1.pripažįsta ilgalaikius Turkijos pilietinės visuomenės siekius įstoti į Europos Sąjungą; palankiai vertina pastaruoju metu paskelbtus Turkijos vyriausybės pareiškimus, kuriuose pakartojama, kad ji yra įsipareigojusi siekti narystės ES kaip strateginio tikslo, siekiant atgaivinti ES ir Turkijos santykius, laikantis atitinkamų Europos Vadovų Tarybos išvadų ir santykius plėtojant laipsniškai, proporcingai ir pasiliekant galimybę nebetęsti proceso; pažymi, kad ES yra įsipareigojusi skatinti šį užmojį stiprindama dialogą ir bendradarbiavimą, tačiau ragina ją peržiūrėti savo lūkesčius dėl bendradarbiavimo artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į pablogėjusią demokratinių standartų padėtį – dėl to pastarąjį dešimtmetį šalis vis labiau artėja prie autoritarinio modelio, o pastaruoju metu šis procesas paspartėjo, kai dėl politinių priežasčių buvo suimtas prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano pagrindinis politinis oponentas – Stambulo miesto savivaldybės meras Ekremas İmamoğlu;

2.pabrėžia, kad narystė ES priklauso nuo to, ar įvykdomi stojimo (Kopenhagos) kriterijai, pagal kuriuos šalyje turi veikti stabilios institucijos, užtikrinančios demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, pagarbą mažumoms ir jų apsaugą, gerus kaimyninius santykius, tarptautinės teisės laikymąsi ir prisiderinimą prie ES BUSP; taip pat pažymi, kad tai yra absoliutūs kriterijai, o ne klausimai, priklausantys nuo sandoriais grindžiamų strateginių svarstymų ir derybų; pabrėžia, kad visų ES valstybių narių pripažinimas yra būtinas stojimo proceso elementas;

3.atsižvelgdamas į tai apgailestauja, jog paskelbusios minėtus teigiamai vertintinus pareiškimus Turkijos valdžios institucijos nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad panaikintų tebevyraujantį nepaprastai didelį atotrūkį tarp Turkijos ir ES vertybių bei standartų, visų pirma susijusių su pagrindiniais stojimo proceso principais; pakartoja savo anksčiau priimtą išvadą, kad Turkijos vyriausybė, kaip ir pastaruosius kelerius metus, toliau demonstruoja, kad akivaizdžiai neturi politinės valios vykdyti būtinas reformas siekiant atnaujinti stojimo procesą, ir toliau laikosi giliai įsišaknijusio autoritarinio prezidentinės sistemos modelio;

4.pripažįsta, kad Turkija yra strategiškai ir geopolitiškai svarbi, ir tai, kad ji vis aktyviau veikia ir įgyja vis daugiau įtakos tarptautiniam saugumui itin svarbiose srityse, be kita ko, Juodosios jūros regione, įskaitant Ukrainą, ir Artimuosiuose Rytuose; pakartoja, kad Turkija yra strateginė partnerė ir NATO sąjungininkė, taip pat šalis, su kuria ES palaiko glaudžius santykius saugumo, prekybos, ekonomikos ir migracijos srityse; palankiai vertina glaudesnį Turkijos ir ES bendradarbiavimą, kurį dažnai mini Turkijos vyriausybė, tačiau pabrėžia, kad tai jokiu būdu negali pakeisti būtinos pažangos, kurią Turkija, kaip šalis kandidatė, turi užtikrinti siekdama atitikti pagrindinius stojimo reikalavimus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad stojimo procese nėra trumpesnių kelių ir kad jokie argumentai negali padėti išvengti diskusijų dėl demokratinių principų, kurie yra stojimo proceso pagrindas;

5.pažymi, kad 2024 m. Komisijos ataskaitoje dėl Turkijos pateikiamas palankesnis reformų įgyvendinimo Turkijos stojimo proceso kontekste vaizdas nei 2023 m. ataskaitoje dėl Turkijos – kalbant apie teisinės valstybės ir žmogaus teisių klausimus, padėtis įvertinta nebe kaip toliau blogėjanti, o pereita prie vertinimo „nepadaryta pažangos“; vis dėlto laikosi nuomonės, kad bent jau tokiose svarbiose srityse kaip demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinės teisės taip yra dėl to, kad jau buvo pasiekta labai žema riba ir ši padėtis nepasikeitė;

6.taip pat atkreipia dėmesį į subtilų pokytį 2024 m. ataskaitoje dėl Turkijos, kurioje, palyginti su 2023 m. ataskaita, dėmesys nukrypo nuo stojimo proceso prie strateginės Europos Sąjungos ir Turkijos partnerystės; laikosi nuomonės, kad dėl kritinės stojimo proceso padėties Komisija ir Taryba sutelkia dėmesį tik į ES santykių su Turkija partnerystės aspektą, kaip matyti ir iš 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2021 m. kovo 22 d. bendrų komunikatų dėl ES ir Turkijos santykių padėties; pabrėžia, kad vis intensyviau pereinama prie kitokios santykių sistemos, dėl kurios gali nukentėti stojimo procesas;

7.mano, kad, kalbant apie žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, Parlamento neseniai priimtos rezoliucijos dėl šių klausimų tebėra aktualios, atsižvelgiant į tai, kad žmogaus teisių padėtis Turkijoje vis dar yra labai prasta, o demokratijos padėtis per pastaruosius metus pablogėjo; visiškai pritaria naujausioms Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoms ir susijusiai jos stebėsenos komiteto ataskaitai, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtoms rezoliucijoms, kuriose išsamiai apibūdinami įvairūs dideli trūkumai žmogaus teisių srityje, apie kuriuos nuolat praneša žinomos vietos ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos;

8.atkreipia dėmesį į Turkijos vyriausybės pareikštą įsipareigojimą vykdyti teismų reformą ir imtis organizacinių priemonių; vis dėlto pabrėžia, kad reikia numatyti teismų nepriklausomumą užtikrinančias struktūrines priemones; labai apgailestauja dėl to, kad, nepaisant devynis teismų reformos dokumentų rinkinius apimančios reformų strategijos, teisminių institucijų nepriklausomumo padėtis Turkijoje tebėra prasta, nes vyriausybė sistemingai kišasi į teisminę sistemą ir naudoja ją kaip politinę priemonę; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl to, kad silpnėja likę konstitucinės peržiūros mechanizmai, visų pirma kalbant apie individualius skundus, ir dažnai pažeidžiamos tinkamos teisinio proceso procedūros;

9.yra sunerimęs dėl teisininkų persekiojimo, įskaitant neseniai Stambulo vyriausiosios prokuratūros pareikštą ieškinį, kuris lėmė Stambulo advokatų asociacijos vadovų pašalinimą iš pareigų apkaltinus juos „propagandos kūrimu teroristinei organizacijai“ ir „viešu klaidinančios informacijos skleidimu“, nes jie paprašė atlikti tyrimą dėl dviejų kurdų žurnalistų nužudymo Sirijoje, ir vieno Stambulo advokatų asociacijos vykdomosios valdybos nario įkalinimą po kelionės į Strasbūrą, kur jis susitiko su Europos Tarybos organų atstovais;

10.yra sunerimęs dėl to, kad akivaizdžiai neįgyvendinami Konstitucinio Teismo sprendimai, įskaitant parlamento nario Cano Atalay atvejį, dėl kurio kilo rimta teisminė krizė, kai Kasacinis Teismas pateikė skundą dėl devynių Konstitucinio Teismo teisėjų nusikalstamos veikos; yra susirūpinęs dėl neseniai priimto Kasacinio Teismo sprendimo panaikinti bausmes teroristams, prisidėjusiems prie ISIS išpuolio Stambulo Atatiurko oro uoste, per kurį 2016 m. žuvo 45 žmonės, ir juos paleisti į laisvę;

11.ragina Turkiją stiprinti savo įsipareigojimą dėl demokratinio valdymo, visų pirma vykdant reformas, kuriomis užtikrinamos nepriklausomos teisminės institucijos; atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai paskelbta ketvirtoji teismų reformos strategija, apimanti 2025–2029 m.; ragina Turkijos vyriausybę pereiti nuo paviršutiniškų pokyčių, kurių iki šiol buvo imamasi vis atnaujinamuose reformų paketuose ir veiksmų planuose, prie plataus masto seniai turėtos įgyvendinti reformos, kuri, pasitelkus realią politinę valią, padėtų pašalinti didelius struktūrinius Turkijos teisminių institucijų trūkumus; pabrėžia, kad norint sustabdyti politinį kišimąsi į teismines institucijas reikia ne strategijos ar reformų paketo, o tik politinės valios tai padaryti;

