Bendrosios pastabos1.pažymi, kad agentūros yra trijų rūšių: decentralizuotos agentūros, vykdomosios įstaigos ir kitos įstaigos;
2.primena, kad ši rezoliucija apima 31 iš 33 decentralizuotų agentūrų ir 2 iš kitų keturių įstaigų (Europos inovacijos ir technologijos institutą (EIT) ir Euratomo tiekimo agentūrą (ESA)); pabrėžia, kad dviejų visiškai savo veiklą finansuojančių decentralizuotų agentūrų, būtent Bendrijos augalų veislių tarnybos (CVPO) ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO), biudžeto ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras atitinkamai vykdo CVPO administracinė taryba ir EUIPO biudžeto komitetas ir jos nėra įtrauktos į šią rezoliuciją; taip pat pažymi, kad už Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) metinę biudžeto ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą atsako tik pati valdyba; pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą Europos išteklių naudojimą; atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę, ragina nuodugniai įvertinti decentralizuotas agentūras ir apsvarstyti galimas reformas, siekiant išvengti dubliavimosi, padidinti veiksmingumą ir sutaupyti lėšų; primena, kad svarbu stiprinti valdymo struktūras, kartu užtikrinant, kad agentūros išliktų veiksmingos ir reaguotų į kintančius poreikius;
3.pabrėžia biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros svarbą, nes ji yra ne tik Sutartimi grindžiama pareiga, bet ir skatina bei ja siekiama užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir atvirą dialogą Sąjungos finansų klausimais; pažymi, kad pagal ją agentūroms taip pat suteikiama galimybė pristatyti savo darbą ir parodyti savo pridėtinę vertę Sąjungai ir jos piliečiams; taip pat pabrėžia, kad agentūros teikia atsakymus į Parlamento siunčiamus klausimynus ir yra kviečiamos į biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos viešuosius klausymus, ir tai suteikia piliečiams, įmonėms, NVO ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams galimybę dalyvauti posėdžiuose ir įsitikinti, kad pajamos ir išlaidos atitinka patikimo finansų valdymo principus;
4.mano, kad dėl koncepcijos, kai biudžeto įvykdymą tvirtina vidaus biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija, kaip EUIPO, CVPO ir BPV atveju, gali kilti interesų konfliktas; yra įsitikinęs, kad Parlamento teikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas padeda išvengti galimų interesų konfliktų ir prisideda prie agentūrų skaidrumo ir viešo įvaizdžio;
5.laikosi nuomonės, kad, nepaisant teisinės sistemos, visoms su ES susijusioms įstaigoms turėtų būti taikomi tie patys atskaitomybės ir skaidrumo principai;
6.primena Bendro požiūrio dėl vien savo lėšomis veiklą finansuojančių agentūrų 58 punktą, kuriame teigiama, kad viešąją kontrolę turi užtikrinti Parlamentas: „Turėtų būti išnagrinėtos galimybės užtikrinti demokratinę atskaitomybę vien savo lėšomis veiklą finansuojančioms agentūroms (t. y. finansuojamoms jų klientų), nes jos yra Sąjungos įstaigos, atsakingos už ES politikos įgyvendinimą, tačiau joms netaikomas biudžeto įvykdymo patvirtinimas, kaip apibrėžta SESV. Atitinkamoms agentūroms galėtų būti numatyta galimybė pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai metinę ataskaitą dėl jų biudžeto įvykdymo ir svarstyti Parlamento bei Tarybos pateiktus prašymus ar rekomendacijas.“;
7.atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ES agentūrų steigimu ar plėtra siekiama stiprinti Sąjungos pajėgumus, labai svarbu užtikrinti, kad šis procesas būtų grindžiamas išsamiais vertinimais, poveikio vertinimais ir būtų aiškiai parodyta pridėtinė vertė; kitaip tariant, kad būtų galima pasimokyti iš klaidų ir prireikus svarstyti galimybę nutraukti jų įgaliojimus; pabrėžia, kad šis požiūris ne tik užtikrintų geresnį reglamentavimą, bet ir padidintų Sąjungos institucinės aplinkos veiksmingumą, atskaitomybę, skaidrumą ir nuoseklumą;
8.primena, kad bendro požiūrio 60 punkte teigiama, jog kiekviena ES agentūra turėtų būti vertinama kas penkerius metus; primygtinai ragina Komisiją nagrinėti tolesnes veiklos sąveikos ir konsolidavimo galimybes, taip pat galimą agentūrų, vykdančių papildomo pobūdžio veiklą, sujungimą, siekiant užtikrinti išlaidų efektyvumą ir supaprastinti agentūrų funkcijas, ir, be kita ko, galbūt peržiūrėti įgaliojimus, kai esama neveiksmingumo ar dubliavimosi atvejų; ragina prireikus taikyti laikino galiojimo / peržiūros sąlygą, kad būtų išlaikytas veiksmingumas ir užtikrintas optimalus išteklių naudojimas; mano, kad biudžeto veiksmingumas yra labai svarbus agentūrų veikimui; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, pateiktai Specialiojoje ataskaitoje 22/2020 „ES agentūrų ateitis. Didesnio lankstumo ir bendradarbiavimo galimybės“, https://op.europa.eu/webpub/eca/special-reports/agencies-performance-audit-22-2020/lt/., kurioje Komisijai rekomenduojama dažniau naudoti kompleksinius agentūrų vertinimus Komisijai atliekant įvairių politikos sričių tinkamumo patikras;
9.dar kartą patvirtina skaidrumo, atskaitomybės ir rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo visose ES agentūrose svarbą, užtikrinant veiksmingą finansų valdymą; pabrėžia, kad agentūros turi griežtai laikytis savo įgaliojimų; pripažįsta, kad kai kurioms agentūroms gali reikėti didesnių įgaliojimų; ragina stiprinti valdymo mechanizmus, kad būtų išvengta kompetencijos sričių dubliavimo ir padidintas veiklos efektyvumas;
10.pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių siekiant užtikrinti, kad agentūros galėtų vykdyti naujas užduotis, kurių reikalaujama pagal naujus teisės aktus;
11.pabrėžia, jog svarbu, kad agentūros aktyviau dalyvautų žiniasklaidoje, internete ir socialiniuose tinkluose, siekdamos didinti visuomenės informuotumą apie savo darbą;
12.atkreipia dėmesį į vis didėjančią painiavą dėl daugybės atvejų, kai agentūrų pavadinimai ir akronimai yra identiški arba beveik identiški; ragina atitinkamas institucijas išnagrinėti būdus, kaip pagerinti padėtį;
Valdymas13.primena, kad bendrame požiūryje Bendras požiūris nėra teisiškai privalomas, institucijos susitarė į jį atsižvelgti priimdamos sprendimus, susijusius su decentralizuotomis agentūromis. pateikiama decentralizuotų agentūrų valdymo struktūros apžvalga; pripažįsta ES agentūrų pažangą, padarytą gerinant finansų valdymą ir valdymo struktūras, ir kartu pažymi, kad reikia toliau gerinti veiksmingumą ir atskaitomybę; primena, kad visų decentralizuotų agentūrų valdančiosios tarybos atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant gerą valdymą ir atskaitomybę; primena, jog bendrame požiūryje siūloma, kad valdančiąją tarybą sudarytų po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, du Komisijos atstovai, vienas Parlamento paskirtas narys (kai tinkama) ir gana ribotas suinteresuotųjų subjektų atstovų skaičius (kai tinkama), užtikrinant, kad jie atsižvelgtų į įvairius interesus ir kad jų atrankos procesas būtų skaidrus;
14.pažymi, kad decentralizuotų agentūrų valdymo struktūra apskritai yra gana panaši visose agentūrose; pažymi, kad jos visos turi valdančiąją tarybą ir (arba) administracinę valdybą ir direktorių; pažymi, kad devynios agentūros turi vykdomąją valdybą (CEDEFOP, EUDA, ENISA, ESGA, EU-OSHA, EUROFOUND, Eurojustas, FRA, EIT) Europos profesinio mokymo plėtros centras, Europos Sąjungos narkotikų agentūra, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra, Europos Sąjungos geležinkelių agentūra, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Europos inovacijos ir technologijos institutas., o saugumo akreditavimo valdybą turi tik agentūros, susijusios su Europos Sąjungos kosmoso programa; be to, pažymi, kad trys Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucija (EBA), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)) ir dvi bendrosios rinkos veiksmų grupės agentūros (Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras)) įsteigė reguliuotojų arba priežiūros valdybą;
15.primena, kad EUROFOUND, CEDEFOP ir EU-OSHA valdančiosios tarybos turi trišalę struktūrą; pažymi, kad kiekvienai valstybei narei kiekvienoje valdyboje atstovauja vyriausybė, darbdavys ir profesinės sąjungos narys (iš viso 81 atstovas); pažymi, kad Komisija turi tris atstovus ir kad Parlamentas skiria nepriklausomą ekspertą (neturintį balsavimo teisės); primena, kad ETF valdyba yra mažesnė – ją sudaro 27 valstybių narių atstovai (be socialinių partnerių), trys Komisijos atstovai (jie valdyboje visi kartu turi vieną balsą), trys Parlamento paskirti ekspertai (palyginti su vienu trišalių agentūrų atveju) ir trys Komisijos paskirti šalių partnerių atstovai ES agentūrų – EUROFOUND, CEDEFOP, ETF ir EU-OSHA – vertinimas SWD(2024) 222 final, p. 42, https://www.parlament.gv.at/dokument/XXVII/EU/198502/imfname_11414247.pdf.;
16.atkreipia dėmesį į EUROFOUND, CEDEFOP, ETF ir EU-OSHA vertinimo išvadas dėl trišalės valdymo struktūros (EUROFOUND, CEDEFOP ir EU-OSHA); pažymi, kad trišalė struktūra turi privalumų, tokių kaip atstovavimas, strateginis vadovavimas ir dalijimasis žiniomis, tačiau dėl valdančiųjų tarybų dydžio ir įvairovės kyla sunkumų ieškant kompromisų dėl pagrindinių veiklos ir administracinių sprendimų; atkreipia dėmesį į tai, kad vertinime apsvarstyti alternatyvūs valdymo modeliai, kuriais siekiama veiksmingiau įtraukti socialinius partnerius; atkreipia dėmesį į padidėjusį šių agentūrų potencialą taupymo ir veiklos sąveikos srityse; pabrėžia, kad reikia vykdyti griežtą ES agentūrų finansinę priežiūrą, kad būtų užtikrintas išlaidų efektyvumas ir užkirstas kelias netinkamam viešųjų lėšų naudojimui; pabrėžia, kad reikia taikyti atsakingą, poreikiais grindžiamą požiūrį į agentūrų finansavimą, užkertant kelią biurokratinei plėtrai ir kartu užtikrinant, kad agentūros turėtų pakankamai išteklių savo įgaliojimams vykdyti;
17.atkreipia dėmesį į ataskaitos dėl Reglamento (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (FRONTEX) 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1896/oj). vertinimo išvadas ir nustatytus faktus, kuriuose teigiama, kad reglamentas atitinka paskirtį, įskaitant 2024 m. vasario mėn. paskelbtą nuolatinio korpuso peržiūrą; pažymi, kad, nors reglamente numatyta veiksmingo sienų valdymo sistema, vis dar kyla su valdymu, atskaitomybe ir veiksmingumu susijusių problemų; pripažįsta, kad valdymo struktūrą reikia pakoreguoti siekiant užtikrinti, kad FRONTEX galėtų visapusiškai įgyvendinti savo įgaliojimus, ir, be kita ko, reikia spręsti atstovavimo valdančiojoje taryboje pusiausvyros klausimą, supaprastinti vidaus sprendimų priėmimo procesus ir išvengti atsakomybės sričių dubliavimosi; palankiai vertina 2023 m. lapkričio mėn. valdančiosios tarybos patvirtintą naują organizacinę struktūrą, kaip žingsnį gerinant valdymą, strateginį koordinavimą ir išteklių paskirstymą; pripažįsta vertinimo ataskaitoje akcentuotus administracinius trūkumus, visų pirma susijusius su kompensavimo procedūromis ir biurokratinėmis kliūtimis, su kuriomis susiduria valstybės narės, siųsdamos darbuotojus į FRONTEX; ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip supaprastinti šiuos procesus, kad būtų sumažinta nereikalinga našta nacionalinėms valdžios institucijoms; pažymi, kad svarbu įgyvendinti pagrindinių teisių pareigūno metinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas; pripažindamas padarytą pažangą, ragina FRONTEX toliau didinti skaidrumą, visapusiškai bendradarbiauti atliekant tyrimus ir įgyvendinti priemones, kuriomis visoje veikloje būtų užtikrinama pagrindinių teisių apsauga;
18.pabrėžia, kad subalansuotas požiūris, pagal kurį veiksminga sienų kontrolė derinama su patikimomis pagrindinių teisių apsaugos priemonėmis, yra labai svarbus siekiant išlaikyti saugią Šengeno erdvę ir patikimą Sąjungos migracijos valdymo sistemą; pakartoja, kad svarbu nuolat rengti struktūrinius mokymus pagrindinių teisių tema nuolatinio korpuso pareigūnams (FRONTEX), užtikrinant jų informuotumą apie atitinkamus įsipareigojimus ir standartus pagrindinių teisių srityje, tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės srityje, taip pat šių įsipareigojimų ir standartų laikymąsi https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52024DC0075. 3 dalis.; be to, pabrėžia, kad pastebėjus pagrindinių teisių pažeidimus svarbu apie juos pranešti – pateikti pranešimus apie rimtus incidentus;
Biudžeto ir finansų valdymas19.pažymi, kad 33 ES agentūrų, kurios yra šios rezoliucijos dalis, 2023 m. bendros galutinės pajamos (po taisomųjų biudžetų) ir 2022 m. lyginamieji duomenys paskirstyti taip Duomenys pagal kiekvienos atskiros agentūros 2023 finansinių metų pajamų ir išlaidų suvestines, paskelbtas Oficialiajame leidinyje.:
2023 m. pajamos eurais
2022 m. pajamos eurais
∆
|
ACER
€29.582.967
€24.827.843
19,15%
|
BEREC biuras
€7.697.265
€7.428.456
3,62%
|
CDT Išskaitytas iš praėjusių finansinių metų perkeltas perteklius.
