1.pažymi, kad EIVT biudžetas priklauso DFP 7 išlaidų kategorijai „Europos viešasis administravimas“, jos suma 2023 m. siekė 12,3 mlrd. EUR (t. y. 6,4 proc. viso Sąjungos biudžeto); pažymi, kad maždaug 1,1 mlrd. EUR siekiantis EIVT biudžetas sudaro apie 9,2 proc. visų administracinių Sąjungos išlaidų;

2.pažymi, kad Audito Rūmai savo 2023 finansinių metų metinėje ataskaitoje išanalizavo 70 administravimo srities operacijų imtį – 10 daugiau nei 2022 m.; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai rašo, jog administracines išlaidas sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams, įskaitant išlaidas pensijoms, kurios 2023 m. sudarė apie 70 proc. visų administracinių išlaidų, taip pat išlaidos pastatams, įrangai, energijai, ryšių ir informacinėms technologijoms, ir kad jų daugelio metų darbo patirtis rodo, jog apskritai šios išlaidos yra nedidelės rizikos;

3.pažymi, kad iš 70 operacijų 21 (30 proc.) buvo klaidų, tačiau Audito Rūmai, remdamiesi penkiomis kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiavo, kad klaidų lygis nesiekia reikšmingumo ribos;

4.susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai savo 2023 finansinių metų metinėje ataskaitoje rado kiekybiškai įvertinamą klaidą viename iš 13 tikrintų mokėjimų ir nustatė šešis kiekybiškai neįvertinamus faktus, susijusius su EIVT; pažymi, kad kiekybiškai įvertinama klaida buvo susijusi su tuo, kad, prieš pasirašant Sąjungos delegacijos nuomos sutartį, nebuvo galiojančios viešųjų pirkimų procedūros; pažymi, kad 2023 m. EIVT ėmėsi priemonių, kad pašalintų dvi kiekybiškai įvertinamas klaidas, kurias Audito Rūmai nustatė savo 2022 m. metinėje ataskaitoje, ir ėmėsi priemonių, kad ateityje tokių problemų būtų išvengta;

5.pažymi, kad galutinis EIVT 2023 m. biudžetas siekė 821 900 280 EUR, t. y. buvo 4,45 proc. didesnis nei 2022 m.; pažymi, kad EIVT taip pat naudojosi ir Komisijos skirta 259,7 mln. EUR suma (įskaitant asignuotąsias pajamas ir iš kito laikotarpio perkeltas sumas) administracinėms išlaidoms, susijusioms su Sąjungos delegacijose dirbančiu Komisijos personalu, padengti; taip pat pažymi, kad EIVT gavo papildomus nustatyto dydžio įnašus, skirtus bendrosioms išlaidoms, susijusioms su Europos plėtros fondo personalu delegacijose ir bendrose vietose, taip pat kitomis sumomis, gautomis pagal paslaugų teikimo bendroje vietoje ir kitus susitarimus, padengti; pažymi, kad dėl to bendra EIVT valdoma biudžeto suma 2023 m. sudarė 1 198,2 mln. EUR (įsipareigojimų asignavimų), t. y. 4,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais;

6.pažymi, kad 2023 m. įsipareigojimų asignavimų biudžeto įvykdymo lygis buvo 100 proc., o mokėjimų įvykdymo lygis buvo 91,9 proc., palyginti su 90,6 proc. 2022 m.; pažymi, kad vidutinis mokėjimo laikas buvo 13,57 dienos, tačiau vis dėlto pažymi, kad 8,63 proc. visos sumos buvo sumokėta pavėluotai, dėl to 2023 m. buvo sumokėta 50 253,91 EUR delspinigių; primygtinai ragina EIVT laiku padengti savo įsipareigojimus; primygtinai ragina EIVT toliau dėti pastangas didinant elektroninių mokėjimų skaičių ir darbo srautų skaitmeninimą, visų pirma delegacijose;

7.pažymi, kad EIVT informavo biudžeto valdymo instituciją apie du biudžeto perkėlimus pagal Finansinio reglamento 29 straipsnio 1 dalį ir atliko 11 savarankiškų perkėlimų pagal 29 straipsnio 4 dalį, kurių bendra vertė – 55,7 mln. EUR; pažymi, kad pagrindinis perkėlimų tikslas buvo 18,97 mln. EUR padidinti 3003 biudžeto eilutę dėl pastatų ir jais susijusių išlaidų delegacijose ir 5,6 mln. EUR padidinti 3001 biudžeto eilutę dėl išorės darbuotojų ir išorės paslaugų delegacijose; pažymi, kad po perkėlimų galutinis EIVT būstinės biudžetas sudarė 327,8 mln. EUR, o galutinis delegacijų biudžetas – 494,1 mln. EUR;

8.pažymi, kad 2023 m. EIVT susidūrė su didėjančiais politiniais ir finansiniais iššūkiais, taip pat iššūkiais, susijusiais su žmogaus teisėmis ir teisine valstybe; pažymi, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo geopolitiniai padariniai ir toliau buvo pagrindinis klausimas 2023 m., todėl EIVT užtikrino plataus masto paramą Ukrainai, darė spaudimą Rusijai ir toliau mezgė ryšius pasauliniu mastu, kad būtų šalinamos platesnio masto karo pasekmės, įskaitant veiksmų plano dėl geopolitinių Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių įgyvendinimą; pripažįsta EIVT vaidmenį renkant įrodymus prieš į ES sankcijų sąrašą įtrauktas Rusijos valstybės remiamas žiniasklaidos priemones bei asmenis, dalyvaujančius skleidžiant dezinformaciją ir manipuliuojant informacija siekiant pateisinti Rusijos agresijos karą; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių EIVT Strateginės komunikacijos ir prognozavimo padaliniui, siekiant veiksmingai kovoti su dezinformacijos kampanijomis, kurias kaip strategines priemones vykdo autoritariniai ir neliberalūs režimai; ragina EIVT sustiprinti Sąjungos delegacijas Rytų partnerystės šalyse, siekiant remti šalis, kurias smarkiai paveikė Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą; pažymi, kad Europos taikos priemonės, valdomos vadovaujant Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, finansinė viršutinė riba 2023 m. buvo padidinta nuo 5,6 mln. EUR iki daugiau kaip 12 mln. EUR; ragina EIVT bendradarbiauti su Plėtros ir Rytų kaimynystės GD siekiant užtikrinti veiksmingą pagal Priemonę finansuojamų projektų priežiūrą ir stebėseną; pažymi, kad dėl atsinaujinusio Izraelio ir Palestinos konflikto po 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ išpuolio EIVT turėjo dėti intensyvias diplomatines pastangas, skatinti Sąjungos institucijas primygtinai raginti regioninį deeskalavimą, reaguoti į humanitarinius poreikius ir remti regionines pastangas siekiant taikos; pabrėžia, kad Sąjungos ir EIVT pagalba turi būti suderinta su platesniais žmogaus teisių ir taikos tikslais regione, taikant griežtas apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad lėšomis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų remiama teroristinė ar smurtinė veikla; pabrėžia, kad Sąjungos finansavimas Gazos atstatymui turėtų būti pradėtas teikti tik tada, kai bus paleisti visi grupuotės „Hamas“ paimti įkaitai; pabrėžia finansinių išteklių paskirstymo trečiosiose šalyse skaidrumo svarbą siekiant užtikrinti atskaitomybę, kai naudojamas Sąjungos biudžetas ir naujos finansinės priemonės;

9. ragina EIVT glaudžiai bendradarbiauti su Komisija siekiant užtikrinti, kad į bet kokių galimų būsimų veiksmų, susijusių su Rusijos Federacija, darbotvarkę būtų įtrauktas visiškas Rumunijos nacionalinių vertybių ir kitų valstybių narių nacionalinio paveldo grąžinimas;