12.tebėra labai susirūpinęs dėl nuolat prastėjančių demokratinių standartų ir nepaliaujamų Turkijos valdžios institucijų represijų prieš bet kokius kritišką nuomonę reiškiančius veikėjus vis dažniau priimant represinius įstatymus, nuolatinio piktnaudžiavimo kovos su terorizmu įstatymais, be kita ko, juos taikant nepilnamečiams (pvz. teismo procesas „Kız Çocukları Davası“), neproporcingai naudojamo įstatymo dėl valstybės pareigūno įžeidimo, dažno naudojimosi slaptais liudytojais ir neaktyviomis bylomis per ydingus teismo procesus ir dažnai taikomos neproporcingos naktinių suėmimų ir reidų į namus praktikos, siekiant asmenis, į kuriuos nusitaikyta, pavaizduoti kaip itin pavojingus;

13.palankiai vertina tai, kad 2024 m. lapkričio mėn. buvo atšauktas Turkijos šnipinėjimo įstatymo, žinomo kaip užsienio agentų įtakos įstatymas, pakeitimo projektas; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas ateityje nepriimti panašių pernelyg plačios apimties ir neaiškių įstatymų, atsižvelgiant į didelę riziką, kad jie būtų naudojami kaip priemonė toliau kriminalizuoti teisėtą pilietinės visuomenės organizacijų veiklą šalyje; ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad neseniai patvirtintas kibernetinio saugumo įstatymas būtų naudojamas siekiant teisėto tikslo apsaugoti duomenų privatumą ir nacionalinį saugumą, nesudarant galimybių pagrindinių teisių pažeidimams ir nenaudojant jo kaip dar vienos represijų priemonės; pabrėžia, kad teisminis aparatas tebėra itin ribojantis – jis pasižymi sudėtingu teisės aktų tinklu, kuris naudojamas kaip priemonė siekiant sistemingai kontroliuoti ir nutildyti kritišką nuomonę, pavyzdžiui, 2020 m. Socialinių tinklų įstatymas, 2021 m. Kovos su pinigų plovimu įstatymas ir 2022 m. Dezinformacijos įstatymas;

14.yra susirūpinęs dėl to, kad neseniai patvirtintos teisinės nuostatos, kuriomis Valstybinei priežiūros tarybos (DDK) ir Taupymo indėlių garantijų fondui (TMSF) suteikiami ypatingi įgaliojimai, įskaitant galimybę atleisti visų tipų ir lygių valstybės pareigūnus ir paskirti patikėtinius, kuriais gali būti naudojamasi savavališkai;

15.primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas nutraukti esamus griežtus pagrindinių laisvių, visų pirma žodžio laisvės ir susirinkimų bei asociacijų laisvės, apribojimus ir nuolatinius išpuolius prieš, be kita ko, opozicijos narių, žmogaus teisių gynėjų, teisininkų, profesinių sąjungų narių, mažumoms priklausančių asmenų, žurnalistų, akademinės bendruomenės narių, menininkų ir pilietinės visuomenės aktyvistų pagrindines teises; griežtai smerkia pastarojo meto masinius suėmimus ir įkalinimus dėl politiškai pagrįstų kaltinimų ir dėl įtariamų sąsajų su terorizmu, nukreiptus prieš politinius veikėjus, akademinės bendruomenės atstovus ir žurnalistus, įskaitant Elifo Akgülo (nepriklausomo žurnalisto), Yıldızo Taro (LGBT+ naujienų svetainės „Kaos GL“ vyriausiojo redaktoriaus), Enderio İmreko („Evrensel Daily“ skiltininko) ir Joakimo Medino (švedų ETC žurnalisto) suėmimą – jie visi yra gerai žinomi dėl savo veiklos žmogaus teisių srityje;

16.griežtai smerkia neseniai įvykdytą Švedijos žurnalisto Joakimo Medino suėmimą ir sulaikymą; pakartoja, kad spaudos laisvė yra pagrindinė teisė ir pagrindinė ES vertybė; griežtai smerkia Joakimui Medinui iškeltus kaltinimus, kurie grindžiami tik jo žurnalistiniu darbu, todėl reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai paleisti jį ir kitus žurnalistus, įkalintus už naudojimąsi savo žodžio laisve;

17.apgailestauja dėl nuolatinio žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovų persekiojimo, cenzūros ir priekabiavimo prie jų, atimant iš jų laisvę vykdyti savo profesines pareigas ir informuoti visuomenę, kas yra labai svarbu veikiančiai demokratinei visuomenei; ragina Turkijos valdžios institucijas nebevykdyti išpuolių prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir paisyti pagrindinių teisių ir pilietinių laisvių, pvz., žodžio ir spaudos laisvės; tebėra labai susirūpinęs dėl galiojančių teisės aktų, kuriais užkertamas kelias atviram ir nemokamam internetui, nes už įrašus socialiniuose tinkluose skiriamos ilgos laisvės atėmimo bausmės, dažnai blokuojama prieiga ir duodami įsakymai pašalinti turinį, taip pat dėl to, kad pasitelkiama Aukščiausioji radijo ir televizijos taryba (RTÜK) siekiant numalšinti žiniasklaidoje pateikiamą kritiką ir net žiniasklaidos priemones, kurios laikomos skleidžiančiomis „pesimizmą“, o ne teigiamas naujienas;

18.pripažįsta teigiamus pokyčius, susijusius su tuo, kad vidaus reikalų ministras iš dalies panaikino apribojimus „Šeštadienio motinų“ (Cumartesi Anneleri) judėjimo rengiamiems savaitiniams mitingams Stambulo Galatasaray aikštėje ir neseniai po daugiau nei 6 metus trukusio proceso išteisino visus 46 asmenis, kuriems 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl 700-ojo organizacijos susirinkimo; ragina visiškai panaikinti visus jų taikių protestų apribojimus, visapusiškai laikantis atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, ir nutraukti nagrinėjamą teismo bylą, iškeltą keliems judėjimo nariams ir rėmėjams; yra susirūpinęs dėl vykstančio teismo proceso prieš žinomą žmogaus teisių gynėją Nimetą Tanrıkulu, kuris po 94 dienų kardomojo kalinimo buvo paleistas 2025 m. kovo 4 d.; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad visi asmenys, sulaikyti dėl naudojimosi savo pagrindinėmis laisvėmis, būtų nedelsiant paleisti;

19.tebėra pasibaisėjęs dėl to, kad Turkijos valdžios institucijos, visų pirma Turkijos teisminės institucijos, nuolat nepaiso ir netaiko svarbių EŽTT sprendimų; dar kartą smerkia akivaizdų Turkijos piktnaudžiavimą teismų sistema ir atsisakymą paleisti kalinamus žmogaus teisių gynėją Osmaną Kavalą ir opozicijos politikus Selahattiną Demirtaşą ir Figen Yüksekdağ, dėl kurių Turkijai Europos Taryboje taikomos istorinės pažeidimo nagrinėjimo procedūros, o jų ilgai laukiamos išdavos dar nežinomos; yra pasibaisėjęs tuo, kad neseniai buvo paskelbtas ir priimtas naujas kaltinimas Selahattin Demirta, kuriame Diyarbakıro vyriausioji prokuratūra prašo skirti iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę ir uždrausti jo politinę veiklą, remiantis keliomis jo 2016 m. pasakytomis kalbomis; ragina Turkiją visapusiškai laikytis EŽTT sprendimų, susijusių su dingusiais asmenimis ir turtu (be kita ko, Fokasų byloje) Kipre; apgailestauja dėl politiškai motyvuoto šių kaltinimų, kurie yra tik viena platesnės teisminio persekiojimo tendencijos apraiška, pobūdžio; ragina Turkiją visapusiškai įgyvendinti visus EŽTT sprendimus, laikantis EŽTK 46 straipsnio ir besąlygiškų įpareigojimų, kylančių iš Turkijos konstitucijos 90 straipsnio; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visais diplomatiniais kanalais siekiant paraginti Turkiją įgyvendinti atitinkamus EŽTT sprendimus bei apsvarstyti galimybę nustatyti atitinkamas finansavimo sąlygas, susijusias su EŽTT sprendimų laikymusi;

20.ragina Turkiją laikytis 2008 m. sausio 24 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kuriuo Turkija pripažinta kalta pažeidus Europos žmogaus teisių konvencijos 2 straipsnį dėl to, kad ji nesurado ir nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn asmenų, atsakingų už Tassoso Isaako ir Solomoso Solomou nužudymus, įvykdytus 1996 m. Kipre; ragina Turkijos valdžios institucijas vykdyti tarptautinius įtariamųjų nužudymu arešto orderius ir perduoti juos Kipro Respublikai;

