1.primygtinai tvirtina, kad sanglaudos politikos regioninis ir vietos aspektas, teritorinis požiūris ir strateginis planavimas, taip pat jos decentralizuoto programavimo ir įgyvendinimo modelis, grindžiamas partnerystės principu, griežtesniu Europos elgesio kodekso įgyvendinimu, ekonomikos ir pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimu ir daugiapakopiu valdymu, yra pagrindiniai politikos elementai ir lemia jos veiksmingumą; yra tvirtai įsitikinęs, kad šis sanglaudos politikos modelis turėtų būti ir toliau įgyvendinamas visuose regionuose – jei galima, sustiprinant jo vaidmenį – kaip pagrindinė ES investicinė priemonė skirtumams mažinti, ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai užtikrinti ir tvariam regionų ir vietos ekonomikos augimui skatinti, laikantis ES strategijų ir saugant aplinką, ir kaip pagrindinis ES konkurencingumo ir teisingos pertvarkos veiksnys, kuris taip pat padės spręsti naujus iššūkius ateityje;

2.ragina aiškiai atskirti sanglaudos politiką ir kitas priemones, kad būtų išvengta ES priemonių dubliavimosi ir konkurencijos, užtikrintas įvairių intervencijų papildomumas ir padidintas ES paramos matomumas ir suprantamumas; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad EGADP lėšos skiriamos ekonominei plėtrai ir ekonomikos augimui, atskirai nesutelkiant dėmesio į regionų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; yra susirūpinęs dėl Komisijos planų Europos struktūriniams ir investicijų (ESI) fondams taikyti rezultatais grindžiamą požiūrį; pripažįsta, kad veiklos rezultatais grindžiami mechanizmai gali padėti užtikrinti, kad politika būtų veiksmingesnė ir labiau orientuota į rezultatus, tačiau įspėja, kad vieno modelio nereikėtų taikyti visiems ir reiškia rimtų abejonių dėl minčių susieti ESI fondų lėšų išmokėjimą su centralizuotai apibrėžtų reformų tikslų įgyvendinimu, ypač jei reformų tikslai nepatenka į regioninio lygios kompetencijos sritį;

3.nepritaria jokio pobūdžio ES finansavimo programų, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, pvz., sanglaudos politikos ir bendros žemės ūkio politikos, reformai siekiant jas centralizuoti vadovaujantis principu „iš viršaus į apačią“ ir pasisako už didesnę sprendimų priėmimo decentralizaciją vietos ir regionų lygmenimis; ragina aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir ekonominius bei pilietinės visuomenės subjektus į visus ES pasidalijamojo valdymo programų etapus – nuo rengimo ir programavimo iki vykdymo, įgyvendinimo ir vertinimo, atsižvelgiant į tai, kad regionų ekonominis ir socialinis vystymasis ir teritorinė sanglauda gali būti pasiekti tik remiantis geru visų subjektų bendradarbiavimu;

4.pabrėžia, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) kartu su sanglaudos politikos fondais atlieka svarbų vaidmenį remiant kaimo vietoves; pabrėžia, kad EŽŪFKP turi būti pritaikytas prie sanglaudos politikos fondų taisyklių, kad būtų skatinama sinergija ir sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti iš kelių fondų finansuojamus kaimo plėtros projektus;

5.yra įsitikinęs, kad sanglaudos politika ir toliau galės atlikti savo vaidmenį tik tuo atveju, jei jai bus skirtas solidus finansavimas; pabrėžia, kad tai reiškia, jog būsimai sanglaudos politikai turi būti skiriamas tvirtas finansavimas finansiniu laikotarpiu po 2027 m.; pabrėžia, kad reikia teikti finansavimą, kuris būtų pakankamai plataus užmojo ir lengvai prieinamas, kad sanglaudos politika galėtų ir toliau atlikti savo vaidmenį kaip pagrindinė ES investicijų politika, kartu išlaikant lankstumą sprendžiant galimus naujus uždavinius, įskaitant galimybę finansuoti dvejopo naudojimo produktų kūrimą, ir sudaryti sąlygas vietos valdžios institucijoms, suinteresuotiesiems subjektams ir paramos gavėjams veiksmingai skatinti vietos plėtrą; tvirtai laikosi nuomonės, kad gebėjimas lanksčiai reaguoti į nenuspėjamus iššūkius neturėtų nukentėti nuo aiškaus ilgalaikio strateginio sanglaudos politikos tikslo ir tikslų;

