1.pripažįsta, kad EIB veiksmingai ir efektyviai veikė aplinkoje, kuriai būdingi dideli pasauliniai iššūkiai, įskaitant geopolitinę įtampą, klimato kaitos poveikį ir kitus pasaulio ekonomikai įtakos turinčius veiksnius; siūlo išnagrinėti EIB veiksmingumą ir efektyvumą atliekant apgalvotą analizę, ypač daug dėmesio skiriant konkurencingumui ir augimui daromam poveikiui;

2.pripažįsta, kad EIB finansavimas tampa vis svarbesnis esant didelėms palūkanų normoms ir ribotiems viešiesiems finansams; tikisi, kad EIB, atsižvelgdamas į sudėtingas ekonomines prognozes ir didėjančią pasaulinę konkurenciją, imsis priemonių ES konkurencingumui kylančioms kliūtims, pvz., nepastovioms energijos kainoms, įgūdžių trūkumui pagrindiniuose sektoriuose ir nepakankamoms investicijoms į inovacijas ir naujas technologijas, šalinti;

3.pažymi, kad pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) EIB grupė pasiekė gerų konsoliduotų rezultatų, kurie 2023 m. siekė 2,272 mlrd. EUR, palyginti su 2,327 mlrd. EUR 2022 m., o tai rodo 2,4 proc. sumažėjimą palyginti su ankstesniais metais; ragina atlikti išsamią veiksnių, prisidėjusių prie šio sumažėjimo, analizę, ypač atsižvelgiant į tai, kad šis laikotarpis pasižymėjo stabiliu ekonomikos augimu; pastebi, kad 2023 m. EIB rezervai siekė daugiau kaip 56 mlrd. EUR, t. y. išaugo, palyginti su 53,9 mlrd. EUR 2022 m. ir 36 mlrd. EUR 2014 m.;

4.pažymi, kad bendras EIB likvidumo rodiklis iki 2023 m. pabaigos toli gražu neviršijo vidaus ribų ir kad 2023 m. EIB bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas buvo 33,1 proc., t. y. gerokai didesnis už Europos Centrinio Bank (ECB) prižiūrimų svarbių įstaigų vidutinį koeficientą tuo metu; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti palankų rinkos finansavimą lengvatinėmis palūkanų normomis labai svarbu išlaikyti EIB AAA reitingą su stabiliomis perspektyvomis ir jis turi būti išsaugotas; pabrėžia, kad aukštas EIB kreditingumas yra labai svarbus jo sėkmingam verslo modeliui;

5.ragina EIB išlaikyti tvirtą kapitalo padėtį ir stabiliai didelį pelną, tačiau pažymi, kad Bankas gali absorbuoti galimus grąžos svyravimus nepakenkdamas akcininkų kapitalui ar kredito reitingui, yra pajėgus prisiimti didesnę riziką strateginių investicijų srityje ir yra gerai pasirengęs daugiau investuoti į rizikingesnius novatoriškus projektus, į kuriuos privatų kapitalą vis dar investuojama nenoriai;

6.ragina EIB padidinti institucinį skaidrumą skelbiant išsamesnius direktorių valdybos posėdžių protokolus, įskaitant balsų skaičiavimo protokolus ir su konkrečiais projektais susijusius pagrindimus, kartu laikantis teisėto konfidencialumo, kai tai griežtai būtina;

7.pabrėžia, kad 2023 m. EIB iš viso išmokėjo 54,4 mlrd. EUR ( iš kurių 53,4 mlrd. EUR – iš EIB nuosavų išteklių), palyginti su 54,3 mlrd. EUR 2022 m. (iš kurių 53,3 mlrd. EUR buvo iš nuosavų išteklių); pažymi, kad EIF išmokos privataus kapitalo investicijoms 2023 m. siekė 139,7 mln. EUR, palyginti su 113,7 mln. EUR 2022 m.; pažymi, kad, remiantis EIB Ekonomikos departamento ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro bendrai sukurtu ekonominiu modeliu, EIB grupės bendros investicijos ES 2023 m. iki 2027 m. turėtų sukurti apie 1 460 000 naujų darbo vietų 27 šalių Europos Sąjungoje ir padidinti ES BVP 1,03 procentinio punkto; ragina EIB grupę užtikrinti labiau subalansuotą geografinį investicijų pasiskirstymą, kad būtų kuo labiau padidintas jų poveikis visuose ES regionuose, skatinant darnų ir įtraukų augimą visoje Sąjungoje, ypatingą dėmesį skiriant nepakankamai atstovaujamoms ir mažiau išsivysčiusioms vietovėms;

8.primena, kad EIB statutu reikalaujama užtikrinti geografinę pusiausvyrą tarp jo darbuotojų ir kad darbuotojų atranka turi būti grindžiama nuopelnais, kartu atsižvelgiant į sąžiningą visų valstybių narių piliečių atstovavimą; ragina banką nuolat stebėti geografinę pusiausvyrą tarp savo darbuotojų ir prireikus atitinkamai pakoreguoti įdarbinimo procesą;

9.atkreipia dėmesį į EIB grupės įsipareigojimą griežtai kovoti su sukčiavimu mokesčiais, mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu; ragina toliau didinti skaidrumą, susijusį su galutiniais paramos gavėjais, stebėsenos mechanizmais ir prieiga prie viešos informacijos, kad būtų užtikrinta visapusiška atskaitomybė;

10.pabrėžia, kad EIB, kaip ES organas, turėtų visapusiškai suderinti savo skaidrumo praktiką su standartais, nustatytais Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43 ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2001/1049/oj). dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais; ragina Banką užtikrinti proaktyvų su finansuojamais projektais ir priimtais sprendimais susijusių dokumentų atskleidimą, taikant tik ribotas ir pagrįstas išimtis; pakartoja, kad svarbu užtikrinti realią galimybę visuomenei susipažinti su informacija, nes tai yra institucinės atskaitomybės pagrindas;

11.palankiai vertina 2023 m. gruodžio 13 d. priimtą EIB grupės 2024–2026 m. veiklos planą, kuriame išdėstyti per kitus trejus metus EIB grupės strategijai įgyvendinti skirti prioritetai ir veikla; ragina prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų, įskaitant supaprastinimą ir biurokratijos mažinimą, siekiant pašalinti kliūtis MVĮ finansavimui, kuris turi būti žymiai padidintas; pripažįsta, kad didesnės rizikos veiklos ir įgaliojimų didinimas yra labai svarbus siekiant veiksmingai remti didelės pridėtinės vertės ir novatoriškus sektorius;

12.primena, kad EIB grupei pagal programos „InvestEU“ reglamentą skirta 75 proc. (19,6 mlrd. EUR) ES biudžeto garantijos 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/523/oj).; pabrėžia, kad vien 2023 m. EIB pagal programą „InvestEU“ patvirtino 30 operacijų, kurių bendra vertė – 9,1 mlrd. EUR; mano, kad norint išlikti konkurencingiems reikia didelių investicijų, visų pirma iš privačiojo sektoriaus; mano, kad sutelkus dėmesį į novatoriškus projektus, startuolius ir veiklą plečiančias įmones padidėtų Europos konkurencingumas ir augimas; pažymi, kad tam reikia sutelkti privačiąsias investicijas; todėl ragina EIB imtis svarbesnio vaidmens strateginiame rizikos mažinime teikiant garantijas, taip skatinant privataus kapitalo investicijas;

13.ragina EIB grupę, kai įmanoma ir laikantis duomenų apsaugos pareigų, sistemingai atskleisti galutinius savo finansavimo operacijų, ypač susijusių su pagal ES biudžeto garantijas ir įgaliojimus remiamais projektais, paramos gavėjus, kad būtų užtikrintas visuomenės pasitikėjimas ir priežiūra;

14.pabrėžia, kad pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą EIB valdo 87 Komisijos suteiktus įgaliojimus, o įskaičiavus pasidalijamojo valdymo ir vietos valdžios bei valstybių narių priskirtus įgaliojimus jų skaičius padidėja iki maždaug 130, ir pažymi, kad EIB per metus pateikia ne mažiau kaip 457 ataskaitas dėl šių įgaliojimų; pažymi, kad siekiant sudaryti sąlygas geriau panaudoti išteklius būtina mažinti biurokratiją ir paprastinti procedūras;

