1.pažymi, kad Komiteto biudžetas patenka į DFP 7 išlaidų kategoriją „Europos viešasis administravimas“, kurią 2023 m. iš viso sudarė 12,3 mlrd. EUR, t. y. 6,4 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų; pažymi, kad 2023 m. Komiteto biudžetas sudarė 0,95 proc. DFP 7 išlaidų kategorijos asignavimų;

2.pažymi, kad Audito Rūmai savo 2023 finansinių metų metinėje ataskaitoje išanalizavo 70 operacijų pagal 7 antraštinę dalį imtį, iš kurių 21-oje (30 proc.) buvo klaidų; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai, kiekybiškai įvertinę šias klaidas, penkių klaidų atveju konstatavo, kad klaidų lygis nesiekia reikšmingumo ribos;

3.remdamasis Audito Rūmų ataskaitoje pateikta pastaba pažymi, kad administracinės išlaidos – tai išlaidos žmogiškiesiems ištekliams, įskaitant pensijas, kurios 2023 m. sudarė apie 70 proc. bendros administracinių išlaidų sumos, ir išlaidos pastatams, įrangai, energijai, komunikacijoms ir informacinėms technologijoms; palankiai vertina atnaujintą Audito Rūmų nuomonę, kad apskritai administracinės išlaidos yra mažos rizikos;

4.remdamasis Audito Rūmų ataskaita apgailestaudamas atkreipia dėmesį į jų nuomonę dėl 2023 m. Komiteto operacijos, kurią atliekant pastato priežiūros sutarties 10 metų trukmė buvo nepakankamai pagrįsta;

5.remdamasis Komiteto 2023 m. metine veiklos ataskaita pažymi, kad 2023 m. galutinis patvirtintas Komiteto biudžetas buvo 116 675 392 EUR, įskaitant Taisomąjį biudžetą Nr. 4/2023 (susijusį su darbo užmokesčiu ir energija), o tai reiškia, kad jis buvo 6 698 534 EUR (t. y. +6,10 proc.) didesnis, palyginti su 2022 m.; su pasitenkinimu pažymi, kad Komiteto biudžeto vykdymo lygis einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų atveju padidėjo – nuo 99,20 proc. 2022 m. iki 99,9 proc. 2023 m., o einamųjų metų mokėjimų asignavimų vykdymo lygis padidėjo nuo 88 proc. 2022 m. iki 91,20 proc. 2023 m.; be to, palankiai vertina tai, kad padidėjo C8 asignavimų vykdymo lygis – nuo 81,60 proc. 2022 m. iki 85 proc. 2023 m.; mano, kad šie aukšti įvykdymo lygiai, viena vertus, rodo gerą Komiteto biudžeto ir finansų valdymą dėl geresnės biudžeto vykdymo stebėsenos, savalaikių biudžeto prognozių ir išteklių perskirstymo siekiant reaguoti į nenumatytus įvykius, tačiau, kita vertus, tai taip pat galėtų būti ženklas, kad Komitetui reikia papildomų išteklių; prašo Komisijos ir biudžeto valdymo institucijos į tai atsižvelgti vykdant metinę biudžeto procedūrą;

6.pažymi, kad 2023 m. Komitetas atliko 31 perkėlimą, kurių bendra vertė – 2,84 mln. EUR: atlikti 25 vidaus perkėlimai iš viso siekė 0,98 mln. EUR sumą, o šeši išorės perkėlimai – 1,86 mln. EUR sumą, iš jų apie 0,8 mln. EUR perkelta į biudžeto eilutes, apimančias sutartis, kurias paveikė didelė infliacija ir (arba) indeksavimas; pažymi, kad 2023 m. dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikio toliau buvo daromas spaudimas Komiteto biudžetui; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Komitetui didžiausią tiesioginį ar netiesioginį poveikį darė didelis infliacijos lygis tokiose srityse kaip kelionių išlaidos (komandiruotės), energija, pastatų nuoma, priežiūros sutartys, statybos projektai ir popierius bei ofsetinės plokštelės;

7.pažymi, kad maždaug 20 proc. išaugo Komiteto nariams atlikti mokėjimai – nuo 6 573 307 EUR 2022 m. iki 7 955 968 EUR 2013 m., įskaitant mokėjimus, susijusius su kelionės išlaidomis (8 119 mokėjimai), kelionpinigius (4 449 mokėjimai), išmokas už dalyvavimą posėdžiuose dalyvaujant fiziškai (7 845 mokėjimai) ir dalyvavimą nuotoliniu būdu (152 mokėjimai);

8.pažymi, kad komandiruočių biudžetas (einamųjų metų asignavimai) išliko stabilus – 2023 m. jis siekė 420 833 EUR (palyginti su 419 657 EUR 2022 m.), o įvykdymo lygis 2023 m. buvo maždaug 80 proc. (panašus į 2022 m. lygį); pažymi, kad, nepaisant padidėjusių vidutinių apgyvendinimo ir kelionės išlaidų, Komiteto komandiruočių biudžetas išliko stabilus, nes 2023 m., palyginti su 2022 m., komandiruočių skaičius sumažėjo 13 proc.; teigiamai vertina tai, kad 2022–2023 m. Komiteto vadovybės (pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo) kelionės ir posėdžių išlaidų išmoka, finansuojama iš bendro narių išlaidoms skirto biudžeto, sumažėjo nuo 71 810 EUR iki 62 268 EUR, t. y. sumažėjo 13 proc.; ragina Komitetą toliau racionalizuoti ir mažinti išlaidas šioje srityje, užtikrinant optimalų išteklių paskirstymą laikantis patikimo finansų valdymo principų;

9.susirūpinęs pastebi, kad einamųjų metų asignavimai, skirti vertimo žodžiu paslaugoms, padidėjo maždaug 19 proc. nuo 3,494 mln. EUR 2022 m. iki 4,167 mln. EUR 2023 m.; prašo Komiteto paaiškinti šio padidėjimo priežastis, atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu Komitetas pranešė apie 2023 m. sutaupytas lėšas dėl nuotolinio vertimo žodžiu naudojimo;

