1.mano, kad ES privalo imtis skubių veiksmų, kad savarankiškai užtikrintų savo saugumą, sustiprintų partnerystės ryšius su bendraminčiais partneriais ir gerokai sumažintų priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių; todėl pabrėžia, kad ES, kalbant apie jos istoriją ir raidą, pasiekė lūžio tašką; primygtinai tvirtina, kad dirbti kaip buvo įprasta nebegalima, nes tai lemtų saugios ir patikimos Europos pabaigą; mano, kad ES ir jos valstybės narės privalo pasirinkti: ar sutelkti jėgas ir dirbti išvien stengiantis įveikti grėsmes ir išpuolius prieš ES saugumą, ar likti vienoms tikintis agresyvių priešininkų ir neprognozuojamų partnerių malonės;

2.primena, kad ES yra taikos projektas, todėl turėtų siekti užtikrinti taiką ir stabilumą ir pasmerkti agresiją; pabrėžia, kad norėdami užtikrinti taiką ir stabilumą, turime remti Ukrainą ir patys tapti atsparesni;

3.pabrėžia, kad Europa ir toliau nedvejodama palaiko Ukrainą, jai drąsiai kovojant už mūsų europines vertybes, ir primena apie savo įsitikinimą, kad Europos ateitis bus nulemta būtent Ukrainos mūšio lauke; yra tvirtai įsitikinęs, kad Europa šiandien susiduria su didžiausia karine grėsme jos teritoriniam vientisumui nuo Šaltojo karo pabaigos;

4.yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos saugumui ir gynybai stiprinti reikia ne tik paprasčiausiai sustiprinti užmojus ir veiksmus, bet ir iš esmės pakeisti mūsų veikimo ir investavimo į saugumą ir gynybą būdus, kad nuo šiol pajėgumus planuotume, tobulintume diegdami inovacijas, plėtotume, pirktume, išlaikytume ir dislokuotume kartu, koordinuotai ir integruotai, visapusiškai naudodamiesi visų Europos subjektų, įskaitant NATO, papildomomis kompetencijomis ir siekdami užtikrinti bendrą Europos gynybą;

5.mano, kad Rusija, remiama savo sąjungininkų, įskaitant Baltarusiją, Kiniją, Šiaurės Korėją ir Iraną, kelia didžiausią tiesioginę ir netiesioginę grėsmę ES ir jos saugumui, taip pat ES šalių kandidačių ir partnerių saugumui; pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia neišprovokuotą, neteisėtą ir nepateisinamą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; tačiau pažymi, kad reikia visapusiškai atsižvelgti į nestabilumą mūsų pietinėse kaimyninėse šalyse, Kinijos karinės galios didėjimą ir padidėjusį viduriniosios galios subjektų agresyvumą – visa tai, atrodo, jau dabar gali pakenkti transatlantiniam bendradarbiavimui bendro saugumo srityje, be to, su agresore Rusija gali būti sudarytas sandoris Ukrainos ir Europos saugumo sąskaita; pažymi, kad JAV administracijos pastarojo laikotarpio veiksmai ir pareiškimai sukėlė dar didesnį susirūpinimą dėl būsimos JAV pozicijos Rusijos, NATO ir Europos saugumo atžvilgiu; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad JT Generalinėje Asamblėjoje ir JT Saugumo Taryboje dėl rezoliucijų, susijusių su trečiosiomis Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metinėmis, JAV vyriausybė balsavo taip pat kaip Rusijos vyriausybė; griežtai smerkia JAV grasinimus Grenlandijai;

6.primygtinai reikalauja, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę NATO, ypač kai tai susiję su saugumo užtikrinimu Europos žemyne;

7.mano, kad diplomatija turėtų išlikti ES užsienio politikos kertiniu akmeniu;

8.pakartoja savo raginimą Turkijai, NATO valstybei narei ir ES šaliai kandidatei, laikytis tarptautinės teisės, pripažinti Kipro Respubliką ir nedelsiant nutraukti okupaciją bei išvesti savo karius iš salos;

9.pabrėžia, kad dabar ES turi laikytis holistinio ir horizontaliojo požiūrio – integruoti gynybos ir saugumo aspektą į daugumą ES politikos sričių bei priimti reguliavimo ir finansines priemones ir nustatyti pajėgumų poreikius ir spragas;

10.todėl mano, kad atėjo laikas persvarstyti politinius užmojus veikti ir paversti ES tikra saugumo užtikrintoja, padidinti ES gynybos parengtį ir kurti tikrą Europos gynybos sąjungą; primena, kad Strateginio kelrodžio priėmimas buvo geras atspirties taškas, tačiau pažymi, jog šį planą vis tiek reikia laiku įgyvendinti; palankiai vertina neseniai pradėtas taikyti ES gynybos priemones ir primygtinai ragina nedelsiant padidinti veiksmų mastą, nes ES gynybos pastangos nebegali likti ribotos apimties, fragmentiškos ir lėtai įgyvendinamos; ragina laikytis naujo požiūrio į gynybą ir gerokai paspartinti veiksmus, įskaitant griežtus sprendimus, veiksmų planą ir tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius investicijų gynybos srityje planus; pabrėžia, kad tam reikia vizijos, konkretumo ir bendrų įsipareigojimų tiek išimtinai karinėje srityje, tiek pramonės, technologijų ir žvalgybos sektoriuose;

11.apgailestauja dėl Tarybos ir ES valstybių narių nenoro spręsti įsisenėjusias struktūrines Europos gynybos pramonės problemas ir dėl menkų užmojų valstybių narių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimo ES lygmeniu srityje; ragina valstybes nares suvienyti jėgas ir remti svarbius veiksmus kuriant labai plataus užmojo ir visapusišką gynybos sistemą;

12.primygtinai ragina ES patvirtinti darnią, patikimą ir išsamią savo ir savo partnerių saugumo stiprinimo sistemą, tiksliau nustatyti galimus būsimus lūžio taškus ir užkirsti kelią tolesnėms krizėms, taip pat kartu su valstybėmis narėmis koordinuoti atsakomuosius veiksmus, panašius į vykdytus karo laikotarpiais;

13.mano, kad Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities Europos Vadovų Tarybai turėtų būti nurodytos konkrečios priemonės ir galimybės tam, kad būtų galima imtis tikrai novatoriškų ir būtinų veiksmų, atskiriant trumpalaikius ir ilgalaikius planus ir tikslus, sprendžiant gynybos sektoriaus pajėgumų problemas, atsižvelgiant į pramonės konkurencingumą ir investicijų poreikius ir formuojant bendrą požiūrį į ES gynybos integraciją; primygtinai ragina ir Tarybą, ir Komisiją nustatyti aiškius ir konkrečius trumpojo, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpių prioritetus ir parengti atitinkamą veiksmų tvarkaraštį;

