1.palankiai vertina EIB pasirengimą atnaujinti savo veiklą ir prisitaikyti prie kintančių ES politikos reikalavimų, sykiu laikantis savo ilgalaikių tikslų; palankiai vertina EIB grupės 2024–2027 m. strategines veiksmų gaires, kurios atspindi ES politinius prioritetus; atkreipia dėmesį į tai, kad strateginėse veiksmų gairėse nurodomos šios aštuonios prioritetinės sritys: EIB, kaip klimato banko, vaidmuo, naujų technologijų skaitmeninimas ir diegimas, saugumo ir gynybos pramonė, šiuolaikinė sanglaudos politika, žemės ūkis ir bioekonomika, Europos socialinė infrastruktūra, didelio poveikio investicijos už ES ribų ir kapitalo rinkų sąjunga;

2.pabrėžia tvirtą raginimą EIB atlikti dar svarbesnį vaidmenį mažinant investicijų deficito Europoje problemą (Mario Draghi vertinimu, investicijų deficitas siekia 800 mlrd. EUR, iš kurių 450 mlrd. EUR reikalinga vien energetikos pertvarkai); ragina Komisiją ir EIB visapusiškai išnaudoti EIB potencialą teikiant finansinę paramą bendriems ES prioritetams ir atlikti savo esminį vaidmenį skatinant investicijas, būtinas sąžiningam ir integraciniam tvariam augimui užtikrinti, sykiu maksimaliai didinant inovacijų naudą pagrindinėse ES politikos srityse; ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) toliau stiprinti EIB grupės indėlį, visų pirma taikant finansines priemones ir biudžeto garantijas, kurios pasirodė esančios labai veiksmingos siekiant pagrindinių ES politikos tikslų; primygtinai ragina valstybes nares šiam tikslui skirti pakankamą finansavimą, suteikiant įgaliojimus EIB ir galbūt didinant kapitalą, taip sudarant sąlygas EIB sutelkti investicijas, kurios iš tiesų atitiktų visos Europos poreikius ir sustiprintų ES, kaip pasaulinės veikėjos, svarbą; primena, kad naujoji Komisija iškėlė sau tikslą būti „investicijų Komisija“;

3.pabrėžia, kad EIB AAA reitingas yra labai svarbus ir esminis turtas, kurį būtina išsaugoti; primygtinai ragina visus susijusius veikėjus formuojant EIB skolinimo politiką ir įgaliojimus apsaugoti ir užtikrinti šį reitingą; pabrėžia, kad reitingas, be kitų veiksnių, grindžiamas tvirta banko kapitalo pozicija, puikia turto kokybe ir veiklos rezultatais, valstybių narių, kaip galutinių garantų, kreditingumu ir tuo, kad EIB siekia atliepti ES politikos tikslus; pažymi, kad turėdama tvirtą AAA reitingą ir patikimą rizikos valdymo sistemą EIB grupė turi finansinį pajėgumą, kurio reikia, kad ji galėtų nuolat didinti savo metines investicijas; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB reitingas ir finansinė padėtis taip pat leidžia jam užtikrinti palankias finansavimo sąlygas finansuojant viešojo intereso projektus, palyginti su privačiais komerciniais bankais, užtikrinant tikrumą ir išlaidų efektyvumą, taip pat sudaryti sąlygas EIB absorbuoti galimus grąžos svyravimus, išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir apriboti skolinimosi išlaidas; pabrėžia, kad EIB turėtų dar geriau naudotis savo privilegijuotu statusu ir prisiimti didesnę riziką finansuojant Europos viešąsias gėrybes ir strategines investicijas; atkreipia dėmesį į EIB valdytojų tarybos sprendimą padidinti EIB sverto koeficiento ribą nuo 250 proc. iki 290 proc.; pabrėžia, kad EIB turėtų atitinkamai pritaikyti savo veiksmus, siekdamas užtikrinti, kad neišstumtų privačių investicijų;

