(1)gyviems gyvūnams, įskaitant kates ir šunis, taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedas, jie yra Sąjungos bendros žemės ūkio politikos dalis ir jų gerovė turėtų būti saugoma. Sąjungoje yra šių gyvūnų rinka, įskaitant didelę tarpvalstybinę prekybą. Daugelis valstybių narių yra pasirašiusios Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Yra daug įrodymų, kad Sąjungoje šunų ir kačių vidaus rinka veikia neoptimaliai, taip pat vyksta neteisėta prekyba šiais gyvūnais Sąjungoje ir juos importuojant į Sąjungą. Todėl, atsižvelgiant į gyvūnų tyrimų rezultatus, kuriais pripažįstama gyvūnų gebėjimas jausti emocijas, skausmą ir palaikyti socialinius santykius, būtina nustatyti minimaliuosius veiklos vykdymo vietose veisiamų ir laikomų šunų ir kačių gerovės reikalavimus, taip pat griežtesnius Sąjungos rinkai pateikiamų šunų ir kačių atsekamumo reikalavimus;

(2)šunimis ir katėmis, kurie turi unikalių biologinių ir elgsenos poreikių, Sąjungoje prekiaujama ir jie laikomi kaip gyvūnai augintiniai. Sąjungos lygmens gerovės nuostatų dėl šunų ir kačių veisimo, laikymo ir pateikimo rinkai nėra, o nacionalinės taisyklės, jei jų yra, skiriasi, todėl kartais šie gyvūnai yra atsivedami, veisiami ir parduodami arba dovanojami be atlygio sąlygomis, kurios gali turėti rimtų žalingų pasekmių jų gerovei. Šunų ir kačių komercinių veisėjų konkurencija skirtingose valstybėse narėse nevyksta vienodomis sąlygomis, nes gyvūnų gerovės sąlygos yra vienas iš pagrindinių šių subjektų konkurencingumo elementų ir valstybėse narėse jos labai skiriasi. Todėl yra iškraipoma konkurencija, ypač aukštų standartų veisėjams ir laikytojams, kurie, vykdydami tarpvalstybinę prekybą, negali monetizuoti savo investicijų į gyvūnų gerovę, nes susiduria su subjektais, kurie naudojasi standartų neatitinkančiomis gyvūnų gerovės sąlygomis, kad galėtų daryti konkurencinį spaudimą ir mažinti kainas bei standartus;

(3)vartotojai taip pat nėra pakankamai apsaugoti, nes įsigydami šunį ar katę jie dažnai patiria prastų gerovės sąlygų, kuriomis gyvūnai buvo veisiami ir laikomi veiklos vykdymo vietose, neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, įsigyto ar gauto šuns ar katės sveikatos problemų, elgsenos sutrikimų ar genetiniais trūkumų. Siekiant remti informacija pagrįstus vartotojų pasirinkimus ir skatinti laikytis Sąjungos taisyklių, labai svarbu informuoti visuomenę ir didinti informuotumą apie skirtumą tarp atsakingos praktikos ir reikalavimų neatitinkančios arba neteisėtos veisimo praktikos;

(6)neteisėta prekyba šunimis ir katėmis iš dalies susiformavo dėl nepakankamo šių gyvūnų atsekamumo iki jų kilmės vados ir dėl to, kad vartotojai ėmė vis labiau trokšti šių gyvūnų, o visa tai palengvino ir internetinės prekybos plėtra. Savo ruožtu neteisėtos prekybos praktika siejama su šunų ir kačių, kuriems taikoma nekontroliuojama veisimo praktika, kančiomis. Be patikimų priemonių atsekti gyvūnų kilmę, neįmanoma užtikrinti, kad subjektai laikytųsi tų pačių gyvūnų gerovės standartų, ir užtikrinti vienodų konkurencijos sąlygų vidaus rinkoje, susijusių su šunų ir kačių pateikimu rinkai. Todėl labai svarbu užtikrinti šunų ir kačių atsekamumą taikant sistemą, kurioje šunys ir katės ženklinami ir registruojami prieš pirmą kartą juos pateikiant Sąjungos rinkai, taip pat kiekvieną kartą, kai pasikeičia gyvūnų savininkai;

(7)neteisėta prekyba katėmis ir šunimis iš ES nepriklausančių šalių didėja. Dabartinėse ES taisyklėse dėl šunų ir kačių vežimo į ES, pavyzdžiui, Reglamento (ES) Nr. 576/2013 ir Gyvūnų sveikatos teisės akto nuostatose, nėra pakankamai priemonių, kad būtų užkirstas kelias šiai neteisėtai prekybai. Tai reiškia, kad reikia papildomų kovos su neteisėta prekyba šunimis ir katėmis priemonių. Galiojančiose gyvūnų sveikatos taisyklėse reikalaujama, kad įvežant šunis ir kates į Sąjungą, kai jie vežami tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais, gyvūnai turi būti paženklinti mikrolustu. Siekiant sugriežtinti šias atsekamumo nuostatas, į Sąjungą įvežamų šunų ir kačių savininkai arba už juos atsakingi asmenys turėtų užtikrinti, kad jie būtų užregistruoti vienoje iš valstybių narių duomenų bazių paskirties vietoje. Taip bus užtikrinta geresnė tų gyvūnų judėjimo kontrolė;

(8)šio pasiūlymo nuostatomis dėl atsekamumo taip pat prisidedama prie visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinant geresnę gyvūnų gerovę, sveikatą ir galimo gyvūnų ligų (kurių kai kurios yra zoonozinio pobūdžio, o kai kurios perduodamos laukiniams gyvūnams) perdavimo kontrolę laikantis bendros sveikatos koncepcijos;

(10)Reglamente (ES) 2016/429 reikalaujama ženklinti šunis ir kates mikroschema, tačiau tik tuo atveju, jei jie, įvežti į Sąjungą, vežami iš vienos valstybės narės į kitą. Pagal tą reglamentą reikalaujamas ženklinimas nėra visiškai suderintas, nes nėra nustatyta tikslių mikroschemų standartų. Be to, tame reglamente nereikalaujama, kad valstybės narės turėtų šunų ir kačių duomenų bazes. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų ir tvarkytų Sąjungos rinkai pateikiamų šunų ir kačių duomenų bazes, kad būtų užtikrintas šių gyvūnų atsekamumas. Taip pat būtina užtikrinti šių duomenų bazių sąveikumą. Tai padės rasti informaciją apie šunis ir kates visoje Sąjungoje, taip pat leis kompetentingoms institucijoms vykdyti oficialią kontrolę, kad būtų užtikrintas gyvūnų gerovės taisyklių laikymasis;

(11)šunų ir kačių pateikimas rinkai siekiant pelno arba nemokamai daro poveikį vidaus rinkai. Todėl, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, turėtų būti užtikrintas visų gyvūnų, kuriais prekiaujama Sąjungos rinkoje, atsekamumas, o gyvūnų laikymui veisimo ir pardavimo vietose, gyvūnų prieglaudose ar globos namuose turėtų būti taikomos išsamios taisyklės. Kariuomenė, policija ar muitinė, kurios veisia arba laiko šunis savo reikmėms, nėra tokioje padėtyje, kadangi rinkoje veisimo ar laikymo veiklos jos nevykdo;

(13)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES4 reglamentuojamas moksliniais tikslais laikomų gyvūnų, įskaitant šunis ir kates laikymas, veisimas ir tiekimas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/6 reglamentuojami veterinarinių vaistų klinikiniai tyrimai, kuriuose naudojami gyvūnai, įskaitant šunis ir kates. Todėl moksliniams tikslams skirti ar naudojami šunys ir katės, taip pat šunys ir katės, naudojami klinikiniuose tyrimuose, kurių reikia veterinarinių vaistų rinkodaros leidimui gauti, neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;

__________________

4 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33).