10.primena, kad būta įtarimų, susijusių su UNRWA darbuotojų Gazoje dalyvavimu 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ surengtuose teroristiniuose išpuoliuose prieš Izraelį; pažymi, kad reaguodama į šiuos įtarimus UNRWA oficialiai nutraukė devynių darbuotojų darbo sutartis; pabrėžia, kad Komisija bendradarbiauja su UNRWA, kad pagerintų kontrolės sistemas, vadovaudamasi JT Vidaus priežiūros tarnybų biuro rekomendacijomis, įskaitant darbuotojų tikrinimą ir vidaus tyrimų bei etikos sistemų stiprinimą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Parlamento ne kartą išreikštą susirūpinimą dėl netinkamo finansavimo iš ES lėšų, jokia Sąjungos pagalba jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti skiriama terorizmui finansuoti; primygtinai ragina toliau budriai stebėti, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebūtų naudojami netinkamai; pabrėžia kontrolės svarbą siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lėšų gavėjai laikytųsi Sąjungos taisyklių ir tarptautinės teisės, taip pat poreikį imtis griežtesnių priemonių, kad būtų užkirstas kelias netinkamam Sąjungos finansinės paramos naudojimui; ragina EIVT dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti finansavimą iš Sąjungos lėšų ir stebėti, kaip įgyvendinamos 2024 m. balandžio mėn. Komisijos nario O. Várhelyi ir UNRWA generalinio komisaro Ph. Lazzarini susitarime nustatytos tarpinės reikšmės, įskaitant nuostatas dėl Sąjungos auditų atlikimo ir UNRWA vidaus priežiūros stiprinimo; pabrėžia, kad Palestinos Administracija turi suderinti visą mokomąją medžiagą su UNESCO standartais, visų pirma pašalinti bet kokį turinį, kuriame yra antisemitizmo ar smurto kurstymo elementų; pabrėžia, kad Sąjungos finansinė parama Palestinos Administracijai švietimo srityje turėtų būti teikiama su sąlyga, kad šių standartų yra laikomasi; ragina EIVT remti diplomatines pastangas siekiant visapusiško ir tvaraus Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo ir nuolat informuoti Parlamentą apie bet kokius pokyčius Sąjungos bendradarbiavimo su Palestinos Administracija srityje;

11.pažymi, kad 2023 m. EIVT pranešė apie didelius biudžeto suvaržymus, dėl kurių smarkiai sumažintos ir optimizuotos biudžeto lėšos, kad būtų galima susidoroti su infliacija trečiosiose šalyse, vietos valiutų svyravimais, kainų padidėjimu, visų pirma biuro patalpų nuomos, IT, saugumo ir energijos kainų išlaidomis, dėl kurių EIVT patyrė daug didesnes einamąsias išlaidas užsienio šalyse, o tai turėjo poveikį jos gebėjimui veiksmingai veikti ir vykdyti savo pareigą rūpintis delegacijose dirbančiu personalu; apgailestauja, kad dėl spaudimo biudžetui EIVT atidėjo vėlesniam laikui infrastruktūros priežiūrą, atidėjo arba atšaukė saugumo išlaidas delegacijose ir sumažino biudžetinių pareigybių finansavimą, pvz., sumažino misijų ir reprezentacinį biudžetą, biudžetą biuro reikmenims ir mokymo kursams; apgailestauja, kad dėl su biudžetu susijusių priežasčių EIVT turėjo teikti pirmenybę darbuotojų dalyvavimui rinkimų stebėjimo misijose, o ne kitų rūšių misijose, pvz., tolesnių veiksmų misijose; pabrėžia, kad būtina įsteigti ES diplomatinę tarnybą;

12.pažymi, kad 2023 m. EIVT savo būstinėje ir delegacijose iš viso pradėjo 28 atviras viešųjų pirkimų procedūras, 27 konkurso procedūras su derybomis, 14 derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą, 6 ribotus konkursus ir 2 derybas dėl vidutinės vertės darbų sutarčių, kurios buvo sėkmingos ir po kurių vidutiniškai 52 proc. atvejų buvo skirta sutartis; pažymi, kad aukšti Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių standartai ir jų sudėtingumas gali būti viena iš priežasčių, lėmusių palyginti didelį nesėkmingų viešųjų pirkimų procedūrų skaičių, nes konkurso dalyviams, ypač trečiosiose šalyse, gali būti sudėtinga taikyti šias taisykles; prašo EIVT ištirti palyginti didelio nesėkmingų viešųjų pirkimų procedūrų skaičiaus priežastis ir pasiūlyti sprendimus, kaip užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą, kartu laikantis Sąjungos nustatytų standartų; apgailestauja, kad naujoje Finansinio reglamento redakcijoje supaprastintos išorės veiksmų srities viešųjų pirkimų taisyklės; pabrėžia, kad viešųjų pirkimų taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad finansuojami projektai ir toliau atitiktų aukštus standartus ir būtų atsparūs sukčiavimui; ragina EIVT visada siekti kuo aukštesnio bet kokių viešųjų pirkimų procesų tikrinimo lygio; mano, kad trečiųjų šalių žinių apie aukštus Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių standartus trūkumas niekada neturėtų būti pretekstas ar dingstis nuleisti kartelę;

13.palankiai vertina tai, kad 2023 m. pabaigoje bendrai su valstybėmis narėmis ir kitais Sąjungos partneriais naudojamų patalpų skaičius Sąjungos delegacijose buvo 138, t. y. 12 daugiau nei 2022 m.; pažymi, kad iš visų 2023 m. bendrai naudojamų patalpų, 42 sutartys buvo sudarytos su valstybėmis narėmis ir šalimis partnerėmis, 91 – su kitais Sąjungos partneriais, o penkios bendrų patalpų sutartys buvo dėl atvirkštinio bendrų patalpų naudojimo; pažymi, kad 2023 m. bendrai naudojamos patalpos sudarė 8 proc. viso biurų ploto Sąjungos delegacijose ir jomis naudojosi daugiau kaip pusė Sąjungos delegacijų (75), o tai galima vertinti ne tik kaip sėkmingo EIVT pastatų valdymo optimizavimo pavyzdį, bet ir kaip rodiklį, kad partnerių susidomėjimas dalytis patalpomis trečiosiose šalyse yra padidėjęs, o bendrai naudojamos patalpos yra aktualios diplomatinių reikalų srityje;

14.pažymi, kad 2023 m. komandiruočių biudžetas buvo 18 948 650 EUR, t. y. šiek tiek (1,46 proc.) didesnis, palyginti su ankstesniais metais, o šiuo padidėjimu siekta kompensuoti išlaidų padidėjimą dėl infliacijos, tačiau jis buvo nepakankamas, palyginti su faktiniu kelionių išlaidų padidėjimu 2023 m.; apgailestauja, kad EIVT neturi atskiros biudžeto eilutės vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo komandiruotėms ir kelionėms ir kad Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komandiruočių ir kelionių išlaidas atsižvelgiant į komandiruotės tikslą dalijasi EIVT ir Komisija; galiausiai pažymi, kad 2023 m. EIVT išlaidos, susijusios su 6-iomis Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai misijomis, sudarė 2 995,14 EUR, o oro taksi išlaidos sudarė 288 145 EUR, t. y. buvo 51 proc. mažesnės nei 2022 m., kai oro taksi išlaidos siekė 588 103 EUR; pabrėžia, kad Sąjungos institucijų vadovai turėtų rodyti gerą pavyzdį visuomenei ir piliečiams, ypač naudodami Sąjungos išteklius savo pareigoms vykdyti; pabrėžia, kad skrydžių galimybės turėtų būti pasirenkamos remiantis patikimo finansų valdymo kriterijais, jei tokios alternatyvos yra prieinamos ir atitinka posėdžių darbotvarkę ir vietą; pabrėžia, kad skaidrumas ir patikimas finansų valdymas naudojant Sąjungos viešąsias lėšas turi išlikti pagrindiniu visų Sąjungos institucijų principu;

15.pabrėžia, kad lėšų mažinimas gali daryti neigiamą poveikį įgyvendinant išorės reikalų priemones, pvz., Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) ir strategiją „Global Gateway“; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių EIVT strateginės komunikacijos ir prognozavimo skyriui, siekiant veiksmingai kovoti su dezinformacijos kampanijomis, kurias kaip strategines priemones vykdo autoritariniai ir neliberalūs režimai; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pranešimą, kad Komisijos Komunikacijos GD sukūrė Strateginės komunikacijos ir kovos su manipuliavimu informacija darbo grupę;

16.primygtinai tvirtina, kad reikia padidinti biudžetą bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmams ir kitoms atitinkamoms taikos užtikrinimo ir reagavimo į konfliktus bei krizes priemonėms, taip pat IT ir saugumo protokolams, kad Sąjungos veikla ir pajėgumai visapusiškai atitiktų dabartinius iššūkius ir konfliktus visame pasaulyje;

17.pažymi, kad po vidaus reorganizacijos EIVT 2023 m. spalio mėn. įsteigė naują Bendrojo valdymo tarnybą, kurią sudaro trys padaliniai, atsakingi už patikrinimus, vidaus auditą ir planavimą, ataskaitų teikimą ir atitikties užtikrinimą, kad EIVT galėtų užtikrinti didesnę atskaitomybę, geresnį valdymą ir geresnę veiklos stebėseną; palankiai vertina tai, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą EIVT organizacinio valdymo klausimais, taip pat buvo įsteigta Bendrojo valdymo valdyba; be to, pažymi, kad EIVT įsteigė Taikos, saugumo ir gynybos valdymo direktoratą, Taikos, partnerysčių ir krizių valdymo direktoratą ir du naujus padalinius, skirtus hibridinėms grėsmėms ir kibernetiniam saugumui bei jūrų saugumui, kad būtų geriau remiamas Sąjungos darbas saugumo ir gynybos reikalų srityje;