4.pažymi, kad 2024 m. EIB investicijų apimtis, palyginti su Europos valstybių BVP, svyravo nuo 0,1 proc. Mažiausias santykis nustatytas Airijoje, Latvijoje ir Vengrijoje. iki 1,4 proc.; ragina EIB grupę užtikrinti labiau subalansuotą geografinį investicijų pasiskirstymą, siekiant kuo labiau padidinti jų poveikį visuose ES regionuose, kad visoje ES būtų skatinamas darnus ir įtraukus augimas, ypatingą dėmesį skiriant nepakankamai atstovaujamoms ir mažiau išsivysčiusioms vietovėms; ragina EIB ir toliau sutelkti dėmesį į investicijų planus, kuriais siekiama mažinti atotrūkį tarp labiau išsivysčiusių ES regionų ir salų teritorijų, vidaus teritorijų, atokiausiųjų regionų, ekonominio nuosmukio paveiktų teritorijų ir visų ES dalių, kurių padėtis mažiau palanki dėl gamtinių veiksnių;

5.pabrėžia, kad reikia supaprastinti, racionalizuoti, optimizuoti ir konsoliduoti dabartinius ir būsimus EIB procesus ir įgaliojimus, kad būtų padidinta sinergija, veiksmingumas ir efektyvumas; siūlo parengti ir taikyti bendrą taisyklių sąvadą ir vienodas finansines taisykles, kurie veiktų kaip bendra įvairių ES programų sistema ir supaprastintų įgyvendinimą partneriams, o tai padėtų stiprinti EIB operacijas;

6.pabrėžia, kad svarbu mažinti administracinę naštą ir ataskaitų teikimo išlaidas, taip pat supaprastinti EIB finansuojamų projektų, ypač MVĮ ir mažesnio masto inovacijomis grindžiamų iniciatyvų, procedūras; pabrėžia, kad labiau racionalizuotas procesas galėtų padidinti EIB poveikį ir gebėjimą reaguoti; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina vieno langelio principu veikiančių centrų kūrimą, kad būtų teikiama koordinuota finansinė parama ir techninės gairės;

7.pripažįsta EIB įsipareigojimą vykdyti reformas, kuriomis būtų sutrumpintas patekimo į rinką laikas, siekiant tikslo iki 2024 m. pabaigos jį sumažinti 30 proc., o 2024–2026 m. laikotarpiu – 50 proc.; pažymi, kad šių reformų įgyvendinimas spartinamas siekiant sumažinti biurokratiją, sustiprinti sąveiką grupėje, automatizuoti ir racionalizuoti vidaus procedūras ir padidinti išlaidų efektyvumą; ragina Komisiją ir EIB ieškoti naujų būdų, kaip paspartinti EIB pateikimo rinkai laiką, taip pat kaip supaprastinti finansavimo įgaliojimus nemažinant audito ar skaidrumo standartų; ragina EIB dėti daugiau pastangų skaitmeninant savo operacijas;

8.pabrėžia svarbų EIB grupės, kaip visos Europos ir tarptautinės investicinės institucijos, vaidmenį sutelkiant viešąjį ir privatųjį finansavimą ES prioritetams įgyvendinti ir remiant valstybes nares finansuojant svarbiausias ir strategines investicijas bei ES politikos tikslus;

9.tačiau primena, kad EIB veiklos sritis dėl jo pobūdžio yra ribota ir jis gali atlikti tik pagalbinį vaidmenį šalinant didelį investicijų trūkumą; pakartoja, kad labiau integruota ekonominė ir pinigų sąjunga, sustiprinta ekonominė struktūra ir veiksmingas koordinavimas EIB veiklą galėtų paremti; todėl ragina sparčiai daryti reikšmingą pažangą kapitalo rinkų sąjungos srityje, visų pirma imantis konkrečių veiksmų, susijusių su neseniai sukurta taupymo ir investicijų sąjunga, baigti kurti bankų sąjungą, taip pat, kai tinkama, sukurti ES lygmens investicinių priemonių ir priemonių, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti ES mokesčių mokėtojų išlaidas ir kuo labiau padidinti Europos viešųjų gėrybių teikimo veiksmingumą;

10.patvirtina, kad labiau integruotos kapitalo rinkos ir labiau išplėtota bendroji rinka taip pat yra svarbus EIB veiklos pagrindas; palankiai vertina EIB strateginį veiksmų planą, pagal kurį kapitalo rinkų sąjungai jo darbotvarkėje skiriama daug dėmesio; mano, kad tinkamai užbaigta santaupų ir investicijų sąjunga bus naudinga vartotojams ir MVĮ, nes suteiks didelių investicijų į realiąją ekonomiką galimybių ir galiausiai sustiprins rizikos kapitalo rinką, kuri laikoma rizikingesne už kitų formų investicijas, bei sudarys geresnes prieigos prie įvairesnių finansavimo šaltinių sąlygas; pabrėžia, kad atitinkami Europos viešieji subjektai turi prisidėti prie santaupų ir investicijų sąjungos kūrimo, ir palankiai vertina EIB norą pradėti bandomuosius projektus bei kitas konkrečias iniciatyvas šioje srityje;