14.mano, kad bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas ir operacijas reikia pakartotinai įvertinti ir peržiūrėti per šią prizmę; primygtinai reikalauja stiprinti BSGP ir užtikrinti, kad ji būtų lankstesnė, be kita ko, taptų pagrindine ES kovos su hibridiniu karu priemone, kad ji galėtų atlikti savo, kaip Europos saugumo garanto, taip pat galios ir saugumo užtikrintojos, funkciją;

15.tikisi, kad Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities bus įvardytos aktualiausios grėsmės, struktūrinė rizika ir konkurentai, taip pat apibrėžta, kokiu mastu ES gali parengti nenumatytų atvejų planus tam, kad būtų užtikrinta savitarpio pagalba didelio masto saugumo krizių atveju, ir padėti Europai nustatyti potencialius agresorius, pasirengti konfrontacijai su jais ir atgrasyti nuo jų bei gintis trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, kad ji taptų patikima galia ir Europos ramsčiu NATO; pabrėžia, kad ES sausumos, oro ir jūrų sienų apsauga prisidedama prie visos ES, ypač rytinės ES sienos, saugumo, todėl pabrėžia, kad Rytų skydas ir Baltijos gynybos linija turėtų būti pavyzdiniai ES projektai, kuriais būtų skatinamas atgrasymas ir įveikiamos galimos grėsmės iš Rytų;

16.ragina nedelsiant imtis priemonių ES šiaurės rytų sienos su Rusija ir Baltarusija saugumui ir gynybai sustiprinti, sukuriant visapusišką ir atsparią gynybos liniją sausumos, oro ir jūrų srityse, tam, kad būtų galima kovoti su karinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant energetikos suginklinimą, su infrastruktūra susijusį sabotažą ir migracijos instrumentalizavimą; akcentuoja, kad reikia koordinuoti ir integruoti nacionalines pastangas, pasitelkiant ES reguliavimo ir finansines priemones tam, kad būtų paspartintas įgyvendinimas;

17.pabrėžia, kad reikia didinti pajėgumus ir išteklius, taip pat pažaboti gynybos rinkos susiskaidymą; visiškai sutinka su M. Draghi pranešime išdėstyta nuomone, kad ES ir jos valstybės narės privalo skubiai priimti sprendimą dėl ES gynybos pramonei taikytinų skatinamųjų priemonių ir kūrybiškai įvertinti, kaip pritraukti didelio masto viešąsias ir privačiąsias investicijas į saugumą ir gynybą;

18.primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares tvirtai palaikyti Ukrainą; primena, jog yra įsitikinęs, kad būtent Ukrainos mūšio lauke bus nulemta Europos ateitis ir kad Rusijos karo prieš Ukrainą trajektorija bus ryžtingai pakeista; pabrėžia, kad dabar toks poslinkis priklauso beveik vien tik nuo Europos; todėl primygtinai ragina valstybes nares tiekti Ukrainai daugiau ginklų ir amunicijos prieš užbaigiant derybas; įspėja, kad jei ES nesuteiktų reikiamos paramos, o Ukraina būtų priversta pasiduoti, Rusija pultų kitas šalis – galimai ir ES valstybes nares; ragina ES valstybes nares, tarptautinius partnerius ir NATO sąjungininkus panaikinti visus apribojimus dėl Ukrainai pristatytų Vakarų ginklų sistemų naudojimo prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai siekti išlaikyti ir užtikrinti kuo platesnę tarptautinę paramą Ukrainai ir rasti taikų karo sprendimą, kuris turi būti grindžiamas visapusiška pagarba nepriklausomybei, Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, tarptautinės teisės principams, atskaitomybei už karo nusikaltimus ir agresijos nusikaltimą, taip pat tuo, kad Rusija turi sumokėti už didžiulę žalą Ukrainoje; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dalyvauti nustatant tvirtas būsimas saugumo garantijas Ukrainai;

19.yra tvirtai įsitikinęs, kad ES privalo toliau plėsti ir tobulinti savo specialiai pritaikytas mokomąsias operacijas, atsižvelgdama į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius, ir taip, savo ruožtu, sukurti sąlygas Europos ginkluotosioms pajėgoms mokytis ir įgyti strateginės praktikos iš jų; ragina valstybes nares toliau plėsti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo operacijas, be kita ko, Ukrainos teritorijoje;

20.pabrėžia, kad naujoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) svarbu užtikrinti geografiniu atžvilgiu subalansuotą gynybos finansavimo paskirstymą;

21.primygtinai ragina ES parengti „Ukrainos strategiją“, kurioje būtų išdėstyti aiškūs Ukrainos gynybos pajėgumų ir jos GTPB integravimo į EGTPB rėmimo tikslai, ir rasti tokiai strategijai įgyvendinti reikalingų išteklių, kartu remiant Europos gynybos pramonės veiklą Ukrainoje; siūlo skirti specialų milijardų eurų biudžetą būtent šiam tikslui rezervuotai paramos Ukrainai priemonei pagal Europos gynybos pramonės programą (EGPP); pabrėžia, kad tokia Ukrainos strategija turi būti neatsiejama „Europos gynybos“ strategijos dalis;

22.ragina nedelsiant teikti finansinę paramą siekiant užtikrinti, kad gynybos produktai būtų tiekiami laiku, vykdant bendrus viešuosius pirkimus, pramonės koordinavimą, atsargų kaupimą, suteikiant gamintojams galimybę gauti finansavimą ir plečiant bei modernizuojant gamybos pajėgumus;

23.giria Danijos paramos Ukrainai modelį, pagal kurį perkami tiesiogiai Ukrainoje gaminami gynybos pajėgumai; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares tvirtai remti šį modelį ir visapusiškai išnaudoti jo potencialą, nes Ukrainos gynybos pramonės pajėgumai nepakankamai išnaudojami (maždaug 50 proc.), ir toks modelis suteikia daug privalumų abiem pusėms, pavyzdžiui, įranga yra pigesnė, logistika greitesnė ir saugesnė, taip pat lengviau rengti mokymus ir atlikti techninę priežiūrą;