18.pažymi, kad 2023 m. Bendrojo valdymo tarnyba atliko valdymo procesų ir politikos tinkamumo patikrą; palankiai vertina tai, kad vykdydama šį procesą EIVT atnaujino Audito pažangos komiteto įstatus, peržiūrėjo savo vidaus kontrolės sistemą, metinį valdymo planą ir rizikos valdymo sistemą;

19.pažymi, kad pagal 2023 m. EIVT audito planą 2023 m. buvo užbaigti trys auditai, t. y. išimčių ir reikalavimų nesilaikymo registro valdymo auditas ir du auditai, susiję su vietos darbuotojų atlyginimų valdymu ir vietos darbuotojų bei lygiaverčio vietos personalo įdarbinimu ir valdymu; be to, labai susirūpinęs pažymi, kad dėl organizacinės restruktūrizacijos ir atitinkamos vidaus audito funkcijos darbuotojų kaitos 2023 m. nebuvo galima pradėti planuoto saugumo audito ir kad toks auditas bus iš naujo įvertintas rengiant 2025–2027 m. daugiametį strateginį vidaus audito planą; pabrėžia, kad svarbu kruopščiai ir reguliariai atlikti vidaus auditus; labai apgailestauja, kad 2023 m. liko neįgyvendintos 4 ypatingos svarbos ir 49 labai svarbios audito rekomendacijos, susijusios su užbaigtais auditais; prašo informuoti Parlamentą apie rekomendacijų įgyvendinimą;

20.pažymi, kad 2023 m. gruodžio mėn. Audito Rūmai, atlikę EIVT vaidmens koordinavimo srityje auditą, priėmė galutinę ataskaitą, kurios taikymo sritis buvo įvertinti, ar koordinavimas, visų pirma susijęs su informacijos valdymu, personalu ir ataskaitų teikimu tiek viduje, tiek su Komisija ir Taryba, buvo veiksmingas; pažymi, kad 2023 m. kai kurios audito rekomendacijos jau buvo įtrauktos į vykdomas iniciatyvas, pvz., įgaliojimų raštai nusiunčiami naujai paskirtiems ambasadoriams prieš jiems pradedant eiti pareigas, o EIVT nuo 2019 m. deda pastangas siekdama įgyvendinti savo informacijos valdymo strategiją; ragina EIVT visapusiškai įgyvendinti Audito Rūmų ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, kad būtų pašalinti nustatyti informacijos valdymo trūkumai tiek jos būstinėje, tiek Sąjungos delegacijose ES nepriklausančiose šalyse, taip pat Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai kabinete; prašo, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie tolesnius veiksmus, kurių imamasi atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendacijas;

21.pažymi, kad, remiantis 2023 m. delegacijose atliktais 26 patikrinimais, nustatyta, jog pagrindiniai delegacijoms kylantys iššūkiai yra susiję su saugumu, pastatais ir administracine našta; pažymi, kad EIVT delegacijose įdiegė saugumo rizikos valdymo priemones, pagrįstas tarptautiniais standartais ir geriausia praktika; pažymi, kad 2023 m. EIVT inspekcijos tarnyba parengė penkias esmines rekomendacijas, kurios visos buvo susijusios su trijų delegacijų valdymu; pažymi, kad visais atvejais į rekomendacijas buvo atsižvelgta EIVT būstinei vykdant griežtesnę priežiūrą ir teikiant paramą; palankiai vertina EIVT parengtą priemonių rinkinį, skirtą reaguoti į vidaus valdymo situacijas;

22.pažymi, kad 2023 m. trys Sąjungos delegacijos (Centrinės Afrikos Respublikoje, Siera Leonėje ir Sirijoje) savo patikinimo pareiškimuose pateikė išlygas, visų pirma susijusias su Komisijos valdomomis veiklos biudžeto eilutėmis; pabrėžia, kad šios išlygos neturėjo didelio finansinio poveikio administraciniam biudžetui, už kurį atsakinga EIVT;

23.ragina EIVT ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamento ryšių biuru Vašingtone ir Sąjungos delegacija Jungtinėse Amerikos Valstijose siekiant nustatyti, finansuoti ir įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis stengiamasi stiprinti transatlantinius santykius, įskaitant mainų programas ES ir Jungtinių Valstijų valstybinėse institucijose dirbantiems specialistams;

24.ragina EIVT ir Sąjungos delegacijas aktyviau stebėti demokratijos padėtį įvairiose šalyse ir didinti logistinę bei technologinę paramą žmogaus teisių gynėjams ir čiabuviams, ypač daug dėmesio skiriant moterims;

25.primena, kad nepaprastai svarbu toliau stiprinti mūsų paramą žmogaus teisėms, demokratijai ir vystymuisi trečiosiose šalyse pasitelkiant KVTBP „Globali Europa“, nes demokratinių šalių pasaulis yra saugesnis pasaulis; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartines sparčios technologinės pažangos ir geopolitinės konkurencijos aplinkybes, reikėtų toliau didinti ES skaitmeninės diplomatijos išteklius; primygtinai tvirtina, kad vykdant Sąjungos išorės veiksmus trečiųjų šalių atžvilgiu turėtų būti intensyviau vykdoma žalioji diplomatija ir žalioji pertvarka, nes tai yra vienas iš ES prioritetų; pabrėžia, kad EIVT turi atlikti pagrindinį vaidmenį skatinant taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose, didinti finansavimą siekiant užtikrinti humanitarinę pagalbą Libane, Gazoje ir Sirijoje ir stiprinti žmogaus teisių stebėseną; pabrėžia, kad reikia skirti finansinę paramą EIVT delegacijoms, dislokuotoms Artimuosiuose Rytuose, Persijos įlankos valstybėse ir Afrikoje, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų toliau įgyvendinti Sąjungos išorės veiksmus regione;

26.pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 14/2023 nustatyta Komisijos ir EIVT naudojamų metodikų, pagal kurias skiriamas finansavimas šalims partnerėms, ir stebėsenos sistemos sąrangos trūkumų, ir rekomenduojama, kad Komisija ir EIVT visų pirma patobulintų finansavimo paskirstymo metodiką ir Sąjungos paramos poveikio vertinimą, geriau apibrėžtų programavimo proceso aprėptį ir supaprastintų bei nuosekliai naudotų orientacinių daugiamečių programų rodiklius;

27.palankiai vertina tai, kad paskirtas pirmasis ES specialusis įgaliotinis Persijos įlankos regione;

28.pažymi, kad dėl pastarojo meto įvykių, visų pirma Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir priešiškų mėginimų padaryti įtaką demokratiniams procesams Europoje, taip pat didėjančio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, valstybėms narėms ir institucijoms didžiausią susirūpinimą ėmė kelti Sąjungos užsienio politika ir jos įgyvendinimas; pabrėžia, kad EIVT ir jos delegacijos atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant Sąjungos išorės politiką ir kovojant su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi (FIMI); pabrėžia EIVT svarbą Sąjungos santykiams su 25–30 mln. Sąjungos piliečių, gyvenančių už Sąjungos ribų; pripažįsta, kad EIVT biudžetui, kuriam jau ir taip struktūriškai skiriama nepakankamai lėšų, neproporcingai didelį poveikį, palyginti su kitomis Sąjungos institucijomis, padarė didesnis infliacijos lygis ir vėlesnė energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos agresijos karas Ukrainoje, ir yra susirūpinęs dėl šių neigiamų pasekmių EIVT ir Sąjungos institucijų veiksmingumui, taip pat dėl veiksmų dabartinei biudžeto padėčiai ištaisyti stokos, kuri gali daryti didelį poveikį Sąjungos santykiams su trečiosiomis šalimis;

29.palankiai vertina tvirtą paramą Ukrainai, be kita ko, pasitelkiant ES civilinę patariamąją misiją (EUAM Ukraine) ir apmokant Ukrainos karius pagal ES karinės pagalbos misiją (EUMAM);

30.pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti finansavimą, kad būtų sustiprinta speciali biudžeto eilutė Sąjungos užsienio politikos veiksmų srityje, visų pirma skirtą lyčių lygybei ir Moterų, taikos ir saugumo (MTS) darbotvarkei, siekiant užtikrinti nuoseklų iniciatyvų, kuriomis skatinamas konstruktyvus lyčių klausimu vadovavimas, saugomos moterų teisės ir kovojama su seksualiniu smurtu bei smurtu dėl lyties konfliktų metu ir jiems pasibaigus, finansavimą; pabrėžia esminę tokio finansavimo svarbą siekiant remti vietos pilietinės visuomenės organizacijas, teikti paramą, orientuotą į smurtą patyrusius asmenis, ir integruoti lyčių perspektyvą į Sąjungos diplomatines bei saugumo pastangas;