11.ragina Komisiją ir EIB grupę dėti daugiau pastangų įgyvendinant konkurencingumo kelrodžio ir santaupų bei investicijų sąjungos darbotvarkę sutelkiant privatųjį kapitalą gamybinėms investicijoms, remiant inovacijas per visą įmonių gyvavimo ciklą, rizikos kapitalo finansavimą ir didesnės rizikos nuosavo kapitalo finansavimą startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms; pabrėžia, kad didesnės rizikos priemonės, pvz., nuosavo kapitalo ir rizikos skola, turi būti naudojamos su aiškiomis rizikos sistemomis ir išmatuojamais veiklos rodikliais; ragina EIB didinti finansavimą moterims priklausančioms įmonėms;

12.pripažįsta pagrindinį MVĮ, kaip Europos ekonomikos pagrindo, vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, inovacijas, darbo vietų kūrimą ir teritorinę sanglaudą; atsižvelgdamas į tai primena, kad 24 mln. ES MVĮ sudaro 99 proc. visų įmonių, sukuria apie du trečdalius visų darbo vietų ir daugiau kaip 50 proc. visos ES įmonių sukuriamos pridėtinės vertės; pabrėžia, kad MVĮ rėmimas yra vienas iš svarbiausių EIB grupės tikslų ir kad didesnės galimybės gauti kreditą, specialiai pritaikytų finansinių priemonių kūrimas ir MVĮ skirtos investicijos gali turėti plataus masto teigiamą poveikį, nes taip prisidedama prie Sąjungos ekonominio atsparumo, vietos gamybos grandinių konkurencingumo ir skaitmeninės bei tvarios regioninės ekonomikos pertvarkos;

13.ragina EIB išlaikyti ir stiprinti savo vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas MVĮ ir startuoliams gauti finansavimą, nes jie dažnai susiduria su kliūtimis ieškodami finansavimo iš tradicinių finansų įstaigų, teikiant tikslinį finansavimą, kad būtų užtikrinta pakankamai išteklių augimui ir klestėjimui; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ ir toliau kyla sunkumų dėl didelių palūkanų normų ir žaliavų bei energijos kainų;

14.palankiai vertina EIF vaidmenį finansuojant startuolius ir veiklą plečiančias įmones Europoje, be kita ko, vykdant veiklą Europos rizikos kapitalo rinkoje; pabrėžia, kad EIF priemonės ir toliau turi būti lengvai prieinamos smulkiesiems subjektams, ir ragina EIF atitinkamai racionalizuoti paraiškų teikimo procedūras; atsižvelgdamas į tai ragina padidinti EIF biudžetą, skirtą ES rizikos kapitalo ekosistemai, vadovaujantis Draghi pranešimo rekomendacija; taip pat ragina pradėti taikyti pirmojo nuostolio garantijas ir konvertuojamas priemones, skirtas startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms;

15.pabrėžia, kad EIB grupė atlieka svarbų vaidmenį plėtojant Europos rizikos kapitalo ir privataus kapitalo ekosistemą, tačiau pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų remiant Europos inovacijas, kad startuoliams būtų suteikta daugiau galimybių plėstis ir gauti finansavimą per visą verslo gyvavimo ciklą; pažymi, kad, nors didelė dalis privačių investicijų srautų jau eina per rizikos kapitalo fondus, jos tebėra nepakankamos ir nevienodai pasiskirsto valstybėse narėse; pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjunga galėtų padėti spręsti šio disbalanso problemą ir visose valstybėse narėse pagerinti galimybes gauti finansavimą;

16.pabrėžia, kad ES teikiamas priemonių ir biudžeto garantijų rizikos mažinimas pasirodė esanti galinga priemonė; mano, kad reikėtų toliau veiksmingai mažinti riziką, ypač investuojant į novatoriškus ir strateginius sektorius; yra susirūpinęs dėl to, kad, remiantis programos „InvestEU“ tarpiniu vertinimu, nepadidinus biudžeto daugelio finansinių produktų paketai iki 2025 m. pabaigos gali būti išnaudoti; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina 2025 m. vasario 26 d. Komisijos pasiūlymą skirti papildomą finansavimą programai „InvestEU“; ragina užtikrinti subalansuotą geografinį finansavimo pagal programą „InvestEU“ paskirstymą, ypač mažesnių valstybių narių atžvilgiu;