(14)daugybei šunų ir kačių pirmą kartą bus taikomos išsamios gerovės taisyklės, kurios padės jiems gyventi geresnėmis sąlygomis. Tačiau, atsižvelgiant į praktinius sunkumus, su kuriais susiduriama tam tikrais atvejais siekiant nustatyti, ar šunys ir katės laikomi kaip gyvūnai augintiniai, ar naudojami žemės ūkio tikslais, pvz., ganymo, gyvulių saugojimo ar ūkio apsaugos tikslais, ar siekiant juos pateikti ar tiekti rinkai, šiuo reglamentu gyvūnų augintinių savininkai, laikantys tam tikrą skaičių šunų ir kačių, kurie atsiveda tam tikrą skaičių vadų, neviršijantį tam tikros ribos, turėtų būti atleisti nuo tam tikrų pareigų. Priešingu atveju tiems gyvūnų augintinių savininkams būtų taikomi atitinkami šio reglamento reikalavimai, o tai būtų neproporcinga. Benamės katės, kurios klajoja lauke ir kurios padeda kontroliuoti graužikų populiacijas, jau seniai yra šios kaimo pusiausvyros dalis ir atlieka funkcinį ir simbiotinį vaidmenį žemės ūkio valdose. Reikėtų tinkamai atsižvelgti į kaimo ir atokias vietoves, kuriose prieiga prie veterinarijos paslaugų ir atitikties užtikrinimo infrastruktūros gali būti ribota, taip pat į poreikį išvengti neproporcingos naštos ūkininkams ir smulkiesiems veisėjams;

(17)be to, Sąjungos rinkoje šunis ir kates rinkai pateikia įvairių rūšių subjektai, vykdantys įvairių rūšių veiklą. Esama ne tik komercinių veisėjų, bet ir pardavimo vietų, kuriose pardavimui laikomi paprastai kitose veiklos vykdymo vietose atsivesti ir veisiami šunys ir katės. Šių gyvūnų apsauga gali būti neoptimali ir nėra bendrų gerovės standartų, kurių turi būti laikomasi šiose pardavimo vietose. Atsižvelgiant į tai, kad pardavimo vietos yra komerciniai subjektai, tiekiantys rinkai šunis ir kates, šioms veiklos vykdymo vietoms turi būti taikomi šio reglamento reikalavimai;

(19)nepaisant to, kad komercinių veisėjų ir pardavimo vietų bei gyvūnų globos namų vykdoma veikla skiriasi, visi jie šunis ir kates pateikia Sąjungos rinkai ir esama tam tikro dubliavimo, ypač paklausos lygmeniu. Ieškodami šuns ar katės, vartotojai pasirenka, ar gyvūną pirkti iš veisėjo (tiesiogiai arba per pardavimo vietą ar tarpininką), ar pasiimti gyvūną iš gyvūnų globos namų. Šunis ar kates tiesiogiai iš gyvūnų augintinių savininkų įsigyjama retai. Vienas iš svarbių šuns ar katės pasirinkimo veiksnių yra galimos elgsenos ar kitos problemos, kurios gali pasireikšti gyvūnui dėl to, kad jis buvo laikomas prastomis gerovės sąlygomis, ir dėl kurių gali sumažėti jo tinkamumas laikyti kaip gyvūną augintinį, nepriklausomai nuo to, ar gyvūnas buvo laikomas komercinėje veisimo vietoje, pardavimo vietoje ar gyvūnų globos namuose. Be to, atsižvelgiant į tai, kad prekybą taip pat vykdo tarpininkai ir daugiausia internetu, pirkėjai, prieš įsigydami šunį ar katę, gali nežinoti, ar gyvūnas kilęs iš gyvūnų globos namų, veisėjo ar pardavimo vietos. Tokios informacijos teikimas galėtų padėti pirkėjams priimti informacija pagrįstus ir atsakingus sprendimus. Esama įrodymų, kad gyvūnų globos namai Sąjungos rinkai pateikia didelį skaičių gyvūnų, ypač kačių. Taip pat yra įrodymų, kad kai kuriose valstybėse narėse gyvūnai, visų pirma šunys, pateikiami rinkai iš gyvūnų globos namų potencialiems gyvūnų augintinių savininkams kitose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas šio reglamento tikslas užtikrinti sklandų šunų ir kačių vidaus rinkos veikimą ir racionalų sektoriaus vystymąsi, kartu užtikrinant aukštą gyvūnų gerovės lygį, kai kuriuos šio reglamento reikalavimus būtina taikyti gyvūnų globos namams, kuriuose laikomas tam tikras minimalus gyvūnų skaičius, nepriklausomai nuo to, ar jie šunis ir kates pateikia Sąjungos rinkai pardavimui už atlygį ar pateikia juos nemokamai, ar kompensuojant pagrįstas išlaidas. Siekiant proporcingumo ir atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų globos namų veikla skiriasi nuo kitų subjektų veiklos ir gali atlikti viešo intereso funkciją, gyvūnų globos namams turėtų būti taikomi tik kai kurie šio reglamento reikalavimai, visų pirma susiję su gyvūnų prižiūrėtojų skaičiumi ir kompetencija, būstu, šėrimu ir girdymu, elgsenos poreikiais ir skausminga praktika, taip pat rekomenduojamais veterinarijos gydytojo apsilankymais;

(20)be to, atsižvelgiant į didelį skaičių gyvūnų, kurį gyvūnų globos namai pateikia Sąjungos rinkai, ir į poreikį užtikrinti, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai, susiję su atsekamumu ir neteisėtos prekybos prevencija, gyvūnų globos namams taip pat turėtų būti taikomi šio reglamento reikalavimai, susiję su šunų ir kačių ženklinimu ir registravimu, nepriklausomai nuo to, ar jų veikla gali būti laikoma ekonominio pobūdžio, ar ne. Už gyvūnų globos namus atsakingi subjektai turėtų būti skatinami imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias šunų ar kačių dauginimuisi gyvūnų globos namuose;

(23)siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento vykdymą, labai svarbu, kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti veiklos vykdymo vietas, kurioms taikoma oficiali kontrolė. Todėl subjektai, laikantys šunis ir kates veiklos vykdymo vietose, turi pranešti apie savo veiklą kompetentingoms institucijoms, o kompetentingos institucijos turi nuolat atnaujinti šių veiklos vykdymo vietų registrą. Siekiant kuo labiau sumažinti subjektams tenkančią administracinę naštą, kompetentingos institucijos turėtų galėti tuo tikslu naudoti informaciją ar duomenis, surinktus šunis ir kates laikančių veiklos vykdymo vietų registre pagal Reglamentą (ES) 2016/429;

(24)šunų ir kačių stresas ir kančios, kai juos dresuoja neapmokyti arba prastai apmokyti prižiūrėtojai, gali turėti žalingą poveikį šunų ir kačių elgsenos modeliams ir kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugai bei aplinkai. Todėl gerai parengti ir kvalifikuoti darbuotojai yra labai svarbūs gerinant gyvūnų gerovės sąlygas, be kita ko, veisiant, laikant ir prižiūrint šunis, kurie taps karo, policijos ir muitinės tarnybiniais šunimis. Kompetencija gyvūnų gerovės srityje reikalauja žinių apie pagrindinius atitinkamos rūšies elgsenos modelius ir poreikius. Kad šunims ir katėms nebūtų sukelta skausmo, streso ir kančių, gyvūnų prižiūrėtojai turėtų turėti su savo užduotimis ir prižiūrimais gyvūnais susijusią kompetenciją gyvūnų gerovės srityje; Gyvūnų prižiūrėtojai ir atitinkamos valdžios institucijos, įskaitant vyriausybines agentūras, turėtų reguliariai atnaujinti savo kompetenciją per mokymo programas, skatinančias taikyti tokius mokymo metodus kaip operantinis sąlygojimas, pirmenybę teikiant teigiamam skatinimui, o ne pasenusius metodus, grindžiamus bausmėmis;

