1.palankiai vertina ir remia kitos kadencijos Europos Komisijos (2024–2029 m.) politinėse gairėse Pirmininkės U. von der Leyen paskelbtą pareiškimą dėl Europos hidrologinio atsparumo strategijos pateikimo, kuria siekiama spręsti efektyvaus vandens naudojimo, trūkumo, taršos ir su vandeniu susijusios rizikos klausimus, taip pat pripažinimo, kad vanduo yra būtinas išteklius, kuriam dėl klimato kaitos ir didėjančių poreikių daromas vis didesnis spaudimas, pateikimo;

2.mano, kad įgyvendinant teisės aktus reikėtų atsižvelgti į ekonominį konkurencingumą pagal konkurencingumo kelrodį; ragina įgyvendinti ES aplinkos teisės aktus, siekiant sukurti atsparią ir konkurencingą Europą, sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, užkirsti kelią taršai, užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, apriboti išteklių naudojimą ir atliekų susidarymą bei siekti efektyvaus išteklių, įskaitant vandenį, naudojimo, kartu atsižvelgiant į atsargumo principą, kontrolės prie šaltinio principą ir principą „teršėjas moka“; pabrėžia, kad vandens prieinamumas turi įtakos maisto produktų, kuriuos galima pagaminti, kiekiui, kokybei, įvairovei ir sezoniniam prieinamumui;

3.ragina ES įtraukti savo įsipareigojimus, prisiimtus per COP29 Baku vykusį dialogą vandens klausimais siekiant klimato srities veiksmų ir JT 2023 m. konferencijoje vandens klausimais, į tarptautinį strategijos aspektą;

4.pabrėžia, kad reikia skubiai didinti hidrologinį atsparumą ir valdymą, siekiant užtikrinti tvarų gėlo vandens tiekimą žmonėms, ekonomikai ir aplinkai; pabrėžia, kad Europos hidrologinio atsparumo strategija turėtų būti plėtojama kartu su Europos vandenynų paktu, užtikrinant nuoseklų ir integruotą požiūrį į gėlo vandens ir vandenynų išteklių valdymą, sprendžiant tarpusavyje susijusias problemas, didinant konkurencingumą ir skatinant tvarią vandentvarkos praktiką tiek vidaus, tiek jūrų aplinkoje, kartu įgyvendinant holistinį požiūrį „nuo šaltinio iki jūros“;

5.pabrėžia, kad būtina parengti visapusišką ir holistinę Europos hidrologinio atsparumo strategiją, kuri apimtų vandens kokybės, kiekio, saugumo, infrastruktūros, technologijų ir valdymo aspektus ir kurioje vandens ciklo atkūrimas būtų pagrindinis elementas, nes tai yra ekonominės veiklos pagrindas, juo užtikrinamas išteklių prieinamumas ir prisidedama prie klimato reguliavimo;

6.atkreipia dėmesį į vandens, ypač geriamojo vandens, tiekimo svarbą, taip pat vandentiekos saugumą; atkreipia dėmesį į tai, kad visuose ekologinio atkūrimo projektuose turėtų būti atsižvelgta į apsirūpinimo vandeniu saugumo aspektus, pirmenybę teikiant sprendimams, kuriais užtikrinama ne tik nauda aplinkai, bet ir efektyvus vandens tiekimas ir valdymas; taip pat pabrėžia, kad ekologinio atkūrimo priemonės turėtų būti įgyvendinamos plečiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą ir neturėtų daryti poveikio bendram energetiniam atsparumui;

7.rekomenduoja į strategiją įtraukti ežerus ir kitas nuo gėlo vandens priklausančias buveines, taip pat upes, tarpinius vandenis ir požeminius vandenis, kaip pagrindinius ES pastangų didinti hidrologinį atsparumą elementus;

8.pabrėžia, kad reikia skubiai tobulinti įspėjimo apie krizes sistemas, susijusias su sunkiais vandens incidentais, taip pat tobulinti prevencines priemones;

9.ragina Komisiją pateikti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, įskaitant konkrečius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir veiksmus, visų pirma susijusius su infrastruktūros atsparumu, vandentvarka ir gamtos procesais pagrįstais sprendimais, kartu teikiant pirmenybę pažeidžiamų bendruomenių apsaugai, kad ES taptų atsparesnė ir rodytų pavyzdį;

10.pakartoja, kad prieiga prie švaraus ir saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų yra žmogaus teisė; pabrėžia, jog ši teisė turi būti aiškiai užtikrinta, kad visi, įskaitant salų ir atokiausių regionų gyventojus, turėtų galimybę naudotis įperkamomis ir kokybiškomis vandens paslaugomis;

11.pabrėžia, kad nė vienam asmeniui viešosiose vietose ir privačiose įstaigose neturėtų būti draudžiama gauti vandens, tiekiamo iš žmonėms vartoti skirto paskirstymo tinklo, kai jis prieinamas;

12.pažymi, kad pramonės veikloje ir žemės ūkio gamyboje vanduo reikalingas galutiniams produktams pagaminti arba gamybos veiklai palaikyti, o naudojamo vandens kiekis priklauso nuo veiklos rūšies; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą reikia sukurti pažangiai vandenį naudojančią visuomenę, kurioje technologijos ir duomenys būtų naudojami žiedinei ekonomikai stiprinti, kurioje būtų skatinama tvari ir efektyviai vandenį naudojanti praktika; ragina visus susijusius subjektus paspartinti perėjimą prie efektyviai vandenį naudojančios žiedinės pramonės ir žemės ūkio, skatinant novatoriškus sprendimus, įskaitant skaitmenines priemones ir technologijas, išteklių atkūrimą, pakartotinį vandens naudojimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, infrastruktūrą, gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir įtraukius valdymo mechanizmus, ir į juos investuojant;

13.primygtinai ragina Komisiją integruoti vandens aspektą į vidines ir išorines ES politikos sritis taikant tarpsektorinį požiūrį, siekiant užtikrinti, kad hidrologinis atsparumas, tvarumas ir saugumas būtų įtraukti į Europos politikos struktūrą; ragina Komisiją, atliekant socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio aplinkai vertinimą, visų pirma įvertinti bet kokių reguliavimo priemonių, įskaitant susijusias su energetika, poveikį vandeniui; pabrėžia, kad įvertinus, kaip kiekvienos srities ES politika bei ES finansuojami projektai ir infrastruktūra gali daryti poveikį vandens ištekliams kiekybės, kokybės ir prieinamumo aspektu, būtų užtikrinta, kad hidrologinis atsparumas būtų politikos formavimo ir įgyvendinimo kertinis akmuo, taip pereinant nuo vandens suvokimo kaip neišsenkamo ištekliaus prie jo tikrosios vertės žmonijai ir ES ekologiniam ir socialiniam bei ekonominiam kraštovaizdžiui, taip pat ES konkurencingumui pripažinimo;

14.pabrėžia, kad efektyvus vandens naudojimas yra labai svarbus siekiant išsaugoti ES vandens išteklius ir kad vandens naudojimo efektyvumas turėtų būti vienas svarbiausių ES tikslų; šiuo atžvilgiu ragina iš esmės sumažinti vandens paklausą, be kita ko, sprendžiant pernelyg didelio nuotėkio problemą, investuojant į mokslinius tyrimus ir novatoriškus sprendimus, modernizuojant pramonės ir gamybos procesus, atnaujinant vandens infrastruktūrą, tvariai valdant vandens išteklius ir didžiausią paklausą, nustatant naudojimo būdų prioritetus ir užtikrinant, kad padidinus vandens naudojimo efektyvumą sumažėtų bendras gėlo vandens suvartojimas ir padidėtų vandens prieinamumas vietovėse, kuriose patiriamas vandens stygius, vietos ir regionų lygmenimis; mano, kad pirmenybę reikėtų teikti užsitęsusios sausros ir dykumėjimo paveiktoms vietovėms;

15.ragina parengti teisės aktų sistemą, kurioje būtų nustatyti atskirų sektorių vandens naudojimo efektyvumo ir vandens gavybos tikslai baseinų lygmeniu, grindžiami naujausiais vandens prieinamumo ir su klimatu susijusios rizikos vertinimais, įskaitant vandens vertinimo metodą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į ekosistemines paslaugas ir ilgalaikį tvarumą, ir apimantys visus vandens naudojimo būdus, įskaitant pramonę, energetiką, žemės ūkį, viešąsias institucijas ir namų ūkius; pabrėžia, kad šie tikslai turėtų būti plataus užmojo, tačiau pritaikomi, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir kiekvienos valstybės narės jau padarytą pažangą, siekiant užtikrinti nuolatines pastangas didinti efektyvumą visuose regionuose; pabrėžia efektyvios ir vienodos duomenų rinkimo praktikos svarbą visose valstybėse narėse ir visuose sektoriuose, be kita ko, naudojant novatoriškas technologijas, taip pat tikralaikių duomenų rinkimo punktus, kad būtų užtikrintas didesnis vandens vartojimo skaidrumas; pabrėžia, kad būtina atlikti tinkamą vandens naudojimo poveikio aplinkai, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio vertinimą; pabrėžia, kad neturi būti pakenkta strateginei maisto gamybos svarbai; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu mokslas, moksliniai tyrimai ir technologijos yra svarbūs vandens naudojimo efektyvumui ir vandens naudojimui, taip pat žiedinei ekonomikai; ragina sukurti ir skatinti naujas pažangias ir didelio našumo drėkinimo sistemas, lietaus vandens sulaikymo ir pakartotinio vandens naudojimo sistemas, taip pat vandenį taupančias drėkinimo sistemas;