10.pažymi, kad iki 2023 m. liepos 23 d. vienodo dydžio išmoka už dalyvavimą nuotoliniuose posėdžiuose, kurią Komitetas mokėjo savo nariams, jų pakaitiniams nariams, taip pat pranešėjų ekspertams ir kalbėtojams, pakviestiems dalyvauti nuotoliniuose arba mišriuose posėdžiuose, siekė 200 EUR; taip pat pažymi, kad tą dieną įsigaliojo naujos taisyklės tuo klausimu, pagal kurias vienodo dydžio išmoka už dalyvavimą nuotoliniuose posėdžiuose sudaro 50 proc. išmokos už dalyvavimą įprastuose posėdžiuose, pastaroji siekia 359 EUR, o pirmiau minėtoji – 179,50 EUR; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad labai sumažėjo bendra išmokų už dalyvavimą nuotoliniuose posėdžiuose suma – nuo 1 742 000 EUR 2021 m. ir 489 600 EUR 2022 m. iki 32 632 EUR 2023 m., o bendros išlaidos, susijusios su 1004 biudžeto eilute („Kelionės išlaidos, dienpinigiai, dalyvavimo posėdžiuose ir kitos susijusios išlaidos“), gerokai padidėjo nuo maždaug 6,6 mln. EUR 2022 m. iki maždaug 8 mln. EUR 2023 m., daugiausia dėl to, kad 2023 m., pasibaigus COVID-19 pandemijai, posėdžiuose vėl buvo gausiai dalyvaujama fiziškai ir išaugo su kelionėmis susijusios kainos;

11.reiškia susirūpinimą dėl to, kad labai padidėjo Komiteto nariams mokami kelionpinigiai ir išmokos už dalyvavimą posėdžiuose, t. y. nuo 6,6 mln. EUR 2022 m. iki 8 mln. EUR 2023 m.; ragina Komitetą priimti aiškią kelionių išlaidų veiksmingumo strategiją, įskaitant dažnesnį nuotolinio dalyvavimo ir mišrių posėdžių naudojimą, siekiant sumažinti nereikalingas išlaidas ir išmetamą teršalų kiekį, kartu išlaikant politinį dalyvavimą;

12.apgailestauja, kad vidutinis mokėjimo laikas pailgėjo nuo 17,87 dienos 2022 m. iki 21,88 dienos 2023 m.; vis dėlto supranta, kad šį padidėjimą lėmė tai, kad 2023 m. Komitetas tvarkė ir apmokėjo rekordinį skaičių sąskaitų faktūrų, t. y. 5 723, palyginti su 4 260 2022 m.; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Komiteto elektroniniu būdu gautų komercinių sąskaitų faktūrų dalis padidėjo nuo 68 proc. 2022 m. iki 76 proc. 2023 m. ir 2024 m. toliau didėjo;

13.pripažįsta, kad Komitetas, atstovaudamas Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijų interesams, atlieka esminį vaidmenį prisidedant prie Sąjungos politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesų; pažymi, kad 2023 m. atveju, įgyvendinant Komiteto metinį veiklos planą, Komiteto veiklos rezultatų ataskaita buvo grindžiama 25 tikslais ir jų pasiekimas buvo vertinamas taikant 80 kiekybinių rodiklių, o daugumos šių rodiklių (maždaug 75 proc.) uždavinių pasiekimo lygis buvo 90 proc. ar aukštesnis;

14.pažymi, kad Komitetas prisideda prie Sąjungos politikos ir sprendimų priėmimo proceso iš Sąjungos regionų ir vietos valdžios institucijų perspektyvos ir suteikia pagrindą stiprinti vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmens bendradarbiavimą bei priartinti Europą prie jos piliečių; apgailestauja dėl to, kad biudžeto apribojimai pakenkė Komiteto gebėjimui visapusiškai įgyvendinti savo tikslą – priartinti piliečius prie Sąjungos, taip apribojant Komiteto pridėtinę vertę;

15.atsižvelgdamas į svarbų Komiteto vaidmenį didinant Sąjungos teisės aktų demokratinį teisėtumą aktyviai koordinuojant regionų ir vietos valdžios institucijas, remia Komiteto pastangas pateikti daugiau teritorinio poveikio vertinimų (TPV), taip pat vadovaujantis Konferencijos dėl Europos ateities galutine ataskaita ir rekomendacijomis;

16.giria Komitetą už jo 2023 m. politinius pasiekimus pagrindinėse prioritetinėse srityse; pažymi, kad Komitetas vykdo savo misiją rengdamas nuomones, susijusias su Komisijos pateiktais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (prašymai pateikti nuomones), nuomones savo iniciatyva, kuriose Sąjungos institucijos raginamos imtis veiksmų, ir rezoliucijas, kuriose pateikiama Komiteto pozicija konkrečiomis temomis; pažymi, kad 2023 m. Komitetas priėmė 53 nuomones ir 6 rezoliucijas, t. y. mažiau nei 2022 m., kai buvo priimtos 55 nuomonės ir 8 rezoliucijos, nepaisant asignavimų ir darbuotojų skaičiaus padidinimo; ragina Komitetą toliau gerinti veiklos rezultatus ir veiksmingumą; palankiai vertina Komiteto pastangas pateikti reformuojamuosius ir novatoriškus sprendimus, supaprastinti administravimą ir išvengti funkcijų dubliavimosi su kitomis institucijomis;

17.palankiai vertina tai, kad 2023 m. Komitetas toliau įgyvendino savo administravimo modernizavimo ir išlaidų efektyvumo didinimo priemones pagal programą „Going for IMPact“; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą skaitmeninimo ir darbo srauto optimizavimo, Komiteto planavimo ir ataskaitų teikimo priemonių modernizavimo, centrinės posėdžių tarnybos sukūrimo ir bendradarbiavimo su kitomis institucijomis ar įstaigomis (pvz., Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (EESRK), Komisija, Parlamentu, Infrastruktūros ir logistikos biuru) stiprinimo srityse; giria Komitetą už tai, kad jis įgyvendino beveik 90 proc. 2021 m. pradėtų supaprastinimo projektų administracinių procesų, rašytinių procedūrų ir (vidaus) teisinių dokumentų srityse;

18.remdamasis Komiteto atsakymais į Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pateiktą klausimyną dėl 2023 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (toliau – klausimynas), su pasitenkinimu pažymi, kad dėl programos „Going for IMPact“ Komitetui 2023 m. pavyko suderinti savo tikslus su turimais ištekliais, kuriems buvo daromas spaudimas dėl karo Ukrainoje infliacinio poveikio; ypač palankiai vertina pažangą, kurią Komitetas padarė įgyvendindamas projektų konvergenciją („SharePoint“ grindžiama planavimo, ataskaitų teikimo, rizikos vertinimo ir veiklos tęstinumo priemonė) ir naują veiklos tęstinumo politiką;

