P10_TA(2025)0065Intensyviai energiją vartojančios pramonės šakos2025 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų (2025/2536(RSP))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo mėn. Mario Draghi pranešimą dėl Europos konkurencingumo ateities,

–atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio mėn. Enrico Lettos pranešimą „Daug daugiau nei rinka“,

–atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą „Švarios pramonės kursas. Bendros konkurencingumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gairės“ (COM(2025)0085),

–atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą „Įperkamos energijos veiksmų planas“ (COM(2025)0079),

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį,

–atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.kadangi intensyviai energiją vartojančios pramonės šakos sudaro didelę ES ekonomikos dalį ir atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas, ypač tose vietovėse ir regionuose, kuriuose jos yra koncentruotos; kadangi intensyviai energiją vartojančios pramonės šakos yra labai svarbios ES strateginiam savarankiškumui ir konkurencingumui, taip pat priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, atsižvelgiant į jų energijos pėdsaką;

B.kadangi pereinant prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos ir švarios energijos sistemos turi būti mažinamos energijos kainos ir turi būti atsižvelgiama į visas turimas technologijas, kurios padeda ekonomiškai efektyviausiu būdu siekti ES nulinio ŠESD balanso iki 2050 m. tikslo, vengiant susaistymo poveikio ir atsižvelgiant į skirtingą energijos rūšių derinį valstybėse narėse, be kita ko, kiek tai susiję su atsinaujinančiųjų išteklių energija ir branduoline energija;

C.kadangi technologinis neutralumas yra labai svarbus Europos pramonei, nes juo užtikrinama sąžininga konkurencija, skatinamos inovacijos ir remiamas perėjimas prie švarios energijos neteikiant pirmenybės konkrečioms technologijoms; kadangi išlaikant neutralią reguliavimo sistemą įmonės gali pasirinkti veiksmingiausius ir tvariausius sprendimus, pagrįstus rinkos poreikiais, o ne politikos formuotojų nustatytais prioritetais pagal principą „iš viršaus į apačią“; kadangi šiuo požiūriu skatinamos investicijos, didinamas konkurencingumas ir sudaromos sąlygos pramonei prisitaikyti prie naujų technologijų;

D.kadangi elektrifikacija yra intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pagrindas; kadangi intensyviai energiją vartojančios pramonės šakos apima sektorius, kuriuose iškastiniai ištekliai naudojami temperatūros, slėgio ar reakcijos reikalavimams patenkinti, pvz., cheminių medžiagų, plieno, popieriaus, plastikų, kasybos, naftos perdirbimo, cemento, kalkių, spalvotųjų metalų, stiklo, keramikos ir trąšų sektorius, kuriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sunku sumažinti dėl to, kad jos yra būdingos procesui, arba dėl didelių kapitalo ar veiklos išlaidų arba žemo technologinės brandos lygio;

E.kadangi energijos kainų skirtumas tarp ES ir JAV bei Kinijos kenkia ES pramonės konkurencingumui; kadangi padidėjusios ir nepastovios iškastinio kuro kainos daro didelį poveikį elektros energijos kainoms, o prieinamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių kainos neatsispindi sąskaitose už energiją;

F.kadangi nepakankamai integruota energetikos sąjunga kelia papildomų iššūkių intensyviai energiją vartojančioms pramonės šakoms, visų pirma kiek tai susiję su tarpvalstybinių jungčių trūkumu ir ribotu švarios energijos prieinamumu dėl ilgų leidimų išdavimo procedūrų arba didelių kapitalo ar veiklos išlaidų, taip pat tinklo perkrovos;

G.kadangi apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) davė ilgalaikių investicijų signalus ir padėjo 47 proc. sumažinti sektoriuose, kuriems taikoma ATLPS, išmetamą teršalų kiekį; kadangi nuo ATLPS įvedimo energijos rinka iš esmės pasikeitė, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą ir perėjimo nuo dujotiekiais tiekiamų dujų prie suskystintų gamtinių dujų (SGD); kadangi anglies dioksido rinkos skaidrumo stoka gali trukdyti intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų konkurencingumui; kadangi ATLPS pajamos valstybėse narėse naudojamos nevienodai ir jomis nepakankamai remiamas intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas;