15.pabrėžia, kad EIB valdo šešis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) įgaliojimus keturiose valstybėse narėse, pasirašytus 2021 m. (Graikija ir Italija), 2022 m. (Rumunija) ir 2024 m. (Ispanija), kurių bendra vertė siekia 8,7 mlrd. EUR; pripažįsta, kad patvirtinus su išlaidomis nesusijusiu finansavimu grindžiamas priemones, kurių taikymas labai išsiplėtė įsigaliojus EGADP, iš esmės padidėja klaidų ir dvigubo finansavimo rizika; reiškia susirūpinimą dėl EGADP įgyvendinimo skaidrumo, audito ir stebėsenos; ragina EIB bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant spręsti valdžios pajėgumų apribojimų ir techninių įgūdžių stokos problemas, siekiant užtikrinti, kad EGADP ištekliai būtų valdomi kuo veiksmingiau, derinant juos su nacionalinėmis struktūromis ir laikantis visų EGADP taikomų ataskaitų teikimo reikalavimų, visų pirma įgyvendinant investicinius projektus ir reformas; primygtinai ragina Komisiją ir EIB, jam atliekant patariamąjį vaidmenį, nesiūlyti naujų finansavimo mechanizmų, grindžiamų EGADP modeliu, nesiėmus taisomųjų priemonių, be kita ko, būsimoje daugiametėje finansinėje programoje po 2027 m.; pabrėžia, kad, nors EIB siekia supaprastinimo, jis neturi kenkti ES išteklių valdymo patikimumui ar gebėjimui užtikrinti priežiūrą ir atskaitomybę, kaip numatyta Sutartyse;

16.ragina atlikti nepriklausomą išsamų visų EIB grupės valdomų rizikos pasidalijimo priemonių, įskaitant susijusias su EGADP, auditą, siekiant užtikrinti aukščiausius skaidrumo, atskaitomybės ir dvigubo finansavimo rizikos išvengimo standartus;

17.atkreipia dėmesį į nuolatinę EIB paramą energijos tiekimo saugumui, kuri daugiausia pasireiškia elektros tinklų ir tarpvalstybinės infrastruktūros stiprinimu, energijos paklausos mažinimu vykdant energijos vartojimo efektyvumo projektus ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos gamybos skatinimu; palankiai vertina tai, kad EIB remia naujus energetinio saugumo aspektus, pvz., paklausos atsaką ir energijos kaupimą, ir skatina vystyti tvarų energetikos pertvarkai reikalingų ypatingos svarbos žaliavų tiekimą; ragina skubiai išanalizuoti tikrąjį iki šiol įgyvendintų projektų poveikį, ypač jų poveikį energijos prieinamumui ir kainai, taigi ir bendram Europos įmonių konkurencingumui;

18.pakartoja, kad reikia spręsti energijos nepritekliaus problemą, ir pabrėžia, kad reikia teisingos ir įtraukios energetikos pertvarkos; primena, kad energetikos krizė gilina infliaciją, didina apsirūpinimo maistu nesaugumą ir apsunkina namų ūkių biudžetus; ragina EIB pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu ir Modernizavimo fondu siekiant paremti labiausiai energetikos pertvarkos paveiktus regionus ir gyventojus; pabrėžia, kad svarbu naudoti Teisingos pertvarkos mechanizmą siekiant paremti laipsniško iškastinio kuro atsisakymo paveiktus darbuotojus ir regionus, užtikrinant galimybes persikvalifikuoti ir gauti kokybiškas darbo vietas; pripažįsta, kad daugelis sektorių susiduria su iššūkiais, kylančiais dėl bendro prisitaikymo prie Žaliojo kurso tikslų ir energetikos krizės bei infliacijos padarinių poveikio; pabrėžia, kad norint paspartinti novatoriškų mažo anglies dioksido pėdsako technologijų diegimą reikia sumažinti jų sąnaudas iki tokio lygio, kuris būtų konkurencingas su iškastinio kuro sąnaudomis, ir prisitaikyti prie vykdomos žaliosios politikos reformos;

19.pripažįsta, kad planas „REPowerEU“ yra labai svarbus naujas ES politinio atsako į energetikos krizę elementas; atkreipia dėmesį, jog 2023 m. liepos mėn. EIB grupė padidino 2022 m. spalio mėn. įsipareigojimo finansavimo tikslus nuo 30,0 mlrd. EUR (iki 2027 m.) iki 45,0 mlrd. EUR (planas „REPowerEU+“), kad galėtų sustiprinti pastangas remti ES energetinį saugumą; ragina parengti aiškią galimo energetikos projektų dvigubo finansavimo apžvalgą;

20.pabrėžia, kad 2023 m. EIB su energetika susijusiems projektams suteikė maždaug 21,4 mlrd. EUR finansavimą, iš jų apie 19,8 mlrd. EUR Europos Sąjungoje, o 1,6 mlrd. EUR – už ES ribų; mano, kad būtina padidinti ne tik su energetika susijusių projektų finansavimo apimtį, bet ir investicijų veiksmingumą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia bendro EIB pasiūlymo dėl kompetentingos techninės pagalbos ir novatoriškos finansinės paramos svarbą ir ragina Banką išplėsti ekonominės veiklos vykdytojams siūlomų novatoriškų finansavimo produktų asortimentą, neapsiribojant standartiniu rinkos pasiūlymu;

21.tiki, kad vandenilis ir jo išvestiniai produktai, ypač kai jie gaunami iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos,gali labai prisidėti siekiant ES dekarbonizacijos tikslų ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; primygtinai ragina EIB imtis vadovaujamo vaidmens telkiant privačiąsias investicijas, kurios yra labai svarbios siekiant padidinti vandenilio gamybą visoje ES, kartu užtikrinant technologinį neutralumą ir remiant įvairius novatoriškus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimus, įskaitant tolesnius mokslinius tyrimus, kuriais siekiama didinti ir stabilizuoti vandenilio technologijų veiksmingumą; ragina Banką atsižvelgti į tokių projektų ekonominį efektyvumą, vertinant visą jų gyvavimo ciklą;

22.palankiai vertina svarbų EIB grupės vaidmenį remiant ES gynybos ir saugumo politiką teikiant finansavimą ir pritraukiant privačiąsias investicijas, kad būtų padidintas Sąjungos strateginis savarankiškumas ir atsparumas; pabrėžia EIB investicinių pajėgumų svarbą remiant iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie ES gynybos pramonės stiprinimo, kibernetinio saugumo infrastruktūros plėtojimo ir inovacijų skatinimo ypatingos svarbos gynybos technologijų srityje;

23.palankiai vertina tai, kad saugumas ir gynyba yra vienas iš pagrindinių Banko prioritetų jo 2024–2027 m. strateginėse veiksmų gairėse; pabrėžia, kad 2024 m. gegužės mėn. EIB direktorių valdyba patvirtino EIB grupės saugumo ir gynybos pramonės veiksmų planą, kuris parengtas pagal EIB grupės 2022 m. Strateginę Europos saugumo iniciatyvą, kuria siekiama remti inovacijas dvejopo naudojimo technologijų srityje, kad būtų padidinta parama ES saugumo ir gynybos pramonei; su pasitenkinimu pažymi, kad EIB grupė teikia paramą saugumo ir gynybos sektoriaus MVĮ ir novatoriškiems startuoliams pagal dvejopo naudojimo principą, laikydamasi patikimo civilinio naudojimo kriterijaus, bet nebetaikydama pajamų kriterijaus; palankiai vertina 2025 m. kovo 21 d. EIB direktorių valdybos sprendimą išplėsti banko taikomus tinkamumo finansuoti Europos saugumo ir gynybos pramonę ir infrastruktūrą kriterijus, užtikrinant, kad reikalavimų neatitinkančios veiklos aprėptis būtų kuo labiau apribota;

24.palankiai vertina tikslines EIB investicijas į gynybos ir civilinę infrastruktūrą ir pabrėžia, kad reikia strateginių investicijų į technologijas, kurios naudojamos tiek civiliniams, tiek gynybos tikslams, laikantis platesnių ES tikslų skatinti inovacijas ir didinti Sąjungos saugumą; ragina EIB grupę atlikti savo naujos dvejopo naudojimo prekių politikos išplėtimo poveikio peržiūrą;

25.pabrėžia MVĮ, startuolių ir vidutinės kapitalizacijos įmonių svarbą saugumo ir gynybos pramonėje ir kuriant bendrą Europos gynybos rinką; mano, kad mažesni subjektai atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant Sąjungos pajėgumus ir savarankiškumą kurti novatoriškus gynybos produktus; ragina EIB toliau remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) srityje, visų pirma sudarant sąlygas mažesniems subjektams dalyvauti gynybos produktų tiekimo grandinėse; pabrėžia, kad didesnės EIB investicijos į gynybos sektorių gali paskatinti komercinių bankų investicijas toje pačioje srityje, ir mano, kad šiuo atžvilgiu būtina padidinti skolinimo MVĮ lankstumą;

26.pažymi, kad gynybos ir saugumo sektoriui remti skirti ištekliai daugiausia skiriami iš Europos gynybos fondo (EGF) (8 mlrd. EUR), EIB Strateginės Europos saugumo iniciatyvos (8 mlrd. EUR) ir Europos gynybos pramonės programos (EGPP) (1,5 mlrd. EUR); ragina paskirstyti specialų kapitalą gynybai ir toliau koreguoti kriterijus atitinkančių investicijų apimtį, kad būtų įgyvendintas plataus užmojo tikslas prisidėti prie Europos taikos ir saugumo užtikrinimo, numatytas EIB grupei Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m.; palankiai vertina EIB dabartinės 8 mlrd. EUR vertės Strateginės Europos saugumo iniciatyvos integravimą į horizontalųjį ilgalaikį viešosios politikos tikslą ir finansavimui šioje srityje taikomos iš anksto nustatytos viršutinės ribos panaikinimą; mano, kad šios priemonės leis Bankui patenkinti investicijų į saugumą ir gynybą poreikius, kartu užtikrinant jo veiklos tęstinumą ir tvirtą finansinę padėtį; mano, kad 2024 m. birželio mėn. Valdytojų tarybos sprendimas padidinti Banko sverto koeficientą sudarys sąlygas didesnėms investicijoms strateginės svarbos srityse, be kita ko, saugumo ir gynybos srityse;