6.pabrėžia kitos ES daugiametės finansinės programos (DFP) ir 2021–2027 m. sanglaudos politikos programų laikotarpio vidurio peržiūros svarbą formuojant sanglaudos politikos ateitį; pakartoja, kad kitoje 2028–2034 m. DFP reikia padidinti sanglaudos politikos užmojus po 2027 m.; todėl ragina būsimoje DFP užtikrinti, kad sanglaudos politikai ir toliau iš tikrųjų būtų skiriamas bent toks pat finansavimas kaip dabartiniu laikotarpiu; be to, ragina naujojoje DFP sanglaudos politiką ir toliau laikyti atskira išlaidų kategorija; pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų būti apsaugota nuo statistinio poveikio, dėl kurio gali pasikeisti regionų tinkamumas finansuoti, nes pasikeistų ES vidutinis BVP; pakartoja, kad reikia naujų ES nuosavų išteklių;

7.todėl siūlo, kad kitoje DFP būtų labiau atsižvelgiama į nenumatytus poreikius, be kita ko, nuo pat pradžių numatant pakankamas maržas ir lankstumą; tačiau šiuo atžvilgiu pažymi, kad sanglaudos politika nėra kovos su krize priemonė ir kad ji neturėtų nukrypti nuo savo pagrindinių tikslų, t. y. nuo savo ilgalaikio investavimo pobūdžio; ragina stiprinti Europos Sąjungos solidarumo fondą, be kita ko, padidinant jo išankstinį finansavimą, kad jis būtų ne toks biurokratiškas ir lengviau prieinamas, siekiant sukurti tinkamą priemonę, kurią taikant būtų galima tinkamai reaguoti į ekonominius, socialinius ir teritorinius būsimų gaivalinių nelaimių ar ekstremaliųjų sveikatos situacijų padarinius; pabrėžia, kad Parlamentas turi vykdyti tinkamą visų neatidėliotinos pagalbos fondų ir priemonių kontrolę;

8.pripažįsta, kad konkrečiais atvejais taip pat reikia naudoti Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) 3 lygio klasifikatorių taip, kad būtų pripažįstama, jog visuose NUTS 2 lygio regionuose esama vystymosi skirtumų; mano, kad regioninis BVP vienam gyventojui turi išlikti pagrindiniu kriterijumi nustatant valstybių narių asignavimus pagal sanglaudos politiką; palankiai vertina tai, kad, atsižvelgdama į nuolatinius Parlamento raginimus, Komisija pradėjo svarstyti papildomus kriterijus Europos Audito Rūmai, Skubi atvejo apžvalga. Sanglaudos politikos finansavimo paskirstymas valstybėms narėms 2021–2027 m. laikotarpiu, 2019 m. kovo mėn., pvz., išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gyventojų tankį, išsilavinimo lygį ir nedarbo lygį, kad būtų galima pateikti geresnę socialinę ir ekonominę regionų apžvalgą;

9.pabrėžia, kad teisinės valstybės sąlygos yra visa apimanti sąlyga, kuria pripažįstamas ir užtikrinamas teisinės valstybės principo laikymasis, taip pat kaip reikiama sanglaudos politikos finansavimo sąlyga, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos ištekliai būtų naudojami skaidriai, sąžiningai ir atsakingai, laikantis patikimo finansų valdymo; mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką būtina stiprinti pagarbą teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms ir užtikrinti, kad visi veiksmai derėtų su parama demokratijos principams, lyčių lygybei ir žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teises, neįgaliųjų teises ir vaikų teises; pabrėžia svarbų Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ir Europos prokuratūros vaidmenį apsaugant Sąjungos finansinius interesus;

10.ragina toliau dėti pastangas siekiant supaprastinti, padaryti lankstesnes ir racionalizuoti taisykles ir administracines procedūras, reglamentuojančias sanglaudos politikos fondus ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, taip pat stiprinti sinergiją, visapusiškai naudojantis turimomis technologijomis, kad būtų padidintas prieinamumas ir veiksmingumas, remiantis esama ir gerai veikiančia pasidalijamojo valdymo sistema, kad būtų sustiprintas naudotojų pasitikėjimas, taip skatinant įvairesnius ekonominės ir pilietinės visuomenės subjektus dalyvauti remiamuose projektuose ir kuo labiau padidinant fondų poveikį; ragina imtis tolesnių iniciatyvų, kuriomis būtų sudarytos sąlygos geriau įsisavinti sanglaudos lėšas, įskaitant didesnį bendro finansavimo lygį, didesnius išankstinius mokėjimus ir greitesnį investicijų kompensavimą; ragina užtikrinti, kad vietos administracija, visų pirma atstovaujanti mažesnėms bendruomenėms, būtų techniškai apmokyta geriau administruoti šias lėšas; todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti vieno bendro audito principą, toliau plėsti supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdus ir mažinti kontrolės priemonių ir auditų, kurie sutampa su to paties projekto ir paramos gavėjo nacionaline ar regionine priežiūra, dubliavimąsi, siekiant užkirsti kelią klaidų pasikartojimui vėlesniais įgyvendinimo metais;