H.kadangi nereikalinga reglamentavimo našta ir ilgai trunkančios leidimų išdavimo procedūros kenkia verslo scenarijui investuoti į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą Europoje; kadangi viršesnio viešojo intereso koncepcija yra numatyta ES teisės aktuose; kadangi sudėtingas ir fragmentiškas ES finansavimas trukdo laiku investuoti į nulinio ŠESD balanso technologijas ir skaitmenizaciją, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

I.kadangi būtinų privačiųjų investicijų trūkumas gali trukdyti intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui; kadangi pernelyg didelė priklausomybė nuo valstybės pagalbos gali turėti nepageidaujamų pasekmių – padidinti skirtumus ir iškraipyti konkurenciją visoje ES;

J.kadangi ES priklausomybė nuo pirminių ir antrinių žaliavų ir ribotos galimybės (tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu) jų gauti kelia didelių iššūkių intensyviai energiją vartojančioms pramonės šakoms; kadangi žiediškumas ir efektyvumas gali padėti sumažinti metinius investicijų į pramonę ir energijos tiekimą poreikius; kadangi šiuo metu į ES nepriklausančias šalis eksportuojami juodieji metalai sudaro daugiau kaip pusę viso ES atliekų eksporto, todėl kyla susirūpinimas dėl tinkamo jų apdorojimo;

K.kadangi nesąžininga konkurencija iš ES nepriklausančių šalių, įskaitant subsidijuojamus perteklinius pajėgumus, yra didelis iššūkis ES įmonėms; kadangi daugelis pasaulio regionų šiuo metu neturi ambicingų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų, todėl didėja anglies dioksido nutekėjimo rizika;

L.kadangi esminė intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų pertvarka negali pavykti nedalyvaujant vietos ir regionų bendruomenėms, darbuotojams ir socialiniams partneriams, kuriems pertvarka daro didelį poveikį;

1.pakartoja savo įsipareigojimą siekti ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų ir vykdyti stabilią ir nuspėjamą klimato ir pramonės politiką;

2.ragina valstybes nares paspartinti švarios energijos projektų leidimų išdavimo ir licencijavimo procesus, užtikrinant administracinius pajėgumus, ir sudaryti palankesnes sąlygas prisijungti prie tinklo, kad būtų galima vietoje gaminti švarią energiją, ypač atokiose vietovėse; pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir elektrifikacijos augimas pareikalaus didžiulių investicijų į elektros tinklus, lankstumą, kaupimą ir paskirstymo tinklus; ragina Komisiją neapsiriboti viršesnio viešojo intereso koncepcija ir parengti sprendimus, kaip paspartinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektus;

3.mano, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant įgyvendinti elektros energijos rinkos modelio (EMD) taisykles, visų pirma skatinti sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis (EEPS) ir abipusius sandorius dėl kainų skirtumo (SDS), kad būtų sumažintas intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų kintamumas ir energijos sąnaudos; ragina Komisiją pasiūlyti skubias priemones, kuriomis būtų šalinamos dabartinės kliūtys, trukdančios pasirašyti ilgalaikius susitarimus, ypač MVĮ, naudojant rizikos mažinimo priemones ir garantijas, įskaitant valstybės garantijas, pvz., Europos investicijų banko (EIB); siūlo pagal EMD išnagrinėti papildomus iškastinio kuro kainų atsiejimo nuo elektros energijos kainų būdus, be kita ko, siekiant skatinti ilgalaikes sutartis pagal įperkamos energijos veiksmų planą, ir paspartinti trumpalaikių rinkų analizę iki 2025 m., siekiant apsvarstyti alternatyvias rinkos modelio galimybes;