27.pabrėžia, kokią pridėtinę vertę teikia novatoriškos priemonės, kurias EIB pradėjo taikyti siekdamas paspartinti investicijas į saugumą ir gynybą, bei vieno langelio principas, pagal kurį klientams ir išorės suinteresuotiesiems subjektams teikiama ekspertinė pagalba siekiant supaprastinti prieigą prie pagal Strateginę Europos saugumo iniciatyvą teikiamo finansavimo ir paspartinti jo skyrimą; ragina EIB toliau plėtoti ir įgyvendinti sutartas priemones, kuriomis supaprastinamos klientų procedūros ir toliau spartinami investavimo procesai, kartu užtikrinant, kad būtų išlaikytas AAA reitingas;

28.su dėkingumu atkreipia dėmesį, kad 2023 m. birželio mėn. EIB patvirtino pagal Strateginę Europos saugumo iniciatyvą ES investicijoms į saugumą 2022–2027 m. laikotarpiui numatytos sumos padidinimą nuo 6,0 mlrd. EUR iki 8,0 mlrd. EUR, į iniciatyvą įtraukdamas ir kosmoso bei kibernetinio saugumo sektorius; ragina EIB stiprinti institucinę partnerystę su ES kosmoso programos agentūra ir kitais galimai svarbiais partneriais, laikantis ES konkurencijos taisyklių;

29.palankiai vertina EIB bendradarbiavimą su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant valstybių narių vyriausybes, Europos gynybos agentūrą (EGA) ir NATO inovacijų fondą; ypač vertina EIB grupės bendradarbiavimą su EGA ir palankiai vertina tai, kad 2024 m. spalio 3 d. šios institucijos pasirašė atnaujintą susitarimo memorandumą, kuris leis joms stiprinti strategines partnerystes ir kartu nustatyti finansavimo poreikius, siekiant geriau remti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas saugumo ir gynybos srityje Sąjungoje;

30.ragina EIB toliau stiprinti tokį bendradarbiavimą su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant didinti poveikį, sinergiją ir papildomumą su ES gynybos programomis, užtikrinant, kad jo investicijos papildytų platesnius ES gynybos politikos tikslus ir padėtų pasiekti masto ekonomiją Europos gynybos pajėgumų srityje; prašo EIB didinti regioninį saugumą ir atsparumą, ypač Rytų Europoje ir Viduržemio jūros regione, sukuriant infrastruktūrą, kuria būtų remiamas regioninis saugumas ir skatinamas glaudesnis ES valstybių narių bendradarbiavimas gynybos klausimais; be to, pabrėžia, kad svarbu išnagrinėti bendradarbiavimo su NATO inovacijų fondu galimybes, siekiant pagerinti technologijų startuolių galimybes gauti finansavimą, kartu diegiant EIF gynybai skirto nuosavo kapitalo priemonę;

31.prašo EIB prisiimti didesnę riziką finansuojant projektus, kuriuos vykdant užtikrinamos esminės paslaugos ir aiški ilgalaikė ir išmatuojama nauda; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina EIB grupės veiksmus ir priemones būsto ir socialinės infrastruktūros srityje, kuriais prisidedama prie įperkamo būsto, socialinės įtraukties ir regioninės plėtros, kartu remiant tvarumą ir inovacijas; ragina EIB teikti pirmenybę investicijoms į šiuos tikslus, siekiant geresnio ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir regioninės sanglaudos, kartu remiant ES tvarumo tikslus; ragina Banką sutelkti dėmesį į tvarią miestų plėtrą ir įtraukų augimą užtikrinant, kad ES būsto ir infrastruktūros poreikiai būtų patenkinti siekiant stipresnės, darnesnės ir klestinčios Europos;

32.pabrėžia, kad būsto įsigijimo ir nuomos kainos pastaraisiais metais gerokai padidėjo, dėl to sumažėjo daugelio ES didmiesčių vietovių įperkamumas ir apribotos galimybės gauti būstą; pabrėžia, kad EIB turi imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant būsto krizę; palankiai vertina paramos socialinei infrastruktūrai įtraukimą į EIB grupės aštuonis strateginius 2024–2027 m. prioritetus ir sutinka, kad, siekiant didinti našumą ir kurti stiprią ir atsparią visuomenę, labai svarbu investuoti į efektyviai energiją naudojantį, tvarų ir prieinamą būstą ir lengvai pasiekiamą švietimą; ragina EIB pirmenybę teikti investicijoms į būstų kooperatyvus, efektyviai energiją vartojančius socialinius būstus ir renovacijos projektus, skirtus mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams; mano, kad norint pašalinti didžiausius ES investicijų į būstą trūkumus reikia įveikti tiek finansines, tiek nefinansines investicijų kliūtis ir sutelkti didelio masto išteklius ir pajėgumus;

33.palankiai vertina tai, kad EIB, bendradarbiaudamas su Komisija, inicijavo visos Europos investicijų platformą, kuria siekiama skatinti įperkamą ir tvarų būstą, derinant konsultavimo paslaugas ir finansavimą, ir ragina dalyvius tęsti šią iniciatyvą;

34.palankiai vertina EIB įsipareigojimą mažinti spaudimą Europos būsto rinkoms; pabrėžia, kad būsto įsigijimo ir nuomos kainos pastaraisiais metais gerokai padidėjo, dėl to sumažėjo daugelio ES didmiesčių vietovių įperkamumas ir prieinamumas; pabrėžia, kad EIB analizė rodo, jog ES reikia apie 1,5 mln. naujų būstų per metus, kad būtų patenkintas paklausa, ir kad reikia renovuoti apie 75 proc. ES pastatų ūkio, t. y. dar 5 mln. būstų per metus; palankiai vertina tai, kad EIB remia esamų būstų rekonstrukciją ir naujų socialinių ir įperkamų būstų statybą; ragina EIB sutelkti daugiau lėšų įperkamo būsto projektams valstybėse narėse;

35.ragina stiprinti techninę pagalbą ir finansines ekspertines žinias, skirtas vietos ir regionų valdžios institucijoms remti, ypač tose vietovėse, kuriose investavimo pajėgumai nedideli, kad būtų pagerintos galimybės gauti EIB finansavimą; mano, kad bendradarbiavimas su vietos valdžios institucijomis, vietos valdžia ir pilietinės visuomenės atstovais turėtų skatinti visiems, ypač pažeidžiamiausiems asmenims, tinkamo socialinio būsto plėtrą; suvokia, kad EIB veiksmų būsto ir socialinės infrastruktūros sektoriuje rezultatyvumas taip pat priklauso nuo politikos ir reglamentavimo kliūčių panaikinimo;

36.pažymi, kad 2023 m. EIB pasirašė susitarimą dėl energijos vartojimo efektyvumo operacijoms skirtos 8,3 mlrd. EUR finansinės paramos, iš kurių 65 proc. skirta pastatų energijos vartojimo efektyvumui; ragina EIB teikti pirmenybę ilgalaikiams įperkamiems ir prieinamiems sprendimams ir tvarioms investicijoms, pvz., energinėms renovacijoms ir pakartotiniam laisvų pastatų naudojimui;

37.mano, kad susijusiomis investicijomis turėtų būti užtikrintas pakankamas tvarumas prieš išduodant leidimą keisti paskirties vietą ar paskirtį;

38.ragina EIB remtis savo ilgamete patirtimi kaip Europos investicijų skatintojo ir taip pat išnaudoti savo potencialą švietimo, mokymo ir sveikatos priežiūros sektoriuose, be kita ko, teikiant konsultavimo paslaugas; ragina Banką stiprinti paramą sveikatos priežiūros pajėgumams tiek ES, tiek už jos ribų, taip užtikrinant didesnį Europos vaidmenį pasaulyje;

39.pabrėžia, kad MVĮ, startuoliai ir veiklą plečiančios įmonės yra gyvybiškai svarbūs ES ekonomikai; pažymi, kad šioms įmonėms kyla didelių kliūčių siekiant gauti finansavimą, patekti į rinkas ir pritraukti specialistų, o tai riboja jų augimą; tvirtina, kad verslo augimas, dinamiškumas ir viešosios investicijos yra labai svarbūs siekiant skatiniti inovacijas, konkurencingumą ir produktyvumą; ragina EIB grupę toliau spręsti šiuos iššūkius, visų pirma dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, pasitelkiant pritaikytas finansines programas, rizikos pasidalijimo mechanizmus ir tikslines finansines priemones, kartu užtikrinant viešųjų išteklių papildomumą šiais tikslais ir vengiant privačiojo kapitalo išstūmimo; pažymi, kad įvairios priemonės skolinimui įmonėms remti gali būti derinamos atsižvelgiant į aplinkybes ir kad įvairiomis EIB grupės priemonėmis sprendžiamos skirtingos rinkos nepakankamumo ir skirtingų įmonių tipų problemos; pabrėžia, kad reikia teikti techninę pagalbą MVĮ prieš patvirtinant projektą, kad joms būtų sudarytos geresnės galimybės gauti EIB finansavimą;

