(1)Sąjunga palankiai vertina užsienio investicijas, kadangi jomis prisidedama prie jos ekonomikos augimo, nes ji tampa konkurencingesnė, kuriamos naujos darbo vietos ir masto ekonomija, taip pat pritraukiama kapitalo, technologijų, inovacijų ir ekspertinių žinių;

(3)vis dėlto ES sutarties 21 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Sąjungos politika ir veiksmais siekiama apginti jos vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomybę ir vientisumą. Tais principais ir tikslais grindžiama Sąjungos bendra prekybos politika, kaip nustatyta SESV 207 straipsnyje, be kita ko, kiek tai susiję su užsienio investicijomis. Šiame kontekste pagal tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) ir su trečiosiomis valstybėmis sudarytuose prekybos bei investicijų susitarimuose, Sąjunga ir valstybės narės, laikydamosi tam tikrų reikalavimų, saugumo arba viešosios tvarkos sumetimais gali riboti tiesiogines užsienio investicijas (TUI);

(4)remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/4524 buvo nustatyta valstybių narių vykdomo TUI į Sąjungą tikrinimo sistema. Visų pirma tuo reglamentu sukurtas bendradarbiavimo mechanizmas, kuriuo naudodamosi valstybės narės ir Komisija galėjo keistis informacija apie TUI ir reikšti susirūpinimą dėl rizikos saugumui ar viešajai tvarkai. Taikant tą bendradarbiavimo mechanizmą reikalauta, kad valstybė narė, kurioje TUI planuojama arba įvykdyta (toliau – priimančioji valstybė narė), savo tikrinimo sprendime tinkamai atsižvelgtų į kitų valstybių narių pateiktas pastabas ir Komisijos nuomonę;

__________________

4 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/452/oj).

(8)dauguma valstybių narių, tačiau ne visos, turi teisinių priemonių, kuriomis numatytas TUI tikrinimo mechanizmas. Daugelyje valstybių narių nacionalinės teisės aktais taip pat numatyta tikrinti ir Sąjungos vidaus investicijas. Valstybės narės yra nustačiusios labai skirtingas taikymo sritis, ribines vertes ir kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką. Tikrinimo procesai taip pat skiriasi. Vienose valstybėse narėse investicijas galima įvykdyti prieš gaunant leidimą dėl poveikio saugumui ir viešajai tvarkai. O kitos reikalauja, kad investicijos būtų užbaigiamos tik gavus leidimą pagal tikrinimo mechanizmą. Dėl tokių skirtumų kyla sklandaus vidaus rinkos veikimo problemų. Pavyzdžiui, dėl šių neatitikimų susiformuoja nevienodos sąlygos ir didėja reikalavimų laikymosi išlaidos investuotojams, kurie turi pranešti apie sandorius keliose valstybėse narėse. Šis reglamentas padeda suderinti pagrindinius nacionaliniu lygmeniu taikomų mechanizmų elementus. Tai labai svarbu norint užtikrinti, kad investuotojams taikomi nacionaliniai režimai ir jų elementai būtų nuspėjami ir taip sumažėtų susijusios reikalavimų laikymosi išlaidos. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į aukštą integracijos lygį vidaus rinkoje, dėl kurio vienas sandoris gali turėti poveikio kelioms Sąjungos valstybėms narėms. Pavyzdžiui, gali būti, kad sandoris, kuriuo siekiama įsigyti tikslinę bendrovę vienoje valstybėje narėje, taip pat daro poveikį saugumui ir viešajai tvarkai kitose valstybėse narėse dėl tiekimo grandinės struktūros ar kitų ekonominių elementų, siejančių tikslinę bendrovę su kitomis bendrovėmis, įsisteigusiomis skirtingose valstybėse narėse. Siekiant išspręsti šias vidaus rinkos problemas ir užtikrinti didesnį nuoseklumą ir nuspėjamumą, tikslinga, kad kriterijai ir elementai, taikytini vertinant užsienio investicijas, būtų nustatyti Sąjungos veiksmu;

(9)siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti nuoseklų požiūrį į užsienio investicijų tikrinimą, turėtų būti reikalaujama, kad visos valstybės narės tikrintų užsienio investicijas saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais. Todėl pagrindiniai nacionalinių tikrinimo mechanizmų elementai turėtų būti suderinti. Turėtų būti suderinta ir tikrintinų investicijų aprėptis, esminiai tikrinimo procedūros bruožai, taip pat užtikrinta nacionalinių mechanizmų ir Sąjungos bendradarbiavimo mechanizmo sąveika, įskaitant nuoseklius tikrinimo procedūrų terminus. Be to, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę išplėsti savo nacionalinio tikrinimo mechanizmo taikymo sritį, kad ji apimtų kitų rūšių užsienio investicijas, užsienio investicijas į kitus sektorius, papildomus Sąjungos tikslinius subjektus arba ekonominę veiklą, kurią atitinkama valstybė narė laiko ypač svarbia jos saugumui ar viešajai tvarkai. Jei jos pasirenka šią galimybę, toks tikrinimas taip pat turėtų atitikti šio reglamento nuostatas. Labai svarbu visose valstybėse narėse nustatyti suderintą ir supaprastintą požiūrį, kuriuo būtų užtikrinta, kad užsienio investicijos, kurios gali turėti įtakos saugumui ir viešajai tvarkai, būtų nuosekliai tikrinamos ir dėl jų būtų veiksmingai priimami sprendimai. Tuo tikslu tikrinimo mechanizmais turėtų būti kuo labiau sumažintas administracinis sudėtingumas, išvengta nereikalingo delsimo ir atsižvelgiama į ribotus mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) išteklius, kai šie mechanizmai taikomi joms. Be to, Komisija turėtų imtis koordinatorės vaidmens, kad būtų užtikrintas didesnis Sąjungos saugumas, kartu kuo labiau sumažinant neveiksmingumą ir nenuoseklius metodus;

(12)užsienio investicijos turėtų būti tikrinamos pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į visą turimą faktinę informaciją ir laikantis proporcingumo principo bei kitų Sutartyse įtvirtintų principų. Be to, užsienio investicijų, kurios vykdomos per Sąjungoje įsteigtas užsienio investuotojo patronuojamąsias įmones, tikrinimas visais atvejais turėtų tenkinti iš Sąjungos teisės kylančius reikalavimus, visų pirma Sutarties nuostatas dėl įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo, kaip išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, laikantis tikslo išsaugoti veikiančią, atvirą, atsparią ir įtraukią vidaus rinką. Bet kokie įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo Sąjungoje apribojimai, įskaitant tikrinimą ir dėl tikrinimo taikomas priemones, pavyzdžiui, rizikos mažinimo priemones ir draudimus, turėtų būti grindžiami tikra ir pakankamai didele grėsme pagrindiniam visuomenės interesui ir turėtų būti tinkami ir būtini, kaip nustatyta Teisingumo Teismo praktikoje. Kartu turi būti atsižvelgiama į investicijų Sąjungoje, vykdomų per užsienio investuotojo patronuojamąją įmonę, ypatumus, kad būtų įvertintas bet kokių įsisteigimo laisvės arba laisvo kapitalo judėjimo apribojimų pagrįstumas ir proporcingumas, be kita ko, kai tinkama, bet kurioje Komisijos nuomonėje ar sprendime, priimtuose pagal šį reglamentą. Tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į valstybių narių sistemų integraciją į Sąjungos masto bendradarbiavimo mechanizmą;

(14)taip pat būtina užtikrinti, kad priimančioji valstybė narė būtų labiau atskaitinga Komisijai ir toms valstybėms narėms, kurios pareiškia tinkamai pagrįstą susirūpinimą dėl savo arba Sąjungos viešosios tvarkos ar saugumo;

(15)šiame reglamente nustatyta bendra sistema neturėtų būti daromas poveikis kiekvienos valstybės narės išimtinei atsakomybei už savo nacionalinio saugumo užtikrinimą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje. Ja taip pat neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių gyvybinių saugumo interesų apsaugai pagal SESV 346 straipsnį;

(17)plyno lauko užsienio investicijos – investicijos, kuriomis užsienio investuotojas arba Sąjungoje esanti užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė įrengia naujus įrenginius arba įsteigia naują įmonę Sąjungoje, siekdami vykdyti naują ekonominę veiklą. Įrengdamas naujus įrenginius užsienio investuotojas gali daryti poveikį saugumui ir viešajai tvarkai, įskaitant atvejus, kai ta rizika susijusi su esminiais ekonominiais ištekliais. Todėl valstybės narės turėtų taikyti savo tikrinimo mechanizmus ir plyno lauko užsienio investicijoms;