19.pripažįsta Komiteto darbo, visų pirma jo nuomonių – kai kurios iš jų atsispindėjo 2023 m. Komisijos, Parlamento ar Tarybos rezoliucijose, pozicijose, pasiūlymuose, pranešimuose, peržiūrose, išvadose arba triloguose – poveikį; ragina Komitetą Sąjungos institucijoms ir kitiems Sąjungos politikos naudos gavėjams toliau teikti naudingą ir aktualią informaciją, pvz., vietos duomenis ir analizę; palankiai vertina aktyvesnį Komiteto dalyvavimą visame Sąjungos politiniame ir teisėkūros cikle sudarant bendradarbiavimo susitarimus ir veiksmų planus su Komisija, Parlamentu bei Europos investicijų banku; mano, kad Komiteto ir EESRK nariai turėtų būti kviečiami dalyvauti atitinkamuose parlamentiniuose posėdžiuose jų kompetencijai priklausančiais klausimais; pažymi, kad 2023 m. Komiteto nariai, siekdami užtikrinti, kad Komiteto pozicijos būtų atspindėtos Sąjungos teisės aktuose, taip pat susitiko su Taryba ir nuolatinėmis atstovybėmis ir dalyvavo Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės organizuojamuose renginiuose; sveikina Komitetą, kad, 2023 m. pirmą kartą gavęs galimybę susipažinti su trilogo dokumentais, sustiprino savo dalyvavimą triloguose teisėkūros klausimais;

20.ragina Komitetą užtikrinti aktyvesnį regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą Sąjungos sprendimų priėmimo procese, sukuriant struktūrinių konsultacijų su regionų ir vietos valdžios institucijomis, įskaitant parlamentus, savivaldybes ir vietos pilietinės visuomenės organizacijas, prieš pateikiant nuomones mechanizmus; primygtinai ragina Komitetą propaguoti privalomą konsultavimosi procesą teisėkūros klausimais, kurie daro didelį poveikį regioninei plėtrai ir sanglaudos politikai;

21.atsižvelgdamas į Komiteto naują vidaus kontrolės sistemą, pažymi, kad nuo 2023 m. Komitetas įgyvendino naują ex post kontrolės metodiką, kuria siekiama supaprastinti metodą ir jį suderinti su kitų Sąjungos institucijų praktika, taigi ex post kontrolė dabar yra centralizuota, o ne, kaip anksčiau, decentralizuota praktika; pažymi, kad 2023 m. atliekant ex post kontrolę daugiausia dėmesio buvo skirta baziniam darbo užmokesčiui ir dirbtam laikui (patikrintos 55 bylos) ir kad klaidų lygio, darančio poveikį tiriamajai populiacijai, statistinis įvertis buvo 0 proc.; taip pat pažymi, kad 2023 m. Komitetas atnaujino savo atitikties ir veiksmingumo veiklą, kad įvertintų Komiteto atitikties tam tikriems vidaus kontrolės standartams mastą ir jų įgyvendinimo veiksmingumą; giria Komitetą už tai, kad jis pranešė apie pažangą šiuo klausimu, palyginti su 2022 m. rezultatais; ragina Komitetą toliau dėti pastangas siekiant dar labiau padidinti taikomų vidaus kontrolės priemonių atitikties ir veiksmingumo lygį; kalbant apie naują jautrių pareigybių politiką, su pasitenkinimu pažymi, kad 2023 m. Komitetas atliko peržiūrą, siekdamas nustatyti kiekvienos pareigybės rizikos lygį, taigi ir jos jautrumo lygį, taip pat būtinas priemones šiai rizikai sumažinti;

22.pažymi, kad 2023 m. Komitetas pradėjo du naujus auditus: vienas auditas vykdytas įvairių funkcijų (pvz., rizikos valdymo, planavimo, kontrolės sistemos) atitikties atitinkamiems duomenų apsaugos teisės aktams srityje, o kitas auditas vykdytas IT organizavimo jungtinėse tarnybose (Komiteto ir EESRK naujas bendras Inovacijų ir IT direktoratas) rezultatų srityje; pažymi, kad kiekvieno iš šių auditų atveju buvo pateikta 11 rekomendacijų ir septynios rekomendacijos buvo laikomos labai svarbiomis; taip pat pažymi, kad po 2022 m. pradėto laisvų darbo vietų valdymo audito buvo pateikta 10 rekomendacijų, iš kurių trys buvo labai svarbios; ragina Komitetą kuo skubiau įgyvendinti visas dar neįgyvendintas rekomendacijas ir informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šiuo klausimu daromą pažangą;

23.pažymi, kad 2023 m. pabaigoje Komitete iš viso dirbo 559 darbuotojai (neįtraukiami deleguotieji nacionaliniai ekspertai, laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojai, intra muros ekspertai ir stažuotojai), palyginti su 533 darbuotojais 2020 m.; pažymi, kad 2023 m. pabaigoje Komitete buvo įdarbinti 74 sutartininkai (palyginti su 56 sutartininkais 2022 m.) ir 96 laikinieji darbuotojai (palyginti su 89 laikinaisiais darbuotojais 2022 m.), iš kurių 21 sutartininkas dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį, 53 sutartininkai turėjo terminuotą darbo sutartį, 53 laikinieji darbuotojai užėmė nuolatinio darbo vietas pagal terminuotas darbo sutartis, 50 laikinųjų darbuotojų turėjo neterminuotą sutartį ir 3 laikinieji darbuotojai ėjo laikinas pareigas (dvejais atvejais pagal neterminuotą sutartį, o generalinio sekretoriaus atveju – nustatytam penkerių metų laikotarpiui); be to, pažymi, kad Komitete dirbo 5 laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojai ir 12 išorės darbuotojų, kurie dirbo vietoje, neįskaitant išorės paslaugų teikėjų logistikos ir IT srityse; tikisi, kad darbuotojų skaičiaus padidinimas yra pagrįstas; pažymi, kad 2023 m. etatų plane numatytų pareigybių užimtumo lygis buvo atitinkamai 98 proc. (padidėjo nuo 96 proc. 2022 m.), o kaitos lygis buvo 6,6 proc. (sumažėjo nuo 10,80 proc. 2022 m.);