21.reiškia didžiulį susirūpinimą dėl labai prastos padėties Turkijos kalėjimuose, nes jie yra itin perpildyti ir juose yra prastos gyvenimo sąlygos (pranešimuose, be kita ko, Europos Tarybos, kalbama apie plačiai paplitusį kankinimą ir netinkamą elgesį), o galimybės patenkinti būtiniausius poreikius, pvz., higienos ir informacijos, yra labai ribotos; yra ypač susirūpinęs dėl vyresnio amžiaus ir sunkiai sergančių asmenų kalinimo sąlygų, pvz., dėl Soydano Akay, kuris yra neteisėtai laikomas įkalintas; ragina nedelsiant paleisti jį dėl humanitarinių ir sveikatos priežasčių; yra susirūpinęs dėl to, kad kalėjimuose ir kitose sulaikymo vietose ir toliau vykdomos žeminančios kūno apieškos išrengiant, taip pat dėl nuolatinio Parlamento nario Ömero Faruko Gergerlioğlu persekiojimo: jam šiuo metu iškeltos šešios bylos, kuriomis siekiama atimti jo parlamento nario mandatą ir panaikinti jo imunitetą, be kita ko, dėl to, kad jis pasmerkė būtent šią praktiką;

22.griežtai smerkia Turkijos vyriausybės sprendimą po 2024 m. kovo mėn. vietos rinkimų atleisti demokratiškai išrinktus bent 13 savivaldybių ir rajonų (Hakkari, Mardin, Batman, Halfeti, Tunceli, Bahçesaray, Akdeniz, Siirt, Van ir Kağızman (DEM partija) ir Esenyurt, Ovacık ir Şişli (CHP partija)) merus ir pakeisti juos vidaus reikalų ministerijos paskirtais vyriausybės patikėtiniais; laiko šią ilgalaikę patikėtinių skyrimo praktiką akivaizdžiu išpuoliu prieš pagrindinius vietos demokratijos principus; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti ir atšaukti represijas prieš politinę opoziciją ir gerbti rinkėjų teises rinkti savo atstovus laikantis Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso bei Venecijos komisijos rekomendacijų; primena savo raginimus Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai apsvarstyti galimybę pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą nustatyti ribojamąsias priemones Turkijos pareigūnams, kurie prisiima patikėtinio vaidmenį, ir tiems, kurie juos skiria; smerkia žiaurų protestų, kurių metu buvo pasisakoma prieš išrinktų merų pašalinimą, numalšinimą, taip pat savavališką šimtų protestuotojų, tarp kurių buvo ir nepilnamečių, sulaikymą; mano, kad Turkijos vyriausybės sprendimas grįžti prie šios praktikos po paskutinių 2024 m. kovo mėn. įvykusių vietos rinkimų yra aiškus ženklas, kad ji nėra įsipareigojusi šalinti demokratinių trūkumų šalyje, ir akivaizdus prieštaravimas deklaruojamam pasiryžimui atgaivinti stojimo procesą, nes tokie veiksmai kenkia stipresnės ir visapusiškesnės partnerystės su ES perspektyvoms ir trukdo ilgalaikei pažangai siekiant glaudesnio bendradarbiavimo;

23.apgailestauja dėl to, kad nuolat imamasi veiksmų prieš politines partijas ir opozicijos narius ir jie toliau patiria vis didesnį spaudimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad neseniai atlikus du atskirus tyrimus dėl įtariamos korupcijos ir su terorizmu susijusių kaltinimų, pareikštų iš viso 106 įtariamiesiems, buvo suimtas ir iš pareigų atleistas Stambulo miesto savivaldybės meras Ekremas İmamoğlu (CHP) bei Şişli ir Beylikdüzü savivaldybių merai; pabrėžia, kad šios pastarosios bylos, kurios yra tik dalis ilgo sąrašo 42 administracinių tyrimų ir 51 teisminio tyrimo, vykdomų nuo 2019 m. įvykusių Ekremo İmamoğlu rinkimų, buvo pradėtos likus vos kelioms dienoms iki partijos vidaus rinkimų siekiant jį paskirti kandidatu į prezidentus ir kitą dieną po to, kai Stambulo universitetas priėmė prieštaringą sprendimą panaikinti jo diplomą, o šis yra būtinas, kad jis galėtų būti renkamas prezidentu; yra pasibaisėjęs sprendimu laikinai uždrausti visas demonstracijas Stambule ir kitose šalies provincijose, socialinių tinklų sulėtėjimą; smerkia griežtas Turkijos valdžios institucijų represijas prieš taikius masinius protestus, įskaitant beveik 2000 žmonių, kurių daugelis yra studentai, sulaikymą ir šimtų jų baudžiamąjį persekiojimą skubotais masiniais teismo procesais, neturint jokių nusikalstamos veikos įrodymų; reiškia didelį susirūpinimą dėl neteisėto Gento fotografijos studentės Esila Ayık, sulaikytos 2025 m. balandžio 8 d. per protestus Stambule, sulaikymo, visų pirma dėl jos negydytų širdies ir inkstų ligų; ragina nedelsiant paleisti visus vis dar sulaikytus asmenis ir išteisinti visus asmenis, patrauktus baudžiamojon atsakomybėn už naudojimąsi savo pagrindinėmis teisėmis; apgailestauja dėl protestus skleidžiančių vietos ir tarptautinių žurnalistų suėmimų, sulaikymų ir deportavimo pažeidžiant spaudos laisvę; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant ir veiksmingai ištirti visus įtarimus dėl priekabiavimo ir pernelyg didelės jėgos naudojimo prieš protestuotojus ir gerbti susirinkimų ir protestų laisvę; mano, kad atakos prieš Ekremui İmamoğlu yra politiškai motyvuotas žingsnis, kuriuo siekiama neleisti teisėtam pretendentui kandidatuoti būsimuose rinkimuose, ir kad šiais veiksmais dabartinės Turkijos valdžios institucijos toliau stumia šalį visiško autoritarizmo link; apgailestauja dėl to, kad ES stokoja tvirto ir vieningo atsako į šiuos nerimą keliančius pokyčius;

24.taip pat reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto atskirų bylų prieš Stambulo Beşiktaş rajono merą Rızą Akpolatą (CHP), Stambulo Beykoz rajono merą Alaattiną Köselerį (CHP), CHP jaunimo padalinio pirmininką Cemą Aydıną ir partijos „Zafer“ pirmininką Ümitą Özdagą; yra pasibaisėjęs brutaliu ir negailestingu susidorojimu su bet kokia kritika, kurį Turkijos valdžios institucijos pastaruoju metu taiko visiems Turkijos visuomenės segmentams, kaip matyti, be kita ko, iš šių atvejų: gerai žinomos talentų vadybininkės Ayşe Barım, kuri nuo 2025 m. sausio 27 d. įkalinta už įtariamą dalyvavimą Gezi parko proteste prieš 12 metų, atvejo, prieš pagrindinės šalies verslo grupės TÜSIAD prezidentą Orhaną Turaną ir vadovą Ömerą Arasą pradėto tyrimo, taip pat iš televizijos „Halk TV“ vyriausiajam redaktoriui Suatui Toktai, taip pat žurnalistams Sedai Selek, Barışui Pehlivanui, Serhanui Askeriui ir Kürsadui Oğuzui pareikštų kaltinimų siekiant jiems skirti griežtas laisvės atėmimo bausmes (jie buvo išteisinti negalutiniu teismo nuosprendžiu); yra susirūpinęs dėl to, kad šiose ir kitose bylose dalyvauja neseniai paskirtas Stambulo vyriausiasis prokuroras Akınas Gürlekas, kuris jau seniai, eidamas įvairias pareigas, nagrinėja įvairias su politiniais veikėjais susijusias aukšto lygio bylas, o tai galėtų suteikti pagrindą svarstyti ribojamųjų priemonių taikymo pagal ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą galimybę; taip pat yra susirūpinęs dėl didėjančio finansinio spaudimo opozicijos savivaldybėms ir prieštaringų pranešimų, pvz., susijusių su opozicijos savivaldybių valdomais dienos priežiūros centrais;

25.reiškia didelį susirūpinimą dėl moterų teisių padėties blogėjimo, smurto dėl lyties ir didėjančio moteržudystės atvejų Turkijoje skaičiaus 2024 m., kuris buvo didžiausias nuo 2010 m. – tai rodo didelius trūkumus veiksmingos moterų apsaugos Turkijoje užtikrinimo srityje; pakartoja, jog griežtai smerkia tai, kad prezidento dekretu Turkija pasitraukė iš šio tarptautinio susitarimo, ir pakartoja savo raginimą atšaukti šį sprendimą; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas tobulinti teisės aktų sistemą ir jos įgyvendinimą, be kita ko, visapusiškai taikant Apsaugos įstatymą Nr. 6284, kad būtų veiksmingai kovojama su visų formų smurtu prieš moteris ir su vadinamuoju „žudymu dėl garbės“, būtų nutraukta tebesitęsianti nebaudžiamumo politika priverčiant smurtautojus atsakyti už savo veiksmus ir būtų daroma pažanga siekiant lyčių lygybės, ypač kiek tai susiję su moterų dalyvavimu sprendimų priėmimo ir politikos formavimo procesuose; ragina nustoti toliau varžyti moterų teises, kaip matyti iš to, kad Turkija neseniai uždraudė privačiuose medicinos centruose pasirinkti Cezario pjūvio operaciją be medicininio pagrindimo – tai yra nepriimtinas moterų kūno autonomijos pažeidimas;