(18)siekiant užtikrinti nuoseklius ir nuspėjamus tikrinimo procesus, tikslinga nustatyti esminius tikrinimo mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės, bruožus. Šie bruožai turėtų apimti bent sandorių, kuriems turi būti taikomas reikalavimas gauti leidimą, aprėptį, tikrinimo terminus, galimybę įmonėms, kurias paveikia tikrinimo sprendimas, jį apskųsti ir tikrinimo institucijų gebėjimą veiksmingai reaguoti į reikalavimų nesilaikymo ar apėjimo atvejus. Taisyklės ir procedūros, susijusios su tikrinimo mechanizmais, turėtų būti skaidrios ir vienodos visoms trečiosioms valstybėms. Prašymo suteikti leidimą pateikimo procedūra turėtų būti užtikrinta, kad atitikties reikalavimai būtų kuo mažesni;

(19)naudodamos Reglamente (ES) 2019/452 nustatytą bendradarbiavimo mechanizmą valstybės narės gali bendradarbiauti ir padėti viena kitai, kai tiesioginė užsienio investicija vienoje valstybėje narėje galėtų paveikti kitų valstybių narių arba Sąjungos, arba Sąjungos svarbos projektų ar programų saugumą ar viešąją tvarką. Remiantis sukaupta patirtimi, šis mechanizmas labai naudingas, todėl pagal šį reglamentą reikėtų užtikrinti tolesnį jo veikimą, jį sustiprinti ir išplėsti, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas vienodesnis požiūris į užsienio investicijas;

(20)siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatomos tos užsienio investicijos, kurios gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką Sąjungoje, valstybės narės turėtų tikrinti užsienio investicijas tais atvejais, kai Sąjungos tikslinis subjektas yra Sąjungos svarbos projekto ar programos dalis arba dalyvauja juose, arba kai Sąjungos tikslinio subjekto ekonominė veikla yra susijusi su Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbia technologija, medžiagomis, turtu, įrenginiu, įranga, tinklu, sistema ar paslauga. Valstybės narės taip pat turėtų tikrinti plyno lauko užsienio investicijas į tokias jautrias programas ar sektorius, kai dėl investuotojo savybių ir sandorio dydžio kyla konkreti rizika. Be šių kriterijų, tikrinimo mechanizmai gali būti taikomi kitiems sektoriams, Sąjungos tiksliniams subjektams ar ekonominei veiklai, kuriuos atitinkama valstybė narė laiko ypač svarbiais savo saugumui ar viešajai tvarkai;

(21)siekiant užtikrinti, kad taikant bendradarbiavimo mechanizmą dėmesys būtų sutelkiamas tik į tas užsienio investicijas, kurios dėl užsienio investuotojo arba Sąjungos tikslinio subjekto savybių gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, tikslinga nustatyti rizika pagrįstas sąlygas pranešti apie valstybėje narėje tikrinamas užsienio investicijas kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Visų pirma valstybė narė turėtų įvertinti, ar užsienio investuotoją kontroliuoja arba jam įtaką daro trečiosios šalies vyriausybė. Kontrolė arba įtaka gali būti nustatoma remiantis tokiais kriterijais, kaip tiesioginės ar netiesioginės nuosavybės ribos, trečiosios šalies valstybės finansavimo pobūdis bei mastas ir konkrečios valdymo priemonės, pavyzdžiui, auksinės akcijos. Kaip viena iš tokių sąlygų turėtų būti įtraukti ir tokie atvejai, kai nuosavybės struktūra yra neskaidri ar neaiški arba kai nežinomas galutinis naudos gavėjas. Kai užsienio investicija netenkina nė vienos iš sąlygų, valstybė narė, kurioje ta užsienio investicija tikrinama, gali pranešti apie ją kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, įskaitant atvejus, kai Sąjungos tikslinis subjektas vykdo didelio masto veiklą kitose valstybėse narėse arba priklauso įmonių grupei, turinčiai kelias bendroves skirtingose valstybėse narėse;

(22)siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatytas galimas užsienio investicijos poveikis vienos ar daugiau valstybių narių saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti pastabas valstybei narei, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, net jei ta valstybė narė netikrina tos užsienio investicijos arba jei investicija tikrinama, bet apie ją nepranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą. Valstybių narių prašymai pateikti informaciją, atsakymai ir pastabos taip pat turėtų būti vienu metu pranešami Komisijai, kad viso proceso metu būtų užtikrintas skaidrumas;

(23)siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatytas galimas užsienio investicijos poveikis daugiau nei vienos valstybės narės ar Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai, Komisija turėtų turėti galimybę pateikti nuomonę, kaip apibrėžta SESV 288 straipsnyje, priimančiajai valstybei narei, net jei ji netikrinama toje valstybėje narėje arba jei investicija tikrinama, bet apie ją nepranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir nuspėjamumą, Komisijos nuomonės turėtų būti grindžiamos konkrečia ir dokumentais pagrįsta rizika ir turėtų atitikti nustatytus paskelbimo kriterijus, įskaitant dokumentais pagrįstą saugumo riziką arba tarpvalstybinius susirūpinimą keliančius klausimus;

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

(25)be to, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti visoms valstybėms narėms skirtą nuomonę, jei ji nustato kelias užsienio investicijas, kurios kartu gali daryti poveikį Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai. Taip visų pirma galėtų būti tuo atveju, kai kelios užsienio investicijos turi panašių savybių. Pavyzdžiui, kai užsienio investicijas daro tas pats užsienio investuotojas arba panašią riziką keliantys užsienio investuotojai, arba kai kelios užsienio investicijos yra susijusios su tuo pačiu Sąjungos tiksliniu subjektu ar infrastruktūra, įskaitant transeuropinę transporto, energetikos ir ryšių infrastruktūrą. Valstybės narės ir Komisija turėtų aptarti rizikos analizę ir veiksmus, kurių galima imtis dėl nuomonėje nurodytos rizikos, užtikrinant suderintą požiūrį;

(26)siekiant užtikrinti saugumą ar viešąją tvarką, kartu suteikiant daugiau tikrumo investuotojams, valstybės narės 15 mėnesių nuo užsienio investicijos įvykdymo turėtų turėti galimybę teikti pastabas, o Komisija – nuomonę dėl užsienio investicijų, kurios buvo įvykdytos, bet apie kurias nepranešta;

(27)siekiant didesnio aiškumo, Sąjungos svarbos projektų ar programų sąrašas turėtų būti pateiktas I priede. Turėtų būti įtraukiamos visos užsienio investicijos į transeuropinius transporto, energetikos ir ryšių tinklus, ir programas, kuriomis finansuojami moksliniai tyrimai ir plėtra, susiję su Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai svarbia veikla. Atsižvelgdamos į šių projektų ir programų svarbą Sąjungos saugumui ir viešajai tvarkai bei į tai, kad jiems būdingas tarpvalstybinis ir tinklinis pobūdis, valstybės narės turėtų tikrinti užsienio investicijas į Sąjungos įmones, kurios yra šių projektų ar programų, įskaitant finansuojamus Sąjungos, dalis arba juose dalyvauja;

(28)siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai imamasi veiksmų dėl galimo užsienio investicijos poveikio vienos ar kelių valstybių narių saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės, gavusios tinkamai pagrįstas kitų valstybių narių pastabas arba Komisijos nuomonę, turėtų kuo labiau atsižvelgti į tas pastabas ar nuomonę, įskaitant atvejus, kai jos mano, kad poveikis jų pačių saugumui ar viešajai tvarkai nedaromas. Jei reikia, valstybė narė turėtų koordinuoti veiksmus su Komisija ir atitinkamomis valstybėmis narėmis ir pateikti joms savo sprendimo projektą kartu su grįžtamąja informacija raštu apie tai, kaip labiau atsižvelgta į pastabas ir nuomonę. Sprendimo projektą turėtų būti galima iš dalies keisti siekiant atsižvelgti į atitinkamų valstybių narių ir Komisijos pareikštas nuomones;

(29)siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimo mechanizmas veiktų efektyviai, svarbu nustatyti reikalavimą, kad valstybė narė, pranešanti apie užsienio investicijas pagal bendradarbiavimo mechanizmą, standartizuota forma pateiktų būtiniausią informaciją. Kai bendradarbiaujama dėl užsienio investicijos, apie kurią nepranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą, priimančioji valstybė narė turėtų turėti galimybę pateikti bent tą būtiniausią informaciją. Komisija ir valstybės narės gali prašyti valstybės narės, kurioje užsienio investicija planuojama arba įvykdyta, pateikti papildomos informacijos. Šie prašymai pateikti papildomos informacijos turėtų būti tinkamai pagrįsti, apsiriboti informacija, būtina, kad valstybės narės galėtų pateikti pastabų, arba kad Komisija galėtų pateikti nuomonę, proporcingi prašymo tikslui ir pernelyg neapsunkinti pranešančiosios valstybės narės bei atitinkamų bendrovių. Prireikus Komisija gali prašyti informacijos iš kitų Sąjungos įstaigų, pavyzdžiui, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos, Bendro priežiūros mechanizmo arba Europos Centrinio Banko;