11.ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti regionams daugiau lankstumo jau programavimo etape, kad būtų atsižvelgta į konkrečius jų poreikius ir ypatumus, pabrėžiant, kad reikia įtraukti ekonominius ir pilietinės visuomenės subjektus; pabrėžia, kad paramos telkimas pagal temas yra pagrindinis elementas derinant sanglaudos politiką su strategijos „Europa 2020“ tikslais; todėl prašo Komisijos pateikti visas išvadas, susijusias su paramos telkimo pagal temas įgyvendinimu, ir pasimokyti iš patirties rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

12.pripažįsta, kad žalioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarka kelia didelių iššūkių, tačiau kartu suteikia galimybių pasiekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslą; pripažįsta, kad didelių pajamų vietovės gali statistiškai paslėpti ekonomines regiono problemas; supranta, kad kyla pavojus, jog dėl pertvarkos proceso didės regioniniai skirtumai, gilės socialinė nelygybė ir didės „nepasitenkinimo geografija“; pabrėžia, kad reikia pasiekti ES tvarumo ir klimato srities tikslus ir išlaikyti bendrą ekonomikos augimą stiprinant Sąjungos konkurencingumą; todėl ragina parengti Europos strategiją, kuria būtų užtikrintas darnus augimas Sąjungoje, tenkinant konkrečius atitinkamų regionų poreikius; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, nes tai suteiks galimybių didinti ES konkurencingumą; pabrėžia, kad reikia investuoti į infrastruktūros projektus, kuriais gerinamas junglumas, visų pirma į tvarų, pažangų transportą, taip pat į energetikos ir skaitmeninius tinklus, užtikrinant, kad visi regionai, įskaitant atokius ir mažiau išsivysčiusius regionus, būtų visapusiškai integruoti į bendrąją rinką ir teisingai pasinaudotų jos teikiamomis galimybėmis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia remti žaliųjų pramonės šakų plėtrą, puoselėjant vietos ypatumus ir tradicijas, kad būtų padidintas ekonominės aplinkos ir pilietinės visuomenės atsparumas būsimiems iššūkiams;

13.primygtinai ragina ir toliau derinti sanglaudos politiką su siekiu didinti inovacijas ir baigti kurti ES bendrąją rinką, atsižvelgiant į Draghi pranešimo dėl Europos konkurencingumo išvadas; atsižvelgdamas į regioninius skirtumus, pabrėžia tebesitęsiančio atotrūkio inovacijų srityje problemą ir pasisako už specialiai pritaikytą, vietos poreikiais grindžiamą požiūrį į inovacijų ir ekonominės konvergencijos skatinimą regionuose ir inovacijų atotrūkio mažinimą; ragina stiprinti vietos ir regionų inovacijų vaidmenį kuriant konkurencingas mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemas ir skatinant teritorinę sanglaudą; atkreipia dėmesį į naujas ES iniciatyvas, pvz., regioninius inovacijų slėnius ir regioninių inovacijų partnerystes, kuriomis siekiama sujungti skirtingo inovacijų diegimo lygio teritorijas ir spręsti inovacijų trūkumo problemą; mano, kad šis požiūris sustiprins regioninę autonomiją ir leis vietos ir regionų valdžios institucijoms formuoti ES politiką ir tikslus atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius, ypatumus ir pajėgumus, kartu išsaugant partnerystės principą;

14.yra įsitikinęs, kad įgyvendinant sanglaudos politiką ir toliau turi būti laikomasi teisingos pertvarkos principo, atsižvelgiant į konkrečius regionų poreikius, nepaliekant nė vienos teritorijos ir nė vieno asmens nuošalyje; ragina toliau finansuoti teisingos pertvarkos procesą, visapusiškai įtraukiant Teisingos pertvarkos fondą į Bendrųjų nuostatų reglamentą ir skiriant jam daugiau finansinių išteklių programavimo laikotarpiu po 2027 m.; vis dėlto pabrėžia, kad reikia įvertinti Teisingos pertvarkos fondo poveikį reikalavimus atitinkančių regionų pertvarkai ir, užtikrinant, kad jis išliktų sanglaudos politikos dalimi, naujojoje DFP patikslinti jo požiūrį, remiantis išvadomis ir konkrečiomis priemonėmis, kad būtų užtikrinta paveiktų bendruomenių ekonominė ir socialinė gerovė;