24.atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas vis labiau priklauso nuo sutartininkų ir laikinųjų darbuotojų (kurie sudaro iki 26 proc. Komiteto darbuotojų); remdamasis klausimynu pažymi, kad minėta priklausomybė visų pirma susijusi su tuo, kad nuo 2018 m. nebėra EPSO bendro pobūdžio administratorių rezervo sąrašų; yra susirūpinęs, kad Komiteto ilgalaikiam stabilumui ir veiklos tęstinumui grėsmę kelia tai, kad siūlomos terminuotos sutartys nėra patrauklios; pabrėžia nuolatinių darbuotojų svarbą siekiant išlaikyti įgūdžius, tęstinumą ir produktyvią darbo aplinką; pažymi, kad 2024 m. Komitetas surengė penkių lygių (AST / SC1, AST1, AST3, AD5 ir AD7) bendrojo pobūdžio darbuotojų vidaus konkursą; pritaria Komiteto pastangoms spręsti šias problemas; prašo Komitetą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tokius 2024 m. organizuotus konkursus;

25.pažymi, kad 2023 m. pabaigoje Komiteto darbuotojus sudarė 56,9 proc. moterų ir 43,1 proc. vyrų; apgailestauja, kad Komitetas dar nepasiekė lyčių pariteto vadovaujamų pareigų lygmeniu, tačiau pripažįsta didelę pažangą, padarytą įgyvendinant Komiteto penkerių metų įvairovės ir įtraukties strategiją ir 2022–2026 m. veiksmų planą, įskaitant didelį vyresniosios vadovybės pareigas einančių moterų dalies padidėjimą nuo 37,5 proc. 2022 m. iki 44,4 proc. 2023 m.; rekomenduoja imtis priemonių, kuriomis būtų didinamas įtraukumas pranešimuose apie laisvas darbo vietas ir skatinamas aktyvesnis moterų dalyvavimas vyresniosios ir vidurinės grandies vadovų pareigose, be kita ko, nustatant lyčių pusiausvyros tikslus, subalansuotą atstovavimą atrankos komisijose, tikslines mokymo galimybes moterims, siekiančioms užimti vadovaujamas pareigas, ir lankstesnės darbo tvarkos skatinimą; ragina Komitetą toliau dėti pastangas siekiant lyčių pusiausvyros ir, atsižvelgdamas į tai, reikalauja, kad valstybės narės paskirtų tiek vyrus, tiek moteris kandidatais į Komiteto narius, kad atstovavimas būtų pagerintas visais lygmenimis;

26.pažymi, kad, atsižvelgdamas į bandomąjį projektą dėl mišrios darbo tvarkos ir 2022 m. pradėtą darbuotojų pasitenkinimo apklausą, 2024 m. sausio 1 d. Komitetas priėmė sprendimą, kuriuo numatoma mišri darbo tvarka ir prie individualių poreikių pritaikytas savaitinis darbo grafikas kiekvienam darbuotojui, taip pat galimybė dirbti iš namų iki 60 proc. darbuotojų darbo laiko (išskyrus su nuotoliniu darbu nesuderinamų kategorijų darbuotojus), taip pat dirbti iš ne darbo vietos miesto iki 15 dienų per metus; pripažįsta, kad šiomis priemonėmis siekiama gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kartu išlaikant veiklos efektyvumą ir darbuotojų pasitenkinimą;

27.su pasitenkinimu pažymi, kad Komiteto mišri darbo tvarka turėjo teigiamą poveikį trumpalaikėms laikinojo nedarbingumo atostogoms, kadangi: – laikinojo nedarbingumo atostogų neišėjusių darbuotojų skaičius padidėjo nuo 71 (arba 12 proc. visų darbuotojų) 2018 m. iki 211 (arba 36 proc. visų darbuotojų) 2023 m.; – darbuotojų, kurių laikinojo nedarbingumo atostogos truko trumpiau nei septynias dienas, skaičius sumažėjo nuo 257 (arba 46 proc. visų darbuotojų) 2018 m. iki 201 (arba 35 proc. visų darbuotojų) 2023 m. ir – darbuotojų, išėjusių 7,5–21 dieną trukusių laikinojo nedarbingumo atostogų, skaičius sumažėjo nuo 140 (arba 25 proc. visų darbuotojų) 2018 m. iki 92 (arba 16 proc. visų darbuotojų) 2023 m.; ragina Komitetą stebėti naujos darbo tvarkos poveikį ir palikti šią temą būsimose darbuotojų pasitenkinimo apklausose; su pasitenkinimu pažymi, kad 90,25 proc. respondentų (82 proc. vadovų atveju), atsakiusių į 2022 m. gruodžio mėn. darbuotojų apklausą, nurodė esantys patenkinti šiomis lanksčiomis priemonėmis;

28.susirūpinęs pažymi, kad 2023 m. Komitete pranešta apie 18 perdegimo atvejų, t. y. daugiau nei 2022 m., kai buvo pranešta apie 16 tokių atvejų; pabrėžia didelį socialinį ir profesinį perdegimo sindromo poveikį darbuotojų gerovei ir darbo rezultatams; be to, pažymi, kad 2023 m. Komitetui pavyko reintegruoti 16 darbuotojų po ilgalaikio nebuvimo darbe dėl profesinio perdegimo, imantis prie individualių poreikių pritaikytų tolesnių veiksmų, susijusių su ilgalaikėmis laikinojo nedarbingumo atostogomis; palankiai vertina prevencinius veiksmus, kurių ėmėsi Komitetas, siekdamas sumažinti psichosocialinę riziką ir profesinį perdegimą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina proaktyvų Medicinos tarnybos požiūrį ir Komiteto rengiamas informuotumo didinimo konferencijas, mokymus bei kursus; vis dėlto pabrėžia, kad reikia toliau didinti pastangas siekiant šalinti pagrindines perdegimo priežastis ir skatinti sveikesnę darbo aplinką;

29.pažymi, kad 2023 m. Komitetas, vadovaudamasis savo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu dėl orumo darbe apsaugos, konfliktų valdymo ir kovos su priekabiavimu, toliau didino informuotumą apie priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią priekabiavimui darbo vietoje ir kovoti su juo, visų pirma rengdamas specialias gaires, vykdydamas vidaus komunikaciją ir organizuodamas keletą informacinių renginių darbuotojams bei vadovams; ypač palankiai vertina tai, kad 2023 m. buvo surengti penki mokymo kursai temomis „Psichologinio ir seksualinio priekabiavimo prevencija“ ir „Pagarba ir orumas efektyviai dirbančiame kolektyve“, ir rekomenduoja tęsti šią iniciatyvą; be to, su pasitenkinimu pažymi, kad per minėtus metus nebuvo pranešta apie jokius naujus, tebenagrinėjamus ar baigtus nagrinėti atvejus, susijusius su seksualiniu priekabiavimu;