26.griežtai smerkia Turkijoje tebesitęsiančius LGBTI+ asmenų pagrindinių teisių pažeidimus ir šių teisių apsaugos nebuvimą, be kita ko, vis dažniau girdimą neapykantą kurstančią kalbą, neapykantos nusikaltimus ir diskriminacinę retoriką, taip pat nuolatinį žiniasklaidoje skleidžiamą stereotipizavimą, grindžiamą seksualine orientacija ir lytine tapatybe; apgailestauja dėl to, kad šią nuolatinę diskriminaciją dažnai palaiko ir valdžios institucijos, kaip matyti iš masinių suėmimų per 2023 m. LGBTI+ asmenų eitynes ir draudimo rengti eitynes 2024 m., taip pat iš to, kad prieš LGBTI+ asmenis nukreiptos eitynes yra leidžiamos; primygtinai ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant nustoti drausti prieš LGBTI+ asmenis nukreiptą veiklą, įskaitant jų eitynes;

27.palankiai vertina aktyvesnį dialogą su krikščionių mažumomis, bet pabrėžia, kad nepadaryta jokios pažangos etninių ir religinių mažumų, įskaitant Graikijos ortodoksų gyventojus Gokceada (Imvros) ir Bozcaada (Tenedos) salose, teisių apsaugos srityje, visų pirma kiek tai susiję su jų teisiniu subjektiškumu; ragina Turkiją įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas ir visus atitinkamus EŽTT sprendimus šiuo klausimu; susirūpinęs pažymi, kad įvairių konfesijų, įskaitant ne musulmonų ir alevitų bendruomenes, atstovai, bandydami įregistruoti religinių apeigų vietas, ir toliau susiduria su biurokratinėmis kliūtimis; pabrėžia, kad tai yra teisės į religijos ir tikėjimo laisvę pažeidimas; ragina Turkiją priimti ilgai lauktą reglamentą dėl ne musulmoniškų mažumų fondų, kontroliuojančių bendruomenės ligonines, valdybos narių rinkimų; pakartoja savo raginimą Turkijai gerbti ortodoksų krikščionių ekumeninio patriarchato vaidmenį visame pasaulyje ir pripažinti jo teisinį subjektiškumą ir viešą bažnytinio titulo „ekumeninis patriarchas“ naudojimą; ragina Turkiją visapusiškai gerbti ir apsaugoti išskirtinę į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų Šventosios Išminties katedros ir Choros muziejaus visuotinę vertę; susirūpinęs pažymi, kad Turkija vis dar neįgyvendino dviejų 2021 m. ir 2023 m. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimų, susijusių su jos įsipareigojimais imtis specialių priemonių siekiant apsaugoti šiuos paminklus; apgailestauja dėl nepakankamos Panagijos Sumelos vienuolyno, kurį buvo pasiūlyta įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo paminklų sąrašą, apsaugos; pabrėžia, kad reikia panaikinti dvasininkų mokymo, skyrimo ir įpėdinystės apribojimus; palankiai vertina tai, kad numatoma vėl atidaryti Chalkės seminariją, ir ragina panaikinti visas kliūtis, trukdančias jai tinkamai veikti; ragina Turkijos valdžios institucijas veiksmingai ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už bet kokius neapykantos nusikaltimus, įskaitant prieš mažumas nukreiptą neapykantos retoriką; smerkia žiniasklaidos ir aukšto lygio pareigūnų antisemitinius pareiškimus, padarytus po 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ teroristinių išpuolių prieš Izraelį; pažymi, kad visi šie veiksmai, nukreipti prieš bet kurią religinę mažumą, yra nesuderinami su ES vertybėmis;

28.palankiai vertina neseniai paskelbtą Abdullah Öcalano raginimą Kurdistano darbininkų partijai (PKK) sudėti ginklus ir likviduotis, o tai yra istorinis ir ilgai lauktas žingsnis, kuris galėtų padėti nutraukti 40 metų trunkantį smurtą, nusinešusį daugiau kaip 40 000 gyvybių; palankiai vertina visų susijusių suinteresuotųjų subjektų pastangas sudaryti sąlygas šiems pokyčiams, įskaitant konstruktyvų įvairių politinių lyderių požiūrį, kuriam pradžią davė MHP partijos lyderis Devlet Bahçeli, DEM partijos delegacijai suteiktas leidimas lankytis Imrali kalėjime ir plataus masto konsultacijos, kurias ši partija surengė su kitomis politinėmis partijomis; pabrėžia, kad tai yra reikšminga galimybė ir po šių pokyčių turi būti vykdomas įtraukus politinis procesas, kuriame svarbus vaidmuo tektų Turkijos parlamentui ir kuriuo būtų siekiama taikiai ir tvariai išspręsti kurdų klausimą, apimant politinius, socialinius, demokratinius ir su saugumu susijusius aspektus; pabrėžia, kad reikia gerbti visų piliečių, įskaitant kurdus, žmogaus teises, politinį pliuralizmą ir pilietines teises; apgailestauja dėl nuolatinių politinių represijų, teisminio priekabiavimo ir kultūrinių bei kalbinių teisių apribojimų, su kuriais susiduria kurdų piliečiai, nes tai kenkia demokratijos principams ir socialinei sanglaudai;

29.toliau giria Turkiją už tai, kad ji priėmė apie 3,1 mln. pabėgėlių, įskaitant 2,9 mln. sirų, kuriems 2024 m. suteikta laikinoji apsauga (mažiau nei 2023 m., kai buvo priimta 3,2 mln. sirų); pakartoja Turkijos bendradarbiavimo svarbą siekiant užtikrinti veiksmingą ir tvarkingą migracijos srautų valdymą; taip pat palankiai vertina tai, kad nuo 2011 m. ES skyrė beveik 10 mlrd. EUR, siekdama padėti Turkijai priimti pabėgėlius; pažymi, kad dalis ES lėšų buvo skirta Turkijos sienų kontrolės ir izoliavimo pajėgumams stiprinti; palankiai vertina ES sprendimą 2024 m. gruodžio mėn. skirti papildomą 1 mlrd. EUR siekiant toliau remti pabėgėlių sveikatos priežiūrą, švietimą ir integraciją Turkijoje, žlugus Assado režimui; kartu pažymi, kad dėl šių lėšų jau buvo įsipareigota 2024 m. gegužės mėn., todėl tai nėra naujos lėšos; ragina Komisiją užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir tikslumą skiriant lėšas, taip pat užtikrinti, kad ES finansuojami projektai, ypač susiję su išsiuntimo centrais ir sienų kontrole, atitiktų visus atitinkamus žmogaus teisių standartus; yra susirūpinęs dėl patikimų pranešimų apie sunkius žmogaus teisių pažeidimus ES finansuojamuose išsiuntimo centruose Turkijoje ir ragina Komisiją pradėti skaidrų ir nepriklausomą šio klausimo tyrimą; susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais Kipro Respublikoje nuolat didėjo užregistruotų prieglobsčio prašymų skaičius; primena Turkijos pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų uždaryti esami neteisėtos migracijos maršrutai ir užkirstas kelias naujų neteisėtos migracijos iš Turkijos į ES, visų pirma į Graikiją ir Kipro Respubliką, jūrų ar sausumos maršrutų kūrimui; atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su bet kokiu galimu Turkijos vyriausybės naudojimusi migrantais kaip priemone; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų pabėgėlių ir migrantų teisių ir laisvių apsaugą; ragina Turkiją užtikrinti visapusišką ir nediskriminacinį 2016 m. ES ir Turkijos pareiškimo bei ES ir Turkijos readmisijos susitarimo įgyvendinimą visų valstybių narių, įskaitant Kipro Respubliką, atžvilgiu; reiškia atsargią viltį, kad dėl pokyčių Sirijoje palaipsniui namo galės grįžti vis daugiau pabėgėlių; pakartoja, kad grąžinimas turėtų būti vykdomas tik savanoriškumo pagrindu ir laikantis saugumo ir orumo sąlygų; smerkia pakartotinius prieš pabėgėlius ir migrantus rengiamus smurtinius išpuolius, kuriuos kursto ksenofobinė politikų ir priimančiųjų bendruomenių retorika; ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti humanitarinę ir apsaugos erdvę Sirijos pabėgėliams Turkijoje ir laikytis negrąžinimo principo – pamatinio ES politikos principo;