17.primena, kad ES biudžeto garantijos grindžiamos mokesčių mokėtojų lėšomis ir kad EIB remiamų projektų įsipareigojimų nevykdymas turėtų tiesioginį poveikį ES biudžetui;

18.palankiai vertina tai, kad toliau plečiamas EIB Europos skatinamojo finansavimo bankų ir kitų tarptautinių finansų įstaigų tinklas, siekiant padėti pritraukti daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų ir užtikrinti plačią geografinę ir sektorių aprėptį; primena, kad programą „InvestEU“ 75 proc. įgyvendina EIB; ragina Konkurencingumo fondo finansinės priemonės elementą pasinaudoti nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų (NPBI) žiniomis, visų pirma žiniomis apie vietos ir regionų veikėjus; šiomis aplinkybėmis ragina toliau nagrinėti EIB ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų priemonių derinimo galimybes, užtikrinant, kad tokios priemonės nekeltų pavojaus NPBI jau paskirtoms lėšoms;

19.prašo EIB padidinti lengvatines paskolas vietos ir nacionaliniams finansų tarpininkams, įskaitant kredito garantijų konsorciumus, mikrofinansų įstaigas, etiškus bankus ir kolektyvinių garantijų struktūras, kurie siekia sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti kreditą, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, vidaus ir salų vietovėms, atokiausiems regionams ir vietovėms, kuriose vyksta ekonominė ir ekologinė pertvarka;

20.pripažįsta EIB, kaip klimato banko, vaidmenį ir jo suderinamumą su ES tvaraus finansavimo sistema, įskaitant, kai taikytina, taksonomijos kriterijų integravimą Europos investicijų bankas, „Europos investicijų banko klimato politika ir aplinkos tvarumas. Reikalavimus atitinkančių sektorių ir tinkamumo kriterijų sąrašas“ (angl. European Investment Bank Climate Action and Environmental Sustainability– List of eligible sectors and eligibility criteria), 2024 m., remiant pertvarką teikiant finansavimą tvarių ir švarių technologijų srityje ir skatinant Sąjungos pastangas mažinti ES ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro; primena, kad visi EIB finansiniai srautai turi atitikti ES tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir 2030 m. klimato tikslus; pažymi, kad sudarydami sutartį visi EIB finansuojami verslo klientai įsipareigoja paskelbti patikimą suderinimo su Paryžiaus susitarimu strategiją (toliau – priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planai) Europos investicijų banko grupė, „Paryžiaus suderinimo sistema. Mažas anglies dioksido pėdsakas“ (angl. Paris Alignment Framework – Low carbon), 1.1 versija, 2023 m.; Europos investicijų banko grupė, „EIB grupės 2021–2025 m. klimato banko veiksmų gairės“ (angl. EIB Group Climate Bank Roadmap 2021–2025), 2020 m. lapkričio mėn.;

21.palankiai vertina EIB klimato ir aplinkos investicijas, kurios 2024 m. iš viso sudarė 50,7 mlrd. EUR ir viršija tikslą bent 50 proc. viso finansavimo skirti klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui; ragina EIB laikytis savo plataus užmojo tikslų, kartu pabrėžiant, kad šiuo įsipareigojimu didinamas Sąjungos konkurencingumas, energetinis saugumas ir pramonės atsparumas;

22.primena, kad žalioji pertvarka turi būti įtrauki, teisinga ir konkurencinga, o žaliosios investicijos – perspektyvios; todėl tikisi, kad EIB siūlys savo skolinimo ir finansines priemones, techninę pagalbą ir konsultavimo paslaugas, kad paremtų piliečius ir įmones, susiduriančius su socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, kylančiais siekiant tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą; pabrėžia, kad paveiktuose regionuose reikia remti pramonės restruktūrizavimą, darbo jėgos perkvalifikavimą ir naujų užimtumo galimybių kūrimą; ragina EIB remti projektus, kuriais užtikrinama galimybė už prieinamą kainą įsigyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos, būstą ir naudotis viešosiomis paslaugomis, taip pat bendruomenės inicijuotas iniciatyvas ir mažus projektus, ypatingą dėmesį skiriant kovai su energijos nepritekliumi, kaip prioritetui;