30.giria Komitetą už jo veiksmus, kurių jis ėmėsi 2023 m. siekdamas integruoti asmenis su negalia, pvz., užtikrindamas, kad Komiteto pastatai būtų prieinami riboto judumo asmenims ir būtų sudarytos galimybės asmenims su negalia teikti savo kandidatūrą į visas laisvas darbo vietas;

31.pažymi, kad 2023 m. Komitete dirbo darbuotojai, atstovaujantys visoms Sąjungos valstybėms narėms (ir vienas Ukrainos pilietybę turintis darbuotojas), o kai kurių iš jų (pvz., Belgijos) atstovų buvo pernelyg daug; teigiamai vertina papildomas Komiteto pastangas siekiant užtikrinti darbuotojų geografinę pusiausvyrą, savo interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose skelbiant platesnei auditorijai skirtus kvietimus pareikšti susidomėjimą sutartininkų ir laikinųjų darbuotojų darbo vietoms užimti; apgailestauja dėl to, kad vis dar neužtikrinama Komiteto darbuotojų geografinė pusiausvyrą, o kai kurių valstybių narių atstovų, palyginti su kitų šalių piliečiais, vis dar yra pernelyg daug; ragina Komitetą dėti daugiau pastangų siekiant labiau subalansuoto geografinio pasiskirstymo, ypač vadovybės lygmeniu; ragina Komitetą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tokių veiksmų rezultatus;

32.palankiai vertina tai, kad Komiteto Stažuočių tarnyba antrą kartą iš eilės dalyvavo 2023 m. balandžio mėn. sesijoje „Galimybės jauniems romams“; palankiai vertina iniciatyvą pristatyti Komiteto stažuočių programą jauniems ir motyvuotiems romų ir ne romų tautybės dalyviams, atspindint tvirtą įsipareigojimą skatinti įtraukumą, įvairovę ir lygias galimybes; ragina tęsti ir plėsti tokias iniciatyvas, kad būtų toliau įtraukiamos nepakankamai atstovaujamos bendruomenės ir skatinama įtraukesnė Europos darbo jėga;

33.teigiamai vertina pažangą, padarytą užtikrinant lyčių pusiausvyrą vadovybės lygmeniu: padidėjo moterų, einančių vidurinės grandies vadovų pareigas (nuo 29,7 proc. 2022 m. iki 32,5 proc. 2023 m.) ir vyresniosios vadovybės pareigas (nuo 37,5 proc. 2022 m. iki 44,4 proc. 2023 m.), procentinė dalis;

34.teigiamai vertina 2023 m. Komitetų atliktą darbą siekiant konsoliduoti etikos taisykles ir praktiką parengiant vieną etikos teisinę sistemą (Sprendimas Nr. 157/2023), kuri, be kita ko, apima drausminę procedūrą, orumą darbe, konfliktų valdymą, kovą su priekabiavimu, išorės veiklą ir informavimą apie pažeidimus; pažymi, kad šio darbo rezultatas buvo sprendimas (Nr. 157/2023), kuris buvo parengtas išsamiai konsultuojantis su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat tolesni veiksmai, susiję su vidaus apklausa dėl darbuotojų informuotumo etikos srityje, ir vidaus audito rekomendacijos šiuo klausimu įgyvendinimas; giria Komitetą už tai, kad 2023 m. jis toliau įvairioms darbuotojų grupėms – naujai atvykusiems darbuotojams, vadovams ir apskritai darbuotojams – siūlė mokymo kursus etikos, sąžiningumo ir pagarbos bei orumo darbe klausimais;

35.pažymi, kad 2023 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) išnagrinėjo dvi bylas: vieną bylą dėl tariamos Komiteto nario apmokamos išorės veiklos ir kitą bylą dėl įtarimų, kad darbuotojas vėl vykdo išorės veiklą, kuriai negautas leidimas; pažymi, kad pirmuoju atveju nebuvo pradėtas joks OLAF tyrimas dėl to, kad, atsižvelgus į tyrimui atlikti reikalingus išteklius ir tikėtinus rezultatus, tokie veiksmai nebuvo proporcingi, o Komitetas laikėsi nuomonės, kad interesų konfliktų nebuvo dėl to, kad Komiteto nariai negauna jokio atlyginimo iš Sąjungos ir neprivalo deklaruoti savo profesinės veiklos, už kurią jiems gali būti mokama dėl tų narių galimai vykdomų vietos ar regioninių įgaliojimų; atsižvelgdamas į antrąjį atvejį pažymi, kad OLAF pradėjo tyrimą, kuris buvo baigtas parengiant dvi rekomendacijas, kurias Komitetas įgyvendino prieš atitinkamą darbuotoją pradėdamas drausminę procedūrą ir susigrąžindamas pajamas, susijusias su neleistina šio asmens išorės veikla; primena, kad 2022 m. užbaigus bylą dėl įtarimų finansiniais pažeidimais, priekabiavimu ir netinkamu valdymu Komiteto ir EESRK jungtinėje tarnyboje buvo pradėtas konfliktų valdymo procesas, kuriame dalyvavo atitinkami asmenys, ir parengtas penkių punktų veiksmų planas; remdamasis Komiteto ataskaita dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Parlamento sprendimu dėl Komiteto 2022 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, su pasitenkinimu pažymi, kad iki 2023 m. pabaigos tas veiksmų planas buvo visapusiškai įgyvendintas;

36.primena, kad Komitetas priėmė 2023 m. liepos 4 d. Reglamentą Nr. 6/2023, nustatantį skaidrumo priemones, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama pareigas einantiems nariams bei pranešėjams; atsižvelgdamas į tai, giria Komitetą už tai, kad jis 2024 m. sausio 1 d. oficialiai prisijungė prie ES skaidrumo registro;