16.pakartoja, kad reikia parengti bendrą ES metodiką, pagal kurią būtų nustatomi vandens naudojimo efektyvumo ir vandens gavybos tikslai, siekiant užtikrinti tausų turimų atsinaujinančiųjų vandens išteklių naudojimą integruotoje vandens išteklių valdymo sistemoje, pagal kurią būtų tinkamai atsižvelgiama į jungtis už vandens sektoriaus ribų per vandens, energijos ir maisto ekosistemų sąsają, taip sudarant sąlygas sprendimus priimantiems asmenims ir ekonominės veiklos vykdytojams planuoti būtinas investicijas, kad būtų užtikrintas vis tvaresnis vandens tiekimo saugumas, kartu tinkamai atsižvelgiant į atitinkamų vandens telkinių ypatybes;

17.ragina glaudžiai bendradarbiauti integruoto energetikos ir vandens išteklių planavimo ir susijusių technologijų srityje visuose sektoriuose nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taip pat tarp visų suinteresuotųjų subjektų, siekiant sukurti mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas vandens ir energetikos politikos suderinamumas;

18.ragina Komisiją pateikti išsamią pramonei skirtą tvarios vandentvarkos politiką, grindžiamą mažinimu, atkūrimu, pakartotiniu naudojimu ir perdirbimu, be kita ko, daug dėmesio skiriant efektyviai vandenį naudojančių ir žiedinių technologijų naudojimui, vandens perdirbimui, teršalų mažinimo strategijoms ir uždarojo ciklo sistemų naudojimo skatinimui;

19.primena, kad didėjanti vandens trūkumo grėsmė kelia pavojų pramonės sektoriams ir projektams, kurie yra labai svarbūs Europos konkurencingumo skatinimui, įskaitant puslaidininkius, duomenų centrus, vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir elektrinių transporto priemonių baterijų gamybą; pažymi, kad šie pramonės sektoriai patirs didėjantį spaudimą mažinti savo poveikį aplinkai ir didinti vandens išteklių naudojimo efektyvumą, įskaitant ir tiesioginį, ir netiesioginį vandens naudojimą; ragina valstybes nares padėti daug vandens naudojantiems pramonės sektoriams parengti vandens naudojimo efektyvumo planus, kuriais būtų siekiama taupyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti vandenį, užkirsti kelią vandens taršai ir diegti efektyviai vandenį naudojančias technologijas; ragina Komisiją įtraukti išsamias vandentvarkos strategijas į atitinkamą ES pramonės politiką ir konkrečių sektorių pertvarkos planus, ypatingą dėmesį skiriant strateginiams sektoriams, kuriuose sunaudojama daug vandens;

20.pabrėžia, kad žinios, duomenys, moksliniai tyrimai ir technologijos yra svarbūs siekiant efektyviai naudoti vandenį; ragina teikti tinkamą finansinę ir techninę paramą valstybėms narėms, kad jos galėtų įgyvendinti efektyvias vandentvarkos priemones, be kita ko, pasitelkdamos novatoriškas ir modernias technologijas;

21.palankiai vertina strateginio dialogo dėl žemės ūkio ateities ES galutinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, kuriose pabrėžiama, kad, siekiant skatinti efektyvesnį gamtos išteklių, ypač vandens, naudojimą, reikia plėtoti tvaraus ūkininkavimo praktiką ir naujus verslo modelius;

22.ragina pereiti prie tvaresnio ir konkurencingesnio ūkininkavimo modelio, padedant įgyvendinti tvarią praktiką ir novatoriškus sprendimus, kuriais skatinama biologinė įvairovė, mažinamas cheminių medžiagų naudojimas ir sudaromos sąlygos efektyviai valdyti vandens išteklius, įskaitant gamtos procesais pagrįstus sprendimus, regeneracinį valdymą, pažangias tiksliojo drėkinimo technologijas, skaitmenines stebėsenos sistemas, pažangius valymo metodus ir pažangius vandens paskirstymo tinklus, optimizuojant vartojimą ir užkertant kelią vandens išteklių eikvojimui, ir kuriais padedama užtikrinti nuolatinį našumą, kartu sudarant sąlygas žemės ūkyje mažinti taršą, efektyviai naudoti pesticidus ir trąšas, gerinti hidrologinį ciklą, didinti požeminio vandens atkūrimą ir prisitaikyti prie mažesnio vandens naudojimo; mano, kad technologiniai sprendimai taip pat gali apimti priemones, kuriomis galima padidinti vandens sugėrimą, infiltraciją ir sulaikymą žemės ūkio sistemose, nes tai svarbu vis dažnėjant sausroms ir gausioms liūtims;

23.atkreipia dėmesį į tai, kad taikant novatoriškus drėkinimo sprendimus ir praktiką galima padidinti vandens naudojimo efektyvumą žemės ūkyje, suteikiant ekonominį pranašumą ir kartu mažinant aplinkai tenkančią naštą; pažymi, kad ūkininkams paprastai trūksta pakankamų priemonių ir paskatų žinoti, kaip pasėliai naudoja vandenį, kokie yra tikrieji drėkinimo būdai, kaip pasėlių derlius reaguoja į įvairią vandentvarkos praktiką, taigi, ir koks yra dabartinis ūkių vandens naudojimo efektyvumo lygis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti diegti ir remti novatoriškus drėkinimo sprendimus, pavyzdžiui, lašelinį drėkinimą, kad būtų galima aktyviai valdyti vandens lygį ir efektyviai naudoti vandens išteklius, taip pat skatinti nuolat keistis žiniomis, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai galėtų prisiimti didesnę atsakomybę visoje vandentiekos grandinėje;

24.primena, kad maisto medžiagų, pavyzdžiui, nitratų ir fosfatų, naudojimas yra būtinas maisto produktų gamybai, nes be jų ši veikla būtų neįmanoma; rekomenduoja labiau atsižvelgti į maisto medžiagų apytaką žemės ūkio gamyboje ir išnaudoti komunalinių nuotekų vertę; ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų, susijusių su veiksmingu maisto medžiagų naudojimu ir maisto medžiagų išgavimo technologijų plėtra, siekiant sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo importuojamų žaliavų; pripažįsta didelį maisto medžiagų išgavimo iš vandens potencialą ir ragina valstybes nares remti žemės ūkio sektorių, kad jis optimizuotų maisto medžiagų naudojimą, be kita ko, naudodamas nuotekų valymo įrenginiuose išgaunamus išteklius (nitratus ir fosforą); ragina Komisiją pasiūlyti integruotą maisto medžiagų valdymo veiksmų planą, kad būtų veiksmingai kovojama su vertingų žemės ūkio gamybos priemonių praradimu, tarša maisto medžiagomis ir maisto medžiagų apytakos neveiksmingumu; ragina tinkamai ir saugiai išgauti fosforą iš organinių šaltinių ir skatinti investicijas į jo išgavimą ir žiedinį maisto medžiagų valdymą, kaip nurodyta Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) publikacijoje Europos Komisijos JRC politikos mokslinio konsultavimo ataskaita „Technical proposals for the safe use of processed manure above the threshold established for Nitrate Vulnerable Zones by the Nitrates Directive (91/676/EEC)“ (liet. „Techniniai pasiūlymai dėl saugaus apdoroto mėšlo naudojimo viršijant Nitratų direktyvoje 91/676/EEB nustatytas nitratų poveikiui jautrioms zonoms taikomas ribines vertes“), 2020 m.;

25.pabrėžia, kad dabartinę Nitratų direktyvą reikia persvarstyti, nes pasenusiomis nuostatomis skatinama naudoti dirbtines trąšas, o ne organinį mėšlą; ragina skubiai, iki šių metų pabaigos, peržiūrėti Nitratų direktyvą ir atliekant peržiūrą skatinti žiedinį maisto medžiagų valdymą;

26.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į strateginio dialogo dėl ES žemės ūkio ateities galutinę ataskaitą, reikia remti perėjimą prie regionams pritaikytų augalų ir sėklų veislių ir perėjimą prie skirtingų kultūrinių augalų, kuriems reikia mažiau vandens ir kurie yra atsparesni sausrai, taip pat remti tinkamos dirvožemio valdymo praktikos taikymą; mano, kad reikia labiau remti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, susijusius su naujų rūšių selekcija, siekiant įvairinti maisto produktų gamybą ir tiekimą bei pagerinti jų kokybę, kartu didinant žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį; atkreipia dėmesį į augalų veislių, kurios yra atsparesnės vandens stygiui ir kenkėjams, potencialą, kuris galėtų padėti sumažinti vandens naudojimą ir kultūrinių augalų aplinkosauginį pėdsaką;

27.ragina teikti finansinę ir techninę paramą ūkininkams ir kaimo bendruomenėms, ypač vietovėse, kuriose trūksta vandens, siekiant padėti jiems taikyti tvarią žemės tvarkymo praktiką, kuria gerinama dirvožemio ir vandens kokybė, prisidedama prie biologinės įvairovės ir švelninama klimato kaita; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti regionams, kurie yra ypač pažeidžiami dirvožemio degradacijos ir vandens trūkumo;

28.pripažįsta dideles ūkininkų pastangas gerinti vandens kokybę ir pabrėžia, kad reikia nustatyti tinkamą laikotarpį, kad būtų galima tiksliai įvertinti šių priemonių poveikį;