€47.140.900
€48.721.800
-3,24%
|
CEDEFOP
€20.140.610
€18.434.420
9,26%
|
CEPOL
€14.211.723
€13.805.510
2,94%
|
EASA Biudžeto koregavimai, atitinkantys išskaičiuotą sukauptą perteklių.
€169.665.375
€163.367.860
3,85%
|
EBI
€52.672.002
€50.315.014
4,68%
|
ECDC
€102.526.724
€112.796.588
-9,10%
|
ECHA
€123.280.140
€116.981.740
5,38%
|
EAA
€76.114.130
€92.863.021
-18,04%
|
EŽKA
€30.862.554
€35.734.297
-13,63%
|
EFSA
€148.954.729
€134.773.287
10,52%
|
EIGE
€9.358.919
€8.432.920
10,98%
|
EIOPA
€36.714.492
€34.571.120
6,20%
|
EIT
€367.607.241
€448.920.650
-18,11%
|
EDI
€39.973.330
€34.689.842
15,23%
|
EMA
€448.603.000
€421.815.000
6,35%
|
EUDA (EMCDDA)
€22.082.074
€18.839.136
17,21%
|
EMSA
€111.954.231
€115.807.270
-3,33%
|
ENISA
€25.183.495
€39.207.625
-35,77%
|
ESGA
€38.532.447
€33.983.956
13,38%
|
ESA
€258.160
€167.000
54,59%
|
ESMA
€72.509.657
€68.068.551
6,52%
|
ETF
€28.542.956
€25.051.848
13,94%
|
EUAA
€170.135.127
€168.842.192
0,77%
|
EU-LISA
€300.524.142
€296.508.265
1,35%
|
EU-OSHA
€17.038.950
€16.405.100
3,86%
|
EUROFOUND
€25.369.931
€22.438.000
13,07%
|
Eurojustas
€59.324.460
€49.086.843
20,86%
|
Europolas
€212.925.809
€197.759.722
7,67%
|
EUSPA
€76.922.866
€65.392.492
17,63%
|
FRA
€26.191.031
€25.857.952
1,29%
|
FRONTEX
€829.352.752
€693.122.858
19,65%
|
TOTAL
€3.741.954.189
€3.605.018.178
3,80%
|
20.pabrėžia, kad nuo 2022 iki 2023 m. labai padidėjo kai kurių agentūrų pajamos – 54,59 proc. ESA, 20,86 proc. Eurojusto, 19,65 proc. FRONTEX ir 19,15 proc. ACER; palankiai vertina tai, kad padidintas teisėsaugos agentūrų finansavimas;
21.pažymi, kad ESA finansavimo padidėjimą daugiausia lėmė tęstinis Branduolinių medžiagų observatorijos ir ESA informacijos valdymo (NOEMI) IT sistemos plėtojimas ir agentūrai teikiamos apskaitos paslaugos; Eurojuste šis padidėjimas daugiausia susijęs su papildomais ištekliais, reikalingais atlikti užduotims, atsiradusioms dėl trijų Komisijos pasiūlymų dėl reglamentų, ir ypač dideliu infliacijos poveikiu 2023 m. biudžeto projekto III darbinis dokumentas, p. 24.; FRONTEX biudžeto padidinimu siekiama toliau kurti sienų apsaugos nuolatinius korpusus ir plėtoti įrangą 2023 m. biudžeto projekto III darbinis dokumentas, p. 26.; ACER atveju padidėjimą daugiausia lėmė papildomos užduotys, pavestos pagal planuotus peržiūrėtus reglamentus dėl energetikos infrastruktūros ir išmetamo metano kiekio mažinimo 2023 m. biudžeto projekto III darbinis dokumentas, p. 21., susijęs metinis atlyginimų indeksavimas, didesnės teisinės išlaidos ir didesni biudžeto asignavimai, susiję su mokesčiais už konkrečius projektus;
22.atkreipia dėmesį į atsakymą į klausimą, į kurį atsakoma raštu, jame nurodyta, kad FRONTEX perkėlimai (45 proc. 2023 m.) yra susiję su jos veiklos ciklu, kuris neatitinka kalendorinių metų ir negali būti lengvai koreguojamas, nes apima visas valstybes nares; supranta, kad Komisijos politiniai prioritetai ir Sąjungos piliečių lūkesčiai dėl saugumo yra pagrindas, kuriuo remiantis paaiškinamas FRONTEX biudžeto didinimas; primygtinai pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti pakankamus išteklius veiksmingam FRONTEX veikimui ir taip pat nuolat vertinti, ar jos biudžetas atitinka paskirtį ir duoda rezultatų; primena, kad reikia stebėti pažangą, kalbant apie agentūros įsisavinimo pajėgumus, visų pirma įdarbinant sienų ir pakrančių apsaugos darbuotojus, ir pabrėžia, kad siekiant užtikrinti agentūros veiksmingumą svarbus yra patikimas planavimas; taip pat ragina ES agentūrų tinklą bendradarbiauti su agentūromis ir Audito Rūmais, kad būtų parengtas standartizuotas perkėlimų į kitą laikotarpį pateikimas, geriau atitinkantis Finansinio reglamento metinio periodiškumo principą;
23.primena, kad dauguma ES agentūrų finansavimą gauna tik iš įnašų iš Sąjungos biudžeto; vis dėlto pažymi, kad kai kurios agentūros yra visiškai arba iš dalies finansuojamos alternatyviais pajamų šaltiniais, įskaitant sertifikatus, leidimus, medžiagų registraciją, įnašus, duomenų rinkimą, rinkos priežiūrą, priežiūrą ir kitas paslaugas, pvz., vertimo ir terminologijos paslaugas, kurias teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT);
24.konkrečiai pripažįsta, kad:- –iš dalies savo lėšomis finansuojamos agentūros yra Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (ESGA), Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos vaistų agentūra (EMA);
- –visiškai savo lėšomis finansuojama agentūra yra CdT, taip pat
- –agentūros, kurias iš dalies bendrai finansuoja nacionalinės valdžios institucijos, yra Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA);
25.pažymi, kad 2023 m. savo lėšomis finansuojamų agentūrų, kurios yra šios rezoliucijos dalis, finansavimo šaltiniai pasiskirstė taip:
2023 m. pajamos eurais
ES subsidija
%
Nuosavos pajamos
%
Kita
|
ACER
€29.576.964
€19.418.599
66%
€10.158.245
34%
€120
|
CDT
€47.140.900
€0
0%
€46.295.800
98%
€845.100
|
EASA
€169.665.375
€44.329.433
26%
€120.937.434
71%
€4.398.508
|
EBI
€52.672.002
€19.428.306
37%
€31.479.331
60%
€1.764.364
|
ECHA
€123.280.140
€81.274.568
66%
€33.107.484
27%
€8.898.088
|
EIOPA
€36.714.492
€13.470.715
37%
€22.086.958
60%
€1.156.819
|
EMA –
€448.603.000
€50.027.000
11%
€398.209.000
89%
€367.000
|
ESGA
€38.532.447
€27.418.274
71%
€10.312.858
27%
€801.315
|
ESMA
€72.509.657
€18.588.578
26%
€52.224.114
72%
€1.696.965
|
TOTAL
€1.018.694.977
€273.955.473
€724.811.224
€19.928.279
|
26.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA), Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos vaistų agentūra (EMA), Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (ESGA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) teisiškai privalo nustatyti veiklos, finansuojamos iš nuosavų pajamų, išlaidas ir už jas atskirai atsiskaityti; pažymi, kad šios agentūros turi sistemas šiam reikalavimui įvykdyti, ir pažymi, kad tam tikros agentūros, pvz., EMA, EASA ir ESGA, viršija šiuos reikalavimus;
27.pažymi, kad trijų Europos priežiūros institucijų (EBI, EIOPA ir ESMA, išskyrus iš priežiūros mokesčių finansuojamą veiklą) steigimo reglamentuose nustatyta, kad iš pradžių įnašai, kuriuos jos gauna iš nacionalinių kompetentingų institucijų, turėtų sudaryti 60 proc. jų biudžeto, o likę 40 proc. turėtų būti iš Sąjungos biudžeto; pažymi, kad ši tvarka atspindi reguliavimo užduočių, kurios yra tinkamos finansuoti ES lėšomis, ir priežiūros konvergencijos užduočių, kurios yra tinkamos finansuoti nacionalinių kompetentingų institucijų įnašais, derinį trijų institucijų įgaliojimuose; pabrėžia, kad dėl to, jog steigimo reglamentuose aiškiai neatskirtos iš dviejų šaltinių finansuojamos veiklos, šios institucijos neskirsto išlaidų pagal tai, ar jos dengiamos ES biudžeto subsidijomis, ar nacionaliniais įnašais;
28.ragina EBI, EIOPA ir ESMA stiprinti šiuos pajėgumus, kad būtų galima nustatyti veiklos, kuria sukuriamas kiekvienas jų pajamų srautas, sąnaudas ir už jas atskirai atsiskaityti, siekiant pagerinti jų sprendimų priėmimą ir informacijos, kurią jos teikia suinteresuotiesiems subjektams apie tokios veiklos sukuriamą deficitą ar perteklių, kokybę;
29.pažymi, kad CdT turi sistemą, pagal kurią galima stebėti kiekvienos veiklos ir produkto, iš kurio gaunamos nuosavos pajamos, sąnaudas, ir kuri leidžia CdT apskaičiuoti pelną ar nuostolius; pabrėžia, kad 2023 m. 10 iš 17 pagrindinių CdT produktų nuostoliai, kaip pranešta, iš viso siekė 3,4 mln. EUR;
30.pabrėžia, kad per pastarąjį dešimtmetį dėl mažėjančios verslo apimties CdT 7 metus patyrė biudžeto deficitą ir 6 metus – apskaitos nuostolių; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekdama spręsti mažėjančios verslo apimties problemą, CdT naudojasi specialiuoju rezervu, kuris buvo sukurtas 2011 m. siekiant užtikrinti biudžeto ir kainų stabilumą; pažymi, kad šis rezervas 2014 m. pasiekė aukščiausią tašką – 15,6 mln. EUR, vėliau 2022 m. sumažėjo iki 10,3 mln. EUR, o 2023 m. – iki 8,9 mln. EUR; žino, kad visiškai išnaudojus rezervą bet koks tolesnis deficitas turės būti padengtas ES biudžeto subsidijomis, kaip numatyta CdT steigimo reglamente; ragina CdT informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie savo planus mažinti su veiklos tęstinumu susijusią riziką;
31.pažymi, kad agentūros turi tobulinti finansinės atskaitomybės ir vidaus kontrolės mechanizmus; ragina agentūras kasmet pateikti išsamų išlaidų suskirstymą, įskaitant suskirstytus duomenis apie išorės sutartis, konsultavimo paslaugas ir subrangovus; primygtinai pabrėžia, kad reikia tikralaikių skaitmeninių ataskaitų teikimo priemonių, kuriomis būtų pagerinta finansinė priežiūra ir atskaitomybė Europos Parlamentui ir visuomenei; ragina toliau daryti pažangą įgyvendinant audito rekomendacijas;
Audito rezultatų apžvalga39.pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę audito nuomonę dėl visų agentūrų finansinių ataskaitų patikimumo; pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų pajamų teisėtumo ir tvarkingumo; tačiau pažymi, kad nors besąlyginė nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo buvo pateikta daugumos agentūrų atveju, išimtys nustatytos dėl keturių agentūrų: Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT), Europos darbo institucijos (EDI), Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) ir Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų operacijų valdymo agentūros (eu-LISA);
40.pažymi, kad EIT atveju išlyga susijusi su nepagrįstais dotacijų mokėjimais, EIT atliko 174 išlaidų punktų imties ex post patikrinimą; pažymi, kad EIT atmetė išlaidas, susijusias su 27 išlaidų punktais, ir kad Audito Rūmai nustatė tris papildomus išlaidų punktus, kurių atveju EIT negalėjo pateikti įrodymų, kad gavėjai įvykdė esmines dotacijos susitarimo sąlygas, todėl apskaičiuota, kad iš viso nepagrįsti dotacijų mokėjimai sudarė 12,2 mln. EUR, o tai atitinka labiausiai tikėtiną 3,4 proc. klaidų lygį; pažymi, kad EIT ginčija vieną iš Audito Rūmų nurodytų klaidų, turėjusią įtakos trims išlaidų, kurios, EIT nuomone, yra tinkamos finansuoti, punktams; be to, pažymi, kad, EIT nuomone, be šio atvejo Audito Rūmų nurodytas labiausiai tikėtinas klaidų lygis būtų mažesnis už 2 proc. reikšmingumo ribą ir audito nuomonė dėl EIT mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo būtų teigiama;
41.apgailestauja, kad EDI atveju išlyga susijusi su 1,6 mln. EUR siekiančiais mokėjimais 2023 m., t. y. 3,8 proc. visų turimų mokėjimų asignavimų; pažymi, kad ši suma apima 1,3 mln. EUR, susijusių su sutartimi, kuri 2022 m. audito ataskaitoje buvo pripažinta nepagrįsta, nes paskirta vertė viršijo nustatytą didžiausią sutarties ribą, ir 0,3 mln. EUR, susijusių su sutarčių vykdymo ex ante patikrų trūkumais; atkreipia dėmesį į EDI atsakymą, kuriame paaiškinta, kad netinkama sutartis baigėsi 2024 m. vasario mėn. ir buvo pakeista 2023 m. lapkričio mėn. sudarytu nauju preliminariuoju susitarimu; žino apie EDI sprendimą laikinai tęsti netinkamą sutartį siekiant mažinti riziką, apsaugoti savo reputaciją ir užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą, kad ji galėtų tęsti nuoseklias operacijas ir vykdyti suplanuotą veiklą, kol įsigalios naujasis susitarimas;