30.pakartoja, kad yra labai suinteresuotas rytinės Viduržemio jūros regiono dalies stabilumu ir saugumu; palankiai vertina tolesnį padėties deeskalavimą ir teigiamą postūmį šiame regione, taip pat pastarojo meto atmosferą, susijusią su Turkijos ir Graikijos santykių atnaujinimu, nors neišspręsti klausimai ir toliau daro poveikį dvišaliams santykiams; apgailestauja dėl to, kad Turkija ir toliau pažeidžia ES valstybių narių, pvz., Graikijos ir Kipro Respublikos, suverenitetą ir suverenias teises, be kita ko, propaguodama „Mėlynosios tėvynės“ doktriną; pabrėžia, kad gerokai sumažėjo Turkijos vykdomų Graikijos oro erdvės pažeidimų, tačiau, palyginti su 2023 m., padaugėjo Graikijos teritorinių vandenų pažeidimų, o Turkijos laivai Graikijos teritoriniuose vandenyse sistemingai vykdė neteisėtą žvejybos veiklą; reiškia savo didelį susirūpinimą dėl to, kad Turkija toliau formaliai grasina imtis karo veiksmų prieš Graikiją (casus belli), jei pastaroji pasinaudotų savo teisėta teise išplėsti savo teritorinę jūra iki 12 jūrmylių Egėjo jūroje, vadovaujantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 3 straipsniu; ragina Turkiją visapusiškai gerbti visų valstybių narių suverenitetą jų teritoriniuose vandenyse ir oro erdvėje ir jų suverenias teises, įskaitant teisę žvalgyti ir naudoti gamtos išteklius, laikantis ES ir tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kuri yra ES acquis dalis; pakartoja savo nuomonę, kad Turkijos ir Libijos susitarimo memorandumas dėl jurisdikcijos jūroje ribų nustatymo Viduržemio jūroje pažeidžia trečiųjų valstybių suverenias teises, neatitinka jūrų teisės ir negali turėti jokių teisinių pasekmių trečiosioms valstybėms;

31.apgailestauja, kad Kipro problema tebėra neišspręsta, ir ragina visas susijusias šalis iš naujo rimtai atnaujinti bendradarbiavimą ir parodyti politinę valią pradėti taikias derybas, kurioms vadovautų JT, kad būtų pasiekta reali pažanga diskusijose dėl Kipro klausimo sprendimo; palankiai vertina tai, kad, globojant JT generaliniam sekretoriui, 2025 m. kovo 18–19 d. buvo atnaujintos neoficialios derybos ir jos vyko konstruktyvioje atmosferoje, abiem šalims rodant aiškų įsipareigojimą daryti pažangą ir tęsti dialogą; palankiai vertina abiejų šalių susitarimą atidaryti keturis perėjimo punktus, vykdyti išminavimą, įsteigti Jaunimo reikalų komitetą ir pradėti aplinkos ir saulės energijos projektus, kurie yra naujų pasitikėjimo stiprinimo priemonių dalis; ragina visas šalis pasinaudoti šiuo postūmiu ir imtis veiksmų siekiant atnaujinti derybas;

32.primygtinai pakartoja savo nuomonę, kad vienintelis Kipro klausimo sprendimas yra teisingas, visapusiškas, perspektyvus ir demokratinis sprendimas, apimantis išorės aspektus, įtvirtintas sutartoje JT sistemoje, pagrįstas dviejų bendruomenių ir dviejų zonų federacija, turinčia vieną tarptautinį teisinį subjektiškumą, vieną suverenitetą, vieną pilietybę ir politinę lygybę, kaip nustatyta atitinkamose JT Saugumo Tarybos rezoliucijose, laikantis sutartų konvergencijos sričių ir JT generalinio sekretoriaus nustatytos sistemos, taip pat vadovaujantis tarptautine teise ir principais bei vertybėmis, kuriais grindžiama Sąjunga; griežtai smerkia Turkijos bandymus pagerinti separatistinio subjekto statusą okupuotame Kipre, be kita ko, pasitelkiant Tiurkų valstybių organizaciją, ir ragina visas valstybes gerbti Kipro suverenitetą pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas; primygtinai ragina kuo skubiau atnaujinti derybas dėl Kipro suvienijimo, globojant JT generaliniam sekretoriui, ir pradėti nuo to taško, kuriame jos buvo nutrauktos Kran Montanoje 2017 m.; ragina Turkiją atsisakyti nepriimtino pasiūlymo dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo Kipre ir grįžti prie sutarto sprendimo pagrindo ir JT sistemos; toliau ragina Turkiją išvesti savo karines pajėgas iš Kipro ir susilaikyti nuo bet kokių vienašalių veiksmų, kuriais būtų įtvirtinamas nuolatinis salos padalijimas, ir veiksmų, keičiančių demografinę salos pusiausvyrą;

33.ragina Turkiją paisyti buferinės zonos statuso ir JT taikos palaikymo pajėgų Kipre (UNFICYP) įgaliojimų; pakartoja savo raginimą, kad Kipro Respublika, Turkija, Jungtinė Karalystė ir JT bendradarbiautų siekdamos įgyvendinti konkrečias buferinės zonos demilitarizavimo priemones ir padidinti saugumą saloje; primygtinai ragina Turkiją ir Kipro turkų vadovybę atšaukti visus vienašalius veiksmus ir pažeidimus buferinėje zonoje ir netoli jos bei susilaikyti nuo bet kokių tolesnių tokių veiksmų ir provokacijų; smerkia Turkijos vykdomą Varošos „atvėrimą“, nes tai neigiamai keičia padėtį vietoje, mažina tarpusavio pasitikėjimą ir daro neigiamą poveikį perspektyvoms atnaujinti tiesiogines derybas dėl visapusiško Kipro problemos sprendimo; ragina Turkiją atšaukti neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 550 (1984) ir Nr. 789 (1992) dėl Varošos, kuriose Turkija raginama perduoti Varošos teritoriją teisėtiems jos gyventojams, ją laikinai administruojant JT, taip pat pasitraukti iš Strovilijos ir sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškam Pilos susitarimo įgyvendinimui;

34.pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl visų vienašalių veiksmų, kuriais siekiama įtvirtinti nuolatinį Kipro padalijimą, o ne jo susivienijimą; atsižvelgdamas į tai, smerkia neseniai įvykusį neteisėtą Prezidento Erdoğano vizitą į okupuotas Kipro Respublikos teritorijas ir jo provokacinius pareiškimus, kurie kelia pavojų JT, ES, visos tarptautinės bendruomenės ir kitų šalių, dalyvaujančių atnaujinant esmines derybas pagal sutartą programą, pastangoms; apgailestauja, kad tokie vienašaliai veiksmai prilygsta tiesioginei neteisėtai intervencijai, nukreiptai prieš Kipro graikų ir turkų bendruomenių interesus;

35.pakartoja savo raginimą Turkijai suteikti turkų kilmės kipriečių bendruomenei reikiamą erdvę atlikti savo kaip salos teisėtos bendruomenės funkcijas, t. y. teisę, kuri yra užtikrinama Kipro Respublikos konstitucija; pakartoja savo raginimą Komisijai sustiprinti savo pastangas bendrauti su turkų kilmės kipriečių bendruomene siekiant palengvinti Kipro problemos sprendimą ir priminti jai, kad jos vieta yra Europos Sąjungoje; ragina visas susijusias šalis vadovautis drąsesniu požiūriu, siekiant suvienyti šias bendruomenes; pabrėžia, kad, visapusiškai išsprendus Kipro problemą, visoje saloje būtina įgyvendinti ES teisės aktus;

36.atkreipia dėmesį į svarbų Be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto (CMP) Kipre darbą ir ragina Turkijos kariuomenę sudaryti geresnes galimybes patekti į okupuotas karines zonas, suteikti prieigą prie savo karinių archyvų ir informacijos apie palaikų perkėlimą iš buvusių laidojimo vietų į naujas; tebėra itin susirūpinęs dėl švietimo ir religinių apribojimų ir trukdžių, su kuriais susiduria anklave gyvenantys Kipro graikai; ragina Turkiją stiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba ir jos atitinkamais organais bei institucijomis, atsižvelgti į jų pagrindines rekomendacijas, visapusiškai įgyvendinti Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas dėl pagarbos religijos laisvei ir nuomonės bei saviraiškos laisvei ir dėl teisės susipažinti su kultūros paveldu ir juo naudotis, taip pat sustabdyti tyčinį kultūros paveldo naikinimą; smerkia nuolatinius Turkijos mėginimus įbauginti ir nutildyti turkų kilmės kipriečius žurnalistus, profesinių sąjungų narius, žmogaus teisių gynėjus ir pažangius turkų kilmės kipriečių bendruomenės piliečius, taip pažeidžiant jų teisę į nuomonės ir saviraiškos laisvę; ragina Turkiją nutraukti savo paskelbtą agresyvią Kipro graikų nuosavybės pardavimo ir naudojimo politiką, kuria siekiama negrįžtamų padarinių vietoje ir kuria visiškai neatsižvelgiama į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą šiuo klausimu;

37.apgailestauja dėl to, kad Turkija nuolat atsisako laikytis aviacijos teisės aktų ir sukurti ryšių kanalą tarp Turkijos ir Kipro Respublikos skrydžių valdymo centrų – jo nebuvimas kelia realų pavojų saugumui ir grėsmę, kaip nustatė Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra ir Tarptautinė oro linijų pilotų asociacijų federacija; taip pat apgailestauja dėl to, kad Turkija neleidžia su tam tikros valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams patekti į Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius; mano, kad šiose srityse Turkija gali parodyti savo įsipareigojimą imtis pasitikėjimo stiprinimo priemonių, ir ragina Turkiją bendradarbiauti, visapusiškai įgyvendinant ES aviacijos teisės aktus; apgailestauja dėl to, kad Turkija toliau bando trukdyti jungties „Great Sea Interconnector“ – ES bendro intereso projekto – statybai ir atkakliai laikosi savo planų tiesti neteisėtą elektros energijos jungtį su okupuota Kipro teritorija;