29.atkreipia dėmesį į žemės ūkio Europos inovacijų partnerystės EIP AGRI tikslinės grupės agrarinės miškininkystės klausimais sėkmingą veiklą ir ragina tęsti dalijimąsi žiniomis ir praktine patirtimi bei mokymąsi tarpusavyje per ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tinklą;

30.atkreipia dėmesį į anglies dioksido absorbavimo ir vandens prieinamumo sąsajas ir ragina suderinti hidrologinio atsparumo strategiją ir anglies kaupimo ūkininkavimo programas;

31.pakartoja, kad Pakartotinio vandens naudojimo reglamentu siekiama sumažinti spaudimą vandens telkiniams, nustatant nuostatas dėl pakartotinio vandens naudojimo po tinkamo valymo pratęsiant jo gyvavimo ciklą ir taip išsaugant vandens išteklius; vis dėlto pabrėžia, kad reguliavimo, finansinėmis ir technologinėmis kliūtimis, įskaitant regeneruotų nuotekų ekonominį konkurencingumą, rizikos valdymo planavimą ir atsakomybės pasidalijimą, prisidedama prie lėto pakartotinio regeneruoto vandens naudojimo žemės ūkyje paplitimo; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares tiek ES, tiek vietos lygmeniu patvirtinti palankią politiką, kuria būtų skatinama pakartotinio vandens naudojimo praktika, atsižvelgiant į tai, kaip svarbu pritaikyti nuotekų valymo ir kokybės reikalavimus numatytam vandens naudojimui; pažymi, kad išvalytoms nuotekoms taip pat randama vertingų pritaikymo būdų įvairiuose pramonės procesuose ir miestuose, taip prisidedant prie spaudimo gėlo vandens ištekliams mažinimo ir geriamojo vandens išsaugojimo; todėl ragina Komisiją įvertinti galimybę išplėsti Pakartotinio vandens naudojimo reglamento taikymo sritį, siekiant ES lygmeniu nustatyti minimalius vandens kokybės standartus, susijusius su saugiu vandens pakartotiniu naudojimu pramonės ir miestų reikmėms;

32.ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti reguliavimo ir finansinių paskatų sistemas, susijusias su pakartotiniu išvalytų nuotekų naudojimu sektoriuose, kuriuose sunaudojama daug vandens, ir skirti specialų finansavimą infrastruktūros, jungiančios nuotekų valymo įrenginius ir išvalyto vandens paskirstymo tinklus, statybai; primygtinai ragina ES teisės aktuose taikyti racionalų požiūrį, kad būtų pašalintos administracinės kliūtys ir skatinamas saugus ir efektyvus vandens perdirbimas visose valstybėse narėse; ragina valstybes nares parengti nacionalinius pakartotinio vandens naudojimo ir taupymo planus, kad būtų skatinamas tarpsektorinis bendradarbiavimas vandentvarkos srityje;

33.pakartoja, kad pakartotinai naudojamu vandeniu galėtų būti sumažintas iš upių, ežerų ir požeminio vandens išteklių drėkinamajai žemdirbystei imamo vandens kiekis; pabrėžia, kad pakartotinai naudojamas vanduo gali padėti palaikyti bazinius srautus ir minimalų vandens lygį sausringais laikotarpiais;

34.atkreipia dėmesį į statybos sektoriaus galimybes taupyti vandenį, pavyzdžiui, naudojant išmaniąsias matavimo atskirais skaitikliais sistemas, efektyvias paplavų sistemas, pakartotinai naudojant buitines nuotekas arba surenkant lietaus vandenį; pabrėžia, kad pastatų energinį naudingumą galima padidinti efektyviai naudojant vandenį ir taip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas skatinti naujuose pastatuose diegti vandens taupymo funkcijas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad vandens naudojimo efektyvumo praktika turėtų būti įtraukta į miestų planavimą; pabrėžia, kad surenkant lietaus vandenį, taip pat efektyviai naudojant ir pakartotinai naudojant vandenį galima pagerinti prisitaikymą prie klimato kaitos miestuose;

35.ragina pramonės, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose pereiti prie optimizuoto aušinimo efektyvumo ir alternatyvių aušinimo metodų, kurie yra mažiau priklausomi nuo vandens, siekiant užtikrinti, kad šiuose sektoriuose būtų sutaupyta daug vandens;

36.atkreipia dėmesį į tai, kad, nors namų ūkiai suvartoja 10 proc. viso ES suvartojamo vandens kiekio, būtina imtis veiksmų, kad būtų padidintas buitinio vandens naudojimo efektyvumas; pažymi, kad technologiniai sprendimai, kuriuose naudojamos vandens taupymo technologijos, yra lengvai prieinami ir jais galima sumažinti vandens suvartojimą namų ūkiuose, nesumažinant komforto ir nereikalaujant didelių investicijų; ragina valstybes nares remti vartotojus, pereinančius prie tokių technologijų, ir didinti vartotojų informuotumą apie vandens suvartojimą ir galimą naudojimo efektyvumo didinimą, įtvirtinant buitinio vandens naudojimo efektyvumą vandentiekos, pastatų ir vartotojų politikoje visoje Europos Sąjungoje;

37.pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse yra aukšti nuotėkio iš vamzdynų rodikliai, todėl didėja bendra buitinio vandens suvartojimo dalis; palankiai vertina naujosios Geriamojo vandens direktyvos nuostatas, susijusias su nuotėkio rodikliais, ir Komisijos atliekamą darbą siekiant įvertinti nuotėkio rodiklius ir nustatyti ribines vertes, kurias pasiekus atitinkamose valstybėse narėse turės būti imtasi priemonių; ragina valstybes nares skubiai spręsti vandentiekos tinklų nuotėkio problemą ir visapusiškai įgyvendinti Geriamojo vandens direktyvoje nustatytus stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus, kad Komisija iki 2028 m. sausio mėn. galėtų nustatyti nuotėkio ribinę vertę; pabrėžia, kad būtina modernizuoti tvarius miestų drėkinimo tinklus, siekiant sumažinti nuotėkį ir jų vandens naudojimo rodiklį; ragina valstybes nares reguliariai informuoti visuomenę apie vandentiekos efektyvumą ir veiksmingumą;

38.pažymi, kad viešojo sektoriaus organizacijos dėl savo dydžio arba viešųjų organizacijų pobūdžio turi daug neišnaudotų galimybių taupyti vandenį; mano, kad viešasis sektorius turėtų būti pavyzdys kitiems sektoriams;

39.ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lengvai prieinamas ir nemokamas informavimo, mokymo ir konsultavimo programas bei informavimo kampanijas, kuriomis siekiama didinti visuomenės informuotumą apie tvarų vandens išteklių valdymą;

40.rekomenduoja, kad vandens naudojimo efektyvumo aspektai, tokie kaip vandens nuostolių mažinimas ir vandens pakartotinis naudojimas, būtų įtraukti į būsimą viešųjų pirkimų sistemos peržiūrą;

41.pabrėžia, kad esama ES vandens politikos sistema yra parengta siekiant spręsti veiksmingo vandens išteklių valdymo ir gėlo vandens bei jūrų ekosistemų apsaugos ir atkūrimo klausimus, tačiau ji neveiksminga, nes yra prastai įgyvendinama ir prastai užtikrinamas jos vykdymas, nepakankamai finansuojama, taip pat nėra tinkamos įgyvendintinų priemonių kaštų ir naudos analizės;

42.ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti dabartinius teisės aktus, visų pirma Vandens pagrindų direktyvą ir jos antrines direktyvas (Požeminio vandens direktyvą ir Aplinkos kokybės standartų direktyvą), ir užtikrinti jų vykdymą, ypatingą dėmesį skiriant stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmų stiprinimui, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės nuosekliai įgyvendintų reikalaujamas vandens apsaugos priemones; primena, kad šiems aktams įgyvendinti būtinas pakankamas finansavimas;

43.pabrėžia, kad paviršinio ir požeminio vandens cheminė tarša kelia grėsmę vandens aplinkai, jos padariniai gali būti, pavyzdžiui, ūmus ir lėtinis toksinis poveikis vandens organizmams, teršalų kaupimasis ekosistemoje ir buveinių bei biologinės įvairovės nykimas, taip pat pavojus žmonių sveikatai;

44.ragina nustatyti išsamius visoje ES taikomus kokybės standartus dėl PFAS kiekio požeminiame ir paviršiniame vandenyje; pabrėžia, kad susiję atitinkamų direktyvų atnaujinimai yra labai svarbūs siekiant apsaugoti vandens kokybę ir užtikrinti gerą vandens telkinių cheminę būklę, kaip numatyta Vandens pagrindų direktyvoje;

45.atkakliai tvirtina, kad būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų nekyla pavojus esminiams PFAS naudojimo būdams ypatingos svarbos sektoriuose, pvz., medicinos priemonių, vaistų ir produktų, kurie yra būtini dvejopam perėjimui prie poveikio klimatui neutralios ir skaitmeninės ekonomikos; ragina Komisiją pasiūlyti visam laikui pašalinti amžinąsias chemines medžiagas (PFAS), visų pirma iš vartojimo prekių, nes šios medžiagos susijusios su žalingu poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai, remiantis moksliniais įrodymais, ir leisti jas naudoti tais atvejais, kai nėra saugių alternatyvų; pabrėžia, kad reikia didinti investicijas ir paspartinti lygiaverčių ir saugių alternatyvų mokslinius tyrimus ir plėtrą;

46.ragina Komisiją pasiūlyti atnaujintas PFAS kiekio geriamajame vandenyje ribines vertes, atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias;