24.ragina gerokai padidinti karinės paramos Ukrainai finansavimą; atsižvelgdamas į tai ragina skubiai priimti kitą karinės pagalbos paketą, kuris turėtų būti iki šiol didžiausias ir atspindėti šiuo metu reikalingą užmojo lygį; ragina ES valstybes nares skirti bent 0,25 proc. savo BVP karinei pagalbai Ukrainai; smerkia vienos valstybės narės panaudotą veto dėl Europos taikos priemonės veikimo; ragina ES valstybes nares drauge su savo G7 partneriais nedelsiant areštuoti visą įšaldytą Rusijos turtą, kad jis būtų panaudotas kaip didelės dotacijos ir paskolos Ukrainai pagrindas, – tai būtų teisiškai patikimas ir finansiškai reikšmingas būdas išlaikyti ir padidinti mūsų paramą Ukrainos kariniams poreikiams;

25.primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares peržiūrėti ir stiprinti esamų sankcijų vykdymo užtikrinimą, patvirtinti ir griežtai taikyti ribojamąsias priemones visiems subjektams ir ES nepriklausančioms šalims, sudarantiems palankesnes sąlygas apeiti sankcijas ir tiekiantiems Rusijos kariniam kompleksui karinės ir dvejopo naudojimo technologijas bei įrangą; primygtinai ragina valstybes nares ypač daug dėmesio skirti Rusijos šešėliniam laivynui ir jo keliamai rizikai saugumui bei aplinkai;

26.primygtinai pabrėžia, koks nepaprastai svarbus yra bendradarbiavimas su Ukrainos gynybos pramone ir jos integracija į EGTPB, nes tai suteikia akivaizdžių privalumų abiem pusėms, ir ragina ją sparčiau integruoti; pabrėžia, kad reikia skubiai tinkamai finansuoti EGPP paramos Ukrainai priemonę, kuri šiuo metu neįtraukta į biudžetą; toliau siūlo suteikti karo draudimą ypatingos svarbos EGTPB projektams Ukrainoje; siūlo į atitinkamų sudėčių Tarybos posėdžius stebėtojų teisėmis reguliariai įtraukti Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnus;

27.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti patirtimi, įgyta naudojant Ukrainos pažangius modernius karo pajėgumus, įskaitant bepiločius orlaivius ir elektroninę kovą;

28.ragina Komisiją pasiūlyti ES bepiločių orlaivių dokumentų rinkinį, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama bepiločių orlaivių ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemoms bei pagalbiniams pajėgumams ir kuriame būtų numatyti planai ir lėšos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skatinti, remiantis Ukrainos patirtimi ir numatant galimybę itin novatoriškoms Ukrainos įmonėms dalyvauti juos rengiant, taip pat pramonės programą, skirtą bendram bepiločių orlaivių ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų kūrimui, gamybai ir pirkimui, ir reglamentą dėl bepiločių orlaivių naudojimo civilinėje ir karinėje srityse;

29.pabrėžia, kad pasirengimas hibridiniams ir pilkosios zonos išpuoliams turi tapti ES strateginės kultūros dalimi: turi būti nuolat vykdomos pratybos, bendras grėsmių vertinimas ir iš anksto suplanuoti, suderinti valstybių narių veiksmai, ypač regionuose, kurie ribojasi su priešiškomis valstybėmis;

30.ragina ES, remiantis dabartinėmis konkretaus sektoriaus rizikos vertinimo procedūromis, parengti išsamų ES rizikos vertinimą, kuris padėtų nustatyti pagrindines tarpsektorines grėsmes ir pavojus bei konkrečią visai ES kylančią riziką;

31.primygtinai pabrėžia naudojimosi rengiama ES pasirengimo krizėms strategija svarbą, kad būtų pradėta užtikrinti visapusišką ES parengtį;

32.pritaria tam, kad integruotosios parengties principas būtų horizontaliai bei nuosekliai integruotas į visas ES institucijas, įstaigas ir agentūras; primygtinai pabrėžia poreikį sukurti privalomą saugumo ir parengties patikrą, kuri būtų skirta esamų teisės aktų poveikio vertinimams ir testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ateityje atlikti; pabrėžia poreikį mažinti dabartiniuose nacionaliniuose ir ES teisės aktuose esančias kliūtis, kurios silpnina Europos gynybos ir saugumo veiksmingumą;

33.visų pirma rekomenduoja S. Niinistö ataskaitos rekomendacijas, kuriomis siekiama suteikti piliečiams galių užtikrinti, kad visuomenės atsparumas būtų veiksmingas, remiantis Suomijos bendrosios gynybos koncepcija;

34.kviečia Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybę priimti ES parengties aktą ir jame išdėstyti bendrus standartus ir ilgalaikes gaires, pagal kurias, kai įmanoma, būtų derinamos ES ir nacionalinės pastangos;

35.ragina ES ir jos valstybes nares sukurti ir reguliariai vykdyti ES visapusiškos parengties pratybas, siekiant horizontaliai išbandyti ir aukšto lygio sprendimų priėmimą, ir operacinį koordinavimą, kad būtų kuriami tvirti ryšiais tarp veikėjų ir tarp sektorių;

36.ragina ES ir jos valstybes nares palengvinti naudojimąsi BSGP priemonėmis, papildant artimiausiose ES kaimyninėse šalyse ir teritoriniuose vandenyse taikomas vidaus saugumo priemones, taip pat stiprinti dvejopo naudojimo ir civilinį-karinį bendradarbiavimą ES lygmeniu, veiksmų imantis visais valdžios lygmenimis; pakartoja savo raginimą apsaugoti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą nustatant konkrečias ES greitojo reagavimo strategijas, skirtas povandeninei infrastruktūrai apsaugoti, kurios veiktų suderintai su NATO; ragina investuoti į povandeninės infrastruktūros stebėsenai skirtas pažangias aptikimo ir stebėjimo sistemas;

37.ragina ES skubiai pritaikyti savo priemones prie naujos realybės ir suplanuoti administracinius pajėgumus, kurie karų ar kitų didelio masto krizių atveju procedūras vykdytų daug sparčiau, ir priimti reikiamas priemones;

38.mano, kad reguliarios grėsmės analizės, pavyzdžiui tokia, kokia pirmą kartą buvo atlikta pagal Strateginį kelrodį, yra absoliučiai būtinos; todėl rekomenduoja atnaujinti ES strateginį kelrodį ir atitinkamai pritaikyti jame numatytas priemones, kad būtų atsižvelgta į mūsų grėsmių aplinkos mastą, ir dažniau atlikti grėsmių vertinimus, nes jie yra išankstinė realistiško bei sėkmingo mūsų pajėgumų ir operacijų planavimo sąlyga; mano, kad Strateginis kelrodis, BSGP, baltoji knyga ir Europos gynybos pramonės strategija turėtų sudaryti Europos gynybos visapusiškos vizijos pagrindą;