(30)siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų grindžiamas išsamia ir tikslia informacija, užsienio investuotojas arba įmonė turėtų pateikti visą susijusią informaciją, kurios prašo valstybė narė, kurioje jie yra įsisteigę, arba priimančioji valstybė narė. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, nepaisant visų deramų pastangų, valstybė narė negali gauti kitos valstybės narės arba Komisijos prašomos informacijos, ji turėtų apie tai nedelsdama pranešti. Tokiu atveju kitos valstybės narės pastabos ar Komisijos nuomonė, pateiktos naudojant bendradarbiavimo mechanizmą, turėtų būti pagrįstos jų turima informacija;

(31)siekdamos užtikrinti, kad bendradarbiavimo mechanizmas būtų naudojamas tik saugumui ar viešajai tvarkai užtikrinti, valstybės narės turėtų tinkamai pagrįsti visus prašymus pateikti informaciją apie konkrečią užsienio investiciją kitoje valstybėje narėje ir visas pastabas, kurias jos pateikia tai valstybei narei. Tai nepaprastai svarbu siekiant išvengti piktnaudžiavimo mechanizmu ir užtikrinti, kad jis būtų skirtas tik saugumo ir viešosios tvarkos klausimams spręsti. Tokie patys reikalavimai taikomi, kai Komisija prašo informacijos apie konkrečią užsienio investiciją arba pateikia nuomonę valstybei narei;

(32)atitinkamai valstybės narės arba Komisija galėtų atsižvelgti į iš ekonominės veiklos vykdytojų, pilietinės visuomenės organizacijų ar socialinių partnerių (pavyzdžiui, profesinių sąjungų) gautą svarbią informaciją apie užsienio investiciją, galinčią neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką. Ta informacija turėtų būti nuodugniai įvertinta ir dėl jos priimančioji valstybė narė gali pradėti tikrinimo procedūrą;

(33)priimančioji valstybė narė gali informuoti kitas valstybes nares arba Komisiją, jei ji sužino apie naujas aplinkybes arba naują informaciją, kuri gali turėti įtakos užsienio investicijos, apie kurią pranešta, vertinimui. Tuomet kitoms valstybėms narėms ir Komisijai gali būti suteikta daugiau laiko papildomam užsienio investicijos vertinimui atlikti. Tokiais atvejais vertinimo laikotarpis pratęsiamas kuo trumpiau, nepagrįstai nevilkinant bendros tikrinimo procedūros;

(34)bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumui ir efektyvumui užtikrinti, būtina suderinti terminus ir procedūras, kai kelios su tuo pačiu platesniu sandoriu susijusios užsienio investicijos yra tikrinamos keliose valstybėse narėse. Šių daugiavalstybių sandorių atveju pareiškėjas turėtų per ribotą laikotarpį atitinkamose valstybėse narėse pateikti atskirus prašymus suteikti leidimą. Be to, tos valstybės narės turėtų stengtis per ribotą laikotarpį pranešti apie prašymus pagal bendradarbiavimo mechanizmą. Siekdamos užtikrinti veiksmingą šių daugiavalstybių sandorių tvarkymą, atitinkamos valstybės narės turėtų koordinuoti veiksmus ir susitarti dėl to, ar apie užsienio investicijas reikia pranešti, ir dėl jų procedūrinių terminų suderinimo. Be to, atitinkamos valstybės narės taip pat turėtų tarpusavyje suderinti savo galutinio sprendimo turinį. Jei atitinkamos valstybės narės ketina leisti užsienio investiciją su tam tikromis sąlygomis, jos turėtų užtikrinti, kad šios sąlygos derėtų tarpusavyje ir jomis būtų tinkamai atsižvelgiama į tarpvalstybinę riziką. Prieš uždrausdamos užsienio investiciją, atitinkamos valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar nepakaktų sąlyginio leidimo ir suderintų priemonių bei jų suderinto vykdymo užtikrinimo, kad į galimą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai būtų atsižvelgta. Komisija turėtų turėti galimybę visapusiškai dalyvauti koordinuojant šiuos aspektus;

(35)siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į investicijų tikrinimą visoje Sąjungoje, labai svarbu, kad vertinant galimą riziką saugumui ir viešajai tvarkai būtų naudojami šiame reglamente Sąjungos lygmeniu nustatyti standartai ir kriterijai. Jie turėtų apimti poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros ir vidaus rinkos saugumui, vientisumui, veikimui ir atsparumui, ypatingos svarbos technologijų ir žinių (įskaitant bazines didelio poveikio technologijas) prieinamumui ir panaudojimui, saugumui ar viešajai tvarkai ypatingos svarbos išteklių nenutrūkstamam tiekimui, kurio sutrikdymas, nebuvimas, praradimas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį saugumui ir viešajai tvarkai vienoje ar keliose valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje, karinės infrastruktūros ir kitos jautrios viešosios infrastruktūros objektų saugumui bei gebėjimui spręsti strateginės priklausomybės problemas. Šiuo atžvilgiu valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į užsienio investicijos kontekstą ir aplinkybes. Visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar investuotojas vykdė neteisėtą veiklą, be kita ko, pakartotinai nesilaikė Sąjungos teisinių standartų, ar jis dalyvauja siekiant trečiųjų valstybių politikos tikslų arba siekia padėti vystyti jų karinius pajėgumus ar vykdyti tarptautinės teisės pažeidimus. Trečiosios valstybės politikos tikslų siekimas gali apimti jos vyriausybės daromą įtaką įmonėms, o tai gali lemti didelius rinkos iškraipymus. Šiomis aplinkybėmis, jei taikytina, valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kodėl užsienio investuotojui, jo tikrajam savininkui ar bet kuriai jo patronuojamajai įmonei arba asmeniui, veikiančiam tokio užsienio investuotojo vardu ar jo nurodymu, pagal SESV 215 straipsnį taikomos bet kokios rūšies Sąjungos ribojamosios priemonės;

(36)kai priimančioji valstybė narė mano, kad užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką Sąjungoje, tikslinga nustatyti reikalavimą, kad ta valstybė narė imtųsi tinkamų priemonių rizikai sumažinti, kai tokių priemonių yra, ir kai ji mano, kad jos tinkamos, kuo labiau atsižvelgdama į kitų valstybių narių pateiktas pastabas ir Komisijos pateiktą nuomonę, jei taikytina. Užsienio investicijos turėtų būti draudžiamos tik išimties tvarka ir tais atvejais, kai rizikos mažinimo priemonių arba priemonių, numatytų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje (be tikrinimo mechanizmo), nepakanka poveikiui saugumui ar viešajai tvarkai sumažinti;

(37)siekiant padėti taikyti bendradarbiavimo mechanizmą ir skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi, pagal Reglamentą (ES) 2019/452 įsteigta užsienio investicijų tikrinimo ekspertų grupė turėtų tęsti veiklą, o jos užduotys turėtų būti atnaujintos pagal šį reglamentą;

(39)siekiant užtikrinti koordinavimo mechanizmo veiksmingumą, valstybių narių ir Komisijos įsteigti kontaktiniai punktai turėtų užimti tinkamą strateginę poziciją atitinkamose administracijose. Kontaktiniai punktai turėtų turėti kvalifikuotų darbuotojų ir įgaliojimų, reikalingų jų darbui, susijusiam su koordinavimo mechanizmu, atlikti ir užtikrinti tinkamą konfidencialios informacijos tvarkymą laikantis taikytinų teisinių sistemų;

(40)valstybės narės ir Komisija turėtų būti skatinamos aktyviai bendradarbiauti su panašių pažiūrų trečiųjų valstybių atsakingomis institucijomis klausimais, susijusiais su užsienio investicijų, kurios galėtų paveikti saugumą arba viešąją tvarką, tikrinimu. Tokiu administraciniu bendradarbiavimu turėtų būti siekiama stiprinti valstybių narių vykdomo užsienio investicijų tikrinimo ir valstybių narių bei Komisijos bendradarbiavimo sistemos pagal šį reglamentą veiksmingumą. Komisija turėtų būti informuojama apie šiuos dvišalius ryšius tiek, kiek jie susiję su sisteminiais investicijų tikrinimo klausimais, tendencijomis arba geriausia praktika. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę stebėti pokyčius, susijusius su tikrinimo mechanizmais trečiosiose valstybėse;