(25)atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų gerovė apima gyvūnų sveikatą, subjektus geriausiai gali konsultuoti veterinarijos gydytojai, kad būtų pagerinta gyvūnų gerovės padėtis veiklos vykdymo vietose. Veterinarijos gydytojai turėtų atlikti aktyvų vaidmenį didinant informuotumą apie šių gyvūnų sveikatos ir gerovės tarpusavio ryšį. Todėl veiklos vykdymo vietose, kuriose laikomų šunų ir kačių skaičius viršija tam tikrą ribinę vertę, veterinarijos gydytojas pirmaisiais šio reglamento taikymo metais arba pirmaisiais metais po pranešimo apie naują veiklos vykdymo vietą turėtų atvykti vizito gyvūnų gerovės klausimais; po to veterinarijos gydytojo vizitai vykdomi esant poreikiui, kuris grindžiamas kompetentingų institucijų atlikta rizikos analize;

(26)dėl tam tikrų veisimo strategijų gali kilti šunų ir kačių gerovės problemų. Atrenkant tam tikrus genetinius požymius dėl estetinių ar kitų komercinių priežasčių, taip pat gali būti sukurti gyvūnų gerovės požiūriu nepageidaujami požymiai ir jie gali būti perduodami ateities kartoms. Todėl subjektai turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad jų veisimo strategijos nesukeltų tokių neigiamų pasekmių šunų ir kačių gerovei. Visų pirma, dėl rinkodaros tikslais grindžiamų veisimo strategijų tam tikrų rūšių šunims ir katėms gali išsivystyti kraštutinių konformacinių ypatumų. Kadangi tokie kraštutiniai konformaciniai ypatumai gali sukelti didelių sveikatos problemų atitinkamiems šunims ir katėms, veisėjai neturėtų jų įtraukti į veisimo programas;

(27)iš mokslinių įrodymų matyti, kad įvaisa daro didelį neigiamą poveikį gyvūnų sveikatai ir gerovei. Todėl šunų ir kačių įvaisa kergiant tėvus ir palikuonis, tos pačios ar ankstesnės vados gyvūnus, arba gyvūno senelius ir anūkus turėtų būti uždrausta, nes dėl jos padidėja paveldimų sutrikimų atvejų skaičius ir sutrikdoma imuninės sistemos funkcija, o šie reiškiniai neigiamai veikia šunų ir kačių sveikatą ir gerovę. Vis dėlto įvaisa turėtų būti įmanoma, kai tai būtina siekiant išsaugoti riboto genetinio fondo vietines veisles, su sąlyga, kad tam yra gautas kompetentingos institucijos leidimas;

(30)moksliniai įrodymai aiškiai patvirtina, kad šunys ir katės turi turėti pakankamai erdvės savo natūraliai elgsenai išreikšti ir normaliam socialiniam bendravimui palaikyti. Tai neįmanoma, kai gyvūnai ilgą laiką laikomi izoliuoti ir konteineriuose. Todėl turėtų būti draudžiama šunis ir kates ilgą laiką laikyti konteineriuose, išskyrus atvejus, kai to reikia atskiriems šunims ir (arba) katėms vežti, laikinai trumpam izoliuoti ir dalyvaujant pasirodymuose, parodose bei konkursuose, taip pat šuniukams ar kačiukams, kurių mažesnis temperatūros reguliavimo pajėgumas, arba šuniukams ar kačiukams, esantiems kartu su motinomis, su sąlyga, kad būtų kuo labiau sumažintas stresas ir nesukeliamos kančios dėl ekstremalios temperatūros ir kad šunys bei katės galėtų stovėti ir gulėti natūralioje padėtyje.

(33)siekiant išvengti kalių vedeklių ir kačių vedeklių nėštumo komplikacijų ir nepakenkti jų gerovei, jos neturėtų būti veisiamos, kol nepasiekė atitinkamos brandos. Kad kalės vedeklės ir katės vedeklės galėtų fiziškai atsigauti po nėštumo ir laktacijos, jos turėtų būti vėl kergiamos tik praėjus pakankamai laiko. Tačiau, siekiant išvengti tam tikrų kalių vedeklių ir kačių vedeklių patologinių reprodukcijos sutrikimų, pvz., piometros, turėtų būti leidžiamos ne daugiau kaip trys vados per dvejus metus, o po jų turėtų būti tinkamas kalių vedeklių ir kačių vedeklių, kurios per 2 metus atsivedė 3 vadas, įskaitant jauniklius, kurie buvo atsivesti negyvi, atsigavimo laikotarpis, kuris neturėtų būti trumpesnis nei vieni metai. Kalėms vedeklėms ir katėms vedeklėms senstant, taip pat kalių vedeklių ir kačių vedeklių, kurioms jau du kartus buvo atliktas cezario pjūvis, reprodukcija turėtų būti nutraukiama, nes negalima atmesti galimybės, kad papildomas nėštumas turės neigiamą poveikį jų gerovei. Veterinarijos gydytojas turėtų reguliariai stebėti visas reprodukcijai naudojamas pateles;

(36)procedūros, kuriomis siekiama pakeisti kačių ir šunų išvaizdą arba išvengti tam tikros jų elgsenos, pavyzdžiui, ausų trumpinimas, uodegos trumpinimas, nagų pašalinimas ir balso stygų rezekcija, daro didelį neigiamą poveikį kačių ir šunų gerovei. Šios procedūros sukelia skausmą ir neleidžia katėms ir šunims išreikšti savo įgimtos elgsenos. Dėl šios priežasties jos gali būti leidžiamos tik tuo atveju, jei jas atlieka veterinarijos gydytojas, ir tik tada, kai tai būtina dėl medicininių priežasčių. Tačiau tam tikrų veislių, pvz., medžioklinių šunų, atveju tokios procedūros galėtų būti leidžiamos dėl profilaktinių, diagnostinių ir (arba) terapinių priežasčių ir tik tuo atveju, jei jas atlieka veterinarijos gydytojas. Tam tikromis aplinkybėmis ir tam tikruose Europos regionuose uodegos trumpinimas taip pat gali būti pateisinamas siekiant išvengti uodegų sužalojimų, jei tai pagrįsta išsamiu ir išsamiu medicininiu vertinimu;

(37)valstybinių veterinarijos gydytojų arba kitų specialistų atliekamas išankstinis subjektų patikrinimas, kai perduotos oficialiosios kontrolės užduotys, ir vėlesnis veiklos vykdymo vietų patvirtinimas yra veiksmingas būdas užtikrinti, kad veiklos vykdymo vietos atitiktų šio reglamento reikalavimus. Tačiau, atsižvelgiant į ribotą valstybinių veterinarijos gydytojų skaičių valstybėse narėse, nėra proporcinga reikalauti išankstinio patikrinimo vietoje ir patvirtinimo visuose subjektuose, kad valstybiniai veterinarijos gydytojai daugiausia dėmesio galėtų skirti didesnę riziką gyvūnų gerovei keliančioms veiklos vykdymo vietoms. Sąlygos veisimo vietose yra itin svarbios siekiant užtikrinti, kad šunys ir katės prieš pateikiant juos rinkai būtų tinkamai veisiami, laikomi ir su jais būtų tinkamai elgiamasi, visų pirma dėl pasekmių, kurias šunims ir katėms gali turėti prastos gyvūnų gerovės sąlygos ankstyvame amžiuje. Todėl svarbu, kad tas veiklos vykdymo vietas patvirtintų kompetentingos institucijos ir prieš jas patvirtinant būtų atliktas išankstinis patikrinimas vietoje. Taip pat svarbu, kad tų patvirtintų veiklos vykdymo vietų sąrašas būtų prieinamas viešai, kad potencialūs pirkėjai galėtų patikrinti veisimo vietų statusą ir taip būtų sustiprinta viešoji kontrolė ir piliečių informuotumas;

(38)kai kurie subjektai, pateikiantys rinkai šunis ir kates, skatina potencialius klientus pirkti bet kokia kaina, naudodami emocinius argumentus, neminėdami potencialiam savininkui gyvūno augintinio turėjimo pasekmių. Kiti subjektai ar gyvūnų globos namai reikalauja atsakomybės, susijusios su gyvūnų augintinių turėjimu, ir dėl to sumažėja jų galimybės parduoti gyvūnus. Šis subjektų požiūrių neatitikimas paprastai yra palankus mažiau atsakingiems subjektams, todėl iškraipoma konkurencija, nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir viešąją tvarką, yra svarbu informuoti pirkėjus apie jų atsakomybę perkant šunį ar katę. Todėl tikslinga reikalauti, kad visi subjektai, pateikiantys šunis ir kates, kurie tampa gyvūnais augintiniais, Sąjungos rinkai informuotų būsimus savininkus apie jų atsakomybę. Be to, kai šuns ar katės pateikimas rinkai vykdomas naudojantis internetinėmis priemonėmis, kartu su reklama internete turėtų būti pateikiamas atitinkamas įspėjimas, kad būtų veiksmingai perduodama informacija apie atsakingą nuosavybę;