31.pabrėžia, kad Trečiajame lyčių lygybės veiksmų plane (LLVP III) nustatyta, kad 85 proc. naujų Sąjungos veiksmų turi būti prisidedama prie lyčių lygybės ir moterų bei mergaičių įgalėjimo; ragina EIVT paspartinti pažangą siekiant LLVP III tikslų, kasdieniame darbe prasmingai daug dėmesio skiriant pagrindinėms LLVP III angažavimosi sritims, įskaitant smurto dėl lyties panaikinimą, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių skatinimą, ekonomines ir socialines teises ir įgalėjimą, lygiateisį dalyvavimą ir lyderystę; pažymi, kad LLVP III nustos galioti 2027 m., ir primygtinai ragina EIVT šiuo tikslu parengti platesnio užmojo LLVP IV, kuriuo būtų užtikrintas tvirtesnis moterų teisių ir įgalėjimo bei Sąjungos užsienio ir saugumo politikos ryšys, kurį būtų galima įgyvendinti nuo 2028 m.;

32.pabrėžia itin pažeidžiamą vaikų padėtį pasaulyje, ypač ginkluotų konfliktų metu; reiškia didelį susirūpinimą dėl dešimčių tūkstančių vaikų, kurie 2023 m. nukentėjo nuo ginkluotų konfliktų visame pasaulyje ir patyrė netoleruotiną smurtą ir pagrindinių jų teisių pažeidimus; ragina EIVT vykdant savo veiksmus didžiausią dėmesį skirti vaikų teisėms;

33.primena sunkią moterų teisių ir LGBTQI+ teisių padėtį daugelyje pasaulio vietų; pabrėžia, kad reikia skubiai geriau apsaugoti šias teises; pabrėžia pagrindinį EIVT vaidmenį skatinant žmogaus teises visame pasaulyje; ragina EIVT dėti daugiau pastangų šioje srityje;

34.mano, kad rinkimų stebėjimo misija – tai praktinė veiksminga užsienio politikos priemonė, kuri tebėra esminė Sąjungos paramos demokratijai politikos priemonių ir strategijų dalis; ragina Sąjungą užtikrinti pakankamus išteklius ES rinkimų stebėjimo misijoms, kad jos taip pat apimtų rinkimus šalyse kandidatėse ir kaimyninėse šalyse;

35.pažymi, kad 2023 m. pabaigoje etatų plane numatytų pareigybių užimtumo lygis buvo 96,7 proc.; pažymi, kad EIVT iš viso dirbo 2 812 darbuotojų, iš jų – 1 245 pareigūnai, 450 laikinieji darbuotojai, 603 sutartininkai ir 514 deleguotųjų nacionalinių ekspertų (DNE); pažymi, kad 62,5 proc. visų EIVT būstinėje arba delegacijose dirbančių pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų sudarė administratoriai, 32,8 proc. padėjėjai, o 4,8 proc. sekretoriai;

36.pažymi, kad 2023 m. pabaigoje EIVT iš viso dirbo 5 252 asmenys, įdarbinti tiesiogiai EIVT arba per išorės rangovus, iš kurių 46,2 proc. dirbo EIVT būstinėje, o 53,8 proc. delegacijose; pažymi, kad iš visų EIVT dirbančių asmenų 46,5 proc. buvo ne statutiniai darbuotojai arba išorės rangovai; pažymi, kad daugiausia išorės rangovo įdarbintų išorės darbuotojų, dirbančių EIVT patalpose, teikia paslaugas informacinių technologijų, saugumo, saugos ir medicininės priežiūros srityse;

37.pažymi, kad 2023 m. EIVT iš biudžeto valdymo institucijos gavo 36 etato ekvivalentus, įskaitant 31 sutartininką ir penkis DNE, kurių išlaidos pasidalijamos; pažymi, kad papildomi ištekliai buvo skirti krizių valdymo funkcijoms, Strateginio kelrodžio įgyvendinimui ir kitiems EIVT prioritetams; pažymi, kad 2023 m. pabaigoje EIVT gavo dar 20 neapmokamų DNE Karinių misijų planavimo ir vykdymo centro struktūroms;

38.pažymi, kad iki 2023 m. pabaigos EIVT statutinį personalą sudarė 52,7 proc. vyrų ir 47,3 proc. moterų, o tai rodo, kad moterų atstovavimas šiek tiek padidėjo, palyginti su 2022 m., kai 46,8 proc. darbuotojų buvo moterys; palankiai vertina padarytą nedidelę pažangą lyčių pusiausvyros srityje vyresniojoje vadovybėje, kurioje moterų atstovavimas padidėjo nuo 6,3 proc. 2022 m. iki 7,6 proc. 2023 m., ir vidurinės grandies vadovybėje, kur jis padidėjo nuo 30,1 proc. 2022 m. iki 30,4 proc. 2023 m.; ragina EIVT dėti daugiau pastangų siekiant didesnės ir matomesnės lyčių pusiausvyros visais organizacijos lygmenimis;

39.palankiai vertina tai, kad 2023 m. pabaigoje Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisija paskelbė ES lyčių lygybės veiksmų plano (LLVP III) įgyvendinimo laikotarpio vidurio ataskaitą, taip pat sprendimą pratęsti plano įgyvendinimo laikotarpį iki 2027 m., kad jis būtų suderintas su daugiamete finansine programa (DFP); pripažįsta LLVP III svarbą skatinant lyčių lygybę kaip strateginį Sąjungos išorės veiksmų prioritetą ir stiprinant jo vaidmenį šioje srityje; palankiai vertina tai, kad 2023 m. pabaigoje ambasadoriaus lyčių ir įvairovės klausimais komanda vyresniajai vadovybei surengė pirmuosius vadovų mokymus apie į lyčių lygybę orientuotą vadovavimą;

40.palankiai vertina pirmąją EIVT ataskaitą dėl FIMI veiklos, nukreiptos prieš LGBTIQA+ asmenis, kuria siekiama gerinti supratimą apie FIMI taktiką ir skatinti bendradarbiavimą, be kita ko, su ENISA, siekiant apsaugoti LGBTIQA+ bendruomenę; reiškia susirūpinimą dėl LGBTIQ+ teisių padėties pasaulyje ir dėl didėjančio pasipriešinimo lyčių lygybei, moterų teisėms ir lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms besivystančiose šalyse; ragina Komisiją ir EIVT stabdyti šį regresą ir teikti pirmenybę tikslinei paramai pilietinės visuomenės organizacijoms, propaguojančioms šias teises;

41.pažymi, kad savo 2023 m. liepos mėn. priimtame sprendime Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai patikslino, kad maksimali laikinųjų darbuotojų ir sutartininkų įdarbinimo EIVT trukmė yra 8 metai per 13 metų ataskaitinį laikotarpį arba, išskirtinėmis aplinkybėmis ir vadovaujantis tarnybos interesais, 10 metų per 15 metų ataskaitinį laikotarpį, o minimalus laikotarpis tarp iš eilės einančių laikinųjų darbuotojų, komandiruotų iš valstybių narių nacionalinių diplomatinių tarnybų, įdarbinimų yra 2 metai nuo jų paskutinės sutarties nutraukimo;

42.pažymi, kad 2023 m. pabaigoje iš 1 695 pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų 863 (51 proc.) buvo vyrai, o 832 (49 proc.) – moterys, t. y. šiek tiek daugiau nei 2022 m.; pažymi, kad 57,4 proc. sutartininkų buvo moterys, o tai yra šiek tiek daugiau nei 2022 m.; tačiau apgailestauja, kad vis dar ypač mažai moterų eina aukštas pareigas (tiek būstinėje, tiek delegacijose) ir neproporcingai daug moterų visų pirma eina AST pareigas; ragina EIVT paskelbti viduriniosios grandies ir vyresniosios vadovybės narių pareigų pasiskirstymą pagal lytį ir pilietybę; prašo EIVT spręsti šį klausimą, kartu atsižvelgiant į kandidatų kompetenciją ir nuopelnus; palankiai vertina tai, kad 2023 m. vykdant rotaciją delegacijose buvo pasiūlyti 42 vadovų etatai ir dėl to 12 proc. padidėjo moterų ambasadorių skaičius, o 2023 m. moterys sudarė 35,50 proc. (šis rodiklis išaugo, palyginti su 31,70 proc.), tačiau joms vis dar yra nepakankamai atstovaujama;