(41)Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti aukščiausią informacijos, kurią jos teikia arba gauna taikydamos šį reglamentą, konfidencialumo lygį pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę. Kai neteisėtai atskleidus tam tikrą informaciją galėtų būti daromas įvairaus masto poveikis Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams, informacijos rengėjas ją turėtų įslaptinti pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę. Atsakydamos į prašymus leisti susipažinti su dokumentais, tvarkomais taikant šį reglamentą, valstybės narės ir Komisija turėtų koordinuoti veiksmus ir užtikrinti bent tokį saugomų interesų apsaugos lygį, koks yra nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1049/20015 4 straipsnyje, kad būtų apsaugotas tyrimų vientisumas. Komisija turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų konfidencialios informacijos apsaugą, visų pirma laikydamasi Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/4436 ir Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/4447. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos8. Tai visų pirma apima pareigą išsaugoti įslaptintos informacijos konfidencialumą ir nesumažinti tokios informacijos slaptumo žymos laipsnio ar jos neišslaptinti be išankstinio rašytinio informacijos rengėjo sutikimo. Institucijos turėtų atitinkamai tvarkyti informaciją, kuri nėra įslaptinta, arba informaciją, kuri yra pateikiama konfidencialiai;

__________________

5 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 45, 2001 5 31, p. 43–48, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2001/1049/oj).

6 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2015/443/oj).

7 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2015/444/oj).

8 Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių susitarimas dėl įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi Europos Sąjungos interesais, apsaugos (OL C 202, 2011 7 8, p. 13).

(43)Komisija turėtų parengti metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir pateikti ją Europos Parlamentui ir Tarybai. Siekiant didesnio skaidrumo, ataskaita turėtų būti skelbiama viešai. Ataskaita turėtų būti grindžiama, be kita ko, visų valstybių narių Komisijai konfidencialiai pateiktomis ataskaitomis, tinkamai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tam tikros informacijos konfidencialumo apsaugą, visų pirma tais atvejais, kai duomenų paskelbimas galėtų daryti poveikį Sąjungos saugumui ar viešajai tvarkai arba pakenkti komerciniam konfidencialumui. Ataskaitoje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie naujas tendencijas ir rizikos veiksnius, taip pat atnaujinta informacija apie atitinkamus teisės aktų pokyčius valstybėse narėse;

(44)Komisija turėtų įvertinti šio reglamento veikimą ir veiksmingumą praėjus trejiems metams nuo jo taikymo pradžios dienos, o vėliau – kas penkerius metus, ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje visų pirma turėtų būti pateiktas šio reglamento indėlio užtikrinant Sąjungos ekonominį saugumą įvertinimas. Joje turėtų būti pateiktas įvertinimas dėl to, ar šį reglamentą reikėtų iš dalies keisti. Jei ataskaitoje siūloma iš dalies keisti šį reglamentą, prie jos gali būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(46)jei užsienio investicija yra koncentracija, kuriai taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/200412, šio reglamento taikymas neturėtų daryti poveikio Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies taikymui. Šis reglamentas ir Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalis turėtų būti taikomi nuosekliai. Tiek, kiek šių dviejų reglamentų atitinkama taikymo sritis iš dalies sutampa, šio reglamento 1 straipsnyje nustatyti tikrinimo pagrindai ir Reglamento (EB) Nr. 139/2004 21 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje apibrėžta teisėtų interesų sąvoka turėtų būti aiškinami nuosekliai, nedarant poveikio šiems interesams apsaugoti skirtų nacionalinių priemonių atitikties Sąjungos teisės bendriesiems principams ir kitoms nuostatoms vertinimui;

__________________

12 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/139/oj).

(49)siekiant atsižvelgti į pokyčius, susijusius su Sąjungos svarbos projektais ar programomis, ir pritaikyti Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbių technologijų, medžiagų, turto, įrenginių, įrangos, tinklų, sistemų, paslaugų ir ekonominės veiklos rūšių sąrašą, visų pirma atsižvelgiant į rizikos vertinimus, kurie turi būti atliekami pagal Sąjungos ekonominio saugumo strategiją, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedų pakeitimų. Į I priede pateiktą Sąjungos svarbos projektų ir programų sąrašą turėtų būti įtraukti projektai ar programos, kuriems taikoma ES teisė ir kuriuos įgyvendinant numatyta plėtoti, prižiūrėti ar įsigyti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, ypatingos svarbos technologijas arba ypatingos svarbos išteklius, būtinus saugumui ar viešajai tvarkai. Į II priede pateiktą Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbių technologijų, medžiagų, turto, įrenginių, įrangos, tinklų, sistemų, paslaugų ir ekonominės veiklos rūšių sąrašą turėtų būti įtrauktos sritys, užsienio investicija į kurias gali paveikti saugumą ar viešąją tvarką daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba visoje Sąjungoje per Sąjungos tikslinį subjektą, kuris nedalyvauja įgyvendinant Sąjungos svarbos projektą ar programą arba iš jų negauna lėšų. Komisija visų pirma turėtų atnaujinti I priedą, jei pagal būsimas daugiametes finansines programas būtų parengti nauji Sąjungos svarbos projektai ar programos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros16 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

__________________

16 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(50)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma susijusias su formomis, kurias naudojant turi būti teikiama būtiniausia informacija apie užsienio investicijas ir pateikiami prašymai suteikti leidimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201117;

__________________

17 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj).

(51)Reglamentas (ES) 2019/452 turėtų būti panaikintas. Siekiant valstybėms narėms ir subjektams suteikti pakankamai laiko pasirengti įgyvendinimui, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo [įrašyti datą: 12 mėnesių nuo įsigaliojimo]. Jis turėtų būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar sukurtas bendras portalas prašymams suteikti leidimą pateikti. Pereinamuoju laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo iki taikymo pradžios turėtų būti toliau taikomas Reglamentas (ES) 2019/452,

1.Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią valstybės narės saugumo ar viešosios tvarkos, be kita ko, ekonominio saugumo, sumetimais tikrina jų teritorijoje vykdomas užsienio investicijas.

2.Šiuo reglamentu nustatomas bendradarbiavimo mechanizmas, kad valstybės narės ir Komisija galėtų keistis aktualia informacija apie užsienio investicijas, įvertinti jų galimą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai ir nustatyti galimus susirūpinimą keliančius klausimus bei juos spręsti.

3.Srityse, kurioms šis reglamentas netaikomas, valstybės narės gali priimti arba palikti galioti nacionalines nuostatas su sąlyga, kad tokios nuostatos nekenkia šio reglamento tikslams ir su jais dera.

5.Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sutartyse, visų pirma SESV 49 ir 63 straipsniuose, nustatytoms valstybių narių pareigoms ir jų teisei imtis priemonių, kurios yra pagrįstos viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo sumetimais pagal SESV 65 straipsnį. Valstybės narės užtikrina, kad visos priemonės, kurių imamasi pagal šį reglamentą, derėtų su tomis pareigomis. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis SESV 258 straipsnyje nustatytiems Komisijos įgaliojimams užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės.

1)užsienio investicija – užsienio investuotojo arba per jo patronuojamąją įmonę Sąjungoje vykdoma bet kokios rūšies investicija, kuria siekiama užmegzti arba palaikyti ilgalaikius ir tiesioginius ryšius tarp užsienio investuotojo ir Sąjungos tikslinio subjekto, kuriam užsienio investuotojas suteikia kapitalo ekonominei veiklai valstybėje narėje vykdyti, taip sudarydamas sąlygas veiksmingam dalyvavimui valdant arba kontroliuojant tą Sąjungos tikslinį subjektą;

Išbraukta.

Išbraukta.

7)užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė Sąjungoje – įmonė, įsteigta pagal valstybės narės įstatymus, tenkinanti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama užsienio investuotojo;

__________________

18 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19–76, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2013/34/oj).

8)Sąjungos tikslinis subjektas – pagal valstybės narės įstatymus įsteigta arba įsteigsima įmonė;

9)Sąjungos tikslinis subjektas, kuris vykdo ekonominę veiklą vienoje iš II priede išvardytų sričių – Sąjungos tikslinis subjektas, veikiantis arba ketinantis veikti projektuojant, plėtojant, išgaunant, apdorojant, gaminant, perdirbant arba tiekiant II priede išvardytas technologijas, medžiagas, turtą, įrenginius, įrangą, tinklus, sistemas, paslaugas ir ekonominės veiklos rūšis;

18)Sąjungos svarbos projektai arba programos – I priede išvardyti projektai ar programos, kuriems taikoma Sąjungos teisė ir kuriuose numatyta plėtoti, prižiūrėti ar įsigyti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, ypatingos svarbos technologijas, ypatingos svarbos ir esmines paslaugas arba ypatingos svarbos išteklius, itin svarbius saugumui ar viešajai tvarkai.