40.pažymi, kad gerai veikiančios pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos sukūrimas gali būti svarbus pirmas žingsnis kuriant stiprią kapitalo rinkų sąjungą (KRS); mano, kad KRS bus naudinga vartotojams ir MVĮ, nes suteiks didelio pajamingumo investicijų į realiąją ekonomiką galimybių, ir galiausiai paskatins rizikos kapitalo rinką, pagerindama prieigą prie diversifikuotų finansavimo šaltinių; mano, kad prioritetas turėtų būti teikiamas veiklą plečiančių Europos įmonių finansavimui Europos kapitalu, kaip matyti iš 2023 m. vasario mėn. pradėtos Europos technologijų lyderių iniciatyvos, kuria siekiama finansuoti perspektyvias Europos technologijų įmones ir užkirsti kelią įmonių pardavimui užsienio investuotojams dėl Europos investicijų trūkumo; ragina EIF išnagrinėti galimybę sukurti antrąją šios iniciatyvos kartą; pastebi, kad Europos technologijų lyderių iniciatyvą papildo Europos veiklą plečiančių įmonių iniciatyva, kuria siekiama suteikti Europos aukštųjų technologijų įmonėms labai svarbų finansavimą jų vėlesnio etapo plėtrai; pažymi, kad šios investicijos turėtų atitikti ES ir nacionalinio lygmens politikos veiksmus; suvokia Europos rizikos kapitalo rinkos silpnąsias puses, palyginti su kitų konkurentų rinkomis, ir tai, kad Europos startuoliai ir veiklą plečiančios įmonės dažnai privalo persikelti ar ieškoti užsienio pirkėjų arba kliautis kitais nei rizikos kapitalas finansavimo šaltiniais, todėl jie yra mažiau pritaikyti sparčiam augimui;

41.pripažįsta EIF misiją remti Europos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą; mano, kad EIF turėtų žymiai intensyvinti savo veikla Europos rizikos kapitalo ekosistemos plėtrai remti, išlaikydamas geografinę pusiausvyrą; ragina stiprinti EIF veiklą, sudarant sąlygas daugiau investuoti į sparčiai augančius sektorius, didinant viešųjų ir privačiųjų investuotojų rizikos pasidalijimą ir skatinant inovacijas visoje Europoje; mano, kad būtina stebėti, kaip didinama parama labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

42.ragina EIF toliau plėtoti savo stebėsenos priemones, kad būtų galima geriau stebėti ilgalaikius rizikos kapitalo fondų ir MVĮ finansavimo operacijų rezultatus, visų pirma susijusius su darbo vietų kūrimu, inovacijų sklaida ir regioniniu poveikiu; taip pat pabrėžia itin svarbų didelių Europos įmonių, ypač veikiančių svarbiausiuose sektoriuose, pvz., energetikos, gynybos ir infrastruktūros, vaidmenį Europos ekonominėje struktūroje; ragina laikytis subalansuoto požiūrio, kuriuo būtų užtikrinta, kad EIB ir toliau remtų dideles Europos įmones, siekiančias pritraukti investicinį kapitalą dideliems projektams ir mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatyvoms, taip didinant Europos konkurencingumą pasaulyje;

43.džiaugiasi, kad EIB grupė vien 2023 m. suteikė paramą maždaug 400 000 MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių – 31,1 mlrd. EUR finansavimą, apimantį paskolas ir garantijas verslo subjektams (iš minėtos sumos 14,9 mlrd. EUR skyrė pats EIF), o iš viso buvo sutelkta daugiau kaip 134 mlrd. EUR, ir pažymi, kad EIB šiuo tikslu sujungė pajėgas su beveik 300 institucijų partnerių; ragina EIB toliau atlikti savo vaidmenį gerinant MVĮ, kurios dažnai susiduria su kliūtimis gauti finansavimą iš tradicinių finansų įstaigų, galimybes gauti finansavimą, teikiant tikslinį finansavimą, kad būtų užtikrinta pakankamai išteklių augimui ir klestėjimui; palankiai vertina nuolatinį institucijų partnerių skaičiaus didinimą, kad jos pasiektų plačią geografinę ir sektorinę aprėptį, ir ragina tai daryti;

44.primena, kad lėšų skyrimas iš Europos garantijų fondo baigėsi 2023 m. ir kad šio fondo asignavimai, skirti padėti MVĮ atsigauti nuo neigiamo pandemijos poveikio, visoje ES pasiekė maždaug 200 000 MVĮ; primena ankstesnėse rezoliucijose išdėstytą susirūpinimą dėl sprendimų priėmimo proceso ir informacijos apie galutinius paramos gavėjus skaidrumo;

45.palankiai vertina tai, kad EIF kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir mokesčių vengimu priemonės apima produktų ir sandorių rizikos vertinimus, išsamų sandorio šalių patikrinimą ir nuosavybės struktūrų bei pagrindinių asmenų tikrinimą siekiant išsiaiškinti, ar jiems netaikomos sankcijos ir ar apie juos nėra kelią sandoriams užkertančios informacijos žiniasklaidoje; palankiai vertina tai, kad pradėti rengti privalomi darbuotojų mokymai ir sudarytas susitarimas su Liuksemburgo finansinės žvalgybos padaliniu dėl pranešimo apie bet kokius nustatytus įtartinus sandorius ir tolesnių veiksmų dėl jų;

46.ragina EIB grupę nustatyti išsamią ir privalomą visos grupės pranešėjų apsaugos politiką pagal Direktyvą (ES) 2019/1937 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/1937/oj)., užtikrinant saugius pranešimų teikimo kanalus, apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų ir visapusiškus tolesnių veiksmų mechanizmus;

47.teigiamai vertina tai, kad 2021–2027 m. sanglaudos gairėse EIB įsipareigojo bent 40 proc. viso savo finansavimo Europos Sąjungoje 2022–2024 m. skirti sanglaudos regionuose vykdomiems projektams; pažymi, kad 2023 m. toks finansavimas siekė 29,8 mlrd. EUR, t. y. 45 proc. visų Banko pasirašytų projektų ES; pabrėžia, kad EIB finansavimo dalis, skirta mažiau išsivysčiusiems regionams, nuo 24 proc. 2022 m. padidėjo iki 26 proc. 2023 m., t. y. 17,2 mlrd. EUR, gerokai viršydama EIB sanglaudos gairėse 2023 metams užsibrėžtą tikslinį dydį – 21 proc.; pakartoja raginimą EIB toliau stebėti, analizuoti ir šalinti trūkumus, trukdančius tam tikriems regionams ar šalims visapusiškai naudotis EIB finansine parama ir pagalba;

48.pripažįsta EIF vaidmenį prisidedant prie ekonominės ir socialinės sanglaudos Sąjungoje įvairiomis finansinėmis priemonėmis; pažymi, kad 2023 m. EIF įsipareigojimai dėl kredito garantijų, rizikos kapitalo ir privataus kapitalo investicijų sanglaudos regionams siekė 6,8 mlrd. EUR, t. y. 48 proc. visų EIF įsipareigojimų ES; pažymi, kad 2023 m. EIF ypač aktyviai veikė Vidurio ir Rytų Europoje;

49.pažymi, kad EIB aplinkos ir socialinio tvarumo sistema apima persvarstytą aplinkos ir socialinę politiką ir standartus, kuriais skatinamas integruotas požiūris į poveikio ir rizikos vertinimą ir valdymą;

50.pripažįsta, kad per pastaruosius 15 metų EIB konsultavimo paslaugų departamentas parėmė daugiau kaip 1 000 projektų sanglaudos regionuose; ragina Banką aktyviai skatinti finansavimo galimybes mažiau išsivysčiusiuose ir pertvarkos regionuose, be kita ko, didinant konsultavimo paslaugų teikimą EIB vietos biuruose; mano, kad taip pat būtina atsižvelgti į geografinį EIB paramos, skirtos socialinei sanglaudai didinti, pasiskirstymą;

51.atkreipia dėmesį į EIB iniciatyvas sanglaudos regionuose, kuriomis remiamas sveikatos priežiūros sektorius, įskaitant programą „HERA Invest“ – 100 mln. EUR garantiją, nustatytą kartu su Komisija siekiant remti mokslinius tyrimus ir plėtrą kovojant su neatidėliotinomis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai; ragina EIB skatinti tikslines investicijas į pagrindinius sisteminius veiksnius, tokius kaip sveikatos priežiūra, švietimas, socialinis būstas, skaitmeninis junglumas ir vietos lygmens finansavimas miestams ir regionams, užtikrinant geresnę geografinę pusiausvyrą tiesioginėmis paskolomis arba finansinėmis priemonėmis, ir pasinaudoti ES dotacijų ir EIB paskolų sinergija, siekiant pagerinti tarpvalstybinį geležinkelių susisiekimą, kuris yra labai svarbus geresnei integracijai ES bendrojoje rinkoje;