39.primygtinai tvirtina, kad 2025 m. greitojo dislokavimo pajėgumai turi pasiekti visišką operacinį pajėgumą ir jie turėtų būti atnaujinti, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliausias karines situacijas; pakartoja savo raginimą stiprinti ES Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą (MPCC), įtvirtinant jį kaip prioritetinę ES karinių operacijų vadovavimo ir kontrolės struktūrą ir aprūpinant jį tinkamomis patalpomis, darbuotojais bei veiksmingomis ryšių ir informacinėmis sistemomis vykdant visas BSGP misijas ir operacijas, įskaitant greitojo dislokavimo pajėgumų misijas ir operacijas;

40.pakartoja savo raginimą Turkijai, NATO narei, išvesti savo karines pajėgas iš Kipro, ES valstybės narės, ir konstruktyviai dirbti siekiant rasti perspektyvų ir taikų sprendimą, grindžiamą atitinkamomis JT rezoliucijomis;

41.yra įsitikinęs, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis nepaprastai svarbu yra įgyvendinti Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalį dėl tarpusavio pagalbos, užtikrinant valstybių narių solidarumą, ypač tų, dėl kurių geografinės padėties joms tiesiogiai kyla neišvengiamos grėsmės bei iššūkiai, nepriklausomai nuo to, ar jos yra NATO narės;

42.pakartoja, kad svarbus yra ES ir NATO bendradarbiavimas, nes toms valstybėms, kurios yra NATO narės, ši organizacija yra svarbus jų kolektyvinės gynybos ramstis; pabrėžia, kad turėtų būti tęsiamas ES ir NATO bendradarbiavimas, visų pirma tokiose srityse, kaip keitimasis informacija, planavimas, karinis mobilumas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat siekiant stiprinti atgrasymą, kolektyvinę gynybą bei sąveikumą; vis dėlto ragina sukurti visapusiškai pajėgų NATO Europos ramstį, kuris prireikus galėtų veikti savarankiškai; pakartoja savo raginimą stiprinti bendradarbiavimą ne tik žodžiais, bet ir veiksmais karinio mobilumo, keitimosi informacija, planavimo koordinavimo, geresnio bendradarbiavimo vykdant atitinkamas savo karines operacijas ir tvirtesnio atsako į hibridinį karą, kuriuo siekiama destabilizuoti visą ES žemyną, srityse;

43.kviečia valstybes nares aktyviai dalyvauti pirmenybinių gynybos produktų užsakymo mechanizme, kad būtų galima nustatyti užsakymų, sutarčių ir darbuotojų samdymo prioritetus susiklosčius kritinėms situacijoms; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų žvelgti plačiau nei jų dabartinės gynybos reikmės ir atsižvelgti į kitą būtiną atsparumo stiprinimo infrastruktūrą, pavyzdžiui, energijos, transporto ir telekomunikacijų;

44.pripažįsta, kad, siekiant padidinti gynybos pramonės gamybą, pradinis taškas turi būti realistiškas ypatingos svarbos gynybos pajėgumų spragų ir trūkumų vertinimas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ES pajėgumų plėtojimo plano (PPP) bei suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (CARD) ir NATO pajėgumų tikslų rezultatų suderinamumą, kad Europos Sąjungoje būtų galima nustatyti ir pašalinti ypatingos svarbos gynybos pajėgumų spragas ir trūkumus bei sutelkti pastangas į Europos strategines įgalinančias priemones, siekiant suteikti tikros ES pridėtinės vertės, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliausias karines situacijas; ragina Komisiją imtis veiksmų atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 04/2025 dėl karinio mobilumo pateiktas rekomendacijas ir vykdant dvejopos paskirties projektų atrankos procesą daugiau dėmesio skirti kariniam vertinimui;

45.primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares, kiek tai susiję su ginkluotosiomis pajėgomis, nuo „srauto“ metodo, kuris vyravo taikos metu, pereiti prie „atsargų“ metodo, pagal kurį gynybos įrangos atsargos būtų parengtos pastoviai didėjantiems poreikiams patenkinti; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į pranašumus, kuriuos teikia tokie mechanizmai kaip išankstinio pirkimo sutartys, nuolatinės parengties infrastruktūros sukūrimas ir gynybinės parengties rezervų kūrimas; mano, kad Komisija turėtų imtis visų įmanomų veiksmų, siekdama skatinti valstybes nares didinti mainus ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, kiek tai susiję su ilgalaikiu skaidriu planavimu, proaktyvesnėmis priemonėmis žaliavų tiekimui užtikrinti ir politika, kuri padėtų pašalinti gamybos procesų ir darbo rinkos spragas;

46.ragina ES laikytis visuotinio ir suderinto požiūrio į išorės pagalbą visais jos aspektais ir daug glaudžiau suderinti bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir BSGP tikslus bei priemones; mano, kad strateginė aplinka, kurioje vykdoma daug ES BSGP misijų, iš esmės blogėja, o tai rodo, kad baltąja knyga reikia užtikrinti lankstumą taikant 360° požiūrį į Europos saugumą, kuriuo siekiama sukurti patikimus ir pajėgius valstybių narių atgrasymo pajėgumus ir užtikrinti, kad valstybių narių civiliai ir kariniai darbuotojai galėtų atgrasyti ir greitai reaguoti į didėjančios grėsmės aplinką;

47.mano, kad vykdant BSGP turi būti aktyviai dalyvaujama kovojant su hibridiniu karu prieš šalis partneres, ypač šalis kandidates; yra labai susirūpinęs dėl itin padaugėjusių hibridinių išpuolių, įskaitant sabotažą, kibernetinius išpuolius, manipuliavimą informacija ir kišimąsi į rinkimus, siekiant susilpninti ES ir jos šalis kandidates; ragina ES valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti tinkamas atgrasomąsias ir atsakomąsias priemones, be kita ko, pasinaudojant ES sutarties 42 straipsnio 7 dalimi; be to, ragina valstybes nares sutelkti išteklius ir ekspertines žinias kibernetinio saugumo srityje; tvirtai pasisako už vieningo Europos požiūrio į kibernetines pajėgas kūrimą; be to, primygtinai ragina skubiai sukurti bendrus Europos kibernetinius pajėgumus; primena apie didėjančias kibernetinio karo grėsmes ir pabrėžia, kad ES turi sukurti ES kibernetinės gynybos koordinavimo centrą, kuris tikruoju laiku stebėtų ir nustatytų kibernetines grėsmes bei į jas reaguotų;