37.primygtinai ragina Komitetą stiprinti interesų konfliktų nustatymą ir prevenciją ir pradėti taikyti privalomą veiklos pertraukos laikotarpį kadenciją baigiantiems nariams prieš tai, kai jie pradeda vykdyti lobistinę ar patariamąją funkciją, susijusią su Sąjungos institucijomis; ragina proaktyviai skelbti visus dėl interesų konfliktų Komiteto narių priimtus sprendimus dėl nusišalinimo;

38.teigiamai vertina 2023 m. atnaujintas Komiteto pastangas interesų konfliktų nustatymo ir prevencijos srityje; pažymi, kad savo Sprendimu Nr. 157/2023 Komitetas apibrėžė interesų konfliktų sąvoką ir įdiegė jų nustatymo bei prevencijos mechanizmą, pagal kurį reikalaujama, kad darbuotojai deklaruotų, ar jie galėtų turėti interesų konfliktą (potencialų ar galimą), užpildydami formą įvairiais svarbiais savo karjeros ar profesinės veiklos momentais; remdamasis klausimynu, su pasitenkinimu pažymi, kad Komiteto interneto svetainėje skaidriai skelbiama metinė informacija apie buvusių vyresniųjų pareigūnų profesinę veiklą; pažymi, kad 2023 m. Komitetas nenustatė jokių interesų konfliktų atvejų, dėl kurių administracija būtų turėjusi imtis tolesnių veiksmų;

39.pažymi, kad 2023 m. Komitetui nebuvo pranešta apie jokius informavimo apie pažeidimus atvejus, išskyrus iš OLAF gautą informaciją apie informavimo apie pažeidimus bylą prieš Komiteto darbuotoją, kurią OLAF galiausiai atmetė; pažymi, kad 2023 m. Komitetas nepatvirtino jokių naujų priemonių, susijusių su informavimu apie pažeidimus, ir toliau rėmėsi nuo 2015 m. taikomomis priemonėmis bei jas propagavo rengdamas mokymus etikos klausimais ir didindamas informuotumą; pritaria tam, kad tiek darbuotojams, tiek vadovybei būtų rengiami reguliarūs privalomi mokymai etikos klausimais;

40.pažymi, kad Komitetas yra nustatęs įvairių jo nariams ir darbuotojams taikomų kovos su sukčiavimu priemonių bei veiksmų, kuriuos įgyvendina įvairios tarnybos; pažymi, kad, nepaisant ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktų Parlamento prašymų, 2023 m. nebuvo taikoma jokia kovos su sukčiavimu strategija; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentui pateikus rekomendaciją, kaip nurodoma klausimyne, Komitetas įsipareigojo toliau stiprinti taikomas kovos su sukčiavimu priemones ir 2025 m. priimti kovos su sukčiavimu strategiją; ragina Komitetą sudaryti palankesnes sąlygas reguliariems ir privalomiems mokymams kovos su sukčiavimu tema, kurie būtų strategijos dalis; ragina Komitetą šiuo klausimu nuolat informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

41.pažymi, kad bendras Komiteto ir EESRK IT biudžetas 2023 m. buvo 12,7 mln. EUR, palyginti su 11,712 mln. EUR 2022 m., t. y. padidėjo 8,4 proc., o iš to biudžeto 350 000 EUR 2023 m. buvo skirta kibernetiniam saugumui;

42.teigiamai vertina 2023 m. pabaigoje priimtą naują Komiteto 2024–2026 m. skaitmeninę strategiją; atsižvelgdamas į tai, giria Komitetą už jo 2023 m. padarytą skaitmeninimo pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, be kita ko, administracinių procesų (įskaitant darbuotojų atranką), viešųjų pirkimų ir vertimo žodžiu srityse; ragina Komitetą spartinti pastangas skaitmeninės pertvarkos srityje užtikrinant visapusišką elektroninių darbo srautų, e. parašų ir skaitmeninių bylų valdymo priemonių įgyvendinimą iki 2026 m., mažinant popieriniais dokumentais grindžiamų procesų skaičių, laikantis tvarumo įsipareigojimų, pereinant prie bepopierio administravimo;

43.su pasitenkinimu pažymi, kad iki 2023 m. pabaigos pagal iniciatyvą „Going for impact“ buvo visapusiškai įgyvendinta 90 proc. supaprastinimo vykdant skaitmeninimą projektų; be to, pažymi, kad buvo užtikrintas dar didesnis veiksmingumas dėl IT projekto, kuriuo siekiama nustatyti geriausią forma grindžiamų darbo srautų elektroninio valdymo priemonę, todėl daugelis Komiteto procesų buvo pradėti supaprastinti ir skaitmeninti naudojant „Microsoft 365“ priemones; su pasitenkinimu pažymi, kad Komitetas sutarčių pasirašymui naudoja tokius 2023 m. įdiegtus viešųjų pirkimų modulius, kaip „e-Tendering“, „e-Notices“, „e-Submission“, „MyWorkplace“, taip pat kvalifikuotą elektroninį parašą; teigiamai vertina tai, kad Komitetas priėmė vidaus gaires dėl dirbtinio intelekto naudojimo, kuriomis sukuriamas pagrindas galimiems būsimiems sprendimams, ir ragina pradėti rengti reguliarius privalomus mokymus dirbtinio intelekto saugaus naudojimo tema;

44.be to, pažymi, kad 2023 m. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) neatliko jokio nagrinėjimo ar tyrimo dėl Komiteto vykdomo asmens duomenų tvarkymo; pažymi, kad 2023 m. EDAPP paskelbė bendrą klausimyną dėl duomenų apsaugos pareigūno (DAP) paskyrimo ir pareigų, į kurio klausimus atsakė Komiteto DAP;

45.pažymi, kad 2023 m. Komitetas nepatyrė jokių kibernetinių išpuolių, išskyrus tam tikrus paslaugos trikdymo išpuolius prieš Komiteto išorėje įkurdintą interneto svetainę; remdamasis klausimynu, atkreipia dėmesį į Komiteto priemones ir strategijas, skirtas grėsmėms stebėti realiuoju laiku ir Komiteto sistemų pažeidžiamumui nustatyti; giria Komitetą už tai, kad jis laikosi standartų klausimais, susijusiais su kibernetinio saugumo rizikos vertinimais, taip pat už tai, kad jis įdiegė sistemą, grindžiamą reagavimo į incidentus planais, atkūrimo priemonėmis ir įgyta patirtimi; su pasitenkinimu pažymi, kad Komitetas ir EESRK patvirtino NIST kibernetinio saugumo sistemą (angl. Cybersecurity Framework), 2023 m. dėmesį sutelkdamas į principus „apsaugoti“ ir „nustatyti“; ragina Komitetą didinti savo narių ir darbuotojų informuotumą apie kibernetinį saugumą, reguliariai atlikti savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti reguliarų savo kibernetinės gynybos auditą bei testus;