52.pripažįsta EIB strateginę kryptį nuo 2019 m. būti Europos klimato banku; pabrėžia, kad vien 2023 m. EIB pasirašė 41,8 mlrd. EUR finansavimą klimato srities veiksmams ir 25,1 mlrd. EUR aplinkos tvarumui (2022 m. atitinkamai 35,1 mlrd. EUR ir 15,9 mlrd. EUR); pažymi, kad EIB finansavimas prisitaikymui prie klimato kaitos 2023 m. iš viso sudarė 2,7 mlrd. EUR, o tai atitinka 6,4 proc. lėšų visiems klimato srities veiksmams (palyginti su 1,9 mlrd. EUR arba 5,4 proc. 2022 m.); palankiai verstina tai, kad klimato srities veiksmų ir aplinkos tvarumo finansavimas 2023 m. iš viso sudarė 60 proc. EIB finansavimo; ragina savo investicijų strategijoje išlaikyti technologinį neutralumą klimato ir tvaraus finansavimo srityse;

53.primena, kad pagal 2019 m. priimtą EIB skolinimo energetikos sektoriui politiką nustatytas „laipsniškas paramos energetikos projektams, kuriems netaikomos taršos mažinimo priemonės, nutraukimas“ ir pereinamasis laikotarpis, per kurį Bankas galėtų toliau tvirtinti jau vertinamus projektus, tačiau direktorių valdyba po 2021 m. pabaigos tokio projekto nepatvirtino; pažymi, kad 2022 m. EIB grupė, remdama planą „REPowerEU“, laikinai ir išimties tvarka išplėtė Sandorių šalių veiklos suderinimo su Paryžiaus susitarimu sistemos (vadinamosios PATH) išimčių taikymą, kad jos apimtų itin inovatyvius projektus ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, taip pat elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą ES; pažymi, kad 2023 m. EIB grupė nusprendė tą patį laikiną ir išimtinį išplėtimą taikyti ir projektams, vykdomiems pagal planą „REPowerEU“ už ES ribų; pažymi, kad toks laikinas ir išimtinis išplėtimas turėtų trukti iki 2027 m., su sąlyga, kad 2025 m. bus atlikta Klimato banko veiksmų gairių peržiūra; primena savo ankstesnę rezoliuciją 2023 m. liepos 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „2022 m. metinis pranešimas dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės“ (2023/2046(INI)) (OL C, C/2024/4007, 2024 7 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4007/oj). ir laikosi nuomonės, kad PATH yra tinkama sistema, skirta padėti sandorio šalims laikytis Paryžiaus susitarimo tikslų; pabrėžia, kad tikimasi, jog EIB aktyviau bendradarbiaus su visais savo klientais, kad paskatintų jų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planų rengimą;

54.atkreipia dėmesį į 2023 m. patvirtintą EIB grupės Klimato banko veiksmų gairių įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, kuri apima supaprastintą labai mažoms įmonėms skirtą suderinimo su Paryžiaus susitarimu sistemą, PATH sistemos informacijos atskleidimo reikalavimų finansų tarpininkams peržiūrą ir laikiną šalių, kuriose EIB gali veikti kaip vienintelis prisitaikymo prie klimato kaitos projektų finansuotojas dėl jų ypatingo pažeidžiamumo dėl klimato kaitos, sąrašo išplėtimą;

55.palankiai vertina tai, kad EIB grupė į savo pagrindinius prioritetus įtraukė žemės ūkį ir bioekonomiką, tačiau pažymi, kad 2023 m. žemės ūkis, žuvininkystė ir miškininkystė gavo tik 1,1 proc. EIB paskolų vertės; mano, jog svarbu, kad EIB planuotų dideles sumas, skirtas žemės ūkio sektoriui finansuoti, taikant supaprastintas procedūras;

56.pabrėžia, kad žemės ūkis yra pagrindinė augimo ir plėtros kaimo vietovėse varomoji jėga; pripažįsta didėjančius iššūkius, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius, ir tai, kad ES ūkininkai turi prisitaikyti prie Europos žaliojo kurso tikslų, įveikti energetikos krizę ir valdyti didėjančią infliaciją; ragina EIB grupę didinti paramą ir skatinti inovacijas šiam gyvybiškai svarbiam sektoriui, kuris atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, pasinaudojant ES bendros sveikatos koncepcija integruojant žmonių, gyvūnų, augalų ir aplinkos sveikatą, kad būtų sukurtos tvarios, atsparios ir našios žemės ūkio maisto produktų sistemos; atkreipia dėmesį į finansinius sunkumus, su kuriais susiduria ūkininkai, ypač jaunieji ir smulkieji veiklos vykdytojai, ir pažymi, kad prašant finansavimo šio sektoriaus ūkininkų ir įmonių sėkmės rodikliai yra mažesni;

57.pabrėžia, kad EIB parama turėtų būti teikiama laikantis teisingos pertvarkos požiūrio, kad būtų užtikrintas tvarus žemės ūkis, kuriuo būtų saugoma aplinka, žmonių sveikata ir gyvūnų gerovė, kartu gerinant ūkininkų, visų pirma mažųjų ir vidutinių ūkių, pragyvenimo šaltinius; pabrėžia, kad parama kaimo vietovėms yra labai svarbi siekiant skatinti subalansuotą ir įtraukų vystymąsi, kartų kaitą ir vienodas moterų ir vyrų galimybes naudotis finansinėmis galimybėmis; dar kartą ragina EIB grupę padidinti savo įsitraukimą į žemės ūkio sektorių pagerinant galimybes gauti finansavimą;

58.palankiai vertina tai, kad EIB grupė yra viena iš pagrindinių skaitmeninimo rėmėjų ES, visų pirma finansuojant skaitmeninę infrastruktūrą ir remiant novatoriškus skaitmeninius startuolius; ragina EIB skatinti paramą skaitmeniniams tinklams stiprinant ES technologinę autonomiją ir inovacijas svarbiausių technologijų srityje;

59.mano, kad skaitmeninės nelygybės mažinimui ir socialinės atskirties prevencijai reikia didelių viešųjų investicijų į telekomunikacijų infrastruktūrą, ypač kaimo vietovėse; ragina EIB remti ES piliečius, kad jie įgytų tinkamą skaitmeninį raštingumą, kad galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, ypatingą dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems;

60.pripažįsta itin svarbų kibernetinio saugumo sektoriaus vaidmenį apsaugant įmones ir vyriausybes nuo pažangių skaitmeninių grėsmių ir užsienio įtakos; palankiai vertina pagal Strateginę Europos saugumo iniciatyvą finansuojamų investicijų į saugumą padidinimą nuo 6 mlrd. EUR iki 8 mlrd. EUR, kad būtų sprendžiamos saugumo problemos, be kita ko, naujosios kosmoso industrijos srityje;

61.palankiai vertina tai, kad EIB daug dėmesio skiria lyčių lygybei ir moterų ekonominiam įgalėjimui, todėl 2023 m. šioje srityje iš viso investuota 5,8 mlrd. EUR (palyginti su 5,1 mlrd. EUR 2022 m.); mano, kad EIB galėtų teikti dar daugiau mikrokreditų moterų vadovaujamoms įmonėms, kurios vis dar susiduria su diskriminacija galimybių gauti finansavimą srityje;

62.pabrėžia, kad svarbiausiųjų žaliavų tiekimo saugumas yra labai svarbus tiek žaliajai, tiek skaitmeninei pertvarkai, taip pat gynybos sektoriui ir ES pramoninei bazei apskritai; ragina EIB daugiau investuoti į svarbiausiųjų žaliavų sektorių siekiant padėti įvairinti pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą ir ieškoti žiedinės ekonomikos sprendimų, visų pirma vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą alternatyvių medžiagų, pvz., biologinių medžiagų, srityje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad 2025 m. kovo 21 d. priimta nauja svarbiausiųjų žaliavų strateginė iniciatyva, pagal kurią 2025 m. numatoma skirti 2 mlrd. EUR investicijoms į svarbiausiąsias žaliavas, nauja svarbiausiųjų žaliavų darbo grupė ir specialus vieno langelio principu veikiantis centras, siekiant sukurti ir valdyti svarbiausiųjų žaliavų operacijų ir konsultavimo veiklos bazę, taip pat didesnes technines ekspertines žinias ir partnerystes;

63.pabrėžia, kad antraisiais „EIB pasaulyje“ gyvavimo metais šis direktoratas suteikė 8,4 mlrd. EUR siekiantį finansavimą (palyginti su 9,1 mlrd. EUR 2022 m.); atkreipia dėmesį, kad direktorato „EIB pasaulyje“ finansavimas gali aprėpti tik 50 proc. bendrų projekto išlaidų, todėl investicijos nuolat bendrai finansuojamos kartu su plėtros finansų įstaigomis ir daugiašaliais plėtros bankais; ragina EIB ir Komisiją investuoti į vidaus auditą ir nepriklausomas kontrolės funkcijas, kad būtų užtikrintas visų operacijų sąžiningumas ir patikimumas;