43.pastebi, kad, nors tarp EIVT darbuotojų yra visų valstybių narių atstovų, išlieka reikšmingas disbalansas, nes Belgija yra labiausiai atstovaujama valstybė narė, kurios piliečiai sudaro 12,1 proc. visų EIVT darbuotojų; atkreipia dėmesį į tai, kad didelis geografinis disbalansas taip pat yra tarp Vakarų ir Rytų valstybių narių; taip pat pažymi, kad tarp vadovų labiausiai atstovaujama valstybė narė yra Italija – 15 proc. visų vadovaujamų pareigų užima italai; pažymi, kad iš 141 Sąjungos ambasadorių trys valstybės narės (Vengrija, Liuksemburgas ir Malta) vis dar neturi nė vieno atstovo, o daugiausia ambasadorių turi Prancūzija (22), Ispanija (18), Italija (16), Vokietija (12) ir Belgija (10), o tai reiškia, kad šių penkių šalių atstovai užima 54 proc. visų ambasadorių etatų; griežtai pakartoja savo raginimą EIVT toliau išlaikyti tvirtą geografinę pusiausvyrą visoje savo organizacijoje ir visais lygmenimis; taip pat pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl lyčių pusiausvyros; pažymi, kad ypač mažai moterų eina aukštas pareigas ir neproporcingai daug moterų visų pirma eina AST pareigas; ragina EIVT paskelbti viduriniosios grandies ir vyresniosios vadovybės narių pareigų pasiskirstymą pagal lytį ir pilietybę; prašo EIVT spręsti šį klausimą, kartu atsižvelgiant į kandidatų kompetenciją ir nuopelnus;

44.pažymi, kad 2023 m. buvo surengta didelė 52 vadovaujamų pareigybių delegacijose rotacija; palankiai vertina EIVT pastangas didinti valstybių narių informuotumą apie poreikį į paskelbtas pareigybes pritraukti daug įvairių kandidatų ir siūlyti kvalifikuotus kandidatus į Sąjungos ambasadorių pareigybes;

45.su pasitenkinimu pažymi, kad 2023 m. EIVT priėmė savo 2023–2025 m. įvairovės ir įtraukties darbotvarkę – išsamų veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti saugią ir pagarbią darbo aplinką ir visišką priekabiavimo netoleravimą; pažymi, kad dėl abiejų dokumentų konsultuotasi su darbuotojų atstovais, darbuotojų asociacijomis ir Jungtiniu lygių galimybių komitetu, kuris buvo pervadintas į Jungtinį įvairovės ir įtraukties komitetą; pažymi, kad į veiksmų planą įtrauktos prevencinės kovos su priekabiavimu priemonės, pvz., visiems darbuotojams privalomas e. mokymosi kursas apie tai, kaip atpažinti priekabiavimą darbe ir su juo kovoti, ir privalomi mokymai vadovams apie tai, kaip sukurti darbo aplinką, kurioje nebūtų priekabiavimo; ragina EIVT toliau reguliariai rengti vadovaujančio ir nevadovaujančio personalo mokymus įvairovės, lygybės, įtraukties ir priklausymo klausimais;

46.susirūpinęs pažymi, kad 2023 m. EIVT gavo tris pagalbos prašymus dėl įtarimų dėl psichologinio priekabiavimo, susijusių su dviem pareigūnais, dėl kurių buvo pradėti du administraciniai tyrimai, iš kurių vienas tebevykdomas, o kitas baigtas paskyrus drausminę nuobaudą; pažymi, kad pagal neformalią procedūrą EIVT tarpininkavimo tarnyba išnagrinėjo 28 atvejus, susijusius su įtarimais psichologiniu priekabiavimu, ir 10 seksualinio priekabiavimo atvejų ir kad 2023 m. konfidencialūs patarėjai išnagrinėjo 21 įtariamo psichologinio priekabiavimo atvejį ir 6 seksualinio priekabiavimo atvejus; pažymi, kad 2023 m. EIVT parengė sprendimą dėl kovos su priekabiavimu vietos darbuotojų delegacijose atveju, kuris buvo priimtas 2024 m. birželio mėn.; pripažįsta EIVT pastangas stiprinti savo kovos su priekabiavimu politiką, įskaitant privalomų e. mokymosi modulių, skirtų informuotumui didinti, įdiegimą ir Stambulo konvencijos darbo grupės, kurios tikslas – nustatyti priemones, kuriomis visiems būtų užtikrinta saugesnė darbo vieta, įsteigimą; tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl vis dar didelio priekabiavimo atvejų skaičiaus; ragina EIVT vykdyti griežtesnę prevenciją, teikti pagalbą nukentėjusiesiems ir įgyvendinti griežtas drausmines priemones, kad būtų užtikrintas visiškas priekabiavimo netoleravimas ir saugi darbo aplinka;

47.pažymi, kad 2023 m. EIVT ėmėsi keleto priemonių, kad užtikrintų savo darbuotojų fizinę ir psichinę gerovę, įskaitant sistemingą visų darbuotojų sveikatos patikrinimą prieš juos iškomandiruojant į delegaciją, psichologinę paramą ir informuotumo didinimo veiksmus; pažymi, kad 2023 m. spalio mėn. buvo priimti du sprendimai dėl darbo laiko ir lanksčių darbo sąlygų, kuriuos priėmus lankstus darbo laikas tapo numatytąją visų darbuotojų EIVT būstinėje ir delegacijose, išskyrus vadovus, darbo grafiko tvarka; be to, pažymi, kad sprendimais leidžiama dirbti nuotoliniu būdu iki dviejų dienų per savaitę EIVT būstinėje, vieną dieną per savaitę delegacijose ir 10 dienų per metus už paskyrimo vietos ribų visiems darbuotojams; pažymi, kad krizių atveju, dėl medicininių ar kitų svarbių priežasčių išimties tvarka ir toliau galima dirbti nuotoliniu būdu ilgesnį laikotarpį;

48.yra susirūpinęs dėl to, kad EIVT darbuotojų, išėjusių ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų daugiau kaip 50 dienų, skaičius padidėjo nuo 111 darbuotojų 2022 m. iki 171 darbuotojo 2023 m., t. y. išaugo 54 proc.; pažymi, kad medicinos tarnyba įgyvendino keletą priemonių, kad užkirstų kelią perdegimo rizikai, pvz., 2023 m. gruodžio mėn. įdarbintas psichiatras, o medicinos tarnyba sistemingiau stebėjo laikinojo nedarbingumo atostogas, teikė psichologinę pagalbą ir gaires darbuotojams ir vadovams, vykdė informuotumo didinimo veiklą ir sukūrė pirmosios pagalbos psichikos sveikatai teikėjų tinklą; pabrėžia, kad vadovai turi užtikrinti sąžiningą užduočių paskirstymą ir įgyvendinti gaires bei lanksčias darbo sąlygas; ragina EIVT laikytis proaktyvaus požiūrio siekiant užkirsti kelią ilgalaikiam nedarbingumui ir perdegimui, pirmenybę teikiant savo darbuotojų psichikos gerovei, taikant veiksmingas paramos priemones;

49.atkreipia dėmesį į tai, kad dėl biudžeto apribojimų sumažėjo priimtų stažuotojų skaičius; ragina EIVT pateikti informaciją apie jos būstinėje ir delegacijose dirbančių stažuotojų darbo sąlygas ir atlyginimą;

50.pažymi, kad 2023 m. EIVT patobulino savo etikos sistemą paskelbdama naujus nurodymus, kuriais siekiama uždrausti arba apriboti komandiruotes, kurių išlaidos iš dalies arba visiškai apmokamos iš išorės šaltinių, kad būtų išvengta interesų konfliktų rizikos, ir visiems darbuotojams išsiuntė priminimą apie etiką; pažymi, kad EIVT taip pat daug dėmesio skyrė specialių mokymo kursų etikos, interesų konfliktų, vidaus kontrolės ir kovos su sukčiavimu temomis, skirtų ir įvairiai auditorijai EIVT būstinėje ir delegacijose ir jai pritaikytų, organizavimui; be to, pažymi, kad 2022 m. priimti 16 profesinio elgesio principų ir toliau buvo platinami naujokams ir plačiai propaguojami, visų pirma per kursus „Etika ir sąžiningumas“ ir „Kovos su priekabiavimu politika“; prašo, kad EIVT informuotų Parlamentą apie visus tolesnius savo etikos sistemos pokyčius; ragina EIVT reguliariai rengti privalomus mokymus etikos, įskaitant etišką DI naudojimą, ir atskaitomybės klausimais;