38.apgailestauja, kad Turkija 20 metų atsisako vykdyti pagal 2005 m. spalio mėn. derybų programą prisiimtus įsipareigojimus ES atžvilgiu, įskaitant įsipareigojimus dėl Kipro; pabrėžia, kad visų ES valstybių narių pripažinimas yra būtinas stojimo proceso elementas; pakartoja savo raginimą Turkijai vykdyti prisiimtą įsipareigojimą visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti Ankaros susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių, įskaitant Kipro Respubliką, atžvilgiu; be to, ragina Turkiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos visų Kipro gyventojų žmogaus ir politinės teisės ir kad būtų garantuota atitiktis pagrindiniams Europos Sąjungos ir Europos acquis principams;

39.patvirtina, kad remia laisvą, saugią ir stabilią Sirijos bei jos piliečių ateitį, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti įtraukų ir taikų politinį pereinamąjį procesą, kuriam vadovautų ir už kurį būtų atsakinga Sirija, be kita ko, apsaugant ir įtraukiant religines ir etnines bendruomenes; išreiškia savo įsipareigojimą šiuo tikslu palaikyti konstruktyvų ES ir Turkijos bendradarbiavimą humanitarinės pagalbos srityje, skatinant tvarų politinį sprendimą Sirijoje ir kovojant su „Da'esh“, atsižvelgiant į tai, kad Turkijai tenka pagrindinis vaidmuo skatinant stabilumą regione; primena, kad turi būti atkurtas Sirijos suverenitetas; pripažįsta, kad svarbu atkurti Sirijos ekonomiką kaip ilgalaikio stabilumo ir klestėjimo regione ramstį; ragina Turkiją gerbti teritorinį Sirijos vientisumą ir suverenumą ir nedelsiant nutraukti visus išpuolius ir įsibrovimus į Sirijos teritoriją ir jos okupaciją, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės; smerkia Turkijos remiamų nereguliariųjų karinių pajėgų pastarosiomis savaitėmis, pasinaudojant B. al-Assado režimo žlugimu, įvykdytus išpuolius prieš Sirijos kurdų pajėgas Sirijos šiaurinėje dalyje; reiškia gilų susirūpinimą, kad per šiuos išpuolius ne tik daugėja šalies viduje priverstinai migravusių asmenų, bet ir kyla grėsmė kovos prieš „Da'esh“ efektyvumui ir tęstinumui; pažymi, kad nuolatinis jos pajėgų buvimas Sirijoje gali dar labiau destabilizuoti regioną ir pakenkti pastangoms rasti tvarų politinį sprendimą Sirijoje; be to, pažymi, kad Turkija, remdamasi saugumo sumetimais, taip pat neteisėtai užima Irako teritorijas; pakartoja, kad civiliai gyventojai niekada neturėtų tapti karinės savigynos aukomis; ragina atlikti būtiną tų atvejų, kai būta civilių aukų, tyrimą ir nutraukti susidorojimą su regione dirbančiais žurnalistais; ragina Turkiją remti Sirijos pereinamojo laikotarpio vyriausybės ir kurdų vadovaujamos SDF susitarimo įgyvendinimo procesą ir susilaikyti nuo bet kokio kišimosi į Sirijos vidaus procesus;

40.remia Turkijos ir Armėnijos santykių normalizavimą siekiant susitaikymo ir gerų kaimyninių santykių, regioninio stabilumo ir saugumo, taip pat socialinio ir ekonominio vystymosi, ir palankiai vertina iki šiol padarytą pažangą; palankiai vertina tęsiamas pastangas atkurti abiejų šalių ryšius; primygtinai ragina Turkiją užtikrinti, kad būtų sparčiai įgyvendinti Turkijos ir Armėnijos vyriausybių specialiųjų atstovų pasiekti susitarimai, pvz., būtų atverta oro erdvė ir šių dviejų šalių siena trečiųjų šalių piliečiams, o vėliau ir diplomatinius pasus turintiems asmenims; palankiai vertina tai, kad laikinai atidarytas Margaros–Alikano sienos perėjimo punktas tarp Armėnijos ir Turkijos, siekiant palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą Sirijai; išreiškia viltį, kad šie pokyčiai gali paskatinti normalizuoti santykius Pietų Kaukazo regione, be kita ko, saugumo ir socialinio bei ekonominio vystymosi požiūriu, ir pabrėžia ES interesą remti šį procesą; ragina Turkiją atlikti konstruktyvų vaidmenį skatinant stabilumą regione – sudaryti palankesnes sąlygas greitai užbaigti Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą, be kita ko, darant įtaką Azerbaidžanui ir atgrasant Azerbaidžaną nuo bet kokių tolesnių karinių veiksmų, nukreiptų prieš Armėnijos suverenitetą; dar kartą ragina Turkiją pripažinti armėnų genocidą, kad būtų sudarytos sąlygos tikram Turkijos ir Armėnijos tautų susitaikymui, ir visapusiškai laikytis savo pareigų apsaugoti armėnų kultūros paveldą;

41.pažymi, kad Turkijos pozicija Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu ir toliau daro poveikį ES ir Turkijos santykiams, nes Turkija tuo pačiu metu stengiasi palaikyti ryšius tiek su Vakarų šalimis, tiek su Rusija; atkreipia dėmesį į Turkijos diplomatinius bandymus tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos, visų pirma susijusius su Juodosios jūros grūdų iniciatyva, taip pat į jos nuolatinę paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, įskaitant jos balsavimą už Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, kuriomis smerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą; apgailestauja, kad, kita vertus, Turkijos ir Rusijos prekyba labai išaugo nuo karo Ukrainoje pradžios ir Turkija tapo antrąja pagal dydį Rusijos prekybos partnere, nepaisant ES sankcijų Rusijai, ir kad Turkija yra vienintelė NATO valstybė narė, nenustačiusi jokių sankcijų Rusijai; taip pat pažymi, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pradėjo tyrimą dėl spragos, dėl kurios tokios šalys kaip Turkija gali pervadinti Rusijos naftą, kuriai taikomos sankcijos, ir eksportuoti ją į ES; vis dėlto palankiai vertina teigiamus veiksmus, pvz., tai, kad Turkija blokuoja tam tikrų dvejopo naudojimo prekių, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės kilmės produktų, kurie naudingi Rusijos kariniams veiksmams, eksportą į Rusiją; pakartoja savo raginimą Turkijos vyriausybei sustabdyti savo planus dėl Akuju branduolinės elektrinės – ji bus statoma ir eksploatuojama Rusijos valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Rosatom“ ir jai priklausys; reiškia susirūpinimą dėl vykstančių Turkijos diskusijų su Rusija siekiant Stambule įsteigti dujų prekybos centrą, kurio veiklą numatyta pradėti 2025 m.;

42.palankiai vertina Turkijos dalyvavimą įvairiose krizių valdymo misijose ir operacijose (pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką); tačiau apgailestauja dėl to, kad toliau blogėja suderinamumo su bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijomis, įskaitant poziciją dėl sankcijų ir kovos su sankcijų apėjimu, lygis, kuris nukrito iki istoriškai žemo 5 proc. lygio – tai yra žemiausias narystės siekiančios šalies pasiektas lygis; primena, kad ES šalys kandidatės turi palaipsniui prisiderinti prie Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos ir laikytis tarptautinės teisės; apgailestauja dėl to, kad Turkija šiuo atžvilgiu nesiima jokių veiksmų, visų pirma neprisijungia prie ES sankcijų Rusijai ir kad daugelyje abipusio intereso sričių ES ir Turkijos užsienio politika labai skiriasi – tai kelia didelį susirūpinimą; primygtinai ragina Turkiją prisijungti prie ES sankcijų Rusijai ir visapusiškai jas įgyvendinti, įskaitant kovos su apėjimu priemones, ir glaudžiai bendradarbiauti su pasiuntiniu ES sankcijų klausimams;