4.ragina Komisiją įvertinti galimybę didinti valstybių narių intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų geriausios praktikos, pvz., Italijos energijos išskyrimo mechanizmo, mastą; ragina Komisiją parengti rekomendacijas, kaip sumažinti didėjančių energijos kainų poveikį vartotojams, ypač intensyviai energiją vartojančioms pramonės šakoms, pvz., mažinant mokesčius ir rinkliavas ir suderinant tinklo mokesčius, kartu užtikrinant viešąsias investicijas į elektros tinklus;

5.ragina stiprinti energetikos sistemos integraciją, visų pirma kiek tai susiję su tarpvalstybinėmis jungtimis, kad būtų užtikrintas atsparus švarios energijos tiekimas; prašo daugiau investuoti į lankstumą, pvz., kaupimą, įskaitant hidroakumuliaciją ir šilumos bei atliekinės šilumos kaupimą, ir reguliavimą apkrova, kad būtų optimizuotas tinklo stabilumas; primena energijos vartojimo efektyvumo svarbą mažinant išlaidas;

6.pabrėžia, kad svarbu palaipsniui riboti priklausomybę nuo gamtinių dujų, kai tik tai tampa įmanoma; pabrėžia, kad kai kurie sektoriai trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu negali iš esmės remtis elektrifikacija; pabrėžia, kad anglies dioksido surinkimas, naudojimas ir saugojimas atlieka svarbų vaidmenį mažinant sektorių, kuriuose sunku sumažinti išmetamą teršalų kiekį, priklausomybę nuo iškastinio kuro ir gaminant mažo anglies dioksido pėdsako produktus, įskaitant mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį; ragina valstybes nares tam laikotarpiui šiems konkretiems sektoriams parengti priemones, kurios tinkamai pagrįstais atvejais padėtų spręsti dujų kainų šuolių problemą; ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas dujų tiekimas mažesnėmis sąnaudomis, sudarant sąlygas telkti paklausą, remiantis „AggregateEU“ mechanizmu, ir bendrai pirkti dujas, kartu išlaikant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus; pabrėžia, kad svarbu skatinti sudaryti stabilias sutartis su dujų tiekėjais, įvairinti tiekimo maršrutus ir didinti rinkos skaidrumą bei stabilumą, laikantis galiojančių teisės aktų; ragina būsimos ATLPS peržiūros metu atlikti poveikio vertinimą, kad būtų išnagrinėtas dujų rinkos ir CO2 kainų santykis ir rinkos stabilumo rezervo bei jo parametrų vaidmuo;

7.ragina Komisiją remti intensyviai energiją vartojančias pramonės šakas diegiant švarias ir nulinio ŠESD balanso technologijas, įskaitant anglies dioksido surinkimą, naudojimą ir saugojimą bei mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį, taip pat energiją taupančius gamybos metodus, stiprinant finansavimo mechanizmus ir užtikrinant, kad valstybės narės veiksmingai naudotų ATLPS pajamas; ragina ES lygmens paramą papildyti valstybės pagalba, kuri leistų teikti tikslingą technologiškai neutralią paramą intensyviai energiją vartojančioms pramonės šakoms, kartu išsaugant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje;

8.ragina iki kitos daugiametės finansinės programos (DFP) padidinti programos „InvestEU“ finansavimą ir skirti likusias pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skirtas paskolas investicijoms į intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą remti; pažymi, kad Europos strateginių technologijų platforma jau suteikia lankstumo įgyvendinant dabartines programas, tačiau to nepakanka; primygtinai reikalauja, kad būsimoje DFP būtų padidintas finansavimas intensyviai energiją vartojančioms pramonės šakoms remti, pasitelkiant Inovacijų fondą ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos paketą arba konkurencingumo fondą; pabrėžia, kad reikia plėsti Europos vandenilio banką ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo programą; ragina Komisiją būsimame spartesnio pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo akte remtis Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1735 dėl priemonių sistemos Europos nulinio balanso technologijų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (OL L, 2024/1735, 2024 6 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1735/oj)., siekiant supaprastinti leidimų išdavimo ir strateginio projekto statuso suteikimo procesus;