47.pabrėžia, kad būtina skubiai spręsti taršos vaistais, bisfenoliais, antimikrobinio atsparumo genais, patvariaisiais organiniais teršalais ir kitais esamais bei naujais teršalais problemą, visų pirma jos atsiradimo vietoje, ir veiksmingai ją stebėti, kad būtų laikomasi ES nulinės taršos tikslo ir tikslo pasiekti gerą visų vandens telkinių cheminę būklę;

48.ragina Komisiją užpildyti spragas didinant finansavimą ir užtikrinant dabartinių teisės aktų vykdymą, taip pat integruojant žiedinės ekonomikos principus, kad būtų sumažinta tarša jos atsiradimo vietoje ir išsaugotos vandens ekosistemos ateities kartoms; pabrėžia, kad su antibiotikams atspariomis bakterijomis ir tam tikrais naujais teršalais susijusios problemos vis dar nepakankamai sprendžiamos, todėl būtina toliau diegti inovacijas ir investuoti; pabrėžia, kad visuose sektoriuose turi būti taikomi tvarūs gamybos procesai ir žiedinė praktika, aktyviai užkertant kelią teršalams patekti į vandens sistemas;

49.primena, kad mikroplastikai į geriamojo vandens šaltinius gali patekti įvairiais būdais: iš nutekančios paviršinio vandens (pavyzdžiui, po lietaus), nuotekų (tiek valytų, tiek nevalytų), perpildytos centralizuotos kanalizacijos, pramoninių nuotekų, suirusių plastiko atliekų ir atmosferos nuosėdų; ragina Komisiją, laikantis Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų, pateikti išsamų mikroplastikų geriamajame vandenyje rizikos vertinimą, kartu nuolat dirbant siekiant sukurti patikimus ir tvirtus mėginių ėmimo ir analizės metodus, kad būtų tinkamai sprendžiama galima šio naujo teršalo grėsmė žmonėms vartoti skirtiems vandens šaltiniams;

50.pabrėžia, kad reikia gerinti gėlo vandens ir jūros aplinkos taršos plastiku stebėseną ir reguliavimą, ypatingą dėmesį skiriant mikroplastikams ir vienkartiniams plastikiniams gaminiams; ragina Komisiją įvertinti dabartinius vykdymo užtikrinimo mechanizmus ir apsvarstyti galimybę imtis papildomų priemonių vandens kokybei apsaugoti;

51.ragina suinteresuotuosius subjektus kurti saugias su vandeniu besiliečiančias medžiagas, pakeisti bisfenolį A (BPA) ir kitus bisfenolius ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB, (OL L 338, 2004 11 13, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/1935/oj)., ir neseniai priimtų nuostatų dėl bisfenolio A (BPA) ir kitų bisfenolių bei bisfenolio darinių naudojimo (Komisijos reglamentas (EB) 2024/3190);

52.primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje peržiūrėtoje Miesto nuotekų valymo direktyvoje nustatyti nauji įpareigojimai dėl vandens valymo, reikalaujant, kad farmacijos ir kosmetikos gamintojai padengtų ne mažiau kaip 80 proc. mikroteršalų šalinimo iš nuotekų išlaidų, siekiant sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį aplinkoje; pažymi, kad esama skirtingų skaičiavimų ir vertinimų, susijusių su šios direktyvos poveikiu farmacijos sektoriui ir, atitinkamai, vaistų prieinamumui bei įperkamumui, todėl ragina Komisiją atlikti naują išsamų poveikio šiam sektoriui vertinimą;

53.ragina didinti ES paramą vietos valdžios institucijoms modernizuojant komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir skatinant pakartotinį vandens naudojimą, kad būtų pasiektas ES nulinės taršos tikslas ir kad komunalinių nuotekų tvarkymu būtų veiksmingai prisidedama prie geros cheminės ir ekologinės vandens būklės;

54.ragina griežčiau stebėti pesticidų likučius vandens telkiniuose ir taikyti pesticidų naudojimo taisykles, kad būtų sušvelnintas jų poveikis vandens kokybei; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau lėšų ūkininkams remti, kad jie galėtų pereiti prie mažai išteklių naudojančio ir ekologinio ūkininkavimo praktikos, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo cheminių pesticidų ir trąšų, taip pat teikti tinkamą mokymą ir nepriklausomas konsultavimo paslaugas ūkininkams ir kitiems subjektams apie pesticidų naudojimą, veiksmingumą ir toksiškumą, taip pat geriausią patirtį;

55.primygtinai reikalauja integruoti žiedinės ekonomikos principus, kad būtų sumažintas pavojingų cheminių medžiagų naudojimas pramoniniuose procesuose; pabrėžia, kad reikia papildomo finansavimo siekiant remti pramonės sektorius, pereinančius prie švarių technologijų, kuriomis mažinama vandens tarša Europos aplinkos agentūra, Industrial pollutant releases to water in Europe („Pramoninių teršalų išleidimas į vandenį Europoje“), Europos aplinkos agentūros interneto svetainė, 2024 m. gegužės 30 d., https://www.eea.europa.eu/en/analysis/indicators/industrial-pollutant-releases-to-water.;

56.pripažįsta, kad apdorotas dumblas yra vietos lygmens ir žiedinis trąšų šaltinis, kuriuo prisidedama prie dirvožemio būklės, maisto medžiagų perdirbimo ir mažesnės priklausomybės nuo sintetinių trąšų; pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią PFAS, sunkiųjų metalų, mikroplastikų ir kitų kenksmingų medžiagų patekimui į nuotekų tinklus, siekiant užtikrinti saugų ir tvarų kokybiško nuotekų dumblo naudojimą žemės ūkyje;

57.ragina Komisiją į Europos hidrologinio atsparumo strategijos priedą įtraukti priemonių apžvalgą su atitinkamų tikslų įgyvendinimo tvarkaraščiu;

58.ragina užtikrinti, kad visi nauji ES teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimami aktai būtų pritaikyti prie klimato kaitos, siekiant užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos integravimą į sektorių planus ir politikos priemones, darančias poveikį vandens ir žemės naudojimui; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad kovojant su klimato kaita reikia didinti klimato srities užmojus, ir primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad visomis prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėmis, kurios turi įtakos vandens naudojimui, būtų prisidedama prie ilgalaikio hidrologinio atsparumo gerinimo; ragina Komisiją, priimant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, visapusiškai atsižvelgti į geografines ir aplinkos sąlygas valstybėse narėse, taip pat į salų, atokiausių regionų ir kitų labai pažeidžiamų regionų, pavyzdžiui, dykumėjimo paveiktų regionų, padėtį; prašo Komisijos pateikti dabartinių ir šiuo metu įgyvendinamų teisėkūros ir ne teisėkūros politikos priemonių veiksmų planą, įskaitant tikslus ir stebėsenos reikalavimus, darančius poveikį vandens ir žemės naudojimui;

59.pabrėžia, kad Viduržemio jūros regionui, kuris susiduria su išskirtinėmis problemomis, pavyzdžiui, ilgalaikėmis sausromis ir sūraus vandens intruzija į gėlo vandens išteklius, reikia taikyti specialiai pritaikytas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones;

60.pabrėžia, kad salų teritorijose kyla specifinių problemų dėl geriamojo vandens trūkumo, ir ragina imtis tikslinių priemonių salų vandens ištekliams apsaugoti, įskaitant lietaus vandens surinkimo ir laikymo infrastruktūros gerinimą, alternatyvių vandens šaltinių diegimą, kartu tobulinant vandens išteklių stebėsenos ir valdymo sistemas; taip pat ragina valstybes nares nacionaliniuose prisitaikymo planuose labiau atsižvelgti į kalnuotus regionus, kad būtų sprendžiami specifiniai kalnuotų vietovių vandentvarkos uždaviniai;

61.pakartoja, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sprendimai neturėtų būti priimami bloginant ekosistemų būklę ir jais turėtų būti vengiama didinti veiklos, kuriai suvartojama daug vandens ir energijos, paklausą, o pirmenybė turėtų būti teikiama efektyviai energiją ir vandenį naudojančioms inovacijoms ir technologijoms, kad būtų pereita prie efektyviau išteklius naudojančios ekonomikos, nemažinant jos našumo, kartu užtikrinant vienodas galimybes visiems gauti vandens; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant veiksmingumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sprendimai turėtų būti pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių, kartu didinant konkurencingumą ir našumą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į sąveikos su novatoriška energijos gamyba, pavyzdžiui, naudojant fotovoltinę energiją ir biodujas, galimybes, kurios irgi gali padėti didinti žemės ūkio sektoriaus pajamas;

62.pripažįsta, kad svarbu išsaugoti vandenį gamtai ir išlaikyti sveikas gėlo vandens ekosistemas, siekiant užtikrinti gerą vandens ciklo veikimą, žmogaus veiklą ir sušvelninti sausrų bei vandens trūkumo poveikį; pabrėžia, kad atkuriant gėlo vandens ekosistemas ir upių gamtines funkcijas, svarbu pašalinti „pasenusias kliūtis“, t. y. dirbtines kliūtis, kurios nebeatitinka savo pirminės paskirties arba yra nebereikalingos, jei yra tokia galimybė, remiantis dabartinėmis žiniomis ir patirtimi; ragina parengti specialias upių kanalų valymo ir išsaugojimo programas, kuriomis būtų užtikrinamas minimalus srautas ir mažinamas šiukšlių ir nuosėdų, galinčių turėti įtakos vandens kaupimo ir paskirstymo pajėgumui, kaupimasis;