46.pažymi, kad 2023 m. Komiteto biudžetas (einamųjų metų asignavimai) siekė 18,594 mln. EUR (palyginti su 18,930 mln. EUR 2022 m.), o mokėjimų įvykdymo lygis buvo 93,70 proc. (palyginti su 82,60 proc. 2022 m.); su pasitenkinimu pažymi, kad 2022 m. pastatus B68 ir TRE74 pakeitus pastatu VMA sutaupyta lėšų, nes 2023 m. nuomojant visą pastatą VMA sumažėjo išlaidos;

47.pažymi, kad 2023 m. buvo tęsiami pastato VMA (nuo trečio iki devinto aukšto) renovacijos darbai; taip pat atkreipia dėmesį į žemą mokėjimų vykdymo lygį, susijusį su C8 asignavimais (perkeltais iš 2022 į 2023 m.), t. y. 18,90 proc., – jie buvo naudojami pastato VMA patalpų įrengimui; supranta Komiteto paaiškinimą dėl šio žemo lygio, nes rangovas negalėjo užbaigti kai kurių pastato VMA renovacijos darbų; pakartoja savo raginimą Komitetui pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai naujausią informaciją apie investicijų, susijusių su pastate VMA įrengtomis pažangiomis technologijomis, grąžą;

48.palankiai vertina Komiteto ir EESRK įsipareigojimą savo infrastruktūrai sistemingai taikyti tinkamumo visiems principą, jau projektavimo metu užtikrinant pastatų prieinamumą; pažymi, kad Komitetai ėmėsi įvairiausių priemonių, kad užtikrintų savo pastatų prieinamumą įvairių rūšių negalią turintiems asmenims (neįgaliųjų vežimėliais besinaudojantiems asmenims, akliesiems ir regos sutrikimų turintiems asmenims, kurtiesiems, pagyvenusiems žmonėms, turintiems raumenų ar kraujagyslių sutrikimų);

49.pažymi, kad 2023 m. Komitetas toliau įgyvendino įvairią žaliąją praktiką, pavyzdžiui, naudojo novatoriškus efektyviai energiją vartojančius pastatų įrenginius, pirko 100 proc. žaliąją elektros energiją, pakeitė bepopierius darbo srautus skaitmeniniais parašais, taikė aplinkosaugos kriterijus visose konkursų procedūrose (įskaitant pritaikytus žaliuosius kriterijus konkursams, kurių vertė viršijo 60 000 EUR), ypatingą dėmesį skyrė atliekų mažinimui ir perdirbimo lygio didinimui, įgyvendino priemones, kuriomis siekiama tvaresnių darbuotojų kelionių, įskaitant Komiteto finansinius įnašus savo darbuotojų viešojo transporto išlaidoms padengti, naudojo visiškai nuotolinį vertimą žodžiu per įstatuose numatytus posėdžius ir kitas energijos taupymo priemones; remdamasis klausimynu, su pasitenkinimu pažymi, kad su Komiteto administracijos veikla susijęs išmetamas anglies dioksido kiekis, palyginti su 2019 m., sumažėjo 18 proc.;

50.remdamasis klausimynu, su pasitenkinimu pažymi, kad dėl energijos taupymo priemonių Komiteto energijos suvartojimas 2023 m. sumažėjo maždaug 3,4 proc., palyginti su 2022 m., t. y. gauta 64 240 EUR finansinė nauda; sveikina Komitetus, kad jie visose srityse (elektros energijos, dujų, vandens, atliekų, atliekų rūšiavimo, biuro reikmėms skirto popieriaus, išmetamo CO2 kiekio) viršijo 2021–2025 m. aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) tikslus;

51.teigiamai vertina tai, kad buvo sutaupyta biudžeto ir administracinių išteklių dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, visų pirma dėl glaudaus bendradarbiavimo administraciniu lygmeniu su EESRK, su kuriuo Komitetas dalijasi patalpomis bei jungtinėmis tarnybomis vertimo raštu, infrastruktūros, logistikos ir IT srityse – jose 2023 m. dirbo 470 darbuotojų, o bendrai abiejų institucijų sutelktas biudžetas (išskyrus su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas) siekė maždaug 60 mln. EUR; su pasitenkinimu pažymi, kad Komitetas dar labiau išplėtė savo bendradarbiavimą su EESRK, išnaudodamas papildomą sinergiją per bendras medicinos tarnybas ir bendrą centrinį duomenų apsaugos registrą bei duomenų tvarkymo operacijas, remdamasis 2023 m. Komiteto ir EESRK pasirašytu Bendro duomenų valdymo susitarimu; pakartoja savo raginimą Komitetui tęsti ir išplėsti šį bendradarbiavimą kitose srityse, siekiant išvengti dubliavimosi ir toliau racionalizuoti paslaugų, teikiamų patalpose, kuriomis dalijasi Komitetas ir EESRK, veiklos sąnaudas; ragina Komitetą ir EESRK išnagrinėti galimybę sukurti vieną bendrą savo jungtinių tarnybų administraciją, išlaikant atskirus direktoratus ar skyrius tarnyboms, sprendžiančioms klausimus, susijusius su jų konkrečiais ir nepriklausomais įgaliojimais; ragina Komitetą ir EESRK toliau dėti pastangas siekiant plėtoti tolesnį bendradarbiavimą ir sąveiką;

52.palankiai vertina tai, kad Komitetas siekia sinergijos pirkdamas paslaugas iš kitų institucijų pagal susitarimus dėl paslaugų lygio ir dalyvaudamas tarpinstitucinių koordinavimo organų veikloje bei tarpinstitucinėse viešųjų pirkimų procedūrose; teigiamai vertina, kad buvo užtikrintas didesnis veiksmingumas, susijęs su 2024 m. Europos Parlamento rinkimų komunikacija, apie kurį Komitetas pranešė klausimyne; pažymi, kad šis didesnis veiksmingumas buvo įmanomas dėl to, kad 2024 m. vasario mėn. Komitetas su Parlamentu pasirašė susitarimo memorandumą, o 2024 m. gegužės mėn. – naują bendradarbiavimo susitarimą; be to, pažymi, kad bendradarbiavimo susitarimas taip pat apėmė abiejų institucijų bendradarbiavimą politiniu ir administraciniu lygmenimis;