42.pažymi, kad ENISA atveju išlyga susijusi su 1,8 mln. EUR. siekiančiais 2023 m. atliktais nepagrįstais mokėjimais, t. y. 4,1 proc. visų 2023 m. turimų mokėjimų asignavimų; primena, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. ENISA gavo papildomą 15 mln. EUR biudžetą, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą galėtų valstybėms narėms teikti didesnę paramą kibernetinio saugumo srityje; taip pat pažymi, kad 2022 m. rugsėjo mėn. ENISA inicijavo 28 pirkimo dalių viešųjų pirkimų procedūrą ir vėliau pasirašė 28 atskiras preliminariąsias sutartis, kurių vertė – 14,4 mln. EUR; žino, kad 2023 m. pradžioje valdančioji taryba padarė išimtį ir laikinai nukrypo nuo savo finansinių reglamentų, kad patenkintų persvarstytus su kibernetinio saugumo parama susijusius valstybių narių prašymus; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teigiama ENISA atsakyme, valdančiosios tarybos sprendimas buvo išimtis (riboto laiko ir apimties), skirta reaguoti į konkrečią išskirtinę situaciją itin sudėtingomis tarptautinėmis aplinkybėmis; pažymi, kad ši išimtis buvo tinkamai užregistruota taikant ENISA vidaus kontrolės sistemą ir atitinkamai nurodyta 2023 m. konsoliduotoje metinėje veiklos ataskaitoje;
43.pastebi, kad eu-LISA atveju išlyga susijusi su 2023 m. atliktais nepagrįstais mokėjimais, kurie iš viso siekė 12,6 mln. EUR, t. y. 3,2 proc. visų turimų mokėjimų asignavimų, įskaitant 2,7 mln. EUR, kurie teko 2023 m. audituotoms sutartims, ir 9,9 mln. EUR – sutartims, kurios 2022 m. audito ataskaitoje įvertintos kaip nepagrįstos;
44.susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pakartotinai teikiama sąlyginė nuomonė dėl eu-LISA mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo, ir tai atspindi nuolatines problemas ir jas Audito Rūmai akcentavo ankstesnėse ataskaitose (nuo 2020 m.); atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad dauguma sutarčių, kurios buvos paveiktos klaidų, 2023 m. baigė galioti arba jas nutraukė eu-LISA;
45.pažymi, kad 2023 m. sąlyginės nuomonės (eu-LISA) pagrindą sudarė šie pažeidimai:- –preliminariosios sutarties pažeidimas: pažymi, kad eu-LISA reikšmingai pakeitė kai kuriuos dviejų konkurso dalyvių finansinių pasiūlymų kainodaros elementus, pakoreguodama daugiau nei leidžiama pagal Finansinio reglamento 151 straipsnį, taip tiesiogiai paveikdama konkurso rezultatus, o susiję mokėjimai 2023 m. iš viso sudarė 2,7 mln. EUR;
- –nepagrįsta derybų procedūra: taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstai išmokėta 7,7 mln. EUR suma, susijusi su preliminariąja sutartimi, sudaryta pagal derybų procedūrą tinkamai nepagrindus, pažeidžiant viešųjų pirkimų standartus;
- –neteisėtas sutarties keitimas: pažymi, kad 1,8 mln. EUR vertės išmokėta suma buvo įvertinta kaip nepagrįstai išmokėta po neteisėto pakeitimo, dėl kurio fiksuotų kainų sutarties vertė padidėjo 3,6 mln. EUR;
- –bendrųjų sutarties sąlygų nesilaikymas: susirūpinęs pažymi, kad iš viso 0,4 mln. EUR vertės mokėjimai pagal preliminariąją sutartį dėl bendros infrastruktūros priežiūros buvo nepagrįsti, nes konkrečia sutartimi buvo nukrypta nuo preliminariosios sutarties;
46.reiškia didelį susirūpinimą dėl pasikartojančių viešųjų pirkimų problemų, dėl kurių ketvirtus metus iš eilės pateikiama sąlyginė nuomonė, ir primygtinai ragina eu-LISA nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų galima išspręsti šias problemas ir užkirsti joms kelią ateityje vykdant finansų valdymą ir viešuosius pirkimus, sykiu užtikrinant visapusišką atitiktį Finansiniam reglamentui; ragina iki 2025 m. birželio 30 d. informuoti Europos Parlamentą apie pažangą šioje srityje;
47.pažymi, kad per klausymą CONT komiteto posėdis, 2023 m. gruodžio 4 d. Audito Rūmai pripažino, jog, nepaisant 2023 m. pateiktos nuomonės (eu-LISA), nustatyti trūkumai yra šalinami ir pastebėta patobulinimų;
48.primygtinai pabrėžia, kad, nors Finansiniame reglamente nenustatytos viršutinės perkėlimų ribos, pasikartojantys aukšti perkėlimų į kitą laikotarpį lygiai pažeidžia biudžeto metinio periodiškumo principą ir rodo struktūrines biudžeto proceso ir įgyvendinimo ciklo problemas; pažymi, kad 14 agentūrų (ENISA, EUROFOUND, EIGE, eu-LISA, EMA, EUSPA, EDI, FRA, EŽKA, ECDC, EU-OSHA, ACER, FRONTEX ir ESA) perkėlimų į kitą laikotarpį lygis, susijęs su visomis biudžeto antraštinėmis dalimis, kartu yra didesnis nei 15 proc.; pažymi, kad FRONTEX ir ESA atveju perkėlimų į kitą laikotarpį lygis siekia atitinkamai daugiau kaip 40 ir 50 proc.;
49.primena, kad pagal reglamentavimo sistemą agentūros įpareigojamos atlikti mokėjimus per konkrečius terminus; pažymi, kad nesilaikant šių terminų kreditoriai gali turėti teisę į delspinigius; pažymi, kad Audito Rūmai praneša, jog nors bendra 2023 m. susidariusių delspinigių suma laikoma nereikšminga, pažymėtina, kad devynios agentūros (ACER, ECDC, EAA, EUDA, ENISA, ESGA, EU-OSHA, Eurojustas ir FRONTEX) dažnai nesilaikė savo mokėjimo terminų; prašo atitinkamų agentūrų užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinių mokėjimų terminų; pabrėžia, kad, nors susidariusių delspinigių suma buvo nedidelė, dažnai vėluojant atlikti mokėjimus gali būti daromas neigiamas poveikis agentūrų reputacijai;
50.pabrėžia, kad Audito Rūmai paskelbė „dalyko pabrėžimo“ pastraipas, siekdami atkreipti dėmesį į finansinėse ataskaitose pateikiamą arba atskleidžiamą dalyką, kuris yra nepaprastai svarbus siekiant suprasti finansines ataskaitas arba jose atspindimas pajamas ar mokėjimus; taip pat pažymi, kad 2023 finansiniais metais Audito Rūmai naudojo „dalyko pabrėžimo“ pastraipas dėl šių į rezoliuciją įtrauktų agentūrų: CdT, EBI, EIT, EMA, ESGA, ESMA, Eurojusto, eu-LISA ir FRONTEX;
51.primena, kad CdT savo finansinėse ataskaitose pateikia informaciją apie veiklos pajamų sumažėjimą, kuris neigiamai paveikė jos ekonominius rezultatus;
52.atkreipia dėmesį į ESGA ir Eurojusto metinėse finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją apie SUMMA įdiegimą 2022 m. kaip bandomasis projektas pradėta taikyti nauja biudžeto, apskaitos ir finansų sistema.; pažymi, kad 2023 m. techninės problemos ir toliau prisidėjo prie pavėluotų mokėjimų skaičiaus didėjimo (50 proc. 2023 m.) ir reikalavimų nesilaikymo atvejų Eurojuste; pažymi, kad ESGA per pirmąjį trimestrą susidūrė su techninėmis problemomis, nors, palyginti su 2022 m., padaryta esminių patobulinimų;
53.pažymi, kad ESMA ir EBI finansinėse ataskaitose pateikta informacija apie neapibrėžtumą, susijusį su ieškinio baigtimi UniSystems Luxembourg ir Unisystems systimata pliroforikis / ESMA, byla T-750/22.; atkreipia dėmesį į tai, kad ESMA buvo oficialiai pranešta apie teisinę bylą, susijusią su bendra viešųjų pirkimų procedūra, kurioje, be ESMA, dalyvavo trys kitos ES agentūros (EBI, EIOPA ir ESGA); žino, kad pagal šią procedūrą buvo sudaryta 40,2 mln. EUR vertės preliminarioji sutartis, o iki 2023 m. pabaigos ESMA ir EBI pasirašė konkrečias sutartis, kurių bendra vertė ESMA atveju yra 2 185 226 EUR, o EBI atveju – 6 306 786 EUR;
54.yra susirūpinęs dėl to, kad ieškovas prašo panaikinti sprendimą dėl konkurso ir priteisti 400 000 EUR – 3,5 mln. EUR siekiančią piniginę kompensaciją; pažymi, kad dėl ankstyvosios procedūros stadijos tiek ESMA, tiek EBI vadovybė negali pateikti patikimo galimų su šia byla susijusių išlaidų įvertinimo EBI metinės finansinės ataskaitos, p. 26, ir Audito Rūmai dėl ESMA, p. 139.;
55.atkreipia dėmesį į tai, kad ESMA finansinėse ataskaitose pateikta informacija apie 368 300 EUR vertės sumažėjimą, atitinkantį trečiųjų šalių prižiūrimų subjektų nesumokėtų mokesčių sumą; pažymi, kad vertės sumažėjimas susijęs su tuo, kad Europos rinkos infrastruktūros reglamentu (ERIR) ESMA nesuteikiamas veiksmingas mechanizmas, kuriuo būtų užtikrinamas nesumokėtų mokesčių išieškojimas už Sąjungos ribų; palankiai vertina tai, kad neseniai priimtu teisėkūros institucijų susitarimu iš dalies pakeisti reglamentą (ERIR 3) buvo numatyta galimybė ESMA panaikinti trečiųjų šalių prižiūrimų subjektų, kurie nemoka mokesčių, pripažinimą;
56.pažymi, kad EBI finansinėse ataskaitose pateikiama informacija apie didelį Skaitmeninės veiklos atsparumo akto (SVAA) ir Kriptoturto rinkų reglamento poveikį, susijusį su nefinansuojamais ištekliais, kurių reikėjo susijusioms užduotims atlikti ir tinkamai priežiūros ir kontrolės politikai įgyvendinti, tai atsitiko 2023 m., prieš pradedant rinkti mokesčius; atkreipia dėmesį į tai, kad EBI turėjo perskirstyti išteklius šiai parengiamajai veiklai;
57.atkreipia dėmesį į tai, kad EIT finansinėse ataskaitose nurodytos prielaidos, kuriomis remtasi apskaičiuojant veiklos sąnaudas (dotacijų išlaidos), kurios yra sukauptos ir balanse pateikiamoms kaip mažėjantis išankstinio finansavimo turtas; primena, kad dotacijų išlaidų kaupimas yra reikšmingas įvertis, kuris neišvengiamai susijęs su neapibrėžtumu;
58.pažymi, kad EMA savo metinėse finansinėse ataskaitose pateikia svarbią informaciją, susijusią su savo buvusiomis patalpomis Londone, ir netikrumu, atsiradusiu dėl to, kad subnuomininko patronuojančioji įmonė paskelbė bankrotą; susirūpinęs pažymi, kad EMA galėtų būti laikoma atsakinga už visą likusią pagal pagrindinę nuomos sutartį mokėtiną sumą; žino, kad didžiausia suma, įskaitant savivaldybės mokestinę prievolę, kurią EMA turės sumokėti, jei patalpos liks laisvos likusį nuomos laikotarpį, yra 550 mln. EUR; pažymi, kad EMA šiuo metu iš naujo derasi dėl subnuomos sutarties sąlygų su grupės filialu Jungtinėje Karalystėje ir per šias derybas EMA sutarė atidėti nuompinigių mokėjimus už pirmus du 2024 m. ketvirčius ir nuo 2024 m. sausio 1 d. sumažinti subnuomininko nuomos mokestį; pažymi, kad šiuo atžvilgiu EMA numatė 131,4 mln. EUR vertės atidėjinį nuostolingai sutarčiai; atkreipia dėmesį į tai, kad Agentūros subnuomininkas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus 2023 m., nuomos mokėjimai apima laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir primygtinai ragina EMA ir Komisiją rasti tvarų sprendimą, kaip nutraukti sutartį ir visus susijusius įsipareigojimus iki kitos 2024 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros;
