliuosius ir migrantų ar mažumų kilmės asmenis; įspėja, kad nelygybė švietimo srityje padidėjo, o tai dar labiau didina palankių sąlygų neturinčių ir migrantų kilmės mokinių pažeidžiamumą; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis bendra užimtumo ataskaita, migrantų ar mažumų kilmės asmenims gali būti labai naudingos tikslinės priemonės, kuriomis siekiama spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą, gerinti jų kalbinius įgūdžius ir kovoti su diskriminacija; pabrėžia, kad svarbu dėti daugiau pastangų įgyvendinant 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planą, kuriame numatyta bendra politikos sistema, skirta padėti valstybėms narėms plėtoti nacionalinę migrantų integracijos politiką;

33.ragina Komisiją ir Tarybą teikti pirmenybę administracinės naštos mažinimui siekiant supaprastinimo, kartu laikantis darbo ir socialinių standartų; mano, kad geresnė parama MVĮ ir esamiems bei potencialiems verslininkams padidins ES konkurencingumą ir ilgalaikį tvarumą, paskatins inovacijas ir kurs kokybiškas darbo vietas; pažymi, kad MVĮ ir savarankiškai dirbantys specialistai visuose sektoriuose yra labai svarbūs ES ekonomikos augimo, taigi ir socialinės politikos finansavimo, veiksniai; primygtinai ragina įgyvendinti konkrečias rekomendacijas siekiant pagerinti bendrąją rinką; atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. sausio 29 d. Komisija paskelbė „Konkurencingumo kelrodį“ 2025 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatas „ES konkurencingumo kelrodis“ (COM(2025)0030).;

34.ragina Komisiją atlikti kiekvieno naujo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto konkurencingumo patikras, atsižvelgiant į bendrą ES teisės aktų poveikį įmonėms, taip pat kitoms ES politikos sritims ir programoms;

35.mano, kad socialinė ekonomika yra esminė ES socialinės rinkos ekonomikos sudedamoji dalis ir Europos socialinių teisių ramsčio bei jo tikslų įgyvendinimo varomoji jėga, dažnai užtikrinanti užimtumą pažeidžiamoms ir atskirtoms grupėms; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo paramą visoms socialinės ekonomikos įmonėms, ypač ne pelno įmonėms, kaip pabrėžta 2021 m. socialinės ekonomikos veiksmų plane ir Lježo socialinės ekonomikos Europos Sąjungoje veiksmų gairėse, siekiant skatinti kokybišką, deramą, įtraukų darbą ir žiedinę ekonomiką, skatinti valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir didinti socialinės ekonomikos subjektų matomumą; ragina Komisiją išnagrinėti novatoriškus finansavimo mechanizmus siekiant remti socialinės ekonomikos plėtrą Europoje 2022 m. liepos 6 d. Rezoliucija dėl ES socialinės ekonomikos veiksmų plano (OL C 47, 2023 2 7, p. 171). ir skatinti dinamišką ir įtraukią verslo aplinką;

36.mano, kad šiais pereinamojo laikotarpio metais, įgyvendindamos persvarstytas ekonomikos valdymo taisykles, valstybės narės turėtų suderinti fiskalinę atsakomybę su tvariu ir integraciniu augimu ir užimtumu, pažymi, kad socialinių partnerių dalyvavimas, be kita ko, rengiant vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus, turėtų būti sustiprintas siekiant prisidėti prie naujos ekonomikos valdymo sistemos tikslų;

37.palankiai vertina tai, kad į nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus pagal naują ekonomikos valdymo sistemą turi būti įtrauktos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius iššūkius, nustatytus įgyvendinant Europos semestrą, taip pat užtikrinamas skolos tvarumas, kartu strategiškai investuojant į ESTR principus, siekiant skatinti aukštynkryptę socialinę konvergenciją;