2.Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas tikrinimo mechanizmas būtų taikomas bent toms investicijoms, kurioms taikomas reikalavimas gauti leidimą pagal 4 straipsnio 4 ir 4a dalis.

3.Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] praneša Komisijai apie pagal 1 dalį priimtas priemones. Vėliau valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį tikrinimo mechanizmo pakeitimą per 30 dienų nuo pakeitimo patvirtinimo.

4.Ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų 3 dalyje nurodytų pranešimų gavimo arba ... [15 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], atsižvelgdama į tai, kuri data ankstesnė, Komisija viešai paskelbia valstybių narių tikrinimo mechanizmų sąrašą. Komisija tą sąrašą nuolat atnaujina.

a)numatytos tinkamos procedūros ir ištekliai, kad tikrinimo institucija galėtų nustatyti, ar ji turi jurisdikciją dėl užsienio investicijos, dėl kurios kreiptasi su prašymu suteikti leidimą. Tikrinimą sudaro pirminė peržiūra, trunkanti ne ilgiau kaip 35 kalendorines dienas nuo išsamaus prašymo suteikti leidimą gavimo, po kurios prireikus būtų atliekamas išsamus tyrimas siekiant nustatyti, ar ta užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, atsižvelgiant bent į 13 straipsnyje nustatytus kriterijus. Išsamaus tyrimo tikslas, visų pirma, yra nustatyti, ar 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikrinimo sprendimas yra tinkamas, ir nustatyti jo turinį;

b)tikrinimo institucija stebi ir užtikrina, kad būtų laikomasi tikrinimo mechanizmo ir tikrinimo sprendimų. Ji visų pirma įdiegia tinkamas procedūras ir skiria reikiamus išteklius, kad būtų galima nustatyti tikrinimo mechanizmo ir tikrinimo sprendimų apėjimo atvejus, imtis dėl jų veiksmų ir užkirsti jiems kelią;

c)tikrinimo institucija įgaliojama savo iniciatyva pradėti tikrinti užsienio investicijas per 15 mėnesių po užsienio investicijos, kuriai netaikomas reikalavimas gauti leidimą, įvykdymo, jei ji turi pagrindo manyti, kad ta užsienio investicija gali paveikti saugumą ar viešąją tvarką;

d)konfidenciali informacija, pateikta tikrinimą vykdančiai valstybei narei, įskaitant neskelbtiną komercinę informaciją ir informaciją, kurią atitinkamos įmonės nurodė kaip konfidencialią, turi būti saugoma;

e)užsienio investuotojai, užsienio investuotojų patronuojamosios įmonės Sąjungoje, per kurias vykdoma užsienio investicija, ir įmonės, kurioms taikomas tikrinimo sprendimas, turi turėti galimybę laiku ir veiksmingai apskųsti jį teisme;

f)metinė ataskaita skelbiama viešai ir joje pateikiama informacija apie atitinkamus teisės aktų pokyčius valstybėje narėje ir apibendrinti bei nuasmeninti duomenys apie patikrintas investicijas, įskaitant tikrinimo sprendimų rezultatą, investicijų, apie kurias pranešta tikrinimo institucijai, šalių pilietybes arba įsisteigimo valstybes, ir ekonomikos sektorius, kuriuose tie sandoriai buvo įvykdyti, taip pat, kai taikytina, atitinkamus Sąjungos svarbos projektus ar programas;

g)dėl užsienio investicijų, kurioms taikomas 4 ir 4a dalyse nurodytas reikalavimas gauti leidimą, leidimo prašantis pareiškėjas kreipiasi į tikrinimo instituciją ir jos patikrinamos prieš jas įvykdant;

h)tikrinimo institucija įgaliojama taikyti rizikos mažinimo priemones, uždrausti arba atšaukti užsienio investicijas, kurioms taikomas 4 ar 4a dalyje nurodytas reikalavimas gauti leidimą ir dėl kurių nesikreipta arba kreiptasi jas įvykdžius ir, kai taikytina, veiksmingai reaguoti į rizikos mažinimo priemonių nesilaikymo pasekmes;

3.Prieš priimdamos sprendimą leisti užsienio investiciją taikant rizikos mažinimo priemones arba uždrausti užsienio investiciją, valstybės narės informuoja leidimo prašantį pareiškėją ir nurodo priežastis, kuriomis ketina remtis priimdamos sprendimą, su sąlyga, kad bus apsaugota informacija, kurios atskleidimas prieštarautų ES arba vienos ar kelių valstybių narių saugumo ar viešosios tvarkos interesams, ir nedarant poveikio Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Prieš perduodamos savo sprendimo projektą pagal 7 straipsnio 8 dalį valstybės narės suteikia užsienio investuotojui galimybę pareikšti savo nuomonę ir į ją atsižvelgia.

a)yra vieno iš I priede išvardytų Sąjungos svarbos projektų ar programų dalis arba dalyvauja juose, be kita ko, kaip lėšų gavėjas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/250919a 2 straipsnio 59 punkte, arba

__________________

1.Valstybės narės, panaudodamos bendradarbiavimo mechanizmą, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas užsienio investicijas į Sąjungos tikslinį subjektą jų teritorijoje, kuris:

a)tenkina 4 straipsnio 4 dalies a punkte arba 4 straipsnio 4a punkte nustatytas sąlygas arba

i)užsienio investuotoją arba užsienio investuotojo patronuojamąją įmonę Sąjungoje tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiosios valstybės vyriausybė, įskaitant valstybės įstaigas, regionines ar vietos valdžios institucijas arba ginkluotąsias pajėgas, be kita ko, dėl nuosavybės struktūros, reikšmingo finansavimo, specialiųjų teisių arba valstybės paskirtų direktorių ar vadovų, arba kitų ypatybių, kuriomis siekiama daryti įtaką valdymo sprendimams;

ii)užsienio investuotojui, užsienio investuotoją kontroliuojančiam fiziniam asmeniui ar subjektui, užsienio investuotojo tikrajam savininkui, bet kuriai užsienio investuotojo patronuojamajai įmonei arba bet kuriai kitai šaliai, kuri nuosavybės teise priklauso tokiam užsienio investuotojui, yra jo kontroliuojama arba veikia jo vardu ar nurodymu, pagal SESV 215 straipsnį yra taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės;

iii)užsienio investuotojas arba bet kuri iš jo patronuojamųjų įmonių dalyvavo užsienio investicijoje, kurią valstybė narė yra tikrinusi anksčiau ir kuriai nebuvo suteiktas leidimas arba leidimas suteiktas, bet su tam tikromis sąlygomis; kad tai nustatytų, pranešančioji valstybė narė remiasi turima informacija, įskaitant pagal 7 straipsnio 10 dalį sukurtoje saugioje duomenų bazėje esančią informaciją ir užsienio investuotojo šiuo klausimu pateiktą informaciją, arba

2.Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie užsienio investicijas jų teritorijoje, apie kurias nebuvo pranešta pagal 1 dalį, kai jos pagal savo tikrinimo procedūras inicijuoja išsamų tyrimą.

Valstybės narės praneša apie bet kokią užsienio investiciją, kuri netenkina 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, jei priimančioji valstybė narė mano, kad užsienio investicija saugumo ar viešosios tvarkos požiūriu galėtų būti svarbi kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, įskaitant atvejus, kai Sąjungos tikslinis subjektas vykdo didelio masto veiklą kitose valstybėse narėse arba priklauso įmonių grupei, turinčiai kelias bendroves skirtingose valstybėse narėse, vykdančias ekonominę veiklą vienoje iš II priede išvardytų sričių.

Išbraukta.

1.Valstybės narės užtikrina, kad pranešime pagal 5 straipsnį būtų pateikta 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir kad jis būtų išsiųstas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms:

a)per 15 kalendorinių dienų nuo išsamaus prašymo suteikti leidimą užsienio investicijoms, tenkinančioms bet kurią iš 5 straipsnio 1, 2a arba 3 dalyje nustatytų sąlygų, gavimo dienos;

b)per 5 kalendorines dienas nuo išsamaus tyrimo dėl užsienio investicijų, tenkinančių 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, pradžios dienos.

Išbraukta.