51.palankiai vertina tai, kad 2023 m. spalio mėn. EIVT priėmė naują kovos su sukčiavimu strategiją, taikomą visiems EIVT būstinės ir delegacijų darbuotojams, kuri buvo parengta atlikus išsamų su sukčiavimu susijusios rizikos peržiūros procesą ir kurią oficialiai patvirtino OLAF; palankiai vertina tai, kad EIVT ypač daug pastangų skyrė darbuotojų mokymui ir orientavimui, visų pirma pasitelkdama 2022 m. gruodžio mėn. įsteigtą kovos su sukčiavimu grupę; pažymi, kad į Sąjungos delegacijas komandiruoti EIVT darbuotojai aktyviai dalyvavo įvairiuose praktiniuose seminaruose ir seminaruose informuotumo apie sukčiavimą ir sukčiavimo prevencijos klausimais, kad į Sąjungos delegaciją naujai paskirti darbuotojai prieš pradėdami eiti pareigas sistemingai dalyvavo mokymuose šiais klausimais ir kad buvo toliau atnaujinamas kovai su sukčiavimu skirtas intraneto puslapis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pranešti apie galimus sukčiavimo atvejus ir suteikti daugiau galimybių mokytis kovoti su sukčiavimu; prašo EIVT visiems darbuotojams rengti privalomus reguliarius informuotumo apie sukčiavimą ir jo prevencijos mokymus;

52.pažymi, kad 2023 m. EIVT negavo jokių pranešimų apie pažeidimus; su pasitenkinimu pažymi, kad 2023 m. EIVT pradėjo rengti specialią pranešėjų apsaugos politiką, atitinkančią naująją kovos su sukčiavimu strategiją; prašo informuoti Parlamentą apie jos priėmimą, numatytą 2025 m., ir jos įgyvendinimą visoje tarnyboje;

53.pažymi, kad 2023 m. EIVT gavo penkias interesų konfliktų deklaracijas, kurios buvo išnagrinėtos pagal galiojančias taisykles; pažymi, kad su vertinimo komiteto nariu viešųjų pirkimų procedūroje susijusiu atveju perdeleguotasis leidimus suteikiantis pareigūnas padarė išvadą, kad gali kilti interesų konfliktas, ir atleido darbuotoją nuo vertinimo komiteto nario pareigų;

54.susirūpinęs pažymi, kad 2023 m. OLAF pradėjo aštuonis tyrimus, kurie tebevyksta, dėl galimų nusižengimų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūromis ir sutarčių įgyvendinimu ar susitarimais dėl dotacijų arba galimų pažeidimų, susijusių su žmogiškaisiais ištekliais; pažymi, kad 2023 m. nebaigti nagrinėti atvejai buvo susiję su pareigūnais, laikinaisiais darbuotojais ir vietos darbuotojais tiek EIVT būstinėje, tiek delegacijose; prašo informuoti Parlamentą apie tolesnius su šiais tyrimais susijusius veiksmus; pažymi, kad aštuoni senesni atvejai, susiję su buvusiais ir dabartiniais darbuotojais, buvo baigti nagrinėti, o penkiais atvejais rekomenduota imtis tolesnių veiksmų; pažymi, kad EIVT palaiko reguliarius ryšius su OLAF per savo kovos su sukčiavimu grupę ir užtikrina, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų atsižvelgiant į OLAF rekomendacijas; prašo, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie rekomendacijų įgyvendinimą;

55.pažymi, kad 2023 m. EIVT išnagrinėjo dešimt Ombudsmeno prašymų, iš kurių devyni buvo susiję su administracinėmis bylomis, o vienas – su prašymu leisti susipažinti su dokumentais; pažymi, kad Ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo ar dalinio netinkamo administravimo atvejų ir nepateikė EIVT jokių rekomendacijų;

56.atkreipia dėmesį į visas veiklas, kurių imtasi siekiant didinti informuotumą apie išorės veiklą; primena Parlamento prašymą priimti atskiras įgyvendinimo nuostatas dėl išorės veiklos ir užduočių, kad būtų apsaugotas Sąjungos įvaizdis ir reputacija, ypač delegacijų vadovų atveju;

57.pažymi, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojas, privalo laikytis Skaidrumo registro taisyklių; pabrėžia, kad, nors EIVT nėra institucija, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnyje, ir neatlieka tiesioginio vaidmens rengiant Sąjungos teisės aktus, ji vis dėlto atlieka svarbų vaidmenį Sąjungos teisėje, priimant sprendimus dėl sankcijų ir derybų dėl tarptautinių prekybos susitarimų, kurie turi didelį reguliavimo poveikį; pažymi, kad EIVT būtų labai svarbu priimti skaidrumo priemones, pranešti apie jas Skaidrumo registro valdybai ir prisijungti prie registro; ragina EIVT paskelbti apie visus susitikimus su visų tipų lobistų organizacijomis, įskaitant Sąjungos delegacijų vadovus, siekiant padidinti skaidrumą; prašo nuolat informuoti Parlamentą apie visas naujas iniciatyvas, kurių ėmėsi EIVT siekdama padidinti skaidrumą; pakartoja, kad svarbu toliau stiprinti demokratinę Sąjungos priežiūrą ir laikytis aukštų atskaitomybės ir skaidrumo standartų bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis; prašo Sąjungos delegacijų užtikrinti, kad Sąjungos lėšos, skirtos pilietinės visuomenės organizacijoms ir socialiniams partneriams trečiosiose šalyse, būtų naudojamos laikantis Sąjungos vertybių, politikos ir finansinių taisyklių;

58.primygtinai ragina EIVT prisijungti prie ES skaidrumo registro, kad jos praktika būtų suderinta su Parlamentu ir Komisija, užtikrinant visišką lobistinės veiklos ir finansinių interesų, susijusių su gynyba ir diplomatiniais klausimais, atskleidimą;

59.pažymi, kad išlaidos IT projektams, įrangai ir kibernetiniam saugumui padidėjo nuo 19,7 mln. EUR 2022 m. iki 29,9 mln. EUR 2023 m., t. y. padidėjo 52 proc.; pažymi, kad 2023 m. EIVT pradėjo įgyvendinti svarbius skaitmeninimo projektus, pvz., savo bendradarbiavimo platformą „HIVE“, skirtą visiems naudotojams būstinėje ir delegacijose, ir EIVT būstinėje įdiegė savo tarnybos įslaptintą ryšių ir informacinę sistemą (EC3IS), prieš ją pradedant palaipsniui diegti jautriose delegacijose ir sujungiant ją su atitinkamomis sistemomis Komisijoje ir Taryboje;

60.pažymi, kad 2023 m. EIVT pradėjo teikti prieglobą ir kontroliuoti DI aplinką, kad būtų galima įdiegti išsamų DI valdymo modelį; pažymi, kad šiuo techniniu etapu sudarytas pagrindas 2024 m. priimti generatyvinio DI naudojimo gaires ir DI strategiją, taip pat atlikti koncepcijos pagrįstumo bandymai; prašo, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie DI strategijos rengimą;

61.pažymi, kad, įgyvendindama 2022 m. priimtą Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį, EIVT dalyvavo priimant pagrindinius politikos dokumentus ir priemonių rinkinius, susijusius, be kita ko, su kibernetine gynyba, kibernetine diplomatija, hibridinėmis grėsmėmis, užsienio kišimusi ir manipuliavimu informacija; pažymi, kad EIVT viduje toliau gerino savo kibernetinio saugumo pajėgumus įdarbindama specialiuosius darbuotojus ir vykdydama kibernetinio sąmoningumo didinimo veiklą su įvairia auditorija, įskaitant Saugumo valdymo grupę, delegacijų narius, naujus darbuotojus ir vadovus; prašo, kad EIVT visiems darbuotojams reguliariai rengtų privalomus kibernetinio saugumo mokymus; taip pat ragina Sąjungą labiau remti Moldovą kovojant su dezinformacija, hibridinėmis grėsmėmis ir kibernetiniais išpuoliais; ragina Sąjungos delegaciją Moldovoje dėti daugiau pastangų siekiant skatinti iniciatyvesnę ir veiksmingesnę komunikacijos strategiją, susijusią su Europos perspektyva, įskaitant informavimo veiklą rusų kalba;

62.palankiai vertina ES partnerystės misijos Moldovoje (EUPM Moldova) įsteigimą; pabrėžia esminį EUPM Moldova vaidmenį ir ragina ES ir jos valstybes nares pratęsti misijos įgaliojimus po 2025 m. gegužės mėn., kartu didinant išteklius jos veiksmingumui didinti;