43.pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Turkijos bendradarbiavimą pasaulinio saugumo klausimais, ypač atsižvelgiant į kintančią geopolitinę aplinką ir galimus JAV užsienio politikos pokyčius; atsargiai išreiškia viltį, kad pastarojo meto neoficialaus bendradarbiavimo apraiškos, pvz., Turkijos užsienio reikalų ministro dalyvavimas 2024 m. neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, gali suteikti postūmį geresniems santykiams; pripažįsta svarbų Turkijos, kaip NATO sąjungininkės, vaidmenį ir palankiai vertina Turkijos parlamento sprendimą 2024 m. sausio mėn. ratifikuoti Švedijos įstojimą į NATO; atsižvelgdamas į tai primena, kad Turkijai tenka pagrindinė atsakomybė skatinant stabilumą tiek regioniniu, tiek pasauliniu lygmenimis ir kad iš jos tikimasi veiksmų, atitinkančių jos įsipareigojimus NATO, ypač atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius neramumus; ragina konstruktyviai dalyvauti struktūriškesniame ir dažnesniame politiniame dialoge užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais, siekiant bendradarbiauti susiliejančių interesų klausimais, drauge siekiant sumažinti skirtumus, visų pirma šalinant nuolatines kliūtis, trukdančias stiprinti tikrus ES ir NATO santykius, įskaitant oro gynybos sistemos S-400 įsigijimą iš Rusijos; tebėra tikrai susirūpinęs dėl to, kad Turkija ir toliau neleidžia vienai valstybei narei bendradarbiauti su NATO;

44.palankiai vertina ilgalaikę Turkijos poziciją, pagal kurią pritariama dviejų valstybių sambūviu pagrįstam Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimui, jos raginimus nutraukti ugnį Izraelio ir grupuotės „Hamas“ kare ir nuolatines pastangas teikti humanitarinę pagalbą Gazai viso konflikto metu; tuo pat metu labai apgailestauja dėl Turkijos valdžios institucijų, įskaitant prezidentą, aktyvios paramos „Hamas“, įtrauktai į ES teroristinių grupuočių sąrašą, ir jų pozicijos dėl 2023 m. spalio 7 d. išpuolio prieš Izraelį – šio išpuolio Turkijos vyriausybė nepasmerkė; atkreipia dėmesį į tai, kad Turkijos atvira parama grupuotei „Hamas“ ir atsisakymas ją paskelbti teroristine organizacija yra nesuderinami su ES užsienio ir saugumo politika; todėl ragina persvarstyti šią poziciją;

45.susirūpinęs pažymi, kad Turkija yra pateikusi prašymą tapti BRICS+ nare, jai yra pasiūlytas šalies partnerės statusas ir ji svarsto galimybę tą patį padaryti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO), kurioje ji turi dialogo partnerės statusą, atžvilgiu; reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio Turkijos susidomėjimo alternatyvia partnerystės sistema, kuri iš esmės nesuderinama su stojimo į ES procesu; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad naujas Turkijos, kaip BRICS šalies partnerės, statusas nedarytų poveikio jos pareigoms NATO; pažymi, kad Turkija kuria bendradarbiavimo formatus, partnerystes ir regioninius aljansus už ES ribų; yra susirūpinęs dėl Turkijos tendencijos taikyti šį kelių vektorių metodą savo interesams ginti neįsipareigojant visapusiškai bendradarbiauti su kuriuo nors iš šių aljansų;

46.tebėra susirūpinęs dėl to, kad Turkijos vyriausybė naudoja Turkijos diasporą kaip priemonę kartkartėmis kištis į ES valstybių narių vidaus politiką;

47.palankiai vertina tai, kad Turkija grįžo prie labiau tradicinės ekonominės ir pinigų politikos, kartu išlaikydama patikimą augimą ir nedidelį biudžeto deficitą; vis dėlto apgailestauja, kad su tuo susijusias išlaidas vėl padengia piliečiai, nes jiems taikomos didesnės palūkanų normos; pabrėžia, jog socialinis pažeidžiamumas padidėjo, ypač vaikų ir pagyvenusių asmenų, pirmiausia dėl to, kad nėra išsamios skurdo mažinimo strategijos, ir dėl pajamų nelygybės; pabrėžia, kad Turkijos valdžios institucijos turi įgyvendinti visapusiškas socialinės apsaugos priemones, stiprinti teisę vesti kolektyvines derybas ir užtikrinti, kad vykdant ekonomines reformas pirmenybė būtų teikiama nelygybės mažinimui ir galimybių dirbti deramą darbą kūrimui;

48.apgailestauja dėl to, kad, nepaisant ekonominės ir pinigų politikos srityje pastebimos pažangos, kitais Turkijos vyriausybės veiksmais, darančiais poveikį teisinei valstybei, ir toliau kenkiama pagrindiniams principams, pvz., teisiniam tikrumui, o tai neigiamai veikia Turkijos potencialą gauti investicijų; palankiai vertina tai, kad 2024 m. birželio mėn. Turkija buvo išbraukta iš Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) pilkojo sąrašo, nes ji padarė didelę pažangą tobulindama savo kovos su pinigų plovimu režimą ir kovodama su terorizmo finansavimu;

49.palankiai vertina tai, kad Turkija daugiau investuoja į žaliosios energijos sektorių, ir ragina Turkiją toliau gerinti savo energetikos politikos suderinamumą su ES acquis, išnaudojant didžiulį Turkijos potencialą atsinaujinančiųjų išteklių energetikos srityje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta reikšmingos pažangos klimato politikos veiksmų srityje, visų pirma dėl to, kad nėra išsamaus klimato srities teisės akto, nacionalinės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir ilgalaikės išmetamo teršalų kiekio mažinimu grindžiamos vystymosi strategijos, nes tai kenkia Turkijos poveikio klimatui neutralizavimo iki 2053 m. tikslui; pabrėžia, kad siekiant apsaugoti aplinkos ir gamtos išteklius reikia tvirtos teisinės sistemos ir griežtesnių vykdymo užtikrinimo mechanizmų; primygtinai ragina Turkiją suderinti savo aplinkos politiką su ES acquis, be kita ko, paisyti natūralių buveinių vykdant kasybos projektus, ir pabrėžia, jog svarbu, kad Turkija laikytųsi Orhuso konvencijos; palankiai vertina su aplinka susijusių teisių gynėjų darbą Turkijoje ir įspėja dėl siaubingo plataus masto vyriausybės projektų, pvz., vario kasybos veiklos plėtros Idos kalne (turk. Kaz Dağları), poveikio aplinkai;

50.pabrėžia, kad Turkija ėmėsi veiksmų siekdama įvairinti savo energijos tiekimą ir padidinti energijos dalį, gaunamą iš atsinaujinančiųjų išteklių; pažymi, kad šalis yra septinta pagal dydį suskystintų gamtinių dujų rinka, ir atkreipia dėmesį į jos, kaip regioninio energijos centro, potencialą; atkreipia dėmesį į tai, kad Turkija pritarė pasauliniams tikslams dėl energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pajėgumo iki 2030 m.; ragina Komisiją atsižvelgti į Turkijos, kaip regioninio energijos centro, potencialą įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos įrenginių įrengtąją galią Viduržemio jūros regione, ir rengiant Naująjį Viduržemio jūros regiono paktą, ir ragina į bendrą darbotvarkę įtraukti bendradarbiavimą energetikos srityje;

51.pastebi tam tikrą darbo rinkos sąlygų pagerėjimą ir atkreipia dėmesį į kai kurias neišspręstas esmines problemas, pvz., neoficialų užimtumą, lyčių nelygybę ir pajamų nelygybę; yra susirūpinęs dėl mažos kolektyvinių derybų aprėpties ir nepakankamo tam tikrų viešojo sektoriaus darbuotojų profesinių sąjungų teisių pripažinimo; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti socialinio dialogo mechanizmus ir spręsti kylančias darbuotojų saugos problemas; primena, kad profesinių sąjungų laisvė ir socialinis dialogas yra labai svarbūs pliuralistinės visuomenės vystymuisi ir klestėjimui; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad neseniai buvo sulaikyti profesinių sąjungų nariai, įskaitant DISK konfederacijos pirmininko pavaduotoją ir profesinės sąjungos „Genel-Iș“ pirmininką Remzi Çalișkaną, kuris buvo paleistas po mėnesio kalinimo, „Genel-Iș“ padalinio Mersine pirmininką Kemalą Göksoy, kuris vis dar kalėjime, ir tekstilės sektoriaus profesinės sąjungos BİRTEK SEN pirmininką Mehmetą Türkmeną, kuris buvo sulaikytas 2025 m. vasario 14 d.;

52.pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad Turkija yra strategiškai svarbi šalis, pagrindinė partnerė siekiant platesnio regiono stabilumo ir atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant saugumo problemas, valdant migraciją, kovojant su terorizmu ir užtikrinant energetinį saugumą, nepaisant to, kad šiuo metu jos stojimo procesas yra įšaldytas; pabrėžia, kad svarbu palaikyti konstruktyvų dialogą ir stiprinti bendradarbiavimą abipusio strateginio intereso srityse; atkreipia dėmesį į keletą politikos sričių, kuriose ateityje reikia bendradarbiauti, nesvarbu, ar tai būtų žalioji pertvarka, prekyba, energetika, modernizuota muitų sąjunga ar vizų režimo liberalizavimas ir kt.; tačiau primena, kad demokratijos regresas ir nesuderinamumas su BUSP nepadeda daryti didelės pažangos šioje srityje; patvirtina, kad ES yra įsipareigojusi palaikyti kuo geresnius santykius su Turkija, grindžiamus dialogu, pagarba ir abipusiu pasitikėjimu, vadovaujantis tarptautine teise ir gerų kaimyninių santykių principu;