53.ragina Komitetą stiprinti bendradarbiavimą su Parlamentu ir Komisija bei užmegzti struktūrinį metinį Komiteto atstovų ir Sąjungos teisės aktų leidėjų dialogą dėl pagrindinių teisėkūros dokumentų, turinčių įtakos regionų vystymuisi, klimato politikai ir socialinei sanglaudai; primygtinai ragina Komitetą išnagrinėti bendras iniciatyvas su Parlamento Regioninės plėtros (REGI) ir Aplinkos, klimato ir maisto saugos (ENVI) komitetais siekiant skatinti tvarias regionines investicijas;

54.pažymi, kad Komitetas bendradarbiauja su Komisija (už metinį mokestį) sprendžiant žmogiškųjų išteklių klausimus ir naudojant įvairias IT platformas finansų valdymo bei žmogiškųjų išteklių srityse; be to, pažymi, jog Komitetas rengia plenarines sesijas Parlamento ir Komisijos patalpose, kad kompensuotų savo konferencijų salių trūkumą, ir iš šių dviejų institucijų perka vertimo žodžiu paslaugas;

55.teigiamai vertina tai, kad 2023 m. buvo peržiūrėtas Komiteto ir Parlamento bendradarbiavimo susitarimas, siekiant jį galutinai pasirašyti 2024 m.; remia tai, kad Komitetas bendradarbiauja su keliais Parlamento komitetais, jungtinėmis grupėmis ir Parlamento generaliniais direktoratais, ir mano, jog nepaprastai svarbu, kad Komiteto ir EESRK nariai būtų reguliariai ir sistemingai kviečiami į atitinkamus parlamentinius keitimusis informacija, įskaitant komitetų posėdžius, klausimais, kuriuos jie nagrinėja;

56.pažymi, kad vykdant Komiteto komunikacijos veiklą daugiausia dėmesio skiriama santykiams su spauda, renginių organizavimui ir skaitmeniniam turiniui bei socialiniams tinklams, o bendras biudžetas (einamųjų metų asignavimai) 2023 m. siekė maždaug 2,8 mln. EUR; apgailestauja dėl labai žemo mokėjimų įvykdymo lygio šiose srityse (nuo 24,70 proc. iki 48,20 proc.); vis dėlto atkreipia dėmesį į aukštą C8 asignavimų (perkeltų iš 2022 m. į 2023 m.) įvykdymo lygį, siekiantį nuo 98 proc. iki 100 proc.; ragina Komitetą imtis priemonių, kad būtų pagerintas jo su komunikacija susijusių biudžeto punktų biudžeto planavimas;

57.su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Komiteto pasiekimus propaguojant Sąjungos politiką ir programas vietos ir regionų lygmeniu, gerinant informavimo apie savo konsultacinį darbą veiklą ir didinant jo matomumą bei poveikį; pažymi, kad Komiteto komunikacijos strategija siekiama stiprinti jo, kaip Sąjungos regionų, miestų, kaimų ir savivaldybių balso, institucinį ir politinį profilį, kartu parodant esminį jo narių indėlį susiejant Sąjungos politiką su piliečiais ir skatinant dalyvavimą vietos bei regionų lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į 2023 m. Komiteto komunikacijos veiksmus tokiose srityse kaip: – sanglauda (pvz., kampanija „Sanglaudos, kaip pagrindinės Sąjungos vertybės, skatinimas“ vykstant Europos regionų ir miestų savaitei „EURegionsWeek“, kurioje dalyvavo daugiau kaip 8 000 dalyvių); – klimato kaita (pvz., kampanija „Atsparių ir novatoriškų vietos bendruomenių kūrimas“); – demokratija (pvz., kampanija „Naujas ES demokratijos skyrius“ – 14-ojoje Europos konferencijoje apie viešą komunikaciją „EuroPCom“ užsiregistravo dalyvauti 1 400 asmenų); – kaimo plėtra (2023 m. LEADER Europos kongreso konferencija); giria Komitetą už tai, kad padidėjo Europos regionų ir vietos tarybų narių tinkle užsiregistravusių asmenų skaičius (nuo 2 307 asmenų 2022 m. iki 3 000 2023 m.) ir Jaunųjų išrinktų politikų programos dalyvių skaičius (nuo 775 2022 m. iki 836 2023 m.);

58.teigiamai vertina Komiteto pastangas didinti informavimo veiklą, skirtą regionų valdžios institucijoms ir vietos bendruomenėms, be kita ko, plečiant Europos regionų ir vietos tarybų narių tinklą ir Jaunųjų išrinktų politikų programą; ragina Komitetą skirti papildomų išteklių siekiant remti regionų gebėjimų stiprinimo programas, kuriomis vietos valdžios institucijos įgalinamos geriau įgyvendinti Sąjungos politiką;

59.atkreipia dėmesį į Komiteto sėkmę žiniasklaidos informavimo srityje, kaip matyti iš tokių bendrų 2023 m. parametrų, kaip 13 210 paminėjimų žiniasklaidoje, 129 proc. daugiau lankytojų internete ir 11 proc. daugiau sekėjų; pažymi, kad, kalbant apie dalyvavimą skaitmeninėje erdvėje, Komitetas nepasiekė savo 2023 m. tikslo; pažymi, kad 2023 m. pabaigoje Komitetas savo socialinių tinklų kanaluose turėjo 200 000 sekėjų, t. y. 15 proc. daugiau nei 2022 m., iš kurių 57 603 sekėjus (+5 proc.) tinkle „X“ (anksčiau – „Twitter“), 61 170 sekėjų (+5 proc.) tinkle „Facebook“, 68 613 (+31 proc.) tinkle „LinkedIn“ ir 15 392 sekėjus (+47 proc. ) tinkle „Instagram“;

60.remdamasis klausimynu, su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Komiteto iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie konkrečias Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninių rinkų akto priemones, taip pat apie kibernetinį saugumą ir saugumą internete; pripažįsta Komiteto vaidmenį užtikrinant pažangą Sąjungai kuriant skaitmeninę ateitį; atsižvelgdamas į tai, giria Komitetą už tai, kad 2023 m. jis darbuotojams ir išorės auditorijai surengė skaitmeninių meistriškumo pamokų seriją.