63.susirūpinęs pažymi, kad 2023 m. EIVT, naudodamasi saugumo incidentų ir įvykių stebėjimo sistema, užregistravo daugiau kaip 29 623 kibernetinių perspėjimų, iš kurių 92 incidentai buvo patvirtinti kaip kibernetiniai išpuoliai; pažymi, kad keturi kibernetiniai išpuoliai turėjo poveikį EIVT operacijoms, bet tik vienas turėjo reikšmingų pasekmių; įspėja, kad EIVT yra labai tikėtinas pakankamai išteklių turinčių subjektų (įskaitant remiamus užsienio valstybių), siekiančių sutrikdyti Sąjungos institucijų veiklą, taikinys; pažymi, kad EIVT saugumo operacijų centras (SOC) yra pagrindinis subjektas, kuris realiuoju laiku stebi grėsmes ir nustato sistemos pažeidžiamumą; prašo EIVT toliau laikyti naudotojų kibernetinę discipliną ir kibernetinį sąmoningumą pagrindiniais savo kibernetinio saugumo sistemos elementais; pabrėžia, jog svarbu, kad EIVT ir toliau teiktų pirmenybę kibernetiniam saugumui ir hibridinių grėsmių mažinimui, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis Sąjungos institucijomis ir valstybėmis narėmis, kad nustatytų tokias grėsmes ir su jomis kovotų;

64.pažymi, kad 2023 m. EIVT, gavusi darbuotojo prašymą dėl jo asmens duomenų paskelbimo ES internetiniame kataloge, ėmėsi tolesnių veiksmų dėl vieno Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tyrimo; pažymi, kad nuo 2018 m. nagrinėjama byla buvo išnagrinėta 2023 m. ir baigta 2024 m. ir turėjo teigiamų pasekmių EIVT; atkreipia dėmesį į EIVT vykdomą informuotumo didinimo veiklą ir jos paskelbtas gaires, kuriomis siekiama užtikrinti vienodas sąlygas duomenų apsaugos srityje visame jos tinkle, visų pirma į Bendrą vadovą dėl trečiųjų šalių DI priemonių naudojimo, žvelgiant kartu iš duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo perspektyvos;

65.pažymi, kad kova su FIMI 2023 m. liko vienu iš EIVT prioritetų; palankiai vertina tai, kad 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino FIMI priemonių rinkinį, grindžiamą informuotumo apie padėtį, atsparumo didinimo, sutrikdymo ir diplomatinio atsako ramsčiais; pažymi, kad 2023 m. EIVT padidino savo analitinius pajėgumus rinkti FIMI įrodymus ir rengti atsaką į didėjantį incidentų ir grėsmių skaičių, visų pirma ruošiantis 2024 m. Europos Parlamento rinkimams; pažymi, kad EIVT taip pat pradėjo naujus pavyzdinius projektus, kuriais siekiama didinti informuotumą ir kovoti su Rusijos dezinformacija, pvz., iniciatyvą „EUvsDisinfo“, kuri 2023 m. pasiekė apie 20,3 mln. žmonių, ir kurti tvarias partnerystes siekiant kovoti su FIMI visame pasaulyje; ragina EIVT kartu su Komisija skirti pakankamai išteklių veiksmingai kovai su FIMI; remia žadėtą sukurti Europos demokratijos skydą, skirtą apgaulingam internetiniam turiniui aptikti, sekti ir ištrinti, taip stiprinant Sąjungos gebėjimą kovoti su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi ir didinant paramą demokratijos apsaugai trečiosiose šalyse, ypač Sąjungos kaimyninėse šalyse; ragina EIVT ir Sąjungos delegacijas trečiosiose šalyse toliau stiprinti savo atitinkamus pajėgumus kovoti su dezinformacija ir propaganda, susijusia su Sąjungos BUSP, taip pat ragina EIVT dėti daugiau pastangų siekiant įgalinti piliečius iš visos Sąjungos kovoti su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi;

66.pažymi, kad 2023 m. 3003 biudžeto eilutė dėl pastatų ir susijusių išlaidų buvo padidinta 19 mln. EUR, tačiau svarbūs priežiūros darbai vis dėlto buvo atidėti; yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl susikaupusių techninės priežiūros ir saugumo poreikių EIVT susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su tuo, kaip saugiai ir veiksmingai valdyti delegacijų tinklą ir užtikrinti, kad būtų vykdoma rūpestingumo delegacijų darbuotojais pareiga; prašo EIVT parengti daugiamečius nenumatytų atvejų planus, skirtus pastatų priežiūrai ir saugumui;

67.pažymi, kad EIVT užima ir valdo nekilnojamąjį turtą, kurio plotas apie 87 618 m² EIVT būstinėje ir 379 300 m² visame pasaulyje, jam priklauso 174 biurų pastatai ir 152 ambasadorių rezidencijos; pažymi, kad 2023 m. EIVT biudžeto valdymo institucijai pateikė darbinį dokumentą, kuriame išdėstyta jos pirkimo politika, kurią šiuo metu sudaro 22 proc. biurų pastatų ir 20 proc. ambasadoriams skirtų rezidencijų, taip užtikrinant ekonomiškai naudingiausią variantą;

68.pažymi, kad 2023 m. balandžio mėn. nekilnojamojo turto Sąjungos delegacijoms pirkimo politika ir EIVT 2024 m. darbiniu dokumentu dėl nekilnojamojo turto politikos siekiama priimti palankiausią ilgalaikį sprendimą Sąjungos biudžetui; pabrėžia, kad nė viename iš šių dokumentų nepateikta jokių idėjų dėl delegacijų skaičiaus mažinimo ar regioninių centrų kūrimo; primygtinai ragina EIVT nuolat informuoti Parlamentą apie visus galimus būsimus pokyčius šioje srityje;

69.ragina EIVT išlaikyti savo svarbų delegacijų visame pasaulyje tinklą su pakankamu skaičiumi darbuotojų, kad būtų pagerintas jos gebėjimas megzti ryšius su trečiosiomis šalimis;

70.susirūpinęs pažymi, kad dėl šių biudžeto apribojimų gali būti uždaryta pernelyg daug ES ambasadų ir atidėtas saugumo įrangos diegimas keliose Sąjungos delegacijose, o tai mažintų EIVT gebėjimą vykdyti savo įgaliojimus ir ginti Sąjungos vertybes bei tinkamai užtikrinti rūpestingumo pareigą visų delegacijų darbuotojų atžvilgiu; primygtinai ragina valstybes nares skirti pakankamą finansavimą EIVT ir Komisijai, siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų Sąjungos delegacijų tinklas – jos pasaulinio dalyvavimo ženklas;

71.pažymi, kad nuo 2020 m. EIVT plėtoja savo biurų valdymo politiką, kuria siekiama bendradarbiavimo ir lanksčių biuro koncepcijų tiek EIVT būstinėje, tiek delegacijose; pažymi, kad EIVT pradėjo renovuoti R. Šumano pastato kompleksą, pradedant nuo 6-ojo ir 7-ojo aukštų, kad būtų veiksmingiau naudojamos biuro patalpos; be to, pažymi, kad 2023 m. užbaigtas EIVT reagavimo į krizes centras R. Šumano pastate; pažymi, kad delegacijose bendradarbiavimo erdvės koncepcija buvo įgyvendinta naujose 6 delegacijų patalpose;

72.palankiai vertina tai, kad EIVT daug dėmesio skiria tam, kad jos pastatai būtų prieinami asmenims su negalia ir riboto judumo asmenims; pažymi, kad pastatas „Belmont“ Briuselyje jau atitinka teisinius reikalavimus pastatams be kliūčių ir kad rekonstruojant NEO pastato kompleksą taip pat atsižvelgiama į naudotojų su negalia ir riboto judumo naudotojų poreikius; palankiai vertina tai, kad delegacijoms skirtose EIVT vykdomose atrankos procedūrose numatyta, kad itin svarbus naujų biurų pastatų atrankos kriterijus yra pastatas, kuriame nėra kliūčių asmenims su negalia;

73.palankiai vertina tai, kad 2023 m. EIVT toliau įgyvendino aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), visų pirma įsteigdama Aplinkos iniciatyvinį komitetą ir priimdama aplinkos politiką bei atitinkamą komunikacijos strategiją, kurioje pabrėžiamas EIVT įsipareigojimas užtikrinti aplinkosauginį tvarumą nekilnojamojo turto valdymo srityje; pažymi, kad 2023 m. EMAS iniciatyvinis komitetas siekė naujų tikslų, kuriais siekiama iki 2030 m. dar labiau sumažinti savo anglies pėdsaką; pažymi, kad patvirtintos priemonės apima gamtinių dujų naudojimo sumažinimą 35 proc., perpus mažesnį popieriaus, vandens ir atliekų susidarymą, trumpų ir vidutinio nuotolio skrydžių ekonomine klase dalies padidinimą vykstant į komandiruotes ir geresnį žaliųjų viešųjų pirkimų taikymą;