48.primygtinai tvirtina, kad reikia gerinti gebėjimą pagal BSGP nustatyti manipuliavimo informacija atvejus, kuriais siekiama pakenkti ES išorės veiksmams, užkirsti tokiems atvejams kelią ir imtis atsakomųjų veiksmų; pakartoja savo raginimą sukurti veiksmingą horizontalią strateginės komunikacijos strategiją, pritaikytą visiems ES kanalams;

49.ragina pagal BSGP ir remiantis į Europos oro transporto vadovavimo centrą panašiu modeliu sukurti ES atsako į krizes oro transporto laivyną, kurį sudarytų kariniai transporto orlaiviai, laikomi ES lygmeniu ir valstybėms narėms suteikiami dislokavimo ES tikslais, įrangos arba karių transportavimui (karinis mobilumas) arba evakuacijai ekstremaliosios situacijos atveju (šį poreikį atskleidė pajėgumų trūkumas atsitraukiant iš Afganistano), taip pat civilinio saugumo misijoms;

50.tikisi, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) atliks išsamias ir bekompromises BSGP misijų ir operacijų peržiūras – pirmiausia įvertins atitinkamų jų įgaliojimų įvykdomumą atsižvelgiant į skiriamus išteklius, darbuotojų misijoms ir operacijoms samdymo metodą, ypač sąsajas tarp reikalingų įgūdžių ir įvairių profilių, taip pat išteklių racionalizavimą ir misijų bei operacijų valdymą, kvietimų dalyvauti konkursuose skaidrumą, veiklą ir gautus rezultatus, išmoktas pamokas atsižvelgiant į geriausią praktiką ir patirtus sunkumus; prašo Tarybos, remiantis šiomis peržiūromis, priimti sprendimus, kuriais būtų siekiama koreguoti neveiksmingas misijas arba jų atsisakyti, o naudingiausias misijas – sustiprinti; mano, kad būtina gerinti BSGP misijų ir operacijų vertinimo valdymą ir kontrolę;

51.mano, kad ES kartu su artimais partneriais turėtų parengti karo laikotarpio ekonominio bendradarbiavimo nenumatytų atvejų planus, kad užtikrintų tarpusavio paramą kilus juos tiesiogiai įtraukiančioms plataus masto saugumo krizėms, ir turėtų stiprinti karo laikotarpio ekonominį dialogą su Europos ir pasauliniais partneriais dėl ankstyvo perspėjimo apie fizines, hibridines ir kibernetines grėsmes, taip pat plėtoti tarpusavio paramos planavimą, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir jūrų saugą;

52.ragina ES dar sparčiau įgyvendinti karinio mobilumo projektus; mano, kad ES turi pereiti nuo „mobilumo“ prie „karinės logistikos“; pabrėžia, kad reikia didelių investicijų į karinio mobilumo infrastruktūrą, kad būtų sustiprinti krovinių transportavimo oru pajėgumai, stovyklos, degalų infrastruktūra naudojant sandėlius, uostus, oro, jūrų ir geležinkelių transporto platformas, geležinkelio linijas, vandens kelius, automobilių kelius, tiltus ir logistikos centrus; pabrėžia, kad tai turi būti daroma kartu su NATO parengiant strateginį mobilumo plėtojimo planą; ragina greitai įgyvendinti techninį susitarimą, pasirašytą pagal Europos gynybos agentūros tarpvalstybinio judėjimo leidimą, suderinti muitinių formalumus ir parengti centralizuotą bei pagrįstą tvarką, pagal kurią, susiklosčius krizės situacijai, būtų panaikinti kelių ir geležinkelio eismo standartai;

53.mano, jog ES, norėdama sukurti Europos gynybos pramonei palankią ekosistemą, privalo nuspręsti dėl vieningos ir aiškios ilgalaikės Europos gynybos pramonės vizijos, kad būtų užtikrintas šios pramonės matomumas ir tenkinami prioritetiniai poreikiai;

54.pabrėžia, kad EGPP turi būti aktyviai sudaromos palankesnės sąlygos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir naujų rinkos dalyvių dalyvavimui supaprastinant galimybes gauti finansavimą; akcentuoja, kad EGPP turėtų būti tarpinė priemonė siekiant didesnio Europos suverenumo gynybos gamybos srityje; siūlo pirmenybę teikti sėkmingiems nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) ir Europos gynybos fondo (EGF) projektams, atsižvelgiant į žinomas pajėgumų spragas, ir užtikrinti pakankamą finansavimą projektams, kuriuos įgyvendinant pasiekta rezultatų; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms bent du kartus per metus pateikti Parlamentui PESCO projektų įgyvendinimo ataskaitą; ragina užtikrinti geografiniu atžvilgiu labiau subalansuotą EGTPB plėtrą, garantuojant, kad ypatingos svarbos pajėgumai, pvz., šaudmenų gamyba, oro gynybos sistemos ir bepiločių orlaivių technologijos, taip pat būtų plėtojami priešakinės linijos valstybėse, kurios gerai išmano operatyvinius poreikius;

55.yra tvirtai įsitikinęs, kad taikant ES lygmens priemones pirmenybė turėtų būti teikiama MVĮ ir startuoliams dvejopo naudojimo ir gynybos sektoriuose ir ši parama turėtų būti masiškai didinama; pabrėžia, kad reikia padėti MVĮ ir startuoliams pateikti rinkai sėkmingai išbandytus prototipus, įskaitant gamybos didinimą; pabrėžia, kad reikia užpildyti esamą finansavimo spragą, susijusią su šiais svarbiais veiksmais, kurie sustiprintų EGTPB, be kita ko, glaudžiai bendradarbiaujant su Ukrainos technologine ir gynybos pramonine baze;

56.primygtinai ragina ES didinti esamų ir būsimų ES priemonių suderinamumą, visų pirma tarp PESCO aspektų, susijusių su poreikių konsolidavimu, ir EGF aspektų, susijusių su programinėmis veiksmų gairėmis, tarp priemonės Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA) aspektų, susijusių su bendrais pirkimais, ir Šaudmenų gamybos rėmimo akto (ASAP) aspektų, susijusių su pramonės veiklos didinimu, tarp EGPP aspektų, susijusių su priklausomybės sričių nustatymu, ir EGF aspektų, susijusių su nustatytos priklausomybės mažinimu, o pačioje EGPP – veiksmų, susijusių su paklausos ir pasiūlos konsolidavimu, įgyvendinimo suderinamumą priemonėje;