38.yra susirūpinęs dėl to, kad dar prastai laikomasi konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (KŠSR); todėl pakartoja savo raginimą valstybėms narėms veiksmingai įgyvendinti KŠSR, kad būtų skatinama sveikatos priežiūra ir tvarios pensijų sistemos, laikantis ESTR 15 ir 16 principų, ir ilgalaikis visų piliečių klestėjimas, atsižvelgiant į tų darbuotojų, kurių karjera yra segmentuota, nepastovi ir kurie keičia darbo vietą, pažeidžiamumą; primygtinai reikalauja, kad Komisija stiprintų dialogus su valstybėmis narėmis dėl esamų rekomendacijų ir užimtumo gairių įgyvendinimo, taip pat dėl dabartinių ar būsimų politikos veiksmų nustatytoms problemoms spręsti;

39.palankiai vertina tai, kad per Europos semestrą sukurta socialinės konvergencijos rizikos nustatymo sistema, ir tai padaryti primygtinai ragino Europos Parlamentas; primena, kad pagal šią sistemą Komisija vertina riziką aukštynkryptei socialinei konvergencijai valstybėse narėse ir stebi ESTR įgyvendinimo pažangą, remdamasi socialinių rodiklių suvestine ir socialinės konvergencijos sistemos principais; palankiai vertina tai, kad 2025 m. bendroje užimtumo ataskaitoje pateikiama konkrečios šalies analizė, grindžiama socialinės konvergencijos sistemos principais; ragina Komisiją toliau plėtoti inovatyvias kiekybinės ir kokybinės analizės priemones pagal šią naują sistemą, kad ji būtų optimaliai naudojama būsimuose Europos semestro cikluose;

40.palankiai vertina tai, kad pirmoji analizė, pagrįsta socialinės konvergencijos sistemos principais, rodo, jog 2023 m. darbo rinkoje bus pasiekta didėjanti konvergencija 2024 m. gruodžio 17 d. Komisijos pasiūlymas dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos (COM(2024)0701).; susirūpinęs pažymi, kad vis dar reikia gerinti nepakankamai atstovaujamų grupių užimtumo rezultatus ir kad Europos lygmeniu išlieka didėjančios konvergencijos rizika, susijusi su įgūdžių ugdymu, pradedant ankstyvuoju ugdymu ir baigiant mokymusi visą gyvenimą, taip pat socialiniais skurdo rizikos ir socialinės atskirties lygio rezultatais; ragina Komisiją antrajame analizės etape toliau analizuoti šią aukštynkryptei socialinei konvergencijai kylančią riziką ir su atitinkamomis valstybėmis narėmis aptarti priemones, kurių imtasi arba numatoma imtis šiai rizikai šalinti;

41.pripažįsta pragyvenimo išlaidų krizę, dėl kurios padidėjo namų ūkiams tenkanti našta, ir didėjančias būsto išlaidas, kurios kartu su didelėmis energijos išlaidomis prisideda prie aukšto energijos nepritekliaus lygio visoje ES; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai šalinti pagrindines šios krizės priežastis, pirmenybę teikiant politikai, kuria skatinamas ekonominis atsparumas, socialinė sanglauda ir darnus vystymasis;

42.įspėja dėl socialinės rizikos, kylančios dėl krizės automobilių sektoriuje, kuris susiduria su precedento neturinčiu spaudimu tiek dėl išorės, tiek dėl vidaus veiksnių; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šį sektorių ir stiprinti socialinį dialogą bei darbuotojų dalyvavimą pertvarkos procesuose; pabrėžia, kad, siekiant reaguoti į dabartinę krizę, skubiai reikia koordinuoto ES atsako pasitelkiant profesinių sąjungų ir darbdavių ekstremaliųjų situacijų darbo grupę;

43.ragina Komisiją stebėti duomenis apie restruktūrizavimą ir jo poveikį užimtumui, pvz., naudojantis Europos restruktūrizavimo stebėsenos centru, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priemonėms, kuriomis remiamas restruktūrizavimas ir asmens statuso pokytis darbo rinkoje, ir apsvarstyti galimybę per Europos semestrą atkreipti dėmesį į nacionalines priemones, kuriomis remiamas socialiai atsakingas restruktūrizavimo būdas;

