1.dar kartą patvirtina žmogaus teisių visuotinumą, tarpusavio priklausomybę, tarpusavio ryšį ir nedalumą bei kiekvieno žmogaus prigimtinį orumą; dar kartą patvirtina ES ir jos valstybių narių pareigą propaguoti ir apsaugoti demokratiją bei žmogaus teisių visuotinumą visame pasaulyje; ragina ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį, laikantis savo vertybių, propaguoti žmogaus teises ir tarptautinį teisingumą ir griežtai jų laikytis;

2.tvirtina, kad žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymas, apsauga bei įgyvendinimas privalo būti ES išorės politikos kertinis akmuo laikantis jos pamatinių principų; šiuo tikslu primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares nuolat laikytis plataus užmojo įsipareigojimo užtikrinti, kad laisvė, demokratija ir žmogaus teisės bei jų apsauga būtų racionaliai integruotos į visas ES politikos priemones kaip pagrindinė jų dalis, ir didinti ES vidaus ir išorės politikos nuoseklumą šioje srityje, be kita ko, pagal visus savo tarptautinius susitarimus;

3.pabrėžia, kad ES turi būti visapusiškai pasirengusi kovoti su autoritarizmo, totalitarizmo ir populizmo plitimu, taip pat vis dažnesniais žmogaus teisių universalumo principų, demokratijos ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais;

4.smerkia tai, kad visame pasaulyje vis stiprėja žmogaus teisių ir demokratinių principų bei vertybių pažeidimų tendencija, pvz., be kita ko, didėja žmogaus teisių, visų pirma moterų teisių, padėties blogėjimo grėsmė, taip pat daugėja egzekucijų, neteisėtų nužudymų, savavališkų sulaikymų ir kalinimų, kankinimų ir netinkamo elgesio, smurto dėl lyties, susidorojimų su pilietine visuomene, politiniais oponentais, marginalizuotomis ir pažeidžiamomis grupėmis, įskaitant vaikus ir vyresnio amžiaus žmones, migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus bei etnines ir religines mažumas; taip pat smerkia vergovę ir priverčiamąjį darbą, pernelyg dažnai valdžios institucijų naudojamą smurtą, įskaitant smurtinius susidorojimus su taikiais protestais ir kitais susirinkimais, sisteminę ir struktūrinę diskriminaciją, teisminių institucijų instrumentalizavimą, cenzūrą ir grėsmes nepriklausomai žiniasklaidai, įskaitant grėsmes skaitmeninėje erdvėje, pvz., sekimą internete ir interneto išjungimą, politinius išpuolius prieš tarptautines institucijas ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, taip pat tai, kad dažniau naudojami neteisėti karo metodai, šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teisių teisę; apgailestauja dėl to, kad visame pasaulyje silpnėja demokratinių institucijų ir procesų apsauga bei mažėja pilietinės visuomenės veiklos erdvė; smerkia tarpvalstybines neliberalių režimų represijas prieš piliečius ir aktyvistus, kurie ieško prieglobsčio užsienyje, be kita ko, ES teritorijoje; smerkia tai, kad Alžyro teismas suėmė Prancūzijos ir Alžyro rašytoją Boualemą Sansalą ir skyrė jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę; ragina jį nedelsiant išlaisvinti ir tikisi, kad Alžyro valdžios institucijos supras, jog tai reikia padaryti skubiai;

5.su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tebesitęsiančią tarptautinę atsakomybės krizę ir iššūkį siekiant panaikinti nebaudžiamumą už pagrindinių tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės normų pažeidimus konfliktuose visame pasaulyje; dar kartą patvirtina humanitarinės pagalbos neutralumą ir svarbą per visus konfliktus bei krizes; pabrėžia rimtas daugiašalių forumų, pvz., JT, organizacijų diskreditavimo ir puolimo pasekmes, kurios gali skatinti nebaudžiamumo kultūrą ir kenkti pasitikėjimui JT sistema ir jos veikimui; ragina ES puoselėti tarptautinę teisinę sistemą ir imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų;

6.su malonumu pažymi, kad šiame didelių žmogaus teisių išbandymų visame pasaulyje kontekste esama ir prošvaisčių žmogaus teisių srityje; visų pirma atkreipia dėmesį į PVO ir žmogaus teisių gynėjų darbą; pabrėžia, kad reikia imtis labiau strateginės komunikacijos žmogaus teisių ir demokratijos klausimais skleidžiant informaciją apie teigiamus rezultatus, politiką ir geriausią praktiką; remia Gerų žmogaus teisių užtikrinimo pavyzdžių iniciatyvą, kuria siekiama skleisti teigiamas istorijas apie žmogaus teises, ir rekomenduoja ją atnaujinti; atkreipia dėmesį į svarbų ES viešosios ir kultūrinės diplomatijos bei tarptautinių kultūrinių ryšių vaidmenį propaguojant žmogaus teises ir ragina Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) strateginės komunikacijos ir prognozavimo skyrių dėti daugiau pastangų šioje srityje;

7.susirūpinęs pažymi, kad visame pasaulyje didėja susipriešinimas; pabrėžia bendrą ES atsakomybę visame pasaulyje toliau ginti demokratines vertybes ir principus, taip pat žmogaus teises, tarptautinį teisingumą, taiką ir orumą, kuriuos ginti yra dar svarbiau esant dabartinei nepastoviai pasaulio politikos padėčiai; ragina ES išlaikyti atvirus komunikacijos kanalus su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir toliau rengti visapusišką priemonių rinkinį, skirtą žmogaus teisėms ir demokratijai visame pasaulyje stiprinti;

8.pažymi, kad ES ir jos valstybės narės padarė esminę pažangą įgyvendindamos ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, nors jos ir nepasiekė visų jo tikslų, iš dalies dėl precedento neturinčių iššūkių, su kuriais susidūrė pasaulis po jo priėmimo; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad, siekiant kuo labiau padidinti žmogaus teisių ir demokratijos sinergiją ir papildomumą vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis, veiksmų planas pratęstas iki 2027 m.;

9.visapusiškai remia ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais veiklą prisidedant prie ES veiksmų žmogaus teisių srityje matomumo ir nuoseklumo ES išorės santykiuose; palaiko pagrindinį ES specialiojo įgaliotinio vaidmenį ES žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos srityje bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis ir bendraminčiais partneriais; pabrėžia, kad, siekiant dar labiau padidinti šį nuoseklumą, ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais ir kiti ES specialieji įgaliotiniai bei specialieji pasiuntiniai turi glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, ir ragina didinti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais vaidmens matomumą; ragina remti ES specialiojo įgaliotinio darbą skiriant daugiau išteklių ir geriau koordinuojant veiksmus su ES delegacijomis visame pasaulyje; apgailestauja, kad, nepaisant nuolatinių raginimų, Parlamentas neįtrauktas į ES specialiojo įgaliotinio atrankos procesą; primygtinai tvirtina, kad ES specialusis įgaliotinis turi reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui;

10.primena esminį Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) „Globali Europa“, įskaitant jos teminę Žmogaus teisių ir demokratijos programą, vaidmenį – ji yra pavyzdinė ES priemonė propaguojant ir saugant žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje; pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti su pilietine visuomene vykdant visą atitinkamą ES išorės veiklą, įskaitant strategiją „Global Gateway“, kuri finansuojama pagal KVTBP „Globali Europa“; pakartoja, kad svarbu racionalizuoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį ES išorės veiksmų priemonėse; pabrėžia Parlamento vaidmenį šios priemonės programavimo procese ir ragina Komisiją ir EIVT laiku dalytis visa svarbia informacija, kad Parlamentas galėtų atitinkamai atlikti savo vaidmenį, ypač aukšto lygio geopolitiniuose dialoguose su Komisija ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, taip pat rengiant rezoliucijas; ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti, kad po kiekvieno geopolitinio dialogo ir kiekvienos rezoliucijos būtų pateiktas atsakymas į rekomendacinius raštus; primygtinai ragina Komisiją sukurti ir paleisti išsamią centralizuotą KVTBP „Globali Europa“ skirtą interneto svetainę, kurioje būtų pateikiama informacija apie visas orientacines daugiametes programas, išsamiai nurodant jų atitinkamus biudžetus, susijusius veiksmus ir finansinius asignavimus, kuriuos jie remia, ir kuri būtų organizuojama tiek pagal šalis, tiek pagal temas; pažymi, kad KVTBP „Globali Europa“ ir visos būsimos priemonės turi būti orientuotos į pagrindinius dabartinių iššūkių veiksnius, įskaitant poreikį stiprinti vietos bendruomenių atsparumą ir demokratijos rėmimo veiklą remiant ekonominį vystymąsi;

11.ragina atlikti ex ante nepriklausomus vertinimus siekiant nustatyti galimą projektų poveikį ir riziką žmogaus teisių srityje, atsižvelgiant į reglamento (ES) 2021/947 25 straipsnio 5 dalį; ragina vykdyti nepriklausomą žmogaus teisių stebėseną įgyvendinant projektus trečiosiose šalyse, ypač projektus, susijusius su didele pažeidimų rizika; ragina sustabdyti projektus, kuriais netiesiogiai ar tiesiogiai prisidedama prie žmogaus teisių pažeidimų ES nepriklausančiose šalyse; pakartoja, kad draudžiama skirti ES lėšas veiklai, kuri prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms, pvz., terorizmui ar ekstremizmui; ragina Komisiją aktyviai dalytis su Parlamentu visais su žmogaus teisėmis susijusiais vertinimais;