63.primygtinai tvirtina, kad didėjant klimato kaitos poveikiui potvynių ir sausrų valdymas turi visiškai apimti kylančią riziką, įskaitant besikeičiančias oro sąlygas, pavyzdžiui, dažnesnį lietų, dėl kurio susidaro vandens perteklius; yra įsitikinęs, kad, siekiant sumažinti pažeidžiamumą ir didinti atsparumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad vis labiau išryškėja kiekybinis vandens aspektas, labai svarbu, viena vertus, derinti parengties, ekstremaliųjų situacijų valdymo ir atkūrimo priemones, laikantis tobulinamojo atkūrimo principo Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuras, Build Back Better in recovery, rehabilitation and reconstruction („Tobulinamasis atkūrimas gaivinimo, atkūrimo ir atstatymo srityse“), UNDRR, Ženeva, 2019 m., ir, kita vertus, pritaikyti visuomeninę ir ekonominę veiklą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia kurti klimato požiūriu atsparius gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir infrastruktūrą, kuriuos plečiant būtų atsižvelgta į ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį, kad susidūrus su tokiais reiškiniais būtų užtikrintas jų pajėgumas;

64.primena, kad 2007 m. Vandens pagrindų direktyva buvo papildyta Direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo, kuria siekiama sukurti sistemą, skirtą sumažinti neigiamoms potvynių pasekmėms žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai; atkreipia dėmesį į tai, kad abi direktyvos tarpusavyje suderinamos pasitelkiant rizikos valdymo planus ir upių baseinų potvynių valdymo planus, kurie yra integruotos vandentvarkos sistemos sudedamosios dalys ir kurių koordinavimas yra labai svarbus; primena, kad potvynių prevencija glaudžiai susijusi su miestų žaliosiomis erdvėmis, dirvožemio apsaugos strategijomis ir investicijomis į drenažo tinklus;

65.pabrėžia, kad ES parengtį vandens trūkumui ir sausroms galima reikšmingai pagerinti, atsižvelgiant į tai, kad kelios valstybės narės neturi sausrų valdymo planų Europos Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas et al., Stock-taking analysis and outlook of drought policies, planning and management in EU Member States – Final Report („ES valstybių narių sausros politikos, planavimo ir valdymo padėties analizė ir perspektyvos“), Europos Sąjungos leidinių biuras, 2023 m.; ragina valstybes nares ir, kai taikytina, kompetentingas regionines ir vietos valdžios institucijas rengti sausrų valdymo planus, visų pirma siekiant užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir maisto produktų gamybą, integruojant skaitmenines stebėsenos, kontrolės ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, kad būtų remiami veiksmingi ir duomenimis grindžiami sprendimai dėl apsaugos, atsako ir komunikacijos priemonių, aiškiai apibrėžiant atsakomybės sritis; atkreipia dėmesį į būtinybę priimti ES lygmens nuostatas dėl sausros valdymo planų, panašias į potvynių valdymo planų nuostatas;

66.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į daugybę klimato reiškinių, pavyzdžiui, potvynių, sausrų ir ciklonų, kurie paveikė Europą, svarbu, kad ES sukurtų tvirtą tokių krizių įveikimo mechanizmą, įskaitant civilių gyventojų perspėjimo ir pagalbos sistemas; pažymi, kad skaitmeninė stebėsena, tinkamas atitinkamų duomenų skelbimas visuomenei ir ankstyvojo perspėjimo sistemos yra svarbiausi veiksniai rengiant veiksmingus sausrų ir potvynių valdymo planus valstybių narių lygmeniu; be to, pabrėžia, kad svarbu visapusiškai naudotis turimomis ES priemonėmis, pavyzdžiui, Europos perspėjimo apie potvynius sistemos ir Pasaulinės informavimo apie potvynius sistemos potvynių prognozėmis, taip pat pasaulinės potvynių stebėsenos priemone, kuri yra „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugos dalis;

67.pabrėžia, koks svarbus Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (SCSM) teikiant pagalbą šalims, nukentėjusioms nuo su vandeniu susijusių nelaimių, pavyzdžiui, potvynių ir sausrų; ragina skirti daugiau lėšų, kad SCSM būtų suteikta pakankamai ir modernizuotų išteklių, siekiant padidinti pasirengimą ir pagerinti gebėjimų stiprinimą;

68.ragina Komisiją ir valstybes nares didinti piliečių pasirengimą su vandeniu susijusioms nelaimėms ar krizėms; pabrėžia, kokios svarbios informacinės kampanijos ir parodomosios pratybos švietimo įstaigose, viešojo administravimo institucijose ir įmonėse, siekiant ugdyti piliečių „parengties kultūrą“;

69.ragina valstybes nares sistemingai atnaujinti ir modernizuoti vandens infrastruktūrą, įskaitant geriamojo vandens ir sanitarijos infrastruktūrą, taip pat upių srautų reguliavimo infrastruktūrą, ir investuoti į novatoriškus sprendimus, grindžiamus gerąja patirtimi, kad vandens sistemos taptų atsparesnės klimato kaitai, būtų užtikrintas stabilus geriamojo vandens tiekimas, sudarytos sąlygos anksti nustatyti nuostolius ir sumažinti vandens nuotėkį bei atliekas, kartu optimizuojant vandens gabenimo ir kaupimo sistemas. pabrėžia, kad novatoriškos vandens infrastruktūros finansavimas yra nepakankamas, palyginti su investicijų poreikiu visoje Europos Sąjungoje; šiuo atžvilgiu ragina skirti specialių nacionalinių, regioninių arba ES lėšų, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas vandeniui atsparios infrastruktūros plėtrai, priežiūrai ir modernizavimui, skatinti novatoriškus sprendimus ir technologijas bei užtikrinti ilgalaikį vandens infrastruktūros tvarumą;

70.apgailestauja, kad, nepaisant dykumėjimo keliamos grėsmės vandens kokybei ir prieinamumui, dirvožemio derlingumui ir maisto produktų gamybai, taip pat nepaisant to, kad trylika valstybių narių pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu paskelbė esančios paveiktos dykumėjimo, Komisija nesiima veiksmingų ir efektyvių kovos su dykumėjimu priemonių; todėl primygtinai ragina Komisiją, laikantis 2024 m. spalio 14 d. Tarybos išvadų dėl dykumėjimo, žemės degradacijos ir sausrų, pateikti integruotą ES masto veiksmų planą kovai su dykumėjimu, žemės degradacija ir sausra, kuriuo būtų siekiama didinti atsparumą sausrai ir iki 2030 m. pasiekti, kad žemės būklė ES neblogėtų, remiantis išsamiu poveikio vertinimu;

71.primygtinai ragina toliau remti žemės ūkio sektorių įgyvendinant naujas technologijas, kuriomis siekiama sumažinti vandens poreikį, ir kartu didinti vandens prieinamumą, be kita ko, remiant vandens sulaikymą ir požeminio vandens papildymą; ragina sudaryti galimybes susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais, pvz., susijusiais su jūrų vandens gėlinimu, ir palengvinti novatoriškų gėlinimo sprendimų diegimą; ragina valstybes nares sukurti gamtines vandens atsargas, grindžiamas naujausiais su klimatu susijusios rizikos vertinimais, kad būtų apsaugoti svarbiausi vandens ištekliai ir jų baseinai, taip pat atsižvelgiant į tokių atsargų plėtojimo poveikį aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį; pabrėžia, kad tokiu gamtinių vandens atsargų reikalavimu būtų papildytas Vandens pagrindų direktyvoje nustatytas reikalavimas valstybėms narėms nustatyti geriamojo vandens gavybai naudojamus vandens telkinius, užtikrinant, kad jie atitiktų Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnyje ir Geriamojo vandens direktyvoje nustatytus tikslus, ir užtikrinta būtina jų apsauga; pažymi, kad tokios gamtinės vandens atsargos jau egzistuoja įvairiomis formomis įvairiose valstybėse narėse; pabrėžia, kad reikėtų teikti pagalbą valstybėms narėms arba vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, siekiant padėti joms sukurti gamtines vandens atsargas;

72.atkreipia dėmesį į vandens sulaikymo infrastruktūros potencialą kaip pavyzdį vandens gamybos sistemų, sukurtų naudojant geriausias turimas, ekonomiškas ir mažiausią poveikį aplinkai darančias technologijas, įskaitant nuotekų pakartotinį naudojimą ar lietaus vandens surinkimą, siekiant sumažinti sausros ir potvynių riziką, padidinti vandens saugumą ir skatinti žiedinį judėjimą, vandens regeneravimą ir pakartotinį naudojimą; mano, kad vandens sulaikymo įrenginiai gali būti naudingos priemonės, jei vietos arba nacionalinės valdžios institucijos leidžia juos naudoti pagal aiškias sąlygas, įskaitant vietos požeminio vandens pajėgumus tokiai veiklai ir būtinybę ūkininkams, kurie naudojasi vandens ištekliais, pritaikyti savo veiklą prie tvarios praktikos, visų pirma atsižvelgiant į vandens poreikį ir vandens kokybę; ragina Komisiją pasinaudoti turimomis priemonėmis, įskaitant finansinę paramą, siekiant supaprastinti šio metodo taikymą valstybėse narėse;