64.primena, kad direktoratas „EIB pasaulyje“ yra vienas iš pagrindinių Europos strategiją „Global Gateway“ įgyvendinančių subjektų, todėl tikimasi, kad jis taikys aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus;

65.atkreipia dėmesį į tai, kad EIB direktorių valdyba patvirtino direktorato „EIB pasaulyje“ strateginį veiksmų planą, ir į tai, kad EIB remiamuose projektuose jis įsipareigojo gerbti ir skatinti žmogaus teises ir teisinę valstybę;

66.pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad EIB grupės intervencijos į Ukrainą būtų grindžiamos šalies atstatymo prioritetais, dėl kurių susitarta su ES, ir atitiktų Ukrainos plane nustatytus metodus bei sistemas ir ES sutarčių nuostatas; pažymi, kad EIB toliau stiprina pastangas kovoti su Ukrainoje įgyvendinamais EIB grupės projektais susijusiu sukčiavimu bei korupcija; ragina toliau taikyti tinkamas Ukrainai teikiamos finansinės paramos sąlygas, daugiausia dėmesio skiriant veiksmingų priežiūros mechanizmų, pvz., prieigos prie informacijos ir patalpų, taip pat vizitų stebėsenos užtikrinimui, taip pat ragina, kad sąlygos būtų taikomos visoms ES nepriklausančioms šalims, kurioms ji teikia finansavimą;

67.primygtinai ragina stiprinti Ukrainos valdžios institucijų, atsakingų už EGPP finansuojamų veiksmų įgyvendinimą, stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, administracinius ir audito gebėjimus, visų pirma siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, interesų konfliktams ir pažeidimams. pakartoja, kad EIB visada turėtų vykdyti aiškią ir neribotą priežiūrą;

68.mano, kad didesnis EIB vaidmuo suteiktų pridėtinės vertės tiek Ukrainos atstatymui, tiek plėtros procesui, taip pat galimoms partnerystėms pagal ES strategijos „Global Gateway“ darbotvarkę, kaimynystės politikai bei pagalbai siekiant darnaus vystymosi tikslų; ragina Komisiją kuo labiau padidinti bendradarbiavimą su EIB siekiant pasinaudoti ES strategine autonomija, visų pirma energijos ir žaliavų srityje;

69.palankiai vertina tai, kad 2024 m. priimta Ukrainos priemonė, kuri grindžiama EIB iniciatyva „ES Ukrainai“ (EU4U) ir kuria nustatomas paramos mechanizmas, grindžiamas ES biudžeto ištekliais; ragina valstybes nares užtikrinti, kad šaliai ir toliau būtų teikiama tvirta parama atsižvelgiant į jos poreikius;

70.pabrėžia, kad, siekdamas remti Ukrainą, nuo konflikto su Rusija pradžios 2014 m. EIB yra parengęs daugiau kaip 7 mlrd. EUR paskolų portfelį; pabrėžia, kad, 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, EIB pozicija (išmokėta ir dar neišmokėta) sudarė 5,750 mlrd. EUR, ji daugiausia yra padengta ES garantijomis pagal EIB išorės skolinimo įgaliojimą; be to, pažymi, kad Bankas taip pat suteikė finansines garantijas dėl Ukrainoje esančių sandorio šalių pozicijų, kurioms visapusiškai taikomos ES bendrosios garantijos, už pasirašytas 388,7 mln. EUR sumas 2023 m. pabaigoje (palyginti su 478,8 mln. EUR 2022 m. pabaigoje);

71.atkreipia dėmesį į didėjantį EIB finansinį įsipareigojimą Ukrainoje; ragina Banką reguliariai teikti išsamią naujausią informaciją biudžeto valdymo institucijai ir atitinkamoms audito įstaigoms apie lėšų, kurioms taikomos ES garantijos, išmokėjimą ir įgyvendinimą;

72.pabrėžia neproporcingą Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį rytiniams ES regionams, besiribojantiems su Rusija ir Baltarusija; atkreipia dėmesį į išlaidas, kurių šie regionai ir valstybės narės patiria dėl bendros sienos su priešiškomis kaimyninėmis šalimis, visų pirma į jų poreikį vis daigiau viešųjų lėšų vėl nukreipti saugumui, gynybai ir pasirengimui, kartu sprendžiant smarkiai sumažėjusių išteklių problemą, kilusią dėl ekonominės veiklos, tarpvalstybinės prekybos ir kitų mainų, taip pat sanglaudos programų sutrikdymo; ragina EIB priimant finansavimo sprendimus į tai atsižvelgti;

73.palankiai vertina dideles investicijas Moldovoje siekiant remti ekonominį atsparumą, didinti energetinį saugumą, gerinti infrastruktūrą ir padėti šaliai daryti pažangą siekiant integracijos į ES; pripažįsta, kad Vakarų Balkanuose direktoratas „EIB pasaulyje“ 2023 m. investavo 1,2 mlrd. EUR ir dar 700 mln. EUR, kad padidintų kelių eismo saugumą ir pagerintų geležinkelių tinklus; palankiai vertina tai, kad 2024 m. priimta Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonė ir Europos Parlamento patvirtinta Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonė;

74.pripažįsta EIB vaidmenį remiant Vakarų Balkanus siekiant narystės Sąjungoje, laikantis ES plėtros politikos; pažymi, kad 2023 m. direktoratas „EIB pasaulyje“ į Vakarų Balkanus investavo 1,2 mlrd. EUR, iš viso sutelkdamas daugiau kaip 6 mlrd. EUR investicijų; pažymi, kad didžioji finansavimo dalis buvo skirta tvariam junglumui, taip pat kredito linijoms MVĮ, infrastruktūros projektams sveikatos priežiūros, švietimo ir įgūdžių sektoriuose, taip pat vandens tiekimui ir sanitarijai;

75.prašo EIB bendradarbiauti su kitomis dvišalėmis ir daugiašalėmis institucijomis siekiant parengti ir taikyti bendrą poveikio vystymuisi analizės metodiką, kad būtų užtikrintas pridėtinės vertės turintis ilgalaikis teigiamas poveikis;

76.primena, kad EIB vidaus priežiūrai vadovauja Generalinė inspekcija, apimanti tris su atskaitomybe susijusius – operacijų vertinimo, skundų mechanizmo ir sukčiavimo tyrimo – padalinius, atliekančius viena kitą papildančias funkcijas, padedančias nuosekliai išnagrinėti įtarimus ir skundus;

77.pastebi, kad pagal EIB grupės skundų nagrinėjimo tvarką 2023 m. iš viso buvo išnagrinėta 104 atvejų (2022 m. – 97); atkreipia dėmesį, kad 2023 m. buvo gauta 60 naujų skundų (2022 m. – 54), iš kurių 44 buvo pripažinti priimtinais, o 29 buvo susiję su EIB finansuojamais projektais, iš kurių 27 buvo vykdomi ne Europoje;

78.pažymi, kad EIB viešųjų pirkimų skundų komitetas yra nepriklausomas EIB komitetas, nagrinėjantis skundus apie projektų viešųjų pirkimų procedūras, susijusias su EIB finansuojamais projektais už ES ribų;

79.palankiai vertina Tyrimų padalinio (IG/IN) pastangas bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su kitais ES kovos su sukčiavimu struktūros organais, visų pirma su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos prokuratūra, kuriems 2023 m. buvo perduota 37 proc. tyrimų (27 atvejai iš 74); ragina IG/IN stiprinti bendradarbiavimą su visais ES kovos su sukčiavimu struktūros komponentais;

80.pažymi, kad IG/IN, naudodamasis sukčiavimo ir sąžiningumo rodiklių rizikos vertinimo priemone ir korupcijos rizikos viešuosiuose pirkimuose robotu, atlieka proaktyvius sukčiavimo nustatymo veiksmus ir kad 2023 m. per 24 peržiūras buvo nustatyti tiksliniai subjektai, kurių atžvilgiu buvo atlikti trys visapusiški išsamūs proaktyvūs sąžiningumo patikrinimai; ragina Banką įvertinti, kaip šios skaitmeninės priemonės galėtų būti toliau tobulinamos siekiant remti skaidrumą ir finansinę atskaitomybę;

81.apgailestauja, kad, nepaisant pakartotinių Parlamento raginimų, IG/IN metinėje ataskaitoje nepateikiama pakankamai informacijos apie jo nagrinėjamų atvejų finansinį mastą, paveiktas lėšas ar įgaliojimus, atitinkamų projektų rūšis, patvirtintas poveikio švelninimo priemones, EIB tarnybų ir tarpininkų ar partnerių vaidmenį minėtais atvejais ar netgi atitinkamas valstybes nares; ragina IG/IN atstovus aktyviau skaidriai bendradarbiauti ir bendrauti su Parlamentu, ypač finansinės veiklos kontrolės srityje; pakartoja raginimą IG/IN pateikti ne tik aprašomąjį kelių atvejų tyrimų apibūdinimą, o periodiškai pateikti vertingas įžvalgas, kokiu mastu yra apsaugomi finansiniai interesai; siūlo IG/IN taikyti ataskaitų teikimo modelį, panašų į tą, kurį naudoja kitos tyrimo įstaigos, pvz., Europos prokuratūra ir OLAF, kai siekiama tinkamos pusiausvyros tarp skaidrumo ir pareigos užtikrinti konfidencialumą arba profesinę paslaptį;