12.pakartoja savo raginimą į ES ir ES nepriklausančių šalių susitarimus įtraukti žmogaus teisių vertinimus ir griežtas nuostatas dėl žmogaus teisių, kartu nustatant aiškius kriterijus ir procedūras, kurių reikia laikytis pažeidimų atveju; ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad būtų aktyviai stebimos ir veiksmingai vykdomos galiojančių tarptautinių susitarimų nuostatos dėl žmogaus teisių, ir pagerinti komunikaciją su Parlamentu dėl svarstymų ir sprendimų, susijusių su šiuo vykdymo užtikrinimu; pakartoja, kad, šalims partnerėms nuolat pažeidžiant nuostatas dėl žmogaus teisių, įskaitant nuostatas, susijusias su bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos plius programa, ES turėtų greitai ir ryžtingai reaguoti, be kita ko, sustabdydama atitinkamus susitarimus, jei kitos galimybės pasirodytų neveiksmingos; ragina įgyvendinti ES ombudsmeno rekomendaciją dėl skundų nagrinėjimo portalo kūrimo pagal ES prekybos ir finansines priemones arba pritaikyti Komisijos vieną bendrą prieigą, kad būtų galima pateikti skundus dėl žmogaus teisių nuostatų nesilaikymo; ragina ES institucijas reguliariai bendradarbiauti su verslo bendruomene ir pilietine visuomene, kad būtų sustiprinti tarptautinės prekybos, žmogaus teisių ir ekonominio saugumo ryšiai; ragina ES užtikrinti žmogaus teisių propagavimą ir apsaugą vykdant jos strategijos „Global Gateway“ investicijas ir projektus, užtikrinant, jog jais nebus padaryta žalos;

13.pabrėžia svarbų dialogų žmogaus teisių klausimais vaidmenį ES žmogaus teisių priemonių rinkinyje ir pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje; akcentuoja, kad šiuose dialoguose su atitinkamomis šalimis turi būti aptariama bendra žmogaus teisių ir demokratijos padėtis; pažymi, kad dialogai žmogaus teisių klausimais turėtų būti vertinami kaip pagrindinis tvaraus ES dalyvavimo elementas, o ne kaip savarankiška priemonė, ir kad nuolatinis ES nepriklausančių šalių nesugebėjimas iš tikrųjų dalyvauti dialoguose ir įgyvendinti pagrindinius rezultatus turėtų lemti kitų tinkamų užsienio politikos priemonių naudojimą; primena, kad šie dialogai turi būti naudojami kartu su kitomis priemonėmis ir užtikrinant jų sinergiją, taikant principą „parama pagal pažangą“ ir principą „mažiau paramos už mažesnę pažangą“; pakartoja, kad reikia kelti klausimus dėl atskirų atvejų, ypač tų, kurie susiję su Sacharovo premijos laureatais ir kuriuos Parlamentas akcentavo savo rezoliucijose, ir užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus; ragina EIVT ir ES delegacijas didinti šių dialogų ir jų rezultatų matomumą, užtikrinant, kad jie būtų orientuoti į rezultatus ir grindžiami aiškiu kriterijų rinkiniu, kuris gali būti įtrauktas į paskelbtą bendrą pareiškimą spaudai, ir imtis tinkamų tolesnių veiksmų; ragina į dialogus aktyviau ir prasmingai įtraukti pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad neturi būti trukdoma tikrosioms PVO dalyvauti dialoguose žmogaus teisių klausimais ir kad į bet kokį dialogą turi būti įtrauktos visos tikrosios PVO be jokių apribojimų;

14.palankiai vertina tai, kad ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas vis dažniau pasitelkiamas kaip pagrindinė politinė priemonė ES ginant žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje; tačiau apgailestauja, kad jo naudojimas ir toliau yra ribotas, ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis; vis dėlto pažymi sunkumus, kylančius dėl vienbalsiškumo reikalavimo patvirtinant sankcijas, ir dar kartą ragina Tarybą sprendimams dėl ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo pradėti taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma; atsižvelgdamas į tai, primena 2023 m. Parlamento Tarybai pateiktą oficialų prašymą sušaukti ES reformų konventą, siekiant, be kita ko, padidinti kvalifikuota balsų dauguma priimamų sprendimų skaičių; ragina aktyviau taikyti ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą ir kitus ad hoc sankcijų režimus asmenims (įskaitant aukšto lygio pareigūnus), atsakingiems už šiurkščius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; visapusiškai remia galimybę šiuo atžvilgiu taikyti tikslines kovos su korupcija sankcijas pagal ES sistemą, kurioms Parlamentas ilgą laiką teikia pirmenybę, nesvarbu, ar jos būtų įtrauktos į ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, ar būtų taikomos pagal kitą režimą; pabrėžia, kad būtina visapusiškai užtikrinti sankcijų vykdymą, ir ragina kovoti su jų apėjimu;

15.pakartoja savo susirūpinimą dėl vis dažnesnių autoritarinių ir neliberalių režimų išpuolių prieš demokratijos principus, vertybes ir pliuralizmą; pabrėžia, kad demokratijos gynimas ir rėmimas visame pasaulyje tampa vis svarbesniu geopolitiniu ir strateginiu interesu; pabrėžia, kokios svarbios yra Parlamento pastangos stiprinant parlamentų partnerių gebėjimus, skatinant tarpininkavimą ir dialogo bei kompromiso kultūrą, ypač tarp jaunų politinių lyderių, ir suteikiant daugiau galių parlamentarėms, žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės bei nepriklausomos žiniasklaidos atstovams; pakartoja savo raginimą Komisijai tęsti ir plėsti savo veiklą šiose srityse didinant finansavimą ir paramą ES įstaigoms, agentūroms ir kitoms dotacijomis grindžiamoms organizacijoms; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu tiesiogiai remti pilietinę visuomenę ir priešingas nuomones reiškiančius asmenis, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai pasaulyje didėja įtampa ir vis daugiau šalių vis dažniau imamasi represijų; pakartoja ES rinkimų stebėjimo misijų ir Parlamento indėlio kuriant ir tobulinant jų metodiką svarbą; ragina parengti ES priemonių rinkinį, kuris būtų naudojamas ginčytinų ar neskaidrių rinkimų rezultatų atvejais, siekiant užkirsti kelią politinėms ir karinėms krizėms po rinkimų; ragina ES imtis aktyvesnių veiksmų siekiant kovoti su manipuliacijomis ir melagingomis žinutėmis, nukreiptomis prieš ES, kurios naudojamos rinkimų kampanijose, visų pirma šalyse, kurios gauna didelę ES humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi, ir šalyse, kurios yra kandidatės tapti ES narėmis; ragina stiprinti Parlamento Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės, atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų ir EIVT bendradarbiavimą; ragina ES kelti lyčių lygybės, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, klausimus su ES nepriklausančiomis valstybėmis; ragina suteikti daugiau matomumo dialogams žmogaus teisių tema, užtikrinant, kad jie būtų orientuoti į rezultatus ir grindžiami aiškiais lyginamaisiais indeksais, leidžiančiais vykdyti veiksmingą stebėseną, be kita ko, vykdant veiksmingas ex ante ir ex post konsultacijas su pilietine visuomene ir skelbiant bendrus pareiškimus spaudai bei atliekant atitinkamus tolesnius veiksmus;

16.pabrėžia, kad svarbu stiprinti moterų dalyvavimą demokratinėse sistemose siekiant spręsti neproporcingo moterų atstovavimo priimant sprendimus problemą; ragina ES išorės veiksmais sudaryti palankesnes sąlygas moterims aktyviau dalyvauti politikoje, versle ir pilietinėje visuomenėje;

17.yra labai susirūpinęs dėl to, kad nuolat ribojama pilietinės visuomenės erdvė ir kyla grėsmė žmogaus teisių gynėjų ir PVO narių darbui, taip pat jų šeimoms, bendruomenėms ir teisininkams, ir ypač atkreipia dėmesį į vis sudėtingesnes priemones, naudojamas jiems persekioti; griežtai smerkia jų savavališkus sulaikymus ir žudymą; apgailestauja dėl priekabiavimo prie PVO pasitelkiant teisės aktų nuostatas, pvz., užsienio agentų ir panašius įstatymus, ir dėl kitų jiems taikomų apribojimų; apgailestauja dėl to, kad žmogaus teisių gynėjos moterys ir toliau susiduria su nepaliaujamais ir vis sudėtingesniais pažeidimais jų atžvilgiu, įskaitant tikslinį žudymą, fizinius išpuolius, dingimus, šmeižto kampanijas, areštus, teisminį priekabiavimą ir bauginimą; susirūpinęs pažymi, kad atrodo, jog šiais išpuoliais siekiama sistemingai tildyti žmogaus teisių gynėjas moteris ir ištrinti jų nuomonę iš viešosios erdvės; tvirtai pritaria žmogaus teisių gynėjų darbui ir ES veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti jų apsaugą visame pasaulyje; pabrėžia, kad reikia nedelsiant visapusiškai ir laiku peržiūrėti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, siekiant spręsti kylančias problemas ir grėsmes ir užtikrinti, kad jos būtų veiksmingai taikomos žmogaus teisių gynėjams apsaugoti visame pasaulyje, kartu į gaires įtraukiant lyčiai atžvalgų ir sąveikinį požiūrį, kuris atspindėtų įvairią žmogaus teisių gynėjų kilmę ir patirtį ir kuriuo būtų atsižvelgiama į konkrečias jiems galinčias kilti grėsmes; ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai ir nuosekliai taikyti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų; ragina dėti pastangas siekiant stiprinti komunikacijos strategijas, kad būtų padidintas ES veiksmų ir kanalų, skirtų žmogaus teisių gynėjų apsaugos ir paramos jiems mechanizmams, matomumas;

18.reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio tarpvalstybinių represijų prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir pilietinę visuomenę reiškinio; ragina parengti ES strategiją, kuria būtų suderintas nacionalinis atsakas į tarpvalstybines represijas;

19.reiškia didelį susirūpinimą dėl vis neužtikrintesnės finansinės padėties, su kuria susiduria žmogaus teisių gynėjai ir teises ginančios bendruomenės, ypač atsižvelgiant į pasaulines aplinkybes, kurioms būdingos intensyvėjančios represijos; pažymi, kad dėl dabartinių geopolitinių aplinkybių padidėjo paramos žmogaus teisių gynėjams poreikis; todėl ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai pasinaudoti savo finansine parama žmogaus teisių gynėjams, užtikrinant, kad būtų sukurti lankstūs, prieinami ir ilgalaikiai finansavimo mechanizmai, kurie leistų šiems gynėjams tęsti savo gyvybiškai svarbų darbą, atsižvelgiant į didėjančius iššūkius;

