1.pabrėžia Europos žemyno saugumui kylančių grėsmių, kurios pasiekė nuo Antrojo pasaulinio karo precedento neturintį lygį, rimtumą; reiškia didelį susirūpinimą dėl stiprėjančio geopolitinio susiskaldymo, autoritarinių jėgų naujų ir atsinaujinusių imperialistinių užmojų dominuoti, sisteminio didžiųjų valstybių varžymosi, nacionalistinio vienašališkumo, terorizmo, įskaitant džihadistų terorizmą, plitimo, priverstinės civilių migracijos ir tyčinio taikymosi į civilius gyventojus ir infrastruktūrą ir dėl to, kad kai kurie piktavaliai subjektai pirmiausia ir vis dažniau naudoja jėgą ir smurtą, kad propaguotų savo politinius ir ekonominius tikslus bei interesus arba spręstų ginčus;

2.šiomis aplinkybėmis reiškia didelį susirūpinimą dėl akivaizdžiai pasikeitusios Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijos Rusijos agresijos karo atžvilgiu, kuri apima atvirą Ukrainos kaltinimą dėl vykstančio karo, JAV karinės pagalbos sustabdymą ir bandymą priversti Ukrainą atsisakyti teisėtos teisės į savigyną; labai apgailestauja dėl visų mėginimų šantažuoti Ukrainos vadovybę, kad ji pasiduotų Rusijos agresoriui dėl vienintelio tikslo – paskelbti „taikos susitarimą“, ir mano, kad dabartinis JAV administracijos bandymas derėtis dėl ugnies nutraukimo ir taikos susitarimo nedalyvaujant ES, kuri galiausiai turės vykdyti tai, kas bus nuspręsta, yra neproduktyvus, nes suteikia kariaujančiai šaliai daugiau galių ir taip parodo, jog agresija nėra baudžiama, bet už ją atlyginama; atsargiai optimistiškai vertina pasiūlymą dėl 30 dienų ugnies nutraukimo susitarimo; primena, kad jis gali būti veiksminga karo veiksmų sustabdymo priemonė tik tuo atveju, jei agresorius jo visapusiškai laikysis; todėl tikisi, kad Rusija sutiks nutraukti ugnį ir sustabdys visus išpuolius prieš Ukrainą, jos karines pozicijas, civilius gyventojus, infrastruktūrą ir teritoriją; vis dėlto, atsižvelgdamas į Rusijos ankstesnių susitarimų pažeidimų istoriją, daro išvadą, kad taiką galima pasiekti tik suteikus Ukrainai tvirtas saugumo garantijas; kita vertus, laikosi nuomonės, kad bet koks susitarimas, kuris kenkia teisėtiems Ukrainos siekiams, pvz., jos teisei pasirinkti savo saugumo priemones, arba kuriuo neužtikrinamos patikimos saugumo garantijos, gali sukelti pavojų, kad Rusija vėl puls Ukrainą ir kitas Europos šalis; šiomis aplinkybėmis apgailestauja dėl to, kad JT Generalinėje Asamblėjoje ir JT Saugumo Taryboje dėl rezoliucijų, susijusių su trečiosiomis Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metinėmis, JAV vyriausybė balsavo taip pat kaip Rusijos vyriausybė;

3.mano, kad karo veiksmai Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Kinijos jūroje, taip pat Indijos ir Ramiojo vandenynų regione tampa vis labiau tarpusavyje susiję, nes visų pirma Rusija ir Kinija stiprina savo ryšius ir kelia rimtą grėsmę pasaulinei taikai ir saugumui bei taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai, todėl tarptautinė bendruomenė turi tai spręsti; atkreipia dėmesį į tai, kad daugėja išpuolių ir hibridinių grėsmių, kuriais siekiama pakenkti demokratinėms vertybėms ir struktūroms, be kita ko, rinkimų metu, taip pat Europos vertybėmis grindžiamų visuomenių sanglaudai ir piliečių įsipareigojimui joms bei teisinės valstybės principui; mano, kad ši tendencija atspindi paradigmos pokytį, nes ji prieštarauja logikai, pagal kurią tarptautinis saugumas grindžiamas pagarba tarptautinei teisei, taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai ir daugiašališkumui;

4.pripažįsta kintantį pasaulinio saugumo grėsmių pobūdį ir pabrėžia, kad diplomatija, vystomasis bendradarbiavimas, ginklų kontrolė ir nusiginklavimas kartu su karinėmis pastangomis atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti ilgalaikę tarptautinę taiką ir saugumą; vis dėlto pažymi, kad diplomatinių pastangų, kuriomis pastaruoju metu siekta kurti taiką ir saugumą, poveikis buvo ribotas; pabrėžia, kad tvarios taikos ir stabilumo pasaulyje negalima pasiekti vien karinėmis priemonėmis – tam reikia visapusiškų strategijų, kuriomis būtų šalinami pagrindiniai nestabilumą skatinantys veiksniai, tokie kaip skurdas, nelygybė, valdymo trūkumai ir klimato kaita; pabrėžia, kad ES strategija „Global Gateway“ ir kitos vystymosi programos turėtų būti suderintos su saugumo tikslais ir puoselėti atsparias visuomenes, skatinant integracinį ekonomikos augimą, gerą valdymą ir žmogaus teises;

5.labai palankiai vertina bendrą Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities JOIN(2025)0120., kurioje pateikiamas tvirtas ir plataus užmojo Europos saugumo didinimo veiksmų planas; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ir skubiai įgyvendinti įvairaus pobūdžio plataus užmojo veiksmus, nes Europa turi turėti galimybę atgrasyti agresorius ir gintis visose srityse, imtis vadovaujamo vaidmens ir greitai reaguoti saugumo srityje bei gaminti gynybos įrangą savo poreikiams tenkinti;

6.pabrėžia, kad ES būtinai turi pripažinti ir spręsti problemas, kylančias dėl daugybės nuolat kintančių grėsmių jos saugumui, ir šiuo tikslu imtis geresnės naujos politikos bei veiksmų, kurie sudarytų sąlygas ES ir jos valstybėms narėms kolektyviai ir nuosekliai stiprinti savo gynybą Europoje, kad būtų užtikrintas ES valstybių narių ir jų piliečių saugumas, taip pat stiprinti savo gebėjimą veikti pasauliniu lygmeniu;

7.mano, kad diplomatija turėtų išlikti ES užsienio politikos kertiniu akmeniu;

8.primena, jog svarbu, kad ES įgytų didesnį strateginį savarankiškumą ir užtikrintų stipresnę gynybos parengtį, kaip nurodyta Strateginiame kelrodyje, kad jos tikslai būtų suderinti su kolektyviniais ir suvereniais valstybių narių tikslais, taip pat su platesne Europos saugumo ir gynybos vizija; šiuo atžvilgiu pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės laikosi ilgalaikės karinio neutralumo politikos, ir gerbia kiekvienos valstybės narės teisę nustatyti savo saugumo politiką;

9.pabrėžia, kad svarbu toliau praktiškai įgyvendinti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį dėl savitarpio pagalbos, užtikrinant valstybių narių solidarumą, visų pirma tų šalių atžvilgiu, kurios dėl geografinės padėties tiesiogiai susiduria su neišvengiamomis grėsmėmis ir iššūkiais, nepriklausomai nuo to, ar jos yra NATO narės; ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant sukurti tikrą ES solidarumo politiką, be kita ko, paaiškinant praktinę tvarką tuo atveju, jei valstybė narė aktyvuotų ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį, ir ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies suderinamumą su Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniu;

10.atkreipia dėmesį į tai, kad nuo BSGP sukūrimo prieš 25 metus padaryta nedidelė pažanga bendrų Europos gynybos pajėgumų, pramonės pajėgumų ir gynybos parengties srityse, taip pat į jas nepakankamai investuojama; apgailestaudamas pažymi, kad, nepaisant užmojo sukurti bendrą Sąjungos gynybos politiką, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 2 dalyje, vis dar nesiimta konkrečių veiksmų;

11.pabrėžia, kad, nors savo pačių gynybą stipriname, mūsų aljansas ir bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kaip ir koordinavimas su NATO, tebėra labai svarbūs plėtojant pajėgumus ir keičiantis slapta informacija; pripažįsta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo prioritetai pasikeitė, nes kilo iššūkių kituose regionuose, todėl Europa turi būti visiškai atsakinga už savo gynybą;

12.primygtinai tvirtina, kad reikia iš tiesų bendro požiūrio, politikos ir bendrų pastangų gynybos srityje, taip pat ES BSGP paradigmos pokyčių, kurie sudarytų sąlygas ES ryžtingai ir veiksmingai veikti savo kaimynystėje ir tarptautinėje arenoje, apsaugoti savo vertybes, interesus ir piliečius bei propaguoti savo strateginius tikslus; pabrėžia, jog svarbu parodyti, kad ES yra stipri ir vieninga tarptautinė veikėja, galinti veikti strategiškiau ir autonomiškiau, apsiginti nuo galimų priešų išpuolių ir remti savo partnerius, taip pat užtikrinti taiką, darnų vystymąsi ir demokratiją; pabrėžia, jog itin svarbu, kad ES ir jos valstybės narės toliau dirbtų kuriant bendrą strateginę kultūrą saugumo ir gynybos srityje; pabrėžia poreikį, kad ES valstybės narės kartu apsvarstytų savo atgrasymo politikos ir doktrinų ateitį, taip pat jų pritaikymą prie besikeičiančios saugumo aplinkos Europoje; be to, pabrėžia, kad, siekdama plėtoti nuoseklią užsienio ir gynybos politiką, ES turi stiprinti savo demokratines ir nepriklausomas struktūras, sprendimų priėmimo procesus ir veiklos savarankiškumą;

13.palankiai vertina Komisijos pirmininkės tikslą pradėti naują Europos gynybos ir saugumo erą sukuriant tikrą Europos gynybos sąjungą; palankiai vertina tai, kad Andrius Kubilius buvo paskirtas pirmuoju už gynybą ir kosmosą atsakingu Komisijos nariu ir kad jam pavesta dirbti kartu su Komisijos Pirmininkės pavaduotoja ir Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai; palankiai vertina tai, kad buvo paskelbta Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, siekdamos apibrėžti Europos gynybos sąjungą, turi imtis prioritetinių priemonių ir parengti būsimus veiksmus, kad užtikrintų ES gynybos parengtį, visų pirma Rusijos keliamos grėsmės atžvilgiu, ir sustiprintų atgrasymą bei operatyvinius pajėgumus kaip gynybos priemonę karo metu, kartu tenkinant civilinius ir humanitarinius poreikius bei taip išnaudojant dvejopo naudojimo koncepcijos privalumus;

14.palankiai vertina 2025 m. kovo 4 d. Komisijos Pirmininkės pasiūlytą penkių punktų planą „ReArm Europe“;

15.palankiai vertina 2025 m. kovo 6 d. specialiojo Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatus ir 2025 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas;

16.palankiai vertina tai, kad baltojoje knygoje atsižvelgta į Parlamento reikalavimus, susijusius su būtinybe užtikrinti ES sausumos, oro ir jūrų sienų apsaugą nuo karinių ir hibridinių grėsmių; džiaugiasi, kad patvirtintas Rytų sienų skydas, ir pakartoja, kad remia Baltijos gynybos liniją;

17.palankiai vertina paskelbtą ES pasirengimo krizėms strategiją ir pabrėžia, kad ES veiksmai turi būti holistiniai ir apimti visus saugumo aspektus – išorės, vidaus, socialinius ir ekonominius; tvirtai įsitikinęs, kad tik tokiu visapusišku požiūriu bus užtikrinta ilgalaikė visuomenės parama; pabrėžia, kad baltojoje knygoje ir ES pasirengimo krizėms strategijoje išdėstytos priemonės turi viena kitą papildyti ir sustiprinti;

18.ragina ES ir jos valstybes nares paspartinti Versalio deklaracijoje pareikštų įsipareigojimų įgyvendinimą ir prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą ir saugumą, be kita ko, didinant strateginį savarankiškumą ir stiprinant gynybos ir atgrasymo pajėgumus, visų pirma prie savo rytinių sienų; pabrėžia, kad NATO ir transatlantinė partnerystė su JAV tebėra Europos kolektyvinės gynybos kertiniai akmenys ir kad ES ir NATO, remdamos tarptautinę taiką ir saugumą, veikia viena kitą papildydamos, nuosekliai ir viena kitą stiprindamos; primena, kad saugumo ir gynybos srityje stipresnė ir pajėgesnė ES teigiamai prisidės prie pasaulinio ir transatlantinio saugumo, ji taip pat papildo NATO veiklą; pabrėžia, kad ES valstybės narės ir visa ES turi dėti daugiau pastangų ir didinti bei tikslingai vykdyti bendras investicijas, bendrus su gynyba susijusių produktų, sukurtų ir pagamintų daugiausia ES, viešuosius pirkimus ir plėtoti daugiau bendrų pajėgumų, be kita ko, telkdamos pajėgumus ir jais dalydamosi, taip stiprindamos savo ginkluotąsias pajėgas nacionaliniais, NATO ar su ES susijusiais operatyviniais tikslais; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi užtikrinti, kad esminei ir didesnei jų karinės įrangos daliai nebūtų taikomi trečiųjų šalių nustatyti apribojimai;

19.pritaria siekiui stiprinti Europos ramstį NATO ir pabrėžia, kad Europos gynybos sąjungos kūrimas turėtų būti derinamas su ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimu, visapusiškai išnaudojant kiekvienos organizacijos unikalius pajėgumus;

20.pabrėžia, kad, siekiant plėtoti nuoseklius, vienas kitą papildančius ir sąveikius gynybos pajėgumus ir stiprinti pramonės gamybos pajėgumus, ES ir NATO turi koordinuoti atgrasymo veiksmus ir glaudžiai bendradarbiauti; pabrėžia, kad Europos ramstis NATO visų pirma apima bendrą strateginių įgalinančių priemonių arba strateginių ginklų sistemų, kurios dažnai yra per brangios vienai valstybei narei, pvz., degalų atsargų papildymo ore pajėgumų, valdymo ir kontrolės pajėgumų, hipergarsinių ginklų, daugiasluoksnės oro gynybos, elektroninės kovos pajėgumų, taip pat priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos, įsigijimą; mano, kad galimybė bendrai kurti arba pirkti tas įgalinančias priemones ir sistemas, kurių atskiroms valstybėms narėms labai trūksta, sudaro Europos pridėtinę vertę; atkreipia dėmesį į tai, kad plėtojant ES pajėgumus stiprinamas Europos ramstis NATO ir atitinkamai padedama užtikrinti transatlantinį saugumą; ragina įsteigti reguliariai rengiamą ES ir NATO konferenciją, kad būtų užtikrintas glaudus abiejų organizacijų ir jų valstybių narių pastangų stiprinti pajėgumų plėtojimą ir ginkluotę koordinavimas ir papildomumas, išvengiant nereikalingo ir neveiksmingo dubliavimosi; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad ES pastangos gynybos pajėgumų plėtojimo srityje būtų suderintos su NATO gynybos planavimo proceso tikslais; be to, ragina, kad visa ETP parama įrangos tiekimui būtų teikiama koordinuojant veiksmus su NATO, kad būtų padidintas veiksmingumas ir išvengta nereikalingo dubliavimosi;

21.primygtinai reikalauja, kad ES prisiimtų saugumo įsipareigojimus Ukrainos atžvilgiu, kaip rekomenduojama Kyjivo saugumo susitarime, kad atgrasytų Rusiją nuo tolesnės agresijos;

22.pabrėžia, kad ES ir jos valstybių narių Ukrainai teikiama finansinė parama viršija bet kurios kitos šalies suteiktą finansinę paramą, o tai atspindi beprecedentį ES įsipareigojimą Ukrainai; pabrėžia, kad ES vaidmuo visose derybose, darančiose poveikį Europos saugumui, turi būti proporcingas jos politinei ir ekonominei svarbai; dar kartą patvirtina, kad derybos dėl Europos saugumo negali vykti nedalyvaujant ES;

23.pakartoja 2025 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadą, kurioje pritariama taikos per stiprybę principui, ir pabrėžia, kad Ukraina turi užimti kuo tvirtesnę poziciją, kad galiausiai galėtų derėtis su Rusija;

24.pabrėžia, kad sudarius visapusišką taikos susitarimą, kuriuo gerbiama Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas, turi būti numatytos tvirtos ir patikimos saugumo garantijos Ukrainai, kad ateityje būtų užkirstas kelias Rusijos agresijai; palankiai vertina iniciatyvas, kurių buvo imtasi šioje srityje kartu su panašiai mąstančiomis valstybėmis ir NATO partneriais; palankiai vertina 2025 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad ES ir jos valstybės narės yra pasirengusios prisidėti prie saugumo garantijų, visų pirma remdamos Ukrainos gebėjimą veiksmingai apsiginti;

25.dar kartą patvirtina savo tvirtą pritarimą tam, kad ES ir jos valstybės narės solidarizuotųsi su Ukraina Rusijos agresijos karo akivaizdoje ir suteiktų Ukrainai būtinas karines priemones, tada, kai jų reikia, kad ji galėtų apsiginti, atremti Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir jų patikėtinių pajėgas, užbaigti konfliktą, apsaugoti savo suverenitetą ir atkurti savo teritorinį vientisumą atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas; todėl visiškai pritaria Ukrainos „dygliakiaulės“ strategijai, kaip išdėstyta baltojoje knygoje; palankiai vertina bendrus ES ir Ukrainos saugumo įsipareigojimus, taip pat dvišalius saugumo susitarimus, kuriuos Ukraina sudarė su keliomis valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad tokie įsipareigojimai ir susitarimai yra platesnio tarptautiniu mastu suderinto Ukrainai skirtų saugumo garantijų rinkinio dalis, įskaitant tai, kad G7 pradėjo taikyti daugiašalę derybų dėl dvišalių saugumo įsipareigojimų ir susitarimų dėl Ukrainos sistemą; mano, kad be ryžtingos ES karinės paramos Ukraina negalės pasiekti visiškos pergalės prieš Rusiją; griežtai pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms nedelsiant vykdyti savo įsipareigojimus ir tiekti Ukrainai ginklus, naikintuvus, bepiločius orlaivius, oro erdvės gynybos ir ginklų sistemas bei šaudmenis, įskaitant aerobalistines sparnuotąsias raketas ir sistemas „žemė–žemė“, taip pat gerokai padidinti atitinkamus kiekius; pažymi, kad Ukrainai, nepaisant apmaudą keliančio 9 mėnesius trukusio vėlavimo, buvo sėkmingai pristatytas 1 mln. artilerijos šaudmenų, kaip Taryba susitarė 2023 m. kovo mėn.; pripažįsta didelę pažangą ES artilerijos šaudmenų gamybos pajėgumų srityje – ja prisidedama prie ES pasirengimo ir gebėjimo remti Ukrainą; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Ukrainos kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumus, nes tai labai svarbus elementas kovojant su oro grėsmėmis ir užtikrinant operacinį saugumą; ragina teikti specializuotą įrangą ir ekspertinių žinių, kad Ukrainos pajėgos galėtų greitai nustatyti ir sekti priešišką bepiločių orlaivių veiklą, taip pat į ją reaguoti, užtikrinant patikimą karinės ir civilinės infrastruktūros apsaugą; ragina valstybes nares panaikinti visus suvaržymus, neleidžiančius Ukrainai naudoti Vakarų ginklų sistemų prieš teisėtus karinius taikinius Rusijoje, laikantis tarptautinės teisės; ragina Tarybą įsipareigoti perduoti Ukrainai visą karinę įrangą ar šaudmenis, konfiskuotus vykdant ES operacijas ir misijas ES ir už jos ribų; pakartoja savo poziciją, kad visos ES valstybės narės ir NATO sąjungininkės turėtų įsipareigoti kolektyviai ir individualiai kasmet teikti Ukrainai karinę paramą, kuri būtų ne mažesnė kaip 0,25 proc. jų BVP;

26.pakartoja, kad Ukraina turi prigimtinę teisę rinktis savo likimą, ir primena reikalavimą, kad Ukraina ir ES tinkamai dalyvautų vykstančiose Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos derybose;

27.giria Danijos paramos Ukrainai modelį, pagal kurį tiesiogiai perkami Ukrainoje gaminami gynybos pajėgumai; ragina ES ir jos valstybes nares tvirtai remti šį modelį ir visapusiškai išnaudoti jo potencialą, nes Ukrainos gynybos pramonės pajėgumai išnaudojami nepakankamai (maždaug 50 proc.), o toks modelis suteikia daug privalumų abiem pusėms, pavyzdžiui, įranga yra pigesnė, logistika greitesnė ir saugesnė, taip pat lengviau rengti mokymus ir atlikti techninę priežiūrą;

28.ragina ES ir jos valstybes nares remti Ukrainą plečiant tarptautinę koaliciją, pritariančią Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pristatytam pergalės planui ir taikos formulei, nes tai vienintelis perspektyvus būdas atkurti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą remiantis tarptautine teise ir patraukti Rusiją, jos vadovus ir bendrininkus, visų pirma Baltarusijos režimą, atsakomybėn už agresijos karą prieš Ukrainą ir karo bei agresijos nusikaltimų vykdymą, taip pat užtikrinti, kad Rusija sumokėtų reparacijas ir kitus mokėjimus už milžinišką Ukrainoje padarytą žalą; pabrėžia, kad visoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama nutraukti konfliktą, turi pritarti Ukraina ir galiausiai jos žmonės;

29.ragina Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai mobilizuoti daugiau diplomatinės paramos Ukrainai, taip pat Rusijai taikomoms sankcijoms, pasitelkiant visas diplomatines priemones ir skatinant ES valstybes nares taikyti antrines sankcijas; apgailestauja dėl to, kad Rusijos prieš Ukrainą panaudotuose ginkluose ir ginklų sistemose buvo rasta vakarietiškos kilmės komponentų, ir ragina ES ir jos valstybes nares griežčiau įgyvendinti sankcijas; ragina valstybes nares imtis tolesnių veiksmų ir bendradarbiauti siekiant sustabdyti Rusijos šešėlinį laivyną;