59.pažymi, kad eu-LISA finansinėse ataskaitose pateikiama informacija apie pagrindinio rangovo, su kuriuo sudarytos dvi galiojančios preliminariosios sutartys, finansinę būklę; pažymi, kad eu-LISA yra sudariusi dvi galiojančias preliminariąsias sutartis su rangovu, kuris yra konsorciumo narys, ir kad šis rangovas sutartyse pakeitė savo patronuojančiąją įmonę ir yra atsakingas už atvykimo ir išvykimo sistemos diegimą ir priežiūrą bei paslaugų teikimą pagal universaliųjų operacijų sistemos 1 dalį; atkreipia dėmesį į tai, kad neapmokėtos sutartyse numatytos sumos atitinkamai siekia 97,5 mln. EUR ir 41 mln. EUR; pažymi, kad, siekdama reaguoti į galimą riziką, susijusią su patronuojančiosios įmonės finansiniu gyvybingumu, eu-LISA atidžiai stebi rangovo finansinę būklę, naudodamasi nepriklausomomis rizikos vertinimo priemonėmis ir tiesioginėmis užklausomis; be to, pažymi, kad eu-LISA reguliariai vertina su kuriamu turtu susijusią pažangą, siekdama užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio jų įgaliojimams, ir proaktyviai valdo ir mažina riziką, susijusią su tiekimo grandinės sutrikimais, neperžengdama finansinių taisyklių ribų eu-LISA metinės finansinės ataskaitos, p. 25.;
60.primena, kad FRONTEX ir Audito Rūmai nuolat laikėsi skirtingo požiūrio į tai, kaip reikia apskaičiuoti asocijuotųjų Šengeno šalių įnašus į FRONTEX biudžetą; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai mano, jog FRONTEX aiškinimas turi trūkumų ir dėl to asocijuotosios Šengeno šalys prie FRONTEX biudžeto prisideda apie 3,5 mln. EUR (7 proc.) mažiau, nei reikėtų pagal jų ekonomikos dydį, palyginti su Sąjungos ekonomikos dydžiu; atkreipia dėmesį į tai, kad laikinai pareigas einantis apskaitos pareigūnas išnagrinėjo padėtį ir, panašiai kaip valdančioji taryba, mano, kad FRONTEX nereikia persvarstyti dabartinės skaičiavimo metodikos, susijusios su asocijuotųjų Šengeno šalių indėliu į FRONTEX biudžetą FRONTEX metinės finansinės ataskaitos, p. 37.; atkreipia dėmesį į FRONTEX ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2022 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešimu, joje nurodoma, kad agentūra neketina keisti metodikos, naudojamos vykdant minėtus skaičiavimus; prašo agentūros išsamiai paaiškinti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, kokia metodika naudojama skaičiavimams;
Veikla61.pažymi, kad bendrame požiūryje dėl decentralizuotų agentūrų pristatyta pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) koncepcija, siekiant pagerinti agentūrų veiklos rezultatų stebėjimą;
62.be to, pažymi, kad pagal Komisijos parengtas veiksmų gaires Tolesnių veiksmų, susijusių su bendru požiūriu į ES decentralizuotas agentūras, veiksmų gairės. reikėtų parengti PVRR, susijusius tiek su agentūros, tiek su jos direktoriaus darbu; be to, pažymi, kad Komisija taip pat pasiūlė parengti metinės darbo programos arba vertinimo šablonus;
63.atkreipia dėmesį į tai, kad pagal veiksmų gaires agentūros ir Komisija turėtų rengti PVRR kasmet, todėl jie kasmet turėtų kisti, dėl to sunku būtų stebėti agentūros veiklos rezultatus ilgesniu laikotarpiu, nes kai kurių PVRR gali būti nesiekta kelerius metus;
64.rekomenduoja agentūroms imtis veiksmų, kad būtų pasiekti likę rodikliai arba rodikliai, kurių vėluojama siekti, ir reguliariai koreguoti savo PVRR, kad būtų pagerintas veiksmingumas;
65.pabrėžia, kad Komisijos rekomendacijose Europos Komisija, Komisijos tarnybų dokumentas, Rekomendacijos ES decentralizuotų agentūrų direktoriams dėl pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), 2015 3 13, p. 3. ES decentralizuotų agentūrų direktoriams dėl PVRR visas dėmesys skiriamas agentūrų direktorių veiklos rezultatams, t. y. daugiausia susijusiems su biudžeto ir žmogiškųjų išteklių valdymu, jie nėra naudojami siekiant įvertinti pagal agentūrų įgaliojimus vykdomų operacijų rezultatus arba jų veiksmingumą ir efektyvumą Audito Rūmų specialioji ataskaita 22/2020 „ES agentūrų ateitis. Didesnio lankstumo ir bendradarbiavimo galimybės“.;
66.be to, pabrėžia, kad dėl to, jog nėra standartinio požiūrio, kaip pateikti PVRR agentūrų metinėse veiklos ataskaitose, sunku apžvelgti kiekvienos agentūros veiklos rezultatų būklę;
67.pabrėžia, kad, remiantis Audito Rūmų išvadomis, PVRR nepadeda sekti agentūrų veiklos rezultatų, susijusių su operacijomis ir finansinių bei žmogiškųjų išteklių valdymu;
68.ragina atlikti nepriklausomą visų agentūrų veiklos rezultatų peržiūrą siekiant įvertinti, ar jų veikla veiksmingai dera su Sąjungos politikos prioritetais ir ar duoda apčiuopiamų rezultatų; primygtinai ragina nustatyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo ir veiksmingumo kriterijus, kad būtų užtikrintas optimalus išteklių paskirstymas ir poveikiu grindžiamas valdymas;
69.palankiai vertina tai, kad ECHA, bendradarbiaudama su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), ėmėsi veiksmų skatindama taikyti principą „viena medžiaga – vienas vertinimas“, kad būtų užtikrintas didesnis veikliųjų medžiagų pavojaus ir rizikos vertinimo nuoseklumas; ragina agentūras toliau skatinti bendradarbiavimą su kitomis ES agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis bei plėtoti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais;
70.primena Sąjungos taikomą visiško neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos netoleravimo principą ir nepaprastai svarbų Žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) indėlį įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), visų pirma vykdant žuvininkystės kontrolę ir kovą su NNN žvejyba;
71.pabrėžia, kad už žvejybos veiklos kontrolę visų pirma atsakingos valstybės narės, o agentūros užduotys apsiriboja pagalba, koordinavimu ir paramos teikimu valstybėms narėms šioje srityje; ragina agentūrą padėti valstybėms narėms stebėti ir nustatyti sunkius pažeidimus, susijusius su priverstiniu darbu, ir rengti tinkamus mokymus inspektoriams apie šiuos sunkius pažeidimus;
72.ragina, kad EUSPA, kaip vienas svarbiausių veikėjų įgyvendinant ES kosmoso programą, toliau dėtų pastangas siekiant stiprinti Sąjungos pramoninę bazę, konkurencingumą ir inovacijas; ragina teikti pirmenybę Europos viešiesiems pirkimams, visų pirma Sąjungos atsparumui, strateginiam savarankiškumui ir suverenumui itin svarbiose srityse; pabrėžia itin svarbų sistemos GALILEO ir jos paslaugos valstybinėms institucijoms vaidmenį Sąjungos saugumo ir gynybos srityje, taip pat trumpalaikę GOVSATCOM naudą ir ilgalaikę strateginę IRIS2 vertę; pabrėžia, kad vykdant Sąjungos gynybos ir saugumo pajėgumų iniciatyvas turėtų būti naudojamasi Sąjungos kosmoso sektoriaus ekspertinėmis žiniomis ir infrastruktūra, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimosi;
73.atkreipia dėmesį į naujas sąveikumo veiksmų gaires; atkreipia dėmesį į tai, kad naujas ES informacinių sistemų diegimo ir sąveikumo tvarkaraštis buvo būtinas, nes vėluota plėtoti atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS) ir Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą, skirtą trečiųjų šalių piliečiams (ECRIS-TCN); pabrėžia, kad greitas, veiksmingas ir patikimas keitimasis informacija, vykdomas pagal taikomus teisės aktus, yra labai svarbus siekiant išlaikyti ir stiprinti Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; šiuo atžvilgiu pripažįsta eu-LISA atliktą darbą ir padarytą pažangą;
74.atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (toliau – Centras) pastangas Sąjungoje sudaryti sąlygas daugiakalbystei ir ją skatinti, pavyzdžiui, kiek tai susiję su ES agentūrų komunikacija ir terminologijos plėtojimu specializuotose teminėse srityse, siekiant pagerinti vertimų raštu kokybę; palankiai vertina tai, kad 2023 m. birželio mėn. įsteigta dirbtinio intelekto (DI) darbo grupė ir nuspręsta tęsti šios grupės darbą naujoje patariamojoje grupėje DI klausimais;
75.ragina EŽKA padėti valstybėms narėms stebėti ir nustatyti sunkius pažeidimus, susijusius su Reglamento (ES) 2023/2842 90 straipsnio 2 dalies p punkto taikymu, dėl priverstinio darbo ir rengti tinkamus mokymus inspektoriams apie šiuos sunkius pažeidimus;
76.atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. EŽKA pranešė apie 44 993 žvejybos laivų inspektavimo atvejus (jūroje ir krante) ir kad bent per 4 230 iš jų nustatyti įtariami pažeidimai; pažymi, kad visi šie duomenys rodo, jog bendras inspektavimų skaičius šiek tiek sumažėjo (5 proc. mažiau inspektavimų, palyginti su 2022 m.), taip pat 18proc. sumažėjo bendras inspektavimų, per kuriuos nustatyta įtariamų pažeidimų, skaičius; atkreipia dėmesį į tai, kad inspektavimas ir kita tolesnė veikla yra labai svarbūs ne tik siekiant tinkamai valdyti žuvų išteklius, bet ir užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos žvejams;
77.palankiai vertina Eurojusto pastangas, dėtas siekiant skaitmeninti teisingumą, t. y. įdiegti naują bylų valdymo sistemą po paskutinio dalinio Eurojusto reglamento pakeitimo 2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2131, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 ir Tarybos sprendimas 2005/671/TVR, kiek tai susiję su skaitmeniniu keitimusi informacija terorizmo bylose (OL L, 2023/2131, 2023 10 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2131/oj). ir naują jungtinių tyrimo grupių bendradarbiavimo platformą 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/969, kuriuo sukuriama bendradarbiavimo platforma jungtinių tyrimo grupių veiklai remti ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L 132, 2023 5 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/969/oj).; atkreipia dėmesį į Eurojusto, kaip trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų kontaktinio punkto, vaidmenį, susijusį su ECRIS-TCN prašymais baudžiamosiose bylose;
78.pabrėžia, jog svarbu, kad Eurojustas teikia nuolatinę paramą Ukrainai – jungtinės tyrimo grupės tiria įtariamus sunkiausius tarptautinius Ukrainoje įvykdytus nusikaltimus, naudojantis Sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymų duomenų baze (CICED), kad sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymai būtų išsaugoti, laikomi ir analizuojami vienoje saugioje centrinėje duomenų bazėje, ir užtikrinant saugų skaitmeninių duomenų perdavimo metodą įrodymams pateikti ir jų analizei atlikti; taip pat palankiai vertina tai, kad Eurojuste pradėjo veikti naujas Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras (ICPA), kurio tikslas – remti nacionalinius tyrimus ir susitarti dėl bendrų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo strategijų, taip pat aktyviai prisidėti prie Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupės darbo siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos sankcijų taikymą visoje Europos Sąjungoje;
79.atkreipia dėmesį į svarbų FRA vaidmenį sergint pagrindines teises ir teisinės valstybės principą, įtvirtintus ES pagrindinių teisių chartijoje, ir teigiamai vertina tai, jog agentūra padeda užtikrinti, kad esamuose ES teisės aktuose ir politikos priemonėse lygybės ir kovos su diskriminacija srityje, pavyzdžiui, Sąjungos teisės aktuose ir politikos priemonėse, kuriais kovojama su rasizmu, antisemitizmu ir islamofobija, būtų gerbiamos, apsaugomos ir įgyvendinamos pagrindinės teisės; to ji siekė padėdama rinkti lygybės duomenis ir įgyvendinti lygybės bei kovos su rasizmu strategijas, pvz., nacionalinius romų strateginius planus, ir prisidėdama prie 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros, padėdama apsaugoti pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus, kuriems gresia pavojus, remdama Nusikaltimų aukų teisių direktyvos peržiūrą, ES kovos su rasizmu veiksmų planą ir Sąjungos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją, taip pat konsultuodama dėl pagrindinių teisių laikymosi vystant dirbtinio intelekto sistemas ir jomis naudojantis ir įgyvendinant bei naudojant ES lėšas;