20.primygtinai reikalauja, kad EIVT, Komisija ir ES delegacijos ypatingą dėmesį skirtų Sacharovo premijos laureatų ir finalininkų, kuriems gresia pavojus, padėčiai ir, derindamos veiksmus su valstybėmis narėmis ir Parlamentu, imtųsi ryžtingų veiksmų, kad būtų užtikrinta jų gerovė, saugumas ar išlaisvinimas; reiškia pagarbą Sacharovo premijos laureatams ir finalininkams, kurie žuvo kovoje už žmogaus teises, demokratiją ir laisvę;

21.palankiai vertina tai, kad atnaujintas ES vizų kodekso vadovas, kiek tai susiję su žmogaus teisių gynėjais, ir ragina valstybes nares visapusiškai ir nuosekliai jį taikyti; dar kartą ragina Komisiją imtis aktyvaus vaidmens nustatant suderintą valstybių narių požiūrį į žmogaus teisių gynėjus, kuriems gresia pavojus;

22.pabrėžia, kad nebaudžiamumas ir korupcija sudaro sąlygas žmogaus teisių pažeidimams bei demokratinių principų nykimui ir juos skatina; palankiai vertina kovos su korupcija veiksmus ES išorės politikoje, numatytus 2023 m. gegužės 3 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrame komunikate dėl kovos su korupcija (JOIN(2023)0012), po kurio turėtų būti įgyvendinama griežta kovos su korupcija teisėkūros sistema, pvz., įgyvendinant ES kovos su korupcija direktyvą, ir visapusiškai sprendžiamas šis klausimas ES kovos su korupcija strategijoje; remia kovos su korupcija nuostatas, įtrauktas į ES prekybos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis; pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės ir žurnalistų vaidmenį ES nepriklausančiose šalyse prižiūrint kovą su nebaudžiamumu ir korupcija; ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų vykdant teisingumo reformas, kovojant su nebaudžiamumu, didinant skaidrumą ir gerinant kovos su korupcija institucijų darbą ES nepriklausančiose šalyse; ragina ES ir jos valstybes nares, kai įmanoma, glaudžiau koordinuoti veiksmus su sąjungininkais ir partneriais, kad būtų kovojama su sistemine korupcija, kuri sudaro autokratams sąlygas išlaikyti valdžią, atima iš visuomenės pagrindinius išteklius ir kenkia demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei;

23.primygtinai tvirtina, kad ES turi imtis aiškių veiksmų, kad būtų pripažintas glaudus korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų ryšys, siekiant kovoti su ekonominiais ir finansiniais žmogaus teisių pažeidėjus įgalinančiais veiksniais;

24.dar kartą patvirtina, kad skatinant pagarbą žmogaus teisėms, jų apsaugą ir įgyvendinimą visame pasaulyje būtinas tvirtas tarptautinis bendradarbiavimas daugiašaliu lygmeniu; pabrėžia, kad ypač svarbus JT ir šios organizacijos organų, kaip pagrindinio forumo, kuris turi gebėti veiksmingai skatinti pastangas siekiant taikos ir saugumo, darnaus vystymosi ir pagarbos žmogaus teisėms bei tarptautinės teisės nuostatoms, vaidmuo; ragina ES ir jos valstybes nares toliau politiškai ir finansiškai remti JT, jų agentūrų ir įgaliotųjų ekspertų darbą, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų savo paskirtį, ir atremti autoritarinių ir totalitarinių režimų įtaką; pabrėžia, kad į dabartinės daugiašalės tvarkos struktūrą turi būti visiškai įtraukti nauji pasauliniai subjektai, visų pirma tie, kurie daugiausia dėmesio skiria demokratijai ir žmogaus teisėms; pakartoja, kad ES ir jos valstybės narės turi laikytis vieningos pozicijos JT ir kituose daugiašaliuose forumuose, kad daugiašaliuose forumuose būtų veiksmingai kovojama su pasauliniais žmogaus teisėms ir demokratijai kylančiais iššūkiais, ir remti griežčiausią įmanomą retoriką vadovaujantis tarptautiniais žmogaus teisių standartais; šiuo tikslu ragina siekti pažangos užtikrinant, kad tarptautinėse organizacijose, įskaitant JT Saugumo Tarybą, be esamų valstybių narių vietą turėtų ir ES; ragina ES delegacijas atlikti svarbesnį vaidmenį daugiašaliuose forumuose, o šiuo tikslu joms turėtų būti skirti atitinkami ištekliai;

25.yra labai susirūpinęs dėl vis dažnesnių autoritarinių ir totalitarinių režimų išpuolių prieš taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką, be kita ko, vykdant neišprovokuotą ir nepateisinamą agresiją prieš taikius kaimynus ir kenkiant JT organų veikimui, t. y. piktnaudžiaujant veto teise JT Saugumo Taryboje; pabrėžia, kad dėl sumažėjusio šių organų veiksmingumo atsiranda realių nuostolių, susijusių su konfliktais, prarastomis gyvybėmis ir žmonių kančiomis, be to, labai silpnėja bendras šalių gebėjimas spręsti pasaulines problemas; ragina valstybes nares ir bendraminčius partnerius parengti tvirtą strategiją ir dėti daugiau pastangų siekiant pakeisti šią situaciją, taip pat parodyti vieningą ir tvirtą paramą šioms organizacijoms, kai jos puolamos ar joms grasinama; mano, kad JT, jų organams ir kitoms daugiašalėms organizacijoms reikia reformų, kad būtų galima spręsti šias didėjančias problemas ir grėsmes;

26.stipriai apgailestauja dėl kai kurių šalių sprendimo pasitraukti iš Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos;

27.pakartoja, kad ES tvirtai remia Tarptautinį Teisingumo Teismą ir TBT kaip svarbias nepriklausomas ir nešališkas jurisdikcines institucijas šiuo tarptautinio teisingumo požiūriu ypač sudėtingu laikotarpiu; primena, kad tinkamai finansuojamas TBT yra būtinas siekiant veiksmingo baudžiamojo persekiojimo už sunkius tarptautinius nusikaltimus; palankiai vertina politinę ir finansinę paramą, kurią ES suteikė TBT, įskaitant TBT prokuratūrą, ir pradėjus įgyvendinti Pasaulinę kovos su nebaudžiamumu už tarptautinius nusikaltimus iniciatyvą, pagal kurią skirta finansinė parama PVO, kurių tikslas – skatinti teisingumą ir atsakomybę už tarptautinius nusikaltimus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas nukentėjusiesiems dalyvauti teismo procesuose; ragina ES ir jos valstybes nares tęsti ir stiprinti savo paramą TBT, be kita ko, TBT Nukentėjusiųjų patikos fondui, reikiamomis priemonėmis, įskaitant išteklius ir politinę paramą, ir naudotis visomis turimomis priemonėmis siekiant kovoti su nebaudžiamumu visame pasaulyje ir sudaryti sąlygas TBT veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus; ragina visas valstybes nares gerbti Tarptautinio Teisingumo Teismo ir visų TBT organų, įskaitant jo prokuratūrą ir rūmus, veiksmus bei sprendimus ir juos įgyvendinti, primygtinai raginti kitas šalis prisijungti ir bendradarbiauti su teismu, be kita ko, užtikrinti TBT arešto orderių vykdymą, ir remti jų, kaip nepriklausomos ir nešališkos tarptautinės teisingumo institucijos, darbą visame pasaulyje; apgailestauja, kad kai kurios TBT valstybės narės nevykdė TBT arešto orderių ir taip pakenkė Teismo darbui; ragina ES primygtinai raginti ES nepriklausančias šalis, įskaitant jos pagrindines partneres, pripažinti TBT ir tapti Romos statuto sutarties šalimis;

28.dar kartą reiškia tvirtą ES paramą Europos Žmogaus Teisių Teismui; primygtinai ragina visas Europos žmogaus teisių konvenciją pasirašiusias valstybes visapusiškai laikytis Teismo sprendimų;

29.pabrėžia, kad svarbu nepolitizuoti TBT, nes netinkamai naudojantis teismo įgaliojimais mažėja pasitikėjimas juo; visų pirma ypač griežtai smerkia politinius išpuolius, sankcijas ir kitas procesinės prievartos priemones, nustatytas arba planuojamas prieš patį TBT ir prieš jo darbuotojus; ragina valstybes nares ir ES institucijas bendradarbiauti ieškant sprendimų, kad apsaugotų TBT instituciją ir jos darbuotojus nuo bet kokių būsimų sankcijų, dėl kurių kiltų grėsmė Teismo veikimui;

30.reiškia didelį susirūpinimą dėl sankcijų TBT, jo prokurorams, teisėjams ir personalui, nes tai yra rimtas išpuolis prieš tarptautinę teisingumo sistemą; ragina Komisiją skubiai pradėti taikyti blokavimo statutą, o valstybes nares – dėti daugiau diplomatinių pastangų siekiant apsaugoti TBT kaip privalomą tarptautinės teisingumo sistemos kertinį akmenį;

31.pripažįsta, kad visuotinė jurisdikcija yra svarbi tarptautinės baudžiamosios justicijos sistemos priemonė siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui ir su juo kovoti bei siekiant skatinti tarptautinę atskaitomybę; ragina valstybes nares taikyti visuotinę jurisdikciją kovojant su nebaudžiamumu;

32.ragina ES ir jos valstybes nares vadovauti pasaulinei kovai su visų formų ekstremizmu ir palankiai vertina tai, kad šiuo tikslu priimta ES strategija; ragina, kad kova su terorizmu būtų vienas svarbiausių ES vidaus ir užsienio reikalų darbotvarkės klausimų;