30.griežtai smerkia Šiaurės Korėjos vaidmenį padedant vykdyti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, nes Šiaurės Korėjos kariai yra apmokomi ir dislokuojami Rusijoje, kad jie tiesiogiai dalyvautų kare arba remtų Rusijos ginkluotąsias pajėgas; taip pat kuo griežčiausiai smerkia tai, kad Šiaurės Korėja tiekia karinę įrangą ir ginklus, kurie aktyviai dislokuojami mūšio lauke, ir tai, kad ji dalyvauja apeinant sankcijas; laiko Šiaurės Korėjos veiksmus akivaizdžiu tarptautinių normų pažeidimu ir įspėja dėl pavojingos ir didžiulės eskalacijos rizikos, kurią šie veiksmai kelia Europai ir platesnei tarptautinei bendruomenei; su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į riziką, kad Šiaurės Korėja karu Ukrainoje naudojasi kaip platforma, kurioje gali nagrinėti pažangias kovos taktikas, įskaitant bepiločių orlaivių naudojimą, ketindama taikyti šiuos metodus galimuose konfliktuose ateityje; su pasipiktinimu pažymi, kad kelios kitos kenkėjiškos valstybės aktyviai remia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, įskaitant, be kita ko, Iraną; šiuo atžvilgiu smerkia tai, jog Iranas Rusijai perdavė bepiločių orlaivių „Shahed“, šaudmenų ir balistinių raketų, o tai kelia didesnę riziką, kad Islamo revoliucijos gvardija gali įsikišti į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir tarptautinė bendruomenė turi ryžtingai į tai reaguoti, derindamos diplomatines, karines ir ekonomines priemones ir visų pirma teikdamos Ukrainai didesnę paramą, kad ji galėtų sustiprinti savo gynybą nuo šio Rusijos sukurto kenkėjiškų valstybių aljanso; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu palaikyti glaudžius ryšius su 2025–2029 m. JAV administracija;

31.pabrėžia ETP svarbą, nes ši priemonė padeda remti karinių pajėgumų ir mokymų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms teikimą, kartu visiems suinteresuotiesiems subjektams sudarant palankesnes sąlygas vykdyti koordinavimo veiksmus pasitelkiant ES karinio štabo koordinavimo grupę; palankiai vertina tai, kad pagal ETP įsteigtas specialus pagalbos Ukrainai fondas, ir ragina pagal šią priemonę padidinti karinės pagalbos Ukrainai finansinius išteklius, kartu numatant vidutinės trukmės finansinę perspektyvą; primygtinai ragina Vengrijos vyriausybę nedelsiant nutraukti pastangas trukdyti ES veiksmams, kuriais remiama Ukraina, ir panaikinti savo veto dėl ES sankcijų atnaujinimo laikotarpio pratęsimo ir ETP karinės paramos Ukrainai, įskaitant sutartas kompensacijas valstybėms narėms už jų suteiktą karinę pagalbą; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad Vengrijos vyriausybės veto blokavo naujos išlaidų dalies Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti išmokėjimą ir neleido skirti 6,6 mlrd. EUR daliniam ES valstybių narių, kurios teikia karinę paramą Ukrainai, kompensavimui; ragina Tarybą ir Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai rasti novatoriškų sprendimų, kuriais būtų galima panaikinti šias kliūtis ir kompensuoti tokį finansavimo sumažinimą; ragina valstybes nares sudaryti scenarijais pagrįstus ir iš anksto numatomus karinių pajėgumų, kurie gali būti suteikti pagal ETP, sąrašus, siekiant užtikrinti, kad trumpalaikiai pajėgumai būtų greitai suteikiami valstybėse narėse ir nedelsiant pristatomi, o ilgalaikiai pajėgumai, padedantys Ukrainai atkurti atgrasymo priemones, būtų suteikti per iš anksto numatomą laikotarpį, prireikus koordinuojant veiksmus su trečiosiomis šalimis; palankiai vertina tai, kad teikiant visą karinę pagalbą ir ginklus pagal ETP visiškai laikomasi ES bendrosios pozicijos dėl ginklų eksporto, tarptautinės žmogaus teisių teisės ir humanitarinės teisės, taip pat yra užtikrinamas tinkamas skaidrumas bei atskaitomybė;

32.nepritaria Vengrijos vyriausybės politikai Rusijos atžvilgiu, jos veto teisės naudojimui prieš ES sankcijas ir ES finansinės ir gynybos pagalbos Ukrainai blokavimui; mano, kad Vengrijos vyriausybės veiksmai kenkia Europos vienybei ir solidarumui; primena, kad pagal ETP valstybės turi teisę gauti finansinę kompensaciją už įrangos tiekimą Ukrainai, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia nedelsiant nutraukti dabartinį kompensacijų 25 valstybėms narėms blokavimą (didžiausia, iš viso 450 mln. EUR siekianti kompensacija turėtų būti išmokėta Lenkijai);

33.pabrėžia NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone, kuriame dar kartą patvirtinta, kad Ukrainos ateitis yra NATO ir kad aljansas remia Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo priemones ir pačiai priimti sprendimus dėl savo ateities, nesikišant išorės jėgoms, rezultatus; sutinka su nuomone, kad tiek ES, tiek NATO pademonstravo politinę vienybę solidarizuodamosi su Ukraina ir įsipareigodamos ją remti; pakartoja savo įsitikinimą, kad Ukraina negrįžtamai eina narystės NATO link; palankiai vertina sąjungininkų įsipareigojimą teikti ilgalaikę pagalbą saugumo srityje siekiant aprūpinti Ukrainą karine įranga, pagalba ir mokymais; pripažįsta, kad NATO, ES ir NATO bendradarbiavimas, taip pat NATO sąjungininkai, tokie kaip JAV ir UK, atliko reikšmingą vaidmenį koordinuojant pastangas remti Ukrainą karinėmis priemonėmis, tiekiant ne tik ginklus, šaudmenis ir įrangą, bet ir žvalgybos informaciją ir duomenis;

34.palankiai vertina 2024 m. gegužės 21 d. Tarybos sprendimą, kuriuo užtikrinama, kad grynasis pelnas, gaunamas iš ypatingųjų pajamų, įgytų panaudojus ES dėl ES ribojamųjų priemonių taikymo imobilizuotą Rusijos centrinio banko turtą, būtų naudojamas tolesnei karinei paramai Ukrainai teikti, taip pat jos gynybos pramonės pajėgumams ir atstatymui remti; taip pat palankiai vertina su Taryba pasiektą susitarimą, dėl kurio 2024 m. spalio 23 d. Taryba priėmė sprendimą priimti finansinės paramos priemonių rinkinį ir, be kita ko, įsteigti išskirtinės makrofinansinės pagalbos paskolą iki 35 mlrd. EUR bei sukurti skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą, kuris sudarys sąlygas naudoti įnašus, gautus iš Rusijos centrinio banko imobilizuoto turto atnešto pelno, ir padės Ukrainai grąžinti iki 45 mlrd. EUR siekiančias paskolas, suteiktas ES ir jos G7 partnerių; vis dėlto primena, kad šios finansinės paramos mobilizavimas vyks ES karinei paramai pagal Ukrainos priemonę numatytos sumos sąskaita – pastarajai priemonei dabar bus skirta daugiausia iki 15 proc. pelno, gauto iš imobilizuoto Rusijos centrinio banko turto;

35.palankiai vertina ES karinės pagalbos misijos Ukrainai remti (EUMAM) pasiekimus – ją vykdant iki šiol ES teritorijoje apmokyti daugiau kaip 70 000 Ukrainos karių, taigi ES tapo didžiausia karinių mokymų Ukrainai teikėja ir labai prisidėjo prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių pajėgumų stiprinimo; atkreipia dėmesį į naują tikslą iki 2024–2025 m. žiemos pabaigos būti apmokius 75 000 Ukrainos karių; palankiai vertina 2024 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą dvejiems metams pratęsti misijos įgaliojimus; ragina EUMAM skirti daugiau finansinių, logistinių bei žmogiškųjų išteklių ir juos pritaikyti prie kintančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio mokymo poreikių, be kita ko, oro erdvės ir jūrų gynybos srityse, taip pat prie pastangų įgyvendinti ilgalaikes reformas, kurių reikia imtis laikantis ES ir Ukrainos bendrų saugumo įsipareigojimų; palankiai vertina aktyvų valstybių narių dalyvavimą EUMAM, kuri gali būti laikoma būsimų karinių mokymo misijų pavyzdžiu, nes, stiprinant valstybių narių ir jų partnerių sąveikumą, didėja atgrasomasis poveikis, ir ragina valstybes nares turėti panašių užmojų bei įnešti panašų indėlį kalbant apie kitas dabartines ir būsimas BSGP misijas ir operacijas; pabrėžia, kad EUMAM taip pat turėtų tapti keitimosi geriausia praktika platforma siekiant užtikrinti, kad Europos pajėgos taip pat gautų naudos iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įgytos patirties mūšio lauke; palankiai vertina tai, kad pradėta vykdyti NATO saugumo paramos ir mokymų Ukrainai misija (NSATU) – apie tai pranešta NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone. Šios misijos tikslas – koordinuoti NATO sąjungininkų ir partnerių teikiamų karinių mokymų ir įrangos teikimą Ukrainai ir teikti logistinę paramą; pabrėžia, kad svarbu glaudžiai koordinuoti EUMAM ir NSATU veiklą;

36. palankiai vertina Europos Sąjungos patariamosios misijos Ukrainoje (EUAM) darbą sudėtingomis sąlygomis įgyvendinant naujai sustiprintus įgaliojimus; ragina ES užtikrinti, jog EUAM būtų vykdoma turint pakankamai personalo finansų bei logistikos srityse, taip pat pakankamai specialistų, kad būtų patenkinti Ukrainos poreikiai, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES nepriklausančių šalių dalyvavimą; pabrėžia EUAM svarbą ir jos, kaip didžiausią poveikį vietoje darančio ES subjekto, vaidmenį teikiant strategines konsultacijas Ukrainos nacionalinėms ir valstybės saugumo institucijoms; atkreipia dėmesį į pagrindines EUAM užduotis kovojant su organizuotais ir tarpvalstybiniais nusikaltimais, atkuriant viešąsias paslaugas išlaisvintose teritorijose ir remiant tarptautinių nusikaltimų tyrimus bei baudžiamojo persekiojimo už šiuos nusikaltimus vykdymą, remiantis EUAM veikla ir patirtimi;

37.pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Ukrainos gynybos pramone ir ją palaipsniui integruoti į ES gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB), ir šiuo tikslu ragina visapusiškai atsižvelgti į Ukrainos gynybą rengiant naujas Komisijos teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti EGTPB; pabrėžia, kad Ukrainos stojimo į ES proceso metu turėtų būti imtasi konkrečių veiksmų siekiant integruoti Ukrainą į ES gynybos politiką ir programas, be kita ko, pritaikant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas prie ES pajėgumų reikalavimų ir įtraukiant jas į tarpvalstybinius pramoninio ir technologinio bendradarbiavimo gynybos srityje projektus ir programas; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Ukrainoje atidarytas ES gynybos inovacijų biuras, kurio tikslas – nustatyti Ukrainos poreikius ir pajėgumus gynybos inovacijų srityje, sudaryti palankesnes sąlygas bendroms iniciatyvoms ir skatinti tarpvalstybinį ES ir Ukrainos gynybos pramonės suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, taip pat atlikti Ukrainos partnerių ryšių punkto ir koordinavimo bei informacijos centro vaidmenį; palankiai vertina kelių ES valstybių narių vykdomas iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina gynybos mokslinių tyrimų ir pramonės gamybos srityse, ir ragina toliau išnaudoti Ukrainos pažangiosios gynybos potencialą kuriant ginklus ir šaudmenis, taip pat spartinti jų gamybą glaudžiai bendradarbiaujant su ES ir kitomis Vakarų partnerėmis, naudojantis esamais paramos mechanizmais; ragina ES valstybių narių karinę pramonę laikytis savo įsipareigojimo pradėti karinę gamybą Ukrainos teritorijoje;

38.pabrėžia, kad reikia stiprinti išminavimo pajėgumus Ukrainoje, kad būtų galima spręsti plačiai paplitusių nesprogusių sprogmenų ir minų problemą, taip pat išvalyti minas Ukrainos jūrų vandenyse Juodojoje jūroje; pasisako už specialių išteklių skyrimą visapusiškiems išminavimo mokymams, be kita ko, apimantiems pažangius aptikimo ir naikinimo metodus, remti; pažymi, kad sustiprinti išminavimo pajėgumai ne tik padės vykdyti saugesnes karines operacijas, bet ir padės atkurti ir užtikrinti saugumą nuo karo nukentėjusiose civilinėse teritorijose;

39.palankiai vertina Europos gynybos pramonės strategijoje nustatytą užmojį užtikrinti ES ir jos valstybių narių gynybos parengtį ir sustiprinti EGTPB; mano, kad Komisijos pasiūlymas sukurti Europos gynybos pramonės programą šiuo požiūriu yra nepaprastai svarbus; pritaria tikslams stiprinti ES gynybos pramonės parengtį, gerinti bendrą gynybos planavimą ir sudaryti dar palankesnes sąlygas bendriems valstybių narių viešiesiems pirkimams, remiantis Pajėgumų plėtojimo plane (PPP) nustatytais prioritetais ir suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (CARD) nustatytose bendradarbiavimo srityse, kad būtų galima pradėti vykdyti bendrų interesų Europos gynybos projektus, visų pirma strateginėse su pajėgumais susijusiose srityse, pavyzdžiui, oro ir priešraketinės gynybos, ir užtikrinti ypatingos svarbos žaliavų tiekimo saugumą bei prieigą prie jų, taip pat užkirsti kelią atsirasti gynybos gamybos trūkumui; tvirtai pritaria idėjai, kad Europos gynybos pramonės sektoriuje turėtų dominuoti ES lygmens bendradarbiavimas ir pritaria tam, kad būtų nustatyti konkretūs kiekybiniai bendradarbiavimo tikslai, kaip nurodyta Europos gynybos pramonės strategijoje, ypatingą dėmesį skiriant bendriems viešiesiems pirkimams: konkrečiai, valstybės narės raginamos iki 2030 m. ne mažiau kaip 40 proc. gynybos įrangos įsigyti bendrai, siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. ES vidaus prekybos gynybos produktų vertė sudarytų ne mažiau kaip 35 proc. ES gynybos rinkos vertės, ir iki 2030 m. ne mažiau kaip 50 proc. savo investicijų panaudoti pirkimams ES, o iki 2035 m. – 60 proc.;

40.pabrėžia, koks svarbus yra nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) siekiant gerinti ir derinti ES gynybos pajėgumus; dar kartą apgailestaudamas pažymi, kad valstybės narės vis dar visapusiškai nesinaudoja PESCO sistema ir kad galimybė pasiekti apčiuopų rezultatų vykdant esamus 66 projektus tebėra ribota; taip pat apgailestaudamas pažymi, kad Parlamentui nebuvo pateikta informacija apie šešių projektų užbaigimo priežastis ir galimus jų rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad dalyvaujančios valstybės narės sutiko prisiimti 20 privalomų įsipareigojimų, kad būtų įgyvendinti ES užmojai gynybos srityje; mano, kad būtina atlikti išsamią PESCO projektų peržiūrą įvertinant jų rezultatus ir perspektyvas, siekiant sumažinti dabartinį projektų skaičių iki nedidelio prioritetinių projektų skaičiaus ir užbaigti projektus, kurių pažanga nepakankama; siūlo sukurti PESCO prioritetų sistemą, kad būtų galima veiksmingai šalinti nustatytus gebėjimų trūkumus ir atsižvelgti į prioritetus;

41.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos gynybos pramonės programos; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų vertinimą, kad Europos gynybos pramonės programos finansinis paketas yra nepakankamas jos tikslams pasiekti, ir todėl dar kartą ragina užtikrinti reikiamą finansavimą gynybai; pabrėžia, kad reikės didelių pastangų biudžeto srityje siekiant, kad Europos gynybos pramonės programa turėtų didelį poveikį karinei paramai Ukrainai, tikrų ES gynybos pajėgumų ir konkurencingos EGTPB plėtojimui; palankiai vertina 2023 m. Pajėgumų plėtojimo plano peržiūrą; apgailestauja dėl ribotos pažangos, padarytos plėtojant pajėgumus nuo tada, kai 2008 m. buvo priimtas pirmasis Pajėgumų plėtojimo planas; ragina valstybes nares gerokai padidinti bendras pastangas, kad laiku būtų pasiekta didelė pažanga, visapusiškai ir nuosekliai naudojantis ES priemonėmis, be kita ko, Europos gynybos fondu (EGF), PESCO ir suderinta metine peržiūra gynybos srityje, taip pat pasiūlyme dėl Europos gynybos pramonės programos siūlomomis priemonėmis;

42.palankiai vertina bendras pastangas, kurių iki šiol imtasi siekiant stiprinti ES gynybos parengtį taikant priemones, kuriomis stiprinamas ir remiamas EGTPB pritaikymas, visų pirma pasitelkiant EDIRPA ir ASAP reglamentus, ir ragina jas greitai įgyvendinti; apgailestauja, kad EDIRPA finansinis paketas tebėra ribotas, ir nurodo, kad ASAP vaidmenį, susijusį su siekiu tiekti Ukrainai vieną milijoną vienetų šaudmenų, apribojo Tarybos prieštaravimas jo reguliavimo elementams;

43.palankiai vertina EGTPB bendrovių iki šiol įdėtas pastangas ir investicijas siekiant stiprinti pramonės pajėgumus, be kita ko, naudojantis ES priemonėmis; pabrėžia, kad norint toliau stiprinti ilgalaikius EGTPB pajėgumus pirmiausia ir labiausiai reikia ES valstybių narių užsakymų, kurie turėtų būti vykdomi bendrai, siekiant užtikrinti Sąjungos gynybos parengtį, pagerinti valstybių narių ginkluotųjų pajėgų sąveikumą ir pasiekti masto ekonomiją, taip kuo geriau panaudojant ES mokesčių mokėtojų pinigus; todėl ragina valstybes nares aktyviau vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, atsižvelgiant į investicijų į gynybą spragas, nustatytas investicijų į gynybą spragų analizėje, ir Pajėgumų plėtojimo plane nustatytus pajėgumų prioritetus; pabrėžia, kad norint veiksmingai vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, susijusius su plėtros projektais, ypač Europos gynybos fondo lėšomis, reikia bendrai apibrėžti atitinkamų sistemų karinius reikalavimus, kad būtų pasiektas tinkamas masto ekonomijos lygis; ragina Komisiją, šiuo atžvilgiu, remtis ES karinio komiteto ekspertinėmis žiniomis siekiant nustatyti tokią bendrą apibrėžtį, kad būtų užtikrintas karinis nuoseklumas pramonės lygmeniu; ragina valstybes nares vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, siekiant sukurti visos Europos vertės grandines, paskirstant gamybą visoje Sąjungoje, kad būtų skatinamas bendrų viešųjų pirkimų ekonominis patrauklumas ir kartu kuriami strateginiai atsarginiai gamybos pajėgumai, užtikrinantys didesnį atsparumą ginkluoto konflikto atveju; taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją siekti toliau stiprinti bendrų viešųjų pirkimų mechanizmus ir užtikrinti pakankamą koordinavimą pasitelkiant Europos gynybos agentūrą;

44.pabrėžia, kad reikia toliau remti plėtros projektų perėjimą prie rinkai tinkamų sprendimų, ir palankiai vertina pasiūlymo dėl Europos gynybos pramonės programos nuostatą šiuo klausimu; apgailestauja dėl nereikalingo ir neveiksmingo pastangų dubliavimosi, susijusio su būsimo pagrindinio kovinio tanko ir hipergarsinio gaudytuvo projektais; reiškia susirūpinimą, kad toks dubliavimasis prieštarauja Europos gynybos pramonės strategijoje nustatytam siekiui iki 2035 m. 60 proc. pirkimų atlikti iš EGTPB, nes dėl išskaidytų išteklių tinkamų rinkai sprendimų įgyvendinimo laikas pailgės, todėl greičiausiai bus perkama iš Jungtinių Amerikos Valstijų; taip pat apgailestauja, kad vis labiau vėluojama įgyvendinti labai svarbius pajėgumų projektus, visų pirma Prancūzijos ir Vokietijos pagrindinės antžeminės kovinės sistemos projektą ir Prancūzijos, Vokietijos bei Ispanijos būsimos kovinės oro sistemos projektą, ir tai taip pat kelia pavojų, kad ateityje bus įsigyjami JAV sprendimai; pabrėžia, kad turėtų būti išnaudotos visos įmanomos sinergijos su Europos gynybos fondu, kartu vengiant pastangų dubliavimo;

45.pabrėžia, kad reikia užtikrinti atitinkamų ES ir NATO pajėgumų plėtojimo planavimo procesų rezultatų suderinamumą; ragina gerinti ES valstybių narių ir NATO sąjungininkių karinės įrangos sąveikumą ir skatinti pramoninį bendradarbiavimą užtikrinant, kad būsimi ES teisiniai gynybos produktų komponentų ir šaudmenų standartai būtų grindžiami NATO standartais;

46.palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos gynybos srities bendrų interesų projektų, kuriais siekiama plėtoti bendrus pajėgumus, viršijančius pavienių valstybių narių finansinius išteklius; yra įsitikinęs, kad šie projektai turėtų būti naudojami pramoniniams ir technologiniams pajėgumams, kuriais grindžiami pagrindiniai kelių valstybių narių bendri prioritetai, palaikyti tokiose srityse kaip išorės sienų apsauga ir gynyba, visų pirma sausumos srityje, taip pat paramai strateginėms įgalinančioms priemonėms, ypač kosmoso ir Europos oro gynybos sektoriuje siekiant reaguoti į visą grėsmių spektrą, karinio mobilumo stiprinimui, ypač strateginio ir taktinio oro transporto srityje, smūgio giliame priešo užnugaryje, bepiločių orlaivių ir gynybos nuo jų technologijoms, raketoms ir amunicijai bei dirbtiniam intelektui, kad būtų galima plėtoti savarankišką infrastruktūrą ir ypatingos svarbos įgalinimo priemones; pabrėžia, kad reikia laikytis pragmatiško požiūrio, atsižvelgiant į tokį prioritetų skaičių ir būtinybę telkti naujus išteklius; šiuo atžvilgiu laikosi nuomonės, kad ES turėtų, kai įmanoma, sutelkti dėmesį į greitai prieinamas ir pasiteisinusias Europos technologijas, kurios laipsniškai mažina mūsų priklausomybę ir didina saugumą; pabrėžia, kad reikia remti visos Europos vertės grandinių plėtrą vykdant ES bendradarbiavimą gynybos srityje, šiuo tikslu įtraukti įmones visoje ES ir didinti sektoriaus konkurencingumą įvairiomis priemonėmis, pvz., pasitelkiant bendrovių susijungimą ir pirmaujančias bendroves; be to, mano, kad užuot dėmesį telkus į tinkamą grąžą, ES gynybos politika turėtų skatinti ES kompetencijos centrų augimą;