15.pabrėžia, kad būtina gerinti ryšį tarp sanglaudos politikos ir ES ekonomikos valdymo, kartu vengiant baudimu pagrįsto požiūrio; pabrėžia, kad Europos semestras turėtų atitikti sanglaudos politikos tikslus pagal SESV 174 ir 175 straipsnius; ragina regionus dalyvauti siekiant šių tikslų ir vadovautis stipresniu teritoriniu požiūriu; ragina pradėti makroekonominių sąlygų sampratos permąstymo procesą ir ieškoti galimybių pakeisti šią sampratą naujo pobūdžio sąlygomis, siekiant labiau atsižvelgti į būsimus naujus iššūkius;

16.yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja regionų, atsidūrusių vystymosi spąstuose, kurie patiria ekonominį sąstingį ir kenčia dėl didelio demografinio nuosmukio ir ribotų galimybių naudotis pagrindinėmis paslaugomis; todėl ragina padidinti bendrą finansavimą projektams, kuriais siekiama stiprinti pagrindines paslaugas; pabrėžia sanglaudos politikos priemonių svarbą remiant įvairius regionus ir vietoves, kurie susiduria su demografiniais pokyčiais, darančiais poveikį veiksmingai žmonių teisei pasilikti, įskaitant, be kita ko, iššūkius, susijusius su gyventojų skaičiaus mažėjimu, senėjimu, lyčių disbalansu, protų nutekėjimu, įgūdžių trūkumu ir darbo jėgos disbalansu regionuose; pripažįsta, kad, siekiant kovoti su šiais reiškiniais, reikia tikslinių ekonominių paskatų ir struktūrinių intervencijų; atsižvelgdamas į tai, ragina įgyvendinti tikslines programas, kuriomis siekiama pritraukti, ugdyti ir išlaikyti talentus, visų pirma regionuose, iš kurių išvyksta daug kvalifikuotų darbuotojų, skatinant švietimo, kultūros, verslumo ir inovacijų ekosistemas, atitinkančias vietos ir regionų ekonominius poreikius ir galimybes;

17.pripažįsta, kad svarbu remti ir finansuoti konkrečius sprendimus, skirtus ilgalaikių ir didelių ekonominių sunkumų turintiems arba didelių nuolatinių gamtinių ir demografinių trūkumų turintiems regionams; pakartoja, kad šiuose regionuose reikia išlaikyti ir gerinti kokybiškų pagrindinių paslaugų (pvz., švietimo ir sveikatos priežiūros) teikimą, transportą ir skaitmeninį junglumą, skatinti jų ekonomikos įvairinimą ir darbo vietų kūrimą ir padėti jiems spręsti tokias problemas kaip kaimų tuštėjimas, gyventojų senėjimas, skurdas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, vienišumas ir izoliacija, taip pat galimybių pažeidžiamiems asmenims, pvz., neįgaliesiems, trūkumas; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę strateginių sektorių, pvz., atsinaujinančiosios energijos, tvaraus turizmo, skaitmeninių inovacijų ir infrastruktūros, plėtrai ir tinkamam finansavimui tokiu būdu, kuris būtų pritaikytas prie kiekvieno regiono ekonominio potencialo ir išteklių, siekiant sudaryti platesnes sąlygas endogeniniam augimui ir darniam vystymuisi visuose regionuose, ypač kaimo, atokiose ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse, pasienio regionuose, salose ir atokiausiuose regionuose; primena stiprių kaimo ir miesto ryšių ir ypatingos paramos moterims kaimo vietovėse svarbą;