33.susirūpinęs pažymi, kad vis labiau nepaisoma tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, ypač atsižvelgiant į visame pasaulyje vykstančius konfliktus; griežtai smerkia didėjantį skaičių tyčinių, beatodairiškų ir neproporcingų išpuolių prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus įvairiomis konfliktų aplinkybėmis; pabrėžia, jog itin svarbu, kad visos JT ir humanitarinės pagalbos agentūros galėtų laiku ir nekliudomai teikti visapusišką pagalbą visiems pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, ir ragina visas ginkluotuosiuose konfliktuose dalyvaujančias šalis visiškai gerbti šių agentūrų teisę vykdyti jų veiklą ir užtikrinti, kad jos galėtų netrukdomai tenkinti pagrindinius civilių gyventojų poreikius; smerkia bandymus pakenkti humanitarinę pagalbą teikiančioms JT agentūroms; primygtinai ragina visas ginkluotuosiuose konfliktuose dalyvaujančias šalis apsaugoti civilius gyventojus, humanitarinės pagalbos ir medicinos darbuotojus ir žurnalistus bei žiniasklaidos darbuotojus; ragina visas ginkluotuosiuose konfliktuose dalyvaujančias šalis gerbti JT taikos palaikymo misijų teisėtumą ir neliečiamumą; ragina visas valstybes besąlygiškai ir visapusiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės; ragina tarptautinę bendruomenę ir ypač valstybes nares propaguoti atskaitomybę ir kovą su nebaudžiamumu už sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; ragina prireikus sistemingai kurti humanitarinius koridorius regionuose, kuriuose vyksta karas ar kovos, kad civiliai gyventojai, kuriems gresia pavojus, galėtų išvykti iš konflikto zonos, ir griežtai smerkia bet kokius išpuolius prieš juos; reikalauja, kad humanitarinėms organizacijoms, kurios vykdo stebėseną ir padeda karo belaisviams, būtų suteikta nekliudoma prieiga, kaip yra nurodyta Ženevos konvencijoje dėl elgesio su karo belaisviais; tikisi, kad tarptautinės organizacijos laikysis tarptautinės teisės, susijusios su elgesiu su karo belaisviais; ragina vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą ir teikti pagalbą grąžinant prievarta deportuotus asmenis, visų pirma vaikus ir įkaitus;

34.yra labai susirūpinęs dėl užsitęsusios teritorijų okupacijų ir aneksijų problemos; ragina ypatingą dėmesį skirti žmogaus teisių padėčiai neteisėtai okupuotose teritorijose, įskaitant užsitęsusios okupacijos atvejus, ir imtis veiksmingų priemonių siekiant užkirsti kelią sunkiems žmogaus teisių pažeidimams vietoje, įskaitant teisės į gyvybę pažeidimus, judėjimo laisvės apribojimą ir diskriminaciją;

35.dar kartą ragina valstybes nares padėti sustabdyti ginkluotus konfliktus ir sunkius žmogaus teisių ar tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus griežtai laikantis 2013 m. balandžio 2 d. JT sutarties dėl prekybos ginklais 7 straipsnio nuostatų dėl eksporto ir eksporto vertinimo ir 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę;

36.primygtinai ragina patikimas, bendramintes trečiąsias šalis stiprinti savo gynybos, atsparumo ir civilinės parengties pajėgumus, kad būtų veiksmingai atgrasoma nuo agresijos ir puoselėjamos žmogaus teisės visame pasaulyje;

37.atsižvelgdamas į ginkluotųjų konfliktų poveikį lytims, apgailestauja dėl nepakankamo prioriteto ir dėmesio, skiriamo seksualiniam smurtui ir smurtui dėl lyties bei lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ES humanitarinio atsako ir reagavimo į pabėgėlių padėtį srityse; pakartoja, kad kilus humanitarinėms krizėms padaugėja su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis ir su lytimi susijusių iššūkių, ir primena, kad krizių apimtose zonose, ypač kai kalbama apie tokias pažeidžiamas grupes kaip pabėgėliai ir migrantai, moterys ir mergaitės susiduria su itin dideliu seksualinio smurto, lytiškai plintančių ligų, seksualinio išnaudojimo, prievartavimo kaip karo ginklo ir nepageidaujamo nėštumo pavojumi; ragina Komisiją ir valstybes nares teikiant humanitarinę pagalbą ir sprendžiant pabėgėlių problemą pirmenybę teikti lyčių lygybei ir lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms, taip pat atskaitomybei, teisei kreiptis į teismą ir teisių gynimui už lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimus ir smurtą dėl lyties, taip pat humanitarinės pagalbos teikėjų mokymui ir esamam bei būsimam finansavimui;

38.pripažįsta, kad būtų galima labiau suderinti ES institucijų, valstybių narių ambasadų ir ES delegacijų ES nepriklausančiose šalyse požiūrius į žmogaus teisių apsaugą ir propagavimą, visų pirma raginant tas šalis laikytis jų tarptautinių įsipareigojimų ir susilaikyti nuo kritikuojančių asmenų puolimo ir persekiojimo; pabrėžia galimybę valstybių narių ambasadoms imtis vis aktyvesnio vaidmens propaguojant ir apsaugant žmogaus teises, sykiu remiant šių šalių pilietinę visuomenę; ragina ES ir jos valstybes nares visomis įmanomomis priemonėmis vertinti kalinimo sąlygas ir stebėti teismo procesus ir teisminius nagrinėjimus, didinti spaudimą ir informuotumą ir primygtinai raginti šalis bei aktyviai dirbti siekiant išlaisvinti politinius kalinius; pabrėžia bendros valstybių narių ir ES delegacijų atsakomybės dedant šias pastangas svarbą; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau kolektyvinių pastangų siekiant skatinti pagarbą žmogaus teisėms, jų apsaugą ir įgyvendinimą bei remti demokratiją visame pasaulyje; ragina atidžiai stebėti ir vertinti ES delegacijų pajėgumą, siekiant užtikrinti, kad kiekviena iš jų turėtų paskirtą kontaktinį punktą žmogaus teisių pažeidimų atvejams ir kad tokiems įgaliojimams būtų skirta pakankamai išteklių reaguoti veiksmingai ir laiku; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad ES delegacijoms svarbios esamos ES gairės, susijusios su konkrečiomis žmogaus teisių sritimis;

39.smerkia bet kokius veiksmus ar bandymus bet kokiomis aplinkybėmis įteisinti, kurstyti, leisti kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimo metodus, pritarti jiems ar sutikti su jais; smerkia, kad vis dažniau pranešama apie tai, jog valstybiniai subjektai naudoja kankinimą įvairiomis aplinkybėmis, įskaitant su laisvės atėmimu susijusias ir nesusijusias aplinkybes, be kita ko, politinių kalinių kankinimą, ir per konfliktines situacijas visame pasaulyje, visų pirma pažeidžiant Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais, taip pat karo belaisvių žudymą, kuris prilygsta karo nusikaltimui, ir pakartoja, kad teisė nepatirti kankinimo ar kitų formų nežmoniško ar žeminančio elgesio – tai teisė, nuo kurios negalima nukrypti; pakartoja, kad ES laikosi visiško kankinimo ir kitokio netinkamo elgesio netoleravimo politikos ir ragina atitinkamas institucijas, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismą, visais tokiais atvejais laikytis išsamios pozicijos;

40.pakartoja savo raginimą visuotinai ratifikuoti JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir jos fakultatyvų protokolą ir primena apie būtinybę valstybėms šiuo atžvilgiu suderinti savo nacionalines nuostatas su tarptautiniais standartais; vadovaudamasis peržiūrėtomis gairėmis dėl ES politikos trečiųjų šalių atžvilgiu dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo, kurias Taryba priėmė 2019 m. rugsėjo 16 d., pakartoja, kad svarbu bendradarbiauti su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant panaikinti kankinimą ir stebėti sulaikymo vietas;

41.pakartoja, kad būtina apsaugoti ES demokratinę erdvę ir galimybę joje naudotis pagrindinėmis laisvėmis, visų pirma susirinkimų ir asociacijų laisvėmis; pabrėžia, kad ES pilietinėje erdvėje vis dažniau vykdomos smurtinės represijos prieš protestus ir taikius susibūrimus ir pasitaiko kankinimų ir netinkamo elgesio atvejų, kurie lemia mirtis ir kitus sunkius pažeidimus; pabrėžia, kad būtina stiprinti šią pagrindinę teisę kartu su visišku kankinimų ir netinkamo elgesio uždraudimu;

42.primena, kad teisė į maistą, įskaitant fizinę ir ekonominę prieigą prie tinkamo maisto ar priemonių jam įsigyti, yra žmogaus teisė; yra labai susirūpinęs dėl visame pasaulyje kylančių išbandymų teisei į maistą, ypač karo ir konfliktų metu; smerkia tai, kad daugėja pranešimų apie maisto suginklinimą ginkluotų konfliktų metu; ragina ES ir jos valstybes nares JT sistemoje propaguoti privalomas gaires dėl teisės į maistą nediskriminuojant; primygtinai ragina ES ir valstybes nares visapusiškai, politiškai ir finansiškai, remti organizacijas ir agentūras, kurios dirba siekdamos užtikrinti teisę į maistą konfliktų zonose; primena apie JT deklaracijos dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių svarbą siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina JT Pasaulio maisto programą;

43.dar kartą patvirtina, kad teisės į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas yra žmogaus teisė ir kad abi teisės papildo viena kitą; pabrėžia, kad prieiga prie saugaus geriamojo vandens yra būtina sveikam ir oriam gyvenimui ir siekiant išlaikyti žmogaus orumą; pažymi, kad teisė į vandenį yra pamatinė išankstinė sąlyga norint naudotis kitomis teisėmis, todėl ją užtikrinant reikia vadovautis viešojo intereso ir visuotinių viešųjų gėrybių principais; pabrėžia ES gairių dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų svarbą ir primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti jas bei propaguoti jų taikymą ES nepriklausančiose šalyse ir daugiašaliuose forumuose;

44.pabrėžia, kad klimato kaita ir jos poveikis aplinkai daro tiesioginį poveikį veiksmingam naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis; pripažįsta svarbią PVO, čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių, žmogaus teisių žemės ir aplinkos srityse gynėjų ir čiabuvių aktyvistų veiklą siekiant išsaugoti švarią, sveiką ir tvarią aplinką, įskaitant galimybę naudotis sausumos ir vandens ištekliais; apgailestauja dėl rizikos, su kuria susiduria žmogaus teisių aplinkos srityje gynėjai ir čiabuvių aktyvistai, ir ragina užtikrinti veiksmingą jų apsaugą; pažymi, jog labiau tikėtina, kad su klimatu susijusią riziką ir gaivalines nelaimes patirs tos bendruomenės, kurios prie klimato kaitos prisideda mažiausiai, todėl šiuo atžvilgiu ragina didinti paramą pažeidžiamiausioms grupėms; primena, kad čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį, susijusį su tvariu gamtos išteklių valdymu ir biologinės įvairovės išsaugojimu; primena, kad perėjimas prie švarios energijos turi būti sąžiningas ir jį vykdant turi būti gerbiamos visų asmenų pagrindinės teisės; pakartoja, kad svarbu pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), kad būtų apsaugotos dabartinių ir būsimų kartų žmogaus teisės;