57.ragina smarkiai padidinti rengiant viešuosius pirkimus valstybių narių bendrai perkamą reikiamos Europos gynybos įrangos ir pajėgumų dalį; ragina valstybes nares agreguoti paklausą, rengiant bendrus viešuosius įrangos pirkimus, ir numatyti galimybę suteikti Komisijai įgaliojimus pirkti įrangą jų vardu, idealiu atveju užtikrinant ilgą EGTPB planavimo laikotarpį, taip sustiprinant EGTPB gamybos pajėgumus ir Europos ginkluotųjų pajėgų sąveikumą bei užtikrinant veiksmingą mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą dėl masto ekonomijos;

58.palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos gynybos srities bendrų interesų projektų, kuriais siekiama plėtoti bendrus pajėgumus, viršijančius vienos valstybės narės finansinius išteklius; yra įsitikinęs, kad šie projektai turėtų būti naudojami pramoniniams ir technologiniams pajėgumams, kuriais grindžiami pagrindiniai kelių valstybių narių bendri prioritetai, palaikyti tokiose srityse kaip išorės sienų apsauga ir gynyba, visų pirma sausumos srityje, taip pat strateginės įgalinančios priemonės, ypač kosmoso ir Europos oro gynybos sektoriuje siekiant reaguoti į visą grėsmių spektrą, karinis mobilumas, ypač strateginio ir taktinio oro transporto srityje, smūgio giliame priešo užnugaryje, bepiločių orlaivių ir gynybos nuo jų technologijos, raketos ir amunicija bei dirbtinis intelektas, kad būtų galima plėtoti savarankišką infrastruktūrą ir ypatingos svarbos įgalinimo priemones; pabrėžia, kad reikia laikytis pragmatiško požiūrio, atsižvelgiant į tokį prioritetų skaičių ir būtinybę telkti naujus išteklius; šiuo atžvilgiu mano, kad ES turėtų, kai įmanoma, sutelkti dėmesį į greitai prieinamas ir pasiteisinusias Europos technologijas, kurios laipsniškai mažina mūsų priklausomybę ir didina mūsų saugumą; pabrėžia, kad reikia remti visos Europos vertės grandinių plėtrą vykdant ES bendradarbiavimą gynybos srityje, šiuo tikslu įtraukti įmones visoje Sąjungoje ir didinti sektoriaus konkurencingumą įvairiomis priemonėmis, pvz., pasitelkiant bendrovių susijungimą ir pirmaujančias bendroves; be to, mano, kad užuot dėmesį telkus į tinkamą grąžą, mūsų gynybos politika turėtų skatinti ES kompetencijos centrų augimą;

59.ragina toliau plėtoti ES gynybos pramonės politiką, siekiant tobulinti esamas konkrečiai gynybai skirtas priemones, taip pat prireikus jas kurti ir optimizuoti ne konkrečiai gynybai skirtų priemonių naudojimą EGTPB reikmėms;

60.primena poreikį užtikrinti ES viešosios politikos nuoseklumą, t. y. tai, kad pagal ją negali būti nustatomi bendriems gynybos tikslams prieštaraujantys įpareigojimai, ypač saugumo krizės laikotarpiu, kai turėtų būti įvestas vadinamasis strateginės išimties principas; ragina gynybos tikslais kurti tikrą gynybos aplinką, kurioje galėtų būti palaikomos pastangos didinti pramonės pajėgumus geriau panaudojant Komisijos daugiasektorines priemones, tikrinant, peržiūrint ir prireikus koreguojant esamas priemones, siekiant užtikrinti, kad jos netrukdytų siekti ES gynybos politikos tikslų;

61.rekomenduoja nustatyti tiekimo saugumo režimą, įskaitant bendras strategines žaliavų ir ypatingos svarbos komponentų atsargas, kad būtų užtikrintas gynybos produktų gamybai reikalingų žaliavų ir komponentų prieinamumas, ir sudaryti sąlygas sparčiau paleisti gamybos ciklus bei juos sutrumpinti; ragina pavesti Komisijai ir valstybėms narėms bendrai nustatyti padėtį ir vykdyti stebėseną EGTPB srityje, siekiant apsaugoti jos stipriąsias puses, sumažinti jos pažeidžiamumą, išvengti krizių ir užtikrinti veiksmingą ir efektyvią pramonės politiką;

62.siūlo leisti atitinkamiems su gynyba susijusiems subjektams ir veiklai naudoti „InvestEU“ ir kitų ES fondų lėšas, pasinaudojant galimybe ES gynybos pramonės sektoriuje kurti naujas darbo vietas; primygtinai pabrėžia, kad atitinkamiems su gynyba susijusiems subjektams ir veiklai reikia suteikti prioritetą, tuo tikslu remiantis Lustų aktu 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1781, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/694 (Lustų aktas) (OL L 229, 2023 9 18, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1781/oj). ir Ypatingos svarbos žaliavų aktu 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1252, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus ypatingos svarbos žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1724 ir (ES) 2019/1020 (OL L, 2024/1252, 2024 5 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1252/oj).; yra įsitikinęs, kad Komisijos paskelbtos supaprastinimo pastangos privalo visapusiškai apimti gynybos sektorių; ragina Komisiją išnaudoti visą kosmoso technologijų dvejopo naudojimo potencialą, laikant kosmosą ir nauja veiklos sritimi, ir ypatingos svarbos priemone, kuria įgalinama daug sričių apimanti veikla; atkreipia dėmesį į tai, kad ES šiuo metu yra didelis kosmoso pajėgumų trūkumas, palyginti su pagrindiniais jos konkurentais, ir pabrėžia, kad jau įgyvendinami pavyzdiniai projektai (t. y., programa „Copernicus“ ir GALILEO sistema) turėtų būti išplėsti, kad juos būtų galima taikyti gynybos srityje; be to, siūlo ES skubiai imtis IRIS2 palydovų sistemos plėtojimo veiklos, kartu plėtojant tolesnius ES bendrus projektus, susijusius, pavyzdžiui, su informuotumu apie padėtį kosmose ir kosmosu grindžiamomis ankstyvojo įspėjimo apie raketas taikomosiomis programomis;