74.palankiai vertina tai, kad EIVT į naujus susitarimus dėl bendrai naudojamų patalpų pradėjo įtraukti tvarumo sąlygas, įskaitant privalomus veiksmus ir savanorišką praktiką; pažymi, kad, kalbant apie jau galiojančius susitarimus dėl bendrai naudojamų patalpų, užuot įtraukus aiškias aplinkos tvarumo sąlygas, tokiuose susitarimuose kaip bendras principas nurodoma, kad visi bendrai naudojamas patalpas valdantys partneriai laikosi procedūrų ir praktikos, taikomų Sąjungos biuro patalpoms vietos lygmeniu;

75.pažymi, kad 2023 m. EIVT toliau dirbo, kad įgyvendintų žalesnio darbuotojų važinėjimo į darbą ir tvaresnių kelionių politiką, todėl 2024 m. buvo priimtos svarbios priemonės, pvz., iki 90 proc. padidinta viešojo transporto bilietų abonementų kompensavimo norma visiems darbuotojams, atsisakantiems naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis, ir nustatytas tikslas, kad bent 60 proc. kelionių lėktuvu kilometrų būtų skrendama ekonomine klase;

76.pabrėžia tvirto politinio angažavimosi, dvišalio poveikio, viešosios ir kultūrinės diplomatijos svarbą propaguojant Sąjungos vertybes ir kovojant su dezinformacija; pabrėžia, kad reikia tvirtos ir atsparios išorės tarnybos, turinčios aiškią politinę vadovybę, kad būtų galima spręsti dabartinius iššūkius ir užtikrinti Sąjungos užsienio politikos nuoseklumą; primygtinai ragina Sąjungos delegacijas stiprinti paramą tikriems demokratiniams veikėjams ir pilietinei visuomenei Vakarų Balkanuose, kartu griežtai ir viešai pasmerkiant neliberalių ir nedemokratinių subjektų veiksmus, kurie kenkia Sąjungos interesams, ir užtikrinti, kad PNPP III finansavimas būtų įgyvendinamas laikantis Sąjungos tikslų; ragina Sąjungos delegacijas regione taikyti patikimesnį ir nuopelnais grindžiamą požiūrį, pagrįstą Kopenhagos kriterijais, visų pirma į teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos aspektus, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurios Vakarų Balkanų šalys padarė nedidelę pažangą;

77.palankiai vertina puikų EIVT bendradarbiavimą su tokiomis institucijomis kaip OLAF, Europos prokuratūra, Audito Rūmai ir EDAPP, apie kurį liudija reguliarūs susitikimai ir keitimasis informacija; atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. birželio mėn. buvo sudaryti specialūs darbo susitarimai; vis dėlto ragina EIVT institucionalizuoti struktūrinį bendradarbiavimą su šiomis institucijomis, užtikrinant sistemingus sukčiavimo nustatymo mechanizmus Sąjungos išorės veiksmų finansavimui, ypač didelės rizikos konfliktų zonose ir nestabiliose valstybėse;

78.pažymi, kad 2023 m. Parlamentas, Taryba ir EIVT tęsė technines diskusijas dėl 2002 m. Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pakeitimo; apgailestauja, kad 2023 m. įvyko tik vienas techninis susitikimas, po kurio su Taryba nepavyko susitarti dėl pateiktų kompromisinių sprendimų;

79.pažymi, kad 2023 m. EIVT pradėjo derybų procesą dėl darbo susitarimo su Europos prokuratūra, kuris buvo pasirašytas 2024 m.; pažymi, kad darbo susitarime atsižvelgiama į ypatingas aplinkybes, kuriomis EIVT veikia, ir pabrėžiama informacijos apsauga, informacijos konfidencialumas ir darbuotojų imuniteto apsauga;

80.pažymi, kad savo 2023 m. biudžete EIVT skyrė 990,5 mln. EUR bandomajam projektui, kuriuo siekiama įsteigti Europos diplomatijos akademiją, kurioje 50 jaunesniųjų diplomatų iš valstybių narių ir Sąjungos institucijų mokomi apie Sąjungos užsienio ir saugumo politiką, siekiant sukurti tikrą Europos diplomatinį korpusą, kuriuo būtų skatinama Sąjungos užsienio politika ir išorės interesai; skatina šią iniciatyvą kaip žingsnį siekiant sukurti darnų ir gerai parengtą Europos diplomatinį korpusą, kuris galėtų veiksmingai atstovauti Sąjungos vertybėms ir interesams ir juos ginti pasaulinėje arenoje; pabrėžia, kad būtina didinti Europos diplomatijos akademijos matomumą visose valstybėse narėse ir stiprinti jos vaidmenį bei pajėgumus;

81.palankiai vertina tai, kad 2023 m. EIVT išplėtė bendradarbiavimą su Europos ombudsmenu, kad pagerintų savo darbuotojų informuotumą apie gero administravimo principus; pažymi, kad naujas bendradarbiavimo lygmuo apima Europos ombudsmeno biuro kvietimą pristatyti savo darbą EIVT prieš pradedant eiti pareigas rengiamuose seminaruose ir metiniuose EIVT darbuotojų seminaruose;

82.pažymi, kad EIVT biudžeto asignavimai sudaro 22,2 mln. EUR ir yra paskirstyti įvairioms biudžeto eilutėms, apimančioms leidinius, renginius, strateginę komunikaciją, informavimo veiklą ir spaudą; palankiai vertina tai, kad parama demokratijai ir teisinei valstybei ir toliau buvo vienas iš EIVT prioritetų, be kita ko, kovojant su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi taikant sustiprintą politiką ir priemones;

83.atkreipia dėmesį į tai, kad visame pasaulyje daugėja religijos laisvės pažeidimų; ragina EIVT atsižvelgiant į tai tinkamai aprūpinti savo darbuotojus (be kita ko, rengiant jiems mokymo kursus) šalyse, kuriose religijos laisvės nėra arba kuriose religijos laisvei daromas spaudimas, siekiant pradėti diskusijas šiuo klausimu su atitinkamomis valdžios institucijomis visais lygmenimis šalyse, kuriose pažeidžiama religijos laisvė, ir tam skirti didelį dėmesį savo išorės veiksmų srityje;

84.pažymi, kad vykdydama komunikacijos veiklą EIVT informuoja plačiąją visuomenę per viešus renginius, atvirų durų dienas ir priimdama lankytojų grupes; pažymi, kad 2023 m. EIVT įvairiais kanalais pradėjo kelias temines komunikacijos kampanijas dėl paramos Ukrainai, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių ir pagarbos Sąjungos vertybėms; palankiai vertina tai, kad Ukraina ir toliau buvo vienas iš svarbiausių EIVT prioritetų; pažymi, kad 2023 m. EIVT sustiprino savo veiklą socialiniuose tinkluose ir 41,5 proc. padidino savo sekėjų skaičių tinkle „LinkedIn“, 13,8 proc. „Instagram“, 5,4 proc. „Twitter“ ir 4,7 proc. –„Facebook“; primygtinai ragina EIVT gerinti savo komunikaciją apie Sąjungos politiką trečiųjų šalių piliečiams ir stiprinti koordinavimo pastangas, kuriomis siekiama didinti Sąjungos finansuojamų projektų matomumą, ypač šalyse kandidatėse, siekiant kovoti su piktavališkų subjektų bandymais pakenkti Sąjungos pastangoms;

85.palankiai vertina EIVT dalyvavimą Parlamento institucinėje komunikacijos kampanijoje, skirtoje 2024 m. Europos Parlamento rinkimams, visų pirma informavimo kampaniją, skirtą 25–30 mln. trečiosiose valstybėse gyvenančių Europos piliečių ir informavusią apie galimus balsavimo Europos Parlamento rinkimuose būdus, visų pirma per delegacijų tinklą; pažymi, kad ši kampanija pasiekė 11 mln. gavėjų per 26 vaizdo įrašų kampanijas ir daugiau kaip 2 000 įrašų socialiniuose tinkluose;

86.atkreipia dėmesį į tai, kaip EIVT prisideda prie visa apimančių Sąjungos pastangų rodyti tvirtą paramą Ukrainai įgyvendinant tokias iniciatyvas, kaip kampanija „#StandWithUkraine“ ir tiksliniai komunikacijos projektai, pvz., „Faces of Ukraine“, „Art vs War“ ir „Share Your Light“;

87.toliau ragina Sąjungos delegacijas skatinti vietos subjektus, pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius trečiosiose šalyse ir su jais bendradarbiauti siekiant skatinti socialinį dialogą ir dialogą teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir kovos su korupcija klausimais; pažymi, kad 2023 m. pagal teminę pilietinės visuomenės organizacijų programą, kuria remiantis sudaromos Sąjungos partnerystės su atskaitingomis ir skaidriomis organizacijomis, 50 mln. EUR buvo skirta Sąjungos pilietinei visuomenei palankios aplinkos sistemai, kuria stebima ir propaguojama pilietinė erdvė 86 šalyse partnerėse.