45.labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į didėjančias grėsmes švariai, sveikai ir tvariai aplinkai, kurias kelia masinio naikinimo ginklų ir kitų karybos metodų, darančių neigiamą ir neproporcingai didelį poveikį aplinkai, naudojimas; pabrėžia, kad reikia veiksmingai spręsti žmonių priverstinio perkėlimo dėl aplinkos naikinimo ir klimato kaitos klausimą, nes dėl jo didėja žmogaus teisių pažeidimų pavojus ir pažeidžiamumas įvairių formų išnaudojimui; pripažįsta, kad vaikai patiria didesnę su klimatu susijusių nelaimių riziką ir yra viena iš didžiausių poveikį patirsiančių grupių; ragina ES sutelkti dėmesį į klimato kaitos poveikio naudojimuisi vaiko teisėmis mažinimą;

46.ragina visoje ES išorės politikoje laikytis sistemingo ir nuoseklaus požiūrio į vaiko teisių propagavimą ir gynimą, be kita ko, labiausiai marginalizuotų ir pažeidžiamiausioje padėtyje esančių vaikų; ragina dėti daugiau bendrų pastangų siekiant skatinti pagarbą vaiko teisėms, jų apsaugą ir įgyvendinimą krizės ar nepaprastosios padėties atvejais; smerkia tai, kad vis mažiau paisoma vaiko teisių ir šios teisės vis dažniau pažeidžiamos, įskaitant smurtą, ankstyvą ir priverstinę santuoką, seksualinę prievartą, be kita ko, lyties organų žalojimą, prekybą vaikais, vaikų darbą, žudymą dėl garbės, vaikų verbavimą į kariuomenę, galimybių gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas trūkumą, netinkamą mitybą ir ypač didelį skurdą; taip pat smerkia tai, kad daugiau vaikų miršta per ginkluotus konfliktus, ir pabrėžia, kad reikia veiksmingai apsaugoti vaikų teises aktyviame kare; prašo naujų ES iniciatyvų vaiko teisėms propaguoti ir ginti, siekiant reabilituoti ir iš naujo integruoti konfliktų paveiktus vaikus, užtikrinant jiems saugią, šeima ir bendruomene grindžiamą aplinką, kaip natūralią jų gyvenamąją aplinką, kurioje pagalba ir švietimas yra pagrindiniai elementai; pakartoja savo raginimą visoje ES išorės politikoje laikytis sistemingo ir nuoseklaus požiūrio į vaiko teisių propagavimą ir gynimą; ragina visas šalis skubiai ratifikuoti JT Vaiko teisių konvenciją, kad ši esminė priemonė būtų visuotinai ratifikuota;

47.pabrėžia, jog būtina skubiai išsaugoti nėščiųjų teises, užtikrinant, kad jos gautų visapusišką paramą jų sveikatai, saugai ir orumui, įskaitant garantuotas galimybes naudotis gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti vaikų priežiūros įstaigų, pvz., vaikų darželių, paslaugas, taip pat nustatyti teisingą darbo vietos politiką, kuria būtų apsaugota jų gerovė, pajamos ir karjeros galimybės;

48.pabrėžia, kad svarbu panaikinti finansavimo deficitą, kad šalys galėtų įgyvendinti savo 4-ojo DVT tikslus dėl kokybiško švietimo ir užtikrintų visiems vaikams ir jaunimui galimybę gauti išsilavinimą; pakartoja savo raginimą kovoti su kultūros normomis ir šališkumu lyčių atžvilgiu, dėl kurių mergaitės ir moterys negali gauti išsilavinimo, ir primygtinai ragina visame pasaulyje sukurti į lyčių lygybę orientuotas švietimo sistemas;

49.pabrėžia, kad švietimas yra atspirties taškas puoselėjant principus ir vertybes, kurie prisideda prie vaikų asmeninio tobulėjimo, taip pat prie socialinės sanglaudos ir demokratijos bei teisinės valstybės visame pasaulyje; todėl ragina ES propaguoti savo vertybes remiant moterų ir mergaičių galimybes gauti išsilavinimą ir mokytis;

50.pabrėžia, kad moterų teisės ir lyčių lygybė yra būtinos ir nedalomos žmogaus teisės, taip pat teisinės valstybės ir įtraukios bei atsparios demokratijos pagrindas; apgailestauja dėl to, kad milijonai moterų ir mergaičių ir toliau patiria diskriminaciją bei smurtą, ypač konfliktų metu ir po jų ir priverstinai perkeliant, ir iš jų atimamas orumas, savarankiškumas ir net gyvybė; smerkia nebaudžiamumą, kai nusikaltėliai vykdo pažeidimus žmogaus teisių gynėjų moterų atžvilgiu; yra pasibaisėjęs, kad žaginimai ir seksualinis smurtas yra naudojami kaip karo ginklas, ir pabrėžia, kad būtina kalbėti apie šiuos atvejus ir geriau bendradarbiauti tarptautiniu mastu kovojant su nebaudžiamumu už šiuos nusikaltimus; ragina ES, jos valstybes nares ir bendraminčius partnerius dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad moterys ir mergaitės galėtų visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis ir kad šios teisės būtų apsaugotos, taip pat ragina taikyti lyčių aspekto integravimo požiūrį visose politikos srityse atsižvelgiant į skirtingą pasaulinių iššūkių, pvz., klimato kaitos ar konfliktų, poveikį; pabrėžia, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrindinės žmogaus teisės, kurių turi būti paisoma visame pasaulyje ir valstybėse narėse, ir yra labai susirūpinęs dėl pasaulinių nesėkmių lyčių lygybės ir lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityse; pakartoja, kad atsisakymas teikti kokybiškas ir visapusiškas lytinės bei reprodukcinės sveikatos paslaugas yra smurto dėl lyties forma; pabrėžia, kad svarbu rodyti pavyzdį; ragina ES teikti pirmenybę galimybei naudotis lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis propaguojant žmogaus teises ir siekiant darnaus vystymosi tikslų; kuo griežčiausiai smerkia vis dažnesnius išpuolius prieš lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises visame pasaulyje, taip pat smurtą dėl lyties, įskaitant seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą; ragina ES ir jos valstybes nares lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises puoselėti kaip žmogaus teises, Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinti teisę į teisėtą ir saugų nėštumo nutraukimą ir teikti pirmenybę galimybei užsitikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei naudotis susijusiomis teisėmis siekiant propaguoti žmogaus teises ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus; labai apgailestauja dėl moterų lyties organų žalojimo, žudymo dėl garbės, vaikų santuokų ir priverstinių santuokų atvejų; palankiai vertina ES prisijungimą prie Stambulo konvencijos ir primygtinai ragina likusias valstybes nares nedelsiant ratifikuoti Stambulo konvenciją; ragina ES ir jos tarptautinius partnerius dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, taip pat užtikrinti lyčių lygybę; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti moterų teisių apsaugą, užtikrinant, kad būtų saugoma jų sveikata, saugumas ir orumas, visų pirma galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir apsaugos darbo vietoje atžvilgiu; pabrėžia, kad būtina toliau griežtai prieštarauti abortų draudimo įstatymams, kuriais moterys ir mergaitės baudžiamos dešimtmečius trunkančiomis laisvės atėmimo bausmėmis, net išžaginimo ar incesto atvejais arba tada, kai nėščiosios gyvybei kyla pavojus, ir juos griežtai smerkti; pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas siekiant visiškai panaikinti moterų lyties organų žalojimo praktiką; visapusiškai remia ES ambasadoriaus lyčių ir įvairovės klausimais vaidmenį;

51.pripažįsta, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių propagavimas bei apsauga yra nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti lyčių lygybę, ir patvirtina teisę naudotis visapusiškomis paslaugomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, įskaitant modernius kontracepcijos metodus, nemokamus, saugius ir teisėtus abortus, gimdyvių, nėščiųjų ir pogimdyminę sveikatos priežiūrą, pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir prieigą prie švietimo ir informacijos apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, įskaitant visapusišką lytinį švietimą, be jokios diskriminacijos, prievartos ar smurto; pakartoja, kad, kaip pripažįsta žmogaus teisių organizacijos, abortų uždraudimas moterims gali sukelti kančias, kurios prilygsta kankinimams arba žiauriam, nežmoniškam arba žeminančiam elgesiui;

52.pripažįsta, kad apartheidas dėl lyties yra sisteminga ir institucionalizuota priespaudos forma, atimanti iš moterų ir mergaičių pagrindines teises vien tik dėl jų lyties; labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į apartheido dėl lyties įsigalėjimą tam tikruose regionuose, kuriuose moterys susiduria su plačiais švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir judėjimo laisvės apribojimais, kurie dažnai grindžiami teisinėmis ir kultūrinėmis sistemomis, sustiprinančiomis diskriminaciją dėl lyties; primygtinai ragina ES ir valstybes nares aktyviai spręsti apartheido dėl lyties problemą stiprinant diplomatines pastangas, taikant tikslines ekonomines priemones ir atskaitomybės mechanizmus, kuriais remiamos lyčių lygybę propaguojančios pilietinės visuomenės organizacijos; ragina oficialiai pripažinti apartheidą dėl lyties kaip atskirą žmogaus teisių pažeidimą ir remti tarptautines iniciatyvas dėl jo kaip nusikaltimo žmoniškumui klasifikavimo, taip prisidedant prie pasaulinio atskaitomybės standarto sukūrimo;