9.pabrėžia, kad reikia supaprastinti biurokratines procedūras siekiant padidinti privačių investicijų patrauklumą ir remti intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų pertvarką; mano, kad tiek programa „InvestEU“, tiek EIB yra labai svarbūs skatinant privatųjį finansavimą, ypač taikant rizikos mažinimo priemones;

10.pabrėžia, kad reikia užtikrinti prieigą prie ypatingos svarbos žaliavų; pabrėžia, kad būsimu žiedinės ekonomikos aktu turėtų būti pagerintas išteklių naudojimo efektyvumas, be kita ko, geriau tvarkant produktų, kurių sudėtyje yra ypatingos svarbos žaliavų, atliekas, taip pat skatinant antrinių žaliavų paklausą ir prieinamumą; pabrėžia, kad reikia apibrėžti tas antrines žaliavas, kurios yra strateginės ir kurioms turėtų būti taikoma eksporto stebėsena, pvz., plieno ir metalo laužą, ir spręsti bet kokio jų pasiūlos ir paklausos disbalanso problemą, be kita ko, išnagrinėjant galimybę taikyti eksporto apribojimus; primygtinai reikalauja užtikrinti veiksmingą Atliekų vežimo reglamento vykdymą 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1157 dėl atliekų vežimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1257/2013 ir (ES) 2020/1056 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 (OL L, 2024/1157, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1157/oj).;

11.ragina Komisiją visapusiškai ir veiksmingai naudotis prekybos apsaugos priemonėmis; ragina Komisiją iki dabartinių plieno apsaugos priemonių galiojimo pabaigos 2026 m. rasti nuolatinį nesąžiningos konkurencijos ir struktūrinių perteklinių pajėgumų problemos sprendimą; ragina Komisiją bendradarbiauti su JAV dėl paskelbtų tarifų ES importui ir vengti bet kokios žalingos eskalacijos;

12.pabrėžia, kad veiksmingas pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES pramonei ir užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui, atsižvelgiant į lygiagretaus laipsniško nemokamų ATLPS apyvartinių taršos leidimų panaikinimo poveikį ir riziką, kad padidės gamybos sąnaudos; ragina Komisiją spręsti išteklių perskirstymo ir PADKM apėjimo rizikos klausimą; be to, prašo įgyvendinti veiksmingą sprendimą ES eksportuotojams ir išnagrinėti galimybę jį taikyti ir kitiems sektoriams ir galutinės grandies produktams, prieš tai atlikus poveikio vertinimą;

13.ragina sukurti švarių ir žiedinių Europos produktų eksperimentines rinkas taikant su kaina nesusijusius kriterijus ES viešuosiuose pirkimuose, pvz., tvarumą ir atsparumą bei Europos teikiamą pirmenybę strateginiams sektoriams, taip pat ekonomiškai efektyviai kuriant savanoriškas ženklinimo sistemas ir minimalius ES turinio reikalavimus;

14.pabrėžia teisingos pertvarkos svarbą siekiant padėti nuo intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų labai priklausomoms vietovėms, išlaikant ir kuriant kokybiškas darbo vietas vykdant darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas ir veiksmingai naudojant regioninius paramos mechanizmus, pvz., Teisingos pertvarkos fondą ir Sanglaudos fondą; pabrėžia, kad viešoji parama bus labai svarbi intensyviai energiją vartojančių pramonės šakų pertvarkai ir kad ši parama turėtų būti susieta su jų įsipareigojimu užtikrinti užimtumą ir darbo sąlygas bei užkirsti kelią perkėlimui į kitas šalis; palankiai vertina įgūdžių sąjungos iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti tinkamą įgūdžių ir darbo rinkos poreikių atitiktį;

15.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.