73.apgailestauja, kad neteisėtas ar tyčinis vandens ėmimas gali padaryti didelę žalą vandens telkiniams; ragina taikyti griežtas atgrasomąsias priemones, įskaitant baudžiamąją teisę, siekiant apsaugoti paviršinių vandens telkinių ekologinę būklę ar ekologinį potencialą arba požeminių vandens telkinių kiekybinę būklę; pažymi, kad reikia papildomos paramos nacionalinių vykdymo užtikrinimo pajėgumų mokymui ir žinių perdavimui;

74.atkreipia dėmesį į svarbų kompleksinį gamtos procesais pagrįstų sprendimų vaidmenį sprendžiant trejopos planetos krizės iššūkius ir atkuriant natūralų vandens ciklą; ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį, savo politikos veiksmuose ir rekomendacijose teikti pirmenybę gamtos procesais pagrįstiems sprendimams, skirtiems hidrologiniam atsparumui didinti, pavyzdžiui, šlapynių ir durpynų drėgnumo atkūrimui, siekiant padidinti gruntinio vandens išteklius ir aplinkinio dirvožemio drėgnumą, salpų atkūrimui ir apsaugai, natūralioms vandens sulaikymo priemonėms, augalijos atkūrimui kaip apsaugai nuo potvynių ir lietaus vandens kaupimui, siekiant padidinti vandens išteklius, sušvelninti su klimato kaita susijusią riziką ir remti ilgalaikį bendruomenių, įmonių ir maisto produktų gamybos atsparumą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti sėkmingą prisitaikymą prie klimato kaitos ir hidrologinį atsparumą ilguoju laikotarpiu, be gamtos procesais pagrįstų sprendimų, būtina papildomai investuoti į inžinerinius sprendimus;

75.pažymi, kad gamtos procesais pagrįsti sprendimai ir natūralios vandens sulaikymo priemonės gali padėti atkurti požeminio vandens lygį, palaikyti ekologinius srautus ir kartu sumažinti su vandens trūkumu, potvyniais ir sausromis susijusią riziką; pažymi, kad potvynių valdymo srityje gamtos procesais pagrįsti sprendimai paprastai negali pakeisti esamų sprendimų ir gali būti neveiksmingi ekstremaliausių įvykių atveju; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad gamtos procesais pagrįsti sprendimai gali padidinti pilkosios infrastruktūros veiksmingumą ir eksploatavimo trukmę, nes jais didinami vandens sugėrimo pajėgumai, mažinamas vandens greitis ir reguliuojami didžiausi srautai; šiuo atžvilgiu pakartoja, kad gamtos procesais pagrįstų sprendimų veiksmingumas priklauso nuo aplinkybių ir turi būti pritaikytas prie vietos padėties; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad nėra universalaus sprendimo;

76.pabrėžia, kad reikia teikti finansinę paramą tvariems novatoriškiems metodams ir sprendimams, kartu tinkamai atsižvelgiant į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

77.pabrėžia, kad prisitaikant prie klimato kaitos svarbu turėti sveiką dirvožemį, siekiant užtikrinti apsirūpinimo vandeniu saugumą ir žiediškumą; pabrėžia, kad gamtinis dirvožemio vandens sulaikymo pajėgumas turi būti gerinamas taikant dirvožemio būklės gerinimo priemones, mažinant anglies nuostolius, taip pat imantis veiksmų vandens telkinių lygmeniu, pavyzdžiui, stabilizuojant upių krantus, įskaitant renatūralizavimą, ir atkuriant vandeningųjų sluoksnių sulaikymo pajėgumus;

78.pažymi, kad kruopščiai parengtomis miškotvarkos priemonėmis galima pagerinti vandens baseinų būklę, reguliuoti vandens tėkmę ir sumažinti sausros bei potvynių keliamą spaudimą, atsižvelgiant į medžių ir miškų svarbų vaidmenį vandens ciklo reguliavime, nes jie gali valyti vandenį, didinti vandens išteklių prieinamumą ir gerinti dirvožemio drėgmės išlaikymą; siūlo, kad į tai būtų deramai atsižvelgta, kai Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, rengs Sąjungos atsparumo nelaimėms didinimo tikslus, ir kad tai būtų įtraukta į nelaimių rizikos valdymo ir nenumatytų atvejų planavimo rengimą ir tobulinimą; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia daugiau mokslinių tyrimų, rinkti daugiau duomenų, taip pat daugiau inovacijų ir finansavimo siekiant padėti žemės valdytojams užkirsti kelią stresą aplinkai keliančių veiksnių, pavyzdžiui, sausros, potvynių ir silpnėjančios vandens baseinų funkcijos, poveikiui;

79.pripažįsta, kad miestų teritorijos tampa vis labiau pažeidžiamos dėl su vandeniu susijusios klimato keliamos rizikos, pavyzdžiui, potvynių, vandens trūkumo ir karščio sukelto streso; ragina integruoti miestų hidrologinio atsparumo planavimą į prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, įskaitant investicijas į žaliuosius stogus, pralaidžią infrastruktūrą, lietaus vandens surinkimo ir liūčių vandens sulaikymo sistemas, taip pat priemones, skirtas žaliųjų ir mėlynųjų erdvių miestuose didinimui, siekiant sušvelninti ekstremalių oro sąlygų poveikį ir sumažinti pavojų žmonių gyvybei ir turtui; ragina toliau prižiūrėti miestų vandens kelius ir atkurti prieigą prie jų;

80.pabrėžia, kad Europos hidrologinio atsparumo strategija turėtų būti užtikrinamas tinkamas finansavimas iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių, siekiant remti atsparios vandens infrastruktūros modernizavimą, tobulinimą, pritaikymą ir priežiūrą, tvarią vandentvarką, duomenų rinkimą, mokslinius tyrimus, veiksmingą stebėseną, skaitmeninimą, įgūdžių tobulinimą, gamtos procesais pagrįstus sprendimus, novatoriškų efektyvaus vandens naudojimo technologijų plėtrą ir diegimą, taip pat užtikrinti aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį tvarumą pagal naujojo Europos konkurencingumo kelrodžio tikslus;

81.ragina Komisiją būsimoje DFP sukurti atskirą specialų fondą, kuris būtų susijęs su hidrologiniu atsparumu; mano, kad Europos regioninės plėtros fonde ir Sanglaudos fonde reikėtų sukurti specialius finansinius mechanizmus pažangaus vandens naudojimo technologijoms ir su vandeniu susijusioms investicijoms remti; yra tvirtai įsitikinęs, kad kol kas vandens klausimui turėtų būti teikiama pirmenybė esamose finansavimo sistemose, įskaitant Sanglaudos fondą; pabrėžia, kad ES finansavimo mechanizmuose turi būti atsižvelgiama į socialinį teisingumą ir įperkamumą, visų pirma teikiant vandens paslaugas gyventojams, užtikrinant paramą valstybėms narėms ir piliečiams, kurie susiduria su didesniais finansiniais sunkumais ir specifinėmis realijomis, kartu laikantis vandentvarkos įsipareigojimų; pabrėžia, kad svarbu pakoreguoti esamą finansavimą, subsidijas ir finansavimo srautus, susijusius su vandentvarka ir kita susijusia žemės naudojimo veikla, atsisakyti pasenusių inžinerinių sprendimų ir pereiti prie novatoriškų sprendimų, taip pat gamtos procesais pagrįstų sprendimų arba jų derinio;

82.ragina pagal programą „Europos horizontas“ ir EIP-AGRI skirti tikslinį finansavimą įvairių pasėlių sistemų vandens ryšių lauko tyrimams; ragina pripažinti moterų vaidmenį vandens politikos srityje ir nustatyti konkretų finansavimą siekiant skatinti jų galimybę dalyvauti žemės ūkio veikloje;

83.primena, kad dėl to, jog dabartinėje DFP nėra specialios vandens srities finansavimo eilutės arba privalomų finansavimo tikslų, ribojamas ES gebėjimas nukreipti tikslines investicijas į būtinas hidrologinio atsparumo priemones, įskaitant infrastruktūros modernizavimą, inovacijas, prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir gamtos procesais pagrįstų sprendimų įgyvendinimą, taigi ir konkurencinis pajėgumas, nes be pusiausvyros vandens srityje regionų ekonomikai tenka papildoma našta; pažymi, kad atokiausiems ir kalnuotiems ES regionams bei saloms ypač sunku gauti finansavimą arba užmegzti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kad būtų galima remti vietos ir regionų investicijas į vandentvarką ir infrastruktūrą;

84.pabrėžia svarbų Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį finansuojant vandens sektorių; pabrėžia, kad EIB aktyviai investuoja į vandens sektorių ir jį remia; pabrėžia, kad ES turėtų bendradarbiauti su EIB, kad būtų dalijamasi geriausia patirtimi, ir toliau ragina EIB ir kitas finansų įstaigas stiprinti savo vaidmenį finansuojant novatorišką ir atsparią vandens infrastruktūrą, gerinant sanitarijos ir geriamojo vandens infrastruktūrą, skaitmeninimą, taip pat remti projektus, kuriais siekiama mažinti potvynių riziką, užkirsti kelią erozijai ir atgaivinti vandentakius, sudarant palankias sąlygas investicijoms į vandens sektorių;

85.primygtinai ragina Komisiją ištirti ir skatinti novatoriškus finansavimo mechanizmus, įskaitant mokėjimus už ekosistemines paslaugas ir žaliąsias obligacijas, kartu užtikrinant reglamentavimo aiškumą ir apsaugos priemones, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų; ragina EIB ir kitas finansų įstaigas teikti pirmenybę lengvatinėms paskoloms ir kreditams valstybėms narėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, vykdančioms didelio masto atkūrimo projektus, numatant konkrečias nuostatas dėl paramos ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantiems regionams;