(39)neteisėtą prekybą ir nesąžiningą praktiką, susijusią su šunų ir kačių pardavimu arba dovanojimu, palengvina tai, jog nėra atsekamumo, nes nėra tų gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų. Be to, nesąžininga praktika gali formuotis tada, kai šunų ir kačių ženklinimo ir registravimo sistemos nėra suderintos arba jomis negalima lengvai naudotis, nes nėra techninių sistemų sąveikos. Todėl labai svarbu suderinti ženklinimo ir registravimo priemonių standartus ir užtikrinti, kad šunų ir kačių ženklinimas ir registravimas būtų užbaigtas prieš pirmą kartą pateikiant gyvūną Sąjungos rinkai. Fiziniai ar juridiniai asmenys, pateikiantys rinkai šunis ir kates, prieš pirmą kartą pateikdami gyvūnus Sąjungos rinkai, turėtų pateikti ženklinimo ir registravimo vienoje iš šiuo tikslu valstybių narių sukurtų duomenų bazių įrodymus. Vėliau, kiekvieną kartą pasikeitus gyvūno savininkui ar atsakomybei už jį, tas pasikeitimas turėtų būti atitinkamai registruotas vienoje iš duomenų bazių. Siekiant proporcingumo, ši pareiga neturėtų būti taikoma fiziniams asmenims, kurie retkarčiais tiekia šunis ir kates nesinaudodami interneto platformomis;

(40)fiziniai ar juridiniai asmenys, pateikiantys rinkai šunis ir kates Sąjungos rinkai, turėtų pateikti ne tik ženklinimo įrodymą, t. y. dokumentą, kuriame nurodytas gyvūnui implantuotos mikroschemos kodas, bet ir to gyvūno registravimo oficialioje duomenų bazėje įrodymą. Taip naujajam savininkui perduodama pagrindinė informacija apie gyvūną ir užtikrinamas atsekamumas;

(41)dauguma šunų ir kačių šiuo metu siūlomi parduoti arba dovanoti reklamose, skelbiamose interneto platformose, todėl interneto platformų paslaugų teikėjai, tarpininkaudami šioje srityje, turėtų elgtis rūpestingai. Todėl, nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2022/2065, turėtų būti reikalaujama, kad interneto platformos pritaikytų šunų ir kačių pardavimo reklamų skelbimo sąlygas taip, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, pateikiantys rinkai šunis ir kates Sąjungos rinkai, turėtų pateikti pardavimui arba dovanojimui skirtų šunų ir kačių ženklinimo ir registravimo įrodymus. Be to, Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų sukurta viešai prieinama nemokama sistema, kuria būtų sudarytos sąlygos patikrinti šuns ar katės ženklinimo ir registravimo autentiškumą. Šia priemone siekiama geriau kovoti su sukčiavimu gerinant Sąjungos rinkai pateikiamų šunų ir kačių kilmės atsekamumą, sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms vykdyti geresnę kontrolę ir galiausiai gerinti šių gyvūnų gerovę. Tai neturėtų reikšti nei interneto platformų pareigos bendrai stebėti jų platformose pateikiamų pardavimo sąrašų, nei bendros faktų nustatymo pareigos, siekiant įvertinti ženklinimo ir registravimo tikslumą prieš paskelbiant pasiūlymą;

(43)siekiant užtikrinti šunų ir kačių atsekamumą, jie turėtų būti ne tik individualiai ženklinami unikaliuoju identifikatoriumi – mikroschema, bet ir jų ženklinimas turėtų būti registruojamas duomenų bazėje. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų ir tvarkytų Sąjungos rinkai pateikiamų šunų ir kačių duomenų bazes, kad būtų užtikrintas šių gyvūnų atsekamumas. Taip pat būtina užtikrinti šių duomenų bazių sąveikumą. Tai palengvins prieigą prie informacijos apie šunis ir kates visoje Sąjungoje, taip pat leis kompetentingoms institucijoms vykdyti oficialius patikrinimus, kad būtų užtikrintas gyvūnų gerovės taisyklių laikymasis. Siekdama palengvinti nacionalinių duomenų bazių sąveikumą, Komisija turėtų sukurti rodyklės duomenų bazę;

(46)importo taisyklių įgyvendinimas turėtų būti užtikrinamas įtraukiant į sąrašą trečiąsias šalis, kurioms leista pateikti šunis ir kates Sąjungos rinkai, remiantis Komisijos atliktu jų oficialios kontrolės vertinimu, kad būtų užtikrintas pagal šį reglamentą reikalaujamų gyvūnų gerovės taisyklių arba Sąjungos pripažintų lygiaverčių taisyklių vykdymas jų teritorijoje esančiose veiklos vykdymo vietose, kurios eksportuoja arba ketina eksportuoti šunis ir kates į Sąjungos rinką. Be to, siekiant užtikrinti atsekamumą ir kontrolę Sąjungos pasienio kontrolės postuose, turėtų būti sudarytas tose trečiosiose šalyse esančių šunis ir kates veisiančių ir laikančių veiklos vykdymo vietų, kurioms leidžiama eksportuoti tuos gyvūnus į Sąjungą, sąrašas. Komisija, laikydamasi rizika grindžiamo požiūrio, turėtų atlikti pagal šį reglamentą patvirtintų trečiųjų šalių ir šalių, kurios prašo būti patvirtintos pagal šį reglamentą, oficialios kontrolės patikimumo auditus; Galiausiai, atitinkamų šio reglamento taisyklių arba Sąjungos pripažintų lygiaverčių taisyklių laikymasis turėtų būti patvirtintas atitinkamame tokiam eksportui naudojamame veterinarijos sertifikate. Tuo tikslu Komisija turėtų stengtis iš dalies pakeisti atitinkamą oficialaus sertifikato pavyzdį, kad į jį būtų įtrauktas su tuo susijęs gyvūnų gerovės patvirtinimas;

(47)vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/429, trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti šunis ir kates, sąrašas sudaromas siekiant valdyti užkrečiamųjų gyvūnų ligų patekimo į Sąjungą riziką. Todėl į ankstesnėje 46 konstatuojamojoje dalyje nurodytą trečiųjų šalių sąrašą turėtų būti įtrauktos tik tos trečiosios šalys, kurioms suteiktas leidimas pagal Reglamentą (ES) 2016/429 ir kurios suteikia tinkamas garantijas dėl savo kompetentingos institucijos gebėjimo kontroliuoti eksportui į Sąjungą šunis ir kates veisiančias ir laikančias veiklos vykdymo vietas ir užtikrinti jų atitiktį šiame reglamente nustatytiems gyvūnų gerovės reikalavimams;

(48)siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir mokslo raidą, visų pirma į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomones, taip pat į jos socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį aplinkai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildomas šio reglamento 6a straipsnis, siekiant apibrėžti genotipų, fenotipų ir kraštutinių konformacinių ypatumų, kurie neturėtų būti naudojami reprodukcijai, charakteristikas, kad dėl veisimo strategijų neatsirastų genotipų, darančių žalingą poveikį šunų ir kačių sveikatai ar gerovei. Grožio pasirodymų, parodų ir konkursų atveju, apsvarsčius EFSA mokslinę nuomonę ir konkrečias socialines ir ekonomines sektoriaus aplinkybes, deleguotieji aktai turėtų atspindėti laipsnišką ir subalansuotą požiūrį, kad būtų užtikrintas proporcingas ir praktiškai įmanomas įgyvendinimas;

Išbraukta.

Išbraukta.