80.atkreipia dėmesį į FRA gaires ir veiklą prieglobsčio ir migracijos, taip pat sienų ir sąveikumo srityje ir tai, kad šioje srityje daug dėmesio skiriama pagrindinėms teisėms, valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams ir Sąjungos žmogaus teisių teisei, įskaitant bendradarbiavimą su Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA), kad būtų geriau suprantama globėjų ir teisinių atstovų, padedančių nelydimiems vaikams, prašantiems tarptautinės apsaugos Sąjungoje, svarba, ir Europolo darbuotojams rengiamus mokymus, kuriais didinamas informuotumas ir supratimas apie su pagrindinėmis teisėmis susijusius klausimus, kylančius atitinkamomis operatyvinėmis aplinkybėmis; palankiai vertina tai, kad FRA laiku prisidėjo įgyvendinant Laikinosios apsaugos direktyvą, atsižvelgiant į situaciją, susijusią su iš Ukrainos bėgančiais žmonėmis, taip pat nustatant sunkumus, kylančius įgyvendinant Sąjungos teisę dėl ilgalaikio gyvenimo šalyje, Vizų kodekso trūkumus, ir veiksmų, kurių Sąjunga ir jos valstybės narės gali imtis, kad sumažintų mirties atvejų jūroje skaičių, sąrašą;
81.palankiai vertina tai, kad FRA prisidėjo prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento (EBCG reglamentas) vertinimo, dalyvauja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) valdybos posėdžiuose ir bendrai pirmininkauja FRONTEX konsultaciniam forumui pagrindinių teisių klausimais, taip pat bendradarbiauja su FRONTEX pagrindinių teisių biuru;
82.su džiaugsmu pažymi, kad FRA pateikė pagrindinių teisių analizę ir suteikė ekspertinių žinių, kad paremtų kitų ES teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) agentūrų, įskaitant EUAA, FRONTEX, Europolą, Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrą (eu-LISA) ir Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL), veiksmus ir darbą; palankiai vertina FRA indėlį skatinant pagarbą pagrindinėms teisėms 2023 m., be kita ko, parengiant gaires dėl Sąjungos fondų ir sprendžiant naujų technologijų keliamus iššūkius; ragina FRA nustatyti, kokiu būdu teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės yra glaudžiai susijusios ir kaip jos darbas galėtų būti įtrauktas arba plėtojamas užtikrinant sinergiją su Europos Komisijos darbu, kai rengiama metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita;
83.palankiai vertina tai, kad Europolas sėkmingai įdiegė PERCI (Europos neteisėto turinio internete šalinimo platformą), visų pirma visapusiškai įgyvendindamas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) rekomendacijas; palankiai vertina glaudų bendradarbiavimą su EDAPP ir jungtine darbo grupe, įsteigta su FRONTEX siekiant imtis tolesnių veiksmų dėl EDAPP rekomendacijų, susijusių su FRONTEX programa PeDRA (asmens duomenų tvarkymas rizikos analizės tikslais), kurią vykdydamos abi agentūros yra visų pirma suinteresuotos apsaugoti pagrindines teises ir kartu didinti saugumą;
84.palankiai vertina tai, kad įgyvendinamas 2022 m. iš dalies pakeistas Europolo reglamentas 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/794/oj)., ypač tai, kad 2023 m. sausio mėn. greitai buvo paskirtas pagrindinių teisių pareigūnas, o tai yra svarbus Europolo žingsnis, kuriuo stiprinamas jo įsipareigojimas užtikrinti žmogaus teises vykdant savo operacijas;
85.pripažįsta vietos iniciatyvų, kuriomis stiprinamos sveikatos sistemos ir aplinkos apsaugos iniciatyvos, kartu plečiant bendradarbiavimo ryšius su valstybėmis narėmis ir agentūromis (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos aplinkos agentūra (EAA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), Europos vaistų agentūra (EMA)), svarbą; ragina tobulinti finansavimo paskirstymo metodą – pirmenybę teikti administracinės naštos mažinimui ir nukreipti išteklius tiesiogiai galutiniams gavėjams, supaprastinant procedūras, kad būtų užtikrintas didesnis prieinamumas vietos ekonominės veiklos vykdytojams;
86.pažymi, kad Mobilumo ir transporto (MOVE) GD atlikus vertinimą, kuriuo užtikrinama trijų agentūrų priežiūra, jų (Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA), Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA), Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ESGA)) 2023 m. veiklos rezultatai visiškai atitiko sutartus Komisijos tikslus: vykdant reguliarią stebėsenos ir priežiūros veiklą nenustatyta jokių konkrečių problemų, kurios galėtų turėti reikšmingą poveikį patikinimui; be to, išorės ir vidaus auditorių ataskaitose nebuvo atkreiptas dėmesys į jokias dideles problemas, kurios MOVE GD galėtų kelti papildomą susirūpinimą;
87.pažymi, kad 2023 m. EASA gerokai sustiprino bendradarbiavimą su karinėmis organizacijomis, kaip numatyta ES karinio mobilumo veiksmų plane 2.0, ir dabar yra kviečiama į visus NATO Aviacijos komiteto posėdžius; atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtinta Agentūros civilinio ir karinio bendradarbiavimo strategija (jos ilgalaikis prioritetas), kuria remiamas jos dalyvavimas vykdant karinių orlaivių, pagamintų iš civilinių orlaivių, sertifikavimo užduotis, remiantis koncepcija „civilinė, kiek įmanoma, karinė tik tiek, kiek būtina“ (angl. civil as possible, military only as necessary);
88.pažymi, kad 2023 m. EMSA toliau teikė labai veiksmingą pagalbą padėdama mažinti jūrų transporto sektoriaus poveikį aplinkai, be kita ko, dalyvaudama daugelyje iniciatyvų, susijusių su Europos žaliuoju kursu; ypač atkreipia dėmesį į technines žinias, kurias ji suteikė vykdant saugios laivybos paketo peržiūrą; palankiai vertina Agentūros paramą Komisijai ir valstybėms narėms galutinai priimant pasiūlymus, pateiktus kaip Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, visų pirma dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) išplėtimo įtraukiant jūrų transportą ir Reglamento dėl iniciatyvos „FuelEU Maritime“; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina šiuo metu vykdomus mokslinius tyrimus įvairių alternatyviųjų degalų potencialo ir su tuo susijusių saugos aspektų, atsirandančių diegiant ir naudojant tvarius alternatyvius laivams skirtos energijos šaltinius, srityje; palankiai vertina THETIS SATT sistemos pritaikymą prie ATLPS teisės aktų reikalavimų;
89.palankiai vertina tai, kad penkios agentūros (Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND), Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP), Europos mokymo fondas (ETF), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA), Europos darbo institucija (EDI)) nuolat ir daugiau bendradarbiauja bei dalijasi ištekliais tarpusavyje ir su kitomis institucijomis, įskaitant kitas ES agentūras, Komisiją ir Parlamentą;
90.ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų geriau naudojamasi agentūrų (EUROFOUND, CEDEFOP, ETF, EU-OSHA, EDI) ekspertinėmis žiniomis atitinkamose politikos srityse, pvz., rengiant ataskaitas ir tyrimus, atliekant mokslinius tyrimus ir apklausas, nes tai gali sudaryti sąlygas veiksmingiau naudoti turimus Sąjungos biudžeto išteklius, palyginti su alternatyviais sprendimais; palankiai vertina penkių agentūrų pastangas toliau plėtoti savo skaitmeninę ir internetinę komunikaciją, kad būtų padidintas jų matomumas ir informuotumas apie jų didelio poveikio darbą; be to, atkreipia dėmesį į neišnaudotą Sąjungos agentūrų potencialą – teikti konkrečią susijusią informaciją ir tos pačios kokybės produktus, kokius teikia išorės konsultantai, jei jos tai gali daryti pagal savo įgaliojimus;
91.palankiai vertina agentūrų (EUROFOUND, CEDEFOP, ETF, EU-OSHA, EDI) pastangas įgyvendinti įvairovės ir įtraukumo politiką, visų pirma, kalbant apie asmenis su negalia; ragina agentūras gerinti palyginamų duomenų apie asmenų su negalia užimtumą rinkimą; pripažįsta pažangą, padarytą agentūrose siekiant užtikrinti darbuotojų lyčių pusiausvyrą; ragina toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir vyresniosios vadovybės lygmeniu bei integruoti lyčių aspektą į visą veiklą;
92.pažymi, kad dėl 2023 finansiniais metais vykdytos biudžeto stebėsenos einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų biudžeto įvykdymo lygis vidutiniškai viršijo 97 proc., išskyrus CdT ir EDI, kurių lygiai buvo atitinkamai 89,55 proc. ir 93,72 proc.; pažymi, kad agentūros, kurių einamųjų metų mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis buvo žemiausias, išvardytos toliau didėjimo tvarka pagal atitinkamas procentines dalis: ESA – 47,61 proc., FRONTEX – 55,37 proc., EU-OSHA – 68,83 proc., ACER – 70,69 proc. ir ECDC – 71,79 proc.;
93.pažymi, kad 2023 m. EUAA biudžetas padidintas nuo 168 mln. EUR iki 170 mln. EUR (+0,77 proc.), o jos darbuotojų skaičius – nuo 519 iki 529 (+2 proc.); pakartoja, kokį svarbų vaidmenį atlieka Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra padėdama valstybėms narėms įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir stebėdama, ar ji tinkamai įgyvendinama; primena, kad savo 2022 m. pranešime dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimo biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija atkreipė dėmesį į susirūpinimą dėl agentūros vidaus valdymo ir procedūrų, pažymėdama, kad OLAF pradėjo tyrimą, kuris jau baigtas, dėl įtarimų nepotizmu ir kitų problemų, darančių poveikį jos finansų valdymui; apgailestauja, kad agentūros vykdomasis direktorius vengė pateikti atsakymus per Biudžeto kontrolės komiteto parengiamąjį klausymą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; yra susirūpinęs dėl to, kad agentūros valdančioji taryba atsisako atskleisti minėtos OLAF ataskaitos turinį ir rekomendaciją biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; ragina Agentūrą nedelsiant pateikti ataskaitos išvadas;
94.mano, kad OLAF galutinėje ataskaitoje (OC-2022-0717) dėl EUAA padarytos didelį susirūpinimą keliančios išvados dėl nustatytų faktų, dėl kurių kyla pavojus agentūros stabilumui, valdymui ir reputacijai, o tai lemia sprendimą atidėti agentūros 2023 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą; be to, primena, kad OLAF nustatė ir kiekybiškai įvertino finansinį poveikį, kurio negalima susigrąžinti, ir juo patvirtinamas neigiamas poveikis patikimam agentūros išteklių finansų valdymui; todėl prašo, kad valdančioji taryba imtųsi visapusiškų tolesnių veiksmų ir išsamiai apibūdintų visas priemones, kurių ėmėsi nustatytiems trūkumams pašalinti;
95.primygtinai ragina Agentūrą visapusiškai išaiškinti visus neišspręstus klausimus, patikimai ir skaidriai įgyvendinti OLAF rekomendacijas ir sukurti patikimus vidaus kontrolės, etinės priežiūros ir atskaitomybės mechanizmus; ragina Agentūrą nepagrįstai nedelsiant informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus taisomuosius veiksmus;