86.pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kaip vandens investicijų finansavimo šaltinio, svarbą; ragina Komisiją skatinti privačiąsias investicijas į vandens sektorių, sukuriant palankią reglamentavimo sistemą, kuri gali apimti bendro finansavimo galimybes ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystes, kad būtų skatinamos inovacijos, tobulinama infrastruktūra ir užtikrinami tvarūs vandentvarkos sprendimai visose valstybėse narėse; vis dėlto pabrėžia, kad privačiosios investicijos į ES vandens sektorių neturi pakenkti vandens, kaip viešosios gėrybės ir viešosios paslaugos, statusui ir kad turi būti užtikrintas ilgalaikis sektoriaus atsparumas, taip pat prieinamumo, įperkamumo ir tvarumo principai;

87.ragina valstybes nares priimti valdymo sistemas, kuriose būtų aiškiai apibrėžti suinteresuotųjų subjektų vaidmenys ir atsakomybė planuojant, finansuojant ir įgyvendinant gamtos procesais pagrįstus sprendimus; mano, kad į šias sistemas turėtų būti integruotas finansavimas iš įvairių šaltinių, įskaitant filantropinius įnašus ir privačiojo sektoriaus partnerystes, kartu užtikrinant vienodas galimybes naudotis ištekliais nedidelio masto projektams, visų pirma valdomiems vietos ar regionų lygmeniu;

88.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares savo biudžetuose atsižvelgti į vandens aspektą ir užtikrinti geresnį valdymą regionuose naudojant ES lėšas;

89.pabrėžia, kad būtina teikti tikslinę finansinę ir techninę paramą savivaldybėms, kad būtų lengviau laikytis su vandeniu susijusių teisės aktų;

90.ragina valstybes nares paspartinti leidimų išdavimą tvarios ir novatoriškos atsparios vandens infrastruktūros projektams, kad juos būtų galima sparčiai įgyvendinti atsižvelgiant į neatidėliotinus iššūkius;

91.pažymi, kad keliose valstybėse narėse vandens paslaugų sąnaudų susigrąžinimo principas, pagal kurį numatoma, kad visi vandens naudotojai veiksmingai ir proporcingai finansiškai prisideda prie vandens paslaugų sąnaudų padengimo, vis dar taikomas retai arba visai netaikomas; ragina valstybes nares ir jų regionines valdžios institucijas įgyvendinti tinkamą vandens kainodaros politiką ir taikyti sąnaudų susigrąžinimo principą tiek su aplinka, tiek su ištekliais susijusioms sąnaudoms, laikantis Vandens pagrindų direktyvos; ragina valstybes nares įgyvendinant sąnaudų susigrąžinimo principą atsižvelgti į ilgus investavimo ciklus ir užtikrinti, kad reikalingoms (pakartotinėms) investicijoms būtų skiriama pakankamai lėšų;

92.pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad vandens kainodara būtų prisidedama prie ilgalaikio apsirūpinimo vandeniu saugumo ir ji atspindėtų ekonomines ir aplinkosaugines vandens išteklių naudojimo sąnaudas; ragina valstybes nares ir kompetentingas regionines bei vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad vandens kainos būtų ekonomiškai tvarios, socialiai teisingos ir skatintų efektyviai naudoti vandenį, taip pat atspindėtų vandens išteklių prieinamumą skirtingose valstybėse narėse ir regionuose, ypač regionuose, kuriuose trūksta vandens, kartu užtikrinant, kad vanduo būtų prieinamas namų ūkiams ir mažosioms įmonėms; ragina valstybes nares ir kompetentingas regionines bei vietos valdžios institucijas užtikrinti skaidrias vandens kainas ir didinti informuotumą apie vandens paslaugų vertę;

93.atkreipia dėmesį į tai, kad kompetentingoms nacionalinėms vandens valdymo institucijoms teks pagrindinis vaidmuo įgyvendinant naujus vandentvarkos ir išsaugojimo planus valstybių narių lygmeniu; todėl ragina valstybes nares finansiškai ir techniškai padidinti tų kompetentingų institucijų pajėgumus, kad jos galėtų atlikti svarbesnį skatinamąjį ir patariamąjį vaidmenį užtikrinant tvarią ir ateities iššūkiams pritaikytą vandens išteklių valdymo ir saugojimo infrastruktūrą; mano, kad ES lėšos, pavyzdžiui, Teisingos pertvarkos fondas, turėtų būti naudojamos siekiant toliau padėti valstybėms narėms ir vandens agentūroms įgyvendinimo veikloje;

94.pabrėžia skaitmeninimo ir DI potencialą ir poreikį gerinant vandens telkinių ir vandens infrastruktūros valdymą ir stebėseną, taip pat teikiant ataskaitas ir užtikrinant skirtingas geografines srauto sąlygas atspindinčių duomenų palyginamumą;

95.ragina Komisiją, valstybes nares ir vandens tiekėjus skaidrumą ir skaitmeninimą įtraukti kaip pagrindinius vandentvarkos principus ir gerinti valdymo ir matavimo duomenų naudojimą, siekiant stiprinti stebėseną, vertinimą, atskaitomybę ir sprendimų priėmimą, kartu optimizuojant ir supaprastinant ataskaitų teikimo prievoles; ragina diegti skaitmenines vandens technologijas, kurios palengvintų tikrojo laiko, ėminiais grindžiamą ir nuotolinę vandens kokybės, nuotėkio, naudojimo ir išteklių stebėseną ir ataskaitų teikimą; ragina efektyviau naudoti viešąsias lėšas ir didinti valstybės išlaidas šioje srityje; pripažįsta, kad plačiai diegiant novatoriškas skaitmenines technologijas reikia kartu rengti skaitmeninių įgūdžių mokymus;

96.pabrėžia, kad kuriant vandens išteklius tausojančią visuomenę būtina skatinti skaitmeninimą ir duomenimis grindžiamus sprendimus; pabrėžia, kad reikia kurti skaitmeninius sprendimus, kaip stebėti vandens suvartojimą ir optimizuoti vandens išteklių naudojimą visuose sektoriuose; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, teikti finansinę paramą pažangioms vandentvarkos sistemoms įgyvendinti, daugiausia dėmesio skiriant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poreikiams;

97.atkreipia dėmesį į tai, kad vandens sistemos, įskaitant vandens valymo ir paskirstymo sistemas, laikomos vienu iš šalies ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir saugumo ramsčių, taigi jos labai svarbios ES strateginiam savarankiškumui ir joms reikia didesnės apsaugos ir komunalinių paslaugų teikėjų gebėjimo aptikti fizines ir kibernetines grėsmes bei kibernetinius išpuolius, reaguoti į juos ir atsigauti po jų; pažymi, kad aukštesnis skaitmeninimo lygis susijęs su naujais pažeidžiamumo aspektais; pabrėžia, kad iškilus grėsmei arba išpuolio atveju vandens sistemų operatoriai gali prarasti galimybę kontroliuoti vandens srautą ir kokybę arba netekti galimybės stebėti tikrosios vandens sistemos būklės; primygtinai reikalauja, kad pažeidžiamumo vertinimai ir avarijų likvidavimo planas būtų neatskiriama kiekvienos valstybės narės vandentvarkos sistemos dalis; ragina skatinti dalytis informacija apie kibernetinio saugumo grėsmes ir procedūras, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų keistis geriausia patirtimi, taip pat kurti kibernetinio saugumo kultūrą pasitelkiant technines saugumo priemones, kompetencijos ugdymą, informuotumo didinimą ir komunikaciją; atkreipia dėmesį į TIS 2 direktyvoje ir Direktyvoje dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo numatytas priemones ir nuostatas, kurios galėtų padėti sumažinti kylančią saugumo riziką; ragina Komisiją imtis iniciatyvos stiprinant ES lygmens koordinavimo formatus ir būsimoje ES pasirengimo krizėms strategijoje pasiūlyti veiksmingas priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku pasirengta kovoti su rizika aplinkai ir ne aplinkai vandens telkiniuose, keliančia grėsmę bendram ES saugumui;

98.ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau įtraukti moteris priimant sprendimus dėl hidrologinio atsparumo; ragina taikyti metodologinį požiūrį, pagal kurį įgyvendinant vandens tiekimo projektus būtų veiksmingai atsižvelgiama į su lytimi susijusius poreikius, įgyvendinant stebėseną, ataskaitų teikimą ir stebėjimą naudojant priemones ir rodiklius, suskirstytus pagal lytį;

99.pažymi, kad geresni duomenys ir duomenų analizė yra labai svarbūs siekiant priimti įrodymais pagrįstus sprendimus ir greitai nustatyti nedidelius vandens kokybės pokyčius, kurie galėtų kelti grėsmę vandens telkiniams, taip pat įvertinti geriausią patirtį ir nustatyti ekonomiškai efektyviausias bei poveikį darančias priemones;

100.pabrėžia, kad reikia geresnių, patikimesnių ir tarpusavyje suderinamų duomenų apie vandens tiekimą, paklausą, paskirstymą, prieinamumą ir naudojimą, taip pat reikia nustatyti duomenų vienetus; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau rinkti duomenis ir gerinti duomenų sąveikumą visais lygmenimis, kad būtų remiamas dabartinių vandens srities teisės aktų įgyvendinimas, taip pat palengvintos žiedinės ekonomikos ir vandens požiūriu pažangios pramonės simbiozės strategijos; pabrėžia, kad duomenys ir DI galėtų būti naudojami vandens ir energijos suvartojimui modeliuoti, taip pat pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pajėgumams;