47.pabrėžia, kad gyvybiškai būtina išspęsti ES gynybos pramonės susiskaidymo problemą ir pagaliau baigti kurti ES gynybos produktų vidaus rinką, nes dabartinė sistema lemia nereikalingą dubliavimąsi ir didėjantį investicijų į gynybą bei jų panaudojimo neveiksmingumą, taip pat ji struktūriškai trukdo stiprinti gynybos parengtį; yra susirūpinęs dėl to, kad gynybos produktų vidaus rinką vis dar neigiamai veikia tai, kad valstybėse narėse taikomos nepakankamai suderintos jos taisyklės ir neproporcingai naudojama SESV 346 straipsnyje numatyta išimtis; pritaria raginimui sukurti tikrą bendrąją gynybos produktų ir paslaugų rinką, kaip nurodyta ir S. Niinistö pranešime; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia naujos modernesnės ir veiksmingos reguliavimo sistemos, kuria būtų siekiama sumažinti kliūtis gynybos produktams patekti į rinką, sudaryti sąlygas ES gynybos pramonės konsolidavimui ir suteikti galimybę ES įmonėms visapusiškai išnaudoti komercinį potencialą, skatinti inovacijas ir didesnį bei sklandesnį tarpvalstybinį, taip pat civilinį ir karinį bendradarbiavimą, didinti gamybą, stiprinti tiekimo saugumą ir užtikrinti pažangesnes ir veiksmingesnes viešąsias investicijas į EGTPB; kartu pabrėžia, kad svarbu palaikyti produktyvią konkurenciją tarp skirtingų konkurentų ir vengti oligopolijų, kuriose atskiri tiekėjai gali laisvai nustatyti gynybos prekių kainas ir prieinamumą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl ES gynybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo, kurių pagrindas, visų pirma, būtų ES viešųjų pirkimų gynybos srityje ir su gynyba susijusių produktų siuntimo taisyklių vertinimas ir dabartinės teisinės sistemos apribojimų ir spragų nustatymas bei analizė; taip pat ragina Komisiją pasiūlyti, kaip aiškinti SESV 346 straipsnį, atsižvelgiant į dabartinę tarpusavyje susijusios saugumo struktūros tikrovę ES; ragina geriau įgyvendinti Direktyvą 2009/81/EB dėl viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityse 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/81/oj). ir Direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo ES viduje 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/43/oj). (toliau – Siuntimo direktyva) ir, prireikus, atsižvelgiant į Europos gynybos pramonės strategiją, pateikti pasiūlymus dėl šių direktyvų peržiūros;

48.pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad pastangos, dedamos siekiant stiprinti esamus valstybių narių ginkluotės pramonės pajėgumus trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, būtų subalansuotos, ir remti mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP), kurių objektas – nauja ir novatoriška karinė įranga ir ginkluotė, pritaikyta prie valstybių narių ginkluotųjų pajėgų dabartinių ir būsimų poreikių ir prie ES gynybos pajėgumų, pvz., tokia, kuri reikalinga BSGP misijoms ir operacijoms bei ES greitojo dislokavimo pajėgumams; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama technologinio pranašumo išsaugojimui ir didinimui vykdant tikslinius strateginius projektus, nes tai yra pagrindinis mūsų priešininkus ir konkurentus atgrasantis elementas; pabrėžia, kad svarbu įtraukti visas valstybes nares į saugumo ir gynybos strategijas, visų pirma gynybos pramonės plėtros srityje;

49.pabrėžia, kad reikia plėtoti veiksmingą ES lygmens ginkluotės politiką, kuri apimtų gerai veikiančio ir veiksmingo išorės prekybos aspekto sukūrimą ir kurios tikslas būtų remti partnerius, susiduriančius su agresyvių autoritarinių režimų keliama grėsme, ir užkirsti kelią ginklų tiekimui nedemokratiniams agresyviems režimams, laikantis esamų aštuonių ES kriterijų; pabrėžia, kad reikia atsisakyti labai siauro ir nacionalinio SESV 346 straipsnio aiškinimo šiuo atžvilgiu;

50.pabrėžia, kad gynybos srityje turėtų būti bendradarbiaujama tik su bendraminčiais tarptautiniais partneriais ir neprieštaraujant ES ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams; primena, kad priklausomybė nuo ypatingos svarbos produktų su skaitmeniniais elementais tiekėjų, pasižyminčių didele rizika, kelia strateginį pavojų, kuris turėtų būti šalinamas Sąjungos lygmeniu; ragina valstybių narių atitinkamas valdžios institucijas apsvarstyti, kaip sumažinti minėtą priklausomybę, ir nedelsiant įvertinti ir peržiūrėti esamas Kinijos investicijas į ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant elektros tinklus, transporto tinklą ir informacines bei ryšių sistemas, siekiant nustatyti bet kokius trūkumus, kurie galėtų daryti poveikį Sąjungos saugumui ir gynybai;

51.palankiai vertina ES reglamento dėl tiesioginių užsienio investicijų (TUI) peržiūrą; pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo procedūras taikant išsamaus patikrinimo standartus, siekiant nustatyti atvejus, kai valstybių vyriausybės daro poveikį subjektams, investuojantiems į ES ypatingos svarbos infrastruktūrą, pvz., Europos uostus ir jūrinius kabelius Baltijos, Viduržemio ir Arkties jūrose, tokiu būdu, kuris prieštarautų Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams, kaip nustatyta BUSP sistemoje pagal ES sutarties V antraštinę dalį; pabrėžia, kad šis požiūris taip pat turėtų būti taikomas šalims kandidatėms; mano, kad, siekiant Europos informacinių ir ryšių technologijų tiekimo grandinę iš tiesų apsaugoti nuo didelę riziką keliančių pardavėjų ir nuo intelektinės nuosavybės vagysčių pasinaudojant kibernetine erdve, reikia papildomų teisės aktų; ragina sukurti Europos sistemą, kuria būtų siekiama atidžiai reglamentuoti ir nustatyti būtiniausius standartus bei sąlygas, taikytinus Sąjungos saugumui ir gynybai itin svarbių intelektinės nuosavybės ir technologijų, įskaitant dvejopo naudojimo prekes, eksportui;

52. pritaria gerokai didesnėms investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą gynybos srityje, ypač daug dėmesio skiriant bendradarbiavimo iniciatyvoms, nes taip stiprinama ES technologinė lyderystė ir konkurencingumas gynybos srityje ir užtikrinamas persiduodantis poveikis civilinėje rinkoje; šiuo atžvilgiu pažymi, kad 2022 m. valstybės narės į gynybos mokslinius tyrimus ir plėtrą investavo apie 10,7 mlrd. EUR; pabrėžia, kad technologinei pažangai ypatingos svarbos srityse – oro, sausumos, jūrų, kosmoso ir kibernetinėje – užtikrinti reikia stabilių ir ilgalaikių investicijų visose ES valstybėse narėse, kad būtų neatsiliekama nuo sparčių pasaulinių inovacijų;

53.pabrėžia, kad reikia kuo veiksmingiau naudoti ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemones ir finansavimą, kad būtų laiku šalinamos pajėgumų spragos ir atsižvelgiama į prioritetus, kaip nustatyta investicijų gynybos srityje spragų analizėje ir Pajėgumų plėtojimo plane; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti Europos gynybos fondo projektus ir finansavimą su neatidėliotinais ES pajėgumų poreikiais ir tuo remiantis teikti jiems pirmenybę, taip pat sutelkti dėmesį į aktualiausią ir perspektyviausią mokslinių tyrimų veiklą; taip pat ragina Komisiją inicijuoti nuodugnią Europos gynybos fondo peržiūrą, siekiant nustatyti peržiūrėtą tolesnę finansinę priemonę kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP); ragina Komisiją ir valstybes nares naudojant atitinkamas ES lėšas tikslingai laikytis požiūrio, kuris pasižymėtų mažu energijos, anglies dioksido ir aplinkosauginiu pėdsaku, ir reguliariai teikti pažangos ataskaitas; primena, kad veiksmai mokslinių tyrimų ir plėtros srityje gali būti nukreipti į sprendimus, kuriais siekiama padidinti efektyvumą, sumažinti anglies pėdsaką ir taikyti tvarią geriausią praktiką; teigiamai vertina atitinkamas 133 mln. EUR investicijas, suteiktas pirmosios metinės darbo programos laikotarpiu, tačiau pažymi, kad jos sudaro tik 11 proc. bendro metinio Europos gynybos fondo biudžeto; primena priemonės „NextGenerationEU“ vaidmenį vykdant klimato srities veiksmus ir ragina valstybes nares naudoti nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų išteklius investicijoms į savo karinės infrastruktūros tvarumą;

54. pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES proaktyviau remtų investicijas į dvejopo naudojimo technologijas, kurias galima taikyti tiek civiliniame, tiek kariniame kontekste, nes taip būtų didinamas ES atsparumas hibridinėms ir besiformuojančioms grėsmėms; pabrėžia, kad visų pirma reikia remti naujų produktų prototipų bandymus ir sutelkti dėmesį į naujas technologijas glaudžiai bendradarbiaujant su Ukrainos gynybos ir technologijų subjektais; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurios investuoja į tokias inovacijas, finansinį gyvybingumą; pasisako už tai, kad būtų skatinamas šių technologijų komercializavimas civilinėms reikmėms, nes tai padėtų išplėsti rinkos galimybes ir sustiprinti Europos pramoninę bazę, skatinant karinės ir civilinės plėtros sinergiją;

55.pabrėžia, kad besiformuojančios perversminės technologijos, pvz., dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija, debesijos kompiuterija ir robotika atlieka svarbų vaidmenį gynybos srityje; pabrėžia, kad siekiant kurti ir panaudoti šias technologijas gynybos srityje, reikia papildomų ES koordinuojamų investicijų ir pastangų mokslinių tyrimų srityje, kad ES gynybos įrangos tiekėjai išliktų inovacijų lyderiais; pažymi, kad pagal dabartinį Europos gynybos fondo reglamentą, kuriuo numatomi ilgi įgyvendinimo ciklai, Komisija laiku neteikia finansavimo mokslinių tyrimų projektams; todėl ragina laikytis lankstesnio ir greitesnio požiūrio į mokslinių tyrimų projektus, susijusius su besiformuojančiomis perversminėmis technologijomis, atsižvelgiant į vis spartėjančius pokyčius šioje srityje, remiantis Europos gynybos agentūros Europos gynybos inovacijų centro darbu ir JAV Gynybos pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūros darbu; taip pat ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens skatinant dirbtinio intelekto taikymo kariniams tikslams mokslinius tyrimus ir kuriant valdymo sistemas, skirtas atsakingai plėtoti ir naudoti šią technologiją;

56.pakartoja savo raginimą Komisijai pasidalyti su Parlamentu išsamia rizikos, susijusios su mūsų priešininkų netinkamai naudojamomis technologijomis, pvz., puslaidininkiais, kvantine kompiuterija, blokų grandinėmis, kosmoso technologijomis, dirbtiniu intelektu ir biotechnologijomis, įskaitant genomiką, analize, taip pat siūlomu ES veiksmų šiose srityse pagal ES ekonominio saugumo strategiją sąrašu; yra susirūpinęs dėl su kariuomene susijusių Kinijos bendrovių, renkančių ES piliečių genetinius duomenis;

57.ragina Komisiją pasiūlyti ES bepiločių orlaivių dokumentų rinkinį, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama bepiločių orlaivių ir kovos su jais sistemoms bei pagalbiniams pajėgumams ir kuriame būtų numatyti planai ir lėšos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skatinti, remiantis Ukrainos patirtimi ir numatant galimybę itin novatoriškoms Ukrainos įmonėms dalyvauti juos rengiant, taip pat pramonės programą, skirtą bendram bepiločių orlaivių ir kovos su jais sistemų kūrimui, gamybai ir pirkimui, ir reglamentą dėl bepiločių orlaivių naudojimo civilinėje ir karinėje srityse;

58.pakartoja, kad su gynyba susijusios MVĮ, veikiančios visoje Sąjungoje, yra Europos gynybos pramonės ir tiekimo grandinių pagrindas, taip pat jos yra labai svarbios siekiant inovacijų šiose srityse, ir pabrėžia, kad reikia teikti paramą MVĮ ir startuoliams, visų pirma gynybos ir dvejopo naudojimo prekių sektoriuje; pabrėžia, kad Europos gynybos pramonės strategija ir Europos gynybos pramonės programa turi būti užtikrinamos vienodos sąlygos visiems gynybos pramonės subjektams visoje Sąjungoje ir skatinamas didesnių ir mažesnių bendrovių iš visų valstybių narių bendradarbiavimas, užtikrinant, kad pramonėje nedominuotų kelios didelės bendrovės iš riboto skaičiaus valstybių narių; ragina valstybes nares suteikti specialias galimybes Europos gynybos sektoriuje veikiančioms MVĮ dalyvauti pasiūlymų teikimo procese pasitelkiant tokias priemones kaip iš anksto patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos spartesniam dalyvavimo procesui, privataus kapitalo įmonių, investuojančių į MVĮ, įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą, pagalba MVĮ augimui pasitelkiant inkubatorių ir investuojant kapitalą, paraiškų dėl sutarčių teikimo sudėtingumo mažinimas ir vidinių priemonių įgyvendinimas siekiant pakeisti sutarties detalėms suprasti reikiamo laiko trukmę;

59. pabrėžia, kad svarbu plėtoti, prižiūrėti ir saugoti infrastruktūrą, būtiną siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą mūsų ginkluotųjų pajėgų karinį mobilumą visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros, kuri padeda užtikrinti karinį mobilumą ir pagrindinių paslaugų teikimą, atsparumą; pripažįsta, kad karinė logistika gali prisidėti prie atgrasymo, nes ji rodo bendrą ES karinį pasirengimą; tikisi, kad šie punktai bus aiškiai atspindėti numatytame 2025 m. birželio mėn. bendrame komunikate dėl karinio mobilumo;

60.pabrėžia, kad būtina skubiai iš esmės sustiprinti karinį mobilumą ir į jį investuoti, pirmenybę teikiant investicijoms ir kliūčių šalinimui bei trūkstamų jungčių problemos sprendimui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu skubiai įgyvendinti projektus ir reguliavimo priemones pagal ES karinio mobilumo veiksmų planą 2.0; remia naujas strategines investicijas į civilinę ir karinę infrastruktūrą, pvz., uostus, oro uostus ir greitkelius, kurie taip pat sudarys sąlygas sklandžiai perkelti karinius dalinius ir išteklius, įskaitant greitojo reagavimo pajėgas, sunkiąją įrangą, prekes ir humanitarinę pagalbą; ragina Komisiją imtis veiksmų atsižvelgiant į 2025 m. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl karinio mobilumo pateiktas rekomendacijas ir dvejopos paskirties projektų atrankos procese daugiau dėmesio skirti kariniam vertinimui Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 04/2025 „ES karinis mobilumas. Koncepcijos trūkumai ir įgyvendinimo kliūtys lėtina pažangą“.;

61.ragina Komisiją parengti integruotą požiūrį į karinį mobilumą ir logistiką, kuriuo būtų užtikrinta, kad būtų laikomasi Tarybos įsipareigojimo iki 2026 m. pašalinti visas likusias kliūtis ir kuris sutaptų su daug didesnėmis ES investicijomis į pagrindinius karinio mobilumo aspektus; be to, ragina kitoje DFP užtikrinti tinkamą ES finansavimą vykdomiems ir būtiniems karinio mobilumo projektams; ragina valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant supaprastinti ir suderinti karinio mobilumo procedūras bei sutrumpinti leidimų išdavimo terminus, kad ES valstybės narės galėtų greičiau veikti ir veiksmingiau reaguoti pagal savo gynybos poreikius ir įsipareigojimus tiek BGSP misijų ir operacijų atžvilgiu, tiek nacionalinių ir daugiašalių veiksmų atžvilgiu; ragina valstybes nares naudoti su trečiosiomis šalimis sudarytą PESCO susitarimą dėl karinio mobilumo kaip partnerystės šalių dalyvavimo šabloną, akcentuojant PESCO projektų pritaikymą prie BSGP misijų poreikių;

62.palankiai vertina su Ukraina besiribojančių šalių pastangas saugiai ir veiksmingai teikti Ukrainai karinę pagalbą; pažymi, kad Lenkijos karinio mobilumo patirtis ir potencialas, įskaitant planuojamą Centrinį ryšių uostą, yra svarbūs saugumui Rytuose;

63.pabrėžia, kad nuo to laiko, kai 2022 m. kovo mėn. valstybės narės priėmė Strateginį kelrodį, toliau sparčiai vyko geopolitiniai pokyčiai ir kilo geopolitinės grėsmės; todėl ragina peržiūrėti Strateginiame kelrodyje įtvirtintą išsamų bendrą grėsmių vertinimą, kuriuo turėtų būti remiamasi nustatant ES veiksmų prioritetus; mano, kad ši peržiūra turėtų padėti apibrėžti bendrą požiūrį į Europos masto pajėgumų spragas, kurios turėtų būti šalinamos įgyvendinant dvišales, daugiašales ar ES lygmens programas, fondus, projektus ir priemones, ir nustatyti terminus, per kuriuos tai turėtų būti padaryta; be to, ragina Komisiją ir Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, jei reikia, atlikus šią peržiūrą pateikti atnaujintas priemones pagal Strateginį kelrodį ir jomis vadovautis rengiant Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities; pakartoja, kad plataus užmojo Strateginio kelrodžio tikslus ir etapus galima pasiekti tik su atitinkamu politiniu ryžtu ir veiksmais valstybių narių ir ES institucijų vardu; pabrėžia, kad reikia užtikrinti Strateginio kelrodžio ir NATO strateginės koncepcijos nuoseklumą ir suderinamumą;

64.ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gaires būtų visapusiškai įgyvendintos ir patobulintos atsižvelgiant į atnaujintas priemones pagal Strateginį kelrodį; ragina iš naujo apsvarstyti šių gairių peržiūros terminus ir visų pirma daug anksčiau nei 2030 m. persvarstyti bendrus tikslus; ragina valstybes nares sukurti nacionalines struktūras, kuriomis būtų remiami tikslai; primygtinai ragina Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlyti valstybėms narėms veiksmų programą, kurią sudarytų gairėse nurodyti prioritetiniai veiksmai, kuriuos būtų galima įgyvendinti trumpuoju laikotarpiu;

65.siūlo Tarybai peržiūrėti savo sprendimus priimančių organų, kompetentingų gynybos ir saugumo srityje, institucinę struktūrą ir apsvarstyti galimybę įsteigti naują nuolatinį sprendimų priėmimo organą, kurį sudarytų valstybių narių gynybos ministrai, nedarant poveikio atitinkamam kompetencijos paskirstymui nacionalinėse ministerijose šioje srityje;

66.pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą ES lygmens bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje ir greitą koordinuotą atsaką į saugumo problemas reikalingas įvairių Tarybos ir Komisijos struktūrų suderinamumas; be to, pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią dubliavimuisi, užtikrinti veiksmingas viešąsias investicijas, šalinti esmines pajėgumų spragas ir parengti nuoseklias saugumo strategijas partnerių, trečiųjų šalių ir įvairių pasaulio regionų atžvilgiu, tiek vykdant politikos formavimo procesus, tiek dabartines ir būsimas iniciatyvas; atkreipia dėmesį į tai, kad, sukūrus už gynybą ir kosmosą atsakingo Komisijos nario pareigybę, trūksta aiškumo dėl atsakomybės sričių pasidalijimo ir gali dubliuotis Komisijos narių kompetencija saugumo ir gynybos srityje, todėl ragina Komisiją aiškiai apibrėžti Komisijos narių kompetenciją šioje srityje; ragina Komisiją atlikti įvairių jos struktūrų, įskaitant Gynybos pramonės ir kosmoso generalinį direktoratą (DEFIS GD) ir Europos gynybos agentūrą, ir jų įgaliojimų vidaus peržiūrą, kad būtų užtikrintas dabartinių ir būsimų BSGP iniciatyvų papildomumas ir veiksmingas administravimas; ragina valstybes nares ir Komisiją skirti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių EIVT, siekiant užtikrinti, kad ji galėtų veiksmingai atlikti savo, kaip ES diplomatinės tarnybos, vaidmenį, atsižvelgiant į itin konkurencingas geopolitines aplinkybes ir pastaraisiais metais išaugusius reikalavimus dėl ribotų tarnybos pajėgumų;

67.dar kartą patvirtina, kad, siekdama tapti patikima geopolitine veikėja, ES turėtų reformuoti savo sprendimų dėl BUSP ir BSGP priėmimo procesą, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikėtų išnagrinėti institucinius svarstymus dėl vienbalsiškumo reikalavimo vykdant šiuos procesus panaikinimo; primena, kad pagal ES sutarčių sistemą jau galima vykdyti įvairių formų institucinį bendradarbiavimą užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje, ir apgailestaudamas pažymi, kad galimybės imtis skubių veiksmų šioje srityje, kaip numatyta ES sutarties nuostatose dėl pereigos, buvo naudojamos labai ribotai; ragina Tarybą apsvarstyti visas galimybes, kaip stiprinti ir gilinti savo sprendimų dėl BUSP ir BSGP priėmimo procesą, kad būtų pasinaudota Sutartyse numatytu neišnaudotu potencialu; pakartoja savo raginimą Tarybai palaipsniui pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma priimant sprendimus BUSP ir BSGP srityse, bent jau tose, kurios nėra karinio pobūdžio; be to, siūlo Tarybai siekti visapusiškai pasinaudoti nuostatomis dėl pereigos ir straipsnių, kuriais stiprinamas ES solidarumas ir savitarpio pagalba krizių atveju, taikymo sritimi;

68.griežtai pakartoja savo raginimą stiprinti ES Karinių misijų planavimo ir vykdymo centro (MPCC) pajėgumus ir užtikrinti visišką jo operacinę parengtį, be kita ko, suteikiant tinkamas patalpas, personalą, stipresnius vadovavimo ir kontrolės pajėgumus, taip pat veiksmingas ryšių ir informacines sistemas vykdant visas BSGP misijas ir operacijas; pabrėžia, kad reikia laiku pasiekti su MPCC susijusių rezultatų, atsižvelgiant į Strateginio kelrodžio užmojį, kad MPCC turėtų veikti kaip pagrindinė ES vadovavimo ir kontrolės struktūra, galinti planuoti ir vykdyti visas vykdomųjų įgaliojimų neturinčias karines misijas ir dvi nedidelio arba vieną vidutinio masto vykdomuosius įgaliojimus turinčią operaciją, taip pat tiesiogines pratybas; pabrėžia poreikį, kad MPCC sudarytų palankesnes sąlygas civilinių ir karinių priemonių sąveikai, ir ragina ilgainiui Europos lygmeniu įsteigti bendrą civilinį ir karinį štabą, siekiant visapusiškai pasinaudoti integruotu ES krizių valdymo požiūriu nuo strateginio planavimo etapo iki faktinio misijos ar operacijos įvykdymo; laikosi nuomonės, kad ES Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras (CPCC) turėtų išnagrinėti, kaip dislokuotas pajėgas apsaugoti nuo įvairių hibridinių grėsmių ir kaip vykdyti sudėtingas operacijas esant gerokai didesnei rizikai nei dabartinė padėtis; ragina Komisiją, EIVT, MPCC, CPCC, ES karinį komitetą ir ES karinį štabą puoselėti naują civilinių ir karinių partnerių tarpusavio supratimo kultūrą, plėtoti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir užtikrinti geriausios praktikos pavyzdžių sklaidą planuojant misijas ir susijusias koncepcijas, be kita ko, parengiant geriausios praktikos kūrimo ir keitimosi ja modelį;