(55)labai svarbu, kad Sąjungos teisės aktai būtų reguliariai stebimi ir vertinami, kad juos būtų galima pakoreguoti siekiant numatomo poveikio. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta Komisijos pareiga vykdyti šunų ir kačių gerovės Sąjungoje stebėseną ir atlikti vertinimą, kuris turi būti pateiktas kitoms Sąjungos institucijoms. Atliekant vertinimą turėtų būti įvertinti atsiradę technologiniai ir mokslo pokyčiai, įskaitant šunų ar kačių ženklinimo priemones ir galimybę naudoti alternatyvias priemones, kurios yra mažiau invazinės nei mikroschemos implantavimas. Vertinant taip pat turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos atsekamumo sistema būtų atspari sukčiavimui ir patikima, taip pat užtikrintas fiziniams ir juridiniams asmenis, kuriems pagal šį reglamentą taikoma ženklinimo pareiga, tenkančių ženklinimo išlaidų proporcingumas;

b)minimaliųjų reikalavimų dėl šunų ir kačių, veisiamų ar laikomų Sąjungoje arba pateikiamų Sąjungos rinkai, atsekamumo.

1.Šis reglamentas taikomas veisiant, laikant, pateikiant rinkai ir įvežant į Sąjungą šunis ar kates.

2.Šis reglamentas netaikomas veisiant, laikant ir pateikiant rinkai šunis ar kates, ar juos tiekiant moksliniais tikslais arba klinikiniams tyrimams, reikalingiems veterinarinių vaistų rinkodaros leidimui gauti.

4.laikymas – veikla, kurią vykdant šunys ir katės priglaudžiami, apgyvendinami, laikomi ar prižiūrimi veiklos vykdymo vietoje arba subjektui prisiimant atsakomybę;

5.pateikimas rinkai – pardavimas, siūlymas parduoti, platinimas ar bet koks kitas nuosavybės ar atsakomybės perdavimas už atlygį ar nemokamai, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys retkarčiais ir nereguliariai dovanoja nedidelį skaičių šunų ir kačių kitais būdais nei per interneto platformą, taip pat gyvūnų reklama visais pirmiau nurodytais tikslais;

Išbraukta.

7.interneto platforma – Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio i punkte apibrėžta interneto platforma, tarpininkaujanti pateikiant rinkai šunis arba kates;

Išbraukta.

11.veiklos vykdymo vieta – veisimo vietos, pardavimo vietos, gyvūnų globos namai ir prieglaudos;

12.veisimo vieta – patalpos ar statiniai, įskaitant namų ūkius, kuriuose laikomi šunys arba katės reprodukcijos tikslais, siekiant jų palikuonis pateikti rinkai;

13.pardavimo vieta – patalpos ar statiniai, kuriuose šunys ar katės laikomi pardavimui, tačiau ten nėra atsivesti;

14.globos namai – fizinio arba juridinio asmens valdomos patalpos ar statiniai, įskaitant namų ūkius, kuriuose nepageidaujami, apleisti, buvusieji benamiai, pamesti ar konfiskuoti šunys ar katės, laikomi siekiant juos pateikti rinkai;

15.subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis šunis ir kates rinkai ir atsakingas už veisimo vietą, pardavimo vietą ar globos namus arba atsakingas už juose laikomus šunis ar kates, arba atsakingas už nepageidaujamus, paliktus, benamius, pamestus ar konfiskuotus šunis ir kates ir apgyvendinantis juos prieglaudose;

Išbraukta.

19.suluošinimas – intervencija, įskaitant chirurginę intervenciją, kuri atliekama ne dėl terapinių ar diagnostinių priežasčių ir kuri nėra kastracija ar sterilizacija arba mikroschemos implantavimas, dėl kurios pažeidžiama arba prarandama jautri kūno dalis arba pakinta šuns ar katės kaulų struktūra;

20.kančia – nemaloni, nepageidaujama fizinė ar psichinė būklė, susidariusi dėl to, kad gyvūnas veikiamas kenksmingais dirgikliais arba nuolat nėra svarbių teigiamų dirgiklių;

21.būstas – pastatai arba apribota lauko erdvė veiklos vykdymo vietose, kuriose laikomi šunys ar katės laikinai arba visam laikui;

22.šunidė – fizinė struktūra, kurioje yra vienas ar daugiau aptvarų šunims laikyti;

23.katidė – fizinė struktūra, kurioje yra vienas ar daugiau aptvarų katėms laikyti;

24.gyvūnų prižiūrėtojas – veiklos vykdymo vietoje veisiamus ar laikomus šunis ir kates prižiūrintis asmuo, įskaitant savanorius, praktikantus ir ne visą darbo laiką dirbančius darbuotojus;

26.pririšimas – gyvūno pririšimas prie stabilios atramos arba objekto siekiant jį išlaikyti pageidaujamoje vietoje arba apriboti jo judėjimą;

27.konteineris – bet koks narvas, rėmas, dėžė, talpykla ar kilnojamoji konstrukcija, naudojama šunims ar katėms izoliuoti;

Išbraukta.

29.atsakinga nuosavybė – dabartinio arba būsimo šuns ar katės savininko įsipareigojimas atlikti įvairias pareigas, kuriomis siekiama patenkinti šuns ar katės sveikatos, elgesio, aplinkos ir fizinius poreikius, ir kuo labiau sumažinti riziką, kurią šuo arba katė gali kelti bendruomenei, kitiems gyvūnams ar aplinkai.

Išskyrus 5 straipsnio nuostatas, šis skyrius netaikomas:

–veisimo vietai, kurioje per kalendorinius metus veisiamos ne daugiau kaip dvi vados, skirtos pateikti rinkai, taikomos tik 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1, 1a ir 1b dalyse, 6a, 7 ir 8 straipsniuose, 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 12 straipsnio 3, 4 ir 7 dalyse, 13 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose, 14 straipsnio 2, 3, 4 ir 5a dalyse, 15 straipsnyje ir 15a straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos.

Išbraukta.

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Subjektai ir gyvūnų prižiūrėtojai šunims ir katėms, kurie veisiami ar laikomi jų veiklos vykdymo vietoje, taiko šiuos gerovės principus:

a)šunys ir katės aprūpinami vandeniu ir pašarais, kurių kokybė ir kiekis užtikrina jų gerą ir tinkamą mitybą ir hidrataciją;

b)šunys ir katės laikomi tinkamoje ir švarioje fizinėje aplinkoje, kuri yra saugi ir patogi, visų pirma erdvės, oro kokybės, temperatūros, šviesos, apsaugos nuo nepalankių klimato sąlygų ir judėjimo laisvės požiūriu, užkertant kelią perpildymui;

c)šunys ir katės laikomi saugiai, švariai ir rūpinamasi jų sveikata apsaugant juos nuo ligų, funkcinių sutrikimų, sužalojimų ir skausmo, visų pirma sukeliamo dėl valdymo, elgesio su jais, veisimo praktikos ar suluošinimų;

e)šunys ir katės laikomi taip, kad būtų optimizuota jų psichinė būklė, užkertant kelią neigiamai patirčiai arba ją sumažinant trukmės ir intensyvumo atžvilgiu, taip pat kuo labiau padidinant teigiamos patirties trukmės ir intensyvumo atžvilgiu, užkertant kelią neįprastam pasikartojančiam ir kitokiam elgesiui, rodančiam neigiamą poveikį gyvūnų gerovei, ir atsižvelgiant į individualius šuns ar katės poreikius įvairiose a–d punktuose nurodytose srityse galimybes.

Su gerove susijusios pareigos

1.Subjektai ir gyvūnų prižiūrėtojai atsako už jų veiklos vykdymo vietose laikomų ir jų kontroliuojamų šunų ar kačių gerovę ir už bet kokios rizikos jų gerovei mažinimą.

Išbraukta.

Išbraukta.

Pranešimas apie veiklos vykdymo vietas ir jų registravimas

Subjektai kompetentingoms institucijoms praneša apie savo veiklą ir pateikia bent šią informaciją:

c)veiklos vykdymo vietos rūšis: veisimo vieta, pardavimo vieta, globos namai ar prieglauda;

e)veiklos vykdymo vietos pajėgumas, išreikštas maksimaliu šunų ir kačių, kurie gali būti laikomi veiklos vykdymo vietoje, skaičiumi.

1.Subjektai šuns ar katės įgijėjui pateikia rašytinę informaciją, kuri yra būtina, kad jis galėtų užtikrinti šuns ar katės gerovę, įskaitant informaciją apie atsakingą nuosavybę ir apie konkrečius šuns ar katės poreikius, susijusius su šėrimu, priežiūra, sveikata, laikymu ir elgsena, taip pat informaciją apie gyvūno sveikatą, įskaitant skiepijimo statusą.

2.Kai subjektai ir fiziniai ar juridiniai asmenys per interneto platformas reklamuoja šunų ir kačių pateikimą rinkai, aiškiai matomomis ir paryškintomis raidėmis pateikiamas bent šis įspėjimas:

2.Kai šunų ir kačių tiekimas reklamuojamas internetinėmis priemonėmis, pardavimo sąraše aiškiai matomomis ir paryškintomis raidėmis pateikiamas šis įspėjimas:

„Gyvūnas nėra žaislas. Gyvūno pirkimas arba priėmimas yra gyvenimą keičiantis sprendimas. Kaip gyvūno savininkas privalote užtikrinti, kad visada būtų tenkinami jo sveikatos ir gerovės poreikiai. Gyvūnų priežiūra reikalauja finansinių išteklių. Jei ėmėtės prižiūrėti gyvūną, jį palikti yra draudžiama.“

1.Gyvūnų prižiūrėtojai, išskyrus savanorius ir praktiką atliekančius asmenis, kurie dirba su priežiūra, turi turėti šią kompetenciją, susijusią su jų prižiūrimais šunimis ir katėmis:

b)gebėjimą atpažinti jų išraišką, įskaitant bet kokius kančios požymius, ir nustatyti tinkamas kančios mažinimo priemones, kurių reikia imtis tokiais atvejais, ir tų priemonių imtis;

c)gebėjimą taikyti gerą gyvūnų valdymo praktiką, naudoti ir prižiūrėti jų prižiūrimų rūšių gyvūnams naudojamą įrangą ir kuo labiau sumažinti bet kokią riziką gyvūnų gerovei, užkertant kelią kančioms;

Patariamieji vizitai gerovės klausimais

1.Subjektai:

a)užtikrina, kad ne vėliau kaip ... [praėjus vieniems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos] arba pirmaisiais metais nuo pranešimo apie naują veiklos vykdymo vietą dienos, veiklos vykdymo vietose, už kurias jie atsakingi, bent kartą per metus iš anksto neskelbęs apsilankytų kompetentingos institucijos pasamdytas valstybinis veterinarijos gydytojas, kad nustatytų ir įvertintų bet kokius rizikos gyvūnų gerovei veiksnius ir subjektui arba už gyvūnų globos namus atsakingam fiziniam ar juridiniam asmeniui patartų dėl priemonių, skirtų tai rizikai gyvūnų gerovei, sveikatai ir aplinkai pašalinti, ir, jei išvados parodo rimtus rizikos veiksnius, pateikia ataskaitą kompetentingai institucijai pagal Reglamentą (ES) 2017/625 ir per du mėnesius atlieka pakartotinį apsilankymą;

b)saugo įrašus apie a punkte nurodyto veterinarijos gydytojo vizito rezultatus ir tolesnius veiksmus ir saugo tuos įrašus bent penkerius metus nuo vizito dienos, ir paprašius pateikia juos kompetentingoms institucijoms bei vizito atvykusiam veterinarijos gydytojui.

2.Ne vėliau kaip [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis straipsnis papildomas nustatant minimaliuosius kriterijus, pagal kuriuos veterinarijos gydytojas patariamųjų vizitų gerovės klausimais metu nustatyto ir įvertina rizikos veiksnius, įskaitant tolesnius veiksmus.

1.Subjektai užtikrina, kad šunys ar katės būtų šeriami laikantis I priedo 1 punkte nustatytų reikalavimų.

2.Subjektai užtikrina, kad šunys ar katės būtų tinkamai šeriami ir girdomi, aprūpindami juos:

a)švariu ir gėlu vandeniu ad libitum;

b)pakankamo kiekio ir kokybės pašaru, kuris atitinka šunų ir kačių fiziologinius, mitybos ir medžiagų apykaitos poreikius ir patenkina jų sotumą ir kuris yra šunų ar kačių amžiui, veislei, kategorijai, aktyvumo lygiui ir sveikatos būklei pritaikytos mitybos dalis, siekiant bendro tikslo – užtikrinti ir palaikyti gerą sveikatą;

3.subjektai ir prižiūrėtojai užtikrina, kad šėrimo ir girdymo įrenginiai būtų švarūs ir pastatyti bei įrengti taip, kad:

a)būtų užtikrinta prieiga visiems šunims ir katėms;

1.Išskyrus už gyvūnų globos namus atsakingus fizinius ar juridinius asmenis, subjektai užtikrina, kad šunims ir katėms būtų suteiktas būstas pagal I priedo 2 punktą.

2.Subjektai užtikrina, kad:

c)veisimo vietose ir pardavimo vietose, kuriose šunys ir katės laikomi patalpose, temperatūra, santykinis oro drėgnis ir dujų koncentracija nekenktų šunims ar katėms ir kad vėdinimas būtų pakankamas, kad būtų išvengta perkaitimo;

d)šunys ir katės turėtų pakankamai erdvės laisvai judėti ir pagal savo poreikius išreikšti rūšiai būdingą elgseną;

Subjektai šunų ar kačių nelaiko konteineriuose.

Nukrypstant nuo šios nuostatos, konteineriai gali būti naudojami tik atskiriems šunims ar katėms vežti, trumpam izoliuoti ir dalyvaujant pasirodymuose, parodose bei konkursuose, taip pat šuniukams ar kačiukams, kurių temperatūros reguliavimo pajėgumas mažesnis, arba šuniukams ar kačiukams, esantiems kartu su motinomis, su sąlyga, kad būtų kuo labiau sumažintas stresas ir nesukeliamos kančios ir kad šunys bei katės galėtų stovėti ir gulėti natūralioje padėtyje.

4.Laikyti šunis vien tik patalpose draudžiama. Patalpose laikomi šunys turi turėti galimybę kasdien patekti į lauko zoną, kurioje jie gali mankštintis, tyrinėti ir socializuotis. Be to, jei šunys laikomi šunidėse, subjektai suprojektuoja ir pastato atskirus aptvarus, kad šunys galėtų laisvai patekti į apribotą lauko erdvę ir patalpą arba atskirą namelį.

7.Subjektai užtikrina, kad šunys ar katės gautų šviesos ir galėtų pakankamą ir nepertraukiamą laikotarpį likti tamsoje, kad išlaikytų normalų cirkadinį ritmą.

Išbraukta.

Išbraukta.

2.Subjektai ir prižiūrėtojai užtikrina, kad:

a)šunis ar kates, už kuriuos jie atsakingi, bent kartą per dieną patikrintų gyvūnų prižiūrėtojai, o pažeidžiami šunys ir katės, pvz., naujai atsivesti, sergantys ar sužeisti šunys ir katės, taip pat tuoj vesiančios ar ką tik atsivedusios kalės vedeklės ir katės vedeklės būtų tikrinami dažniau;

b)šunys ar katės, turintys ligos, susirgimo, sužeidimų ar kitaip neigiamai paveiktos gerovės požymių, prireikus nepagrįstai nedelsiant būtų perkeliami į atskirą erdvę, prireikus būtų gydomi veterinarijos gydytojo ir laikomi ten, kol jie visiškai pasveiksta;

c)jeigu b punkte nurodytais atvejais pasveikimas neįmanomas ir šunys ar katės patiria didelį skausmą ar kančią, kurių negalima sušvelninti, ir jų gyvybės išsaugojimas prieštarauja gyvūnų gerovės taisyklėms, tik veterinarijos gydytojas, gavęs išankstinį subjekto sutikimą, gali juos numarinti;

d)būtų taikomos priemonės siekiant užkirsti kelią išorės ir vidaus parazitams ir juos kontroliuoti, įskaitant profilaktinį veterinarinį gydymą, kaip antai skiepijimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią įprastoms ligoms, su kuriomis gali susidurti šunys ar katės, tinkamai atsižvelgiant į epizootinę situaciją;

e)aplinkos gerinimo medžiagos nekeltų jokios biologinio ar cheminio užterštumo rizikos.

Už veisimo vietas atsakingi subjektai ir prižiūrėtojai užtikrina, kad:

a)kalės vedeklės ar katės vedeklės būtų veisiamos tik jei jos yra minimalaus amžiaus pagal I priedo 3 punktą, jų skeletas yra visiškai suaugęs ir joms nebuvo diagnozuota jokia liga, jos neturi klinikinių susirgimo požymių ar fizinių sutrikimų, kurie galėtų neigiamai paveikti jų nėštumą ir gerovę;

b)kalių vedeklių ar kačių vedeklių nėštumai, po kurių atsivedama vada, vyktų kuo rečiau, kaip nustatyta I priedo 3 punkte;

Išbraukta.

e)šunų ir kačių patelės, kurios nebenaudojamos reprodukcijai, taip pat dėl šio reglamento nuostatų taikymo, būtų laikomos arba parduodamos, dovanojamos ar atiduodamos privatiems laikytojams, o ne žudomos ar apleidžiamos.

Išbraukta.

Išbraukta.

1.Subjektai užtikrina, kad būtų imtasi priemonių siekiant patenkinti kačių ar šunų elgsenos poreikius pagal I priedo 4 punktą.

2.Šunis ir kates draudžiama laikyti erdvėse, kuriose ribojamas natūralus jų judėjimas, išskyrus 12 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytus atvejus ir kai atliekamos šios procedūros ar gydymas:

a)fizinė apžiūra;

b)individualus šunų ir kačių ženklinimas ir ženklinimo informacijos nuskaitymas;

3.Draudžiama gyvūnus laikyti pririštus ilgiau kaip 1 valandą, išskyrus medicininio gydymo laikotarpį.

1.Draudžiamas suluošinimas, įskaitant ausų trumpinimą, uodegos trumpinimą, nagų pašalinimą ar kitokią dalinę ar visišką pirštų amputaciją ir balso stygų ar klosčių rezekciją, išskyrus atvejus, kai tai daroma dėl medicininės indikacijos, kuri gali apimti profilaktines, diagnostines ir (arba) gydymo priežastis, siekiant vienintelio tikslo – išsaugoti ar pagerinti šunų ar kačių sveikatą arba užkirsti kelią sužeidimui. Tokiu atveju procedūrą atlieka tik veterinarijos gydytojas, taikydamas nejautrą ir ilgalaikę analgeziją.

2.Subjektai užtikrina, kad kastracija (sterilizacija) būtų atliekama tik taikant nejautrą ir ilgalaikę analgeziją ir ją atliktų veterinarijos gydytojas.

3.Draudžiamas toks elgesys, kuris sukelia skausmą ar kančias:

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

e)šunis ar kates kelti už galūnių, galvos, uodegos, ausų, odos ar kailio.

1.Visi veiklos vykdymo vietose laikomi šunys ir katės, taip pat visi rinkai pateikiami šunys ir katės paženklinami individualiai, naudojant poodinę mikroschemą, kurioje yra mikrolustas, kaip nustatyta pagal II priedą. Mikroschemą implantuoja veterinarijos gydytojas arba ji implantuojama veterinarijos gydytojo atsakomybe. Jei veterinarijos gydytojas mano, kad implantavus mikrolustą galėtų būti labai pakenkta šuns ar katės sveikatai, jis gali laikinai atidėti mikrolusto implantavimą, kol bus galima tinkamai išspręsti gyvūno sveikatos problemas. Jei po mikrolusto implantavimo šuniui ar katei pasireiškia stiprios nepageidaujamos reakcijos, veterinarijos gydytojas imasi visų būtinų veiksmų šuns ar katės sveikatai užtikrinti, įskaitant mikrolusto pašalinimą.

2.Per dvi darbo dienas nuo šunų ir kačių paženklinimo pagal 1 dalį veterinarijos gydytojas juos užregistruoja 19 straipsnyje nurodytoje nacionalinėje duomenų bazėje. Valstybės narės gali leisti atlikti registraciją ne tik veterinarijos gydytojams, bet ir kitiems asmenims, su sąlyga, kad jie taiko priemones į duomenų bazę įvestos informacijos tikslumui užtikrinti. Veiklos vykdymo vietose laikomų šunų ir kačių registracija atliekama veiklos vykdymo vietos, atsakingos už šunį ar katę, subjekto vardu. Fizinių asmenų, pateikiančių šunį arba katę rinkai, atveju registracija atliekama to asmens vardu. Nuosavybės ar atsakomybės perdavimo atveju fizinis ar juridinis asmuo, pateikiantis šunį ar katę rinkai, užtikrina, kad bet koks nuosavybės ar atsakomybės pasikeitimas per dvi savaites nuo nuosavybės ar atsakomybės pasikeitimo dienos būtų užregistruotas 19 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje laikantis atsakingos valstybės narės nustatytų sąlygų.

Prieš pateikdami šunį ar katę rinkai, subjektai arba fiziniai ar juridiniai asmenys, pateikiantys šunį ar katę rinkai, gyvūno įgijėjui pateikia:

a)šuns ar katės ženklinimo ir registravimo pagal 1 ir 2 dalis įrodymą ir interneto nuorodą į 6 dalyje nurodytą sistemą;

Įgijėjai turi galėti patikrinti pateiktų rinkai šunų ar kačių ženklinimo ir registravimo autentiškumą naudodamiesi 7 dalyje nurodyta sistema.

Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų elektroninė sąsaja būtų suprojektuota ir organizuojama taip, kad šunis ar kates rinkai pateikiantiems subjektams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims būtų lengviau vykdyti pareigas pagal 3 dalį ir 8 strapsnio 2 dalį, laikantis Reglamento (ES) 2022/2065 31 straipsnio, ir matomu būdu informuotų įgijėjus apie galimybę patikrinti šuns ar katės ženklinimą ir registravimą per interneto nuorodą į 6 dalyje nurodytą sistemą.

Šunis ar kates rinkai pateikiantis fizinis ar juridinis asmuo yra atsakingas tik už informacijos, teikiamos per interneto platformos sąsają, tikslumą. Nė viena šios dalies nuostata negali būti aiškinama taip, kad interneto platformos paslaugų teikėjui nustatoma bendra stebėsenos pareiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2065 8 straipsnyje.

Išbraukta.

6.Komisija užtikrina, kad automatinius rinkai pateikiamų šunų ir kačių ženklinimo ir registravimo autentiškumo patikrinimus, naudojantis 19 straipsnyje nurodyta duomenų baze, atliekanti internetinė sistema būtų viešai prieinama nemokamai. Komisija gali patikėti šios sistemos kūrimą, priežiūrą ir eksploatavimą nepriklausomam subjektui po viešosios atrankos procedūros, pagal atitinkamas Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 VII antraštinės dalies nuostatas. Sistema turi atitikti šiuos kriterijus:

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma:

1.Kompetentingos institucijos sukuria ir tvarko pagal 17 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 4 dalį paženklintų ir registruotų šunų ir kačių duomenų bazes.

2.Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos jų duomenų bazės atitiktų 3 dalies b punkte nurodytame įgyvendinimo akte nustatytus reikalavimus, siekiant užtikrinti bazių sąveikumą, kad visoje Sąjungoje būtų galima nustatyti šuns ar katės ženklinimo autentiškumą ir jį atsekti.

b)valstybių narių duomenų bazių ir rodyklės duomenų bazės sąveikumu;

1.Šunys ir katės gali būti įvežami į Sąjungą siekiant pateikti juos rinkai tik tuo atveju, jei laikomasi šių sąlygų:

a)jie buvo veisiami ir laikomi laikantis bent vieno iš šių reikalavimų:

ii)sąlygų, kurias Sąjunga pagal Reglamento (ES) 2017/625 129 straipsnį pripažįsta lygiavertėmis šio reglamento II skyriuje nustatytoms sąlygoms, arba

iii)jei taikoma, konkrečiame Sąjungos ir eksportuojančios šalies susitarime nustatytų reikalavimų.

b) jie yra iš trečiosios šalies ar teritorijos ir veiklos vykdymo vietos, įtrauktos į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2017/625 126 ir 127 straipsnius.