53.pabrėžia, kad svarbu skatinti tvirtesnę partnerystę visuose ekonomikos sektoriuose, kad tai būtų naudinga ES, visoms jos valstybėms narėms ir Turkijai; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad svarbu bendradarbiauti, be kita ko, energetikos, inovacijų, dirbtinio intelekto, sveikatos, saugumo ir migracijos valdymo srityse; į tai atsižvelgdamas, atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai buvo surengti įvairūs aukšto lygio dialogai, įskaitant aukšto lygio dialogą prekybos klausimais, ir planus dėl aukšto lygio dialogas ekonomikos klausimais, nes tai yra teigiami žingsniai siekiant pragmatiškų formų bendradarbiavimo abiem šalims svarbiose srityse; dar kartą ragina atnaujinti visus atitinkamus aukšto lygio dialogus ir užmegzti struktūrinius aukšto lygio dialogus sektorių bendradarbiavimo klausimais, siekiant spręsti bendras problemas ir išnagrinėti bendrų iniciatyvų, su sąlyga, kad toks bendradarbiavimas būtinai vyktų taikant aiškias ir nuoseklias sąlygas, grindžiamas demokratijos principais, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis, kaip jau buvo pabrėžta šioje rezoliucijoje;

54.yra pasirengęs remti patobulintą muitų sąjungą, kurios taikymo sritis būtų platesnė, abiem pusėms naudinga ir kuri galėtų apimti įvairias bendro intereso sritis, įskaitant skaitmeninimą, suderinimą su žaliuoju kursu vykdant žaliosios energijos politiką, viešuosius pirkimus, darnaus vystymosi įsipareigojimus ir deramą tikrinimą, prisidedant prie abiejų šalių ekonominio saugumo; pritaria tam, kad ši patobulinta muitų sąjunga būtų papildyta rezultatyviu ir efektyviu ginčų sprendimo mechanizmu; pabrėžia, jog tam, kad Parlamentas šio proceso pabaigoje galėtų duoti pritarimą, toks modernizavimas turėtų būti grindžiamas griežtomis sąlygomis, susijusiomis su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, tarptautinės teisės ir gerų kaimyninių santykių paisymu, taip pat Turkija turi visapusiškai įgyvendinti papildomą protokolą dėl Ankaros susitarimo taikymo visoms valstybėms narėms be išimčių ir diskriminacijos;

55.labai apgailestaudamas pažymi, kad Turkija nepadarė jokios pažangos, kad įvykdytų vizų režimo liberalizavimo kriterijus; pakartoja, kad norėtų pradėti vizų režimo liberalizavimo procesą, kai tik Turkijos valdžios institucijos nediskriminuodamos nė vienos ES valstybės narės visiškai įvykdys šešis aiškiai nustatytus likusius kriterijus ir užtikrins derėjimą su ES vizų politika; apgailestauja dėl to, kad Turkijos piliečiams kyla problemų, susijusių su prašymų arba paraiškų išduoti vizą teikimu ES valstybėms narėms, nes labai išaugo jų skaičius ir baiminamasi piktnaudžiavimo sistema; tačiau pripažįsta politinį įsipareigojimą gerinti galimybes gauti vizas ir ragina abi šalis dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti likusias technines ir administracines kliūtis; ragina ES valstybes nares padidinti šiam klausimui skirtus išteklius; remia vizų režimo supaprastinimo priemones, kalbant apie verslo veiklą ir programos „Erasmus“ studentus; labai apgailestauja dėl nuolatinių Turkijos valdžios institucijų mėginimų kaltinti ES dėl to, kad nedaroma pažanga šiuo klausimu, nors jos pačios nesiima jokių veiksmų, būtinų siekiant įvykdyti likusius kriterijus; primena Turkijai, kad tai, jog nepadaryta apčiuopiamos bendros pažangos, susijusios su dar neįvykdytomis sąlygomis, turi tiesioginį poveikį verslo veiklai ir programos „Erasmus“ studentams; palankiai vertina neįkainojamą programos „Erasmus+“ mainų indėlį suteikiant daug tarpkultūrinio švietimo galimybių; vis dėlto apgailestauja dėl prastos Komisijos vykdomos priežiūros – tai rodo „Erasmus“ partnerystė su Gaziantepo islamo mokslo ir technologijų universitetu, kurio vadovybė viešai išreiškė paramą teroro aktams; ragina Komisiją užtikrinti, kad universitetai partneriai laikytųsi ES pagrindinių teisių chartijos, atliekant ex ante patikras ir reguliarią kontrolę;

56.atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, mano, jog Turkijos vyriausybė nesiėmė būtinų veiksmų, kad pašalintų esamus esminius demokratijos trūkumus šalyje, todėl pakartoja savo nuomonę, kad dabartinėmis aplinkybėmis Turkijos stojimo į ES procesas negali būti atnaujintas, nors didelės Turkijos visuomenės dalies siekiai yra demokratiniai ir proeuropietiški; primena, kad, kaip ir bet kurios kitos šalies kandidatės atveju, stojimo procesas priklauso nuo visiško Kopenhagos kriterijų laikymosi ir santykių su visomis ES valstybėmis narėmis normalizavimo;

57.primygtinai ragina Turkijos vyriausybę, ES institucijas ir valstybes nares, remiantis atitinkamomis Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadomis ir nustatytomis sąlygomis, tęsti darbą siekiant glaudesnės, dinamiškesnės ir strateginės partnerystės, nors šiuo metu stojimo procesas ir yra įšaldytas, ir ypatingą dėmesį skirti klimato politikai, energetiniam saugumui, bendradarbiavimui kovos su terorizmu srityje ir regioniniam stabilumui; primygtinai pabrėžia, kad reikia pradėti svarstymų procesą, kaip ši nauja konstruktyvi ir pažangi ES ir Turkijos santykių sistema galėtų apimti visų susijusių šalių interesus, pvz., modernizuojant ir sustiprinant dabartinį asociacijos susitarimą; pabrėžia, kad toks teigiamas procesas turi būti grindžiamas apčiuopiama Turkijos pažanga suderinimo su BUSP, demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių vertybių laikymosi srityse ir kad ši pažanga turi jį atitikti;

58.mano, kad 2023 m. lapkričio 29 d. bendras komunikatas dėl ES ir Turkijos santykių padėties yra geras pagrindas daryti pažangą plėtojant bendrus ES ir Turkijos santykius; apgailestauja dėl to, kad šiam bendram komunikatui vis dar trūksta aiškaus Tarybos politinio pritarimo; pakartoja, kad visų ES valstybių narių pripažinimas yra būtina bet kokio susitarimo tarp ES ir Turkijos dalis; pabrėžia, kad Turkijos konstruktyvus dalyvavimas, be kita ko, kiek tai susiję su Kipro problema, tebėra labai svarbus siekiant skatinti glaudesnį ES ir Turkijos bendradarbiavimą;

59.vis dėlto įspėja, kad tolesnis Turkijos valdžios institucijų polinkis į autoritarizmą, pvz., matomas pastaruoju metu, galiausiai turės didelį poveikį visiems ES ir Turkijos santykių aspektams, įskaitant bendradarbiavimą prekybos ir saugumo srityje, nes taip užkertamas kelias reikiamam partnerių tarpusavio pasitikėjimui ir patikimumui ir supriešinamos abi pusės dabartinėje geopolitinėje arenoje;

60.toliau pripažįsta ir palankiai vertina didžiosios Turkijos visuomenės dalies (ypač Turkijos jaunimo) demokratinius ir proeuropietiškus siekius, kurių ES nepamirš; mano, kad šie siekiai yra pagrindinė priežastis išlaikyti Turkijos stojimo procesą; todėl ragina Komisiją užtikrinti ir padidinti politinę ir finansinę paramą veikliai ir prodemokratiškai Turkijos pilietinei visuomenei, nes jos pastangos gali padėti rastis politinei valiai, reikalingai ES ir Turkijos santykiams stiprinti; tačiau pabrėžia, kad stojimo proceso atnaujinimas priklauso nuo nesvyruojančios Turkijos valdžios institucijų ir visuomenės politinės valios tapti visaverte demokratija, o to ES negali primesti;

61.pakartoja savo raginimą stiprinti ir gilinti mūsų visuomenių tarpusavio pažinimą bei supratimą, skatinant kultūros augimą, socialinius bei kultūrinius mainus ir kovojant su visomis socialinių, religinių, etninių ar kultūrinių išankstinių nuostatų apraiškomis; ragina Turkiją ir ES propaguoti bendras vertybes, ypač remiant jaunimą; dar kartą patvirtina savo ryžtingiausią įsipareigojimą palaikyti ir didinti paramą Turkijos nepriklausomai pilietinei visuomenei;

62.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai ir Komisijai; prašo, kad ši rezoliucija būtų išversta į turkų kalbą ir perduota Turkijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.