69.pakartoja, kad visapusiškai pritaria tam, kad vėliausiai pirmą 2025 m. pusmetį pradėtų visapusiškai veikti ES greitojo dislokavimo pajėgumai ir kad gelbėjimo ir evakuacijos užduotims, pirminio pajėgų įvedimo ir stabilizavimo operacijoms arba laikinam misijų stiprinimui būtų skirta ne mažiau kaip 5 000 karių; pažymi, kad ES kovinės grupės, kurios niekada nebuvo dislokuotos, nors veikia nuo 2007 m., bus neatsiejama platesnės ES greitojo dislokavimo pajėgumų sistemos dalis; palankiai vertina realių pratybų planavimą ir vykdymą pagal greitojo reagavimo pajėgumų sistemą ir ragina tęsti tokias iniciatyvas;

70.mano, kad greitojo dislokavimo pajėgumai yra pagrindinis elementas, padedantis pasiekti numatytą ES užmojų lygį, ir kad jiems turėtų būti palaipsniui skiriama papildomų karių ir pajėgų elementų, atsižvelgiant į 1999 m. Helsinkio pagrindinį tikslas; mano, kad būtų prasminga pasinaudoti baltosios knygos procesu ir pradėti diskusijas dėl papildomų nuolatinių daugiašalių ES karinių padalinių, kurie galėtų vykdyti papildomas užduotis, susijusias su greitojo dislokavimo pajėgumais, sukūrimo; pažymi, kad reikia toliau bendradarbiauti su NATO kuriant greitojo dislokavimo pajėgumus, laikantis vieningo pajėgų rezervo principo;

71.pakartoja savo raginimą valstybėms narėms apsvarstyti praktinius ES sutarties 44 straipsnio įgyvendinimo aspektus, susijusius su greitojo dislokavimo pajėgumų ir kitų atitinkamų BSGP misijų įgyvendinimu, kad norinčių ir pajėgių valstybių narių grupė galėtų planuoti ir vykdyti misiją ar operaciją pagal ES sistemą ir taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitam greitojo dislokavimo pajėgumų aktyvavimui; ragina valstybes nares įsipareigoti laiku iš esmės sumažinti kritines strateginių veiksnių spragas, visų pirma susijusias su greitojo dislokavimo pajėgumais, pvz., strateginio transportavimo oru, saugių ryšių ir informacinių sistemų, medicinos priemonių, kibernetinės gynybos pajėgumų ir žvalgybos bei išžvalgymo srityse; ragina už gynybą ir kosmosą atsakingą Komisijos narį apsvarstyti galimybę į savo siūlomus Europos gynybos srities bendrų interesų projektus įtraukti iniciatyvas, kuriomis siekiama suteikti būtinas strategines įgalinančias priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas BSGP misijoms ir operacijoms bei greitojo dislokavimo pajėgumams;

72.primygtinai tvirtina, kad dėl poreikių skubumo nebegalima laukti kito laikotarpio DFP; primygtinai reikalauja nedelsiant išnagrinėti novatoriškus sprendimus, kaip rasti papildomą finansavimą, pvz., investuoti į gynybos sektorių, sudaryti sąlygas lengviau ir greičiau perskirti lėšas tarp projektų ir išnagrinėti galimybę pakoreguoti ES finansavimo kriterijus, kad skirstant išlaidas saugumo kriterijams būtų teikiama kitokia svarba;

73.palankiai vertina tai, kad valstybės narės padidino biudžetus ir investicijas į gynybą, taip pat tai, kad 2024 m. ES BSGP biudžetas padidėjo, nors ir kukliai; yra tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į precedento neturinčias grėsmes saugumui, visos ES valstybės narės turėtų skubiai pasiekti tokį gynybos išlaidų lygį, išreikštą jų BVP dalimi., kuris būtų gerokai didesnis už dabartinį NATO 2 proc. tikslą; pripažįsta, jog buvo tikimasi, kad iki 2024 m. pabaigos 23 iš 32 NATO sąjungininkių, įskaitant 16 šalių, kurios yra ir ES, ir NATO narės, pasieks NATO išlaidų tikslą – 2 proc. savo BVP skirti gynybos išlaidoms; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2014 m., kai buvo nustatytas tikslas, šis skaičius padidėjo šešis kartus; mano, kad dabartinis saugumui ir gynybai skirtas ES biudžetas, atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius neramumus ir Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, neatitinka iššūkių, kuriuos reikia spręsti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu; atsižvelgiant į numatomą poreikį į gynybą investuoti 500 mlrd. EUR iki 2035 m. ir remiantis nuolatine pajėgumų poreikių ir spragų analize, rekomenduoja valstybėms narėms toliau didinti investicijas į gynybą, visų pirma į bendrus gynybos pajėgumų viešuosius pirkimus, ir šiuo atžvilgiu visapusiškai remti pagal Europos gynybos pramonės strategijoje nustatytus tikslus;

74.ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti atvirą diskusiją remiantis, be kita ko, M. Draghi ir S. Niinistö pranešimuose pateiktomis rekomendacijomis, įskaitant rekomendaciją kitoje daugiametėje finansinėje programoje padidinti saugumui ir gynybai skirtus išteklius, taip pat išnagrinėti visas faktines finansavimo galimybes šiuo tikslu ir sutelkti nacionalinių gynybos biudžetų dalį ES lygmeniu siekiant užtikrinti masto ekonomiją; be to, ragina valstybes nares iš dalies pakeisti ETP finansavimo procesą, kad būtų užtikrinta tinkama ir tvari parama partneriams ir sąjungininkams ir kartu derinami veiksmai su BSGP misijomis ir operacijomis; ragina parengti strategiją, kurios tikslas būtų įvairiuose ES regionuose kurti kompetencijos centrus, nedubliuojant NATO darbo šiose srityse, siekiant skatinti inovacijas ir visų valstybių narių dalyvavimą, užtikrinant, kad kiekvienos valstybės narės pajėgumai ir specializuotos žinios prisidėtų prie darnesnės ir labiau integruotos gynybos pramoninės bazės kūrimo;

75.palankiai vertina naują finansinę priemonę, t. y. Europos saugumo veiksmų priemonę (SAFE), ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad didesnės investicijos į Europos gynybos pajėgumus atitiktų sąvoką „pirkti daugiau, pirkti geresnius, pirkti kartu, pirkti Europoje“; apgailestauja dėl to, kad vadovaujamasi 122 straipsniu ir dėl to Parlamentas nedalyvauja tvirtinant šią priemonę;

76.palankiai vertina santaupų ir investicijų sąjungos strategiją ir tikisi, kad pagal ją bus lengviau sutelkti privačias santaupas siekiant veiksmingesnių kapitalo rinkų ir nukreipiant investicijas į gynybos sektorių;

77.primygtinai ragina valstybes nares remti gynybos, saugumo ir atsparumo banko, kuris veiktų kaip daugiašalė skolinimo institucija, teikianti lengvatines ilgalaikes paskolas, kuriomis būtų galima remti pagrindinius nacionalinio saugumo prioritetus, pvz., persiginklavimo, gynybos modernizavimo, atkūrimo pastangų Ukrainoje ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurie šiuo metu yra kontroliuojami priešiškų ES nepriklausančių šalių, atpirkimo, įsteigimą;

78.primena, kad ES solidarumo, sanglaudos ir konvergencijos tikslai taip pat taikomi gynybai; pabrėžia, kad finansiniai ištekliai, reikalingi mūsų gynybos pajėgumams atkurti ir plėsti ateinantį dešimtmetį, turės didelės įtakos viešųjų finansų patikimumui ir tvarumui, todėl reikia bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus ES lygmeniu vykdant tikrą gynybos ekonominę politiką; pabrėžia, kad didesnės investicijos į gynybą neturėtų konkuruoti su kitais investavimo prioritetais, įskaitant socialinę sanglaudą; primena, kad finansavimo kryptys turėtų būti grindžiamos visos visuomenės požiūriu į atsparumą, todėl joms turi plačiai pritarti Europos piliečiai, ir kad ši parama turi būti tvari ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad dėl to finansinė našta turi būti teisingai paskirstyta, ypač pelningai dirbančioms įmonėms, kurios jau naudojasi visuomenės dalyvavimo ar valstybės pagalbos teikiama nauda; be to, pabrėžia, kad viešąsias išlaidas reikėtų papildyti didesniu privačiu finansavimu; ragina Komisiją apsvarstyti galimas fiskalines priemones, kurios leistų teisingiau paskirstyti finansinę naštą, ir apriboti konkurencinius EGTPB trikdžius, kuriuos sukelia valstybės pagalba ir rinką iškraipantys konkursų procesai;

79.ragina kitoje DFP iš tikrųjų numatyti lėšų gynybos sąjungai; pritaria pasiūlymams teikti didžiules ES finansines investicijas į Europos gynybą ir skatinti mokslinius tyrimus ir technologines inovacijas bei dvejopos paskirties projektus Europos gynybos pramonėje, taip stiprinant jos konkurencingumą ir skatinant pažangą, kuria prisidedama tiek prie saugumo, tiek prie tvaraus ekonomikos augimo; pabrėžia, kad investicijos į gynybą iš ES biudžeto turėtų tik papildyti, bet ne pakeisti valstybių narių finansines pastangas, ypač atsižvelgiant į šalių, kurios yra ir ES, ir NATO narės, siekį investuoti 2 proc. savo BVP į gynybą; ragina valstybes nares iš naujo įvertinti bendrųjų sąnaudų apimtį ir apibrėžtį siekiant stiprinti solidarumą ir skatinti dalyvauti BSGP karinėse misijose ir operacijose, taip pat su pratybomis susijusias išlaidas pagal Strateginį kelrodį;

80.ragina Komisiją padidinti bendrą skolą, kad Sąjungai būtų suteiktas fiskalinis pajėgumas skolintis dabartiniais ir būsimais išimtiniais ar krizių atvejais, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant priemonę „NextGenerationEU“, nes šiuo metu reikia skubiai didinti saugumą ir gynybą, kad būtų apsaugoti ES piliečiai, atkurtas atgrasomasis poveikis ir būtų remiami mūsų sąjungininkai, visų pirma Ukraina; pabrėžia, kad tokių veiksmų našta turi būti paskirstyta sąžiningai;

81.ragina kitoje DFP skirti didesnę finansinę paramą siekiant užtikrinti, kad gynybos produktai būtų tiekiami laiku, vykdant bendrus viešuosius pirkimus, koordinuojant pramonę, kaupiant atsargas, teikiant paramą MVĮ, ir plečiant gamybos pajėgumus; pabrėžia, kad šis finansavimas turėtų būti skiriamas teikiant pirmenybę toms valstybėms narėms, kurios ribojasi su Ukraina, siekiant užtikrinti jų apsaugą, taip pat toms valstybėms narėms, kurios susiduria su didele konvencinių karinių grėsmių rizika, pavyzdžiui, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija;

82.yra susirūpinęs dėl to, kad EGTPB, ypač MVĮ, trūksta labai reikalingo privačiojo finansavimo, o to priežastis gali būti tai, kad nėra ilgalaikių viešojo pirkimo sutarčių arba pernelyg siaurai aiškinami aplinkos, socialiniai ir valdymo kriterijai; todėl palankiai vertina 2024 m. gegužės 14 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateiktą paaiškinimą, kad tik bendrovės, kurių veikla susijusi su pagal tarptautinę teisę draudžiamais ginklais, automatiškai negali gauti lėšų; palankiai vertina S, Niinistö pranešime pateiktus pasiūlymus vengti gynybos išlaidų susiskaidymo, derinti atitinkamus finansavimo srautus ir skatinti daugiau privačiojo sektoriaus investicijų; ragina Komisiją įvertinti rekomendacijas ir pateikti konkrečių pasiūlymų; pabrėžia, kad gynybos pramonei turi būti suteiktos geresnės galimybės patekti į kapitalo rinkas;

83.pabrėžia, kad gynybos sektoriui turėtų būti suteikta galimybė gauti Europos investicijų banko (EIB) paskolas, kad būtų paspartintos privačios investicijos į Europos gynybos pramonę; palankiai vertina tai, kad išplėstas EIB tinkamumo kriterijų taikymo sritis į ją įtraukiant dvejopo naudojimo prekes, ir ragina EIB imtis tolesnių priemonių šioje srityje; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į EIB tikslą pagal SESV 309 straipsnį skatinti ES vystymąsi ir remti jos politiką, visų pirma gynybos politiką ir EGTPB stiprinimą, EIB turėtų toliau peržiūrėti savo skolinimo politiką ir nuolat ją pritaikyti; ragina EIB įvertinti savo dvejopo naudojimo prekių politikos išplėtimo poveikį ir atitinkamai pakoreguoti tinkamumo finansuoti sąrašą, kad šaudmenys ir karinė įranga, nepriskiriami dvejopos paskirties prekėms, nebebūtų įtraukti į EIB finansavimo neteikimo sąrašą; pagal kurią remiami dvejopo naudojimo moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, saugumo infrastruktūros ir technologijų projektai, daugiausia dėmesio skiriant kibernetiniam saugumui, naujajam kosmosui, dirbtiniam intelektui ir kvantinėms technologijoms;

84.nurodo, kad yra labai susirūpinęs dėl Kinijos paramos Rusijai jos agresijos kare prieš Ukrainą, visų pirma dėl bendradarbiavimo su Rusijos karine pramonine ir technologine baze, dvejopo naudojimo prekių eksporto į Rusiją ir nuolatinio Kinijoje įsikūrusių įmonių dalyvavimo sankcijų vengimo ir jų apėjimo veikloje, ir smerkia šią paramą; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį susirūpinimą dėl naujausių pranešimų, kuriuose teigiama, kad Kinija gamina tolimojo nuotolio puolamuosius bepiločius orlaivius, skirtus naudoti Rusijai agresijos kare prieš Ukrainą, ir reikalauja užtikrinti, kad, jei Kinija toliau rems Rusijos ginklavimosi pastangas, tai turėtų rimtų pasekmių ES išorės politikai Kinijos atžvilgiu; apgailestauja dėl Rusijos ir Kinijos partnerystės „be ribų“ ir reiškia didelį susirūpinimą dėl atnaujinto Kinijos ir Rusijos įsipareigojimo toliau stiprinti savo ryšius; palankiai vertina Tarybos sprendimą taikyti sankcijas Kinijos įmonėms dėl jų paramos Rusijos karui Ukrainoje;

85.yra labai susirūpinęs dėl didėjančių Kinijos investicijų į karinius pajėgumus ir jos tiekimo grandinių militarizavimo, siekiant sustiprinti savo pramonę ir kartu pasinaudojant dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą susidariusiomis politinėmis ir ekonominėmis galimybėmis; išreiškia didelį susirūpinimą dėl Europos priklausomybės nuo Kinijos poveikio valstybių narių gebėjimui užtikrinti savo nacionalinį saugumą ir visos ES gebėjimui veiksmingai kritikuoti ir atremti Kinijos ekonominę prievartą, galimą tolesnį padėties eskalavimą su Taivanu ir paramą Rusijai; ragina Komisiją ir valstybes nares rimtai įgyvendinti rizikos mažinimo politiką, siekiant valdyti riziką, kylančią dėl ekonominio ir technologinio bendradarbiavimo su Kinija; atsižvelgdamas į tai, ragina imtis veiksmų reaguojant į riziką, kurią kalbant apie ES ypatingos svarbos infrastruktūrą kelia tiekėjai iš Kinijos, ir neskirti ES lėšų ar subsidijų šių tiekėjų padėčiai Europoje gerinti;

86.griežtai smerkia nepagrįstas 2024 m. spalio 14 d. Kinijos karines pratybas aplink Taivaną; be to, smerkia didėjantį priešiškų veiksmų, kuriuos Kinija vykdo prieš Taivaną, skaičių, įskaitant kibernetinius išpuolius, įtakos kampanijas, Kinijos karo lėktuvų įskridimą į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną ir povandeninių kabelių nutraukimą; pakartoja tvirtą įsipareigojimą išsaugoti status quo Taivano sąsiauryje ir pabrėžia, kad bet koks bandymas vienašališkai pakeisti šią padėtį, visų pirma naudojant jėgą ar prievartą, bus nepriimtinas ir į jį bus reaguojama ryžtingai ir griežtai; giria Taivano valdžios institucijų savitvardą ir drausmingą reakciją ir ragina Kinijos valdžios institucijas laikytis santūrumo ir vengti bet kokių veiksmų, galinčių dar labiau padidinti įtampą tarp sąsiaurio šalių; ragina ES ir jos partnerius iš Taivano reguliariai keistis informacija atitinkamais saugumo klausimais ir glaudžiau bendradarbiauti kovojant su dezinformacija ir užsienio kišimusi; pabrėžia, kad bet koks padėties eskalavimas Taivano sąsiauryje turėtų neigiamų pasekmių Europos saugumui ir ekonomikai, todėl ragina Komisiją pradėti rengti nenumatytų atvejų planus ir švelninimo priemones, remiantis tikėtinais eskalavimo scenarijais, pvz., jei Kinija vykdytų ekonominę Taivano blokadą;

87.reiškia didelį susirūpinimą dėl vis agresyvesnių Kinijos veiksmų Pietų Kinijos jūroje ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, t. y. karinės ir ekonominės prievartos bei hibridinio karo taktikos naudojimo, pavojingų jos karinių jūrų pajėgų ir pakrančių apsaugos pajėgų atliekamų manevrų, nukreiptų prieš kaimynines šalis, ir salų statybos, siekiant reikšti neteisėtus jūrinius reikalavimus ir kelti grėsmę jūrų keliams; atkreipia dėmesį į pranešimus, kad 2025 m. sausio mėn. pradžioje su Kinija susijęs laivas nutraukė Taivano povandenini kabelį, ir ragina atlikti išsamų šio klausimo tyrimą; be to, ragina Taivaną ir ES dalytis informacija apie tokius incidentus; pakartoja, kad daug dėmesio skiria laivybos laisvei ir jūrų saugumui visur, ypač Pietų Kinijos jūroje, ir remia šiuos siekius; ragina Kinijos valdžios institucijas nutraukti visus agresyvius ir provokacinius veiksmus, visų pirma oro ir jūrų operacijas Taivano sąsiauryje ir Pietų Kinijos jūroje, nes jie kelia pavojų Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono stabilumui ir todėl kenkia tarptautinei taikai ir saugumui, to regiono šalių suverenitetui, žmogaus gyvybės apsaugai jūroje ir laivybos laisvei, ir visapusiškai laikytis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos; palankiai vertina tai, kad kelios ES šalys, įskaitant Prancūziją, Nyderlandus ir Vokietiją, dažniau rengia laivybos laisvės pratybas; pažymi, kad ši veikla atitinka tarptautinę teisę, ir ragina labiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su regioniniais partneriais, be kita ko, užtikrinant koordinuotą jūrinį buvimą Indijos vandenyno šiaurės vakarų dalyje, kad būtų padidintas laivybos laisvės operacijų skaičius regione;

88.tebėra susirūpinęs dėl politinio ir ekonominio Rusijos ir Kinijos Vidurinėje Azijoje daromo spaudimo ir pabrėžia, kad reaguojant į tai reikia didinti ES dalyvavimą regione; akcentuoja ES interesą stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, ekonominius santykius ir politinius ryšius su Vidurinės Azijos šalimis, be kita ko, siekiant spręsti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo problemą;

89.kuo griežčiausiai smerkia destabilizuojančią Irano veiklą Artimųjų Rytų regione, vykdomą taip pat ir pasitelkiant įgaliotinius, ir nuolatinę paramą teroristinėms grupuotėms, kurios kelia tiesioginę grėsmę regiono, Europos ir pasaulio saugumui; smerkia didėjantį Irano ir Rusijos karinį bendradarbiavimą, ypač jų ketinimą pasirašyti visapusiškos strateginės partnerystės sutartį; tačiau reiškia visapusišką paramą Irano pilietinei visuomenei ir demokratinėms jėgoms, solidarizuojasi su jomis ir ragina dėti daugiau tarptautinių pastangų remiant šių grupių kovą už laisvę ir žmogaus teises; palankiai vertina ES sprendimą iki 2025 m. liepos mėn. pratęsti sankcijų taikymą Iranui, be kita ko, taikant sankcijas už Irano vykdomą bepiločių orlaivių ir raketų gamybą bei tiekimą Rusijai ir platesniam Artimųjų Rytų regionui; atkreipia dėmesį į tai, kad dar neišnaudotos sankcijų galimybės apima daug griežtesnį požiūrį į technologijų perdavimą eksportuojant produktus, kurie nepriskiriami dvejopo naudojimo kategorijai;

90.vienareikšmiškai smerkia Irano vyriausybę dėl pagalbos tarptautiniu mastu teroristinėmis pripažintoms organizacijoms, tokioms kaip „Hamas“ ir „Hezbollah“, ir tinklams, kurie įvykdė arba bandė įvykdyti išpuolius ES ir kelia tiesioginę grėsmę Europos saugumui, suverenitetui ir stabilumui, ir bendrininkavimo su jais; atsižvelgdamas į tai, primena, kad Islamo revoliucijos gvardija per pastaruosius 30 metų dalyvavo planuojant ir vykdant dešimtis žmogžudysčių ir teroristinių išpuolių, taip pat ir ES teritorijoje, o pastaruoju metu – išpuoliuose prieš žydų sinagogas ir žydų kilmės asmenis bei prieš Izraelio ambasadas keliose valstybėse narėse; ragina ES ir valstybes nares stiprinti dalijimąsi žvalgybos informacija ir kovos su terorizmu priemones, kad ateityje būtų užkirstas kelias bet kokiems išpuoliams; pakartoja savo ilgalaikį raginimą įtraukti Islamo revoliucijos gvardiją į ES patvirtintą teroristinių organizacijų sąrašą ir remia iniciatyvas, kurių šiuo klausimu ėmėsi kai kurios valstybės narės;

91.mano, kad Irano branduolinių ginklų programa yra viena iš didžiausių grėsmių pasauliniam saugumui, ir atkreipia dėmesį į pavojų, kad tuo atveju, jeigu Iranui pavyks įgyti branduolinių pajėgumų, suintensyvės jo karingumas, sustiprės valstybinis terorizmo rėmimas ir padidės raketų bei bepiločių orlaivių platinimas;