2.Reglamento (ES) 2017/625 126 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytame oficialiame sertifikate, pridedamame prie į Sąjungą iš trečiųjų šalių ir teritorijų įvežamų šunų ir kačių, skirtų pateikti Sąjungos rinkai, pateikiamas patvirtinimas dėl atitikties šio straipsnio 1 daliai.

3. Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 576/2013 10 straipsnio 1 dalies a punktui ir Reglamento (ES) 2020/69211 74 straipsnio 1 daliai, į Sąjungą įvežami šunys ir katės, skirti pateikti Sąjungos rinkai, prieš įvežimą veterinaro ženklinami mikrolustu, atitinkančiu II priedą. Importuotojas užtikrina, kad veterinarijos gydytojas užregistruotų šunis ir kates 19 straipsnyje nurodytoje nacionalinėje duomenų bazėje per dvi darbo dienas nuo jų įvežimo į Sąjungą. Valstybės narės gali leisti atlikti registraciją ne tik veterinarijos gydytojams, bet ir kitiems asmenims, su sąlyga, kad jie taiko priemones į duomenų bazę įvestos informacijos tikslumui užtikrinti.

__________________

11 2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/692, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taisyklės dėl tam tikrų gyvūnų, genetinės medžiagos produktų ir gyvūninių produktų siuntų įvežimo į Sąjungą ir jų gabenimo bei tvarkymo įvežus (OL L 174, 2020 6 3, p. 379).

Jei į Sąjungą įvežami šunys ar katės dar nėra užregistruoti valstybės narės duomenų bazėje, kaip nurodyta 19 straipsnio 1 dalyje, veterinarijos gydytojas Sąjungos pasienyje juos užregistruoja įvežimo valstybės narės duomenų bazėje. Registracija atliekama gyvūno savininko arba už jį atsakingo asmens vardu, be to, registruojama gyvūno kilmės veiklos vykdymo vieta, įtraukta į sąrašą pagal 2 dalį. Valstybės narės gali leisti atlikti registraciją ne tik veterinarijos gydytojams, bet ir kitiems asmenims, su sąlyga, kad jie taiko priemones į duomenų bazę įvestos informacijos tikslumui užtikrinti.

Išbraukta.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento priedai siekiant atsižvelgti į mokslo ir techniko pažangą, įskaitant, kai aktualu, Europos maisto saugos tarnybos mokslines nuomones, ir socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį aplinkai, kiek tai susiję su:

a)girdymo ir šėrimo reikalavimais ir nujunkymo procesu;

c)apšvietimo reikalavimais;

h)minimaliu ir maksimaliu veisimui skirtų kalių vedeklių ir kačių vedeklių amžiumi;

j)mikroschemų, naudojamų individualiam šunų ir kačių ženklinimui, reikalavimais;

2.6 straipsnio 2b dalyje, 6a straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo diena].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 2b dalyje, 6a straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

6.Pagal 6 straipsnio 2b dalį, 6a straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnį straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.Šiuo reglamentu valstybėms narėms neužkertamas kelias toliau taikyti ar priimti griežtesnes nacionalines taisykles, kuriomis siekiama platesnės šunų ir kačių gerovės apsaugos ir jų atsekamumo, su sąlyga, kad tos taisyklės neprieštarauja šiam reglamentui ir netrukdo tinkamam vidaus rinkos veikimui. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokias nacionalines taisykles. Komisija apie jas informuoja kitas valstybes nares.

Išbraukta.

Išbraukta.

4.Valstybės narės, kurios taiko griežtesnes nacionalines taisykles, kaip nurodyta 1 dalyje, nedraudžia ar netrukdo pateikti rinkai savo teritorijoje šunis ir kates, laikomus kitoje valstybėje narėje, remdamosi tuo, kad atitinkami šunys ir katės nebuvo laikomi laikantis jos griežtesnių nacionalinių gyvūnų gerovės taisyklių.

1.Remdamasi pagal 20 straipsnį gautomis ataskaitomis ir papildoma susijusia informacija, Komisija ne vėliau kaip [7 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kas penkerius metus paskelbia Sąjungos rinkoje pateiktų šunų ir kačių gyvūnų gerovės padėties stebėsenos ataskaitą. Stebėsenos ataskaitoje įvertinamas šio reglamento veiksmingumas, efektyvumas, aktualumas, nuoseklumas, socialinis ir ekonominis poveikis ir ES pridėtinė vertė siekiant jo tikslų. Visų pirma Komisija įvertina:

2.Ne vėliau kaip [12 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija atlieka šio reglamento vertinimą, įskaitant galimo maksimalaus amžiaus veisti šunis ir kates vertinimą, ir pateikia ataskaitą dėl pagrindinių išvadų Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, taip pat pažeidimus, susijusius su gyvūnų augintinių atsisakymu, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Jis taikomas nuo [2 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], su tokiomis išimtimis:

1.Šėrimas ir girdymas

1.1.Šunys ir katės šeriami bent du kartus per dieną. Šuniukai ir kačiukai šeriami dažniau.

Išbraukta.

Išbraukta.

Išbraukta.

1.2.Bent dvi pirmąsias gyvenimo dienas kiekvienas šuniukas ar kačiukas šeriamas krekenomis, o vėliau – savo motinos arba laktuojančios kalės vedeklės ar katės vedeklės pienu. Jei to padaryti neįmanoma, nes motina serga arba dėl kitų priežasčių negali maitinti savo palikuonių, arba to nepakanka, šuniukas ar kačiukas šeriamas šuniukams ar kačiukams skirtu pieno pakaitalu taip dažnai, kaip nurodo pakaitalo gamintojas arba veterinarijos gydytojas.

Išbraukta.

1.4.Visi nenujunkyti šuniukai ir kačiukai šeriami pakankamu pieno, pieno pakaitalo arba jų derinio kiekiu, kad nuolat didėtų jų kūno svoris.

Išbraukta.

Išbraukta.

2.2.1.Šunys ir katės turi būti šviesoje bent 7 valandas per dieną.

2.2.2.Dirbtinis apšvietimas turi būti plataus spektro arba viso spektro ir bent 80 Hz dažnio.

Išbraukta.

2.2.4.Šunys ir katės turi turėti galimybę būti be dirbtinio apšvietimo bent 8 valandas per dieną.

2.3.3.Jei aptvaruose yra daugiau nei vienas šuo ar katė, subjektai, imdamiesi konkrečių priemonių (pvz., įrengdami pertvaras), turi užtikrinti, kad šie gyvūnai nekeltų grėsmės vienas kitam dėl agresyvios elgsenos.

3.2.Kalės vedeklės kergiamos tik nuo antrosios rujos;

3.3.Kalė vedeklė ar katė vedeklė per 2 metus neturi atsivesti daugiau kaip 3 vadų.

3.4.Kalių vedeklių ir kačių vedeklių, kurios per 2 metus atsivedė 3 vadas, įskaitant jauniklius, kurie buvo atsivesti negyvi, atsigavimo laikotarpis turi būti bent vieni metai.

c)erdvėse, kuriose laikomos katės ir šunys, būtų įrengtos aplinkos gerinimo struktūros ir visiems gyvūnams prieinami objektai, kuriais sukuriama stimuliuojanti aplinka ir, jei įmanoma, laipioti ir slėptis tinkamos konstrukcijos, taip pat mažinama gyvūnų frustracija;

Individualiam šunų ir kačių ženklinimui naudojamos mikroschemos, kaip reikalaujama 17 ir 21 straipsniuose, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1.Per metus užregistruotų šunų ir kačių skaičius, kaip nurodyta 17 straipsnyje ir 21 straipsnio 4 dalyje;

2.Per metus patvirtintų veisimo vietų skaičius, kaip nurodyta 7a straipsnyje.