101.ragina Komisiją geriau pripažinti esminį vandens sektoriaus vaidmenį didinant ES konkurencingumą skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas bei verslumą ir talentus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu skatinti inovacijas vandens sektoriuje; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos pramonės pertvarkos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centras, įsteigtas pagal Direktyvą 2010/75/ES, galėtų atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje, nes jame vertinamas pramonės technologijų aplinkosauginis veiksmingumas ir renkama informacija apie novatoriškus pramonės aplinkosaugos metodus; taip pat atkreipia dėmesį į esamas partnerystes, pavyzdžiui, Planetos aprūpinimo vandeniu (WATER4ALL) partnerystę, kuri yra mokslinių tyrimų finansavimo programa;

102.mano, kad būtina kurti ir puoselėti įvairių suinteresuotųjų subjektų platformas, kad būtų skatinamas inovacijų diegimas visais lygmenimis – vietos ir nacionaliniu; rekomenduoja, kad šiose platformose dalyvautų įvairūs dalyviai – viešojo ir privačiojo sektorių, taip pat pilietinės visuomenės asociacijos – ir taip būtų sudaryta partnerių koalicija siekiant pokyčių; remia dalijimosi žiniomis apie tai, kaip skaitmeninės vandens technologijos gali padėti įgyvendinti galiojančius ES vandens srities teisės aktus, skatinimą, taip pat gebėjimų stiprinimą vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares plėsti skaitmeninių įgūdžių, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) programas, susijusias su vandeniu, be kita ko, bendradarbiaujant su universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir MVĮ;

103.pripažįsta itin svarbų duomenų centrų vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje; su susirūpinimu pažymi, kad dėl sparčios technologijos plėtros DI veiklai reikalingų vandens išteklių kiekis gali didėti ir kad dėl tokio per didelio vartojimo gali sumažėti DI žadama nauda aplinkai, pavyzdžiui, išteklių optimizavimas ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas, ir pabrėžia, kad būtina įtraukti vandens naudojimo efektyvumo priemones į jų rengimą ir veiklą; ragina Komisiją savo Europos hidrologinio atsparumo strategijoje atsižvelgti į vandens išteklių naudojimą informacinėse ir ryšių technologijose (IRT), ypač DI ir duomenų centruose, visų pirma skatinant duomenų centrus pakartotinai naudoti išvalytą vandenį ir kurti efektyvesnius lustus bei komponentus, kad būtų sumažintas aušinimo poreikis; rekomenduoja valstybėms narėms teikti pirmenybę hidrologinio atsparumo strategijoms, kuriomis sprendžiami konkretūs duomenų centrų keliami iššūkiai, siekiant užtikrinti skaitmeninės ir aplinkosaugos darbotvarkių tvarumą;

104.primena, kad jūros vandens gėlinimas – druskos šalinimo iš jūros ar druskingo vandens procesas, kurio metu iš jūros ar sūroko vandens pašalinama druska, kad jį būtų galima naudoti įvairiems tikslams, įskaitant geriamojo vandens, ir kad tai yra svarbus technologinis sprendimas žmonių pragyvenimui; pažymi, kad gėlinimas yra daug energijos reikalaujantis procesas, todėl, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, kai įmanoma, geriausia būtų naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją; pakartoja, kad gėlinant susidaro šalutinis produktas – sūrymas (koncentruotas druskos tirpalas), kuris turi būti tinkamai šalinamas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio jūrų aplinkai; todėl mano, kad atvirkštinio osmoso arba terminėmis technologijomis pagrįstas gėlinimas turėtų būti taikomas tuo atveju, jei nėra kitų ekologiškai tvaresnių galimybių arba jų neįmanoma įgyvendinti, visų pirma atokiose vietovėse ir salose; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad šiuo metu dirbama su naujais technologiniais sprendimais, pavyzdžiui, mikrobinio gėlinimo elementais, kurie yra ekologiškai tvari ir novatoriška alternatyva tradiciniams gėlinimo metodams, visų pirma siekiant užtikrinti švarų vandenį ir nuotekų valymą mažose, izoliuotose vietovėse, kuriose nėra elektros energijos;

105.pabrėžia, kad reikia didinti finansavimą ir MTP tokių technologijų kaip novatoriškos gėlinimo technologijos srityje, siekiant padidinti šių technologijų efektyvumą, tvarumą ir išplėsti jų taikymo mastą; ragina tirti galimybes naudoti šias technologijas žemės ūkyje, siekiant įvairinti vandens tiekimo šaltinius ir taip sumažinti šio sektoriaus pažeidžiamumą esant vandens stygiui;

106.pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį pasiekta daug mokslinių laimėjimų, kaip vandens valymą paversti išmanesniu ir labiau žiediniu, o šie sprendimai suteikia galimybių naudoti skaitmeninius sprendimus, DI ir nuotolinį stebėjimą, kad vanduo būtų naudojamas efektyviau, o išvalytos nuotekos būtų pakartotinai naudojamos drėkinimui ir iš nuotekų būtų išgaunama energija bei maisto medžiagos;

107.ragina Komisiją ir valstybes nares pašalinti reguliavimo kliūtis bendrojoje rinkoje, kad būtų palengvintas novatoriškų biotechnologijų ir biologinės gamybos sprendimų kūrimas, plėtra ir pateikimas rinkai bei skatinama švaresnė gamyba ir žiediškumas;

108.ragina finansuoti, kurti ir patvirtinti novatoriškus augalų apsaugos ir tręšimo sprendimus, įskaitant biologines kontrolės priemones ir mažesnį poveikį aplinkai darančias veikliąsias medžiagas, kurie yra būtini siekiant tinkamai pereiti prie tvaresnių žemės ūkio sistemų;

109.ragina parengti specialias upių kanalų valymo ir išsaugojimo programas, kuriomis būtų užtikrinamas pakankamas srautas ir mažinamas šiukšlių ir nuosėdų, galinčių turėti įtakos vandens kaupimo ir paskirstymo pajėgumui, kaupimasis;

110.pabrėžia, kad reikia visapusiškos Europos hidrologinio atsparumo strategijos, kuria būtų skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, nuoseklesnis duomenų rinkimas ir ataskaitų teikimas, vietos, regioniniams ir nacionaliniams subjektams dalijantis geriausia patirtimi, užtikrinant tvarią vandentvarką ir teisingą išteklių paskirstymą tarp valstybių narių, užkertant kelią tam, kad su vandeniu susijusios problemos, tokios kaip vandens trūkumas ir potvynių rizika, būtų perkeltos kitoms valstybėms narėms;

111.pabrėžia, kad klimato kaita kelia didelę grėsmę vandens ištekliams ir vandens ekosistemoms; pažymi, kad potvyniai ir vandens trūkumas kelia grėsmę apsirūpinimo maistu ir vandeniu saugumui bei gyventojų sveikatai ir galiausiai daro poveikį socialinei sanglaudai ir stabilumui; pripažįsta, kad hidrologinis atsparumas labai svarbus siekiant užkirsti kelią dabartinėms ir būsimoms sveikatos, maisto, energetikos ir saugumo krizėms ir jas šalinti; pabrėžia, kad hidrologiniu atsparumu skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas vandens srityje ir yra taikos bei saugumo skatinamasis veiksnys, nes šalis sieja bendros upės ir požeminio vandens ištekliai;

112.ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu valdant bendrus upių baseinus bei požeminius vandeninguosius sluoksnius ir užtikrinant veiksmingą duomenų apie vandens kokybę, taršos lygį ir vandens lygį rinkimą ir dalijimąsi jais; rekomenduoja steigti regioninius bendradarbiavimo centrus, kurie koordinuotų bendrų hidrologinio atsparumo strategijų įgyvendinimą, atsižvelgiant į kiekvienos teritorijos su klimatu susijusias, socialines ir ekonomines problemas;

113.ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, be kita ko, upių baseinų lygmeniu, siekiant spręsti augančią vandens krizę, užtikrinti švarų ir aukštos kokybės vandenį, skatinti tvarią vandentvarką ir įgyvendinti įvairias novatoriškas vandens technologijas, įskaitant gamtos procesais pagrįstus sprendimus; ragina įtvirtinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą operatyviniu, taktiniu ir strateginiu lygmenimis;

114.ragina, naudojantis INTERREG ir kitais ES fondais, rengti tarpvalstybinius projektus, skirtus regioniniam bendradarbiavimui vandens išteklių valdymo srityje gerinti, visų pirma daug dėmesio skiriant teisingam vandens paskirstymui tarp sektorių ir valstybių narių;

115.pabrėžia, kad reikia stiprinti ES stebėsenos pajėgumus pasitelkiant skaitmeninimą ir šiuolaikines technologijas, įskaitant palydovinę stebėseną ir taršos stebėjimą tikruoju laiku, nes tai labai svarbu tarpvalstybinės taršos prevencijai ir kovai su ja;

116.primygtinai ragina Komisiją imtis konkretaus diplomatinio vaidmens, skirto su vandeniu susijusiems konfliktams spręsti, skatinant bendradarbiavimą vandens srityje ir vandens šaltinių bei sistemų apsaugą, ypač ginkluotųjų konfliktų metu ir tarpvalstybiniu mastu;

117.primygtinai ragina ES vadovauti tarptautinėms pastangoms apsaugoti ir atkurti vandens ekosistemas pagal 6-ąjį DVT dėl švaraus vandens ir sanitarijos;

118.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.