Valstybių narių pastabos ir Komisijos nuomonės bei sprendimai dėl užsienio investicijų, apie kurias pranešta

Bet kuri valstybė narė gali pateikti pranešančiajai valstybei narei tinkamai pagrįstų pastabų. Valstybė narė gali pateikti šių pastabų, jeigu:

Komisija gali pateikti pranešančiajai valstybei narei skirtą tinkamai pagrįstą nuomonę. Šią nuomonę Komisija pateikia, jeigu:

3.Komisija pateikia tinkamai pagrįstą nuomonę, skirtą visoms valstybėms narėms, jei ji mano, kad kelios užsienio investicijos ar kitos panašios investicijos, jei jos būtų daromos kartu, atsižvelgiant į jų ypatybes, galėtų paveikti Sąjungos saugumą ar viešąją tvarką. Pateikusi savo nuomonę Komisija prireikus su valstybėmis narėmis aptaria, kokių priemonių imtis dėl nustatytos rizikos.

a)išsiunčia 2 dalies a ir c punktuose nustatytas sąlygas tenkinančias nuomones visoms pastabų pateikusioms valstybėms narėms ir praneša kitoms valstybėms narėms, kad nuomonė buvo pateikta;

b)išsiunčia 2 dalies b punkte nustatytas sąlygas tenkinančias nuomones ir 3 dalyje nustatytas sąlygas tenkinančias nuomones visoms valstybėms narėms.

5.Kai priimančioji valstybė narė gauna kitos valstybės narės pastabą pagal 1 dalį arba Komisijos nuomonę pagal 2 arba 3 dalį, ji kuo labiau atsižvelgia į tą pastabą ar nuomonę.

6.Gavusi pastabą pagal 1 dalį arba nuomonę pagal 2 dalį, priimančioji valstybė narė konsultuojasi su pastabas pateikusiomis valstybėmis narėmis, kai taikytina, ir Komisija. Per šį konsultacijų procesą priimančioji valstybė narė surengia susitikimą su tomis valstybėmis narėmis, kai taikytina, ir Komisija, kad aptartų, kokių veiksmų geriausia imtis dėl nustatytos rizikos. Jei priimančioji valstybė narė nesutinka su nustatyta rizika arba, jei taikytina, su kartu su pastaba arba nuomone pasiūlyta priemone, valstybės narės ir Komisija siekia rasti alternatyvių sprendimų. Kai pastaba arba nuomonė susijusi su daugiavalstybiu sandoriu, kitos valstybės narės, kurios pranešė apie užsienio investiciją, taip pat kviečiamos į minėtą susitikimą siekiant aptarti, ar numatomi rezultatai dera tarpusavyje ir, kai taikytina, ar numatytos sąlygos yra pakankamos, norint tinkamai imtis veiksmų dėl nustatytos tarpvalstybinės rizikos.

Išbraukta.

8.Po 6 dalyje nurodyto susitikimo priimančioji valstybė narė perduoda atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai savo tikrinimo sprendimo projektą ir raštu paaiškina:

Išbraukta.

Išbraukta.

9.Jei valstybė narė arba Komisija mano, kad šio straipsnio 8 dalyje nurodytu tikrinimo sprendimo projektu, kuriuo suteikiamas leidimas užsienio investicijai pagal 14 straipsnio 1 dalies a punktą arba 14 straipsnio 2 dalį, nepakankamai šalinama ar mažinama rizika saugumui ir viešajai tvarkai, ji gali pareikšti tinkamai pagrįstą prieštaravimą. Apie šį prieštaravimą pranešama priimančiajai valstybei narei ir, kai taikytina, kitoms valstybėms narėms, kurios pateikė pastabų, ir Komisijai. Priimančioji valstybė narė sustabdo savo tikrinimo procedūrą iki tol, kol Komisija priims sprendimą pagal šio straipsnio 9b ir 9c dalis. Priimančioji valstybė narė apie sustabdymą informuoja užsienio investuotoją.

Išbraukta.

Sąjungos bendradarbiavimo mechanizmui ir sprendimams taikomi terminai ir tvarka

a)valstybės narės informuoja pranešančiąją valstybę narę, kad jos pasilieka teisę pateikti pastabų per ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo pagal 5 straipsnį gavimo;

b)Komisija informuoja pranešančiąją valstybę narę, kad ji pasilieka teisę pateikti nuomonę per ne daugiau kaip 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo pagal 5 straipsnį gavimo.

a)kai valstybė narė pasilieka teisę pateikti pastabų dėl užsienio investicijos, apie kurią pranešta, neprašydama pranešančiosios valstybės narės papildomos informacijos, atitinkamos pastabos pateikiamos pranešančiajai valstybei narei ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo išsamaus pranešimo apie užsienio investiciją gavimo;

b)kai Komisija pasilieka teisę pateikti nuomonę dėl užsienio investicijos, apie kurią pranešta, neprašydama pranešančiosios valstybės narės papildomos informacijos, atitinkama nuomonė pateikiama pranešančiajai valstybei narei ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo išsamaus pranešimo apie užsienio investiciją gavimo;

c)kai valstybė narė pasilieka teisę pateikti pastabų dėl užsienio investicijos, apie kurią pranešta, ir paprašo pranešančiosios valstybės narės papildomos informacijos, atitinkamos pastabos pateikiamos pranešančiajai valstybei narei ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo išsamios papildomos informacijos gavimo;

d)kai Komisija pasilieka teisę pateikti nuomonę dėl užsienio investicijos, apie kurią pranešta, ir paprašo pranešančiosios valstybės narės papildomos informacijos, atitinkama nuomonė pateikiama pranešančiajai valstybei narei ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo išsamios papildomos informacijos gavimo.

Išbraukta.

4.Pranešančioji valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kokią naują esminę informaciją arba aplinkybes, svarbias vertinant užsienio investiciją, apie kurią jau pranešta pagal 5 straipsnį. Jei ši informacija pateikiama iki 3 dalyje nustatytų terminų, pranešančioji valstybė narė, Komisija ir kitos valstybės narės susitaria dėl abipusiškai priimtino termino pratęsimo. Jei 3 dalyje nustatyti pirminio pranešimo vertinimo terminai jau suėjo, jie pratęsiami laikantis 3 dalies c ir d punktuose nustatytų terminų.

5.Pranešančioji valstybė narė nepagrįstai nedelsdama pateikia išsamią Komisijos ar kitų valstybių narių pagal 2 dalį prašomą papildomą informaciją. Kai pranešančioji valstybė narė valstybei narei pateikia papildomos informacijos, ta papildoma informacija vienu metu išsiunčiama ir Komisijai.

8.Kai dėl išimtinių aplinkybių pranešančioji valstybė narė mano, kad dėl jos saugumo ar viešosios tvarkos tikrinimo sprendimą pagal 14 straipsnio 1 dalį reikia priimti prieš sueinant 3 dalyje nurodytiems terminams, ji apie savo ketinimą praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai ir tinkamai pagrindžia poreikį nedelsiant imtis veiksmų. Kitos valstybės narės ir Komisija skubiai pateikta pastabų arba nuomonę. Šia tvarka nesinaudojama siekiant tik patenkinti leidimo prašančio pareiškėjo komercinius interesus.

1.Jei valstybė narė mano, kad užsienio investicija kitos valstybės narės teritorijoje, apie kurią nebuvo pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą, gali neigiamai paveikti jos saugumą ar viešąją tvarką arba jei Komisija mano, kad tokia užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką daugiau nei vienoje valstybėje narėje arba Sąjungos svarbos projektus ar programas dėl saugumo ir viešosios tvarkos priežasčių, valstybė narė arba Komisija gali savo iniciatyva pradėti procedūrą dėl tos užsienio investicijos. Prieš pradėdama procedūrą, valstybė narė arba Komisija pasitikslina, ar priimančioji valstybė narė neketina pranešti apie užsienio investiciją pagal bendradarbiavimo mechanizmą.

2.Valstybės narės ir Komisija 1 dalyje nustatytą procedūrą gali pradėti per ne daugiau kaip 15 mėnesių nuo užsienio investicijos įvykdymo, jei per tą laiką apie atitinkamas užsienio investicijas nebuvo pranešta pagal bendradarbiavimo mechanizmą.

Išbraukta.

Išbraukta.

5.Valstybės narės arba Komisija procedūrą savo iniciatyva pradeda išsiųsdamos priimančiajai valstybei narei tinkamai pagrįstą prašymą pateikti informaciją. Pagal šią dalį pateikti prašymai pateikti informaciją tinkamai pagrindžiami, turi apsiriboti informacija, būtina, kad valstybės narės galėtų pateikti pastabų, arba kad Komisija galėtų pateikti nuomonę, turi būti proporcingi prašymo tikslui ir pernelyg neapsunkinti priimančiosios valstybės narės. Jei prašymą pateikti informaciją pateikia valstybė narė, ji vienu metu išsiunčia prašymą ir Komisijai.