Viešieji pirkimai96.susirūpinęs pažymi, kad pagrindinis netvarkingų mokėjimų šaltinis tebėra viešųjų pirkimų trūkumai; pabrėžia, kad Audito Rūmai pateikė 38 pastabas dėl viešųjų pirkimų trūkumų 2023 m. (palyginti su 41 2022 m. ir 28 2021 m.) Audito Rūmų ataskaita, p. 37. Tik tos pastabos, kurios susijusios su į šią rezoliuciją įtrauktomis agentūromis.; primygtinai ragina agentūras nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas griežtas viešųjų pirkimų taisyklių ir skaidrumo, konkurencijos bei ekonominio efektyvumo principų laikymasis; primena, kad reikia reguliariai rengti darbuotojų mokymo programas finansų valdymo, viešųjų pirkimų taisyklių ir sukčiavimo prevencijos temomis; ragina imtis griežtesnių atskaitomybės priemonių siekiant užtikrinti, kad dėl bet kokių nuolatinių trūkumų būtų imamasi tikslinių taisomųjų veiksmų ir pakartotinai nesilaikant reikalavimų būtų užtikrintos pasekmės;
97.pažymi, kad, Audito Rūmų teigimu, 13 Ankstesnių metų pastabos, turėjusios įtakos 2023 m. mokėjimams: EASA – 1,6 mln. EUR; EIGE – 59 600 EUR; EDI – 1,32 mln. EUR ir pagrindas sąlyginei nuomonei; dvi pastabos ETF – 175 500 EUR ir 300 600 EUR; Eurojustas – 59 300 EUR; EUAA – 123 800 EUR; 3 pastabos eu-LISA – 7,7 mln. EUR, 1,8 mln. EUR, 0,4 mln. EUR ir pagrindas sąlyginei nuomonei; CEPOL – 85 000 EUR; dvi pastabos CdT – 17 300 EUR ir 257 200 EUR. pastabų dėl trūkumų, dėl kurių 2023 m. atlikti netvarkingi mokėjimai, yra susijusios su per ankstesnius auditus nustatytais ir juose paminėtais pažeidimais; pažymi, kad, kalbant apie likusias 25 pastabas, devynios turėjo įtakos mokėjimams, o likusios 16 2023 m. nelėmė netvarkingų mokėjimų; pažymi, kad metų pastabos, kurios neturėjo poveikio mokėjimams, yra susijusios su agentūromis ACER, EBI, eu-LISA, ESMA, EMSA, ENISA, ESGA, EIGE, ECDC, EAA, EUDA, EUAA ir CEPOL; atkreipia dėmesį į agentūrų atsakymus ir ragina jas imtis priemonių nustatytiems trūkumams ištaisyti ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie veiksmus, kurių imtasi jiems pašalinti;
98.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pateiktas devynias metų pastabas, kurios turi įtakos mokėjimams; pažymi, kad ENISA, eu-LISA ir EDI atveju nustatyti pažeidimai, taip pat per ankstesnius auditus nustatyti pažeidimai, dėl kurių 2023 m. atlikti mokėjimai (tik eu-LISA ir EDI atveju), yra Audito Rūmų sąlyginės nuomonės pagrindas ir buvo aprašyti šios rezoliucijos dalyje „Audito rezultatų apžvalga“;
99.pažymi, kad likusios metų pastabos, paveikusios mokėjimus, yra susijusios su CdT, EIGE, EŽKA, ESGA ir EU-OSHA – kiekvienai agentūrai po pastabą, išskyrus paskutinę agentūrą, kuriai pateiktos dvi; pažymi, kad pastabų priežastys ir agentūrų atsakymai į Audito Rūmų pastabas suskirstyti taip:- –CdT atveju pastaba susijusi su netinkamu tiesioginio skyrimo procedūros taikymu vietoj to, kad būtų pradėta būsimų išlaidų sąmata grįsta konkurso procedūra, dėl kurio 2023 m. pagal šias sutartis nepagrįstai išmokėta iš viso 25 800 EUR; atkreipia dėmesį į CdT atsakymą, kad jis surengs supaprastintas konkurso procedūras dėl priežiūros paslaugų, viršijančių 1 000 EUR;
- –ESGA atveju pastaba susijusi su konkrečios sutarties pasirašymu neatnaujinant tiekėjų varžymosi, kaip reikalaujama preliminariojoje sutartyje, dėl to su šia sutartimi susijusių mokėjimų suma iš viso siekė 254 400 EUR; atkreipia dėmesį į ESGA atsakymą, kad nuo 2024 m. agentūra pradėjo taikyti savo pačios tiekėjų varžymosi atnaujinimą paslaugoms, kurios patenka į taikymo sritį;
- –pastaboje EIGE nurodyta, kad buvo neteisingai taikytos ex ante patikros, viršyta preliminariosios sutarties viršutinė riba ir neteisingai taikytos dienos normos, dėl to nepagrįstai išmokėta 76 500 EUR; pažymi, kad EIGE užtikrins tinkamą tarpinstitucinių preliminariųjų sutarčių įgyvendinimą, atkreipdama dėmesį į su žmogiškaisiais ištekliais susijusias sutartis;
- –EŽKA naudojosi tarpinstitucine preliminariąja sutartimi dėl kelionės paslaugų teikimo nepaisydama jos taikymo srities ir įsigydama renginių organizavimo paslaugas, o susijusi 2023 m. išmokėta 257 300 EUR suma buvo nepagrįsta; pažymi, kad, EŽKA teigimu, agentūra susidūrė su netikėtomis situacijomis, dėl kurių atsirado procedūrinių vėlavimų, ir kaip taisomąjį veiksmą parengs nenumatytų atvejų planą, skirtą nenumatytų įvykių poveikiui sušvelninti;
- –EU-OSHA gavo dvi pastabas:
- 1)pažeidimai, padaryti skiriant tris derybų procedūras su vienu ekonominės veiklos vykdytoju, nepaskelbus skelbimo apie pirkimą, – tai, Audito Rūmų nuomone, neatitiko Finansinio reglamento I priedo 11.1 punkto c papunktyje nustatytų sąlygų ir dėl to 2023 m. buvo nepagrįstai išmokėta 67 100 EUR; atkreipia dėmesį į EU-OSHA atsakymą, kad ji atsidūrė ypatingos skubos padėtyje ir neturėjo kitų realių galimybių veiklos tęstinumui užtikrinti;
- 2)dėl dviejų tiesiogiai skirtų sutarčių nepagrįstai išmokėta 29 700 EUR; pažymi, kad šios sutartys turėjo būti sujungtos į vieną konkurso procedūrą, nes jos buvo sudarytos dėl beveik identiškų paslaugų, o tai prieštarauja Finansinio reglamento 160 straipsniui, pagal kurį draudžiama skaidyti sutartis; pažymi, kad EU-OSHA pagerins savo rinkos tyrimų dokumentavimą ir išnagrinės alternatyvias viešųjų pirkimų priemones;
100.pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad, vykdydamos preliminariąsias sutartis, atitinkamos agentūros turėtų naudoti tik konkrečias sutartis prekėms ar paslaugoms, kurioms taikoma susijusi preliminarioji sutartis, pirkti; taip pat pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad atitinkamos agentūros taip pat turėtų užtikrinti, kad jos laikytųsi Finansiniame reglamente nustatytų esamų sutarčių keitimo sąlygų, kad konkrečiose sutartyse būtų apibrėžtos kainos, kiekiai ir pristatymo laikas ir kad sutarčių vykdymas būtų tinkamai tikrinamas atsižvelgiant į šiuos pagrindinius elementus;
101.primena, kad vykdant visas viešųjų pirkimų procedūras svarbu yra užtikrinti kokybiškas prekes ir paslaugas, sąžiningą konkurso dalyvių konkurenciją ir pirkti ekonomiškai naudingiausias prekes bei paslaugas, pirmenybę teikiant Europos įmonėms, o ne neeuropietiškoms įmonėms ir laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų;
102.primygtinai tvirtina, kad reikia stiprinti ES agentūrų tinklo ir Europos Komisijos bendradarbiavimą viešųjų pirkimų srityje;
103.pabrėžia, kad svarbu agentūrose plėsti skaitmeninimą tiek vidaus operacijų, tiek valdymo tikslais, taip pat siekiant paspartinti procedūrų skaitmeninimą; pabrėžia, kad reikia išlikti proaktyvioms; atsižvelgdamas į tai, pritaria tolesnėms investicijoms į skaitmenines priemones ir inovacijas, siekiant pagerinti procedūrines užduotis ir užkirsti kelią skaitmeniniam atotrūkiui tarp agentūrų;
Personalo politika, lyčių lygybė, įtrauktis, interesų konfliktai ir sukčiavimo prevencija104.pažymi, kad 33 decentralizuotos agentūros pranešė, jog 2023 m. jose iš viso dirbo 10 580 darbuotojų (2022 m. – 10 146 darbuotojai) – pareigūnų, laikinųjų darbuotojų, sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų (DNE), t. y. 4,27 proc. daugiau, palyginti su 2022 m.;
105.pažymi, kad perdegimo atvejų (iš viso 25) užregistruota šešiose agentūrose: EASA (penki atvejai), EAA (keturi atvejai), EŽKA (vienas atvejis), EFSA (du atvejai), EMA (dešimt atvejų) ir Europole (trys atvejai); vis dėlto pažymi, kad dėl duomenų apsaugos ne visos agentūros, įskaitant ECDC, ECHA, EMSA, ENISA, ESGA, FRA ir FRONTEX, renka su perdegimo atvejais susijusius duomenis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nerenkami medicininiai duomenys, nes jie yra svarbūs siekiant stebėti agentūrų darbuotojų psichinę gerovę; primygtinai ragina agentūras nedelsiant imtis veiksmų siekiant spręsti didėjančio darbuotojų profesinio perdegimo atvejų skaičiaus problemą; pažymi, kad 2022 m. keletas darbuotojų dirbo viršvalandžius 19 agentūrų (2021 m. – 13 agentūrų); ypač pažymi, kad daug darbuotojų dirbo viršvalandžius EFSA (81 proc. darbuotojų) ir EUROFOUND (97 proc. darbuotojų); atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu plėtoti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politiką, be kita ko, psichikos sveikatos paramos struktūras, užtikrinant visapusišką požiūrį į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įskaitant nuostatas dėl nuotolinio darbo ir karjeros raidos; be to, pabrėžia, kad svarbu apsaugoti darbuotojų psichikos sveikatą ir gerovę;
106.pažymi, kad 2024 m. gruodžio 4 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje EIT direktorius, kalbėdamas ES agentūrų tinklo vardu, sutiko atlikti tyrimus dėl sutarčių rūšių, sudaromų su decentralizuotose agentūrose dirbančiais valytojais; prašo ES agentūrų tinklo informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie decentralizuotose agentūrose dirbančių valytojų sutarčių rūšis, įskaitant ilgalaikių ir trumpalaikių sutarčių procentinę dalį;
107.remia nuolatines FRONTEX pastangas stiprinti savo pagrindinių teisių pareigūno darbą ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. buvo įdarbinti 46 pagrindinių teisių stebėtojai; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visi pagrindinių teisių stebėtojai būtų įdarbinti kaip AD kategorijos darbuotojai, siekiant toliau stiprinti jų pajėgumus ir nepriklausomumą; pripažįsta, kad FRONTEX ėmėsi reikšmingų veiksmų reaguodama į pagrindinių teisių pareigūno nuomones, visų pirma tokiais klausimais kaip lyčių aspekto integravimas ir prekyba žmonėmis;
108.pažymi, kad 2023 m. 18 iš 33 agentūrų (t. y. CEDEFOP, CEPOL, EBI, EŽKA, EIGE, EIOPA, EIT, EDI, EUDA, ETF, EUAA, eu-LISA, EUROFOUND, Eurojuste, Europole ir EUSPA) darbuotojų kaitos lygis siekė daugiau kaip 5 proc., o trijose iš jų (t. y. BEREC, CdT ir Eurojuste) viršijo 10 proc. lygį; giria agentūras, kurios ėmėsi tikslinių priemonių siekdamos užkirsti kelią didelei darbuotojų kaitai; pabrėžia, jog svarbu, kad visos agentūros įgyvendintų priemones, kuriomis siekiama gerinti talentų valdymą ir išlaikymą; tikisi, kad ES agentūrų tinklas veiks kaip jo agentūrų narių forumas siekiant keistis gerąja patirtimi ir, kai įmanoma, suvienijant jėgas šioje srityje; ragina Komisiją aktyviai remti agentūras įdarbinant reikiamų žinių turinčius darbuotojus, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus, ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su universitetais bei kitomis atitinkamomis institucijomis;
109.pabrėžia, kad kelios agentūros vis dar susiduria su iššūkiais siekdamos užtikrinti geografinę pusiausvyrą, nes didelę jų darbuotojų procentinę dalį sudaro valstybės narės, kurioje įsikūrusi agentūra, piliečiai;