53.smerkia tai, kad vis labiau nepaisoma pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir priverstinai perkeltų asmenų žmogaus teisių bei saugumo; dar kartą patvirtina jų neatimamas žmogaus teises ir pagrindinę teisę prašyti prieglobsčio; primena valstybių pareigą juos apsaugoti pagal tarptautinę teisę; pabrėžia asmenų, įskaitant vaikus, tapatybės nustatymo ir registravimo svarbą, nes tai yra pagrindinė priemonė pabėgėliams apsaugoti ir pabėgėlių apsaugos sistemų vientisumui užtikrinti, užkertant kelią prekybai žmonėmis ir vaikų verbavimui į ginkluotas nereguliariąsias karines pajėgas; ragina ES ir jos valstybes nares ES prieglobsčio ir migracijos politikoje bei ES bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis šioje srityje veiksmingai paisyti jų teisių; apgailestauja dėl didėjančios ksenofobijos, rasizmo ir diskriminacijos migrantų atžvilgiu bei dėl įvairių jų patiriamų smurto formų, be kita ko, kai jie yra priverstinai perkeliami, taip pat dėl daugelio kliūčių, su kuriomis jie susiduria, be kita ko, norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas; smerkia užsienio subjektų vykdomą migracijos instrumentalizavimą prie ES sienų, nes tai yra hibridiniai išpuoliai prieš valstybes nares bei migrantų nužmoginimas; pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų siekdama pripažinti pagrindines neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežastis ir plėtoti būdus joms šalinti, didinant migrantų kilmės bendruomenių atsparumą ir padedant joms suteikti savo nariams galimybę deramai gyventi savo gimtojoje šalyje; ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti ir, kai įmanoma, didinti paramą šalims, priimančioms daugiausiai pabėgėlių, taip pat tranzito šalims; pakartoja, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui, nepaprastai svarbus tebėra glaudus bendradarbiavimas ir ryšių palaikymas su ES nepriklausančiomis šalimis visapusiškai gerbiant pagrindines teises; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu skleisti informaciją ir rengti informuotumo didinimo kampanijas apie neteisėto gabenimo pavojus, taip pat apie migracijos teisės aktus priimančiosiose šalyse, kad būtų išvengta bereikalingai rizikingų kelionių tiems asmenims, kurie neturi pagrindo gauti prieglobstį; ragina vykdant ES finansuojamas humanitarines operacijas atsižvelgti į konkrečius vaikų poreikius ir pažeidžiamumą ir užtikrinti jų apsaugą priverstinio perkėlimo metu; pabrėžia, kad svarbu sukurti veiksmingą saugių ir teisėtų atvykimo į ES būdų sistemą, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl įgūdžių ir talentų pritraukimo į ES 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatas dėl įgūdžių ir talentų pritraukimo į ES (COM(2022)0657)., įskaitant specialistų pritraukimo partnerysčių su šalimis partnerėmis plėtojimą; ragina laikytis negrąžinimo į šalis, kuriose grėstų pavojus žmonių gyvybei ir laisvei, principo; ragina ES ir jos valstybes nares aptarti autoritarinių režimų ir organizuotų nusikalstamų grupių organizuojamos instrumentalizuotos migracijos reiškinį ir pabrėžia, kad būtina atlikti išsamią šio reiškinio analizę, parengti veiksmingas atsakomąsias priemones ir atsižvelgti į jo poveikį žmogaus teisių sistemai;

54.smerkia žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, nebinarinio lytiškumo, interseksualių ir queer (LGBTIQ+) asmenų diskriminaciją, persekiojimą, smurtą prieš juos ir jų žudymą, stigmatizaciją, neapykantos nusikaltimus, neapykantą kurstančias kalbas, atvertimo terapiją, interseksualių asmenų lyties organų žalojimą ir seksualinį smurtą prieš LGBTIQ+ asmenis visame pasaulyje; ragina ES ir jos valstybes nares pasmerkti šią neteisybę ir įsipareigoti apsaugoti LGBTIQ+ asmenų teises, orumą ir saugumą; yra nepaprastai susirūpinęs dėl neapykantos ir prieš LGBTIQ+ asmenis nukreiptų naratyvų skleidimo, taip pat teisės aktų, kuriais taikomasi į LGBTIQ+ asmenis ir žmogaus teisių gynėjus; atsižvelgdamas į tai, smerkia prieš LGBTIQ+ asmenis nukreiptos atvertimo praktikos, kuria siekiama pakeisti, suvaržyti arba nuslopinti šios praktikos taikiniams tapusių asmenų seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir (arba) lyties raišką; ragina ES lygmeniu įgyvendinti tokios praktikos pripažinimo neteisėta politiką; ragina patvirtinti politikos priemones, kuriomis būtų saugomi LGBTIQ+ asmenys ir jiems būtų suteikiamos priemonės saugiai pranešti apie jų teisių pažeidimus, laikantis ES LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gairių; pabrėžia didėjantį susirūpinimą ir baimę LGBTIQ+ bendruomenėse ir primygtinai ragina ES užimti tvirtą poziciją nepritariant bet kokiems teisėkūros ar socialiniams veiksmams, kurie kelia pavojų LGBTIQ+ asmenims; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl LGBTIQ+ asmenų, gyvenančių nedemokratinių režimų valdomose šalyse arba konfliktų aplinkybėmis, ir ragina priimti greito reagavimo mechanizmus, kuriais būtų apsaugoti jie ir jų gynėjai; pakartoja savo raginimą visapusiškai įgyvendinti 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategiją, nes ši ES priemonė padeda gerinti LGBTIQ+ asmenų padėtį visame pasaulyje; ragina atmesti mirties bausmės taikymą nepriklausomai nuo aplinkybių, įskaitant visus teisės aktus, kuriais mirties bausmė taikoma už homoseksualumą; ragina ES ir jos valstybes nares toliau palaikyti dialogą su tokius teisės aktus taikančiomis šalimis siekiant, kad jos persvarstytų savo poziciją dėl mirties bausmės; be to, pažymi kad mirties bausmės taikymas remiantis tokiais teisės aktais per se yra savavališkas žudymas ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 6 straipsnio pažeidimas;

55.yra susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais susiduria asmenys su negalia siekdami visapusiškai naudotis savo teisėmis; pakartoja savo raginimą ES padėti šalims partnerėms plėtoti asmenis su negalia prižiūrinčių asmenų rėmimo politiką; ragina didinti socialinį informuotumą ir kovoti su asmenis su negalia diskriminuojančiu elgesiu; atkreipia dėmesį į papildomas komplikacijas, kurių kyla asmenims su negalia konfliktų situacijose ir gaivalinių nelaimių atveju, nes jie yra labiau pažeidžiami smurtui ir dažnai negauna tinkamos paramos; primygtinai ragina visas konfliktinėse situacijose dalyvaujančias šalis visame pasaulyje imtis tinkamų priemonių, kad būtų kuo labiau sumažinta jiems kylanti rizika; pabrėžia, kad būtina apsaugoti vaikus su negalia nuo bet kokios formos išnaudojimo; ragina ES savo išorės politikoje pasinaudoti 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija kaip priemone asmenų su negalia padėčiai gerinti, visų pirma kiek tai susiję su skurdu ir diskriminacija, taip pat problemomis, kylančiomis siekiant gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas, įsidarbinti ir dalyvauti politiniame gyvenime; ragina ES remti šalis partneres rengiant įtraukią ekonomikos politiką, kuria būtų skatinamas prieinamas profesinis mokymas ir užimtumo galimybės asmenims su negalia, skatinant jų visavertį ir aktyvų ekonominį dalyvavimą;

56.pakartoja savo raginimą ES ir valstybėms narėms ieškoti naujų būdų pagyvenusių žmonių teisėms stiprinti atsižvelgiant į daugybę sunkumų, su kuriais jie susiduria, pavyzdžiui, diskriminaciją dėl amžiaus, skurdą, smurtą ir socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitų esminių paslaugų trūkumą, taip pat įsidarbinimo kliūtis; ragina įgyvendinti konkrečias kovos su vyresnio amžiaus moterų skurdo rizika priemones didinant socialinę paramą; atkreipia dėmesį į JT neribotos sudėties visuomenės senėjimo klausimų darbo grupės veiklą rengiant teisiškai privalomą priemonę vyresnio amžiaus asmenų žmogaus teisių apsaugai stiprinti ir ragina ES bei valstybes nares apsvarstyti galimybę aktyviai remti šią veiklą; pabrėžia, kad ES politikoje reikia taikyti kompleksinį kartų solidarumu grindžiamą požiūrį, kad būtų kuriamas ir skatinamas jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių solidarumas;

57.pakartoja, kad smerkia visų formų rasizmą, netoleranciją, antisemitizmą, islamofobiją, krikščionių persekiojimą, ksenofobiją ir diskriminaciją dėl rasės, etninės kilmės, tautybės, socialinės klasės, negalios, kastos, religijos, tikėjimo, amžiaus, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; smerkia didėjančią tarptautinę neapykantos kalbos ir smurtą skatinančios kalbos grėsmę, taip pat ir internete; pakartoja, kad švietimas ir dialogas atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį skatinant toleranciją, supratimą ir įvairovę; ragina priimti arba stiprinti pranešimo apie diskriminacinį elgesį mechanizmus, taip pat užtikrinti galimybę naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, siekiant padėti panaikinti taip besielgiančių asmenų nebaudžiamumą;

58.pakartoja, kad principingai nepritaria mirties bausmei – neatitaisomai ir nesuderinamai su teise į gyvybę ir draudimu kankinti ir žiauriai, nežmoniškai bei žeminančiai bausmei; pabrėžia, kad ES turi nepaliaujamai siekti visuotinio mirties bausmės panaikinimo ir tai turi būti pagrindinis jos užsienio politikos žmogaus teisių srityje tikslas; pažymi, kad, nepaisant tendencijos kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse imtis veiksmų siekiant panaikinti mirties bausmę, šioje srityje vis dar yra didelių problemų; apgailestauja dėl to, kad kitose ES nepriklausančiose šalyse įvykdytų mirties bausmių skaičius pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius penkerius metus; pakartoja savo raginimą visoms šalims visiškai panaikinti mirties bausmę arba nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą (nuosprendžiams ir vykdymui) – tai būtų pirmas žingsnis siekiant ją panaikinti; šiuo atžvilgiu ragina ES stiprinti diplomatinį angažavimąsi su šalimis, kuriose toliau vykdoma mirties bausmė, raginant diskutuoti ir bendradarbiauti žmogaus teisių klausimais ir teikiant paramą rengiant teismų reformas, kurios galėtų lemti šios bausmės panaikinimą;