18.pabrėžia, kad reikia specialiai pritaikyto požiūrio į atokiausius regionus, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, kurie dėl savo atokumo, mažo rinkos dydžio, pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir ekonominės priklausomybės susiduria su unikaliomis ir kumuliacinėmis struktūrinėmis problemomis; pabrėžia, kad dėl šių nuolatinių apribojimų, įskaitant mažą vidaus ekonomikos dydį, didelį atstumą nuo Europos žemyno, vietą netoli trečiųjų šalių, daugumos jų dvigubą izoliuotumą ir ribotą gamybos sektoriaus įvairinimą, atsiranda papildomų išlaidų ir mažėja konkurencingumas, todėl jų prisitaikymas prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos yra ypač sudėtingas ir brangus; pabrėžia didelį jų potencialą toliau plėtoti, be kita ko, gerinant regionų junglumą, tokius pagrindinius sektorius kaip mėlynoji ekonomika, tvarus žemės ūkis, atsinaujinančioji energija, kosmoso veikla, moksliniai tyrimai ar ekologinis turizmas; pakartoja savo ilgalaikį raginimą Komisijai tinkamai apsvarstyti visų naujai pasiūlytų teisės aktų poveikį atokiausiems regionams, siekiant išvengti neproporcingos reguliavimo naštos ir neigiamo poveikio šių regionų ekonomikai;

19.pabrėžia tai, kad miestai ir didmiesčių zonos susiduria su savais iššūkiais, pvz., dideliu skurdu, būsto problemomis, eismo spūstimis ir prasta oro kokybe, dėl kurių kyla iššūkių socialinei ir ekonominei sanglaudai, atsiradusių dėl nesuderintos teritorinės plėtros; pabrėžia, kad reikia specialios miestams skirtos darbotvarkės, ir ragina stiprinti jų ryšius su funkcinėmis miestų zonomis, įtraukiant mažesnius miestus ir miestelius, siekiant užtikrinti tolygesnį ekonominės ir socialinės naudos paskirstymą visoje teritorijoje; pabrėžia, kad reikia stiprinti ES miestų darbotvarkės iniciatyvų ir sanglaudos politikos priemonių koordinavimą, pirmenybę teikiant integruotam požiūriui, kuriuo atsižvelgiama į teritorinius ypatumus ir kylančius iššūkius; be to, ragina suteikti regionų ir vietos valdžios institucijoms, taip pat miestams ir miestų valdžios institucijoms daugiau galimybių tiesiogiai gauti ES finansavimą, be kita ko, plačiau naudojant integruotas teritorines investicijas (ITI);

20.pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti ir stiprinti investicijas į įperkamą būstą pagal sanglaudos politikos sistemą, pripažįstant jo svarbą tiek regionams, tiek miestams; pabrėžia, kad reikia skatinti su investicijomis į būstą susijusius pokyčius, neapsiribojant dviem dabartinėmis galimybėmis (energijos vartojimo efektyvumas ir socialinis būstas); pabrėžia svarbų sanglaudos politikos vaidmenį įgyvendinant ir koordinuojant šias iniciatyvas; taip pat mano, kad į iniciatyvą URBACT svarbu įtraukti įperkamo būsto klausimą;

21.pabrėžia strateginę stiprių prie išorės sienų esančių regionų svarbą ES saugumui ir atsparumui; ragina Komisiją remti valstybes nares ir regionus, nukentėjusius nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, visų pirma esančius prie ES rytinės sienos, peržiūrint Regioninės valstybės pagalbos gaires 2021 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatas „Regioninės valstybės pagalbos gairės“ (OL C 153, 2021 4 29, p. 1)., taikant specialiai pritaikytas sanglaudos politikos priemones ir investicijas, taip pat padėti toms valstybėms narėms ir regionams lanksčiai pasinaudoti sanglaudos politikos fondų, įskaitant INTERREG, teikiamomis galimybėmis siekiant padėti įveikti neigiamą socialinį ir ekonominį karo poveikį jų gyventojams ir teritorijoms; taip pat ragina teikti paramą regionams, besiribojantiems su šalimis kandidatėmis, pvz., Ukraina ir Moldova, kad būtų stiprinamos jungtys ir remiama jų integracija į ES;

