<?xml version="1.0" encoding="UTF-8" standalone="no"?><SDOCTA xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" STATUS="DEF1" xsi:noNamespaceSchemaLocation="TA.xsd"><IDENT><STRING BOLD="on">P10_TA(2025)0114</STRING></IDENT><TI><STRING BOLD="on">Peticijų komiteto svarstymai 2023 m.</STRING></TI><HIDDEN><STRING HIDDEN="on" ITALIC="on">(A10-0063/2025 - Pranešėjas: Gheorghe Falcă)</STRING></HIDDEN><TXTLST><RESOL><TI><STRING BOLD="on">2025 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Peticijų komiteto svarstymų 2023 m. (2025/2027(INI))</STRING></TI><TEXT><PREAMBLE><PRINIT><STRING ITALIC="on">Europos Parlamentas,</STRING></PRINIT><GRVISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 ir 11 straipsnius,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20, 24 ir 227 straipsnius dėl ES piliečių ir gyventojų teisės kreiptis dėl jiems susirūpinimą keliančių klausimų į Europos Parlamentą,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį dėl Europos ombudsmeno vaidmens ir funkcijų,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į jos 258 ir 260 straipsnius,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto 2025 m. kovo 21 d. baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos sujungtų antrosios ir trečiosios periodinių ataskaitų,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 233 straipsnio 7 dalį,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A10-0063/2025),</P></VISA></GRVISA><GRCONS><CONS><P><NO.P>A.</NO.P>kadangi metinės ataskaitos dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų tikslas – pateikti 2023 m. gautų peticijų analizę, apžvelgti ryšius su kitomis institucijomis ir tiksliai parodyti per 2023 m. pasiektus tikslus;</P></CONS><CONS><P><NO.P>B.</NO.P>kadangi 2023 m. Parlamentas gavo 1 452 peticijas, t. y. 16,2 proc. daugiau nei 2022 m., kai buvo pateikta 1 217 peticijų, ir 4,0 proc. daugiau nei 2021 m., kai buvo užregistruotos 1 392 peticijos; kadangi bendras gautų peticijų skaičius tebėra gerokai mažesnis, palyginus su piku, pasiektu 2013 ir 2014 m., kai Parlamentas gavo atitinkamai 2 891 ir 2 715 peticijų;</P></CONS><CONS><P><NO.P>C.</NO.P>kadangi 2023 m. Parlamento peticijų interneto portale vieną ar daugiau peticijų parėmė 26 331 naudotojas ir šis skaičius yra gerokai didesnis nei 2022 m. fiksuotas skaičius, siekęs 22 441 naudotoją (apskritai abu šie skaičiai gerokai mažesni, palyginti su 2021 m., kai užfiksuoti 209 272 rėmėjai); kadangi 2023 m. taip pat šiek tiek padidėjo patiktukų, kuriais išreiškiamas peticijų palaikymas, skaičius – iš viso fiksuoti 29 287 patiktukai (palyginti su 27 927 patiktukais 2022 m. ir 217 876 patiktukais 2021 m.);</P></CONS><CONS><P><NO.P>D.</NO.P>kadangi bendras peticijų skaičius, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, tebėra nedidelis, vadinasi, vis dar reikia dėti daugiau pastangų, kad piliečiai būtų geriau informuoti apie savo teisę pateikti peticijas ir peticijų, kaip priemonės, galimą naudą siekiant atkreipti institucijų ir valstybių narių dėmesį į klausimus, kurie daro tiesioginį poveikį piliečiams ir yra tiesiogiai su jais susiję; kadangi piliečiai, naudodamiesi teise pateikti peticijas, tikisi, kad ES institucijos sukurs pridėtinę vertę ieškant problemų sprendimo būdų;</P></CONS><CONS><P><NO.P>E.</NO.P>kadangi peticijų priimtinumo kriterijai yra nustatyti SESV 227 straipsnyje ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių 232 straipsnio 1 dalyje, kuriais vadovaujantis peticijas gali pateikti ES pilietis arba valstybėje narėje gyvenantis ar savo registruotą buveinę turintis fizinis arba juridinis asmuo, patiriantis tiesioginį ES sričiai priklausančių klausimų poveikį;</P></CONS><CONS><P><NO.P>F.</NO.P>kadangi iš 1 452 peticijų, pateiktų 2023 m., 429 buvo paskelbtos nepriimtinomis, o 13 – buvo atsiimta; kadangi atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. fiksuota didelė nepriimtinų peticijų procentinė dalis (29,55 proc.), galima tvirtinti, kad vis dar labai trūksta aiškumo dėl ES atsakomybės sričių apimties ir ribų; kadangi, siekiant sumažinti nepriimtinų peticijų skaičių, vis dar reikia imtis veiksmų, kad būtų dar aiškiau apibrėžta ES veiklos sričių apimtis;</P></CONS><CONS><P><NO.P>G.</NO.P>kadangi PETI komitetas atliko svarbų vaidmenį kovojant su Rumunijos ir Bulgarijos piliečių diskriminacija tuo metu, kol jų šalys nebuvo prisijungusios prie Šengeno erdvės; kadangi PETI komitetas labai prisidėjo propaguojant vienodą požiūrį ir šalinant nepagrįstas kliūtis, su kuriomis susidūrė tie piliečiai; kadangi viskas prasidėjo nuo peticijos Nr. 0004/2023, kurią pateikė Rumunijos pilietis Răzvan Eugen Nicolescu „Asociatia pentru Energie Curata si Combaterea Schimbarilor Climatice“ vardu, ir atitinkamos plenarinio posėdžio rezoliucijos dėl prisijungimo prie Šengeno erdvės, priimtos pagal Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį<FOOTNOTE><FIELD> OL C, C/2024/3999, 2024 7 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/3999/oj.</FIELD></FOOTNOTE>;</P></CONS><CONS><P><NO.P>H.</NO.P>kadangi teisė pateikti peticiją Parlamentui yra pagrindinė ES piliečių teisė, suteikianti piliečiams ir gyventojams atvirą, demokratinį ir skaidrų būdą tiesiogiai kreiptis į jų išrinktus atstovus; kadangi ši svarbi priemonė suteikia piliečiams galimybę aktyviai ir veiksmingai dalyvauti Sąjungos gyvenime; kadangi pateikdami peticijas ES piliečiai gali skųstis, kad ES teisės aktai nevykdomi, ir padėti nustatyti ES teisės pažeidimus;</P></CONS><CONS><P><NO.P>I.</NO.P>kadangi Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai ES piliečių renkama ES institucija; kadangi teisė pateikti Europos Parlamentui peticiją yra viena iš pagrindinių ES piliečių ir gyventojų teisių, leidžianti jiems tiesiogiai kreiptis į savo išrinktus atstovus; kadangi dėl prieinamų formatų stygiaus ir dėl to, kad nacionalinės gestų kalbos nelaikomos ES daugiakalbystės dalimi, daugelis asmenų su negalia neturi vienodų galimybių gauti informaciją ir bendrauti; kadangi Europos Parlamentas jau ilgą laiką tarptautiniu mastu pirmauja peticijų proceso tobulinimo srityje ir jo taikoma procedūra yra atviriausia, demokratiškiausia ir skaidriausia Europoje, nes suteikia galimybę peticijų pateikėjams aktyviai ir veiksmingai dalyvauti Parlamento veikloje; kadangi piliečiai, naudodamiesi teise pateikti peticiją, tikisi, kad ši ES institucija, bendradarbiaudama su Komisija ir valstybių narių valdžios institucijomis, suteiks pridėtinės vertės jų problemų sprendimui;</P></CONS><CONS><P><NO.P>J.</NO.P>kadangi peticijų pateikėjų peticijose ir komiteto posėdžiuose pateikta informacija kartu su Komisijos vertinimais ir valstybių narių bei kitų įstaigų atsakymais taip pat yra vertingas indėlis į kitų Parlamento komitetų darbą, nes priimtinos peticijos perduodamos atitinkamam komitetui prašant pateikti nuomonę ar suteikti informacijos; kadangi peticijos taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį teisėkūros procese, nes suteikia konkrečios grįžtamosios informacijos apie ES politikos poveikį ir sudaro galimybę parengti politiką, kuria būtų reaguojama į naujus poreikius;</P></CONS><CONS><P><NO.P>K.</NO.P>kadangi Peticijų komiteto veikla grindžiama peticijos pateikėjų pateikta informacija ir todėl Parlamentas turi galimybę geriau reaguoti į skundus ir susirūpinimą keliančius klausimus dėl pagrindinių ES teisių laikymosi bei dėl to, kaip valstybėse narėse laikomasi ES teisės aktų; kadangi atitinkamai peticijos suteikia naudingos informacijos apie netinkamą ES teisės taikymą ar pažeidimus, nes jos atveria galimybę įvertinti, kaip taikoma ES teisė ir kokį poveikį ji daro ES piliečių ir gyventojų teisėms; kadangi 2023 m. viena iš trijų daugiausiai visiems peticijų pateikėjams susirūpinimo kėlusių temų buvo pagrindinės teisės; kadangi vykdydamas struktūrinį dialogą su Europos Komisija Peticijų komitetas paragino Komisiją kovoti su diskriminacija Europos Sąjungoje, be kita ko, įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis užtikrinamos lygios teisės, ir stiprinti kovos su visų formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, negalios, amžiaus, religijos ar tikėjimo ir seksualinės orientacijos, priemones;</P></CONS><CONS><P><NO.P>L.</NO.P>kadangi pagal ES sutarties 17 straipsnį Komisija turėtų užtikrinti teisingą Sutarčių ir pagal jas priimtų priemonių taikymą; kadangi Komisijos strateginis požiūris sprendžiant peticijose iškeltus klausimus turi visapusiškai atitikti Sutartis, kad būtų užtikrinti veiksmingiausi tolesni su peticijomis susiję veiksmai, siekiant užtikrinti visapusišką ir savalaikę piliečių teisių, kylančių iš ES teisės, apsaugą;</P></CONS><CONS><P><NO.P>M.</NO.P>kadangi kiekviena peticija turi būti svarstoma ir nagrinėjama nuodugniai, efektyviai, nešališkai, sąžiningai ir skaidriai, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje dėl teisės į gerą administravimą nustatytų standartų; kadangi visi peticijos pateikėjai turi teisę per pagrįstą laikotarpį gauti atsakymą, kuriame būtų pateikta informacija jų gimtąja arba peticijoje vartojama kalba apie Peticijų komiteto priimtą sprendimą dėl priimtinumo ir tolesnių veiksmų, kurių imtasi; kadangi Komisijai ir valstybėms narėms laiku ir veiksmingai reaguojant į peticijose iškeltus klausimus ir, kai tinkama, pasiūlant sprendimus dėl teisių gynimo, prisidedama prie piliečių pasitikėjimo Sąjunga ir jos politika stiprinimo;</P></CONS><CONS><P><NO.P>N.</NO.P>kadangi Peticijų komitetui ypač svarbus peticijų nagrinėjimas ir viešas aptarimas komiteto posėdžiuose; kadangi peticijų pateikėjai turi teisę pristatyti savo peticijas ir dažnai išsako savo nuomonę diskusijose, taip aktyviai prisidėdami prie komiteto darbo; kadangi 2023 m. Peticijų komitetas surengė 10 komiteto posėdžių, per kuriuos buvo aptarta 191 peticija, dalyvaujant 114 peticijų pateikėjų, kurie aktyviai dalyvavo išsakydami savo nuomonę;</P></CONS><CONS><P><NO.P>O.</NO.P>kadangi 2023 m. pateiktose peticijose pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai buvo susiję su aplinka, pagrindinėmis teisėmis, asmeniniais reikalais ir teisingumu;</P></CONS><CONS><P><NO.P>P.</NO.P>kadangi tvirtindamas savo posėdžio darbotvarkę Peticijų komitetas atkreipia dėmesį į peticijas ir temas, kurios yra labai svarbios diskusijoms ES lygmeniu, ir į poreikį pagal gautas peticijas išlaikyti subalansuotą geografinę temų aprėptį;</P></CONS><CONS><P><NO.P>Q.</NO.P>kadangi 82,4 proc. 2023 m. gautų peticijų buvo pateiktos per Parlamento peticijų interneto portalą, t. y. šiek tiek daugiau nei 2022 m. (79,05 proc.), ir šie skaičiai dar kartą patvirtina, kad tai yra bene dažniausiai piliečių naudojamas kanalas peticijoms Parlamentui pateikti;</P></CONS><CONS><P><NO.P>R.</NO.P>kadangi 2023 m. vasario mėn. peticijų interneto portalas buvo perdarytas ir paleistas iš naujo, kad atitiktų dabartinius lūkesčius ir valstybių narių gyventojams būtų lengviau pasinaudoti savo teise pateikti peticijas Parlamentui; kadangi atnaujintas Peticijų portalas 2.0 buvo sklandžiai integruotas į Parlamento interneto leidybos priemonę, todėl dabar galima greičiau ir paprasčiau atnaujinti turinį ir įdiegti ir naudoti naujas funkcijas (įskaitant septynias trumpas instrukcijas, kuriose pateikiami aiškūs ir nuoseklūs nurodymai, kaip pateikti, sekti ir paremti peticijas); kadangi naujasis paieškos modulis, kuriam naudojama pritaikomos paieškos technologija, yra naudingesnis, nes veiksmingai pateikia tikslesnius rezultatus, ir dėl to naujajame portale pirmenybė teikiama tikrai į piliečius orientuotam požiūriui; kadangi 2023 m. visos peticijos buvo parengtos ir paskelbtos laiku – per kelias dienas nuo jų priėmimo – ir kadangi į visus vidaus ir išorės prašymus suteikti paramą dėl Peticijų interneto portalo naudojimo ir turinio, buvo atsakyta sėkmingai, laiku ir visomis kalbomis;</P></CONS><CONS><P><NO.P>S.</NO.P>kadangi 2023 m. Peticijų (PETI) komiteto nariai surengė keturis apsilankymus Rumunijoje informacijos rinkimo tikslu, kad išnagrinėtų rudųjų lokių populiacijos valdymą ir apsaugą bei neteisėtą medienos ruošą, į Donegalą (Airija), kad ištirtų defektų turinčių žėručio blokų naudojimą statyboje Airijoje, ir į Kataloniją (Ispanija), kad vietoje įvertintų kalbos imersijos modelį Katalonijoje. kadangi PETI komiteto nariai taip pat dalyvavo bendroje Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir PETI komiteto delegacijoje, kuri vyko į Niujorką dalyvauti 16-ojoje Asmenų su negalia teisių konvencijos šalių konferencijos sesijoje;</P></CONS><CONS><P><NO.P>T.</NO.P>kadangi, remiantis Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis, Peticijų komitetas taip pat yra atsakingas už ryšius su Europos ombudsmenu, kuris tiria skundus dėl netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose; kadangi buvusi Europos ombudsmenė Emily O’Reilly Peticijų komitetui pristatė savo 2022 m. metinę ataskaitą per 2023 m. birželio 27 d. Komiteto posėdį;</P></CONS><CONS><P><NO.P>U.</NO.P>kadangi Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui, kurio nariais taip pat yra Europos ombudsmenas, nacionaliniai ir regioniniai ombudsmenai ir panašios valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių institucijos ir kurio tikslas – skatinti keistis informacija apie ES teisę ir politiką ir dalytis geriausia patirtimi;</P></CONS></GRCONS></PREAMBLE><DISPOSITIF><ACTLST><ACTION><P><NO.P>1.</NO.P>pabrėžia esminį Peticijų komiteto vaidmenį siekiant apsaugoti ir propaguoti ES piliečių ir gyventojų teises, užtikrinant, kad būtų laiku, tinkamai ir veiksmingai nagrinėjami peticijų pateikėjų susirūpinimą keliantys klausimai ir skundai ir kad peticijų pateikėjai būtų informuojami apie veiksmus, kurių imtasi, ir pažangą, kurios pasiekta, nagrinėjant jų peticijas; primena, kad visos peticijos tvarkomos taikant atvirą, demokratinį ir skaidrų peticijų pateikimo procesą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>2.</NO.P>palankiai vertina itin svarbų Peticijų komiteto atliktą darbą nagrinėjant peticijas, susijusias su Akamo pusiasaliu – labiausiai biologine įvairove pasižyminčia Kipro teritorija, kurioje jau dešimtmečius nuolat sistemingai pažeidžiama Buveinių direktyva<FOOTNOTE><FIELD> 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1992/43/oj).</FIELD></FOOTNOTE> ir Paukščių direktyva<FOOTNOTE><FIELD> 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/147/oj).</FIELD></FOOTNOTE>, apskritai nėra veiksmingų ir teisiškai privalomų šios teritorijos apsaugos priemonių, o naujausi Kipro kompetentingų valdžios institucijų pateikti planai turėjo pražūtingą poveikį labai trapioms natūralioms Akamo ekosistemoms, pažeidžiant ES aplinkos teisės aktus; pabrėžia, kad, atsižvelgdama į Peticijų komitete šiuo klausimu nuveiktą darbą, 2024 m. kovo 13 d. Komisija nusprendė perduoti Kipro bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl to, kad Kipro valdžios institucijos nesilaikė Buveinių direktyvos; apgailestauja dėl to, kad praėjus beveik metams po to sprendimo Komisija nepateikė Teismui jokios bylos, taigi oficialiai nepradėjo teismo proceso;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>3.</NO.P>atkreipia dėmesį į pagrindinį darbą, kurį atliko Peticijų komitetas darbuotojų teisių apsaugos nuo diskriminacijos ir piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis Italijos viešajame sektoriuje klausimu; palankiai vertina tai, kad Komisija tinkamai atsižvelgė į peticijos pateikėjų pateiktus labai patikimus teisinius dokumentus, kurie buvo kruopščiai įvertinti įvairiuose Peticijų komiteto posėdžiuose, ir nusprendė perduoti Italijos bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl to, kad ji nenutraukė piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis ir diskriminacinių darbo sąlygų, taip pažeisdama Tarybos direktyvą 1999/70/EB;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>4.</NO.P>giria PETI komitetą už tai, kad apsvarstė peticiją Nr. 1168/2023, kurią pateikė Mihai Igna asociacijos „Together We Bring Prosperity“ vardu ir kurioje raginama grąžinti šiuo metu Rusijoje laikomas Rumunijos nacionalines vertybes ir istorinius archyvus; pabrėžia didelę istorinę šių diskusijų svarbą visoms valstybėms narėms, kurios istorijos bėgyje patyrė Rusijos plėšimo veiksmus, ypač vykstant karui Ukrainoje, nes jose pabrėžiami platesni iššūkiai, susiję su kultūros išsaugojimu ir nacionalinio paveldo apsauga geopolitinio konflikto metu; pabrėžia, kad PETI komiteto dalyvavimas sprendžiant šį klausimą rodo jo įsipareigojimą apsaugoti ES piliečių ir valstybių narių teises, apsaugoti Rumunijos istorijos paveldą ir remti jos teisėtus reikalavimus tarptautinėje arenoje; primena, kad dėl to plenarinės sesijos metu buvo pateikta rezoliucija dėl Rumunijos nacionalinių vertybių, kurias neteisėtai pasisavino Rusija, grąžinimo<FOOTNOTE><FIELD> OL C, C/2024/6559, 2024 11 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6559/oj.</FIELD></FOOTNOTE>;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>5.</NO.P>pakartoja, kad svarbu nuolat tęsti viešus debatus ES veiklos sričių klausimais, siekiant užtikrinti, kad piliečiai būtų tinkamai informuojami apie Sąjungos kompetencijos sritis ir skirtingus sprendimų priėmimo lygmenis; ragina, bendradarbiaujant su nacionaliniais ir regioniniais ombudsmenais, NVO ir švietimo įstaigomis, ES mastu be papildomų išlaidų (t. y. pasinaudojant dabartiniais Europos Parlamento ryšių palaikymo biurų ištekliais) visomis oficialiosiomis ES kalbomis vykdyti didelę struktūrizuotą informavimo ir komunikacijos kampaniją, kuria būtų siekiama didinti visų valstybių narių piliečių informuotumą apie teisę pateikti peticiją ir kuri visų pirma būtų skirta kaimo ir nepalankioje padėtyje esančioms bendruomenėms ir marginalizuotoms grupėms ir atokių salų bei regionų gyventojams; siūlo plėsti informavimo pastangas be papildomų išlaidų pasitelkiant socialinę žiniasklaidą ir vietos bendruomenės renginius; atkreipia dėmesį, kad reikalingas platesnis visuomenės informuotumas ir reikia rengti platesnės apimties informuotumo didinimo kampanijas, aktyviai naudojantis ryšių paslaugomis, siekiant padėti piliečiams daugiau sužinoti apie savo teisę pateikti peticijas, taip pat apie ES atsakomybės sritis ir Peticijų komiteto kompetenciją, kad sumažėtų nepriimtinų peticijų skaičius ir piliečiai būtų labiau įtraukti į sprendimų priėmimo procesą; rekomenduoja gerinti peticijų portalo skaitmeninį prieinamumą, įskaitant jo pritaikymą asmenims su negalia ir kokybiškesnį vertimą į visas oficialiąsias ES kalbas; rekomenduoja išnagrinėti turimų IT priemonių potencialą siekiant teikti didesnę pagalbą piliečiams portale, be kita ko, nukreipiant juos prie atitinkamų skundų nagrinėjimo mechanizmų;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>6.</NO.P>primena, kad Peticijų komitetas, į kurį gali kreiptis visų 27 valstybių narių piliečiai klausimais, patenkančiais į ES sutarčių ir ES teisės taikymo sritį, turi europinį aspektą; mano, kad Komitetui tenka ypatinga atsakomybė palaikyti šį europinį aspektą ir parodyti piliečiams Europos vienybės ir integracijos pridėtinę vertę; pabrėžia, kad europinis aspektas turi būti grindžiamas solidarumu, socialinių ir ekonominių teisių skatinimu, mažumų kalbų ir kultūrų apsauga ir aktyvia kova su klimato kaita;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>7.</NO.P>atkreipia dėmesį į tai, kad peticijos yra unikali galimybė Parlamentui ir kitoms ES institucijoms užmegzti tiesioginį ryšį su ES piliečiais ir palaikyti nuolatinį dialogą su jais, ypač tais atvejais, kai jie nukenčia dėl netinkamai taikomų arba pažeidžiamų ES teisės nuostatų; pabrėžia, kad būtinas tvirtesnis ES institucijų bendradarbiavimas su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis dėl tyrimų, susijusių su ES teisės įgyvendinimu ir atitiktimi jos nuostatoms; mano, kad toks bendradarbiavimas yra itin svarbus aptariant ir sprendžiant piliečių susirūpinimą keliančius klausimus dėl ES teisės taikymo ir padeda stiprinti Sąjungos demokratinį legitimumą bei atskaitomybę; todėl ragina valstybių narių atstovus aktyviau dalyvauti komiteto posėdžiuose ir laiku bei išsamiai atsakyti į Peticijų komiteto nacionalinėms institucijoms siunčiamus prašymus paaiškinti arba suteikti informaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 metais padaugėjo peticijų, kuriose keliama struktūrinių skirtumų, be kita ko, susijusių su gyventojų grupių darbo užmokesčiu ir pensinėmis pajamomis, problema; ragina šiuos susirūpinimą keliančius klausimus sistemingai analizuoti ir spręsti imantis koordinuotų veiksmų su atitinkamais komitetais ir Komisija; be to, ragina užtikrinti didesnę apsaugą ir paramą asmenims, kurie patiria piktnaudžiavimą ar atskirtį ir kurie susiduria su kliūtimis siekdami pasinaudoti tinkamais paramos mechanizmais ir teise kreiptis į teismą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>8.</NO.P>primena, kad peticijos labai prisideda prie Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmens įgyvendinimo, nes piliečiams suteikiama papildoma priemonė pranešti apie įtariamus ES teisės pažeidimus; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti sėkmingą peticijų nagrinėjimą labai svarbu, kad Peticijų komitetas ir Komisija konstruktyviai bendradarbiautų, jai laiku pateikiant išsamius atsakymus, kurie būtų grindžiami išsamiu peticijose iškeltų klausimų nagrinėjimu;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>9.</NO.P>dar kartą ragina Komisiją pateikti teisinius išaiškinimus dėl pagrindinių kriterijų, kuriais grindžiamas jos strateginis požiūris į ES teisės vykdymo užtikrinimą, nuolat teikti Peticijų komitetui naujausią informaciją apie pažeidimų nagrinėjimo procedūrų eigą ir užtikrinti, kad Peticijų komitetas galėtų susipažinti su visais atitinkamais dokumentais apie „EU Pilot“ ir pažeidimų nagrinėjimo procedūras, taip pat teisėkūros iniciatyvas, kurios buvo pradėtos remiantis gautomis peticijomis; laikosi nuomonės, kad didesnis skaidrumas ir nuolat teikiama grįžtamoji informacija apie tai, kaip Komisija tvarko vykdomas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, būtų naudingi veiksniai Komitetui vykdant tolesnius veiksmus, susijusius su nebaigtomis nagrinėti peticijomis; palankiai vertina naujausią Komisijos iniciatyvą įtraukti peticijas į Komisijos pažeidimų registro paieškos sistemą; pabrėžia, kad svarbu, jog Komisija laiku atliktų su peticijomis susijusius tyrimus, atkreipdama dėmesį į teisių pažeidimus, darančius poveikį dideliam skaičiui ES piliečių ir gyventojų, ir, kai tinkama, konsultuotųsi su atitinkamu nacionaliniu ombudsmenu; reiškia susirūpinimą dėl to, kaip Komisija vykdo kai kurias prieš valstybes nares pradėtas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, įskaitant procedūras, susijusias su daugelyje peticijų iškeltais klausimais; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, kad ji pradėtų valdyti pažeidimų nagrinėjimo procedūras skaidriau ir efektyviau, nes piliečiai šias procedūras gali suvokti kaip neskaidrias;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>10.</NO.P>ragina Komisiją įvertinti, ar nacionalinės valdžios institucijos imasi reikiamų priemonių reaguoti į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus, išreikštus jų peticijose dėl atvejų, kai nesilaikoma ES teisės aktų, ir prireikus pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras; pabrėžia, kad labai svarbu, jog Komisija laiku imtųsi aktyvių veiksmų ES teisės pažeidimų atvejais, kad tokie pažeidimai, kurie galėtų pakenkti piliečių pasitikėjimui ES institucijomis, netaptų sistemiški;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>11.</NO.P>primena, kad saviraiškos laisvė yra esminis Europos demokratijos ramstis; smerkia bet kokį bandymą cenzūruoti, marginalizuoti ar bauginti piliečius arba jų išrinktus atstovus dėl jų politinių pažiūrų; taip pat pabrėžia, kad rinkimų rezultatų paisymas nacionaliniu ir Europos lygmenimis yra labai svarbus siekiant išsaugoti piliečių pasitikėjimą demokratiniu procesu;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>12.</NO.P>atkreipia dėmesį, kad, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias nagrinėti tas peticijas, į kurias turi skubiai atsakyti ir reaguoti nacionalinės valdžios institucijos, būtina glaudžiau ir aktyviau bendradarbiauti valstybėms narėms ir Komisijai; primena, kad vėluojantys valstybių narių atsakymai gali turėti įtakos tam, kad būtų laiku išspręsti piliečių iškelti klausimai, ir gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos teisės pažeidimų sprendimui; pažymi, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, jog į peticijas būtų atsakyta per nustatytą trijų mėnesių terminą; pabrėžia, kad geresnis koordinavimas ir dialogas padėtų veiksmingiau spręsti piliečiams rūpimus klausimus, užkirstų kelią nereikalingam vilkinimui ir padidintų peticijų proceso veiksmingumą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>13.</NO.P>su susirūpinimu pažymi, kad atitinkamos švietimo institucijos dar nėra visapusiškai įgyvendinusios Peticijų komiteto 2024 m. kovo 19 d. pranešime po komandiruotės į Kataloniją pateiktų rekomendacijų, visų pirma susijusių su visų besimokančiųjų ir jų šeimų kalbinių teisių apsauga; labai apgailestauja dėl įtampos, su kuria susidūrė Komiteto nariai 2023 m. gruodžio 18–20 d. vizito į Barseloną metu, ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus vesti pagarbų dialogą ir bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad demokratinės institucijos galėtų vykdyti savo įgaliojimus išlaikydami abipusę pagarbą ir tarpusavio supratimą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>14.</NO.P>	griežtai smerkia persekiojimą ir priekabiavimą, kuriuos patyrė oficialūs Peticijų komiteto delegacijos nariai 2023 m. gruodžio 18–20 d. apsilankymo informacijos rinkimo tikslu Barselonoje metu, siekdami vietoje įvertinti kalbos imersijos modelį Katalonijoje, jo poveikį šeimoms, persikeliančioms į šią autonominę sritį ir joje gyvenančioms, taip pat daugiakalbystei, nediskriminavimui ir teisinės valstybės principui;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>15.</NO.P>apgailestauja, kad kompetentingos regiono švietimo institucijos neįgyvendino Peticijų komiteto 2024 m. kovo 19 d. pranešime po misijos pateiktų rekomendacijų, kuriomis siekiama apsaugoti studentų ir jų šeimų kalbines teises;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>16.</NO.P>primena, kad e. peticijų duomenų bazė yra labai svarbi vidaus priemonė, sudaranti galimybes Peticijų komiteto nariams gauti visą reikiamą informaciją, kad jie galėtų stebėti kiekvienos peticijos nagrinėjimo eigą ir priimti pagrįstus sprendimus dėl peticijų nagrinėjimo; primena, kad e. peticijų duomenų bazė taip pat atlieka svarbų vaidmenį bendraujant su peticijų pateikėjais;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>17.</NO.P>primena Komisijos įsipareigojimą kartu su Parlamentu sukurti tarpinstitucinę informacinių technologijų priemonę, kurią taikant būtų dalijamasi informacija ir dokumentais, susijusiais su visais tolesniais veiksmais, kurių imamasi dėl peticijų, kaip antai pažeidimų nagrinėjimo procedūros, pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar nacionalinių institucijų atsakymai, taip didinant peticijų nagrinėjimo skaidrumą ir veiksmingumą, o žvelgiant iš platesnės perspektyvos – prisidedant prie piliečių pasitikėjimo ES institucijomis ir Europos projektu didinimo;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>18.</NO.P>primena, kad, siekiant išsamiai išnagrinėti peticijas, itin svarbu bendradarbiauti su kitais Parlamento komitetais, ypatingą dėmesį skiriant peticijoms dėl lyčių lygybės, šeimos įvairovės, aplinkosauginio teisingumo ir mažumų kalbinių teisių; pažymi, kad 2023 m. kitiems komitetams buvo išsiųsti 34 prašymai pateikti nuomonę (dėl 31 peticijos) ir 223 prašymai pateikti informaciją; pažymi, kad į 34 prašymus pateikti nuomonę iki 2023 m. pabaigos buvo gauti tik 25 atsakymai (14 atvejų buvo pateikta nuomonė, 10 atvejų komitetas nusprendė nerengti nuomonės ir keturiais atvejais nebuvo informuota apie jokį oficialų sprendimą); primena, kad peticijų pateikėjai informuojami apie sprendimus prašyti kitų komitetų pateikti nuomonę dėl nagrinėjamų peticijų; pabrėžia, kad Parlamento komitetai turėtų aktyviau dalyvauti peticijų nagrinėjime teikdami savo praktinę patirtį, kad Parlamentas galėtų greičiau ir visapusiškiau reaguoti į piliečių susirūpinimą keliančius klausimus;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>19.</NO.P>mano, kad peticijų tinklas yra naudinga priemonė siekiant, kad dėl peticijų būtų imtasi tolesnių veiksmų Parlamento darbe ir teisėkūros srityje; tiki, kad labai svarbu nuolat rengti peticijų tinklo posėdžius siekiant užtikrinti didesnį Peticijų komiteto veiklos matomumą, geresnį supratimą apie jo darbą ir misiją bei stiprinti bendradarbiavimą su kitais Parlamento komitetais;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>20.</NO.P>pabrėžia, kad Peticijų komitetas pareiškė savo poziciją svarbiais peticijose iškeltais klausimais priimdamas savo ataskaitą dėl Peticijų komiteto svarstymų 2022 m. rezultatų<FOOTNOTE><FIELD> 2023 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl Peticijų komiteto 2022 metų svarstymų rezultatų (OL C, C/2024/4220, 2024 7 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4220/oj).</FIELD></FOOTNOTE>;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>21.</NO.P>pabrėžia, kad, palyginti su 2022 m., pateikta šiek tiek mažiau peticijų išorės santykių klausimais; pažymi, kad tai, visų pirma sumažėjusį peticijų dėl karo Ukrainoje skaičių ir labai padidėjusį peticijų, susijusių su naujais konfliktais Artimuosiuose Rytuose, skaičių, galėjo lemti naujos geopolitinės aplinkybės 2023 m.; pažymi, kad, neskaitant kitų klausimų, Peticijų komitetas atsižvelgė į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus dėl sankcijų, konfliktų sprendimo, vizų politikos, ES šalių kandidačių pažangos, įtraukdamas į savo darbotvarkę keletą peticijų, visų pirma susijusių su klausimais dėl pabėgėlių, ypač vaikų, padėties, ir dėl Venesuelos pabėgėlių padėties Europos Sąjungoje; pripažįsta komitetų, kurie jau aktyviai sprendžia šiuos klausimus, pastangas ir pabrėžia, kad Užsienio reikalų komitetas ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas savo svarstymuose turėtų atsižvelgti į šias peticijas;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>22.</NO.P>atkreipia dėmesį, kad sveikata, kuri 2022 m. buvo viena iš pagrindinių peticijų pateikėjų susirūpinimą keliančių sričių, išliko svarbi ir 2023 m.; visų pirma pažymi, kad Peticijų komitetas išnagrinėjo ir aptarė peticijas dėl draudimo naudoti chemines medžiagas ir sunkiuosius metalus vaikų žaisluose, dėl paramos sveikoms ir aplinkai palankioms maisto sistemoms ir gyvenimo būdui ir dėl ES reglamentų dėl pridėtinio cukraus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose įgyvendinimo;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>23.</NO.P>atkreipia dėmesį į tai, kad pateikta ir aptarta daug peticijų, susijusių su piliečių susirūpinimu dėl tarp kai kurių valstybių narių iš naujo įvestų patikrinimų kertant sieną, kuriose atkreipiamas dėmesys į probleminį laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje ribojimą ir kitus aspektus, pvz., Šengeno erdvės plėtros privalumus ir trūkumus; primena, kad valstybės narės gali atnaujinti sienų kontrolę<FOOTNOTE><FIELD> 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso 25–30 straipsniai (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/399/oj).