6.Priimančioji valstybė narė nepagrįstai nedelsdama pateikia išsamią kitų valstybių narių ar Komisijos pagal 5 dalį prašomą informaciją. Kai priimančioji valstybė narė valstybei narei pateikia tokios informacijos, ta informacija vienu metu išsiunčiama ir Komisijai.

7.Gavusios 6 dalyje nurodytą informaciją, valstybės narės gali pateikti pastabų, o Komisija gali pateikti nuomonę priimančiajai valstybei narei ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo išsamios informacijos, kurios prašoma pagal 5 dalį, gavimo dienos. Tais atvejais, kai procedūrą inicijavo valstybė narė, Komisijai suteikiama 15 papildomų kalendorinių dienų savo nuomonei pateikti. Priimančioji valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į tokias pastabas ar nuomonę.

Išbraukta.

Išbraukta.

1.Valstybės narės 5 straipsnyje nurodytame pranešime ir atsakydamos į 9 straipsnio 5 dalyje nurodytą prašymą pateikia bent šią informaciją:

e)užsienio investuotojo veikla, jo pavadinimas (vardas, pavardė) bei adresas;

Išbraukta.

4.Prireikus priimančioji valstybė narė gali kreiptis į leidimo prašantį pareiškėją arba bet kurią kitą atitinkamą įmonę su prašymu pateikti, inter alia, šio straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Prašymas pateikti informaciją gali būti susijęs su informacija, kurios valstybei narei reikia, kad ji galėtų nustatyti, ar tenkinama kuri nors iš 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Atitinkama įmonė prašomą informaciją valstybei narei, kurioje planuojama arba įvykdyta užsienio investicija, pateikia per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo.

5.Priimančioji valstybė narė ir Komisija gali prašyti kitų valstybių narių kreiptis į jų teritorijoje esančias įmones su prašymu pateikti informaciją, jeigu ši informacija yra svarbi ir tikrai būtina užsienio investicijai įvertinti pagal 13 straipsnį. Valstybė narė, gavusi kreipimąsi prašyti informacijos, nedelsdama paprašo įmonės pateikti tą informaciją ir ją perduoda priimančiajai valstybei narei ir Komisijai atitinkamai 8 straipsnio 5 dalyje ir 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

6.Jei valstybė narė išimtinėmis aplinkybėmis ir nepaisant visų deramų pastangų negali pateikti šio straipsnio 4 ar 5 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje arba 9 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos, ji apie tai praneša Komisijai ir kitoms susijusioms valstybėms narėms. Ta valstybė narė tinkamai paaiškina priežastis, kodėl ji negali pateikti informacijos.

1.Valstybės narės skiria reikiamų išteklių ir teisinių bei administracinių priemonių, kad galėtų rezultatyviai ir efektyviai vykdyti joms pavestas užduotis siekiant šio reglamento tikslų, be kita ko, kad galėtų rezultatyviai ir efektyviai dalyvauti bendradarbiavimo mechanizme.

4.Valstybių narių tikrinimo mechanizmais suteikiama pakankamai priemonių prieš priimant tikrinimo sprendimą įvertinti kitų valstybių narių pastabas ir Komisijos nuomones ir kuo labiau į jas atsižvelgti. Tai apima visas būtinas teisines priemones ir įgaliojimus savo tikrinimo sprendime ar bet kokioje kitoje galimoje priemonėje atsižvelgti į kitos valstybės narės arba Komisijos nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus arba galimą poveikį.

5.Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės teisės aktai leistų vykdyti 7 straipsnyje nustatytas pareigas.

7.Kai tikrinimo sprendime nustatytomis rizikos mažinimo priemonėmis reikalaujama, kad jų laikytųsi daugiau nei vienoje valstybėje narėje įsisteigusios įmonės, atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja viena su kita dėl tikrinimo sprendimo stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo. Valstybės narės užtikrina, kad jos turėtų visas būtinas teisines priemones ir įgaliojimus veiksmingai imtis veiksmų dėl kitos valstybės narės ar Komisijos tikrinimo sprendime nurodytų rizikos mažinimo priemonių nesilaikymo pasekmių.

1.5, 7, 9 ir 9a straipsniuose nustatyta tvarka gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo paprašyta, nebent:

b)Europos Sąjungos Teisingumo Teismas arba priimančiosios valstybės narės teismas paprašo tos informacijos teismo proceso tikslais.

Išbraukta.

2.Komisija, siekdama pateikti tinkamai pagrįstą nuomonę pagal 7 straipsnio 2 ar 3 dalį arba 9 straipsnio 7 dalį arba sprendimą pagal 7 straipsnio 9b ar 9c dalį, nustato, ar užsienio investiciją laiko galinčia neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką.

3.Nustatydamos, ar užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką, valstybės narės arba Komisija visų pirma atsižvelgia į tai, ar atitinkama investicija gali neigiamai paveikti:

a)ypatingos svarbos fizinės ar virtualios infrastruktūros, įskaitant žemę ir turtą, kurie yra itin svarbūs tokios fizinės ar virtualios ypatingos svarbos infrastruktūros naudojimui, saugumą, vientisumą, veikimą ir atsparumą; atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinama, remiantis turima informacija, ar užsienio investicija gali neigiamai paveikti bet kurio iš ypatingos svarbos subjektų, kuriuos jos nustatė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/255720, ir subjektų, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/255521, atsparumą. Taip pat atsižvelgiama į Sąjungos lygmeniu koordinuojamų saugumo rizikos vertinimų, be kita ko, dėl ypatingos svarbos tiekimo grandinių, apimančių tiek techninius, tiek ne techninius rizikos veiksnius, atliktų pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 22 straipsnio 1 dalį, rezultatus;

__________________

20 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB (OL L 333, 2022 12 27, p. 164–198, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2557/oj).

21 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (OL L 333, 2022 12 27, p. 80–152, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2555/oj).

b)ypatingos svarbos technologijų prieinamumą ir panaudojimą, technologijų saugumą ir technologijų nutekėjimą;

c)ypatingos svarbos išteklių tiekimo grandinių saugumą ir atsparumą;

d)neskelbtinos informacijos, įskaitant asmens duomenis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/6791a 4 straipsnio 1 punkte, apsaugą, visų pirma kiek tai susiję su užsienio investuotojo galimybėmis susipažinti su tokia informacija, ją kontroliuoti ir kitaip tvarkyti;

e)žiniasklaidos, įskaitant interneto ir socialinių tinklų platformas, kurios gali būti naudojamos didelio masto dezinformavimo veiklai arba nusikalstamai veiklai, laisvę ir pliuralizmą, pagrindines teises, pilietines diskusijas ir rinkimų procesus, taip pat švietimo neutralumą, objektyvumą ir pliuralizmą, arba

a)ar užsienio investuotojas, užsienio investuotoją kontroliuojantis fizinis asmuo ar subjektas, užsienio investuotojo tikrasis savininkas, bet kuri užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė arba bet kuri kita šalis, kuri nuosavybės teise priklauso tokiam užsienio investuotojui, yra jo kontroliuojama arba veikia jo vardu ar nurodymu, dalyvavo vykdant užsienio investiciją, kurią jau yra tikrinusi valstybė narė arba trečioji valstybė, jei tokia yra, kuri turi nustatytą tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmą ir su kuria Sąjunga bendradarbiauja investicijų tikrinimo klausimais, ir kuriai nebuvo suteiktas leidimas arba leidimas suteiktas, bet su tam tikromis sąlygomis; tam nustatyti valstybė narė ir Komisija remiasi turima informacija, įskaitant pagal 12a straipsnio 6a dalį sukurtoje saugioje duomenų bazėje esančią informaciją;

d)ar užsienio investuotojas arba bet kuri jo patronuojamoji įmonė vykdė neteisėtą ar nusikalstamą veiklą, įskaitant pinigų plovimą ir pagal SESV 215 straipsnį taikomų Sąjungos ribojamųjų priemonių apėjimą;

e)ar užsienio investuotojas, užsienio investuotoją kontroliuojantis fizinis asmuo ar subjektas, užsienio investuotojo tikrasis savininkas, bet kuri užsienio investuotojo patronuojamoji įmonė arba bet kuri kita šalis, kuri nuosavybės teise priklauso tokiam užsienio investuotojui, yra jo kontroliuojama arba veikia jo vardu ar nurodymu, gali siekti trečiųjų valstybių politikos tikslų, prisidėti prie trečiosios valstybės tarptautinės teisės pažeidimų rizikos arba padėti vystyti trečiosios valstybės karinius pajėgumus;