82.suvokia, kad pagal EIB draudimo dalyvauti procedūroje politiką numatytas autonomiškas draudimo dalyvauti procedūroje procesas, sprendimų priėmimo standartų, rezultatų ir taisomųjų priemonių požiūriu ne visiškai lygiavertis Komisijos ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemai; pakartoja raginimą EIB grupei ir Komisijai bendradarbiauti siekiant nustatyti galimas spragas ir pasiūlyti taisomųjų priemonių, įskaitant pagreitintą procedūrą, pagal kurią EIB draudimo dalyvauti procedūroje sprendimai būtų vykdomi per Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą; pastebi, kad 2023 m. pagal IG/IN nustatytus duomenis vykdant draudimo dalyvauti procedūroje procesą penkioms įmonėms buvo penkeriems metams uždrausta dalyvauti bet kurioje EIB finansuojamoje veikloje;

83.palankiai vertina tai, kad 2023 m. buvo patvirtinta EIB grupės vidaus kontrolės sistemos politika; pripažįsta EIB ir EIF grupės derinimo proceso rezultatus tiek, kiek jie atspindi skirtingus abiejų subjektų veiklos modelius ir valdymo struktūras; ypač atkreipia dėmesį į Audito komiteto pastabas, kad tiek vidaus auditas, tiek vidaus kontrolės sistema turėtų būti plėtojami ir tapti grupės funkcijomis;

84.pažymi, kad nepriklausomas EIB išorės auditorius yra trečioji gynybos linija; pažymi, kad reguliariai rotuojant auditorius ir užduotis tampa įmanoma pastebėti naujų aspektų, todėl atkreipia dėmesį, kad EIB išorės auditorius turėtų būti periodiškai rotuojamas, tačiau jo įgaliojimai buvo pratęsti iki 2027 m., o EIB grupės auditoriumi jis dirba nuo 2009 m.;

85.teigiamai vertina tai, kad EIB grupės rizikos valdymo sistemos ir EIB grupės pusmetinės rizikos valdymo sistemos atskleidimo ataskaitos yra veiksmingos ir yra suderintos su Europos bankininkystės institucijos reikalavimais ir techniniais standartais;

86.pabrėžia, kad 2023 m., nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, EIB portfelio neveiksnių pozicijų lygis ir toliau buvo labai žemas; mano, kad net jei didelė Banko paskolų portfelio dalis gauna naudos iš kredito vertės didinimo arba ES valstybių narių garantijų, EIB portfelio kokybė yra gera dėl kruopštaus labai veiksmingos EIB skolinimo politikos įgyvendinimo;

87.pabrėžia, kad EIB nepatenka į kredito įstaigoms taikomų ES teisės aktų, visų pirma Kapitalo reikalavimų reglamento 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/575/oj). ir direktyvos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2013/36/oj). (KRR, KRD), taikymo sritį, todėl Bankas turi teisę nustatyti savo kapitalo ir likvidumo reikalavimus taip, kad jis būtų tinkamas ir atitinkantis jo veiklą, misiją ir rinkos sąlygas; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB grupė yra įsipareigojusi laikytis geriausios bankininkystės ir rinkos praktikos ir gali nustatyti jos taikymą pagal proporcingumo principą; pabrėžia, kad šių normų įgyvendinimas neturėtų sukurti nepagrįstos naštos; palankiai vertina tai, kad EIB grupė savanoriškai atliko peržiūros ir vertinimo procesą; pažymi, kad tai turėtų atitikti EIB valdymo struktūrą ir misiją;

88.supranta, kad, vadovaudamosi kintančiais ES poreikiais, ES institucijos 2024 m. patvirtino EIB valdytojų tarybos pasiūlytus įstatų pakeitimus – iš dalies pakeitė įstatyminę sverto koeficiento Sverto koeficientas rodo, kiek EIB gali skolinti, palyginus su jo nuosavais ištekliais. ribą ir padidino ją nuo 250 proc. iki 290 proc., kad EIB būtų sudarytos sąlygos daugiau investuoti nedidinant nuosavo kapitalo bazės;

89.pažymi, kad pakeistas sverto koeficientas sudaro sąlygas prisiimti didesnę riziką; pripažįsta, kad investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tvarią infrastruktūrą ir novatoriškas technologijas yra labai svarbios ES konkurencingumui, tačiau dėl grąžos neapibrėžtumo dažnai yra susijusios su didesne rizika; pažymi, kad prisiimant didesnę riziką gali padidėti EIB grąžos kintamumas, tačiau pastebi, kad EIB turi kapitalo rezervus, kurie padengtų išplėstą rizikingą veiklą;

90.yra sunerimęs dėl įmonės „Northvolt AB“, baterijų gamintojos, kurios veikla buvo laikoma labai svarbia žaliosios pertvarkos procese, padėties; pabrėžia, kad įmonė „Northvolt“ naudojasi nemažu EIB skolinimo paketu – šiek tiek daugiau kaip 942,6 mln. EUR suma, sudarančia dalį finansavimo skolintomis lėšomis siekiant išplėsti gigafabriko teritoriją; pažymi, kad 2025 m. kovo mėn. bendrovė „Northvolt“ paskelbė bankrotą; ragina EIB pateikti išsamią informaciją apie „Northvolt AB“ finansavimo vertinimo ir sprendimų priėmimo procesą ir priežastis, dėl kurių projektas buvo nesėkmingas;

91.pabrėžia, kad išplėtus gigafabriko teritoriją buvo tikimasi padidinti metinį baterijų gamybos pajėgumą ir išplėtimas turėjo strateginę reikšmę konkurencingumui pasaulyje bei atitiko ES strategijas sektoriuje;

92.ragina Komisiją ir EIB direktorių valdybą nepagrįstai nedelsiant pradėti išsamią vidaus peržiūrą siekiant patikrinti šio pavyzdinio projekto žlugimo finansinę žalą, priežastis bei aplinkybes ir pasimokyti iš šios patirties, kad panaši situacija nepasikartotų arba ji būtų aptikta ankstyvu etapu;

93.laikosi nuomonės, kad didžiausią pridėtinę vertę ES parama teikia tada, kai skatinamos didelės rizikos investicijos į novatoriškus projektus, didinamas ES strateginių tikslų mastas ir sudaromos sąlygos ilgalaikiams pertvarkos projektams, kuriems neįmanoma gauti finansavimo iš privačiojo sektoriaus; mano, kad, siekiant veiksmingai įgyvendinti programos „InvestEU“ tikslus inovacijų ir konkurencingumo srityse, pagal programą „InvestEU“ turėtų būti finansuojamos didesnės rizikos ir didesnio masto investicijos, o EIB grupė turėtų prisiimti daugiau ir stambesnių didelės rizikos projektų, kurie pirmiausia turėtų įtraukti Europos investuotojus ir kuriems finansuoti naudojant programos „InvestEU“ išteklius turėtų būti prisiimama didesnė rizika ir atitinkamai didesnė rizika turėtų būti prisiimama naudojant EIB grupės nuosavus finansinius išteklius; primygtinai ragina EIB nustatyti griežtesnes sąlygas, kad ES viešasis finansavimas nebūtų naudojamas įmonėms, perkeliančioms gamybą už Europos ribų, subsidijuoti, užtikrinant, kad visais EIB finansuojamais projektais būtų prisidedama prie ilgalaikio Europos pramonės atsparumo;

94.suvokia, kad EIB Valdymo komiteto nariai, prieš pradėdami savo kadencijas EIB, kurios paprastai trunka nuo dvejų iki šešerių metų, savo kilmės šalyse dažnai dirba valstybės tarnautojais, todėl, pereinamuoju laikotarpiu (kuris pailgintas iki 24 mėnesių nuo jų kadencijos EIB pabaigos) laikydamiesi tam tikrų sąlygų, turi teisę naudotis profesinio tobulėjimo galimybėmis; atkreipia dėmesį, kad Valdymo komiteto narių prašoma kuo anksčiau informuoti Etikos ir atitikties komitetą ir prašyti patvirtinimo bet kurioms deryboms dėl galimo įsidarbinimo;

95.tvirtai pakartoja ne kartą išdėstytus Parlamento raginimus sustiprinti EIB interesų konfliktų prevencijos mechanizmą ir pagerinti tokių atvejų nagrinėjimą, taip pat geriau apibrėžti sąlygas, kuriomis EIB pirmininko pavaduotojai gali dalyvauti priimant sprendimus apie operacijas jų kilmės šalyse, ir primygtinai reikalauja, kad šie klausimai būtų sprendžiami ateityje persvarstant Valdymo komiteto elgesio kodeksą;