92.pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia 2023 m. spalio 7 d. teroristinės organizacijos „Hamas“ įvykdytus niekingus teroristinius išpuolius prieš Izraelį, paskatinusius tolesnį destabilizavimą Artimuosiuose Rytuose, kurį dar labiau stiprina Irano įgaliotinių (pvz., teroristinių organizacijų, įskaitant „Hezbollah“ Libane ir husių grupuotę Jemene) ir paties Irano režimo agresija prieš Izraelį; pakartoja, kad Izraelis turi teisę gintis, kaip įtvirtinta tarptautinėje teisėje ir laikantis joje nustatytų apribojimų; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus likusius organizacijos „Hamas“ laikomus įkaitus; ragina visas šalis nedelsiant nutraukti visus karo veiksmus ir visapusiškai laikytis tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl neseniai pasiekto ugnies nutraukimo Gazoje pažeidimo ir ragina nedelsiant jį atnaujinti; pabrėžia, kad tai būtų svarbus žingsnis siekiant palengvinti didžiules kančias, kurias pastaraisiais mėnesiais patyrė abiejų pusių civiliai gyventojai; giria tarpininkų, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Egiptą ir Katarą, dalyvavimą, nes jų pastangos siekiant pirmojo ugnies nutraukimo buvo labai svarbios; primygtinai ragina visus Europos ir tarptautinius subjektus aktyviai prisidėti siekiant naujo proveržio, prižiūrėti, kaip laikomasi paliaubų, ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie jų nesilaiko;

93.palankiai vertina tai, kad 2025 m. sausio 31 d. buvo perkelta ES pasienio pagalbos misija Rafos regione, siekiant padėti Palestinos Administracijai per pirmąjį ugnies nutraukimo etapą sudaryti palankesnes sąlygas saugiai vykdyti evakuaciją medicinos tikslais; yra pasirengęs dalyvauti diskusijose dėl būsimo konkretaus indėlio remiant ugnies nutraukimą;

94.reiškia didelį susirūpinimą dėl karinės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose, kuri prisideda prie tolesnės destabilizacijos regione; apgailestauja dėl nepriimtinai didelio civilių aukų skaičiaus, priverstinio gyventojų persikėlimo, kurį lemia didėjantis smurtas, ir nepaliaujamo karinės jėgos naudojimo; be to, reiškia didelį susirūpinimą dėl Izraelio gynybos pajėgų vykdomų karinių veiksmų Gazos Ruože ir Vakarų Krante; smerkia tai, kad Izraelio gynybos pajėgos apšaudė Jungtinių Tautų laikinąsias pajėgas Libane (UNIFIL), nes tai yra sunkus tarptautinės teisės pažeidimas; dar kartą patvirtina, kad UNIFIL, prie kurių prisideda 16 valstybių narių, atlieka esminį stabilizavimo vaidmenį pietinėje Libano dalyje; ragina nedelsiant nutraukti ugnį Gazoje ir Libane, nebevykdyti karo veiksmų, visapusiškai ir simetriškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1701 (2006) ir apsaugoti civilius gyventojus; pabrėžia būtinybę ES bei kitiems tarptautiniams veikėjams prisiimti didesnę atsakomybę ir padėti vyriausybėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms Artimuosiuose Rytuose siekti ilgalaikės ir tvarios taikos, visų pirma toliau remiant dviejų valstybių sambūviu pagrįstą Izraelio ir Palestinos klausimo sprendimą, taip pat kovojant su terorizmu ir radikalėjimu regione; pabrėžia, kad konfliktų raida regione turi pasekmių kaimyniniams regionams ir Europai ir kelia ES saugumo problemų, susijusių su atgrasymo politikos, humanitarinės teisės ir krizių valdymo ateitimi;

95.palankiai vertina 2025 m. kovo 4 d. Kairo aukščiausiojo lygio susitikime pristatytą arabų šalių planą dėl atkūrimo ir atstatymo, kuris yra rimtas pagrindas diskusijoms dėl Gazos Ruožo ateities; ragina Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už Viduržemio jūros regioną atsakingą Komisijos narę konstruktyviai bendradarbiauti su arabų partneriais siekiant surasti patikimus Gazos atstatymo, valdymo ir saugumo sprendimus; kita vertus, atmeta D. Trumpo pasiūlymą dėl Gazos, kuriame neatsižvelgiama į nepastovias saugumo sąlygas Artimuosiuose Rytuose; mano, kad Gazos sugriovimo ir žmonių kančių mastas reikalauja visapusiško tarptautinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ES, Jungtinėmis Tautomis, arabų valstybėmis ir kitais tarptautiniais partneriais, papildant vienas kito pastangas, kad derybos būtų atnaujintos ir konstruktyvios; įsipareigoja ateityje dėti pastangas siekiant normalizuoti Izraelio ir arabų valstybių santykius regione;

96.primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares paskelbti visą „Hezbollah“ teroristine organizacija ir siekti visiško jos nuginklavimo pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1701 (2006); atkreipia dėmesį į neseniai kai kurių valstybių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą, priimtus sprendimus paskelbti „Samidoun“ teroristine organizacija, veikiančia kaip Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto įgaliotinė; pabrėžia, kad 2023 m. organizacija „Samidoun“ buvo uždrausta Vokietijoje, ir ragina kitas ES valstybes nares imtis panašių priemonių ir uždrausti šios organizacijos veiklą savo teritorijoje;

97.pažymi, kad Jordanijos ir Sirijos siena naudojama kaip ginklų ir narkotikų kontrabandos punktas; pabrėžia, kad ES turi toliau remti Jordaniją, kurią susilpnino dabartinė krizė Artimuosiuose Rytuose, ir ragina dažniau naudotis ETP, siekiant apsaugoti Jordanijos ir Sirijos sieną;

98.pripažįsta, kad Turkija yra ES strategiškai svarbi šalis; pažymi, kad Turkija vis dažniau veikia tose srityse, kuriose ES turi svarbių saugumo interesų ir vykdo BSGP misijas, ir apgailestauja dėl Turkijos destabilizuojančio vaidmens tam tikrose susirūpinimą keliančiose srityse ES ir jos kaimyninėse šalyse; atkreipia dėmesį į neteisėtą ir prieš ES interesus nukreiptą Turkijos veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, kuria pažeidžiama tarptautinė teisė, įskaitant UNCLOS; pakartoja, jog smerkia tai, kad pasirašyti Turkijos ir Libijos susitarimo memorandumai dėl visapusiško saugumo srities ir karinio bendradarbiavimo ir dėl jūrų zonų ribų nustatymo, kurie yra tarpusavyje susiję ir akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę teisę, atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir suverenias ES valstybių narių teises; apgailestauja, kad Turkija mažina ES sankcijų Rusijai veiksmingumą, ir pakartoja savo raginimą Turkijai visiškai laikytis tų sankcijų; ragina Turkiją susilaikyti nuo kenkimo ES vykdomoms BSGP misijoms ir operacijoms; pakartoja savo raginimą Turkijai vykdyti savo prisiimtą įsipareigojimą visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti Ankaros susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių, įskaitant Kipro Respubliką, atžvilgiu;

99.apgailestauja dėl to, kad, nepaisant deeskalavimo pastangų, Turkija ir toliau grasina Graikijai casus belli ir yra neteisėtai okupavusi šiaurinę Kipro Respublikos dalį; griežtai smerkia neteisėtą Turkijos veiklą Kipre, įskaitant buferinės zonos statuso pažeidimą, didėjantį okupuotų Kipro Respublikos teritorijų militarizavimą, taip pat jos pastangas stiprinti separatistinį darinį okupuotoje Kipro teritorijoje, prieštaraujančias tarptautinei teisei, pažymint, kad tokie veiksmai nepadeda atnaujinti JT vadovaujamų derybų; smerkia tai, kad Turkija toliau pažeidinėja JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 550 (1984) ir Nr. 789 (1992), kuriose Turkija raginama perduoti Varošos teritoriją teisėtiems jos gyventojams, ją laikinai administruojant JT, ir remti Varošos miesto atvėrimą visuomenei; dar kartą primygtinai ragina Turkiją nutraukti savo neteisėtus ir vienašalius veiksmus Varošoje; taip pat ragina Turkiją išvesti savo karius iš Kipro;

100.ragina skubiai atnaujinti derybas dėl Kipro suvienijimo remiant JT generaliniam sekretoriui ir dar kartą patvirtina, kad besąlygiškai remia Kiprą sprendžiant šį klausimą; ragina Turkiją pritarti teisingam, visapusiškam ir perspektyviam šio klausimo sprendimui;

101.palankiai vertina tai, kad 2025 m. kovo 18 d. Ženevoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius surengė neoficialų išplėstinį susitikimą, kurio tikslas – sudaryti sąlygas atnaujinti derybas dėl Kipro problemos tvirtai laikantis sutartos Jungtinių Tautų sistemos, kuri yra vienintelė sistema, kuriai pritarė ES ir tarptautinė bendruomenė, ir laikantis ES teisės, vertybių ir principų; primena, kad Kipro suvienijimas yra ES prioritetas – ES yra pasirengusi paspartinti veiksmus ir imtis aktyvaus vaidmens remdama Jungtinių Tautų vadovaujamą procesą visomis turimomis priemonėmis; ragina Turkiją konstruktyviai dalyvauti derybose ir grįžti prie derybų stalo su gera valia;

102.ragina ES atlikti svarbų vaidmenį Viduržemio jūros regione ir tapti saugumo srities veikėja, galinčia užtikrinti regiono stabilumą ir tarptautinės teisės bei UNCLOS paisymą; šiuo klausimu palankiai vertina tai, kad paskirta už Viduržemio jūros regioną atsakinga Komisijos narė, kurios darbui politiniu požiūriu vadovauja Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos Pirmininkės pavaduotoja; pabrėžia, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos Pirmininkės pavaduotoja, prireikus bendradarbiaudama su už Viduržemio jūros regioną atsakinga Komisijos nare, turi parengti nuoseklią saugumo strategiją Viduržemio jūros regiono ir jo kaimyninių šalių, įskaitant Šiaurės Afriką, Levantą ir Sahelio regioną, atžvilgiu; ragina stiprinti bendradarbiavimą su Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis kovojant su ekstremizmu, terorizmu, neteisėta prekyba ginklais ir prekyba žmonėmis;

103.susirūpinęs atkreipia dėmesį į migrantų pagrindinių teisių pažeidimus Libijoje, kaip pabrėžta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2755 (2024); pabrėžia, kad reikia išnagrinėti BSGP misijų ir operacijų (EUBAM Libya ir EUNAVFOR IRINI) vaidmenį veiksmingai kovojant su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis ir jų veiklą, susijusią su būtinybe apsaugoti migrantų pagrindines teises;

104.pažymi, kad staigus Basharo al-Assado nusikalstamo režimo Sirijoje, kurį nuo 2015 m. remia Kremlius, žlugimas yra didelis politinis Vladimiro Putino pralaimėjimas ir kelia grėsmę Rusijos strateginiam ir kariniam buvimui Sirijoje; primena, kad nuo 2015 m. Khmeimimo ir Tartuso karinės bazės buvo pagrindiniai Rusijos galios projekcijos Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje punktai; taip pat pažymi, kad Khmeimimo ir Tartuso karinės bazės buvo itin svarbios tiekiant ir transportuojant sunkiąją ginkluotę ir įrangą Rusijos privačioms karinėms bendrovėms, pvz., „Vagnerio grupei“, ir jų operacijoms Libijoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Sudane; pabrėžia, kad praradus karines bazes Sirijoje galėtų susilpnėti Rusijos operatyviniai pajėgumai ir įtaka Afrikoje; todėl ragina ES ir jos valstybes nares atidžiai stebėti padėtį Sirijoje, užmegzti ryšius su naujuoju Sirijos režimu taikant sąlygą, kad Rusija visiškai pasitrauks iš šalies, ir neleisti Rusijai steigti naujų karinių bazių kitose to regiono vietose; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta dideles ES įtakos galimybes Sirijos atžvilgiu, susijusias su politiniu pripažinimu, sankcijų sušvelninimu, prekybos susitarimais ir finansine parama atstatymui, nes ES yra alternatyva Turkijai formuojant Sirijos ateitį;

105.reiškia vis didesnį susirūpinimą dėl nuolatinių Rusijos bandymų destabilizuoti ES rytinėse kaimyninėse šalyse esančias šalis pasitelkiant užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi, politines žmogžudystes, grasinimus ir teritorijų okupacijas, siekiant neigiamai paveikti jų europinius siekius ir stabilumą, ir smerkia tokius bandymus; pabrėžia, kad reikia stiprinti ES gebėjimus ginti ir plėtoti demokratinę ir vertybėmis grindžiamą visuomenę ES rytinėse kaimyninėse šalyse;

106.dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą remti Moldovos Respublikos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, ir pastangas pasiekti taikų, ilgalaikį ir visapusišką Padniestrės konflikto politinį sprendimą; griežtai smerkia nuolatinius ir suderintus Rusijos, prorusiškų oligarchų ir Rusijos remiamų vietinių įgaliotinių bandymus destabilizuoti Moldovos Respubliką, sėti nesutarimus Moldovos visuomenėje ir sužlugdyti šalies siekį eiti europietišku keliu vykdant hibridinius išpuolius, paverčiant ginklu energijos tiekimą, skleidžiant dezinformaciją, grasinant sprogdinimais ir inscenizuojant protestus, taip pat grasinant smurtu ar jį naudojant; susirūpinęs pažymi, kad Moldovos Respublikos saugumo ir žvalgybos tarnyba pranešė apie precedento neturintį Rusijos veiksmų, kuriais siekiama išlaikyti Moldovą jos įtakos sferoje, intensyvumą; pabrėžia, kad ši hibridinė grėsmė nukreipta prieš demokratinius procesus ir kenkia europinei integracijai, be kita ko, stiprinant radikalias separatistines tendencijas šalies pietuose, ypač Gagauzijoje, naudojant propagandą, manipuliuojant informacine erdve, kišantis į rinkimų procesą ir vykdant ardomąsias operacijas;

107.dar kartą ragina Rusiją išvesti savo karines pajėgas ir išvežti įrangą iš Moldovos Respublikos teritorijos, užtikrinti, kad prižiūrint tarptautinėms organizacijoms būtų nedelsiant išvežta ir visiškai sunaikinta visa Kobasnos sandėlyje laikoma amunicija ir įranga, ir paremti taikų ir tvarų Padniestrės konflikto sprendimą laikantis tarptautinės teisės principų; ragina didinti ES paramą, skirtą Moldovos kovai su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi, hibridinėmis grėsmėmis ir kibernetiniais išpuoliais; primygtinai ragina valstybes nares padidinti ETP finansavimą, kad būtų stiprinami Moldovos gynybos pajėgumai;

108.pripažįsta, kad 2008 m. Sakartvelas buvo pirmasis Rusijos plataus masto karinės agresijos ir bandymų jėga perbraižyti suverenios Europos valstybės sienas taikinys; pabrėžia, kad nuo 2008 m. Rusija tęsia neteisėtą okupaciją ir veiksmingą okupuotų Sakartvelo teritorijų kontrolę; pabrėžia, kad Rusijos kariuomenės dislokavimas, didelis karinių pajėgų telkimas okupuotuose regionuose, jos neteisėti veiksmai, nuolat vykdoma sienos ribų nustatymo veikla palei administracinę sieną ir žmogaus teisių pažeidimai Sakartvele kelia didelį pavojų šalies saugumui ir platesnei Europos saugumo sistemai; pakartoja savo raginimą Rusijai išvesti savo karines pajėgas ir išvežti įrangą iš Sakartvelo teritorijos;

109.griežtai smerkia tai, kad 2024 m. gruodžio 25 d. Rusija numušė „Azerbaijan Airlines“ lėktuvą, skridusį reisu Nr. 8243, dėl to žuvo 38 iš 67 lėktuve esančių keleivių; pabrėžia, kad tai dar kartą rodo brutalų ir agresyvų Rusijos režimo pobūdį;

110.primygtinai ragina ES toliau aktyviai dalyvauti ir imtis ryžtingų veiksmų naudojantis savo svarbiomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad Rusija vykdytų savo įsipareigojimus pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. tarpininkaujant ES sudarytą susitarimą dėl ugnies nutraukimo, visų pirma įsipareigojimo išvesti visas savo karines pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų, sudaryti sąlygas dislokuoti tarptautinius saugumo mechanizmus abiejuose Sakartvelo regionuose ir ES stebėsenos misijai nekliudomai patekti į visą Sakartvelo teritoriją, taip pat konstruktyviai dalyvauti Ženevos tarptautinėse diskusijose ir incidentų prevencijos ir reagavimo į juos mechanizmuose; ragina EIVT parengti išsamią 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimo dėl ugnies nutraukimo pažeidimų ataskaitą, nustatyti ir aiškiai pranešti apie nuostatas, kurių Rusija vis dar neįgyvendino, ir pateikti rekomendacijas;

111.palankiai vertina naujausias žinias apie sėkmingai užbaigtas Armėnijos ir Azerbaidžano derybas dėl viso susitarimo dėl taikos ir tarpvalstybinių santykių užmezgimo projekto teksto, giria Armėniją už tai, kad ji sudarė sąlygas užbaigti galutinį tekstą, ir primygtinai ragina Azerbaidžano vadovybę iš geros valios pasirašyti ir įgyvendinti per derybas sudarytą taikos susitarimą;

112.smerkia Azerbaidžaną dėl nuolatinių pastangų pakenkti galimybei regione pasiekti taiką ir tebesitęsiančių grasinimų Armėnijai; ragina ES ir jos valstybes nares suspenduoti bet kokią Azerbaidžanui teikiamą saugumo srities, techninę ar finansinę paramą, be kita ko, taikant įvairias ES priemones, kuria galėtų būti prisidedama prie Azerbaidžano puolimo pajėgumų didinimo arba keliamas pavojus Armėnijos saugumui, teritoriniam vientisumui ir suverenitetui;

113.primena, kad praėjo metai nuo to laiko, kai Azerbaidžanas užgrobė Kalnų Karabachą ir tai lėmė priverstinį daugiau nei 140 000 armėnų gyventojų persikėlimą iš regiono; smerkia tai, kad ES nepriklausančios valstybės teikia karinę paramą ir ginklus Azerbaidžanui; pažymi, kad Azerbaidžanas vykdo rimtus žmogaus teisių pažeidimus Kalnų Karabache; smerkia Azerbaidžano vykdomą armėnų kultūros paveldo naikinimą regione; ragina paleisti visus 23 Azerbaidžane sulaikytus Armėnijos įkaitus, įskaitant buvusius de facto Kalnų Karabacho pareigūnus ir karo belaisvius nuo 2020 m. karo; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti tikslines ir individualias sankcijas asmenims, atsakingiems už ugnies nutraukimo ir žmogaus teisių pažeidimus Kalnų Karabache;

114.palankiai vertina sprendimą patvirtinti pirmąją paramos priemonę pagal ETP Armėnijos ginkluotosioms pajėgoms remti, nes tai sustiprintų Armėnijos atsparumą atsižvelgiant į saugumo, nepriklausomybės ir suvereniteto užtikrinimo aspektus; atsižvelgidamas į tai, kad Armėnija persvarsto savo narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje, ragina toliau stiprinti Armėnijos ir ES bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, visų pirma išminavimo srityje, be kita ko, pasitelkiant ETP; palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi kelios valstybės narės, siekdamos suteikti Armėnijai gynybinę karinę paramą, ir ragina kitas valstybes nares apsvarstyti panašias iniciatyvas;

115.pabrėžia, kad ES turėtų skubiai peržiūrėti savo regioninę strategiją Sahelio regione po įvairių šiame regione įvykusių perversmų; labai apgailestauja dėl priverstinio Prancūzijos karinių pajėgų ir JT taikos palaikymo pajėgų išvykimo iš regiono ir smerkia tai, kad vietoje jų dabar ten veikia privačios karinės bendrovės ir valstybės remiami įgaliotiniai, pvz., Afrikos korpusas (anksčiau – „Vagnerio grupė“); pabrėžia, kad tokios privačios karinės bendrovės atliko destabilizuojantį vaidmenį Sahelyje ir rėmė įvairius represinius režimus bandydamos dar labiau sustiprinti Rusijos įtaką Afrikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Rusija tiekia ginklus Sahelio kariniams režimams; taip pat pažymi, kad regione vis labiau pastebima kitų subjektų, pvz., Turkijos, veikla; primygtinai ragina ES specialųjį įgaliotinį Sahelyje ir valstybes nares toliau palaikyti diplomatinius ryšius ir toliau remti pilietinę visuomenę bei skirti lėšų vystymuisi ir humanitarinei pagalbai;

116.yra susirūpinęs dėl to, kad ES nepakankamai nuosekliai reaguoja į Didžiųjų ežerų regiono krizes, ir ragina Tarybą iš naujo įvertinti atnaujintą ES Didžiųjų ežerų regiono strategiją, priimtą 2023 m. vasario 20 d.; pripažįsta tikro ES įsipareigojimo siekti taikos regione svarbą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Ruandos vaidmenį, susijusį su įvykiais Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) rytinėje dalyje, ir ragina ES nustatyti sąlygas, taikomas bet kokios karinės paramos teikimui Ruandai; griežtai smerkia tai, kad grupuotė „M23“ užgrobė teritorijas rytinėje KDR dalyje, įskaitant regionines sostines Gomą ir Bukavu, ir tai, kad tiesiogiai dėl to žuvo apie 3000 civilių gyventojų; smerkia grupuotės M23 sukilėlių ir Ruandos vykdomus suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimus rytinėje KDR dalyje; yra labai susirūpinęs dėl milijonų perkeltųjų asmenų humanitarinės padėties regione ir dėl žaginimų kaip strateginio karo ginklo naudojimo; primygtinai ragina Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis aiškių veiksmų pagal ES Didžiųjų ežerų strategiją, siekiant atkurti stabilumą, ir bendradarbiauti su Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misija KDR (MONUSCO), siekiant apsaugoti civilius gyventojus rytinėje KDR dalyje; primygtinai ragina Ruandos vyriausybę išvesti savo karines pajėgas iš KDR teritorijos ir nutraukti bendradarbiavimą su grupuotės M23 sukilėliais, įskaitant paramą ginklais, pajėgomis ir logistinę paramą; ragina Europos Sąjungą sustabdyti susitarimo memorandumą dėl žaliavų ir visą karinį bendradarbiavimą su Ruanda, be kita ko, pasitelkiant ETP ar bet kurį kitą mechanizmą iki tol, kol Ruanda nutrauks savo neteisėtą paramą ginkluotoms grupuotėms ir visapusiškai gerbs KDR suverenitetą ir teritorinį vientisumą; taip pat ragina KDR nutraukti bendradarbiavimą su sukilėlių grupuotėmis regione; remia Luandos ir Nairobio taikos procesą, kad diplomatinėmis priemonėmis būtų rastas politinis konflikto sprendimas, ir primygtinai ragina Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę toliau diplomatiškai bendrauti su konflikto šalimis ir kitomis regiono šalimis ir didinti spaudimą šalims atnaujinti taikias derybas, be kita ko, atidedant ES konsultacijas saugumo ir gynybos klausimais su Ruanda ir priimant sankcijas, priklausomai nuo padėties vietoje ir pažangos, daromos vykstant regioniniam tarpininkavimui;