Tikrinimo sprendimai dėl užsienio investicijų

Jei, nedarant poveikio Komisijos įgaliojimui priimti sprendimą pagal 7 straipsnio 9c dalį, atsižvelgdama į 13 straipsnyje nustatytus kriterijus ir, kai taikytina, į kitų valstybių narių pagal 7 straipsnio 1 dalį arba 9 straipsnio 7 dalį pateiktas pastabas arba į Komisijos pagal 7 straipsnio 2 arba 3 dalį arba 9 straipsnio 7 dalį pateiktą nuomonę, priimančioji valstybė narė padaro išvadą, kad užsienio investicija gali neigiamai paveikti saugumą ar viešąją tvarką vienoje ar daugiau valstybių narių, įskaitant atvejus, kai tai susiję su Sąjungos svarbos projektu ar programa, ji priima tikrinimo sprendimą, kuriuo:

Tikrinimo sprendimas turi atitikti proporcingumo principą, būti grindžiamas rizikos įrodymo dokumentais ir jame atsižvelgiama į visas užsienio investicijos aplinkybes.

2.Jei priimančioji valstybė narė padaro išvadą, kad nėra tikėtina, kad užsienio investicija darys neigiamą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, arba mano, kad pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę yra kitų priemonių, kuriomis galima tinkamai imtis efektyvių veiksmų dėl užsienio investicijos poveikio saugumui ir viešajai tvarkai, užsienio investicijai leidimas suteikiamas be sąlygų, išskyrus atvejus, kai Komisija priima sprendimą pagal 7 straipsnio 9c dalį.

Valstybės narės ir Komisija gali bendradarbiauti su trečiųjų valstybių atsakingomis institucijomis ir dalyvauti dvišalėse ir daugiašalėse platformose klausimais, susijusiais su investicijų tikrinimu saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais. Tas bendradarbiavimas gali apimti keitimąsi informacija, dalijimąsi geriausia praktika ir paramą pajėgumui stiprinti. Vykstant tam bendradarbiavimui, Komisija skatina trečiąsias valstybes, visų pirma įstoti į Sąjungą siekiančias šalis kandidates ir Sąjungos kaimynines šalis, sukurti investicijų tikrinimo mechanizmus.

1.Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d., pradedant nuo [įrašyti datą: pirmieji taikymo metai] valstybės narės konfidencialiai pateikia Komisijai praėjusių kalendorinių metų veiklos pagal jų tikrinimo mechanizmus ir bendradarbiavimo mechanizmą ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama:

c)uždraustų užsienio investicijų skaičių ir atšauktų arba panaikintų užsienio investicijų skaičių;

e)užsienio investuotojų kilmę ir, atitinkamai, patikrintų, leistų be sąlygų, leistų su tam tikromis sąlygomis ir uždraustų užsienio investicijų tikslinių įmonių veiklos sektorių;

f)užsienio investicijų, dėl kurių buvo priimtas tikrinimo sprendimas, keliamos rizikos ir pažeidžiamumo veiksnių aprašymą;

2.Remdamasi pagal 1 dalį gauta informacija, įgyvendinimo praktika ir savo tendencijų ir raidos vertinimu, Komisija ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d., pradedant nuo ... [pirmieji šio reglamento įgyvendinimo metai], pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita paskelbiama viešai.

1.Komisija įvertina šio reglamento veikimą ir veiksmingumą praėjus trejiems metams nuo jo taikymo pradžios dienos, o vėliau – kas penkerius metus, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės dalyvauja šiame vertinimo procese ir, jei reikia, pateikia Komisijai papildomos informacijos tai ataskaitai parengti. Toje ataskaitoje pateikiama užsienio investicijų į Sąjungą raidos analizė ir šio reglamento indėlio į Sąjungos ekonominį saugumą vertinimas. Į ją turėtų būti įtrauktas vertinimas, ar 4 straipsnio 4 ir 4a dalyse nustatytos sąlygos turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų užtikrintas nuoseklus požiūris į užsienio investicijų tikrinimą, atsižvelgiant į 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus kriterijus, įskaitant karinių objektų ir kitų didesnės rizikos viešųjų objektų saugumą. Ataskaitoje taip pat įvertinamos įmonių patiriamos reikalavimų laikymosi išlaidos.

2.Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiamas II priede pateiktas Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbių technologijų, medžiagų, turto, įrenginių, įrangos, tinklų, sistemų, paslaugų ir ekonominės veiklos rūšių sąrašas, kad būtų atsižvelgta į aplinkybių pokyčius, svarbius Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams. Visų pirma atsižvelgiama į šiuos sumetimus:

2.Įgaliojimai priimti 19 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Išbraukta.

2.10 straipsnio 2 dalyje, 12a straipsnio 3 dalyje, 12a straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnio 1a dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Reglamentas (ES) 2019/452 panaikinamas nuo ... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Jis taikomas nuo ... [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1679 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1153 ir (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 (OL L, 2024/1679, 2024 6 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1679/oj).

Sąjungos saugumo ar viešosios tvarkos interesams ypač svarbių technologijų, medžiagų, turto, įrenginių, įrangos, tinklų, sistemų, paslaugų ir ekonominės veiklos rūšių sąrašas

a.Puslaidininkių technologijos:

–integrinių grandynų ir kitų puslaidininkių, įskaitant mikroprocesorius, grafikos procesorius, mikrovaldiklius, loginius lustus, atminties lustus, radijo dažnių lustus, fotoninius lustus, analoginius lustus, kvantinius lustus, optinius puslaidininkius, galios puslaidininkius, diskrečiuosius elementus ir jutiklius / mikrosistemas, projektavimas ir susijusių puslaidininkių intelektinės nuosavybės blokas;

–integriniams grandynams ir kitiems puslaidininkiams arba pažangiajam integravimui į korpusą projektuoti skirta elektroninių įtaisų projektavimo automatizavimo programinė įranga;

–pradinė integrinių grandynų ir kitų puslaidininkių gamyba;

–integrinių grandynų ir kitų puslaidininkių surinkimas, testavimas ir integravimas į korpusą, įskaitant pažangiąsias spausdintines plokštes ir integravimą į korpusą;

b.Dirbtinio intelekto technologijos, t. y. bet kokia technologija ar praktinė patirtis, susijusi su mašina grindžiama sistema, suprojektuota veikti įvairiais autonomijos lygiais, kuri po diegimo gali veikti prisitaikydama ir kuri, siekiant aiškių ar numanomų tikslų, iš gautos įvesties duomenų daro išvadą, kaip generuoti išvedinius, pvz., predikcijas, turinį, rekomendacijas ar sprendinius, kurie gali turėti įtakos fizinei ar virtualiai aplinkai (toliau – DI sistema), naudojamos šioms prietaikoms:

–generatyvinio DI sistemoms, mokomoms naudojant daugiau kaip 10^25 flopų (slankiojo kablelio operacijų);

–generatyvinio DI sistemoms, kurių didelė dalis mokoma naudojant biologinius ir (arba) genominius duomenis arba kurios yra suprojektuotos naudoti biotechnologijų, kosmoso ar gynybos srityse.

Išbraukta.

Išbraukta.

–saugus skaitmeninis ryšys ir junglumas, pavyzdžiui, RAN ir „Open RAN“ (Radijo prieigos tinklas), 5G ir 6G, lazerinis ir šviesos ryšys;

–kibernetinio saugumo technologijos, įskaitant kibernetinį stebėjimą, šifravimą, saugumo ir įsilaužimo prevencijos ir aptikimo sistemas, skaitmeninę ekspertizę;

h.Energetikos technologijos, paslaugos ir infrastruktūra:

–branduolinės sintezės technologijos, reaktoriai ir elektros energijos gamyba, radiologinės konversijos, sodrinimo, perdirbimo technologijos, branduolinio kuro saugojimas ir radioaktyviųjų atliekų šalinimas;

–poveikio klimatui neutralizavimo technologijos, įskaitant fotovoltinės ir saulės šiluminės energijos infrastruktūrą, taip pat sausumos ir jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos;

–Europos ir tarpvalstybiniai tinklai, įskaitant pažangiuosius tinklus ir energijos kaupimo sprendimus, baterijos, baterijų technologijos, skirtos tinklo prietaikoms, ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas.

5.Šie Sąjungos finansų sistemos ypatingos svarbos subjektai ir veiklos rūšys: