(10)seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, nepriklausomai nuo jos sukūrimo metodo, įskaitant medžiagą, sukurtą naudojantis dirbtiniu intelektu, dažnai apima vaizdus, kuriuose užfiksuota, kaip suaugusieji seksualiai prievartauja vaikus. Ji taip pat gali apimti atvirus seksualinius veiksmus atliekančių vaikų ar jų intymių kūno vietų vaizdus, kai tokie vaizdai sukuriami ar naudojami pirmiausia seksualiniais tikslais ir naudojami su vaiko žinia ar be jos. Be to, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos sąvoka taip pat apima tikroviškus vaizdus, kuriuose vaikas atlieka arba vaizduojama, kad atlieka, atvirus seksualinius veiksmus, pirmiausia seksualiniais tikslais, taip pat vadinamuosius „nurodymų vadovus“, kurių paskirtis – patarti, koordinuoti ar teikti nurodymus, kaip kurti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, ją platinti arba įgyti, ir kaip atlikti seksualinės prievartos prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo ar ryšių mezgimo su jais veiksmus;

(11)tyrimai parodė, kad seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo ribojimas yra labai svarbus ne tik siekiant išvengti pakartotinės viktimizacijos, susijusios su prievartos vaizdų ir vaizdo įrašų platinimu, bet ir kaip nusikaltusių asmenų prevencijos forma, nes susipažinimas su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga dažnai yra pirmas žingsnis siekiant praktiškai panaudoti tokią prievartą, neatsižvelgiant į tai, ar tokioje medžiagoje vaizduojama tikra, ar tikroviškai atrodanti prievarta ir išnaudojimas. Numatoma, kad šiuo metu kuriamų dirbtinio intelekto taikomųjų programų, galinčių sukurti realistiškus vaizdus, kurie yra neatskiriami nuo realių vaizdų, vadinamųjų sintetinės sankaitos vaizdų, pseudonuotraukų ir vaizdo įrašų, sugeneruotų dirbtinio intelekto arba sukurtų naudojant kitas kompiuterizuotas priemones, kuriuose vaizduojama seksualinė prievarta prieš vaikus, artimiausiais metais eksponentiškai daugės. Be to, dabartinė apibrėžtis nevisiškai apima papildytosios, išplėstinės ir virtualiosios realybės aplinkos, kurioje naudojami pseudoportretai, įskaitant jutiminę grįžtamąją informaciją, pvz., naudojant prietaisus, suteikiančius lietimo pojūtį, kūrimą. Įtraukus aiškią nuorodą į bet kokį atvaizdavimą ir nuorodą į „atgaminimą ir vaizdavimą“ nepriklausomai nuo jų sukūrimo ar manipuliavimo turėtų būti užtikrinta, kad seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtimi į šiuos ir būsimus technologinius pokyčius būtų atsižvelgiama technologiškai deramu požiūriu neutraliu, taigi, ir ateities poreikiams pritaikytu būdu;

(12)siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, susijusiems su seksualine prievarta prieš vaikus, į seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtį turėtų būti įtraukti nurodymai, kaip atlikti seksualinės prievartos prieš vaikus veiksmus ar juos seksualiai išnaudoti, nepriklausomai nuo to, kokia forma tokie nurodymai yra pateikiami. Tuose nurodymuose, be kita ko, vadovų forma, pateikiama patarimų, kaip rasti vaikus, juos vilioti, atlikti prievartos prieš juos veiksmus ir kaip nebūti atpažintam ir išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, arba pateikiamos gairės, kaip kurti, platinti ar įgyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą. Skaitmeniniai modeliai ar užklausos, kuriais sudaromos sąlygos kurti dirbtinio intelekto generuojamą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, taip pat turėtų būti laikomi nurodymais, kaip atlikti seksualinės prievartos prieš vaikus veiksmus arba kaip juos išnaudoti, todėl tokiems modeliams ir užklausoms turėtų būti taikoma seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtis. Mažindami kliūtis ir suteikdami reikiamą praktinę patirtį, jie padeda kurstyti nusikaltėlius ir padeda vykdyti seksualinę prievartą. Dėl jų platinimo internete kai kurios valstybės narės jau pakeitė savo baudžiamąją teisę ir aiškiai kriminalizavo tokių nurodymų turėjimą ir platinimą. Dėl nepakankamo suderinimo apsaugos lygis visoje ES yra nevienodas;

(14)priimdama teisės aktus dėl materialinės baudžiamosios teisės, Sąjunga turėtų užtikrinti tokių teisės aktų nuoseklumą, visų pirma bausmių lygio požiūriu. Kadangi šioje direktyvoje pateiktas išskirtinai didelis įvairių nusikalstamų veikų skaičius, siekiant atsižvelgti į įvairius nusikalstamų veikų sunkumo lygius, joje būtina bausmių lygius diferencijuoti labiau, nei paprastai turėtų būti numatyta Sąjungos teisės aktuose. Šia direktyva turėtų būti užtikrinta, kad už nusikalstamas veikas, kurias įvykdyti padeda technologijos, būtų taikomos tos pačios bausmės kaip ir už kitas nusikalstamas veikas, nes jos savo sunkumu ir sukelta trauma yra lygiavertės;

(15)už sunkią seksualinę prievartą prieš vaikus ir seksualinį vaikų išnaudojimą turėtų būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos. Pirmiausia – už įvairių formų vaikų seksualinę prievartą ir jų seksualinį išnaudojimą, kuriems palankias sąlygas sudaro informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, pvz., ryšių mezgimas su vaikais internetu seksualiniais tikslais socialinių tinklų ir pokalbių svetainėse. Taip pat reikėtų išaiškinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtį ir ją kuo labiau priartinti prie apibrėžties, nurodytos tarptautiniuose teisės aktuose. Apskritai šioje direktyvoje vartojami terminai turėtų būti suderinti su pripažintais tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, 2016 m. sausio 28 d. Liuksemburge Tarpžinybinės darbo grupės priimtomis Terminologijos gairėmis dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos. Be to, siekdamos veiksmingiau įgyvendinti šią direktyvą, valstybės narės turėtų suderinti ir modernizuoti savo nacionalinėje teisėje vartojamą kalbą, kad ji atitiktų šioje direktyvoje vartojamą kalbą. Labai svarbi pradinė priemonė yra termino „vaikų pornografija“ keitimas terminu „seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga“;

(20)kalbant apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, sąvoka „neturi būti laikomas neteisėtu“ leidžia valstybėms narėms teikti apsaugą, kai elgesys susijęs su medžiaga, kuri galėtų būti laikoma seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, skirta, pvz., medicininiams, moksliniams ar panašiems tikslams. Be to, pagal sąvoką „neteisėtas“ galima taikyti teisminės gynybos ar kitus panašius principus, pagal kuriuos esant specifinėms aplinkybėms iš asmens nereikalaujama atsakomybės. Taikant šią sąvoką taip pat galima vykdyti veiksmus turint teisinius nacionalinius įgaliojimus, pvz., institucijos gali teisėtai turėti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, kad galėtų atlikti baudžiamąsias procedūras arba užkirsti kelią nusikaltimams, juos nustatyti arba tirti, arba veiklą, kurią vykdo viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus, pvz., karštosios linijos, kai šioms organizacijoms leidimą suteikė valstybės narės, kurioje jos yra įsisteigusios, kompetentingos institucijos. Ši veikla visų pirma apima pranešimų apie įtariamą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą priėmimą, analizę ir rengimą, įskaitant vietos, kurioje laikoma pranešimuose nurodyta medžiaga, kurią jiems teikia interneto naudotojai arba kitos viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus, nustatymą, taip pat paiešką, siekiant nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą;

(22)ryšių su vaikais mezgimas seksualiniais tikslais yra specifinė internetinė grėsmė, nes internetas suteikia naudotojams precedento neturintį anonimiškumą, kadangi jie gali nuslėpti savo tikrąją tapatybę ir asmenines savybes, pvz., savo amžių. Per pastarąjį dešimtmetį nusikaltusiems asmenims atsivėrė plačios galimybės bendrauti su vaikais naudojant informacines ir ryšių technologijas, kai ryšį su vaiku nusikaltėlis tiek realiame, tiek virtualiame pasaulyje dažnai užmezga į pavojingas situacijas priviliodamas vaiką, pavyzdžiui, apsimesdamas bendraamžiu arba kitu apgaulingu ar meilikaujančiu elgesiu. Šios didesnės galimybės bendrauti su vaikais lėmė spartų tokių reiškinių kaip seksualinis šantažas plitimą. Vaiko seksualinis šantažas – veiksmas, kai grasinama išplatinti intymią medžiagą, kurioje vaizduojamas nukentėjęs asmuo yra vaikas, siekiant gauti pinigų, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos ar kitų formų naudos, grasinant pasidalyti šia medžiaga be vaizduojamo asmens sutikimo; nuo tokio veiksmo nukenčia tiek vaikai, nesulaukę amžiaus, kai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, tiek tokio amžiaus sulaukę vaikai. Pastaraisiais metais padaugėjo organizuotų nusikalstamų grupių finansiniais sumetimais vykdomo seksualinio šantažo atvejų, visų pirma nukreiptų į paauglius berniukus, dėl kurių daug tokių vaikų pasitraukė iš gyvenimo. Todėl labai svarbu, kad visi šie reiškiniai būtų tinkamai aptarti valstybių narių teisėje. Tuo pačiu valstybės narės pripažįsta, kad svarbu kovoti ir su ryšių su vaikais mezgimu ne internete, visų pirma, kai ryšiai mezgami nenaudojant informacinių ir ryšių technologijų. Valstybės narės raginamos kriminalizuoti tokį elgesį, kai norint, kad vaikas susitiktų su nusikaltėliu seksualiniais tikslais, ryšiai mezgami vaikui matant ar esant greta, pvz., kai konkrečiai ruošiamasi įvykdyti nusikalstamą veiką, kėsinimąsi įvykdyti šioje direktyvoje nurodytas nusikalstamas veikas ar naudojama tam tikros formos seksualinė prievarta. Nesvarbu, kokį sprendimą pasirenka valstybės narės, siekdamos kriminalizuoti viliojimą ne internetu, jos turėtų užtikrinti, kad tokių nusikalstamų veikų vykdytojai būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn;

(23)atsižvelgiant į naujausius technologinius pokyčius ir, visų pirma, į dirbtinio intelekto ir papildytosios, išplėstinės ir virtualiosios realybės aplinkos plėtojimą, reikia skubiai veiksmingiau spręsti ryšių su vaikais mezgimo problemą ir periodiškai vertinti teisinę sistemą: ryšių su vaikais mezgimo kriminalizavimas neturėtų apsiriboti vien balso, tekstiniais ar pašto pokalbiais, bet taip pat turėtų apimti kontaktus, bendravimą ar susitikimus realiame ar virtualiame pasaulyje, įskaitant papildytąją, išplėstinę ar virtualiąją realybės aplinką, taip pat plataus masto ryšių su vaikais mezgimą naudojant tuo tikslu parengtus pokalbių robotus, nes prognozuojama, kad atsižvelgiant į numatomą dirbtinio intelekto taikomųjų programų raidą šio reiškinio mastas didės. Todėl sąvoka „naudojant informacines ir ryšių technologijas“ turėtų būti suprantama pakankamai plačiai, kad apimtų visus šiuos technologinius pokyčius;

(24)šia direktyva nereglamentuojama valstybių narių politika, susijusi su savanoriškais seksualiniais veiksmais, kuriuos gali atlikti vaikai ir kuriuos galima laikyti įprastu besivystančio žmogaus seksualumo atradimo procesu, atsižvelgiant į įvairias kultūrines ir teisines tradicijas bei naujas vaikų ir paauglių santykių užmezgimo ir palaikymo formas – be kita ko, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis. Valstybės narės, kurios pasinaudoja šioje direktyvoje nurodytomis galimybėmis, turėtų tai daryti naudodamosi savo įgaliojimais. Konkrečiau, valstybės narės turėtų turėti galimybę nekriminalizuoti savanoriškų seksualinių veiksmų, susijusių vien su vaikais, sulaukusiais amžiaus, kai jie gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, taip pat savanoriškų seksualinių veiksmų, susijusių su bendraamžiais. Valstybės narės turėtų užtikrinti bendraamžių apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo už savanoriškus ir neišnaudojamojo pobūdžio seksualinius veiksmus, jei nėra prievartos, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ar priklausomybės tarp bendraamžių elementų. To straipsnio pakeitimais siekiama paaiškinti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės per plačiai aiškino jos pirminę formuluotę (pvz., nekriminalizuodamos nepilnamečių, sulaukusių amžiaus, kai jie gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, ir bet kokio amžiaus suaugusių asmenų, kurie, nepaisant didelio amžiaus skirtumo, laikomi bendraamžiais, savanoriškų veiksmų). Nuostatos, susijusios su amžiumi, nuo kurio gali būti duotas sutikimas, neturėtų būti aiškinamos taip, kad būtų kokiu nors būdu ribojamas seksualinės prievartos prieš vaikus ir vaikų, sulaukusių amžiaus, nuo kurio gali būti duotas sutikimas, išnaudojimo kriminalizavimas, nes nė vienas vaikas negali duoti sutikimo patirti seksualinę prievartą;

(25)valstybės narės, vadovaudamosi jų teisės sistemose nustatytomis taikytinomis taisyklėmis dėl sunkinančių aplinkybių, turėtų nacionalinėje teisėje numatyti sunkinančias aplinkybes. Sunkinančia aplinkybe turėtų būti laikomas aukos amžius, terapija, kuria siekiama pakeisti asmens seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę (vadinamoji atvertimo terapija), ir tai, kad nusikalstamos veikos motyvas buvo vienas ar keli pagrindai, saugomi pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisdami nusikaltusius asmenis teisėjai turėtų galimybę atsižvelgti į tokias sunkinančias aplinkybes, nors teisėjai ir neprivalo tokių sunkinančių aplinkybių taikyti. Sunkinančios aplinkybės neturėtų būti numatytos valstybių narių teisėje tais atvejais, kai tai neturi reikšmės atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos pobūdį. Įvairių sunkinančių aplinkybių, kurios yra numatytos šioje direktyvoje, aktualumas turėtų būti įvertintas nacionaliniu lygmeniu kiekvienos iš šioje direktyvoje nurodytų nusikalstamų veikų atveju;

(26)pagal šią direktyvą protine ar fizine negalia turėtų būti laikoma ir būklė, kai yra fizinio ar protinio negebėjimo būsena, kurią lemia narkotikų, vaistų, alkoholio ar bet kokios medžiagos, kuri gali paveikti laisvą valią, poveikis. Negebėjimo būsenoje esantys asmenys negali duoti informacija pagrįsto ir savanoriško sutikimo, todėl bet koks tokiomis aplinkybėmis atliktas seksualinis veiksmas iš esmės yra laikomas atliktu be sutikimo;

(31)nukentėjusieji nuo seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo dažnai negali pranešti apie nusikaltimą keletą dešimtmečių po jo padarymo dėl gėdos, kaltės ir savęs kaltinimo, kurie, be kita ko, gali būti susiję su socialine ir kultūrine stigmatizacija, kuri vis dar yra susijusi su seksualine prievarta, slaptumu, kuriame vykdoma prievarta, nusikaltėlio grasinimais arba kaltinimais ir (arba) trauma. Dėl ypatingo vaikų pažeidžiamumo ir vystymosi lemiamo ribotumo jie gali nevisiškai suvokti, kad tai, kas įvyko, yra prievarta, ypač jei prievartą pavartojęs asmuo yra patikimas suaugusysis. Kartais seksualinę prievartą patyrę asmenys turi sulaukti pilnametystės, kad subręstų emociškai ir galėtų suvokti, jog patyrė prievartą, ir suprasti ilgalaikį jos poveikį. Dėl traumos nukentėjusieji gali daugelį metų slopinti arba blokuoti prisiminimus, taip bandydami apsisaugoti. Seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo vykdytojai, kitaip nei kitų smurtinių nusikaltimų vykdytojai, linkę išlikti aktyvūs iki senyvo amžiaus ir toliau kelia grėsmę vaikams. Atsižvelgiant į tai, veiksmingas nusikalstamų veikų, susijusių su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, taip pat tinkama pagalba ir parama nukentėjusiesiems gali būti teikiami tik tuo atveju, jei senaties terminai panaikinami;

(34)valstybės narės turėtų skatinti visus asmenis, žinančius apie seksualinę prievartą prieš vaikus arba jų seksualinį išnaudojimą arba tai įtariančius, pranešti apie tai kompetentingoms valdžios tarnyboms. Visų pirma valstybės narės turėtų teikti vaikams informaciją apie galimybę pranešti apie prievartą, be kita ko, per pagalbos linijas ir komunikacijos platformas, kuriomis labiausiai naudojasi jauni asmenys. Kiekviena valstybė narė atsako už tai, kad būtų nustatytos kompetentingos valdžios institucijos, kurioms būtų galima pranešti apie tokius įtarimus. Tos kompetentingos valdžios institucijos turėtų būti ne tik vaiko teisių apsaugos tarnybos ar atitinkamos socialinės tarnybos. Turėtų būti taikomas „sąžiningų įtarimų“ reikalavimas, kuriuo siekiama neleisti, kad šia nuostata būtų pasinaudota piktavališkais tikslais siekiant sankcionuoti esą įvykdytų veiksmų, kurie tik įsivaizduojami arba apie kuriuos pranešama melagingai, pasmerkimą;

(35)turėtų būti iš dalies pakeistos jurisdikcijos nuostatos, siekiant užtikrinti, kad prievartą prieš vaikus naudojantys asmenys arba seksualiniai vaikų išnaudotojai iš Sąjungos būtų persekiojami, net jeigu nusikaltimus įvykdo ne Sąjungoje, pirmiausia užsiimdami vadinamuoju sekso turizmu. Vaikų seksualinis išnaudojimas kelionių ar turizmo srityje turėtų būti suprantamas kaip vaikų seksualinis išnaudojimas, kurį atlieka asmuo ar asmenys, keliaujantys iš savo įprastinės aplinkos į šalį, kurioje užmezga seksualinį kontaktą su vaikais ir dalyvauja vykdant nusikalstamas veikas, aprašytas šioje direktyvoje. Kai vaikų seksualinis išnaudojimas kelionių ar turizmo srityje vyksta už Sąjungos ribų, valstybės narės raginamos, pasinaudojant turimomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis, įskaitant dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl ekstradicijos, savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ar baudžiamojo proceso perdavimo, aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis siekiant kovoti su seksualiniu vaikų išnaudojimu užsienyje. Valstybės narės turėtų skatinti atvirą dialogą ir ryšius su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, siekiant turėti galimybių pagal jų nacionalinės teisės aktus persekioti nusikaltėlius, kurie keliauja už Sąjungos ribų vaikų seksualinio išnaudojimo kelionių ar turizmo srityje tikslais;

(36)priemonės, skirtos visapusiškai apsaugoti nukentėjusius vaikus, turėtų būti patvirtinamos atsižvelgiant į tai, kad jų interesai būtų svarbiausi, ir įvertinus jų poreikius. Veiksmingai vaikų apsaugai užtikrinti būtina įtraukti visą visuomenę. Visos atitinkamos institucijos ir tarnybos, visų pirma paisydamos vaiko interesų, turėtų dirbti kartu, siekdamos apsaugoti vaiką ir jam padėti. „Barnahus“ modelis, pagal kurį sukuriama vaikams palanki aplinka, kurioje dirba visų atitinkamų disciplinų specialistai, šiuo metu yra pažangiausias vaiko interesus atitinkančio požiūrio į teisingumą, kuriuo siekiama išvengti pakartotinės viktimizacijos, pavyzdys. Atitinkamos šios direktyvos nuostatos grindžiamos to modelio principais. Tuo modeliu siekiama užtikrinti, kad visi vaikai, dalyvaujantys prievartos prieš vaikus ar vaikų seksualinio išnaudojimo tyrimuose, gautų kokybišką vertinimą vaikams palankioje aplinkoje, tinkamą psichosocialinę paramą ir vaikų apsaugos paslaugas. Šioje direktyvoje siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi į nukentėjusiuosius orientuotų principų ir nustatytų pagal amžių pritaikytas daugiadalykes vaikų apsaugos struktūras, kad nukentėjusiems vaikams būtų teikiama veiksminga priežiūra ir teisinė parama, nors joje nereikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų patį „Barnahus“ modelį. Tais atvejais, kai vaiko medicininės apžiūros yra būtinos nusikalstamų veikų tyrimo tikslais, pavyzdžiui, siekiant surinkti prievartos įrodymus, jos turėtų būti atliekamos neviršijant to, kas tikrai būtina, siekiant sumažinti pakartotinį traumavimą. Ši pareiga neturėtų užkirsti kelio kitoms medicininėms apžiūroms, būtinoms vaiko gerovei užtikrinti. Nukentėję vaikai turėtų turėti galimybes lengvai naudotis vaiko interesus atitinkančiu teisingumu, teisių gynimo priemonėmis ir interesų konfliktų sprendimo priemonėmis seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo šeimoje atvejais. Jeigu baudžiamojo tyrimo arba bylos metu turėtų būti paskirtas specialus vaiko atstovas, šį vaidmenį taip pat galėtų atlikti juridinis asmuo – institucija arba tarnyba. Be to, nukentėję vaikai turėtų būti apsaugoti nuo sankcijų, pavyzdžiui, pagal nacionalinės teisės aktus dėl prostitucijos, jeigu jie apie savo atvejį praneša kompetentingoms valdžios institucijoms. Be to, dalyvaudami baudžiamosiose bylose, nukentėję vaikai, kiek tai įmanoma, neturėtų patirti papildomos traumos dėl apklausų ar matydami nusikaltusius asmenis. Visoms procese dalyvaujančioms institucijoms turėtų būti rengiami vaiko interesus atitinkančio teisingumo srities mokymai. Išmokus gerai suprasti vaikus ir žinant, kaip jie elgiasi, susidūrę su traumuojančia patirtimi, bus galima lengviau užtikrinti, kad įkalčiai būtų renkami kokybiškai ir kad būtų mažinamas stresas, kurį tenka patirti vaikams, kai imamasi būtinų priemonių. Kai nukentėję vaikai ar liudytojai vaikai dalyvauja baudžiamajame procese, teismas, vykdydamas procesą, turėtų visapusiškai atsižvelgti į jų amžių ir brandą ir užtikrinti, kad procesas būtų prieinamas ir suprantamas vaikui. Pirmenybė turėtų būti teikiama vaiko teisei būti išklausytam ir reikšmingai dalyvauti, užtikrinant, kad jo nuomonė būtų išgirsta ir gerbiama viso proceso metu;

(37)Valstybės narės turėtų nukentėjusiems vaikams ir seksualinę prievartą vaikystėje patyrusiems asmenims teikti pritaikytą ir visapusišką trumpalaikę ir ilgalaikę pagalbą nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra pateikę oficialų skundą. Vaikystėje seksualinę prievartą patyrę asmenys turėtų būti suvokiami kaip asmenys, kurie būdami vaikais patyrė seksualinį smurtą, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso ir pripažinimo nuo nusikaltimo nukentėjusiu asmeniu pagal atitinkamą teisės sistemą. Bet kokia žala, padaryta įvykdžius vaiko seksualinę prievartą ir seksualinį išnaudojimą, yra svarbi, ir dėl jos turėtų būti imtasi veiksmų kuo greičiau po to, kai nukentėjusysis pirmą kartą susisiekia su valdžios institucijomis. Neatidėliotina pagalba nukentėjusiesiems prieš baudžiamuosius tyrimus ir procesus ir jų metu yra labai svarbi siekiant sumažinti ilgalaikę traumą, susijusią su patirta prievarta. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas greitai teikti pagalbą, be kita ko, nustatyti atitinkamas paramos paslaugas, valstybės narės turėtų parengti gaires ir protokolus sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų specialistams, įskaitant pagalbos linijų darbuotojus. Dėl žalos, padarytos įvykdžius seksualinę prievartą ar seksualinį išnaudojimą, pobūdžio tokia pagalba turėtų būti teikiama tiek, kiek ji reikalinga vaikui, kad jis pasveiktų fiziškai ir psichologiškai, ir prireikus gali būti teikiama net kai vaikas taps suaugusiuoju. Nukentėjusio vaiko tėvams, vaikais besirūpinantiems asmenims arba globėjams, jei jie nėra įtariami dalyvavę atitinkamoje nusikalstamoje veikoje, taip pat turėtų būti teikiama pagalba ir konsultacijos, kad jie galėtų padėti nukentėjusiems vaikams baudžiamosiose bylose;

(39)Direktyva 2012/29/ES nustatomos nukentėjusių asmenų teisės baudžiamosiose bylose, įskaitant teisę į apsaugą ir teisę į sprendimą dėl kompensacijos iš nusikaltėlio ir bet kurios organizacijos, atsakingos už seksualinę prievartą prieš vaikus ir jų išnaudojimą. Pasiūlyme dėl Nusikaltimų aukų teisių direktyvos peržiūros numatyti tiksliniai visų nukentėjusiųjų teisių pakeitimai. Be toje direktyvoje nustatytų teisių, vaikai, nukentėję nuo seksualinės prievartos, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, turėtų turėti galimybę naudotis teisinėmis konsultacijomis ir, atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų vaidmenį atitinkamose teisingumo sistemose, teisinio atstovavimo paslaugomis, taip pat žalos atlyginimo reikalavimo tikslais. Tokią teisinę konsultaciją ir teisinį atstovavimą kompetentingos valdžios institucijos galėtų teikti ir siekiant iš valstybės išsireikalauti kompensaciją. Teisinių konsultacijų tikslas – padėti nukentėjusiesiems gauti informacijos ir patarimų apie įvairias galimybes, kuriomis jos gali naudotis. Teisinės konsultacijos turėtų būti teikiamos asmens, gavusio atitinkamą teisinį mokymą, ir jis nebūtinai privalo būti teisininkas. Teisinės konsultacijos ir, atsižvelgiant į nukentėjusiojo vaidmenį atitinkamose teisingumo sistemose, teisinio atstovavimo paslaugos turėtų būti teikiamos nemokamai bent jau tada, kai nukentėjusysis neturi pakankamai finansinių lėšų, laikantis valstybių narių vidaus procedūrų. Nukentėjusiųjų teisei į kompensaciją neturėtų būti taikomas senaties terminas;

(40)ES vaiko apsaugos centras (toliau – ES centras), įsteigtas Reglamentu [.../.../ES, kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės]16, turėtų remti valstybių narių prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems pastangas ir pareigas pagal šią direktyvą. Siekiant racionalizuoti ir sustiprinti įvairias pastangas užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir su ja kovoti visoje Sąjungoje, labai svarbu nepagrįstai nedelsiant nustatyti tas taisykles ir įsteigti ES centrą. Jis turėtų palengvinti keitimąsi geriausia praktika Sąjungoje ir už jos ribų. ES centras turėtų skatinti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dialogą, kad padėtų plėtoti naujausias prevencijos programas. Be to, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis ir prisidėdamas prie duomenų apie seksualinę prievartą prieš vaikus ir jų seksualinį išnaudojimą rinkimo standartizavimo visoje Sąjungoje, ES centras turėtų būti naudingas remiant įrodymais grindžiamą prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems politiką. Valstybės narės turėtų įsteigti nacionalines institucijas arba lygiaverčius subjektus, kurie, jų nuomone, yra tinkamiausi pagal jų organizacinę vidaus struktūrą, atsižvelgdamos į poreikį sukurti minimalią struktūrą su nustatytomis užduotimis, gebančią atlikti seksualinės prievartos prieš vaikus tendencijų vertinimus, rinkti statistinius duomenis, vertinti seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja veiksmų rezultatus ir reguliariai teikti ataskaitas apie tokias tendencijas, statistinius duomenis ir rezultatus. Tokios nacionalinės institucijos turėtų veikti kaip nacionalinis informacijos centras ir savo darbe turėtų laikytis integruoto įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrio. Be to, valstybės narės turėtų sukurti būtinus mechanizmus nacionaliniu lygmeniu, kad būtų užtikrintas veiksmingas visų atitinkamų viešųjų ir privačiųjų subjektų veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas rengiant ir įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų seksualiniam išnaudojimui tiek internete, tiek realiame gyvenime, ir kovoti su jais, taip pat palengvintas bendradarbiavimas su ES centru ir Komisija. Kadangi ES centras įsteigtas Reglamentu [../../ES, kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės], visos su juo susijusios šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos nuo reglamento įsigaliojimo dienos;

__________________

16 2022 m. gegužės 11 d. COM(2022) 209.

(42)valstybės narės turėtų imtis veiksmų, siekdamos užkirsti kelią veiksmams, susijusiems su seksualinės prievartos prieš vaikus ir seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo kelionių ar turizmo srityje propagavimu, ar juos uždrausti. Galėtų būti nagrinėjamos įvairios prevencinės priemonės, tokios kaip turizmo sektoriaus elgesio kodekso ir savireguliavimo mechanizmų parengimas ir stiprinimas, etikos kodekso nustatymas arba kokybės ženklo sukūrimas arba aiškios politikos, skirtos turizmo organizacijoms, kovojančioms su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu kelionių ar turizmo srityje, nustatymas. Valstybės narės turėtų pasinaudoti pagal ES teisę, nacionalinę teisę ir tarptautinius susitarimus turimomis priemonėmis, kad užkirstų kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų seksualiniam išnaudojimui kelionių ar turizmo srityje vykstant per jų teritoriją arba į ją, visų pirma imdamosi tinkamų veiksmų, kai gaunama atitinkama informacija iš trečiųjų šalių, be kita ko, atlikdamos papildomus patikrinimus arba priimdamos atsisakymą leisti atvykti pagal Reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną17;

__________________

17 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, OL L 312, 2018 12 7, p. 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1861/oj.

(43)valstybės narės turėtų sukurti arba stiprinti politiką, kuria siekiama užkirsti kelią seksualinei vaikų prievartai ir jų seksualiniam išnaudojimui, įskaitant priemones, kuriomis varžoma ir mažinama visų formų vaikų seksualinį išnaudojimą skatinanti paklausa, ir priemones, kuriomis mažinama rizika vaikams tapti nukentėjusiaisiais, vykdant informacijos ir informuotumo didinimo kampanijas, be kita ko, skirtas tėvams, savanoriams, vaikais besirūpinantiems asmenims, mokytojams, ugdytojams, vaiko apsaugos specialistams, socialiniams ir globos šeimoje specialistams, treneriams, teisės specialistams, šeimų bylų teisėjams, pirmosios grandies policijos pareigūnams, sveikatos priežiūros specialistams, religinių bendruomenių vadovams ir plačiajai visuomenei, taip pat įgyvendinant mokslinių tyrimų ir švietimo programas, be kita ko, lytinio švietimo klausimais. Imdamosi šių iniciatyvų, valstybės narės turėtų vadovautis požiūriu, kuriuo ginamos vaikų teisės. Reikėtų stengtis užtikrinti, kad vaikams skirtos informuotumo didinimo kampanijos būtų tinkamos, pakankamai lengvai suprantamos ir pritaikytos prie konkrečių įvairių amžiaus grupių vaikų, įskaitant ikimokyklinio amžiaus vaikus, poreikių, taip pat ypač pažeidžiamų vaikų, įskaitant psichinę, intelekto, jutimo ar fizinę negalią turinčius vaikus, vaikus migracijos kontekste, tiek nelydimus, tiek lydimus, arba vaikus, kurie neatitinka įprastinių normų, susijusių su seksualine orientacija, lytine tapatybe ir raiška ar lytiniais požymiais, konkrečių poreikių. Prevencijos priemonėmis turėtų būti laikomasi holistinio požiūrio į seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo reiškinį, atsižvelgiant į jo aspektus internete ir realiame gyvenime ir sutelkiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Visų pirma, kalbant apie internetinį aspektą, priemonės turėtų apimti skaitmeninio raštingumo įgūdžių ugdymą, įskaitant kritinį bendradarbiavimą su skaitmeniniu pasauliu, siekiant padėti naudotojams nustatyti kėsinimąsi vykdyti seksualinę prievartą prieš vaikus internete ir su juo kovoti, ieškoti paramos ir užkirsti kelią tokiai prievartai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų, kurie prižiūrimi bendruomeniniuose vaikų globos namuose, seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo prevencijai, o ne globos šeimoje atveju. Jei tokių dar nėra, turėtų būti apsvarstyta galimybė sukurti specialias pagalbos arba karštąsias linijas. Vaikai turėtų turėti galimybę tais kanalais gauti informaciją ir konsultacijas dėl 3–8b straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų;

Išbraukta.

(50)jeigu, atsižvelgiant į nusikaltusių asmenų keliamą pavojų ir galimą grėsmę, kad nusikalstamos veikos bus pakartotos, yra tikslinga, nuteistiems nusikaltusiems asmenims turėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias užsiimti bent profesine ir savanoriška veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, arba su vaikais dirbančiose organizacijose arba viešojo intereso labui veikiančiose organizacijose, kovojančiose su seksualine prievarta prieš vaikus. Darbdaviai, įdarbindami darbuotojus eiti pareigas, susijusias su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, turėtų prašyti informacijos apie į nuosprendžių registrą įrašytus esamus apkaltinamuosius nuosprendžius už nusikalstamas seksualines veikas prieš vaikus arba apie galiojantį teisių atėmimą. Šioje direktyvoje vartojama sąvoka „darbdaviai“ turėtų apimti ir asmenis, vadovaujančius organizacijoms, vykdančioms savanorišką veiklą, susijusią su vaikų globa arba priežiūra, į kurią įeina ir tiesioginiai bei reguliarūs kontaktai su vaikais, įskaitant bendruomenės aplinką, pavyzdžiui, mokyklas, ligonines, socialinės rūpybos tarnybas, sporto klubus ar religines bendruomenes. Informacijos perdavimo būdas, pvz., per atitinkamą asmenį, ir tikslus informacijos turinys, ir tai, ką reiškia organizuoti savanoriški veiksmai ir tiesioginiai bei reguliarūs kontaktai su vaikais, turėtų būti nustatyta pagal nacionalinę teisę. Tačiau vienos kompetentingos institucijos kitai perduodama informacija turėtų apimti bent visus atitinkamus įrašus, kuriuos bet kuri valstybė narė saugo savo nacionaliniuose nuosprendžių registruose, ir visus susijusius įrašus, kuriuos galima lengvai gauti iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, informaciją, kurią galima gauti iš Jungtinės Karalystės naudojantis kanalu, nustatytu pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo trečios dalies IX antraštinę dalį19;

__________________

19 OL L 149, 2021 4 30, p. 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2021/689(1)/ojhttp://data.europa.eu/eli/agree_internation/2021/689(1)/oj.

(52)informacijos, kurios Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje (ECRIS) (dar) nėra, pavyzdžiui, informacijos apie nusikalstamas veikas padariusius trečiųjų šalių piliečius, atveju, kol bus visiškai įgyvendintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/81620, valstybės narės turėtų naudotis kitais kanalais, kad pateiktų visą svarbią informaciją darbdaviams, kurie įdarbina darbuotojus eiti pareigas, susijusias su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Šia direktyva nesiekiama derinti taisyklių dėl atitinkamų asmenų sutikimo keičiantis informacija iš nuosprendžių registrų, pvz., ar reikalauti tokio sutikimo, ar ne. Nesvarbu, ar pagal nacionalinę teisę reikalaujama gauti sutikimą, ar ne, pagal šią direktyvą nenustatoma prievolė keisti nacionalinę teisę ar atitinkamas nacionalines procedūras;

__________________

20 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/816, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L 135, 2019 5 22, p. 1), ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/816/oj.

Šia direktyva nustatomos pagrindinės nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžčių taisyklės seksualinės prievartos prieš vaikus, jų seksualinio išnaudojimo, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos ir ryšių su vaikais mezgimo seksualiniais tikslais srityse, įskaitant veikas, padarytas naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis. Ja taip pat įvedamos nuostatos, kad būtų sustiprinta tų nusikalstamų veikų prevencija ir nuo jų nukentėjusiųjų apsauga.

a)bet kokia medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko atviri seksualiniai veiksmai;

b)bet koks vaiko intymių kūno vietų atvaizdavimas bet kokiomis priemonėmis pirmiausia seksualiniais tikslais;

c)bet kokia medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko išvaizdos asmens atviri seksualiniai veiksmai, arba vaiko išvaizdos asmens intymių kūno vietų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais;

d)bet kokie seksualinius veiksmus atliekančio vaiko arba vaiko intymių kūno vietų tikroviški vaizdai, pseudonuotraukos, atgaminti vaizdai arba atvaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais, neatsižvelgiant į sukūrimo ar manipuliavimo būdą, be kita ko, naudojant dirbtinį intelektą, sintetinės vaizdokaitos technologijas arba papildytą, išplėstinę ar virtualiąją realybę;

e)bet kokia medžiaga, neatsižvelgiant į jos formą, skirta patarti, konsultuoti ar teikti instrukcijas apie tai, kaip atlikti bet kurią iš 3–8b straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, įskaitant bet kokias instrukcijas dėl dirbtinio intelekto sistemų;

4)vaiko išnaudojimas prostitucijos tikslais – vaiko išnaudojimas seksualiniams veiksmams kaip užmokestį už tai duodant arba žadant pinigų ar bet kokį kitos formos atlygį, naudą, pranašumą, lengvatą arba kompensaciją, nesvarbu, ar tas užmokestis, pažadas, nauda, pranašumas, lengvata ar kompensacija duodami vaikui, ar trečiajai šaliai;

5)seksualinės prievartos prieš vaikus renginys – organizuotas tiesioginis vienam ar daugiau žiūrovų skirtas demonstravimas, be kita ko, informacinėmis ir ryšių technologijomis:

a)vaiko tikrų arba apsimestinių atvirų seksualinių veiksmų ar elgesio arba

b)vaiko intymių kūno vietų, pirmiausia seksualiniais tikslais, demonstravimas;

8)bendraamžiai – panašaus amžiaus, psichologinio bei fizinio išsivystymo ir brandos asmenys.

Su seksualine prievarta prieš vaikus susijusios nusikalstamos veikos

1.Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad už 2–8 dalyse nurodytus tyčinius veiksmus būtų baudžiama.

2.Už vaiko, nesulaukusio amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, arba vaiko, sulaukusio amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, bet nėra davęs sutikimo, vertimą seksualiniais tikslais stebėti seksualinę prievartą, be kita ko, vaikui rodant pornografinį turinį, net jei jis neturi dalyvauti atliekant šiuos veiksmus, baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

3.Už vaiko, nesulaukusio amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, arba vaiko, sulaukusio amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, bet nėra davęs sutikimo, vertimą seksualiniais tikslais stebėti seksualinę prievartą, net jei jis neturi dalyvauti atliekant šiuos veiksmus, baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

4.Už seksualinius veiksmus su vaiku, nesulaukusiu amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, arba už vaiko vertimą atlikti seksualinius veiksmus su kitu asmeniu arba su savimi baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

a)piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka vaikui – baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip 12 metų laisvės atėmimo bausme; arba

b)prievarta vykdoma naudojantis itin pažeidžiama vaiko padėtimi, pirmiausia dėl jo protinės, intelekto, jutiminės ar fizinės negalios arba priklausomumo – baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip 12 metų laisvės atėmimo bausme, arba

c)naudojama prievarta, jėga, fizinis ar psichologinis smurtas, šantažas ar kitaip grasinama – baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip 14 metų laisvės atėmimo bausme;

6.Už vaiko vertimą atlikti seksualinius veiksmus su trečiąja šalimi arba savimi naudojant prievartą, jėgą arba grasinimus baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip 14 metų laisvės atėmimo bausme.

7.Už toliau nurodytus tyčinius veiksmus baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip 16 metų laisvės atėmimo bausme:

8.Už 7 dalyje nurodytų rūšių veiksmus baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip 16 metų laisvės atėmimo bausme, kai vaikas yra sulaukęs amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, bet nėra davęs tokio sutikimo.

9.2, 3, 4 ir 8 dalių tikslais valstybės narės užtikrina, kad:

a)veiksmas be sutikimo būtų suprantamas kaip veiksmas, atliekamas be vaiko sutikimo, arba kai vaikas negali išreikšti savo valios dėl 5 dalyje nurodytų aplinkybių arba kitų aplinkybių, įskaitant vaiko fizinę ar psichinę būklę, pavyzdžiui, sąmonės netekimą, miegą, apsvaigimą, netikėtumą, paralyžių, ligą ar kūno sužalojimą;

c)sutikimo nedavimo faktas negalėtų būti paneigtas remiantis tuo, kad vaikas tylėjo, nesipriešino žodžiu ar fiziškai, taip pat remiantis jo seksualiniu elgesiu praeityje ar tuo metu arba bet kokiais ankstesniais ar tuometiniais santykiais su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu.

Su seksualiniu vaikų išnaudojimu susijusios nusikalstamos veikos

1.Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad už 2–7a dalyse nurodytus tyčinius veiksmus būtų baudžiama.

2.Už vaiko vertimą arba verbavimą dalyvauti seksualinės prievartos prieš vaikus renginiuose arba už pelnymąsi iš vaiko ar kitokį vaiko išnaudojimą tokiais tikslais baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausme.

3.Už vaiko vertimą naudojant prievartą ar jėgą dalyvauti seksualinės prievartos prieš vaikus renginiuose arba grasinimą vaikui tokiais tikslais baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip devynerių metų laisvės atėmimo bausme.

4.Už sąmoningą dalyvavimą seksualinės prievartos prieš vaikus renginiuose, kuriuose dalyvauja vaikas, baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme.

5.Už vaiko vertimą arba verbavimą dalyvauti išnaudojimo prostitucijos tikslais veikloje, pelnymąsi iš vaiko ar kitokį vaiko išnaudojimą tokiais tikslais baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.

6.Už vaiko vertimą naudojant prievartą ar jėgą dalyvauti išnaudojimo prostitucijos tikslais veikloje arba grasinimą vaikui tokiais tikslais baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme.

7.Už seksualinius veiksmus su vaiku išnaudojimo prostitucijos tikslais atveju baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dvylikos metų laisvės atėmimo bausme.

2.Už seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos įsigijimą arba turėjimą, įskaitant medžiagos, nurodytos 2 straipsnio 3 punkto d papunktyje, turėjimą asmeninio naudojimo tikslais, baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

3.Už sąmoningą prieigos prie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos įgijimą naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

4.Už seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą, sklaidą arba perdavimą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

5.Už seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos siūlymą, tiekimą ar galimybės ją gauti sudarymą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

6.Už seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos gamybą, įskaitant medžiagos, nurodytos 2 straipsnio 3 punkto d papunktyje, gamybą asmeninio naudojimo tikslais, baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

1 dalies tikslais 2 ir 3 dalyse nurodyti veiksmai ir 4 dalyje nurodytas perdavimas nelaikomi įvykdytais neteisėtai visų pirma tais atvejais, kai juos vykdo valstybėje narėje įsteigta viešojo intereso labui veikianti organizacija, pavyzdžiui, karštoji linija, kovojanti su seksualine prievarta prieš vaikus, kuriai tos valstybės narės kompetentingos institucijos suteikė leidimą, arba tai daroma jos vardu ir atsakomybe, kai tokie veiksmai buvo atlikti laikantis tokiame leidime nustatytų sąlygų.

Šios sąlygos apima reikalavimą, kad tokius leidimus gavusios organizacijos turėtų reikiamų ekspertinių žinių ir būtų nepriklausomos, kad būtų taikomi tinkami ataskaitų teikimo ir priežiūros mechanizmai siekiant užtikrinti, kad organizacijos veiktų operatyviai, kruopščiai ir viešojo intereso labui, ir kad organizacijos naudotųsi saugiais ryšių kanalais veiksmams, kuriems suteiktas leidimas, atlikti.

8.Valstybės narės sukuria teisinę sistemą, skirtą 7 dalyje nurodytoms viešojo intereso labui veikiančioms organizacijoms, kovojančioms su seksualine prievarta prieš vaikus, ir užtikrina, kad leidimais, kuriuos tokios organizacijos yra gavusios iš valstybės narės kompetentingų institucijų, būtų leidžiama vykdyti visą toliau nurodytą veiklą:

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

d.remiantis a punkte nurodytais pranešimais apie įtariamą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą arba nukentėjusio asmens prašymu, per prieglobos paslaugų platformą atlikti viešai prieinamos medžiagos paiešką, kad būtų nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo atvejai;

a)už siūlymą, be kita ko, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, susitikti su vaiku internete arba asmeniškai, siekiant įvykdyti bet kurią iš 3 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 6 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, jeigu po to pasiūlymo imtasi realių veiksmų, dėl kurių toks susitikimas galėtų įvykti, baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad už suaugusiojo kėsinimąsi, be kita ko, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, užmegzti ryšius su vaiku siekiant įvykdyti 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas veikas, t. y. apsirūpinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, būtų baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Už pirmoje pastraipoje nurodytus veiksmus baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad už suaugusiojo kėsinimąsi, be kita ko, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, padaryti 4 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, dėl kurių vaikui tenka dalyvauti seksualinės prievartos prieš vaikus renginiuose ir jis yra išnaudojamas seksualiniais tikslais, būtų baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Už pirmoje pastraipoje nurodytus veiksmus baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausme, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai.

Ryšių mezgimas siekiant atlikti seksualinės prievartos ar išnaudojimo veiksmus, įskaitant tiesioginį transliavimą internetu

Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad už tai duodant arba žadant pinigų ar bet kokį kitokį atlygį arba kompensaciją asmeniui, siekiant priversti jį vykdyti bet kurią iš 3 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse, 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 5 straipsnio 6 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų, įskaitant tiesioginį transliavimą internetu, būtų baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausme.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad už informacinės visuomenės paslaugos, skirtos palengvinti arba paskatinti bet kurios iš 3–7 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymą, tyčinį teikimą ar administravimą būtų baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

1.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už kurstymą padaryti ar bendrininkavimą padarant 3–8b straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, taip pat už pasikėsinimą jas padaryti būtų baudžiama.

2.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už kėsinimąsi padaryti bet kurią iš 3 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse, 4 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalyse, 5 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, 7 ir 8b straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų būtų baudžiama.

1.Valstybės narės užtikrina, kad, kalbant apie 3 straipsnio 2, 4 ir 7 dalis, būtų taikoma išimtis, pagal kurią nebūtų kriminalizuojami bendraamžių savanoriški seksualiniai veiksmai, jei nesama piktnaudžiavimo pasitikėjimu ar priklausomumo tarp bendraamžių.

2.Valstybės narės užtikrina, kad, kalbant apie 4 straipsnio 4 dalį, būtų taikoma išimtis, pagal kurią nebūtų kriminalizuojamas renginys, įvykęs savanoriškų seksualinių veiksmų metu, kai vaikas yra sulaukęs amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, arba bendraamžių savanoriškų seksualinių veiksmų metu, jei juose nebuvo prievartos arba išnaudojimo, ir jei už renginį nebuvo atlyginta kaip užmokestį duodant pinigų ar kitokį atlygį arba kompensaciją.

Valstybės narės užtikrina, kad, kalbant apie 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalis, būtų taikoma išimtis, pagal kurią nebūtų kriminalizuojamas medžiagos gaminimas, įgijimas ar turėjimas arba prieigos prie medžiagos turėjimas, kai šioje medžiagoje vaizduojami tik:

kai ši medžiaga yra pagaminta ir turima gavus vaizduojamų vaikų sutikimą ir tik asmeniniam susijusių asmenų naudojimui, jei nesama piktnaudžiavimo pasitikėjimu ar priklausomumo tarp bendraamžių.

4.Valstybės narės užtikrina, kad, kalbant apie 6 straipsnį, būtų taikoma išimtis, pagal kurią nebūtų kriminalizuojami bendraamžių pasiūlymai, pokalbiai, ryšiai ar tarpusavio bendravimas, jei nesama piktnaudžiavimo pasitikėjimu ar priklausomumo tarp bendraamžių.

Taikant šio straipsnio 1–4 dalis gali būti laikoma, kad vaikas, sulaukęs amžiaus, kai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, sutiko su veiksmais tik tuo atveju, jei sutikimas buvo duotas savanoriškai, aiškiai, informuotai ir nedviprasmiškai, vaikui išreiškus laisvą valią, kuri vertinama atsižvelgiant į susijusias aplinkybes, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2a punkte. Laikoma, kad vaikas, kuris yra sulaukęs amžiaus, kai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, nedavė sutikimo, kai vaikas dėl 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių arba kitų aplinkybių, įskaitant vaiko fizinę ar psichinę būklę, pavyzdžiui, sąmonės netekimą, miegą, apsvaigimą, netikėtumą, paralyžių, ligą ar kūno sužalojimą, negalėjo išreikšti laisvos valios.

Sutikimo nedavimo faktas negali būti paneigtas remiantis tuo, kad vaikas tylėjo, nesipriešino žodžiu ar fiziškai, taip pat remiantis jo seksualiniu elgesiu praeityje arba bet kokiais ankstesniais ar tuometiniais santykiais su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu.

6.Sutikimas dalytis savo intymiais vaizdais, vaizdo įrašais ar panašia medžiaga negali būti aiškinamas kaip sutikimas toliau dalytis tais pačiais vaizdais, vaizdo įrašais ar panašia medžiaga arba juos skleisti, įskaitant retušuotą ar pakeistą jų versiją. Bet kokiam vėlesniam dalijimuisi medžiaga ar jos sklaidai, nesvarbu, ar tai darytų pirminis gavėjas, ar bet kuri kita šalis, reikalingas aiškus informuotas vaizduojamo asmens sutikimas.

a)nusikalstama veika buvo padaryta prieš bet kokioje itin pažeidžiamoje padėtyje esantį vaiką, pvz., prieš mažametį vaiką, vaiką, turintį psichikos, intelekto, jutimo ar fizinę negalią, vaiką, iš kurio atimta laisvė arba kurio laisvė apribota, vaiką, esantį priklausomumo būklėje, arba vaiką, esantį fizinės ar psichinės negalios būsenoje;

1.Siekdamos išvengti pavojaus, kad nusikalstamos veikos bus pakartotos, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad fiziniam asmeniui, kuris buvo nuteistas už bet kurią iš 3–9 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, galėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias vykdyti bent profesinę ir organizuotą savanorišką veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais arba sudarančią sąlygas tokiems kontaktams.

2.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad darbdaviai, įdarbindami asmenį vykdyti profesinę ar organizuotą savanorišką veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, ir viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus, įdarbinančios darbuotojus, konsultantus ir savanorius arba sudarančios su jais sutartis, privalėtų reikalauti informacijos pagal nacionalinę teisę bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, suteikiant prieigą paprašius arba per atitinkamą asmenį, apie į nuosprendžių registrą įrašytus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl 3–9 straipsniuose nurodytų bet kurių nusikalstamų veikų arba apie esamą bet kokį teisių atėmimą vykdyti veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, priėmus atitinkamus apkaltinamuosius nuosprendžius.

3.Siekiant taikyti šio straipsnio 1 ir 2 dalį, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms paprašius, būtų iš valdžios institucijų prašančiajai šaliai perduodama informacija apie apkaltinamųjų nuosprendžių už bet kurią iš 3–9 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų buvimą ar pagal šiuos nuosprendžius taikomą teisių atėmimą vykdyti veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, ir kad perduodama informacija būtų kuo išsamesnė, t. y. kad bent jau būtų nurodyta bet kurios valstybės narės turima informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius arba teisių atėmimą pagal apkaltinamuosius nuosprendžius. Tuo tikslu tokia informacija perduodama per ECRIS arba su trečiosiomis šalimis sukurtą keitimosi informacija apie teistumą mechanizmą.

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

2.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys, patraukti atsakomybėn pagal 13 straipsnį, už nusikalstamas veikas, už kurias fiziniams asmenims skiriama maksimali ne trumpesnė kaip dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, būtų baudžiami baudomis, kurių maksimalus dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 1 proc. juridinio asmens visos pasaulinės apyvartos per finansinius metus, ėjusius prieš metus, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, arba per finansinius metus, ėjusius prieš metus, kai buvo priimtas sprendimas skirti baudą, arba 8 000 000 EUR prilygstanti suma, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.

3.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys, patraukti atsakomybėn pagal 13 straipsnį, už nusikalstamas veikas, už kurias fiziniams asmenims skiriama maksimali ne trumpesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmė, būtų baudžiami baudomis, kurių maksimalus dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 5 proc. juridinio asmens visos pasaulinės apyvartos per finansinius metus, ėjusius prieš metus, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, arba per finansinius metus, ėjusius prieš sprendimo skirti baudą priėmimo metus, arba 40 000 000 EUR prilygstanti suma, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.

Tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas

Išbraukta.

Išbraukta.

Išbraukta.

Išbraukta.

Išbraukta.

3.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3–9 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą atsakingi asmenys, padaliniai ar tarnybos galėtų naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, pvz., tomis, kurios naudojamos organizuoto nusikalstamumo ar kitų sunkių nusikaltimų atvejais. Kai tinkama, tos priemonės apima specialias tyrimo priemones, pavyzdžiui, tas, kurios naudojamos kovojant su organizuotu nusikalstamumu ar kitais sunkiais nusikaltimais, kaip kad galimybė atlikti slaptus tyrimus, vadinamųjų „medaus jaukų“ naudojimas, ryšio duomenų perėmimas, slaptas stebėjimas, įskaitant elektroninį stebėjimą, ir banko sąskaitų stebėsena arba kiti finansiniai tyrimai pagal nacionalinę teisę.

4.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3–9 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą atsakingi asmenys, padaliniai ar tarnybos turėtų pakankamai darbuotojų ir ekspertinių žinių, kad galėtų veiksmingai tirti tokius nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus, padarytus naudojant informacines ir ryšių technologijas, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos pagal taikytinas Sąjungos ir nacionalinės teisės taisykles.

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

3.Valstybės narės užtikrina, kad bent jau visi tiesiogiai su vaikais dirbantys, įskaitant vaikų apsaugos, švietimo, sporto, vaikų priežiūros ir sveikatos priežiūros sektorius, specialistai ir savanoriai, taip pat teisės specialistai, mokytojai ir pedagogai, šeimos bylų teismo teisėjai ir pirminės grandies policijos pareigūnai būtų informuojami ir mokomi atpažinti seksualinę prievartą prieš vaikus.

4.Valstybės narės atleidžia specialistus, vykdančius veiklą pagal programas, skirtas asmenims, nuteistiems už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama pagal šią direktyvą, arba asmenims, kurie baiminasi galį padaryti kurią nors iš nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama pagal šią direktyvą, nuo pareigos pranešti, numatytos 3 dalyje.

1.Be nukentėjusių asmenų teisių teikiant skundą pagal Direktyvos 2012/29/ES 5 straipsnį ir Direktyvos (ES).../... [siūlomos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai] 5a straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad nukentėję asmenys galėtų nemokamai, saugiai, lengvai ir konfidencialiu bei prieinamu būdu pranešti kompetentingoms institucijoms apie šios direktyvos 3–9 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas. Tai apima galimybę pranešti apie tas nusikalstamas veikas ir, kai įmanoma, pateikti įrodymus lengvai prieinamomis ir patogiomis naudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis.

2.Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos pranešimo procedūros būtų saugios, konfidencialios ir parengtos vaikams suprantamu būdu ir kalba, atsižvelgiant į jų amžių ir brandą. Valstybės narės užtikrina, kad pranešimų teikimas nepriklausytų nuo tėvų sutikimo ir būtų teikiama tinkama informacija apie pranešimo procedūras ir paramos paslaugas.

3.Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms, bendraujančioms su nukentėjusiais asmenimis, pranešančiais apie seksualinės prievartos prieš vaikus arba seksualinio išnaudojimo nusikalstamas veikas, būtų draudžiama perduoti asmens duomenis, susijusius su nukentėjusio asmens gyventojo statusu, kompetentingoms migracijos institucijoms, taip pat naudoti tuos duomenis grąžinimo procedūrų vykdymo tikslu.

6.Jeigu 3–9 straipsniuose nurodyta nusikalstama veika priklauso daugiau negu vienos valstybės narės jurisdikcijai, šios valstybės narės bendradarbiauja siekdamos nustatyti, kuri valstybė narė turės nagrinėti baudžiamąją bylą. Prireikus, laikantis Pamatinio sprendimo 2009/948/TVR 12 straipsnio, byla perduodama Eurojustui, o visos kompetentingos nacionalinės institucijos atitinkamai informuojamos, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui.

1.Valstybės narės užtikrina, kad nuo 3–9 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams pagalba, parama ir apsauga būtų teikiama pagal 21 ir 22 straipsnius, atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesai būtų svarbiausi, ir nepriklausomai nuo to, ar jie pateikė oficialų skundą.

1.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį baudžiamajam procesui pasibaigus nukentėjusiesiems būtų teikiama pagalba ir specializuota ir derama parama, kad jie galėtų naudotis teisėmis, nustatytomis Direktyvoje 2012/29/ES, Direktyvoje (ES) .../... [siūlomoje direktyvoje, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai] ir šioje direktyvoje. Valstybės narės visų pirma suteikia nuo 3–9 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims galimybę lengvai kreiptis į nukreipimo centrus, kurie gali būti nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos dalis, siekiant užtikrinti veiksmingą paramą nuo seksualinės prievartos ar išnaudojimo nukentėjusiems vaikams ir užtikrinti seksualinio smurto klinikinį valdymą, be kita ko, padedant saugoti ir dokumentuoti įrodymus, pagal Direktyvos (ES).../... [siūlomos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai] 9a straipsnį. Tuose centruose teikiama parama atsižvelgiant į traumos pobūdį, o prireikus nukreipiama ten, kur teikiama specializuota potrauminė parama ir nukentėjusiems vaikams skirtos konsultacijos. Valstybės narės užtikrina, kad nuo seksualinės prievartos ar išnaudojimo nukentėjusiems vaikams būtų užtikrinta galimybė atlikti sveikatos patikrinimą ir teismo ekspertizę – tokios paslaugos gali būti teikiamos šiuose centruose arba joms gali būti nukreipiama į specializuotus centrus ar skyrius. Valstybės narės užtikrina nukreipimo centrų ir kompetentingų medicinos bei teismo ekspertizės centrų veiklos koordinavimą. Visos šiame straipsnyje nurodytos paslaugos teikiamos vaiko interesus atitinkančiu būdu. Valstybės narės gali nustatyti, kad tie centrai būtų priskirti centrams, įsteigtiems pagal Direktyvos (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje 28 straipsnį. Atsižvelgdamos į vaiko interesus, valstybės narės visų pirma imasi būtinų veiksmų, siekdamos apsaugoti vaikus, kurie praneša apie prievartą jų šeimoje.

2.Valstybės narės užtikrina, kad nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms būtų teikiama prieinama, vaiko interesus atitinkanti, visapusiška, specializuota, koordinuota, pagal jų poreikius ir amžių pritaikyta medicininė priežiūra, įskaitant galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, emocinė, psichosocialinė, psichologinė, teisinė, pedagoginė ir administracinė pagalba, taip pat bet kokia kita reikiama parama, kuri, visų pirma, yra pritaikyta prie seksualinės prievartos atvejų, ypatingą dėmesį skiriant ilgalaikiam nukentėjusių asmenų atsigavimui. Remiantis „Barnahus“ modeliu, tokia parama teikiama vienoje vietoje.

3.Kai būtina, valstybės narės užtikrina, kad vaikams būtų suteiktas laikinas apgyvendinimas. Atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, jie pirmiausia apgyvendinami su kitais šeimos nariais, jei reikia, laikiname arba nuolatiniame būste, kuriame teikiamos paramos paslaugos.

4.Valstybės narės užtikrina, kad nuo nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama pagal šią direktyvą, nukentėję asmenys galėtų kreiptis į nukreipimo centrus, įsteigtus pagal Direktyvos [.../.../ES siūlomos direktyvos dėl smurto prieš moteris]26 26 straipsnį.

__________________

26 2022 m. kovo 8 d. COM(2022) 105.

7.Nuo bet kurios iš 3–9 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų nukentėję vaikai laikomi ypač pažeidžiamais, kaip tai apibrėžta Direktyvos 2012/29/ES 22 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvoje (ES) .../... [siūlomoje direktyvoje, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai].

9.Valstybių narių pastangas teikti pagalbą nukentėjusiems asmenims aktyviai remia ES centras, kai jis bus įsteigtas:

Vaikų apsauga baudžiamuosiuose tyrimuose ir baudžiamosiose bylose

1.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į nukentėjusių asmenų vaidmenį atitinkamoje teisingumo sistemoje, paskirtų specialų atstovą, kuris atstovautų nukentėjusiam vaikui baudžiamajame tyrime ir baudžiamojoje byloje, jeigu pagal nacionalinę teisę tėvų teises turintiems asmenims neleidžiama atstovauti vaikui dėl jų ir nukentėjusio vaiko interesų konflikto arba jeigu vaikas yra nelydimas ar atskirtas nuo šeimos. Visoms procese dalyvaujančioms institucijoms rengiami vaiko interesus atitinkančio teisingumo srities mokymai.

a)faktus pranešus kompetentingoms valdžios institucijoms, nebūtų nepagrįstai vilkinamos nukentėjusių vaikų arba, kai taikytina, liudijančių vaikų apklausos;

b)nukentėjusių vaikų arba, kai taikytina, liudijančių vaikų apklausos vyktų šiam tikslui sukurtose arba pritaikytose patalpose;

c)nukentėjusių vaikų arba, kai taikytina, liudijančių vaikų apklausas vykdytų šiam tikslui parengti specialistai;

d)jei įmanoma ir tinkama, visas nukentėjusių vaikų arba, kai taikytina, liudijančių vaikų apklausas vykdytų tie patys asmenys;

f)nukentėjusį vaiką arba, kai taikytina, liudijantį vaiką galėtų lydėti jo teisinis atstovas arba, tam tikrais atvejais, jo pasirinktas suaugusysis, nebent dėl to asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas;

4.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad bet kurios iš 3–9 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų baudžiamuosiuose tyrimuose visos nukentėjusių vaikų arba, kai taikytina, liudijančių vaikų apklausos galėtų būti įrašomos garso ir vaizdo priemonėmis ir kad tokios įrašytos apklausos galėtų būti naudojamos kaip įrodymai nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisme pagal jų nacionalinės teisės normas.

b)nukentėjęs vaikas arba, kai taikytina, liudijantis vaikas galėtų būti išklausytas teismo salėje joje nebūdamas, visų pirma naudojant atitinkamas ryšių technologijas.

6.Valstybės narės imasi būtinų priemonių apsaugoti nukentėjusių vaikų arba, kai taikytina, liudijančių vaikų privatumą, tapatybę bei išvaizdą ir užkirsti kelią bet kokios informacijos, galinčios padėti nustatyti nukentėjusių vaikų ir liudijančių vaikų tapatybę, viešam platinimui, kai tai atitinka nukentėjusio vaiko interesus ir atsižvelgiant į kitus pagrindinius interesus.