117.reiškia nusivylimą dėl JAV Tarptautinio vystymosi agentūros (USAID) veiklos sustabdymo ir pabrėžia, kad dėl to labai padidėja saugumo ir gynybos iššūkiai, nes dabar apribotos ypatingos svarbos investicijos į atsparumą, prisitaikymą, konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą, todėl ragina ES ir jos tarptautinius partnerius užtikrinti, kad mūsų priešininkai nesinaudotų paliktu vakuumu, ir strategiškai apsvarstyti, kaip perimti tam tikras programas, kurios liko nefinansuojamos dėl JAV vyriausybės veiksmų;

118.yra susirūpinęs dėl riboto ES vaidmens Somalio pusiasalyje, kai kitų užsienio subjektų dalyvavimo mastas didėja; ragina persvarstyti ES strategiją regione, kad būtų pasiekti ES tikslai skatinti taiką, stabilumą ir įtraukų bei tvarų ekonominį vystymąsi regione; ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT apsvarstyti, kaip geriausiai panaudoti regione dislokuotas BSGP misijas ir operacijas siekiant įgyvendinti šiuos tikslus ir stiprinti ES veiklą;

119.pripažįsta, kad Arkties regionas turi didelę strateginę ir geopolitinę svarbą dėl atsirandančių naujų jūrų maršrutų, turtingų gamtos išteklių ir ekonominio vystymosi galimybių, kurias atveria visuotinis atšilimas, nors dėl to vis labiau ginčijamasi; yra sunerimęs dėl didėjančios militarizacijos ir išteklių konkurencijos, kurią skatina Rusijos ir Kinijos veikla regione; griežtai smerkia pakartotinius JAV prezidento pareiškimus dėl jo tikslo pasiekti, kad JAV perimtų Grenlandiją;

120.pabrėžia, kad svarbu išsaugoti saugumą, stabilumą ir bendradarbiavimą Arktyje; pabrėžia, kad regione neturi būti karinės įtampos ir gamtos išteklių naudojimo ir kad turi būti paisoma čiabuvių tautų teisių; pakartoja, kad į BSGP reikia įtraukti Sąjungos Arkties politiką ir stiprinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus glaudžiai bendradarbiaujant su NATO; pabrėžia, kad ES ir NATO bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant atsverti didėjančią Rusijos ir Kinijos įtaką regione; ragina reguliariai spręsti svarbius Arkties regiono klausimus Politinio ir saugumo komiteto ir Tarybos posėdžiuose;

121.pabrėžia neproporcingą ir unikalų ginkluotų konfliktų poveikį moterims ir mergaitėms, ypač kalbant apie su konfliktais susijusį seksualinį smurtą; pabrėžia, kad ginkluotų konfliktų metu būtina užtikrinti tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, teikimą ir prieinamumą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad ginkluoti konfliktai būtų vertinami atsižvelgiant į lyčių aspektą;

122.primena, kad lyčių aspekto integravimas ir veikimo užtikrinimas išorės santykių srityje ir Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimas, kaip numatyta atitinkamose JT Saugumo Tarybos rezoliucijose, yra ilgalaikiai ES prioritetai; atsižvelgdamas į tai, primena, kad svarbu stiprinti moterų dalyvavimą užkertant kelią konfliktams ir juos sprendžiant, taikos derybose, kuriant taiką ir ją palaikant, humanitarinėje veikloje ir atstatyme po konfliktų;

123.pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas į visą BSGP išorės ir vidaus veiklą padeda didinti BSGP veiklos efektyvumą ir stiprinti ES, kaip lyčių lygybės skatintojos visame pasaulyje, patikimumą; todėl primygtinai tvirtina, kad svarbu įgyvendinti visus ES prisiimtus įsipareigojimus, įskaitant Trečiajame ES lyčių lygybės veiksmų plane (2020–2024 m.) ir Strateginiame kelrodyje numatytus įsipareigojimus; taip pat pabrėžia, kad atnaujinant Strateginį kelrodį siūloma imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta lyčių lygybė ir visapusiškas bei prasmingas moterų dalyvavimą BSGP, ypač karinėse misijose;

124.palankiai vertina lyčių ir žmogaus teisių perspektyvos įtraukimą ir patarėjų lyčių klausimais paskyrimą visose BSGP misijose ir operacijose ir kontaktinių punktų lyčių klausimais tinklo sukūrimą; ragina siekti, kad nauju susitarimu dėl civilinių BSGP pajėgumų būtų užtikrinamas visapusiškas moterų dalyvavimas civilinėse BSGP misijose;

125.pabrėžia aiškių ir pasiekiamų tikslų, atvirumo priimančiosios šalies perspektyvoms ir atsakomybės, taip pat aprūpinimo kiekvienai iš šių misijų reikalingais finansiniais, logistiniais ir žmogiškaisiais ištekliais svarbą; taip pat pabrėžia, kad blogėja saugumo aplinka vietose, kuriose vykdoma daug BSGP misijų; ragina gerinti BSGP misijų ir operacijų vertinimo ir kontrolės valdymą; pakartoja savo raginimą išsamiai įvertinti BSGP misijas ir operacijas, visų pirma jų įgaliojimų realumą atsižvelgiant į skirtus išteklius ir įrangą, jų valdymą, personalo įdarbinimo metodus ir profilių atitiktį reikalingiems įgūdžiams, konkursų skaidrumą, veiklą ir gautus rezultatus, patirtį, įgytą taikant gerąją praktiką, ir iškilusius sunkumus; pabrėžia, kad visose misijose ir operacijose būtina numatyti laikinojo galiojimo išlygas, kad prireikus būtų galima tvariai jas nutraukti; ragina Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares toliau veiksmingai formuoti BSGP misijas ir operacijas, be kita ko, suteikiant tvirtus, į rezultatus orientuotus, lanksčius ir modulinius įgaliojimus, kad būtų galima prisitaikyti prie kintančių saugumo aplinkybių ir priimančiųjų šalių poreikių, ir palaikyti tvirtą partnerystę su priimančiųjų šalių vyriausybėmis, pilietine visuomene ir vietos gyventojais, užtikrinant, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos misijoms ir operacijoms pasiekti nustatytus ilgalaikius tikslus; ragina valstybes nares pasinaudoti naujuoju susitarimu dėl civilinių BSGP pajėgumų ir juo sustiprinti savo strateginę civilinio krizių valdymo viziją, išaiškinant civilinės BSGP vaidmenį, veiksmingumą ir pridėtinę vertę ir apibrėžiant bendrą civilinio krizių valdymo užmojų lygį; taip pat ragina remtis BSGP civilinių ir karinių aspektų sinergija ir papildomumu; ragina Komisiją ir EIVT kartu su valstybėmis narėmis nustatyti struktūrinį ir reguliarų civilinių pajėgumų plėtojimo procesą, kad būtų galima įvertinti prieinamus išteklius valstybių narių pajėgumų poreikiams, parengti reikalavimus, atlikti trūkumų analizę ir periodiškai apžvelgti pažangą; mano, kad yra poreikis parengti tvirtą politiką dėl įrangos ir paslaugų, reikalingų šalims partnerėms, kuriose vykdoma civilinė BSGP misija;

126.pažymi, kad BUSP biudžetas, skirtas BSGP civilinėms misijoms, nuo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) iki 2021–2027 m. DFP padidėjo tik nežymiai, o misijų skaičius, jų užduočių mastas ir išlaidos padidėjo; ragina valstybes nares gerokai padidinti BUSP biudžeto finansavimą ir kartu užtikrinti veiksmingą BSGP civilinėms misijoms skirtų lėšų naudojimą, kad būtų galima garantuoti veiksmingą atsaką į krizines situacijas ir nenumatytus įvykius; ragina nustatyti specialią biudžeto eilutę arba numatyti „civilinės paramos priemonę“, kad šalims partnerėms būtų suteikta reikiama įranga ir paslaugos, padedančios dindinti jų civilinius pajėgumus;

127.pakartotinai ragina EIVT imtis konkrečių veiksmų remiant BSGP misijas ir operacijas, kuriomis ginamasi nuo kibernetinių ir hibridinių išpuolių ir kovojama su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi šalyse, kuriose dislokuotos BSGP misijos ir operacijos, visų pirma Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse; ragina Komisiją formuojant Europos demokratijos skydą atsižvelgti į BSGP misijas ir operacijas, kad būtų užkirstas kelias grėsmėms, kuriomis siekiama diskredituoti ES išorės veiksmus, ir apsaugoti užsienyje dislokuotą ES personalą; primygtinai pabrėžia, kad reikia remtis patirtimi, įgyta vykdant įvairias BSGP misijas ir operacijas, taip pat bendradarbiauti su valstybių narių misijomis ir operacijomis, kad būtų galima geriau informuoti apie grėsmes ir jas nustatyti, prireikus laiku užkirsti joms kelią arba į jas reaguoti; ragina gerinti reagavimo pajėgumus bei strateginę komunikaciją ir stiprinti informavimo veiklą dislokavimo vietovėse atitinkamomis vietos kalbomis, kad vietos gyventojai būtų geriau informuojami apie BSGP misijų ir operacijų atitinkamuose regionuose pagrindimą, naudą ir vaidmenis, taip pat apie pasekmes, kylančias pasikliaujant kitų veikėjų, visų pirma Rusijos ir Kinijos, siekiančių destabilizuoti padėtį, parama; be to, ragina Komisiją ir EIVT didinti BSGP misijų ir operacijų Rytų partnerystės šalyse matomumą, įtraukiant jas į savo politinius pranešimus, užtikrinant, kad dokumentai būtų viešai prieinami, ir bendraujant su tarptautinės spaudos atstovais; ragina Komisiją ir EIVT pakoreguoti BSGP misijoms ir operacijoms suteikiamus konsultavimo įgaliojimus, kad jie apimtų specializuotus mokymus kovos su hibridinio karo veikla, kibernetiniu karu ir atvirųjų šaltinių žvalgybos informacijos (OSINT) analizės klausimais; ragina EIVT stiprinti savo bendradarbiavimą ir koordinavimą su kitomis bendraminčių partnerių ir organizacijų misijomis bei operacijomis, įskaitant Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijas, kovojant su užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi operacijomis vietoje;

128.pabrėžia, kad dėl korupcijos operacijų vykdymo vietose gali būti padarytas neigiamas poveikis BSGP misijoms ir operacijoms, atsižvelgiant į žalą jų reputacijai, švaistomus išteklius, prasto valdymo ir netinkamo administravimo skatinimą, taip pat kyšininkavimo, sukčiavimo, turto prievartavimo ir nepotizmo didinimą vietos mastu; ragina įgyvendinti korupcijos prevencijos ir kovos su ja strategijas, plėtoti kovos su korupcija patirtį ir žinias ir dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti korupcijos riziką vykdant dabartines ir būsimas BSGP misijas ir operacijas;

129.ragina Tarybą ir EIVT į savo BSGP misijas ir operacijas įtraukti kultūros paveldo apsaugos komponentą, siekiant teikti pagalbą ir užtikrinti švietimą vietos partneriams sprendžiant saugumo uždavinius, susijusius su kultūros paveldo išsaugojimu ir apsauga; pažymi, kad kultūros paveldo apsaugos ir kultūrų dialogo įtraukimas į misijų įgaliojimus būtų naudingas konfliktų sprendimo ir susitaikymo procesui;

130.pabrėžia, kad reikia išplėsti BSGP misijų ir operacijų, dislokuotų kaimyninėse Rytų Europos šalyse, kuriose padidėjusios grėsmės saugumui pateisina intensyvesnį ES dalyvavimą, įgaliojimus; ragina visas valstybes nares į šias misijas ir operacijas siųsti personalą; taip pat ragina trečiąsias valstybes aktyviau dalyvauti šiose misijose, visų pirma tas trečiąsias valstybes, kuriose buvo sėkmingai įvykdytos BSGP misijos; ragina valstybes nares išnagrinėti, kaip prireikus būtų galima įsteigti naujas BSGP misijas ir operacijas ES šalyse kandidatėse, glaudžiai bendradarbiaujant su jų nacionalinėmis valdžios institucijomis; ragina EIVT užtikrinti, kad BSGP misijų parama saugumo sektoriaus reformoms apimtų ministerijų pareigūnų mokymą; ragina EIVT ir Europos saugumo ir gynybos koledžą padėti plėtoti civilinės ir gynybos sričių darbuotojų, remiančių BSGP misijas ir operacijas ir nusiųstų į jas, ekspertines žinias; pripažįsta, kad trečiosios valstybės, priimančios BSGP misijas ir operacijas, turi galimybę padėti ES siekti BSGP tikslų bei pademonstruoti gebėjimą užtikrinti saugumą kitiems dalyvaujant ne Sąjungos teritorijoje vykdomose BSGP misijose ir operacijose;

131.palankiai vertina tai, kad JT Saugumo Taryba pratęsė Europos Sąjungos pajėgų (EUFOR) operacijos ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimus po 2025 m., nes tai yra jau sukurta ir pasitvirtinusi taikos palaikymo misija, kuri labai prisidėjo prie stabilumo tiek šalyje, tiek regione; taip pat palankiai vertina teigiamą misijos atsakymą į Bosnijos ir Hercegovinos saugumo ministerijos Civilinės saugos agentūros prašymą padėti nacionalinėms valdžios institucijoms šalinti neseniai įvykusių potvynių padarinius; mano, kad šis pratęsimas atspindi visų Bosnijos ir Hercegovinos politinių jėgų bendrą įsipareigojimą palaikyti taiką ir saugumą bendradarbiaujant su ES; palankiai vertina tai, kad kovo viduryje į Bosniją ir Hercegoviną atvyko EUFOR ALTHEA rezervinės pajėgos, ir pakartoja savo raginimą visiems Bosnijos ir Hercegovinos veikėjams susilaikyti nuo bet kokių politinių grasinimų ir kitų galimų žalingų veiksmų, gerbti šalies konstituciją ir siekti užtikrinti Bosnijos ir Hercegovinos integracijos į ES kelią; palankiai vertina tai, kad Kosove nuolat veikia Kosovo pajėgos (KFOR) ir ES teisinės valstybės misija (EULEX) ir giria jų vaidmenį stiprinant saugumą ir stabilumą; ragina visas susijusias šalis laikytis tarptautinės teisės reikalavimų, susilaikyti nuo bet kokių ardomųjų veiksmų, kurie destabilizuoja šiaurinį Kosovo regioną, ir užkirsti jiems kelią; ragina jas dalyvauti struktūriniame dialoge, kuriam tarpininkauja ES; kuo griežčiausiai smerkia sukarintos Serbijos grupuotės teroristinį išpuolį prieš Kosovo policiją ir pasibjaurėtiną teroristinį išpuolį prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą netoli Zubino Potoko šiaurinėje Kosovo dalyje; pabrėžia, kad šio apgailėtino teroristinio išpuolio kaltininkai turi būti nedelsiant patraukti atsakomybėn ir stoti prieš teismą; ragina stiprinti tiek EUFOR operaciją ALTHEA, tiek KFOR skiriant papildomų išteklių;

132.palankiai vertina tai, kad įsteigta ir vykdoma ES partnerystės misija Moldovoje (EUPM Moldova), kuri padėjo stiprinti šalies krizių valdymo struktūras ir didinti jos atsparumą kibernetinėms ir hibridinėms grėsmėms, taip pat kovoti su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi; ragina pratęsti misijos įgaliojimus po 2025 m. gegužės mėn., įvertinti jos priemonių, metodų ir išteklių tinkamumą misijos tikslams pasiekti ir pritaikyti jos išteklius atsižvelgiant į vertinimo išvadas, siekiant padidinti misijos veiksmingumą; pripažįsta svarbų Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Moldovoje ir Ukrainoje (EUBAM) vaidmenį padedant vėl atverti krovinių vežimą geležinkeliais per Padniestrę ir trukdant vykdyti daugelį neteisėto žmonių gabenimo operacijų; ragina EUBAM išplėsti savo bendradarbiavimą su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europolą, FRONTEX ir ESBO, pasitelkiant darbo grupę ginklų klausimais, ORIO II bendras operacijas ir iniciatyvas „EU 4 Border Security“;

133.palankiai vertina ES stebėsenos misijos (EUMM) Sakartvele vaidmenį stebint padėtį, susijusią su Abchazijos ir Pietų Osetijos administracine siena; smerkia tai, kad saugumo srities subjektai laikinai sulaikė EUMM pareigūnus, kurie vykdė įprastą patruliavimą prie administracinės sienos; reiškia didelį susirūpinimą dėl bet kokių veiksmų, kuriais trukdoma EUMM veiksmams ir siekiama pakenkti pastangoms stiprinti pasitikėjimą; primygtinai ragina Tarybą ir EIVT atidžiai stebėti padėtį, skatinti užtikrinti nekliudomą EUMM patekimą į Rusijos okupuotas Sakartvelo teritorijas pagal misijos įgaliojimus, remti jos įgaliojimų pratęsimą ir stiprinti jos pajėgumus, kad būtų tinkamai tenkinami vietos gyventojų saugumo ir humanitariniai poreikiai konflikto paveiktose vietovėse;

134.palankiai vertina ir tvirtai remia Europos Sąjungos civilinės misijos Armėnijoje (EUMA) pagal BSGP veiklą, kuri padeda didinti saugumą regione, nes gerokai sumažinamas incidentų skaičius konflikto paveiktose ir pasienio zonose, stiprinamas pasitikėjimas ir mažinamas pavojus tokiose zonose gyvenantiems gyventojams; palankiai vertina tai, kad Armėnija remia EUMA veiklą jos teritorijoje; giria Tarybą už sprendimą padidinti misijos pajėgumus ir padidinti siunčiamų stebėtojų skaičių, taip pat pratęsti misijos vykdymo laikotarpį, ir ragina didinti veiklos mastą ir aktyviau veikti regione, kad būtų sukurta aplinka, palanki ES remiamoms Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo pastangoms; primygtinai ragina Azerbaidžaną taip pat leisti ES stebėtojams atvykti į savo sienos pusę; smerkia Azerbaidžano grasinimus ir Rusijos neigiamą naratyvą EUMA atžvilgiu;

135.mano, kad abi ES civilinės BSGP misijos – Europos Sąjungos policijos misija Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS) ir Europos Sąjungos pasienio pagalbos misija Rafacho perėjimo punktui (EU BAM Rafah) – gali atlikti itin svarbų vaidmenį remiant pastangas kurti Palestinos valstybę; remia stipresnį EUPOL COPPS ir EU BAM Rafah vaidmenį pagal 2024 m. kovo 21 ir 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, remiantis dviejų valstybių sambūvio principu ir būsimos Palestinos valstybės gyvybingumu, kad šios misijos galėtų dalyvauti palengvinant humanitarinės pagalbos teikimą į Gazos Ruožą, didinant Palestinos Administracijos veiksmingumą Vakarų Krante ir rengiantis šios administracijos sugrįžimui į Gazos Ruožą; visų pirma pabrėžia, kad reikia sudaryti būtinas sąlygas EU BAM Rafah visiškai atnaujinti savo veiklą, kad ji galėtų veikti kaip neutrali trečioji šalis Rafacho sienos perėjimo punkte, koordinuodama savo veiksmus su Palestinos Administracija bei Izraelio ir Egipto valdžios institucijomis; tikisi, kad misijų EUPOL COPPS ir EU BAM Rafah aprėpties ir įgaliojimų stiprinimas vietoje bus įtrauktas kaip pagrindinis būsimos ES ir Artimųjų Rytų strategijos prioritetas; palankiai vertina Tarybos sprendimą pratęsti abiejų misijų įgaliojimus iki 2025 m. birželio 30 d.;

136.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. baigėsi EUTM Mali, EUMPM Niger ir EUCAP Sahel Niger personalo misijos vietoje įgaliojimai, o ES pajėgumų misija EUCAP Sahel Mali ir ES Regioninė patariamoji ir koordinavimo grupė (EU RPKG) Sahelio klausimais vis dar tęsia savo veiklą; pripažįsta, kad įvairios tarptautinės misijos nesugebėjo pasiekti savo tikslo stabilizuoti regioną ir trapią demokratiją jo šalyse arba užtikrinti taiką regione; yra susirūpinęs dėl ES Sahelio strategijos nesėkmės saugumo ir gynybos srityje; reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios saugumo padėties, nuolatinio valstybių nefunkcionavimo ir terorizmo atgimimo Sahelyje; atkreipia dėmesį į naujo tipo mišrios civilinės ir karinės ES saugumo ir gynybos iniciatyvos Gvinėjos įlankoje (EUSDI Gulf of Guinea) sukūrimą 2023 m. rugpjūčio mėn., kuria siekiama suteikti Dramblio Kaulo Kranto, Ganos, Togo ir Benino saugumo ir gynybos pajėgoms daugiau galių, kad būtų padidintas jų šiaurinių pasienio rajonų stabilumas ir atsparumas; ragina EIVT ir valstybes nares atidžiai išnagrinėti visų BSGP misijų Afrikoje įgaliojimus, siekiant kiekvienai misijai numatyti pasiekiamus tikslus ir etapus atsižvelgiant į dabartines politines aplinkybes, taip pat ištirti, ar šios misijos galėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų veiksmingiau įgyvendinama peržiūrėta nauja daugiamatė ES strategija Afrikoje ir Sahelyje, kuri yra integruoto požiūrio dalis; atsižvelgdamas į tai, ragina prioritetine tvarka peržiūrėti EUCAP Sahel Mali ir EU RACC Sahel įgaliojimus ir išteklius, siūlyti jų pokyčius ir prireikus apsvarstyti galimybę juos nutraukti;

137.palankiai vertina tai, kad 2024 m. vasario mėn. sukurta EUNAVFOR ASPIDES – ES karinė operacija, kuria reaguojama į husių išpuolius prieš tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje, siekiant prisidėti prie laivybos laisvės apsaugos ir jūrų saugumo užtikrinimo, visų pirma prekybiniams ir komerciniams laivams Raudonojoje jūroje, Indijos vandenyne ir Persijos įlankoje; ragina valstybes nares didinti operacijos EUNAVFOR ASPIDES pajėgumus ir apsvarstyti galimybę ją sujungti su karine operacija EU ATALANTA, kaip buvo numatyta iš pradžių, siekiant padidinti abiejų operacijų veiksmingumą;

138.pabrėžia, kad svarbu aktyviau dalytis žvalgybos informacija ir keistis informacija tarp valstybių narių ir ES institucijų, įskaitant Parlamentą, kad būtų galima kovoti su užsienių šalių kišimusi, pagerinti informuotumą apie padėtį, geriau numatyti grėsmes kolektyviniam saugumui ir su jomis kovoti, taip pat apibrėžti bendras BSGP veiksmų kryptis, visų pirma krizių valdymo srityje;