</FIELD></FOOTNOTE> iškilus didelei grėsmei valstybės narės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui arba esant išskirtinėms aplinkybėms, kai kyla grėsmė bendram Šengeno erdvės veikimui; palankiai vertina svarbų Peticijų komiteto atliktą vaidmenį, visų pirma įvairias jo vykdytas veiklas, 2023 m. birželio 27 d. komitete priimtą trumpą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl prisijungimo prie Šengeno erdvės ir susijusią Parlamento rezoliuciją siekiant tvirtai remti Šengeno erdvės plėtrą į ją įtraukiant Rumuniją ir Bulgariją ir 2023 m. liepos 18 d. surengtą viešąjį klausymą dėl Šengeno sienų kartu su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu; palankiai vertina vieningą Tarybos sprendimą, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. abi šios šalys taptų visavertėmis Šengeno erdvės narėmis ir galėtų visapusiškai naudotis pagrindinėmis ES bendrosios rinkos laisvėmis; pabrėžia, kad draudimas valstybėms narėms prisijungti prie Šengeno erdvės nepaisant to, kad jos atitinka visus būtinus reikalavimus, buvo diskriminacinis sprendimas, kuris neturėjo teisinio pagrindo ir stipriai paveikė daugelį ES piliečių;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>24.</NO.P>	atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. antrąjį pusmetį staiga padaugėjo ispaniškų peticijų dėl pavojų teisinei valstybei Ispanijoje, o tai buvo susiję su Ispanijos vyriausybės siekiu priimti amnestijos įstatymą, prieštaraujantį konstitucinei ir ES teisei; apgailestauja dėl Ispanijos vyriausybės išpuolių prieš teisinę valstybę ir valdžių padalijimą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>25.</NO.P>pabrėžia Peticijų komiteto darbą, susijusį su peticijomis dėl bendrų taisyklių siekiant vieno rankinio bagažo matmenų standarto, pabrėždamas piliečių susirūpinimą dėl nepatogumų ir diskomforto, kylančių dėl oro linijų taikomų skirtingų taisyklių dėl rankinio bagažo ir dėl atitinkamų papildomų išlaidų; pabrėžia savo raginimą laikytis susijusio Europos Teisingumo Teismo sprendimo peržiūrint ES oro susisiekimo paslaugų teisės aktus; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į 2023 m. rugsėjo 20 d. Peticijų komiteto priimtą glaustą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl standartizuotų rankinio bagažo matmenų ir atitinkamą 2023 m. spalio 4 d. Europos Parlamente vienu balsavimu priimtą rezoliuciją; palankiai vertina tai, kad 2023 m. lapkričio mėn. Komisija pateikė keleivių teisių sistemos peržiūrą ir keletą pasiūlymų, kuriais siekiama pagerinti keleivių patirtį, įskaitant reikalavimą taikyti ribotą bendrų dydžių ir svorių skaičių, kad būtų mažiau painiavos; apgailestaudamas pažymi, kad asmenys su negalia keliaudami vis dar susiduria su pernelyg daug kliūčių, ypač keliaudami daugiarūšiu transportu; apgailestauja, kad daugelio valstybių narių viešojo transporto sistemos taip pat neatitinka Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos reikalavimų;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>26.</NO.P>pažymi, kad 2023 m. didelį susirūpinimą peticijų pateikėjams toliau kėlė aplinkos problemos: aplinkos klausimais buvo pateikta daugiau nei 21 proc. peticijų; apgailestauja, kad kai kuriose iš šių peticijų teigiama, kad valstybės narės netinkamai įgyvendina ES teisės aktus, o kai kurioms valstybėms narėms jau taikomos pažeidimo nagrinėjimo procedūros dėl ES aplinkos teisės aktų pažeidimo; pažymi, kad daugelyje peticijų aprašomi skundai dėl oro kokybės, triukšmo taršos, atliekų tvarkymo ir (arba) apdorojimo, natūralių ekosistemų būklės blogėjimo ir Buveinių direktyvos pažeidimų įvairiose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į 2023 m. gegužės 24 d. organizuotą viešąjį klausimą dėl Buveinių direktyvos įgyvendinimo būklės; pažymi, kad Peticijų komitetas 2023 m. toliau tęsė darbą dėl klimato kaitos poveikio įvairiose, ne tik aplinkosaugos, bet ir žemės naudojimo srityse, įtraukdamas į darbotvarkę keletą šiomis temomis gautų peticijų; atkreipia dėmesį į 2023 m. kovo 22 d. surengtą praktinį seminarą dėl klimato kaitos poveikio socialinei apsaugai ir pažeidžiamiausioms grupėms bei į 2023 m. liepos 18 d. pristatytą tyrimą dėl kompensacijų nukentėjusiems nuo nelaimių dėl klimato kaitos;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>27.</NO.P>atkreipia dėmesį į 2023 m. sausio 25 d. Peticijų komiteto surengtą praktinį seminarą dėl vaistų kainų nustatymo ir kompensavimo skaidrumo, kuriame aptartas skaidrumas pacientų ir vartotojų, vaistų gamintojų ir akademinių tyrimų požiūriu; pažymi, kad diskusijose daugiausia dėmesio skirta įmonių patiriamoms mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms, taip pat prieinamai informacijai apie už vaistus mokamas kainas, pabrėžiant skaidrumo šiais klausimais svarbą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>28.</NO.P>pabrėžia, kad svarbu patenkinti ES piliečių lūkesčius dėl aplinkos apsaugos, ir primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti tinkamą ES aplinkos ir ypač neteisėtos medienos ruošos sričių teisės aktų įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į peticijas aplinkosaugos klausimais, rodančias didėjantį visuomenės susirūpinimą dėl klimato kaitos padarinių, todėl Komisija ir valstybės narės turi nuosekliai užtikrinti galiojančių ES aplinkos teisės aktų vykdymą; pabrėžia, kad patenkinti ES piliečių lūkesčius dėl aplinkos apsaugos turėtų būti taip pat svarbu kaip ir atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės ekonomines realijas; pabrėžia, kad perteklinis reglamentavimas daro neigiamą poveikį besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims; todėl akcentuoja, kad kiekvienai valstybei narei turėtų būti leidžiama priimti sprendimus dėl savo pertvarkos proceso ir kad aplinkos teisės aktai neturėtų trukdyti ekonominiam konkurencingumui;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>29.</NO.P>	pripažįsta teigiamą 2023 m. gegužės 15–18 d. apsilankymo informacijos rinkimo tikslu Rumunijoje poveikį rudųjų lokių populiacijos valdymui ir apsaugai; tačiau apgailestaudamas pažymi, kad vis dar yra pernelyg daug rudųjų lokių sukeliamų nelaimingų atsitikimų, dėl kurių miršta žmonės arba gyvuliai, todėl būtina tolesnė stebėsena ir bendradarbiavimas su nacionalinėmis valdžios institucijomis; pabrėžia, kad žmonių gyvybių apsauga ir saugumas visada turėtų būti prioritetas;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>30.</NO.P>	pabrėžia apsilankymo informacijos rinkimo tikslu Rumunijoje išvadą, kad reikia užtikrinti pusiausvyrą tarp laukinės gamtos apsaugos ir piliečių saugumo; pabrėžia, kad kiekvienai valstybei narei turėtų būti leidžiama imtis priemonių, įskaitant rūšių populiacijos kontrolę, siekiant užkirsti kelią grėsmei jos piliečių gyvybei ir nuosavybei;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>31.