7.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai vaikui būtina dalyvauti baudžiamajame procese, susijusiame su bet kuria iš 3–9 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, teismas atitinkamame teismo procese atsižvelgtų į vaiko pažeidžiamumą, įskaitant susijusį su vaiko amžiumi, branda ir psichine bei fizine gerove. Valstybės narės užtikrina, kad tai būtų taikoma visiems vaikams, įskaitant tuos, kurie įtariami padarę nusikaltimą, tuo kaltinami arba už tai nuteisti.

2.Be savo teisių pagal Direktyvos (ES) .../... [siūlomos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai] 16a straipsnį, pilnametystės sulaukusiems nukentėjusiems asmenims baudžiamojo ir civilinio proceso metu leidžiama prašyti kompensacijos už žalą, patirtą dėl bet kurios iš nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama pagal šią direktyvą. Valstybės narės užtikrina, kad nukentėjusiojo teisei į žalos atlyginimą nebūtų taikomas joks senaties terminas.

Išbraukta.

Išbraukta.

Išbraukta.

Išbraukta.

Valstybės narės įsteigia arba paskiria nacionalines institucijas arba lygiaverčius subjektus, kurie vykdo toliau nurodytą veiklą:

Visų pirma nacionalinės institucijos yra atsakingos už 31 straipsnyje nurodytas duomenų rinkimo, mokslinių tyrimų ir ataskaitų teikimo pareigas.

Valstybės narės įdiegia tinkamus mechanizmus, kad užtikrintų veiksmingą koordinavimą ir bendradarbiavimą siekiant nacionaliniu lygmeniu parengti ir įgyvendinti atitinkamų institucijų, agentūrų ir įstaigų, įskaitant vietos ir regionines valdžios institucijas, teisėsaugos institucijas, teismines institucijas, prokurorus, paramos paslaugų teikėjus, taip pat informacinės visuomenės paslaugų teikėjus, nevyriausybines organizacijas, įskaitant tas, kurios turi karštąsias ir pagalbos linijas, socialines tarnybas, įskaitant vaikų apsaugos ar gerovės institucijas, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, socialinius partnerius, nedarant poveikio jų autonomijai, ir kitas atitinkamas organizacijas ir subjektus, priemones, skirtas kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų išnaudojimu tiek internete, tiek realiame gyvenime. Šiais mechanizmais taip pat užtikrinamas veiksmingas veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp valstybių narių, su ES centru, Komisija ir kitomis Sąjungos agentūromis bei organais.

Išbraukta.

1.Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, kurie baiminasi galį padaryti bet kurią iš 3–9 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, galėtų lengvai ir anonimiškai naudotis specialiomis ir veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis, sukurtomis grėsmei, kad tokios nusikalstamos veikos gali būti padarytos, įvertinti ir užkirsti tam kelią, taip pat prieinamais, lengvais naudoti, saugiais ir paruoštais naudoti kanalais, tokiais kaip pagalbos linijos ir interneto pokalbiai, kuriuose dirba tinkamai parengti darbuotojai.

2.Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos programos ar priemonės būtų prieinamos be nepagrįstų apribojimų pagal nacionalinius sveikatos priežiūros standartus ir kad programos būtų tinkamai ir nuolat finansuojamos.

1.Siekdamos sustabdyti ir sumažinti paklausą, kuri skatina visų formų vaikų seksualinį išnaudojimą, valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kaip antai švietimas ir mokymas, informavimo ir informuotumo didinimo kampanijos apie visą gyvenimą juntamas seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų išnaudojimo pasekmes, tokių veiksmų neteisėtumą ir galimybę asmenims, kurie baiminasi galį padaryti susijusias nusikalstamas veikas, naudotis specialiomis ir veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis. Valstybės narės sukuria komunikacijos strategiją ir nacionalinius veiksmų planus ir skatina dialogą ir bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis, karštosiomis linijomis, pagalbos linijomis, valdžios institucijomis ir atitinkamomis informacinės visuomenės tarnybomis.

2.Valstybės narės, prireikus bendradarbiaudamos su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, imasi atitinkamų veiksmų, taip pat ir internetu, pavyzdžiui, vykdo informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, mokslinius tyrimus, rengia švietimo ir mokymo programas arba medžiagą, be kita ko, apie skaitmeninį raštingumą, pagal amžių pritaikytą lytinį švietimą, akcentuojant sutikimo sąvoką, saugią praktiką internete ir realiame gyvenime, taip pat apie tinkamą interneto ir naujų technologijų naudojimą, kuriais siekiama didinti informuotumą ir sumažinti riziką vaikams nukentėti nuo seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo.

3.Valstybės narės užtikrina, kad reguliarūs ir specializuoti mokymai, įskaitant vaiko interesus atitinkančio teisingumo srityje, būtų reklamuojami arba siūlomi specialistams, teisėjams ir pareigūnams, kuriems gali tekti susitikti su vaikais, nukentėjusiais nuo seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo, taip pat (tačiau ne tik) vaiko apsaugos srities specialistams, teisininkams, mokytojams, vaikų priežiūros įstaigų darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams, pedagogams, savanoriams ir treneriams, šeimos bylų teismų teisėjams ir pirminės grandies policijos pareigūnams, kad jie galėtų nustatyti ankstyvus prievartos, galimos prievartos ar seksualinio išnaudojimo požymius, atpažinti nuo seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo nukentėjusius vaikus ir vaikus, kurie galėtų tokiais tapti, ir mokėtų su jais elgtis.

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų seksualinės prievartos prieš vaikus prevenciją bendruomenės aplinkoje, įskaitant mokyklas, ligonines, socialinės rūpybos tarnybas, globą šeimoje, dienos priežiūros centrus, sporto klubus ar religines bendruomenes, vaikams ir suaugusiesiems, įskaitant tėvus ir pedagogus, suteikiant tinkamų įgūdžių nustatyti galimą piktavališką elgesį internete.

a)specialius mokymus ir informuotumo didinimo veiklą darbuotojams, konsultantams ir savanoriams, dirbantiems glaudžiai bendraujant su vaikais, be kita ko, apie tai, kaip užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų išnaudojimui, kaip tokius atvejus nustatyti ir kaip į juos reaguoti, atsižvelgiant į amžių, lytį ir traumą;

b)privalomas vaikų apsaugos politikos priemones, specialias gaires, vidaus protokolus ir standartus, kuriais nustatoma geroji praktika, pavyzdžiui, priežiūros ir atskaitomybės mechanizmų, skirtų tiesiogiai su vaikais tokioje aplinkoje dirbantiems darbuotojams, sukūrimą;

c)saugių ir prieinamų erdvių, kurias valdytų specialūs ir tinkamai parengti darbuotojai ir kuriose vaikai, tėvai, vaikais besirūpinantys asmenys ir bendruomenės nariai galėtų pranešti apie netinkamą elgesį, sukūrimą;

Prevencijos priemonėmis ypatingas dėmesys skiriamas poreikiui apsaugoti ypač pažeidžiamus vaikus, įskaitant psichikos, intelekto, jutimo ar fizinę negalią turinčius vaikus.

5.Šios direktyvos tikslais valstybes nares aktyviai remia ES centras, kai jis bus įsteigtas:

c)sudarydamas palankesnes sąlygas rinkti žinias, rekomendacijas pirminės grandies specialistams, geriausią praktiką ir ekspertines žinias tarp valstybių narių, Sąjungos institucijų, organų, įstaigų bei agentūrų ir trečiųjų šalių, taip pat keistis jomis, tvarkant viešą kiekvienoje valstybėje narėje ir trečiosiose šalyse įgyvendinamų prevencijos priemonių ir programų duomenų bazę;

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

2.Valstybės narės gali imtis priemonių, kad jų teritorijoje būtų skubiai blokuojama interneto naudotojų prieiga prie tinklaviečių, kuriose yra seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos arba per kurias ji platinama. Šios priemonės turi būti nustatomos taikant skaidrias procedūras ir suteikti atitinkamą apsaugą, visų pirma užtikrinant, kad būtų ribojama tai, kas būtina ir proporcinga, ir kad naudotojai būtų informuojami apie tokio apribojimo priežastį. Tos priemonės apima ir žalos atlyginimo per teismą galimybę.

1.Valstybės narės įdiegia sistemą, skirtą anonimizuotiems statistiniams duomenims apie pranešimo, tyrimo ir teisminio nagrinėjimo etapus registruoti, rengti ir teikti, kai tai susiję su 3–9 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis, kad būtų galima stebėti jų priemonių veiksmingumą kovojant su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų išnaudojimu.

2.Statistiniai duomenys apima šiuos duomenis, suskirstytus pagal nukentėjusiojo ir nusikaltusio asmens biologinę ir socialinę lytį, amžių, nukentėjusiojo ir nusikaltusio asmens santykį ir nusikalstamos veikos rūšį:

b)nusikalstamų veikų, apie kurias pranešta, ir asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistų už 3–9 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, skaičius per metus, gautas iš nacionalinių administracinių šaltinių;