139.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į visame pasaulyje didėjančius geopolitinius iššūkius ir krizes, ES turi visapusiškai naudotis būtina tiesiogine informacija globaliais klausimais, peržengiančiais jos sienų ribas; palankiai vertina ES žvalgybos ir situacijų centro (EU INTCEN) ir ES karinio štabo žvalgybos direktorato, bendradarbiaujančių su Bendru žvalgybinės informacijos analizės centru (SIAC), taip pat Europos Sąjungos palydovų centru (SATCEN), pastangas rengti visų šaltinių žvalgybos vertinimus; ragina ES valstybes nares stiprinti EU INTCEN, SIAC ir EIVT Reagavimo į krizes centrą ir EU SATCEN didinant jų personalą ir finansinius išteklius, taip pat pajėgumus ir informacijos saugumą; primygtinai ragina šiuos centrus, jei jie turi tinkamas informacijos saugumo nuostatas, pasinaudoti patirtimi, susijusia su NATO vaidmeniu sudarant palankesnes sąlygas viešajam ir privačiajam sektoriui dalytis žvalgybos informacija apie kibernetines grėsmes, ir tai taikyti savo veiklos srityje, taip suteikiant pridėtinės vertės valstybėms narėms;

140.ragina valstybes nares naudoti EU INTCEN kaip veiksmingą dalijimosi žvalgybos informacija įstaigą siekiant saugiai dalytis žvalgybos informacija, formuoti bendrą strateginę ir saugumo kultūrą ir teikti strateginę informaciją; pabrėžia, kad, remiantis surinkta žvalgybos informacija, EU INTCEN turėtų toliau dalyvauti ES institucijoms atliekant grėsmių vertinimus, taip pat skaitmeninių operacijų priskyrimo ir sankcijų vengimo srityje; pakartoja raginimą sukurti reguliaraus ir nuolatinio žvalgybos duomenų srauto iš valstybių narių į EIVT ir tarp ES valstybių narių užsienio reikalų ir saugumo klausimais, kylančiais už Sąjungos ribų, sistemą; pabrėžia saugių ryšių ir aukšto informacijos saugumo lygio svarbą siekiant užtikrinti patikimą žvalgybos informaciją ir ragina dėti pastangas siekiant sustiprinti ir racionalizuoti taikytinas saugumo taisykles ir reglamentus šioje srityje, kad jautri informacija, infrastruktūra ir ryšių sistemos būtų geriau apsaugotos nuo užsienio kišimosi ir išpuolių;

141.ragina reguliariai atlikti bendrus grėsmių vertinimus, prie kurių prisidėtų valstybių narių žvalgybos tarnybos, siekiant informuoti su BSGP susijusius sprendimus priimančius organus, ir pakartoja savo raginimą dislokuoti žvalgybos rinkimo pajėgumus visose BSGP misijose ir operacijose, kad jie teiktų informaciją EU INTCEN, ES kariniam štabui (EUMS), Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrui (MPCC) ir Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centrui (CPCC);

142.reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančių saugumo problemų, kurias kelia kibernetiniai ir hibridiniai išpuoliai, užsienio vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis, kuriais, be kita ko, siekiama pakenkti ES demokratinių visuomenių stabilumui, ypač teritorijose, esančiose toli nuo jų žemyninės dalies, silpninti ES valstybių narių aljansus ir didinti poliarizaciją, ypač prieš rinkimus; pabrėžia, kad valstybės narės, ypač prie ES rytinės išorės sienos, yra pažeidžiamos dėl tokios priešiškos Rusijos ir Baltarusijos įtakos; palankiai vertina glaudų bendradarbiavimą, kurį administraciniu lygmeniu vykdė Komisija, EIVT ir Parlamentas per praėjusią Europos Parlamento rinkimų kampaniją ir kuriuo siekta užkirsti kelią masiniam piktavališkų trečiųjų valstybių ir nevalstybinių subjektų vykdomam manipuliavimui informacija ir kišimuisi; ragina Komisijos, EIVT ir Parlamento administraciją stiprinti savo pajėgumus siekiant didinti atsparumą hibridiniams išpuoliams ir užsienio vykdomam manipuliavimui informacija ir kišimuisi; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į naujausią Rumunijos Konstitucinio Teismo sprendimą anuliuoti pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus po pranešimų apie Rusijos masinius hibridinius išpuolius, ypač per socialinės žiniasklaidos platformas; be to, ragina EIVT ir Parlamento administraciją glaudžiai bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, pilietine visuomene, taip pat akademine ir moksline bendruomene kovojant su piktavališkomis įtakos kampanijomis ir hibridiniais išpuoliais, įskaitant naudojimosi naujomis technologijomis kaip ginklu klausimą;

143.remia pažadą sukurti vadinamąjį Europos demokratijos skydą ir pakartoja raginimą valstybėms narėms, Komisijai ir EIVT apsvarstyti galimybę sukurti pakankamai išteklių turinčią ir nepriklausomą struktūrą, kuriai būtų pavesta nustatyti, analizuoti ir dokumentuoti prieš visą ES nukreiptas užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi grėsmes, aptikti, sekti ir ištrinti apgaulingą internetinį turinį, siekiant didinti informuotumą apie padėtį ir dalijimąsi žvalgybos informacija apie grėsmes, taip pat plėtoti priskyrimo pajėgumus ir atsakomąsias priemones, susijusius su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi; mano, kad ši struktūra būtų atskaitos taškas ir specializuotas žinių centras, kuris palengvintų ir skatintų valstybių narių valdžios institucijų ir ES institucijų operatyvinius mainus; pabrėžia, kad struktūra turėtų patikslinti ir sustiprinti EIVT Strateginės komunikacijos skyriaus ir jo darbo grupių, kaip ES diplomatinės tarnybos strateginio organo, vaidmenį ir užkirsti kelią veiklos dubliavimuisi; atkreipia dėmesį į savo sprendimą Europos Parlamente įsteigti Specialųjį komitetą Europos demokratijos skydo klausimais ir mano, kad tai yra svarbi priemonė siekiant sustiprinti Europos pastangas šioje srityje;

144.pabrėžia, kad svarbu dėti daugiau pastangų kovojant su dezinformacija, kurią skleidžia užsienio subjektai, siekdami pakenkti ES patikimumui, ypač ES šalyse kandidatėse ar kaimyninėse šalyse ir regionuose, kuriuose vykdomos BSGP misijos ir operacijos; pabrėžia, kad, siekiant parengti nuoseklias ir veiksmingas kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi strategijas, būtina gerokai sustiprinti EIVT ir atitinkamų ES agentūrų, įskaitant ES kibernetinio saugumo agentūrą (ENISA) ir atitinkamas institucijas valstybių narių lygmeniu, veiklos koordinavimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia strateginės ir prevencinės komunikacijos, ir ragina visas ES institucijas bendradarbiauti su EIVT, kad būtų didinamas ES išorės veiksmų matomumas, teigiamas suvokimas ir legitimumas;

145.mano, kad hibridinės grėsmės artimiausiais metais apims informacinio karo, aktyvių jėgos manevrų, masinio kibernetinio karo ir besiformuojančių bei perversminių technologijų, apimančių viską nuo jūros dugno iki kosmoso, diegiant pažangiąsias stebėjimo iš oro ir palydovinio sekimo bei smogimo sistemas, derinį, o visam tam gali būti sudaromos sąlygos pasitelkiant pažangų dirbtinį intelektą, kvantinę kompiuteriją, vis išmanesnes bepiločių orlaivių spiečių technologijas, kibernetinius puolimo pajėgumus, viršgarsines raketų sistemas, nanotechnologijas ir biologinio karo priemones; visų pirma pripažįsta didėjantį dirbtinio intelekto vaidmenį hibridiniame kare ir jo galimą panaudojimą kenkiant demokratinėms institucijoms, skleidžiant dezinformaciją, trikdant ypatingos svarbos infrastruktūrą ir darant įtaką viešajai nuomonei, pasitelkiant automatizuotas ir duomenimis grindžiamas operacijas;

146.ragina imtis strateginių, proaktyvių ir suderintų ES lygmens priemonių siekiant kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir stiprinti ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumą ir neliečiamumą, mažinti riziką ir skatinti ES technologinį pranašumą ypatingos svarbos sektoriuose, įskaitant priemones, kuriomis ribojami arba pašalinami didelės rizikos tiekėjai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia PESCO projekto, kuriuo siekiama remti Kibernetinės ir informacinės srities koordinavimo centrą (CIDCC), svarbą siekiant palengvinti ES misijų ir operacijų planavimą ir vykdymą pasitelkiant kibernetinės ir informacinės srities pajėgumus ir didinti bendrą ES atsparumą šioje srityje; todėl ragina jį nuolat integruoti į BSGP;

147.smerkia tebesitęsiančius piktavališkus Rusijos ir Baltarusijos veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti ES, verčiant migrantus priverstinai atvykti į ES šalis, nes tai yra hibridinis išpuolis; ragina ES persvarstyti ir atnaujinti savo išorės sienų stiprinimo politiką, įskaitant fizinių barjerų finansavimą, kad būtų sustiprintas visos Sąjungos saugumas;

148.palankiai vertina Kibernetinio solidarumo aktą 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/38, kuriuo nustatomos solidarumo stiprinimo ir pajėgumo aptikti kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus Sąjungoje, jiems pasirengti ir į juos reaguoti didinimo priemonės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/694 (Kibernetinio solidarumo aktas) (OL L, 2025/38, 2025 1 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/38/oj). ir jo svarbą valstybių narių kibernetinės gynybos pajėgumams; pritaria tam, kad būtų skatinamos keitimosi informacija ir analizės platformos, ir ragina išplėsti šią veiklą įtraukiant žvalgybos informacijos apie grėsmes ir pažeidžiamumą teikimą per tarpvalstybinių saugumo operacijų centrus; ragina parengti aiškesnį finansavimo planą, kuriame būtų nurodyta lėšų, kurios bus naudojamos minėtam aktui įgyvendinti, suma;

149.yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis valstybių narių vėluoja įgyvendinti Direktyvą dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (TIS 2 direktyva) 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (TIS 2 direktyva) (OL L 333, 2022 12 27, p. 80, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2555/oj)., ir ragina ją skubiai įgyvendinti, kad būtų apsaugota Europos ypatingos svarbos infrastruktūra; ragina Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai geriau sinchronizuoti sankcijų rinkinius, taikomus kibernetinių ir hibridinių išpuolių bei užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi atvejais, ir aktyviau juos naudoti, kartu nagrinėjant, kaip būtų galima įgyvendinti sektorines sankcijas;

150.palankiai vertina M. Draghi pranešime dėl Europos konkurencingumo ateities pateiktas išvadas ir rekomendacijas, kuriose valstybės narės raginamos atnaujinti valdymo ir investicijų taisykles kosmoso sektoriuje, ypač su gynyba susijusiose srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai investuoti į šią sritį pagal kitą DFP ir apsvarstyti galimybę taikyti kitas finansavimo priemones; ypač pabrėžia, kad planuojant naująją DFP reikia toliau plėtoti Europos kosmoso programą, atsižvelgiant į glaudžius kosmoso ir gynybos bei saugumo sektorių ryšius; pabrėžia, kad svarbu gerinti Komisijos ir Europos kosmoso agentūros bendradarbiavimą, kad būtų išvengta pastangų dubliavimo ir užtikrintas veiksmingesnis išteklių naudojimas; ragina skatinti transatlantinį bendradarbiavimą ir sinergiją su NATO siekiant užtikrinti veiksmingą kosmoso ir gynybos pajėgumų plėtojimo koordinavimą;

151.pabrėžia, kad dabartiniai ES kosmoso programos ramsčiai – pasaulinė palydovinės navigacijos programa GALILEO ir Žemės stebėjimo programa „Copernicus“ – turi aiškų dvejopo naudojimo potencialą plėtojant kosmoso programas ir paslaugas; pabrėžia, kad svarbu sukurti trečiąjį ES kosmoso programos ramstį – IRIS2 palydovų konsteliaciją, kuri teiktų saugias ryšio paslaugas ES ir jos valstybėms narėms, taip pat plačiajuostį ryšį Europos Sąjungos piliečiams, privačioms bendrovėms ir valdžios institucijoms; rekomenduoja Taivanui ir Ukrainai suteikti galimybę naudotis IRIS2 palydovų konsteliacija; pabrėžia, kad, greta palydovinio ryšio, tokie sektoriai, kaip padėties nustatymo, navigacijos, laiko nustatymo, taip pat Žemės stebėjimo sektoriai, yra labai svarbūs stiprinant ES strateginį savarankiškumą ir atsparumą; pabrėžia, kad šių pajėgumų plėtra tiesiogiai prisideda prie veiksmingo reagavimo į krizes ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos; todėl ragina apsvarstyti naujas ES kosmoso programas, kad ES galėtų stiprinti savo strateginį savarankiškumą ir savo, kaip pasaulinės kosminės galios, statusą;

152.pripažįsta nešančiųjų raketų pajėgumų ir palydovinio ryšio ES nepakankamumą; pabrėžia, kad strategiškai svarbu plėtoti ir stiprinti šiuos pajėgumus, kad ES galėtų veiksmingai remti valstybes nares ir BSGP misijas bei operacijas, kartu išlaikydama atsparią ir autonomišką poziciją; pabrėžia, kad ES vadovaujamų sprendimų šioje srityje kūrimas yra labai svarbus siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir užtikrinti saugų ir konkurencingą dalyvavimą kosmoso sektoriuje;

153.ragina valstybes nares spręsti didėjančios grėsmės, susijusios su ginklavimusi kosmose, klausimą, visų pirma atsižvelgiant į pranešimus apie Rusijos pažangą, susijusią su kosmosu grindžiama branduolinių ginklų technologija, nes tai būtų akivaizdus 1967 m. Kosminės erdvės sutarties pažeidimas;

154.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didėjančią geopolitinę įtampą jūrose, ES turi intensyvinti savo veiklą jūroje, pirmaudama informuotumo apie padėtį jūroje srityje, saugodama ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, užtikrindama, kad jos išorės jūrų sienos būtų veiksmingai stebimos, siekiant kovoti su nusikalstamomis organizacijomis, kurios pelnosi iš neteisėto migrantų gabenimo į ES valstybes nares, visų pirma Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne, ir prisidėdama prie laivybos laisvės, jūrų ryšių linijų ir laivų bei įgulų saugumo užtikrinimo ir kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

155.pabrėžia įsipareigojimą stiprinti ES kaip jūros saugumą tarptautiniu lygmeniu užtikrinančios institucijos vaidmenį; šiuo atžvilgiu pabrėžia koordinuoto jūrinio buvimo koncepcijos svarbą stiprinant ES, kaip pasaulinio jūrų saugumo užtikrintojos, vaidmenį ir jos matomumą pagrindiniuose jūrų regionuose, ir atkreipia dėmesį į koordinuoto jūrinio buvimo koncepcijos įgyvendinimą Gvinėjos įlankoje ir Indijos vandenyno šiaurės vakarų dalyje; ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti įgyvendinant šias iniciatyvas ir stiprinti savo karinius jūrų laivyno pajėgumus, kad būtų sustiprintas ES dalyvavimas ir matomumas pasauliniame jūrų sektoriuje; rekomenduoja išplėsti koordinuoto jūrinio buvimo koncepcijos taikymą įtraukiant kitas svarbias jūrų teritorijas visame pasaulyje;

156.reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos ypatingos svarbos jūrų infrastruktūros, pvz., jūros dugno ryšių kabelių ir jūros energetikos įrenginių, stebėjimo ir sabotažo; visų pirma reiškia didelį susirūpinimą dėl 2024 m. lapkričio 17–18 d. per mažiau nei 24 valandas padarytos žalos dviem jūriniams ryšių kabeliams – vienas jų jungia Suomiją ir Vokietiją, o kitas jungia Švediją ir Lietuvą – ir dėl 2024 m. gruodžio 25 d. Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivio sugadinto kabelio „EstLink2“, jungiančio Estiją ir Suomiją; ragina ES įdiegti veiksmingas stebėsenos ir priežiūros sistemas ir užtikrinti regioninį bendradarbiavimą pakrančių apsaugos srityje siekiant garantuoti išpuolių prieš tokią infrastruktūrą prevenciją ir greitą nustatymą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina, kad NATO, dalyvaujant kelioms valstybėms narėms, pradėjo operaciją „Baltic Sentry“, kuria siekiama pagerinti ypatingos svarbos jūrinės infrastruktūros saugumą Baltijos jūroje; ragina valstybes nares visapusiškai laikytis įsipareigojimų pagal Niujorko pareiškimą dėl povandeninių kabelių saugumo ir atsparumo, įskaitant povandeninių kabelių įrangos pirkimą tik iš šalių sąjungininkių įmonių; ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių moksliniams tyrimams ir plėtrai, susijusiems su pažangiausiais povandeniniais ištekliais ir gynybos įranga, siekiant apsaugoti salas nuo galimų trečiųjų šalių pajėgų išsilaipinimo ir išpuolių;

157.ragina ES ir valstybių narių valdžios institucijas imtis skubių ir ryžtingų priemonių prieš Rusijos šešėlinį laivyną Baltijos jūroje ir Juodojoje jūroje, todėl palankiai vertina naujienas, kad 2025 m. kovo 21 d. Vokietija perėmė laivą „Eventin“, kuris buvo naudojamas siekiant apeiti ES sankcijas Rusijos naftos eksportui;

158.apgailestauja dėl ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės režimų silpnėjimo šiais nestabiliais geopolitiniais laikais ir ragina padvigubinti pastangas siekiant pakeisti šią tendenciją; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina didinti investicijas į regioninę ir pasaulinę ginklų kontrolę, ginklų neplatinimą ir nusiginklavimą, itin daug dėmesio skiriant daugiašalėms strategijoms; pabrėžia, kad tomis strategijomis turėtų būti sprendžiama problema, susijusi su nesprogusiais standartiniais sprogmenimis ir cheminiais ginklais, kurie buvo išmesti per praėjusį šimtmetį ir kelia grėsmę saugumui, aplinkai, sveikatai ir ekonomikai, ypač Baltijos, Adrijos ir Šiaurės jūrose;

159.pakartotinai reiškia tvirtą paramą ES ir jos valstybių narių įsipareigojimui laikytis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, pripažindamas, kad ji yra pasaulinės branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo sistemos pagrindas; primena, kad 2023 m. spalio mėn. Rusija atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą;

160.pažymi, kad dėl precedento neturinčios Rusijos agresijos prieš ES teritoriją grėsmės valstybės narės, ypač esančios geografiškai arti Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos, turi priimti sudėtingus sprendimus dėl savo ginkluotės politikos, įskaitant ankstesnės politikos atnaujinimą ir dalyvavimą tarptautinėse sutartyse; pakartoja, kad smerkia Rusijos grasinimus, dėl kurių kai kurios valstybės narės svarstė galimybę pasitraukti iš Otavos sutarties, ir pažymi, kad, nors tai nereiškia bendro ES politikos pokyčio, šie svarstymai pabrėžia Rusijos grėsmės rimtumą ir būtinybę tinkamai apsaugoti mūsų piliečius;

161.primena, kad tarptautinės derybos, susijusios su ginklų neplatinimo ir kontrolės režimais ir jų rezultatais, daro poveikį Europai, visų pirma ES valstybėms narėms; pabrėžia, kad svarbu suteikti naują postūmį šiems režimams atgaivinti; taip pat pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad ES imtųsi aktyvaus ir konstruktyvaus vaidmens skatindama ir stiprindama tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamas pastangas, orientuotas į ginklų neplatinimo, ginklų kontrolės ir nusiginklavimo struktūrą, visų pirma masinio naikinimo ginklų ir dvejopo naudojimo skaitmeninių sekimo ir manipuliavimo priemonių srityje;

162.ragina valstybes nares visapusiškai laikytis Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, kuri buvo iš dalies pakeista Tarybos sprendimu (BUSP) 2019/1560, ir griežtai įgyvendinti ketvirtą kriterijų dėl regioninio stabilumo;

163.pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią tam, kad jautrios besiformuojančios technologijos ir pagrindinės dvejopo naudojimo prekės, ypač tos, kurios yra itin svarbios ES saugumui, nebūtų perduodamos į susirūpinimą keliančias paskirties vietas už ES ribų; ragina sukurti ir įgyvendinti ES masto elektronines muitinės ir eksporto licencijų išdavimo sistemas, nes tai yra itin svarbus žingsnis siekiant, kad valstybių narių vykdoma šių technologijų ir prekių eksporto kontrolė būtų veiksmingesnė;

164.pabrėžia, kad ES piliečiai turi geriau suprasti grėsmes ir riziką saugumui, kad būtų pagerintas bendras supratimas, suderintas grėsmių suvokimas visoje Europoje ir ugdoma visapusiška Europos gynybos samprata; pabrėžia, kad norint sukurti sėkmingą ir nuoseklią ilgalaikę ES gynybą labai svarbu užtikrinti demokratinių institucijų, taigi ir piliečių, paramą, o tam reikalingos informacija pagrįstos viešos diskusijos; ragina ES ir jos valstybes nares parengti informuotumo didinimo ir švietimo programas, visų pirma skirtas jaunimui, kuriomis būtų siekiama gerinti žinias apie saugumą, gynybą ir ginkluotųjų pajėgų svarbą bei sudaryti sąlygas diskusijoms šiais klausimais, stiprinti visuomenės atsparumą ir pasirengimą saugumo problemų atveju, kartu sudarant sąlygas didesnei visuomenės ir demokratinei gynybos sektoriaus kontrolei ir priežiūrai; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti šias programas pagal Europos demokratijos skydo sistemą, remiantis nacionalinių programų modeliu, pvz., Švedijos civilinę iniciatyvą nenumatytiems atvejams;

165.palankiai vertina pastangas stiprinti Europos civilinę ir karinę parengtį ir pasirengimą, kaip siūloma ir S. Niinistö pranešime; pripažįsta itin didelę piliečių svarbą rengiantis krizėms ir reaguojant į jas, visų pirma asmenų psichologinį atsparumą ir namų ūkių pasirengimą; taip pat pripažįsta civilinės saugos infrastruktūros ir planavimo svarbą ekstremaliosios situacijos atveju; pritaria tam, kad siekiant atsparumo būtų laikomasi visos visuomenės įtraukimo požiūrio, apimančio aktyvų ES institucijų, valstybių narių, pilietinės visuomenės ir atskirų piliečių dalyvavimą stiprinant ES saugumo sistemą; pabrėžia, kad su BSGP susijusius sprendimus priimantys organai, atsakingi už planavimą, išteklius ir logistiką, susidarius ekstremaliajai situacijai gali tapti itin svarbiais veikėjais civilinio krizių valdymo srityje; ragina valstybes nares ir Komisiją atidžiai išnagrinėti minėtame pranešime pateiktas rekomendacijas ir parengti ES rizikos vertinimo ir pasirengimo strategiją, vykdyti bendras pratybas bei užtikrnti tvirtesnę ES ir NATO bendradarbiavimo sąsają krizinėse situacijose; ragina plėtoti tinkamą civilinės saugos infrastruktūrą ir išsamų planavimą ekstremaliųjų situacijų atvejams bei užtikrinti šiems tikslams būtinas investicijas, be kita ko, įgyvendinant specialią EIB investicijų garantijos programą, skirtą krizėms atspariai civilinės gynybos infrastruktūrai;

166.primena, kad terorizmas, įskaitant džihadistų terorizmą, kelia nuolatinę grėsmę ES ir jos partnerių saugumui; ragina ES toliau dėti pastangas siekiant ryžtingai ir visiškai solidariai užkirsti kelią šiai grėsmei, visų pirma geriau koordinuojant veiksmus, kad būtų geriau apie tai informuojama, kuriant pasirengimo ir reagavimo pajėgumus ir užtikrinant glaudesnę sąveiką su partneriais ir kitais tarptautiniais veikėjais;

167.nurodo, kad ES gynybos politika turėtų atspindėti lyčių lygybės ir įvairovės principus, skatinti įtraukią karinę aplinką, atspindinčią Europos visuomenės vertybes ir įvairovę, kartu užtikrinant, kad visi Europos ginkluotųjų pajėgų nariai, nepriklausomai nuo jų lyties ar kilmės, turėtų vienodas galimybes ir galimybę gauti paramą; dar kartą atkreipia dėmesį į svarbų jaunimo ir jaunimo organizacijų vaidmenį palaikant ir propaguojant taiką ir saugumą ir ragina EIVT įsipareigoti sistemingiau integruoti jaunus žmones į savo jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkę; taip pat siūlo plėtoti instruktorių rengimo programas ir gynybos institucijų bei ES valstybių narių universitetų bendradarbiavimą, pvz., karinius kursus, pratybas ir vaidmenų žaidimus civiliams studentams;

168.pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi spręsti svarbiausias įdarbinimo ir personalo išlaikymo kariuomenėje problemas, rengdamos suderintus nacionalinio ir ES lygmens veiksmus, kad būtų užtikrintas tvarus kariuomenės personalo skaičius; rekomenduoja, kad ES turėtų remti valstybes nares rengiant politiką, kuria būtų didinamas karjeros patrauklumas ir ilgalaikės personalo išlaikymo strategijos; pabrėžia, kad reikia, jog ES karinis komitetas (ESKK) toliau vykdytų savo užduotį rinkti ir analizuoti ES valstybių narių duomenis apie įdarbinimą ir personalo išlaikymą, siekiant nustatyti galimas priemones šios srities klausimams spręsti; pabrėžia, kad toliau plėtojant gynybos sąjungą būtina tinkamai atsižvelgti į paramą karių psichikos sveikatai ir gerovei, daugiausia dėmesio skiriant profesiniam tobulėjimui ir ilgalaikėms priežiūros paslaugoms veteranams;

169.primena, kad svarbu organizuoti bendrus Europos ginkluotųjų pajėgų mokymus ir pratybas, taip skatinant sąveiką, kad būtų galima kuo tinkamiau pasirengti misijoms ir įveikti įvairiausias tiek įprastines, tiek netradicines grėsmes; ragina ES lygmeniu parengti ir sukurti valstybių narių karinio personalo mainų programas, kuriomis būtų siekiama suteikti mokymo galimybių ir patirties įvairiose Europos karinėse aplinkose ir struktūrose ir taip skatinti ES ginkluotųjų pajėgų tarpusavio supratimą, sanglaudą ir sąveikumą; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad remia Europos iniciatyvą dėl jaunų karinių pareigūnų mainų (karinė programa Erasmus (EMILYO)), kurią valdo Europos saugumo ir gynybos koledžas;

170.pabrėžia Strateginio kelrodžio partnerystės aspekto ES ir jos sąjungininkų bei partnerių visame pasaulyje bendradarbiavimo stiprinimui svarbą, remiantis bendromis vertybėmis, gerbiant žmogaus teises ir demokratiją, siekiant stiprinti atgrasymo principo suvokimą ir kovoti su užsienio strategijomis, kuriomis siekiama pakenkti ES ir jos partneriams ir destabilizuoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką; ragina ES toliau vykdyti saugumo srities bendradarbiavimą su partneriais visose Strateginiame kelrodyje nustatytose prioritetinėse srityse, visų pirma stiprinant vietos saugumo sektorių atsparumą krizių valdymo srityje, kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir stiprinant kibernetinio saugumo institucijų pajėgumus; taip pat ragina atitinkamas partnerių organizacijas glaudžiau bendradarbiauti su ES palydovų centru, Europos gynybos agentūra (EGA) ir ES kibernetinio saugumo agentūra (ENISA); mano, kad partnerių ir NATO sąjungininkų dalyvavimas nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektuose, kuriems turi pritarti ES valstybės narės, padeda gerinti jų gynybos sektoriaus standartų suderinamumą, taip pat dalytis patirtimi, žvalgybos informacija ir techninėmis ekspertinėmis žiniomis įvairiose srityse;

171.dar kartą patvirtina, kad įgyvendinant ES bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) visada turi būti griežtai laikomasi tarptautinės teisės ir tarptautinių institucijų priimtų sprendimų; palankiai vertina tai, kad priimta ES išsamaus patikrinimo politika žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės srityje, taikoma teikiant paramą trečiosioms valstybėms saugumo sektoriuje, kuri yra saugumo ir karinio bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis pagrindas siekiant užtikrinti, kad būtų labiau paisoma žmogaus teisių ir laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės; ragina ją kruopščiai įgyvendinti; pakartoja raginimą glaudžiau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Jungtinėmis Tautomis, Afrikos Sąjunga ir jų taikos palaikymo misijomis bendrose operacijų veiksmų vietose, bet neapsiribojant šiomis organizacijomis, ir su ESBO saugumo klausimais;

172.palankiai vertina 2024 m. spalio 19 d. G7 gynybos ministrų bendrą deklaraciją ir jų ketinimų stiprinti bendradarbiavimą gynybos sektoriuje deklaraciją; pabrėžia, kad tarptautinė partnerystė su bendraminčiais partneriais šioje srityje yra itin svarbi ES ir kad ES turi dėti daugiau pastangų, kad šalys, kurios kadaise buvo strateginės partnerės ir su kuriomis kai kurios valstybės narės palaiko glaudžius kultūrinius ryšius, nepatektų į sisteminių varžovų įtakos zoną; primena, kad ekonominė diplomatija atlieka lemiamą vaidmenį šioje veikloje, nes ji yra esminė bendradarbiavimo ryšių stiprinimo, abipusės gerovės skatinimo ir ES dalyvavimo bei įtakos stiprinimo priemonė, padedanti didinti šių regionų atsparumą išorės spaudimui;

173.mano, kad reikia dėti visas pastangas siekiant išlaikyti ir, jei įmanoma, skatinti transatlantinį bendradarbiavimą visose karinio ir gynybos sektoriaus srityse, sykiu primindamas, kad reikia skatinti Europos gynybą ir siekti didesnio suverenumo;

174.pabrėžia, kokia svarbi yra ES partnerystė su NATO, visapusiškai laikantis sutartų pagrindinių skaidrumo, abipusiškumo ir įtraukimo principų, taip pat paisant kiekvienos organizacijos sprendimų priėmimo autonomijos ir procedūrų; pabrėžia, jog svarbu, kad NATO ir ES vaidmenys būtų nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir stiprinantys remiant tarptautinę taką ir saugumą, nes taip išvengiama gynybos pastangų dubliavimo, kartu išlaikant tvirtą ir glaudų bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad prie NATO 2024 m. prisijungė Švedija, o 2023 m. – Suomija, nes tai yra istorinis žingsnis į priekį stiprinant saugumą Europoje, visų pirma Baltijos jūros regione; ragina Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai glaudžiai koordinuoti savo veiklą ir veikti išvien su NATO generaliniu sekretoriumi;

175.ragina toliau stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą remiantis ES Strateginiu kelrodžiu ir naująja NATO strategine koncepcija, be kita ko, kibernetinio saugumo, hibridinio karo, kovos su terorizmu, karinio mobilumo, dvejopo naudojimo infrastruktūros, konfliktų prevencijos ir krizių valdymo, karinės ir saugumo srities bendradarbiavimo, kovos su piktavališku trečiųjų šalių kišimusi, koordinuoto požiūrio į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną srityse, taip pat stiprinant bendrus veiksmus tarptautinėje arenoje siekiant apsaugoti demokratiją; tvirtai remia NATO atvirų durų politiką; ragina ES ir NATO stiprinti bendradarbiavimą teikiant paramą bendrų partnerių pajėgumų stiprinimui;

176.pabrėžia nuolatinį poreikį suderinti valstybių, kurios yra tiek NATO, tiek ES narės, veiksmus ir NATO chartijos 1 ir 3 straipsniuose numatytą pareigą bendradarbiauti ir taikyti savo pačių bei tarpusavio paramos priemones; ragina ES dėti daugiau pastangų įgyvendinant bendras saugumo ir gynybos iniciatyvas, kurioms nėra NATO atitikmenų, siekiant padidinti standartizaciją, pagerinti sąveikumą ir sukurti bendras valstybių narių ir ES gynybos pajėgumų veiklos procedūras;

177.palankiai vertina glaudų ES ir NATO bendradarbiavimą Vakarų Balkanuose, įskaitant EUFOR operaciją Althea ir KFOR karines operacijas, kurios užtikrina Bosnijai ir Hercegovinai bei Kosovui ir platesniam regionui būtiną stabilumą;

178.pabrėžia Juodosios jūros svarbą Europos saugumo srityje ir ragina ES bendradarbiauti su NATO rengiant išsamią šio regiono strategiją, kurioje turėtų būti sprendžiami saugumo iššūkiai, kovojama su hibridinėmis grėsmėmis, stiprinamas jūrinis bendradarbiavimas ir stiprinama regioninė partnerystė;

179.palankiai vertina tai, kad paskirtas NATO specialusis įgaliotinis, atsakingas už pietines kaimynystės šalis, ir tai, kad NATO daugiau dėmesio skiria šiam regionui; mano, kad pageidautina stiprinti ES pareigūnų, atsakingų už politiką dėl pietinių kaimynystės šalių ir Sahelio, ir jų kolegų iš NATO veiksmų koordinavimą ir konsultacijas, kad būtų išvengta pastangų ir išteklių dubliavimo bei suskaidymo;

180.palankiai vertina NATO parlamentinės asamblėjos pasiūlymą vykdant partnerystės reformą sustiprinti Parlamento statusą pripažįstant jį „partneriu“; ragina savo Delegaciją ryšiams su NATO parlamentine asamblėja (DNAT) visapusiškai pasinaudoti dabartinėmis ir būsimomis Parlamento privilegijomis; mano, kad DNAT yra svarbi Parlamento diplomatijos priemonė įgyvendinant tvirtesnę ES ir NATO partnerystę, kad būtų stiprinamas NATO Europos ramstis ir prisidedama prie bendrų Aljanso tikslų įgyvendinimo; mano, kad DNAT gali atlikti pagrindinį vaidmenį stiprinant ES ir NATO bendradarbiavimą, gerinant narystės siekiančių šalių ir pagrindinių partnerių demokratinį atsparumą ir apskritai didinant šios svarbios partnerystės parlamentinio aspekto mastą;

181.mano, kad labai svarbu toliau plėtoti glaudžius ES ir JAV santykius, grindžiamus tarpusavio pagarba, bendromis demokratijos, laisvės ir teisinės valstybės vertybėmis, taip pat dideliu bendrų ar sutampančių interesų spektru; vertina Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimą dėl teritorinės Europos gynybos ir dalyvavimą ją užtikrinant, kaip numatyta Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje, visų pirma atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; skatina abipusio saugumo ir gynybos iniciatyvas ir bendradarbiavimą nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo, perversminių technologijų poveikio, klimato kaitos, hibridinių grėsmių, kibernetinės gynybos, karinio mobilumo, krizių valdymo ir santykių su strateginiais konkurentais srityse; ragina toliau stiprinti ES ir JAV dialogą saugumo ir gynybos klausimais kaip svarbią glaudesnio transatlantinio bendradarbiavimo priemonę;

182.pažymi, kad pastarojo laikotarpio JAV administracijos veiksmai ir pareiškimai sukėlė dar didesnį susirūpinimą dėl būsimos Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijos Rusijos, NATO ir Europos saugumo atžvilgiu; šiomis aplinkybėmis apgailestauja dėl to, kad JT Generalinėje Asamblėjoje ir JT Saugumo Taryboje dėl rezoliucijų, susijusių su trečiosiomis Rusijos agresijos karo metinėmis, JAV vyriausybė balsavo taip pat kaip Rusijos vyriausybė; ragina Komisiją dėti pastangas siekiant iš naujo stiprinti ES ir JAV dialogą saugumo ir gynybos klausimais kaip svarbią glaudesnio transatlantinio bendradarbiavimo priemonę;

183.pažymi, kad svarbu glaudžiau bendradarbiauti gynybos produktų gamybos ir viešųjų pirkimų srityje, be kita ko, užtikrinant vienodas abiejų šalių gynybos pramonės šakų galimybes patekti į rinką; atkreipia dėmesį į 2024 m. sausio mėn. priimtą JAV nacionalinę gynybos pramonės strategiją ir jos siekį stiprinti pramoninį bendradarbiavimą su partneriais; pripažįsta platų galimų abiem pusėms naudingų bendradarbiavimo gynybos srityje sričių spektrą ir jo teigiamą poveikį tvirtesnei transatlantinei partnerystei didėjant geopolitinei konkurencijai; tačiau pabrėžia, kad tokiam bendradarbiavimui reikalingos vienodos veiklos sąlygos, kurios nesuderinamos su JAV Tarptautinės prekybos ginklais įstatymo nuostatomis; todėl ragina Komisiją pradėti dialogą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir išnagrinėti galimybes plėtoti abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje, grindžiamą teisine sistema, kuria užtikrinamos vienodos transatlantinės sąlygos;

184.pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Kanada yra labai svarbus ES saugumui, ir palankiai vertina aktyvų Kanados vaidmenį teikiant paramą Ukrainai; mano, kad dvišalis dialogas saugumo ir gynybos klausimais ir būsima partnerystė šiose dviejose srityse yra tvirtesnio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje pagrindas, įskaitant atitinkamas iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti gynybos pramonės gamybą;

185.pripažįsta reikšmingą Jungtinės Karalystės indėlį į Europos saugumą ir stabilumą, taip pat jos įsipareigojimą siekti bendrų gynybos tikslų, kuris stiprina kolektyvinį saugumą visoje Europoje; palankiai vertina tvirtą ES, ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą remiant Ukrainą, taip pat dvišalius susitarimus, pvz., Jungtinės Karalystės ir Vokietijos susitarimą „Trinity House“ dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje; palankiai vertina Jungtinės Karalystės užsienio, sandraugos ir vystymosi reikalų valstybės sekretoriaus dalyvavimą 2024 m. spalio mėn. įvykusiame ES užsienio reikalų tarybos posėdyje; ragina užtikrinti, kad ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje sparčiai pasiektų naują lygį ir jos taptų glaudesnėmis saugumo partnerėmis pasirašant bendrą deklaraciją, kurioje būtų numatyti konkretūs įsipareigojimai ir struktūrinis dialogas, siekiant stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą sprendžiant visus užsienio ir saugumo iššūkius, su kuriais ES ir Jungtinė Karalystė susiduria Europos žemyne; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu glaudžiau bendradarbiauti dalijimosi informacija ir žvalgybos duomenimis, kovos su terorizmu, karinio mobilumo, saugumo ir gynybos iniciatyvų, krizių valdymo, kibernetinės gynybos, hibridinių grėsmių, užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi bei bendros kovos su bendromis grėsmėmis, pvz., masinio naikinimo ginklų platinimu, srityse;

186.mano, kad labai svarbu paspartinti praktinį bendradarbiavimą, oficialiai paskelbiant bendrą deklaraciją dėl partnerystės su Jungtine Karalyste saugumo ir gynybos srityje, kaip priemonę stiprinti Europos saugumą ir NATO europinį ramstį, visų pirma atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; ragina Komisijos Pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę reguliariai kviesti Jungtinę Karalystę į neformalius Tarybos užsienio reikalų (ir gynybos) ministrų posėdžius pasikeisti nuomonėmis bendro intereso klausimais, kartu visapusiškai užtikrinant ES sprendimų priėmimo autonomiškumą;

187.mano, kad ES saugumas yra glaudžiai susijęs su jos artimiausių kaimyninių Europos šalių saugumu ir kad ES yra suinteresuota teikti pirmenybę savo plėtros politikai ir stiprinti Pietryčių ir Rytų Europos kaimyninių šalių, ypač šalių kandidačių, stabilumą; ragina stiprinti karinės ir saugumo srities bendradarbiavimą, įskaitant civilinį ir karinį, taip pat politinį ir karinį saugumą, bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis ir partneriais, visų pirma tokiose srityse, kaip atsparumas, kibernetinis saugumas, hibridinės grėsmės, sienų valdymas, kova su terorizmu ir dezinformacija; pakartoja, kad šiais klausimais reikia glaudžiai bendradarbiauti su NATO; palankiai vertina tai, kad 2024 m. lapkričio 19 d.ES ir Šiaurės Makedonija, o gruodžio 18 d. – ES ir Albanija pasirašė saugumo ir gynybos partnerystės sutartis;

188. pabrėžia, kad Sąjunga turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Europos partneriams, kurie užtikrina didelį suderinamumo lygį BSGP klausimais, visų pirma Vakarų Balkanų šalims, dalyvauti dabartinėse ir būsimose programose, susijusiose su gynybos sektoriumi; dar kartą patvirtina, kad visapusiškas šalių kandidačių dalyvavimas labai palengvintų jų stojimo procesą, nes padidėtų jų pramoniniai ir operaciniai pajėgumai gynybos sektoriuje, ir taip būtų padidintas sąveikumas su ES valstybių narių ginkluotosiomis pajėgomis; laikosi nuomonės, kad visapusiškas Vakarų Balkanų šalių kandidačių įtraukimas į ES gynybos iniciatyvas būtų strateginė investicija ir neatsiejama ES pastangų kovoti su vis atkakliau trečiųjų valstybių reiškiamomis pretenzijomis ir užsienio kišimusi dalis;

189.ragina valstybes nares toliau naudotis Europos taikos priemone (ETP) siekiant mokyti ir aprūpinti saugumo tarnybas Pietryčių ir Rytų Europos šalyse partnerėse, kuriose vykdomos BSGP misijos, ypač karinės policijos, medicinos ir teisėsaugos infrastruktūrą, taip pat didinti keitimosi žvalgybos informacija saugiomis ryšių linijomis pajėgumus;

190.pabrėžia ES ir Afrikos santykių svarbą Europos saugumui; mano, kad labai svarbu gerokai sustiprinti ES partnerystes su Afrikos šalimis;

191.pabrėžia strateginę Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono reikšmę ES gynybos sistemoje, pripažindamas būtinybę spręsti didėjančias saugumo problemas, susijusias su Kinijos veikla regione ir platesniu jos poveikiu pasauliniam stabilumui; mano, kad labai svarbu stiprinti ES dalyvavimą ir partnerystes šiame regione; taip pat pastebi Taivano vadovaujamą vaidmenį aukštųjų technologijų plėtros srityje ir jo gausią patirtį ginantis nuo Kinijos hibridinių išpuolių, dezinformacijos ir užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi, į kuriuos turėtų būti pirmiausia atsižvelgiama vertinant daugiašalių mainų ir bendradarbiavimo stiprinimo galimybes;

192.pabrėžia, kad ES turi sukurti tvaresnį kolektyvinį saugumą pasitelkdama regioninių sąjungininkų ir partnerių tinklą, kuris sudarytų konvencinį jos dalyvavimo šiame regione pagrindą; itin palankiai vertina tai, kad 2024 m. lapkričio 1 d. ES ir Japonija, o lapkričio 4 d. – ES ir Pietų Korėja pasirašė saugumo ir gynybos partnerystės sutartis; mano, kad tolesnis ES strateginės ir gynybos partnerystės su Japonija ir Pietų Korėja stiprinimas ir reguliaraus dialogo, bendradarbiavimo ir gebėjimų stiprinimo plėtojimas su kitomis bendramintėmis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis, pvz., Australija, Naująja Zelandija, Pietų Korėja ir Taivanu, yra labai svarbūs siekiant didinti bendrą saugumą; pakartoja savo raginimą ES toliau bendradarbiauti su naujais strateginiais partneriais regione, pvz., Indonezija ir Vietnamu;

193.pabrėžia ES ir Indijos partnerystės svarbą ir mano, kad reikšmingas Komisijos pirmininkės ir Komisijos narių kolegijos vizitas į Indiją 2025 m. vasario 27–28 d. buvo naujo ES ir Indijos santykių istorijos skyriaus pradžia ir dar kartą patvirtino strateginį ryšį ir neišnaudotą jo potencialą; pabrėžia šios partnerystės stiprinimo potencialą, be kita ko, stiprinant konsultacijas saugumo ir gynybos klausimais;

194.pabrėžia, kad, siekiant stiprinti BSGP kaip politinį prioritetą per dešimtąją Parlamento kadenciją ir padidinti išlaidas gynybos politikai ir programoms ES ir valstybių narių lygmenimis, būtina visapusiška parlamentinė kontrolė ir atskaitomybė parlamentams;

195.atsižvelgdamas į tai, ragina stiprinti Parlamento atliekamą vis įvairesnių ES institucijose vykdomų gynybos iniciatyvų, ypač BSGP srityje vykdomos veiklos, priežiūros, teisėkūros ir biudžetinį vaidmenį, be kita ko, stiprinant nuolatinį dialogą, keitimąsi informacija ir išlaikant Komisijos Pirmininkės pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai, už gynybą ir kosmosą atsakingo Komisijos nario ir kompetentingų Parlamento organų nuolatinių ryšių kanalų atvirumą; rekomenduoja reguliariai teikti naujausią informaciją apie žvalgybos duomenis atitinkamiems Parlamento komitetams;

196.apgailestauja dėl galimybių gauti informaciją nebuvimo, nes dėl to Parlamentas negali tinkamai tikrinti PESCO projektų; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms bent du kartus per metus pateikti Parlamentui PESCO projektų įgyvendinimo ataskaitą; be to, pakartoja savo raginimą EIVT reguliariai ir išsamiai teikti Parlamento Saugumo ir gynybos komitetui ataskaitas apie Strateginio kelrodžio ir kitų saugumo ir gynybos iniciatyvų bei programų įgyvendinimą ir jų vertinimą; pabrėžia, kad reikia gerinti gynybos pramonės reglamentų įgyvendinimo kontrolę nustatant deleguotųjų aktų procedūrą;

197.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijos Pirmininkės pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos Pirmininkei ir atsakingiems Komisijos nariams, JT generaliniam sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, ES saugumo ir gynybos srities agentūroms, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir šalims partnerėms.