</NO.P>akcentuoja Peticijų komiteto įsipareigojimą apsaugoti asmenų su negalia teises; primena 2023 m. lapkričio 29 d. Peticijų komiteto surengtą kasmetinį praktinį seminarą dėl asmenų su negalia teisių; primena, kad pirmoji jo dalis visų pirma buvo apie tai, kaip asmenims su negalia sekėsi įveikti pastarųjų krizių (energijos kainų, karo, didelės infliacijos) iššūkius ir kaip ES priemonės jiems padėjo įveikti šias kliūtis, o antroje dalyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas klausimui, kaip Europos institucijos sukūrė įtraukų bendravimą su piliečiais su negalia; taip pat šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad 2023 m. lapkričio 29 d. komitetas priėmė laiško forma išdėstytą nuomonę dėl Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės sukūrimo; pabrėžia, kad atsakomybė už asmenų su negalia galimybes gauti socialines išmokas tenka valstybėms ir socialinio koordinavimo sistemoms ir kad ginčai taip pat turėtų būti sprendžiami naudojantis esamais teisminiais mechanizmais ir jų laikantis, ir pagal jų kompetenciją taikant įpareigojimą išnaudoti teisių gynimo priemones, o ne tiesiogiai įsikišant Komisijai, laikantis subsidiarumo principo;  atsižvelgdamas į tai, taip pat pabrėžia, kad būtina visapusiškai ir nuosekliai perkelti Europos prieinamumo aktą į nacionalinę teisę, ir ragina valstybes nares toliau nebevilkinti, nes tai pažeidžia asmenų su negalia teises; primena, kad Europos prieinamumo akto tikslas yra pagerinti bent 87 mln. asmenų su negalia gyvenimą, sudarant jiems palankesnes sąlygas naudotis, be kita ko, viešuoju transportu, bankininkystės paslaugomis, kompiuteriais, televizoriais, e. knygomis ir internetinėmis parduotuvėmis;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>32.</NO.P>akcentuoja svarbų Peticijų komiteto indėlį į asmenų su negalia teisių apsaugą, kurį atskleidžia ne vienos peticijos šia jautria tema nagrinėjimas; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta Parlamento tarnybų pastangas ir pažymi, kad reikia rasti ne tik geriausią techninį, bet ir labiausiai kurtiems piliečiams prieinamą sprendimą, kad su jais būtų galima bendrauti jų gimtosiomis nacionalinėmis gestų kalbomis; prašo, glaudžiai bendradarbiaujant su Konstitucinių reikalų (AFCO) komitetu, iš dalies pakeisti Darbo tvarkos taisykles, kad būtų atsisakyta privalomos tik rašytinės komunikacijos su piliečiais, kurie yra gestų kalbos vartotojai, kurtieji ar neprigirdintieji, kad jie, pačių prašymu, galėtų vartoti savo gestų kalbą vykstant procedūrai; taip pat šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad 2023 m. lapkričio 29 d. komitetas priėmė laiško forma išdėstytą nuomonę dėl Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės sukūrimo;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>33.</NO.P>be to, pabrėžia ypatingą apsaugos vaidmenį, kurį Peticijų komitetas dėl savo gebėjimo išklausyti peticijas atlieka Europos Sąjungoje, kalbant apie JT asmenų su negalia teisių konvenciją, ir atkreipia dėmesį į svarbų komiteto vykdomą darbą nagrinėjant peticijas dėl su negalia susijusių klausimų; nors ir pažymi, kad 2023 m. peticijų dėl negalios skaičius šiek tiek sumažėjo, palyginti su 2022 m., vis dėlto pabrėžia, kad šis skaičius yra beveik dvigubai didesnis nei 2021 m.; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniais iššūkiais, su kuriais susiduria asmenys su negalia, išlieka diskriminacija, galimybė naudotis viešuoju transportu ir užimtumas, ir pabrėžia, kad komitetas ypatingą dėmesį skyrė prašymui, kad Europos asmenų su negalia statute būtų pripažintos autistiškų asmenų teisės; palankiai vertina tai, kad priimtas trumpas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl autistiškų asmenų teisių suderinimo, pabrėžiant poreikį gerinti jų galimybes gauti diagnozę, sveikatos priežiūrą, išsilavinimą, darbo vietą, prieinamas tinkamas sąlygas, veiksnumą ir visą gyvenimą trunkančią paramą bendruomenėje, be kita ko, kultūroje ir sporte; be to, atkreipia dėmesį į konkretų Peticijų komiteto vaidmenį užtikrinant vaikų ir jų tėvų teises ir pripažįsta, kad gauta daug peticijų dėl vaikų teisių, kurioms reikia ypatingo dėmesio ir veiksmų; atsižvelgdamas į tai, primena ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas, ypač jos 24 straipsnį dėl vaiko teisių, kad kiekvienas vaikas turi galėti palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, nebent tai prieštarautų vaiko interesams; taip pat pakartoja, kad autistiškų vaikų turinčios šeimos susiduria su rizika gauti pasiūlymų dėl neįrodytų, potencialiai žalingų ir neteisėtų gydymo būdų ir intervencijų, kurios vaikams gali sukelti rimtą fizinę žalą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>34.</NO.P>primena, kad santykiai su Europos ombudsmenu yra viena iš Parlamento darbo tvarkos taisyklėse Peticijų komitetui pavestų atsakomybės sričių; palankiai vertina konstruktyvų Parlamento bendradarbiavimą su Europos ombudsmenu, su kuriuo Peticijų komitetas siekia bendrų tikslų užtikrinti ES institucijų skaidrumą, profesionalumą ir sąžiningumą ES piliečių atžvilgiu, taip pat užtikrinti jo dalyvavimą Europos ombudsmenų tinkle; pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą su Europos ombudsmenu, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai, nešališkai ir skaidriai reaguojama į piliečių skundus dėl netinkamo administravimo ES institucijose;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>35.</NO.P>	pabrėžia, kad Peticijų komitetas atliko itin svarbų darbą darbuotojų teisių apsaugos srityje; pabrėžia, kad po kelių šioje srityje gautų peticijų imtasi tolesnių veiksmų, pvz., diskutuota dėl terminuotų darbo sutarčių ir dėl Europos piliečių iniciatyvos, virtusios peticija „Geri drabužiai, teisingas darbo užmokestis“, kurioje akcentuota žalinga pasaulio drabužių ir avalynės pramonės darbuotojų padėtis, pateiktas Parlamento klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, dėl mokytojų darbo sąlygų Europos Sąjungoje, taip pat paremtas šiuo klausimu gauta peticija; pakartoja, kad svarbu užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas ir didesnę darbuotojų apsaugą ES, ir ragina valstybes nares bei Komisiją veiksmingai spręsti peticijose, susijusiose su darbo teisėmis ir profesinėmis sąjungomis, iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus;<STRING BOLD="on"><STRING ITALIC="on"> </STRING></STRING></P></ACTION><ACTION><P><NO.P>36.