63.primygtinai pabrėžia, kad reikia užtikrinti geografinę darną, atsižvelgiant į ES ir Jungtinės Karalystės valią visų pirma kurti saugumo garantijas Ukrainai ir tapti glaudesnėmis saugumo partnerėmis, taip pat pasirašyti bendrą deklaraciją dėl konkrečių įsipareigojimų ir struktūruoto dialogo, siekiant stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą kovojant su visais žemynui kylančiais užsienio ir saugumo iššūkiais (dėl šio bendradarbiavimo biudžeto ir reguliavimo sąlygų dar turi būti susiderėta), nepamirštant ES sprendimų priėmimo savarankiškumo svarbos; šiuo atžvilgiu pabrėžia glaudesnio bendradarbiavimo dalijimosi informacija ir žvalgybos duomenimis, karinio mobilumo, saugumo ir gynybos iniciatyvų, krizių valdymo, kibernetinės gynybos, hibridinių grėsmių, užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi bei bendros kovos su bendromis grėsmėmis srityse svarbą;

64.ragina užtikrinti didesnį paramos įmonėms nuoseklumą mažinant nereikalingą administracinę naštą ir biurokratizmą, taip pat užtikrinant daug lengvesnę prieigą gynybos sektoriaus mažoms ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms; pabrėžia, kad reikia peržiūrėti, supaprastinti ir suderinti dabartinę sistemą, taikomą eksporto licencijoms ir siuntimo ES viduje licencijoms bei įrangos tarpusavio sertifikavimui, nes tai vienas iš prioritetų siekiant skatinti geresnį bendradarbiavimą rinkoje ir tarp valstybių narių;

65.ragina sukurti ginklų sistemoms skirtą Europos sertifikavimo sistemą ir neapsiriboti dabartinės nacionalinio lygmens sertifikavimo sistemos užmoju, kad ginklų sistemos būtų sparčiau pateikiamos valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms;

66.ragina užtikrinti didesnę valdymo darną, nes BSGP privalo tapti pagrindine galingos Europos priemone; mano, kad tam reikalingas realus valdymo lygmens ryšys tarp valstybių narių, Komisijos Pirmininkės pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kitų Europos Komisijos narių; primygtinai ragina valstybes nares sumažinti sprendimų priėmimo proceso Europos gynybos valdymo srityje sudėtingumą; ragina sukurti Gynybos ministrų tarybą ir sprendimams, priimamiems Europos Vadovų Taryboje, Ministrų taryboje ir tokiose ES agentūrose kaip EGA, išskyrus sprendimus dėl karinių operacijų, kuriems reikalingi vykdomieji įgaliojimai, vietoj vieningumo principo pradėti taikyti kvalifikuotos daugumos balsų principą; iki tol ragina naudotis ES sutarties 44 straipsniu sukuriant horizontaliąją darbo grupę gynybos klausimu Komisijoje; ragina padidinti demokratinę atskaitomybę stiprinant Parlamento vykdomą priežiūrą;

67.siūlo stiprinti Parlamento vykdomą priežiūros ir tikrinimo vaidmenį, atsižvelgiant į ES vaidmens gynybos srityje išplėtimą; ragina paskirti Parlamento atstovą į naują pagal EGPP siūlomą Gynybos pramonės parengties tarybą, kurioje šiuo metu nė vieno Parlamento atstovo nenumatyta;

68.pabrėžia, kad bendrosios Europos gynybos rinkos sukūrimas yra prioritetas, nes Europos pramonės susiskaidymas ir nepakankamas konkurencingumas iki šiol trukdė ES gebėjimui prisiimti daugiau atsakomybės kaip saugumo užtikrintojai; primena, kad gynybos rinkos koncepcija apima visapusišką jos specifikos pripažinimą ir tinkamą bei nuoseklų ES viešosios politikos taikymą; primena, kad kuriant šią bendrąją rinką turėtų būti siekiama užtikrinti pirmenybės teikimą Europai griežtai susiejant teritoriškumą ir šioje teritorijoje sukuriamą pridėtinę vertę;

69.mano, kad pirmenybės teikimas Europai turi būti pagrindinis ES politikos sričių, susijusių su Europos gynybos rinka, principas ir ilgalaikis siekis, siekiant plėtoti ir apsaugoti Europos technologinę kompetenciją; vis dėlto pabrėžia, kad tokia pirmenybė neturi būti teikiama, jei dėl to nukenčia Sąjungos gynybos parengtis, atsižvelgiant į tarptautinių tiekimo ir vertės grandinių gynybos sektoriuje mastą;

70.nepritaria scenarijui, pagal kurį ES lėšomis būtų prisidedama prie priklausomybės nuo subjektų iš Europai nepriklausančių šalių išlaikymo ar didinimo, tiek kuriant pajėgumus, tiek juos dislokuojant;

71.primygtinai ragina valstybes nares nebesiremti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsniu siekiant išvengti Viešųjų pirkimų direktyvos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/81/oj). (2009/81/EB) taikymo, nes taip kenkiama bendrai gynybos pramonės rinkai; ragina Komisiją persvarstyti Direktyvą dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/43/oj). ir Direktyvą dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje, taip pat Direktyvą dėl siuntimo Bendrijoje (2009/43/EB), siekiant sustiprinti bendrąją gynybos rinką ir užtikrinti lankstumą, susijusį su krizinėmis situacijomis, su kuriomis susiduriame šiuo metu;

72.ragina Komisiją sukurti Europos gynybos fondą pakeisiantį fondą, kuris būtų geriau aprūpintas ištekliais, strategiškesnis ir veiksmingesnis ir remtų bendrus mokslinius tyrimus ir inovacijas gynybos srityje visoje tiekimo grandinėje, ir sudaryti sąlygas reaguoti į technologinius iššūkius, tokius kaip aukšto lygio tęstinės grėsmės, dirbtinis intelektas ir mašinų mokymasis, kvantinė kompiuterija, karinių daiktų internetas, saugumas, tiekimo grandinės atakos, naudojimasis ką tik nustatytu pažeidžiamumu ir debesijos saugumas; ragina įsteigti ES agentūrą pagal JAV gynybos pažangių mokslinių tyrimų projektų agentūros pavyzdį kaip Europos gynybos agentūros dalį, kuri būtų atsakinga tik už paramą moksliniams naujų ir perversminių technologijų tyrimams ir kuri turėtų tinkamo dydžio rizikos kapitalą;