44.yra susirūpinęs dėl Komisijos atliktos makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) rezultatų suvestinės peržiūros, ypač dėl užimtumo ir socialinių rodiklių, kurie yra labai svarbūs vertinant socialinę ir darbo rinkos padėtį valstybėse narėse, mažinimo; apgailestauja dėl to, kad jaunimo nedarbas nebelaikomas pagrindiniu rodikliu, nepaisant jo svarbos nustatant ir sprendžiant konkrečias darbo rinkos problemas ir priimant tinkamą viešąją politiką; pabrėžia, kad sprendimų priėmimo procese reikėtų labiau atsižvelgti į socialinių standartų rodiklius; apgailestauja dėl to, kad Komisija tinkamai nesikonsultavo su Parlamentu, ir primena Komisijai jos pareigą glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, Taryba ir socialiniais partneriais prieš rengiant MDP rezultatų suvestinę ir makroekonominių bei makrofinansinių rodiklių rinkinį valstybėms narėms; pabrėžia, kad ESTR principų įgyvendinimas turi būti MDP rezultatų suvestinės dalis;

45.mano, kad teritorinė ir socialinė sanglauda yra esminiai konkurencingumo darbotvarkės elementai, o tokie teisės aktai kaip Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) tebėra teigiamas pavyzdys, įkvepiantis būsimas ES iniciatyvas;

46.mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vykdant fiskalinę politiką pagal Europos semestrą būtų remiamos su EPSR suderintos investicijos, visų pirma tokiose srityse kaip deramas ir įperkamas būstas, kokybiška sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinės apsaugos sistemos, nes jos yra labai svarbios socialinei sanglaudai ir ilgalaikiam ekonominiam tvarumui, taip pat sprendžiant pagal socialinius rodiklius nustatytas problemas;

47.pabrėžia, kad reikia spręsti pagrindines problemas, kurios socialinių rodiklių suvestinėje įvardytos kaip kritinės ir tos, kurios turi būti stebimos, įskaitant vaikus, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, lyčių užimtumo skirtumą, pernelyg didelę išlaidų būstui naštą, vaikų priežiūrą ir ilgalaikę priežiūrą, asmenų su negalia užimtumo skirtumą, socialinių pervedimų poveikį skurdo mažinimui ir pagrindinius skaitmeninius įgūdžius 2024 m. gruodžio 17 d. Komisijos pasiūlymas dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos (COM(2024)0701).;

48.pabrėžia neigiamą pragyvenimo išlaidų krizės poveikį asmenims su negalia;

49.primygtinai ragina valstybes nares apsvarstyti tvirtą politiką, kuria būtų užtikrintas teisingas darbo užmokestis ir pagerintos darbo sąlygos, ypač mažas pajamas gaunantiems ir mažų garantijų darbą dirbantiems darbuotojams;

50.pabrėžia, kad reikia laiku pateikti suderintus duomenis apie socialinę politiką, kad būtų pagerintas įrodymais grindžiamas politikos formavimas ir tikslinės socialinės investicijos; ragina patobulinti socialinių rodiklių suvestinę, kad ji apimtų 20 ESTR principų, nustatant atitinkamus rodiklius, atspindinčius nelygybės tendencijas ir priežastis, pvz., kokybišką užimtumą, turto paskirstymą, galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis, tinkamas pensijas, benamystės lygį, psichikos sveikatą ir nedarbą; primena, kad skurdo ar socialinės atskirties rizikos rodiklis (AROPE) neatskleidžia sudėtingos nelygybės priežasčių; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti Europos duomenų apie socialines paslaugas rinkimo sistemą, kad būtų galima stebėti investicijas į socialines paslaugas ir jų aprėptį;

51.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.