</NO.P>	primena Europos Parlamento tyrimą dėl benamystės ES, kurį užsakė Peticijų komitetas ir kuris buvo pristatytas 2023 m. lapkričio mėn. posėdyje; pažymi, kad šiuo tyrimu svariai prisidėta sprendžiant šį neatidėliotiną socialinį ir ekonominį iššūkį, atspindintį vieną iš sunkiausių visuomenės atskirties formų – jame pabrėžta, jog reikia keisti viešąją politiką siekiant visų pirma užkirsti kelią benamystei, be kita ko, suteikiant saugų ir įperkamą būstą; būste negali būti laikomas benamystės sprendimu, nes teisė į nuosavybę įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų ieškoti realių sprendimų, o ne skatinti neteisėtą apsigyvenimą būste, nes būsto politika priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>37.</NO.P>pripažįsta, kad visus metus Europos ombudsmenas reguliariai prisideda prie Peticijų komiteto darbo; yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros turi imtis nuoseklių ir veiksmingų tolesnių veiksmų, atsižvelgdamos į Ombudsmeno rekomendacijas;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>38.</NO.P>pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyvos (EPI) yra svarbi aktyvaus pilietiškumo ir visuomenės dalyvavimo priemonė; palankiai vertina tai, kad kai kuriuose posėdžiuose buvo aptartos nesėkmingos Europos piliečių iniciatyvos, kurios atitinkamai kai kuriais atvejais buvo performuluotos kaip peticijos, kad piliečiai turėtų galimybę pateikti savo idėjas ir konstruktyviai jas aptarti, kartu stiprinant jų dalyvavimą ES demokratiniuose procesuose; atkreipia dėmesį į tai, jog 2023 m. Komisija užregistravo nemažai naujų Europos piliečių iniciatyvų, o tai rodo, kad piliečiai naudojasi galimybe, kurią suteikia dalyvaujamosios priemonės, kad tartų savo žodį per politikos ir teisėkūros procesus; ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su piliečiais ir imtis tinkamų veiksmų, susijusių su sėkmingomis Europos piliečių iniciatyvomis; palankiai vertina svarbias pastangas kartu su kitais komitetais surengti keturis viešuosius klausymus dėl sėkmingų Europos piliečių inciatyvų, per kuriuos organizatoriai galėjo pristatyti iniciatyvos tikslus ir bendradarbiauti su Europos Parlamento nariais bei Europos Komisijos atstovais; pabrėžia, kad Komisijos įsipareigojimas reaguoti į galiojančias Europos piliečių iniciatyvas yra itin svarbus siekiant išlaikyti piliečių pasitikėjimą Europos piliečių iniciatyva kaip svarbiausia dalyvaujamosios demokratijos priemone;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>39.</NO.P>	primygtinai ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į priimtas Parlamento rezoliucijas dėl Europos piliečių iniciatyvų ir stiprinti savo bendradarbiavimą su piliečiais, visų pirma užtikrinant tinkamus ir veiksmingus tolesnius veiksmus, susijusius su sėkmingomis Europos piliečių iniciatyvomis, taip stiprinant demokratinį procesą ir užtikrinant, kad formuojant ES politiką būtų tinkamai atsižvelgiama į piliečių nuomonę;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>40.</NO.P>pabrėžia, kad Peticijų interneto portalas yra nepaprastai svarbi priemonė sklandžiam, veiksmingam ir skaidriam peticijų procesui užtikrinti; šiuo požiūriu palankiai vertina duomenų apsaugos ir saugumo funkcijų patobulinimus, dėl kurių portalas tapo patogesnis ir saugesnis piliečiams; pabrėžia, kad būtina toliau stengtis, kad šis portalas būtų prieinamesnis, be kita ko, naudojantiems gestų kalbą ir asmenims su negalia; pažymi, kad Peticijų interneto portalas yra viena iš labiausiai lankomų Europos Parlamento interneto svetainių, todėl tai yra pirmasis kontaktinis punktas bandant susisiekti su Europos Parlamentu;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>41.</NO.P>	primena, kad Peticijų komitetas, į kurį gali kreiptis visų 27 valstybių narių piliečiai klausimais, patenkančiais į Sąjungos veiklos sritį, turi europinį aspektą; mano, kad komitetui tenka ypatinga atsakomybė puoselėti šį europinį aspektą ir parodyti Europos vienybės ir integracijos pridėtinę vertę piliečiams bei toliau spręsti klausimus, susijusius su ES teisės pažeidimais, taip pat esamų ES teisės aktų nuostatų spragomis ir trūkumais; mano, kad laiku išvengus peticijų, pasižyminčių aiškia nacionaline kompetencija, ir, kai tinkama, pateikus išsamius paaiškinimus ir nurodymus dėl alternatyvių veiksmų krypčių, būtų galima prisidėti prie konstruktyvaus požiūrio ir aktyvesnio piliečių dalyvavimo; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Europos Parlamentas turėtų dėti daugiau pastangų siekdamas propaguoti savo Peticijų komiteto vaidmenį ir darbą ir didinti visų ES piliečių informuotumą apie galimybę pateikti peticiją Europos Parlamentui; primena, kad dėl riboto komitetų posėdžiams skirto laiko dauguma peticijų nagrinėjamos taikant rašytinę procedūrą; atsižvelgdamas į tai primena, kad visos gautos peticijos, įskaitant peticijas tarptautinių reikalų srityje, turėtų būti nagrinėjamos užtikrinant reikiamą skaidrumą ir nešališkumą; laikosi nuomonės, kad atrenkant peticijas, kurios bus svarstomos komitete, turėtų būti atsižvelgiama į gautų peticijų geografinę ir politinę pusiausvyrą; be to, mano, kad geografinės pusiausvyros taip pat reikėtų siekti rengiant komiteto apsilankymus informacijos rinkimo tikslu – kiekvienas metais ir visą kadenciją;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>42.</NO.P>palankiai vertina tai, kad 2023 m. sausio mėn. plenarinėje sesijoje buvo priimtas glaustas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Europos vietos prekybos sostinės įsteigimo<FOOTNOTE><FIELD> OL C 214, 2023 6 16, p. 2.</FIELD></FOOTNOTE>; pabrėžia, kad šis laimėjimas yra puikus Peticijų komiteto darbo rezultatas, pažymėdamas, kad šis projektas sėkmingai įtrauktas kaip parengiamasis veiksmas į 2024 m. biudžetą, o bendrasis jo biudžetas siekia 3 mln. EUR; primena, kad 2023 m. Komisija Barselonoje oficialiai pristatė projektą, kuriuo siekiama sukurti Europos smulkiųjų mažmenininkų sostinę;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>43.</NO.P>paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenei, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, jų peticijų komitetams ir nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms įstaigoms.</P></ACTION></ACTLST></DISPOSITIF></TEXT></RESOL></TXTLST></SDOCTA>