73.yra susirūpinęs dėl to, kad, iš esmės nepadidinus investicijų į gynybą, nebus pasiekti ES saugumo ir gynybos tikslai, susiję tiek su karine parama Ukrainai, tiek su mūsų bendro saugumo gerinimu; pabrėžia, kad nepasiruošus ekstremaliausioms karinėms situacijoms išlaidos būtų daug didesnės nei išlaidos ryžtingam ES pasirengimui užtikrinti; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti ir susitarti dėl konkrečių būdų ir priemonių, padėsiančių trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais reikšmingai padidinti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į gynybos ir saugumo sritį;

74.mano, kad kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje (DFP) gynybos išlaidų eilutės turės atspindėti naują pasirengimo ekstremaliausioms karinėms situacijoms prioritetą;

75.primygtinai pabrėžia, kad dėl poreikių skubumo nebegalima laukti kito laikotarpio DFP; primygtinai reikalauja nedelsiant išnagrinėti novatoriškus sprendimus, kaip rasti papildomą finansavimą, pvz., investuoti į gynybos sektorių, sudaryti sąlygas lengviau ir greičiau perskirti lėšas tarp projektų ir ištirti galimybę pakoreguoti ES finansavimo kriterijus, kad skirstant išlaidas būtų teikiama kitokia svarba saugumo kriterijams;

76.palankiai vertina 2025 m. kovo 4 d. Komisijos Pirmininkės pasiūlytą penkių punktų planą „ReArm Europe“;

77.tvirtai palaiko idėją, kad ES valstybės narės privalo didinti savo gynybos ir saugumo finansavimą iki naujo lygio; pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau padidino savo gynybos išlaidas iki 5 % BVP;

78.palankiai vertina neseniai paskelbtoje S. Niinistö ataskaitoje pateiktus pasiūlymus dėl Europos gynybos finansavimo; pritaria tam, kad būtų sukurta Europos gynybos priemonė ir Europos saugumo užtikrinimo priemonė; taip pat palankiai vertina ir remia pasiūlymą sukurti atviros struktūros investicijų garantijų programą, pagrįstą „InvestEU“ modeliu, siekiant paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas ir paskelbti Europos parengties obligacijų standartą;

79.laikosi nuomonės, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų būti iš dalies keičiami numatant naują finansavimą gynybai; ragina užtikrinti, kad šiomis investicijomis būtų taip pat sprendžiami karinių pajėgumų ir socialinės struktūros pažeidžiamumo klausimai, įgalinant mus kovoti su visomis grėsmėmis mūsų vertybėms, socialiniam modeliui, saugumui ir gynybai;

80.primygtinai ragina valstybes nares remti gynybos, saugumo ir atsparumo banko, kuris veiktų kaip daugiašalė skolinimo institucija, teikianti lengvatines ilgalaikes paskolas, kuriomis būtų galima remti pagrindinius nacionalinio saugumo prioritetus, pvz., persiginklavimo, gynybos modernizavimo, atkūrimo pastangų Ukrainoje ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurie šiuo metu priklauso priešiškoms ES nepriklausančioms šalims, atpirkimo, įsteigimą;

81.ragina išnagrinėti galimybę sukurti Europos gynybos obligacijų sistemą, skirtą iš anksto finansuoti didelio masto investicijas į karinę sritį; taip pat ragina išnagrinėti galimybę nepanaudotas vadinamąsias koronaviruso obligacijas naudoti gynybos priemonėms, siekiant papildyti Komisijos planą „ReArm Europe“, nes šiuo metu ES susiduria su neatidėliotinu poreikiu didinti saugumą ir gynybą, kad apsaugotų savo piliečius, atkurtų atgrasomąjį poveikį ir remtų savo sąjungininkus, visų pirma Ukrainą;

82.atsižvelgdamas į Komisijos planą „ReArm Europe“, pakartoja savo raginimą Europos investicijų bankui (EIB) ir kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms bei privatiems bankams Europoje aktyviau investuoti į Europos gynybos pramonę; ypač ragina skubiai persvarstyti EIB skolinimo politiką ir nedelsiant užtikrinti lankstumą, kad būtų panaikinti dabartiniai gynybos finansavimo apribojimai, taip pat išnagrinėti galimybę leisti specialius skolos vertybinius popierius saugumo ir gynybos projektams finansuoti;

83.ragina Europos Vadovų Tarybos Pirmininką António Costą nedelsiant sušaukti Europos Vadovų Tarybos posėdį remiantis Baltosios knygos išvadomis, kad ES lyderiai galėtų susitarti dėl nedelsiant priimtinų plataus užmojo sprendimų sukurti Europos gynybos sąjungą, kaip nustatyta ES sutarties 42 straipsnio 2 dalyje, ir parengti Baltojoje knygoje nustatytas priemones;

84.palankiai vertina 2025 m. kovo 6 d. specialiojo Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatus ir prašo valstybių narių imtis ryžtingų veiksmų per būsimą kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą;

85.pabrėžia, kad reikia stiprinti mūsų partnerystę su bendramintėmis valstybėmis, visų pirma Europos valstybėmis, pvz., Jungtine Karalyste ir Norvegija; ragina sudaryti platų ES ir Jungtinės Karalystės saugumo paktą, kuris taip pat apimtų tokias svarbias temas kaip energetika, migracija ir ypatingos svarbos naudingosios iškasenos; atkreipia dėmesį į pridėtinę vertę, kurią teikia mūsų santykių su pasauliniais partneriais, pvz., JAV, Japonija ir Australija, stiprinimas;

86.ragina glaudžiau bendradarbiauti su Vakarų Balkanų šalimis gynybos pramonės srityje; pabrėžia, kad Vakarų Balkanų šalys turi daug patirties gynybos pramonės srityje ir kad ES turėtų apsvarstyti galimybę įsigyti karinę įrangą iš Vakarų Balkanų šalių; pabrėžia, kad toks požiūris padėtų užtikrinti, kad Vakarų Balkanų šalys taptų tvirtesnės ES sąjungininkės;

87.primena, kad reikia dėti visas pastangas siekiant išlaikyti ir, jei įmanoma, skatinti transatlantinį bendradarbiavimą visose karinio ir gynybos sektoriaus srityse, kartu primindamas, kad reikia skatinti Europos gynybą ir plėtoti didesnį suverenumą;

88.pažymi, kad visa tai nesumenkina tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifinio pobūdžio;

89.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijos Pirmininkės pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos Pirmininkei ir atsakingiems Komisijos nariams, ES saugumo ir gynybos agentūroms ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.