59.pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl teisės į minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvę pažeidimų; yra susirūpinęs dėl visame pasaulyje didėjančios netolerancijos skirtingoms religinėms bendruomenėms; apgailestauja dėl savęs priskyrimo religijai ar tikėjimui instrumentalizavimo politiniais tikslais ir religinėms bei tikėjimo mažumoms ir religinėms bendruomenėms priklausančių asmenų atskirties, be kita ko, išstūmimo iš politinio dalyvavimo, taip pat dėl kultūrinę ir istorinę vertę turinčių vietų ir meno kūrinių naikinimo ir vandališko niokojimo tam tikrose ES nepriklausančiose šalyse; pabrėžia, kad laisvė rinktis religiją, tikėti ar netikėti yra žmogaus teisė, už kurią negalima bausti; todėl smerkia vadinamųjų apostazės įstatymų ir šventvagystės įstatymų, kurie lemia žiaurias bausmes, žeminantį elgesį ir kai kuriais atvejais netgi mirties bausmes, egzistavimą ir įgyvendinimą; ragina panaikinti apostazės įstatymus ir šventvagystės įstatymus; pabrėžia, kad specialiajam pasiuntiniui religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos už ES ribų klausimais turėtų būti skiriama daugiau išteklių, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus; pabrėžia, specialusis pasiuntinys turi toliau glaudžiai bendradarbiauti su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais ir Tarybos Žmogaus teisių darbo grupe, papildydami vienas kitą; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti teisės į minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę apsaugą, kelti šiuos klausimus JT žmogaus teisių forumuose ir bendradarbiauti su atitinkamais JT mechanizmais ir komitetais; ragina ES prašyti ES delegacijų teikti ataskaitas dėl minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvės padėties ir jas konsoliduoti;

60.primena, kad, kaip pastebėjo JT specialusis pranešėjas mažumų klausimais, dauguma smurtinių konfliktų visame pasaulyje stimulų yra susiję su mažumų skundais dėl atskirties, diskriminacijos ir nelygybės, susijusių su mažumų žmogaus teisių pažeidimais; pabrėžia, kad reikia integruoti mažumų teisių apsaugą ir kurti apsaugos mechanizmus JT lygmeniu; primena valstybių pareigas savo atitinkamose teritorijose saugoti savo tautinių, etninių, kultūrinių, religinių ar kalbinių mažumų teises; ragina Komisiją remti mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugą visame pasaulyje, be kita ko, kaip prioritetą pagal ES KVTBP „Globali Europa“ žmogaus teisių ir demokratijos teminę programą;

61.pabrėžia, kad, siekiant išlaikyti demokratiją ir klestinčią pilietinę erdvę, itin svarbi yra saviraiškos laisvė ir prieiga prie patikimos ir įvairių šaltinių pateikiamos informacijos; primena, kad demokratinės valstybės gali veikti tik tada, kai piliečiai turi prieigą prie nepriklausomos ir patikimos informacijos, todėl žurnalistai tampa pagrindiniais demokratijos apsaugos veikėjais; todėl yra labai susirūpinęs dėl daugelyje pasaulio šalių vis didėjančių saviraiškos laisvės (ypač žurnalistų) apribojimų: cenzūros arba būtinybės vykdyti savicenzūrą, vadinamųjų užsienio agentų įstatymų, taip pat netinkamo kovos su terorizmu ar kovos su korupcija įstatymų naudojimo siekiant užgniaužti žurnalistų ir pilietinės visuomenės grupių veiklą; yra susirūpinęs dėl neapykantą kurstančių kalbų prieš žurnalistus tiek internete, tiek realiame gyvenime, kurios daro atgrasomąjį poveikį; be to, reiškia susirūpinimą dėl fizinio žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų saugumo ir dėl to, kad konfliktų zonose jie tampa taikiniais; apgailestauja, kad 2024 m. buvo nužudyti 54 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai (dauguma – konfliktų zonose), 550 buvo sulaikyti, 55 buvo laikomi įkaitais, o 95 dingo be žinios;

62.ragina ES skubiai remti patikimas žiniasklaidos ir informavimo priemones, kurios skatina valdžios institucijų atsakomybę ir remia perėjimą prie demokratijos, kartu pabrėždamas, kad reikia išsaugoti pliuralizmo, skaidrumo ir nepriklausomumo principus; atkreipia dėmesį į faktų tikrintojų vaidmenį žiniasklaidos aplinkoje, užtikrinant, kad visuomenė galėtų pasitikėti gaunama informacija; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šios priežasties jie yra pagrindiniai neliberalių režimų, kurie kuria ir skleidžia dezinformaciją, propagandą ir melagingas naujienas, išpuolių taikiniai; smerkia tai, kad SLAPP visame pasaulyje plačiai naudojami siekiant nutildyti žurnalistus, aktyvistus, profesinių sąjungų atstovus ir žmogaus teisių gynėjus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina direktyvą, kuria siekiama apsaugoti žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teisinių veiksmų ir SLAPP; ragina ES nepriklausančių šalių teisės aktų leidėjus parengti teisės aktus tuo pačiu tikslu – tai būtų platesnio masto pastangų siekiant skatinti ir apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą dalis; prašo, kad ES stebėdama, kaip laikomasi tarptautinių susitarimų, atsižvelgtų į išpuolius prieš žiniasklaidos laisvę, taip pat į nuolatinį ir sistemingą teisės į informaciją nykimą;

63.palankiai vertina Komisijos planą pagal Europos demokratijos veiksmų planą finansuoti iniciatyvas, kuriomis būtų remiami žurnalistai teisiniais ir praktiniais klausimais, be kita ko, už ES ribų; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant visame pasaulyje padėti puolamiems žurnalistams ir primena, kad nepriklausomi žurnalistai yra kovos su dezinformacija, kenkiančia demokratinėms šalims, priešakyje; pripažįsta programų, pvz., jau nebeįgyvendinamos programos „Media4Democracy“ ir kitos ES finansuojamos veiklos, įskaitant Europos demokratijos fondo veiklą, indėlį siekiant šio tikslo; stipriai apgailestauja dėl sprendimo sustabdyti finansavimą Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui (Radio Free Europe/Radio Liberty), Laisvosios Azijos radijui (Radio Free Asia) ir „Amerikos balsui“ (Voice of America) – radijo stotims, kurioms tenka itin svarbus vaidmuo kovojant su dezinformacija, propaguojant demokratines vertybes ir perduodant informaciją tose vietose, kur spaudos laisvė yra stipriai apribota arba jos visai nėra; ragina ES padėti skubiai imtis veiksmų ir skirti reikiamą finansavimą siekiant užtikrinti, kad spaudos laisvę ribojančiose šalyse būtų prieinami patikimi naujienų šaltiniai;

64.tebėra labai susirūpinęs dėl visame pasaulyje blogėjančios spaudos laisvės padėties; smerkia žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų cenzūrą taikant vadinamuosius užsienio agentų įstatymus, taip pat kitas autoritarinių ir neliberalių režimų priimtas teisėkūros ir ne teisėkūros priemones;

65.dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą saugoti ir skatinti akademinę laisvę – vieną iš pagrindinių atviros ir demokratinės visuomenės dalių; atkreipia dėmesį į ne tik autoritarinių ir totalitarinių režimų, bet ir kraštutiniųjų bei populistinių jėgų visame pasaulyje vykdomus išpuolius prieš akademinę laisvę; ragina parengti akademinės laisvės lyginamuosius standartus, integruojamus į institucijų kokybės užtikrinimą pagal akademinius reitingus, procedūras ir kriterijus;

66.pabrėžia, kad tokios organizacijos kaip „Radio Free Europe / Radio Liberty“ atlieka nepakeičiamą darbą skatinant demokratiją, žiniasklaidos pliuralizmą ir prieigą prie neutralios informacijos; atkreipia dėmesį į tai, kad ten, kur nutildomas demokratijos balsas, lengvai įsivyrauja prieš demokratines vertybes nukreipta propaganda; pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuoseklų tokių institucijų finansavimą, ir ragina ES padidinti tokių organizacijų finansavimą ir užpildyti tyrimų spragas, kurių gali atsirasti;

67.susirūpinęs pažymi, kad daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyvena aplinkoje, kurioje visiškai arba griežtai apribota akademinė laisvė, o tai turi rimtų pasekmių teisei į mokslą, naudojimuisi mokslo pažangos teikiama nauda bei nuomonės ir saviraiškos laisvei; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares labiau stengtis sustabdyti cenzūrą, grasinimus ar išpuolius prieš akademinę laisvę, ypač mokslininkų laisvės atėmimą visame pasaulyje; palankiai vertina tai, kad akademikai, kuriems gresia pavojus, įtraukti į ES žmogaus teisių gynėjų mechanizmą; ragina Komisiją užtikrinti, kad toliau būtų teikiama aukšto lygmens parama pasauliniam švietimo žmogaus teisių klausimais universitetų tinklui, nes jis suteikė saugią erdvę studentams ir mokslininkams, kuriems teko bėgti iš savo šalių dėl to, kad gynė demokratiją ir žmogaus teises;