96.pabrėžia, kad 2023 m. spalio 31 d. sprendimu byloje 611/2022/KR Europos ombudsmenė konstatavo, kad buvęs pirmininko pavaduotojas dalyvavo tvirtinant EIB ir savo kilmės šalies nacionalinio skatinimo banko Nacionaliniai skatinimo bankai yra EIB ir nedidelio masto projektų, kuriems skiriamos EIB investicijos, finansiniai tarpininkai. EIB finansavimo susitarimus likus kelioms savaitėms iki jo paskyrimo to nacionalinio skatinimo banko generaliniu direktoriumi, nors EIB vyriausiasis atitikties pareigūnas patarė vengti tokių veiksmų, kol vykdoma jo skyrimo procedūra; supranta, kad šis atvejis įvyko dar prieš įsigaliojant dabartiniam Valdymo komiteto elgesio kodeksui, kuriame dabar įtvirtintos konkrečios nuostatos dėl galimo jo narių įsidarbinimo; pažymi, kad ateityje peržiūrėdamas savo etikos ir atitikties komitetui taikytinas taisykles, EIB įsipareigojo atsižvelgti į Europos ombudsmenės rekomendaciją viešai paskelbti komiteto sprendimus;

97.pastebi, kad, vykstant „sukamųjų durų“ reiškiniui, poveikio švelninimo priemonės, pvz., atskyrimo ir pereinamieji laikotarpiai, yra dažniausiai naudotinos atsargumo sąlygos, ir supranta, kad Valdymo komiteto nariai, įskaitant tuos, apie kuriuos neseniai pranešė žiniasklaida, minėtas priemones įgyvendina ir jų laikosi;

98.pritaria Europos ombudsmenės nuomonei, kad turėtų būti sustiprintas EIB Etikos ir atitikties komiteto vaidmuo prižiūrint numatomas naujas Valdymo komiteto narių darbo vietas ir kad jis turėtų turėti galimybę nustatyti rizikos mažinimo priemones ir užtikrinti jų vykdymą; supranta, kad pastaraisiais metais Etikos ir atitikties komiteto vaidmuo tapo svarbesnis ir kad vyksta vidaus diskusijos dėl to, kaip padidinti jo veiksmingumą;

99.ragina Banką skatinti Europos įmonių dalyvavimą viešųjų pirkimų procesuose, pradėtuose dėl EIB finansuojamų projektų; ragina Banką patarti skolininkams pirmenybę teikti Europos įmonių tinkamumui, kad būtų sustiprintas Europos konkurencingumas;

100.pakartoja savo raginimą EIB užtikrinti tinkamą geografinį atstovavimą, įskaitant atstovavimą viduriniosios grandies ir vyresniosios vadovybės lygmeniu, ir ragina kasmet skelbti informaciją apie viduriniosios grandies vadovų ir vyresniosios vadovybės pareigų pasiskirstymą pagal lytį ir pilietybę;

101.labai apgailestauja, kad Europos Audito Rūmams vis dar nesuteikiama visateisė prieiga prie visų EIB operacijų duomenų; pripažįsta, kad ne visą EIB veiklą tiesiogiai finansuoja ES, todėl ne visa informacija apie veiklą yra automatiškai prieinama Audito Rūmams; primygtinai reikalauja, kad Audito Rūmai turėtų turėti prieigą prie būtinos informacijos, kad galėtų visapusiškai ir išsamiai įvertinti visas EIB operacijas, susijusias su ES lėšomis, įskaitant operacijas, vykdomas per finansų tarpininkus, skirtas ES politikai įgyvendinti; ragina Europos Audito Rūmus pasinaudojant visais jų turimais gebėjimais visapusiškai tikrinti visas bet kokią ES biudžeto dalį apimančias operacijas;

102.pastebi, kad pagrindinės atitinkamos audito užduotys pavedamos EIB Audito komitetui, kuris yra visapusiškai nepriklausomas organas; mano, kad kvalifikuotų išorės atstovų dalyvavimas atliekant konkrečias Audito komiteto užduotis galėtų padidinti Audito komiteto analizių objektyvumą;

103.atkreipia dėmesį, kad EIB Skaidrumo politikos nuostatomis suformuojama atvirumo principo ir poreikio apsaugoti neskelbtiną informaciją pusiausvyra; pastebi, jog minėtoje politikoje nurodyta, kokia informacija ir kada turėtų būti skelbiama proaktyviai, pvz., nurodyta, kad projektų santraukos turėtų būti paskelbtos likus bent trims savaitėms iki projektų finansavimo patvirtinimo svarstymo EIB Direktorių valdyboje, taip pat politikoje išdėstytos atitinkamos nukrypti leidžiančios nuostatos; ragina, kad šiose santraukose suinteresuotiesiems subjektams būtų teikiama prasminga informacija;

104.pažymi, kad 2023 m. EIB Direktorių valdyba patvirtino 449 projektus ir kad buvo paskelbtos beveik visos (94 proc.) projektų santraukos, dauguma jų (57 proc. atvejų) iki patvirtinimo; pastebi, kad visos per finansų tarpininkus atliktos EIB operacijos skelbiamos EIB interneto svetainėje ir kad, gavęs prašymą, EIB pateikia išsamius duomenis;

105.primena, kad visi EIB dokumentai yra prieinami visuomenei, laikantis atskleidimui palankios prielaidos; pabrėžia, jog visi pareiškėjai turėtų būti iš anksto informuojami, apie visuomenės teisę susipažinti su dokumentais ir kad bet kurios atsisakymo priežastys turėtų būti grindžiamos tik konkrečiomis išimtimis; pabrėžia, kad EIB turėtų apsvarstyti galimybę laiku skelbti informaciją apie projektų loginį pagrindą ir aplinkybes ir paaiškinimą, kaip jie dera su ES politikos tikslais ir kaip jais prisidedama jų siekiant; ragina EIB sistemingai skelbti savo didžiausių finansinių operacijų audito rezultatus, užtikrinant nepriklausomą jo rizikos valdymo ir poveikio vertinimų tikrinimą; tikisi, kad EIB apsiribos tik taikytinų išimčių, išvardytų Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43 ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2001/1049/oj). ir Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1367/oj)., neatskleidimu; ragina visapusiškai įgyvendinti Ombudsmenės rekomendacijas, pateiktas atlikus EIB informacijos atskleidimo politikos tyrimus ir susijusius prašymus leisti susipažinti su dokumentais;

106.primena, kad visi ES finansavimo gavėjai turi bendrą pareigą nurodyti jo kilmę ir užtikrinti bet kokio gauto ES finansavimo matomumą; ragina EIB grupę užtikrinti, kad galutiniai gavėjai atitiktų ES finansinės paramos matomumo kriterijus;

107.pabrėžia, kad Bankas deda pastangas, kad sutrumpintų laiką, kurio reikia nuo produkto koncepcijos iki jo pateikimo rinkai (laikas iki pateikimo rinkai), visiškai skaitmenindamas savo projektų ciklus; ragina Banką dėti daugiau pastangų skaitmeninant savo operacijas;

108.pakartoja savo raginimą EIB stiprinti ir visapusiškai įgyvendinti savo kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu politiką, be kita ko, susilaikant nuo finansavimo gavėjų ar finansų tarpininkų, kurie, kaip nustatyta, dalyvauja tokioje veikloje arba kuriems kyla didelė rizika, kad jie dalyvaus tokioje veikloje;

109.pakartoja, kad patvirtinus bendradarbiavimo memorandumą būtų sustiprintas labiau struktūrizuotas Parlamento ir EIB dialogas; šiuo klausimu labai teigiamai vertina beprecedentį EIB bendradarbiavimą su Parlamentu rengiant šią rezoliuciją ir atkreipia dėmesį, kad tai yra apčiuopiama atvirumo ir skaidrumo išraiška;

110.primygtinai ragina EIB toliau teikti ataskaitas apie ankstesnių Parlamento pateiktų rekomendacijų padėtį, visų pirma apie pasiektus rezultatus ir veiksmų, kurių imtasi siekiant įgyvendinti jo prioritetus ir ES politiką, poveikį, visų pirma kiek tai susiję su:a)investicijų strategijos ir pasiektų rezultatų poveikiu (ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu), prisidedant prie subalansuotos ir stabilios vidaus rinkos plėtros Sąjungos interesų labui;b)veiksmais, priimtais siekiant stiprinti interesų konfliktų, sukčiavimo, korupcijos ir kitų galimų nusižengimų prevenciją ir kovą su jais;c)naujomis skaidrumo stiprinimo priemonėmis;d)priemonėmis, kuriomis stiprinama parama MVĮ ir reikalavimus atitinkantiems ekonominės veiklos vykdytojams, įgyvendinant ES politiką;e)tolesniais veiksmais, atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje išdėstytus raginimus ir prašymus;

111.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai ir prašo Tarybos ir EIB Direktorių valdybos surengti diskusijas dėl šiame pranešime pristatytos Parlamento pozicijos.