110.pripažįsta, kad talentų pritraukimas ir geografiniu požiūriu įvairios darbo jėgos užtikrinimas yra susiję su konkrečiais agentūrų ypatumais (pvz., vieta, infrastruktūra, mokyklomis, politikos sritimi), taip pat su ribojančiais išorės veiksniais (pvz., konkurencija su privačiuoju sektoriumi, netikrumu dėl darbo vietos dėl trumpalaikių sutarčių, žemais korekciniais koeficientais); remdamasis ES agentūrų tinklo ataskaita dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2021 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, su džiaugsmu atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ES agentūrų tinklas ėmėsi siekdamas pašalinti patrauklumo trūkumą ir pagerinti agentūrų darbuotojų reprezentatyvumą amžiaus, lyties ir geografinės kilmės aspektais;
111.primena, kad agentūros, įsikūrusios šalyse, kuriose korekcinis koeficientas yra palyginti mažas, nuolat susiduria su sunkumais siekdamos pritraukti kvalifikuotą ir geografiniu požiūriu įvairią darbo jėgą; ragina Komisiją kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis išnagrinėti šį klausimą ir apsvarstyti ekonominių paskatų naudojimą siekiant padėti sušvelninti šią problemą; be to, primena, kad taikant korekcinį koeficientą praktiškai įgyvendinamas bendras vienodo požiūrio principas;
112.pabrėžia, kad kai kurios agentūros plačiai naudojasi išorės konsultantų paslaugomis, daugiausia IRT srityje, bet taip pat savo pagrindinės veiklos srityse, kurios sudaro dideles jų veiklos biudžeto dalis (pvz., ACER, ETF, EDI ir kt.); ragina visas agentūras siekiant užtikrinti kokybiškas darbo sąlygas ir užkirsti kelią žinių bei patirties praradimui pirmenybę teikti nuolatiniams darbuotojams, o ne išorės konsultantams ir sutartininkams; be to, ragina agentūras užkirsti kelią netikrumui dėl darbo vietos, kylančiam dėl trumpalaikių sutarčių, ir teikti pirmenybę ilgalaikiam užimtumui; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti, kad agentūros galėtų lanksčiai pakeisti deleguotųjų nacionalinių ekspertų etatus į laikinųjų darbuotojų etatus, taip užtikrinant ekspertinių žinių išsaugojimą, veiklos funkcionalumą ir tęstinumą; be to, primygtinai ragina vengti užduočių perdavimo išorės subjektams, kai praktinės patirties yra pačiose agentūrose;
113.pripažįsta pažangą, padarytą agentūrose siekiant užtikrinti darbuotojų lyčių pusiausvyrą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą vyresniosios vadovybės lygmeniu bei sistemingai integruoti lyčių lygybę į visas agentūros politikos priemones, procedūras ir veiklą;
114.ragina agentūras nustatyti aiškius tikslus ir tvarkaraščius, kad vyresniojoje vadovybėje ir sprendimus priimančiuose organuose būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra ir geografinė įvairovė, ir sistemingai teikti pažangos ataskaitas;
115.pažymi, kad 2023 m., palyginti su 2022 m., lyčių pagerėjo pasiskirstymas vyresniosios ir vidurinės grandies vadovybės lygmeniu 64 proc. vyrų ir 36 proc. moterų (atitinkamai 67 proc. ir 33 proc. 2022 m.); 54 proc. vyrų ir 46 proc. moterų (atitinkamai 54 proc. ir 46 proc. 2022 m.)., taip pat tarp valdančiosios tarybos narių 58 proc. vyrų ir 42 proc. moterų (atitinkamai 60 proc. ir 40 proc. 2022 m.).; pažymi, kad apskritai darbuotojų lyčių pusiausvyra, apie kurią pranešta 54 proc. vyrų ir 46 proc. moterų (atitinkamai 54 proc. ir 46 proc. 2022 m.)., nepasikeitė; ragina ACER, BEREC biurą, CEDEFOP, ECDC, ECHA, EFSA, EIOPA, EMCDDA, EMSA, ENISA, ESGA, eu-LISA, EDI, Europolą, EUAA, EUSPA ir FRONTEX remti vadovaujamas pareigas siekiančias užimti moteris; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares teikiant kandidatus į valdančiosios tarybos ar administracinės valdybos narius ir skiriant juos paisyti lyčių pusiausvyros; primena agentūrų užmojį derinti savo veiksmus su Komisija, kad iki 2025 m. pabaigos visais jos valdymo lygmenimis būtų užtikrinta 50 proc. lyčių pusiausvyra; ragina agentūras ir toliau atsižvelgti į šiuos aspektus ateityje įdarbinant darbuotojus ir siekti toliau gerinti lyčių pusiausvyrą vyresniosios vadovybės lygmeniu;
116.primygtinai ragina decentralizuotas agentūras visais lygmenimis stiprinti lyčių lygybės politiką, visiems darbuotojams užtikrinant lygias įdarbinimo, karjeros raidos ir darbo sąlygų galimybes; ragina visas agentūras priimti ir įgyvendinti išsamias įvairovės ir įtraukties strategijas, kuriomis būtų skatinamas teisingumas ir pusiausvyra, užtikrinant lygias galimybes ir atstovavimą moterims bei mažumoms vadovaujamose pareigose; ragina agentūras parengti išsamias pažangos vertinimo strategijas ir nustatyti tobulintinas sritis; primena, kad Parlamentas per metinį biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesą įvertins, kaip paisoma šių principų;
117.pažymi, kad visos agentūros ėmėsi priemonių, skirtų darbuotojų gerovei darbe, taip pat profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai didinti; pažymi, kad tokių priemonių skaičius ir poveikis įvairiose agentūrose yra labai nevienodas ir kad, atrodo, nėra bendros agentūrų orientacinės sistemos; ragina ES agentūrų tinklą koordinuoti pastangas siekiant sukurti bendrą orientacinę sistemą šiuo tikslu; su pasitenkinimu pažymi, kad didžioji dauguma agentūrų įdiegė asmenų su negalia integracijos priemones; ragina agentūras toliau taikyti gerą praktiką, susijusią su darbuotojų su negalia gerove, įtrauktimi ir integravimu, ir toliau spręsti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, taip pat mokymosi visą gyvenimą ir karjeros raidos klausimus; pabrėžia, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti institucijų darbuotojų bei vyresniųjų vadovų lyčių ir geografinę pusiausvyrą; pabrėžia, koks naudingas gali būti keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais personalo valdymo srityje; ragina agentūras savo darbuotojams rengti atitinkamus reguliarius mokymus;
118.ragina visas agentūras įgyvendinti asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politiką ir dalyvauti tarpžinybinės konfidencialių patarėjų darbo grupės veikloje; atsižvelgdamas į tai, ragina nustatyti privalomus prevencinius kovos su priekabiavimu mokymus, kuriuose turėtų dalyvauti ES agentūrų darbuotojai; susirūpinęs pažymi, kad, remiantis atsakymais į standartinį klausimyną, ENISA pranešė biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, kad 2023 m. buvo pradėti du administraciniai tyrimai, susiję su įtarimais priekabiavimu; be to, ji informavo, kad vienas iš jų buvo užbaigtas 2024 m., gavus galutinę OLAF ataskaitą; tikisi, kad agentūra imsis išsamių tolesnių veiksmų dėl nagrinėjamų bylų, taip pat pradės taikyti griežtas priemones, kad ateityje būtų užkirstas kelias bet kokiems panašiems atvejams; ragina agentūras parengiant tolesnių veiksmų ataskaitą reguliariai pranešti apie pažangą šioje srityje;
119.pažymi, kad numanomas interesų konfliktas gali kelti pavojų agentūros reputacijai ir dėl jo reikia imtis veiksmų, net jei paaiškėtų, kad jis nepagrįstas;
120.primygtinai ragina visas agentūras toliau stiprinti interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, įskaitant sistemingas vyresniosios vadovybės, išorės ekspertų ir valdančiųjų tarybų narių interesų deklaracijas, kurios skelbiamos iniciatyviai ir prieinamai;
121.pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ES agentūrų nepriklausomumą nuo nederamos pramonės įtakos, kad būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas jų priimamais sprendimais; reiškia susirūpinimą dėl reguliavimo trūkumų ir galimų interesų konfliktų tam tikrose agentūrose; atkreipia dėmesį į problemas, kylančias dėl glaudžių ryšių su pramone, ir pranešimus apie nederamą poveikį, visų pirma dėl „sukamųjų durų“ reiškinio tarp viešųjų institucijų ir privačiųjų įmonių; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą, griežtesnius priežiūros mechanizmus ir tvirtą įsipareigojimą pirmenybę teikti visuomenės sveikatai ir saugai, o ne finansiniams interesams;
122.pažymi, kad 2023 m. Audito Rūmai nepranešė apie jokius didelius interesų konfliktus, išskyrus FRONTEX ir EMCDDA atvejus;
123.mano, kad šiuo metu dauguma agentūrų taiko patikimas ir išsamias procedūras, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir užkirsti kelią interesų konfliktams, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei suteikdamos reikiamą patikinimą dėl savo darbuotojų nepriklausomumo;
124.su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į glaudų bendradarbiavimą su teisingumo ir vidaus reikalų agentūromis, visų pirma į tai, kad sudarytas naujas darbo susitarimas su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), pradėta 15 naujų bylų, kuriose Eurojustas padėjo Europos prokuratūrai, taip pat į tai, kad bendradarbiauta 42 bylose su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu), ir pabrėžia, kad Eurojustas ir Europolas pradėjo vykdyti bandomąjį projektą, skirtą sistemingam ir struktūriniam keitimuisi duomenimis ryšio nustatymo tikslais, šis projektas bus peržiūrėtas 2024 m. pirmąjį pusmetį; palankiai vertina Eurojusto ir OLAF 2022–2023 m. kovos su Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais veiksmų planą;
Vidaus kontrolė125.susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytus faktus valdymo ir kontrolės sistemų srityje, susijusius su 9 agentūromis, t. y. EMA, Europolu, EUSPA, EUROFOUND, EIT, Eurojustu, ACER, ENISA ir EAA;
126.pabrėžia, kad Europolo ir EIT atveju dėl dviejų iš trijų pastabų 2023 m. atlikti nepagrįsti mokėjimai;
127.primena, kad 2022 m. Audito Rūmai nustatė, jog Europolas nepagrįstai grąžino valdžios institucijoms PVM dotacijų pavidalu, laikydamas, kad tai yra tinkamos finansuoti išlaidos, ir kad 2023 m. pagal šią koncepciją grąžinta 279 900 EUR; palankiai vertina Europolo sprendimą nebelaikyti PVM tinkamomis finansuoti išlaidomis skiriant naujas dotacijas veiklai;
128.pažymi, kad EIT atveju viena iš pastabų yra pagrindas pareikšti sąlyginę nuomonę dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo, kuri aprašyta šios rezoliucijos dalyje „Audito rezultatų apžvalga“;
129.yra susirūpinęs dėl to, kad antroji Audito Rūmų pastaba dėl EIT yra susijusi su agentūros perėjimu prie daugiamečio susitarimo dėl dotacijų struktūros, tačiau dotacijų mokėjimų ex post patikrų procedūros ir gairės nebuvo atnaujintos atsižvelgiant į pasekmes; teigiamai vertina tai, kad EIT jau atnaujina savo ex post kontrolės mechanizmą, kad būtų atsižvelgta į šias pasekmes;
130.žino, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį EMA perkėlė duomenis, tačiau nesilaikė 48 veterinarinių patikrinimų terminų, dėl to išimčių registre nepranešta apie didelius vėlavimus išrašant sąskaitas faktūras ir neteisingai įrašytos pajamos; pažymi, kad tai prieštarauja EMA finansiniam reglamentui ir atskleidžia jos valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus; atkreipia dėmesį į EMA tikslą pagerinti procesą įgyvendinant naująjį mokesčių reglamentą;
131.pažymi, kad EUROFOUND atliko 38 600 EUR mokėjimą, susijusį su sutartimi dėl tyrimų duomenų kokybės vertinimo, nesurinkęs kai kurių itin svarbių patvirtinamųjų dokumentų, susijusių su sutartiniais rezultatais;