68.apgailestaudamas pažymi, kad čiabuvių tautos visame pasaulyje toliau patiria plataus masto sistemingą diskriminaciją bei persekiojimą, įskaitant priverstinį perkėlimą; smerkia savavališkus žmogaus teisių ir žemės gynėjų, kurie gina čiabuvių tautų teises, sulaikymus ir žudymą; pabrėžia, kad čiabuvių tautų teisių ir jų tradicinės praktikos propagavimas yra labai svarbus siekiant tvaraus vystymosi, kovojant su klimato kaita ir išsaugant biologinę įvairovę; primygtinai ragina vyriausybes vykdyti vystymosi ir aplinkosaugos politiką, kuria būtų paisoma čiabuvių tautų ir vietos gyventojų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir kuri būtų įtrauki jų atžvilgiu, laikantis JT DVT; pakartoja savo raginimą ES, jos valstybėms narėms ir jų partneriams tarptautinėje bendruomenėje imtis visų būtinų priemonių, kad būtų pripažintos, apsaugotos ir propaguojamos čiabuvių tautų teisės, įskaitant jų teises į savo kalbas, žemes, teritorijas ir išteklius, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, įskaitant laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principą; ragina visas valstybes užtikrinti, kad čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės būtų įtrauktos į tarptautinės klimato diplomatijos svarstymus ir sprendimų priėmimo procesus; ragina Komisiją toliau skatinti čiabuvių tautų ir ES dialogą ir bendradarbiavimą;

69.smerkia tai, kad autoritariniai, neliberalūs ir totalitariniai režimai nepaiso teisės dalyvauti laisvuose ir sąžininguose rinkimuose; pabrėžia, kad šie režimai rengia netikrus rinkimus siekdami įtvirtinti savo valdžią, nes juose nėra tikros politinės konkurencijos ir pliuralizmo; yra sunerimęs dėl dabartinių rinkimų procesų tendencijų, pvz., vis mažėjančio rinkėjų aktyvumo ir demokratinės veiklos rezultatų arba vis dažniau kylančių ginčų dėl rinkimų patikimumo; labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į augantį kai kurių valstybių kišimąsi į kitų šalių rinkimus taikant hibridinę taktiką; dar kartą patvirtina, kad būtina didinti politinį moterų, jaunimo ir pažeidžiamų grupių atstovavimą ir užtikrinti mažumų dalyvavimą visuomenėje; pabrėžia, kad nepasitikėjimas rinkimų procesu gali padidėti ne tik dėl pažeidimų, bet ir dėl viešų pareiškimų, įskaitant dalyvių pareiškimus; pabrėžia, kad visuomenės požiūris į rinkimų procesą yra toks pat svarbus kaip ir pats procesas, nes manipuliavimas juo gali lemti poliarizaciją arba tikslinius išpuolius; ragina ES nepriklausančias šalis labiau stengtis aiškiai informuoti apie visus savo atitinkamų rinkimų procesų ir sistemų etapus, taip pat apie pažeidimų atveju taikomus atskaitomybės mechanizmus; ragina EIVT ir Komisiją išanalizuoti savo iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti dirbtinio intelekto (DI) keliamus iššūkius rinkimų procesuose, ir apie jas pranešti Parlamentui;

70.pabrėžia prekybos kaip pagrindinės priemonės propaguojant ir gerinant žmogaus teisių padėtį ES šalyse partnerėse vaidmenį; primygtinai ragina Komisiją gerinti ES prekybos, investicijų ir vystymosi politikos koordinavimą ir teikti pirmenybę žmogaus teisių plėtojimui ir jį skatinti įgyvendinant ES prekybos politiką, įskaitant bendrąją lengvatų sistemą plius; vis dėlto pažymi, kad kai kuriose atitinkamose šalyse padėtis pagerėjo nedaug arba visai nepagerėjo; pabrėžia valstybių ir kitų subjektų, pavyzdžiui, korporacijų, atsakomybę švelninti klimato kaitos padarinius, užkirsti kelią šių padarinių neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir skatinti tinkamą politiką laikantis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; apgailestauja dėl žalingo kai kurios pernelyg aktyvios ir išnaudotojiškos verslo veiklos poveikio žmogaus teisėms ir demokratijai; palankiai vertina suderinimą, kurį lėmė priimta Direktyva dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo numatant privalomas ES taisykles dėl atsakingo įmonių elgesio, susijusio su žmogaus, darbo ir aplinkos teisėmis; taip pat palankiai vertina Reglamentą dėl produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, uždraudimo Sąjungos rinkoje Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, uždraudimo Sąjungos rinkoje (COM(2022)0453). ir ragina skubiai jį įgyvendinti valstybių narių lygmeniu; ragina įgyvendinti ES ombudsmeno rekomendaciją dėl skundų nagrinėjimo portalo sukūrimo pagal ES prekybos ir finansines priemones, taip pat pritaikyti Komisijos vieną bendrą prieigą taip, kad būtų galima pateikti skundus dėl žmogaus teisių nuostatų nesilaikymo, o ši prieiga būtų prieinama, pritaikyta piliečiams ir skaidri; ragina ES toliau stengtis išnaikinti vaikų darbą bei priverčiamąjį ir priverstinį darbą; pabrėžia, kaip svarbu imtis taisomųjų priemonių ir suteikti galimybę naudotis teisingumo priemonėmis, kurios atitinka JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, įskaitant finansines ir nefinansines priemones, nustatomas konsultuojantis su nukentėjusiaisiais; ragina Tarybą suteikti plataus užmojo įgaliojimus ES kuo greičiau įsitraukti į vykdomas derybas dėl JT teisiškai privalomos verslo ir žmogaus teisių priemonės;

71.pabrėžia, kad daugelyje pasaulio regionų labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurias vis dažniau valdo moterys, dažnai yra vietos ekonomikos varomoji jėga; pabrėžia, kad MVĮ visame pasaulyje sudaro 90 proc. visų įmonių, sukuria 60–70 proc. darbo vietų ir 50 proc. bendrojo vidaus produkto; pabrėžia MVĮ indėlio svarbą siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti DVT, visų pirma susijusius su skurdo panaikinimu ir deramomis darbo sąlygomis visiems;

72.yra susirūpinęs dėl DI keliamos grėsmės demokratijai ir žmogaus teisėms, ypač jei jis nėra tinkamai reguliuojamas; pabrėžia, kad naujoms ir besiformuojančioms technologijoms reikia priežiūros, tvirto skaidrumo ir tinkamų apsaugos priemonių, taip pat žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio; palankiai vertina 2023 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas dėl skaitmeninės diplomatijos siekiant stiprinti ES vaidmenį ir lyderystę pasaulinio skaitmeninio valdymo srityje, visų pirma jos, kaip demokratijos principais grindžiamų visuotinių skaitmeninių taisyklių rinkinio formuotojos, poziciją; šiuo atžvilgiu palankiai vertina, kad priimtas ES dirbtinio intelekto aktas, kuriuo siekiama suderinti DI taisykles, kad būtų apsaugotos žmogaus teisės, ir naudą, kurią DI gali nešti žmonių gerovei; yra labai susirūpinęs dėl žalingų netinkamo naudojimosi DI ir sintetine sankaita padarinių, ypač moterims ir vaikams; susirūpinęs atkreipia dėmesį į neigiamą melagingo turinio pramonės poveikį teisei į informaciją ir spaudos laisvei, įskaitant sparčią DI plėtrą ir tolesnį dezinformacijos pramonės įgalėjimą „Žurnalistai be sienų“, „2023 m. pasaulio spaudos laisvės indeksas. Žurnalistikai grėsmę kelia melagingo turinio pramonė“, https://rsf.org/en/2023-world-press-freedom-index-journalism-threatened-fake-content-industry.; smerkia naujų ir besiformuojančių technologijų, pvz., veido atpažinimo technologijų ir skaitmeninio sekimo, naudojimą kaip prievartos priemones ir jų naudojimą vis labiau priekabiaujant prie žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų, žurnalistų ir teisininkų, juos bauginant ir persekiojant; ragina Tarybą į ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo sąrašą įtraukti valstybinius ir nevalstybinius subjektus, kurie užsiima tokia praktika; susirūpinęs atkreipia dėmesį į sparčią DI plėtrą karinėse prietaikose, taip pat į galimą autonominių sistemų, kurios galėtų priimti sprendimus dėl gyvybės ar mirties be žmogaus įsikišimo, kūrimą ir diegimą;

73.primena, kad tarptautinė prekyba šnipinėjimo programomis į ES nepriklausančias šalis, kuriose tokios priemonės naudojamos prieš žmogaus teisių aktyvistus, žurnalistus ir vyriausybės kritikus, yra Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių pažeidimas;

74.palankiai vertina tai, kad 2024 m. gegužės mėn. priimta pirmoji Europos Tarybos pagrindų konvencija dėl dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės, kuria siekiama užtikrinti, kad veikla per visą DI sistemų gyvavimo ciklą visiškai atitiktų žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės principus; pakartoja, kad reikia daugiau dėmesio teisės aktuose skirti esminiams pokyčiams, atsirandantiems dėl veiklos, vykdomos per DI sistemų gyvavimo ciklą, kuri gali skatinti žmonių klestėjimą, individualią ir socialinę gerovę, darnų vystymąsi, lyčių lygybę ir visų moterų bei mergaičių įgalėjimą, tačiau taip pat kelia riziką, kad bus sukurta ar padidinta nelygybė ir skatinamas kibernetinis ir fizinis smurtas, įskaitant moterų ir pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų patiriamą smurtą;

75.pabrėžia, kad internetas turėtų būti vieta, kurioje vyrauja saviraiškos laisvė; vis dėlto mano, kad turi būti gerbiamos asmenų teisės; laikosi nuomonės, kad, kai taikytina, veikla, laikoma neteisėta realiame gyvenime, turėtų būti laikoma neteisėta ir internete; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėja interneto išjungimo atvejų; pabrėžia, kad interneto išjungimą dažnai naudoja, be kita ko, autoritariniai režimai, siekdami nutildyti politinius disidentus ir pažaboti politinę laisvę; ragina ES skubiai kovoti su šiuo nerimą keliančiu reiškiniu, be kita ko, apsvarstyti galimybę leisti ES įsisteigusiems paslaugų teikėjams siūlyti saugias ryšių priemones asmenims, iš kurių dėl to buvo atimta prieiga prie interneto; ragina ES tvirtai pasisakyti prieš bet kokius technologijų milžinių bandymus apeiti nacionalines teisės sistemas ir nepriklausomų teismų sprendimus ar jiems pakenkti, taip pat saugoti demokratijos principus ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama išlaikyti rinkimų integralumą, ir saugoti teisę į informaciją, ypač rinkimų laikotarpiu;

76.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, 79-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos pirmininkui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pirmininkui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.