22.akcentuoja teritorinio bendradarbiavimo pridėtinę vertę apskritai ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo pridėtinę vertę konkrečiai; pabrėžia INTERREG programos svarbą pasienio regionams, įskaitant atokiausius regionus; pabrėžia svarbų jos vaidmenį prisidedant prie jų vystymosi ir įveikiant tarpvalstybines kliūtis, be kita ko, stiprinant tarpvalstybinį pasitikėjimą, plėtojant transporto jungtis, nustatant ir mažinant teisines ir administracines kliūtis ir, be kita ko, didinant tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimą ir naudojimą; mano, kad INTERREG yra pagrindinė ES priemonė nuolatinėms tarpvalstybinėms kliūtims, su kuriomis susiduria skubiosios pagalbos tarnybos, šalinti, ir siūlo šioms paslaugoms skirti daugiau dėmesio; pabrėžia, kad tarpvalstybinės teritorijos, įskaitant teritorijas prie ES išorės sienų, besiribojančios su šalimis agresorėmis, dažnai susiduria su specifiniais iššūkiais; mano, kad ES pasienio regionai, susiduriantys su daugybe iššūkių, turi būti remiami ir kad jiems reikia skirti daugiau išteklių; palankiai vertina naująjį reglamentą dėl BRIDGEforEU; pabrėžia nedidelio masto ir tarpvalstybinių projektų svarbą ir būtinybę juos veiksmingai įgyvendinti vietoje; ragina Komisiją skatinti valstybes nares aktyviai remti informuotumo didinimo kampanijas pasienio regionuose, kad būtų kuo labiau padidintas tarpvalstybinio bendradarbiavimo poveikis;

23.primena, kad reikia remti sanglaudą, o ne tik vadovautis principu „nepakenkti sanglaudai“, kuris reiškia, kad jokiais veiksmais neturėtų būti trukdoma konvergencijos procesui arba prisidedama prie regioninių skirtumų didinimo; ragina labiau integruoti šiuos principus kaip kompleksinius į visas ES politikos sritis, siekiant užtikrinti, kad jais būtų prisidedama prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslų, kaip nurodyta SESV 3 ir 174 straipsniuose; be to, ragina Komisiją paskelbti konkrečias gaires, kaip įgyvendinti šiuos principus ir užtikrinti jų taikymą visose ES politikos srityse, ypatingą dėmesį skiriant ES teisės aktų poveikiui mažiau išsivysčiusių regionų konkurencingumui; pakartoja, kad naujuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų reikia tinkamai atsižvelgti į vietos ir regionų realijas; siūlo Komisijai pasinaudoti novatoriškomis priemonėmis, pvz., Regioninių centrų tinklu „RegHub“, siekiant rinkti duomenis apie ES politikos poveikį regionams; šiuo tikslu pabrėžia, kad reikia stiprinti ES teisės aktų teritorinio poveikio vertinimą, kartu stiprinant kitų atitinkamų politikos sričių teritorinius aspektus; primygtinai teigia, kad sanglaudos skatinimas taip pat turėtų būti vertinamas kaip būdas stiprinti valstybių narių ir jų regionų solidarumą ir savitarpio pagalbą; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas komunikacijos apie sanglaudos politikos naudą ir jos matomumo srityje, parodant piliečiams apčiuopiamą ES poveikį ir paverčiant ją svarbia kovos su euroskepticizmu priemone; palankiai vertina tai, kad pradėta naudoti daugiakalbė platformos „Kohesio“ versija;

24.susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo tinkamo lygio valstybių narių skurdesnių regionų nacionalinis finansavimas; primena, kad svarbu laikytis ES papildomumo taisyklės; ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos, rengdamos ir įgyvendindamos struktūrinių ir investicijų fondų projektus, tinkamai atsižvelgtų į vidaus sanglaudą;

25.primygtinai tvirtina, kad sanglaudos politika turi būti pritaikyta ne tik prie regioninių poreikių, bet ir prie mažiausio masto, t. y. lėšos turi būti prieinamos mažiausiems projektams ir projektų vykdytojams; atkreipia dėmesį į tai, kad jų iniciatyvos dažnai yra pačios novatoriškiausios ir daro didelį poveikį kaimo plėtrai; pakartoja, kad šios lėšos turėtų būti prieinamos visiems, neatsižvelgiant į įmonių dydį ar apimtį; pritaria Sanglaudos aljanso raginimui vykdyti „sanglaudos politiką po 2027 m., nė vieno nepaliekant nuošalyje“;

26.pabrėžia, kad vėluojančios derybos dėl DFP ir tai, kad valstybės narės daugiau dėmesio skyrė EGADP lėšų programavimui, lėmė didelius vėlavimus 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu; pabrėžia, kad svarbu laiku pasiekti susitarimą dėl kitos finansinės programos, todėl ragina derybas dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) ir biudžeto užbaigti likus ne mažiau kaip vieniems metams iki naujo finansavimo laikotarpio pradžios, kad valstybės narės galėtų laiku parengti savo nacionalines ir regionines finansavimo strategijas, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie kito finansavimo laikotarpio ir esamų ESI fondų projektų tęstinumą;

27.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos regionų komitetui ir valstybių narių nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.