132.pažymi, kad 2023 m. Eurojustas pastebėjo, jog padaugėjo nestandartinių operacijų, priskiriamų prie išimčių arba reikalavimų nesilaikymo atvejų, ir šis skaičius išaugo nuo 43 iki 71, o bendra susijusi suma padidėjo nuo 294 000 EUR iki 566 400 EUR, palyginti su 2022 m.; atkreipia dėmesį į Eurojusto atsakymą į pastabą, kad didžioji dalis visų reikalavimų nesilaikymo atvejų 2023 m. buvo susijusi su viena dotacija jungtinei tyrimo grupei (JTG); atkreipia dėmesį į tai, kad, pasak agentūros, šį padidėjimą visų pirma lėmė nepakankami žmogiškieji ištekliai ir vidaus procesų neveiksmingumas, ir teigiamai vertina tai, kad Eurojustas sprendė šį klausimą 2024 m. peržiūrėdamas dabartinę reikalavimų nesilaikymo atvejų registravimo ir pranešimo apie juos procedūrą;
133.pažymi, kad EUSPA vykdomasis direktorius patvirtino, jog stebėsenos veikla buvo pradėta anksčiau, prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos, todėl veikla buvo vykdoma neprisiėmus biudžetinio įsipareigojimo; pabrėžia, kad apie tai nebuvo pranešta išimčių registre ar metinėje veiklos ataskaitoje, o tai prieštarauja Finansiniam reglamentui; pažymi, kad EUSPA tvirtina, jog nebuvo poreikio išimčių registre registruoti ankstyvos veiklos pradžios neprisiėmus biudžetinio įsipareigojimo, tačiau pripažįsta, kad apie šį atvejį nebuvo pranešta metinėje veiklos ataskaitoje, kaip reikalaujama;
134.atkreipia dėmesį į tai, kad ACER paskyrė naują apskaitos pareigūną, kuris taip pat buvo biudžeto, finansų ir viešųjų pirkimų skyriaus grupės vadovas, taip pažeisdama ACER finansinį reglamentą, pagal kurį reikalaujama atskirti leidimus suteikiančių pareigūnų ir apskaitos pareigūnų pareigas; žino, kad po 2024 m. gegužės 1 d. įvyko reorganizacija ir biudžeto, finansų ir viešųjų pirkimų grupės vadovė neteko grupės vadovės pareigų;
135.pažymi, kad 2023 m. rugsėjo mėn. ENISA vykdomasis direktorius leido 15 laikinųjų darbuotojų be išankstinio patvirtinimo užimti pareigas finansinėje grandinėje, taip pažeisdamas taisykles; žino, kad, kaip teigiama agentūros atsakyme, ENISA naudojasi laikinųjų darbuotojų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų paslaugomis dėl verslo poreikių ir išteklių trūkumo ir sieks nukrypti nuo finansinių taisyklių, jei išteklių trūkumas tęsis;
136.be to, pažymi, kad ENISA apskaitos pareigūnas taip pat buvo paskirtas vidaus kontrolės koordinatoriumi, o tai prieštarauja pareigų atskyrimo taisyklėms; atkreipia dėmesį į tai, kad ENISA pripažino šią pastabą, bet mano, kad vidaus kontrolės koordinatoriaus ir apskaitos pareigūno pareigos nebūtinai yra nesuderinamos, nes leidimus suteikiantis pareigūnas vidaus kontrolės koordinatoriui nebuvo perdavęs jokių įgaliojimų; palankiai vertina tai, kad ENISA patikslins vidaus kontrolės koordinatoriaus vaidmenis ir atsakomybę savo vidaus procesuose; ragina iki 2025 m. birželio 30 d. informuoti Europos Parlamentą apie pažangą šiuo klausimu;
137.pastebi, kad EAA patvirtino fiksuotojo dydžio dotacijų mokėjimus, nors negalėjo parodyti, kaip ši suma buvo apskaičiuota, todėl kilo rizika, kad suma nebuvo proporcinga suteiktoms paslaugoms; atkreipia dėmesį į tai, kad, EAA nuomone, raštu parengtas sprendimas dėl fiksuotojo dydžio mokėjimų visiškai atitinka atitinkamas Finansinio reglamento nuostatas. pabrėžia, kad Agentūra užtikrins, kad fiksuotosios sumos būtų tinkamai nustatomos ir dokumentuojamos tais atvejais, kai išlaidas deklaruoja vienanarė bendrovė ir (arba) savarankiškai dirbantis partneris ETC (Europos teminiuose centruose) Europos teminiai centrai (ETC) yra EAA valstybių narių organizacijų, turinčių patirties konkrečiose aplinkos srityse, konsorciumai, su kuriais EAA yra sudariusi sutartis EAA darbo programų įgyvendinimui remti.;
138.atkreipia dėmesį į tai, kad EAA ex ante finansines patikras pavedė atlikti išorės rangovui ir kad Audito Rūmai nustatė kontrolės priemonių trūkumų; pažymi, kad atsakydama į tai EAA pritarė Audito Rūmų pastabai ir atnaujins ex ante patikrų tvarką, siekdama užtikrinti, kad ši rizika būtų pašalinta;
139.ragina agentūras skubiai ir sistemingai įgyvendinti Audito Rūmų pastabas ir imtis konkrečių taisomųjų priemonių nustatytiems vidaus kontrolės sistemos trūkumams pašalinti; primygtinai ragina nustatyti griežtesnes atskaitomybės priemones siekiant užtikrinti, kad dėl bet kokių nuolatinių trūkumų būtų imamasi tikslinių taisomųjų veiksmų ir pakartotinai nesilaikant reikalavimų būtų užtikrintos pasekmės;
Kibernetinis saugumas, etika ir skaidrumas140.atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis visų būtinų saugumo priemonių siekiant apsaugoti tvarkomos informacijos vientisumą internete, primygtinai ragina didinti agentūrų atsparumą kibernetiniams išpuoliams ar bandymams įsiskverbti, visų pirma iš Rusijos ar bet kurios kitos trečiosios šalies; pabrėžia, kad bendri agentūrų viešieji pirkimai šioje srityje galėtų padėti sumažinti finansines išlaidas ir pagerinti rezultatus;
141.palankiai vertina FRA bendradarbiavimą su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) privatumo ir duomenų apsaugos kuriant ir įgyvendinant kibernetinio saugumo iniciatyvas klausimais ir su eu-LISA siekiant užtikrinti, kad kuriant ir naudojant IT sistemas būtų laikomasi pagrindinių teisių standartų.
142.pažymi, kad Europos Sąjungos decentralizuotos agentūros yra sukūrusios įvairių mechanizmų skaidrumo ir lobistinės veiklos atitinkamose politikos srityse klausimams spręsti; tačiau pabrėžia, kad, pasak Audito Rūmų, agentūroms ne visada pavyksta pasiekti pakankamą skaidrumo ir ekonominio naudingumo lygį konkursuose, kuriuose taikomos sudėtingos viešųjų pirkimų taisyklės ir procedūros Pavyzdžiui: Europos bankininkystės institucija (EBI) – Audito Rūmai, p. 97; Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) – Audito Rūmai, p. 122; Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) – Audito Rūmai, p. 287.; susirūpinęs atkreipia dėmesį į likusias skaidrumo problemas, kurios savo ruožtu daro poveikį nuoseklumui, veiksmingumui ir visų pirma atskaitomybei;
143.atkreipia dėmesį į teigiamą pažangą, pasiektą įgyvendinant su pagrindinėmis teisėmis susijusius tikslus, įskaitant šiuo metu vykdomą pagrindinių teisių veiksmų planą ir nepriklausomus vertinimus, kaip Agentūra laikosi pagrindinių teisių sistemos reikalavimų, vadovaujantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentu; palankiai vertina tai, kad FRONTEX proaktyviai ėmėsi tolesnių veiksmų reaguodama į skundus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis; dauguma jų buvo atmesti kaip nepriimtini; palankiai vertina sustiprintą FRONTEX įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę;
144.pabrėžia, kad, siekiant visiško aiškumo ir skaidrumo ir atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabą, agentūros, kaupiančios nuosavas pajamas, turėtų suprantamai pateikti tą informaciją savo galutinėse metinėse finansinėse ataskaitose, konsoliduotose metinėse veiklos ataskaitose ir bendruosiuose programavimo dokumentuose, nes šiomis ataskaitomis siekiama skirtingų tikslų;
145.be to, pažymi, kad 2023 m. FRONTEX atsisakė suteikti visuomenei galimybę susipažinti su savo pagrindinių teisių pareigūno ataskaita dėl FRONTEX veiklos Albanijoje (byla 652/2023/VB) ir dėl to buvo pradėtas Europos ombudsmeno tyrimas; Europos ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad FRONTEX turėjo suteikti galimybę susipažinti su kai kuriomis ataskaitos dalimis, ir teigiamai vertina tai, kad FRONTEX sutiko su Europos ombudsmeno pasiūlymu dėl sprendimo;
146.apgailestauja, kad decentralizuotoms agentūroms neprivaloma taikyti Skaidrumo registro išorės kontaktiniams asmenims; tačiau pažymi, kad pagal 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl privalomo skaidrumo registro. dėl privalomo skaidrumo registro agentūros turi galimybę savanoriškai naudoti Skaidrumo registrą;
147.ragina visas agentūras pasinaudoti šia savanoriška galimybe ir sekti eu-LISA bei FRONTEX pavyzdžiu: šios dvi agentūros yra vienintelės, kurios reikalauja, kad trečiųjų šalių išorės kontaktiniai asmenys užsiregistruotų Skaidrumo registre;
148.pabrėžia, kad Tarpinstitucinį susitarimą pasirašiusios šalys propaguoja ir skatina naudotis Skaidrumo registru; primena tvirtą raginimą visoms decentralizuotoms agentūroms visapusiškai naudotis registru;
149.pažymi, kad eu-LISA daug dėmesio skyrė kibernetiniam saugumui ir kovai su grėsmėmis kibernetinėje erdvėje, visų pirma atliko būtinus parengiamuosius darbus, kad galėtų vykdyti pagal naujus Sąjungos reglamentus dėl informacijos saugumo ir kibernetinio saugumo numatytas pareigas; pažymi, kad eu-LISA eksploatuoja ir prižiūri saugumo stebėsenos platformą, turi kibernetinio saugumo incidentų šalinimo planą, reagavimo į nelaimes vadovus ir visą parą kasdien taikomas budėjimo priemones, kad būtų galima laiku nustatyti kibernetines grėsmes ir į jas reaguoti; palankiai vertina eu-LISA vaidmenį remiant tarp agentūrų vykdomas kibernetinio saugumo pratybas bendradarbiaujant su TVR agentūrų tinklu Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) agentūrų tinklą sudaro devynios agentūros: CEPOL, EASO, EIGE, EMCDDA, eu-LISA, Eurojustas, Europolas, FRA ir FRONTEX.; pabrėžia, jog svarbu, kad decentralizuotos agentūros turėtų visus pajėgumus apsiginti nuo kibernetinių išpuolių; ragina eu-LISA ir kitas agentūras glaudžiau bendradarbiauti siekiant užtikrinti atsparesnį kolektyvinį atsaką į kibernetinius nusikaltimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didėjančią kibernetinių grėsmių ir duomenų saugumo pažeidimų riziką, visose agentūrose svarbu stiprinti kibernetinio saugumo priemones; ragina papildomai investuoti į saugią IT infrastruktūrą ir agentūros darbuotojų mokymą kibernetinio saugumo tema; primygtinai ragina agentūras pateikti Parlamentui ir Audito Rūmams metinę kibernetinio saugumo rizikos vertinimo ataskaitą;
150.primygtinai ragina FRONTEX nedelsiant užtikrinti, kad visapusiškai būtų įgyvendintos visos rekomendacijos, pateiktos Europos audito ir tikrinimo įstaigų, visų pirma OLAF ir Europos Parlamento FRONTEX patikros darbo grupės, Europos ombudsmeno, Audito Rūmų ir FRONTEX darbo grupės pagrindinių teisių ir operacijų teisinių operatyvinių aspektų klausimais;
151.pažymi, kad visos agentūros taiko informavimo apie pažeidimą politiką; ragina agentūras užtikrinti, kad jos turėtų specialius, saugius ir veiksmingus informavimo kanalus, tenkinančius atitinkamus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 dėl pranešimų apie pažeidimus reikalavimus;
152.ragina į agentūrų vidaus auditą sistemingai įtraukti su dirbtiniu intelektu susijusius rizikos vertinimus, užtikrinant atitiktį Sąjungos etikos gairėms ir kibernetinio saugumo standartams; ragina išplėsti ENISA įgaliojimus, kad jie apimtų konkrečią rizikos, susijusios su dirbtinio intelekto naudojimu ES agentūrose, priežiūrą;