23.palankiai vertina EIB investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą, jungtis, elektros tinklus ir kaupimą, įskaitant jo paramą planui „REPowerEU“; pabrėžia, kad svarbu sutelkti dėmesį į projektus, turinčius didelį ekonominį poveikį ir išmatuojamą naudą klimatui; ragina EIB atlikti tam tikrą vaidmenį sutelkiant privatųjį kapitalą investicijoms į tinklą, kad būtų remiamos mažesnės energijos kainos; ypač atkreipia dėmesį į didesnes investicijas į besiformuojančias technologijas, skirtas pramonės elektrifikavimui ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, pripažindamas jų vaidmenį remiant perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos mažinant pramonės sektorių, kurių išmetamą teršalų kiekį sunku sumažinti, išmetamą teršalų kiekį ir sykiu reiškia susirūpinimą dėl jų galimo poveikio vandens tiekimui tam tikruose regionuose;

24.pabrėžia, kad svarbu spręsti didelių energijos kainų problemą ES, siekiant padidinti Europos įmonių konkurencingumą; pažymi, kad stabilus energijos tiekimas konkurencingomis kainomis yra vienas iš pagrindinių sėkmingos pramonės politikos veiksnių; ragina EIB grupę visų pirma teikti pirmenybę paramai MVĮ, patiriančioms su energija susijusį išlaidų spaudimą, be kita ko, teikiant tikslinį finansavimą ir konsultavimo paslaugas, kad būtų padidintas energijos vartojimo efektyvumas ir atsparumas; ragina EIB toliau remti energijai imlius pramonės sektorius, siekiant užtikrinti, kad šis labai strateginis sektorius galėtų sėkmingai valdyti energetikos pertvarką;

25.atkreipia dėmesį į EIB audito komiteto vidaus priežiūros vaidmenį; pažymi, kad vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais priežiūros standartais nevykdoma jokia išorės prudencinė priežiūra, išskyrus priežiūrą likvidumo valdymo srityje; ragina banko Valdytojų tarybą, atsižvelgiant į EIB verslo modelio dydį, sudėtingumą ir ypatumus, nustatyti tinkamas priemones, kad būtų laikomasi aukščiausių išorės prudencinės priežiūros standartų, ir sykiu įvertinti, kokių reikia pakeitimų, susijusių su unikaliu EIB verslo modeliu;

26.pažymi, kad pasaulyje, kuriame itin daug netikrumo, investicijos turėtų būti sutelktos į ES pasirengimą įveikti sukrėtimus; pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į prisitaikymą prie klimato kaitos ir atsparumą jai; ragina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, be kita ko, į novatoriškas technologijas, siekiant pasirengti klimato kaitai; ragina didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą novatoriškų žaliųjų technologijų srityje; primena, kad švarios technologijos stiprina ES suverenumą ir yra labai svarbios konkurencingumui, tačiau jas finansuoti dar sunkiau nei esamas technologijas dėl žaliosios priemokos; pabrėžia, kad Draghi pranešime raginama taikyti daugiau valstybės garantijų ir priešpriešinių garantijų sistemų, kad būtų padengta investicijų į švarių technologijų gamybos projektus rizika;

27.primena, kad EIB buvo pirmasis žaliųjų obligacijų emitentas ir dabar yra didžiausias žaliųjų obligacijų emitentas įvairiomis valiutomis; palankiai vertina tai, kad 2025 m. balandžio 2 d. EIB išleido pirmąją informuotumo apie klimato kaitą obligaciją, suderintą su ES žaliųjų obligacijų standartų reglamentu 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2631 dėl Europos žaliųjų obligacijų ir neprivalomo informacijos apie obligacijas, kurios platinamos kaip aplinkos atžvilgiu tvarios, atskleidimo bei neprivalomo informacijos apie su tvarumu susietas obligacijas atskleidimo (OL L, 2023/2631, 2023 11 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2631/oj).; pabrėžia svarbų EIB vaidmenį plėtojant žaliųjų obligacijų rinką, teikiančią finansavimo sprendimus tvarioms įmonėms; ragina Komisiją ir EIB grupę padėti išlaikyti ES lyderystę žaliųjų ir skaitmeninių obligacijų srityje;

28.primena EIB įsipareigojimą laikytis Biologinės įvairovės konvencijos ir Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. ir remia EIB investicijas į biologinės įvairovės apsaugą ir gamtos išteklių išsaugojimą; palankiai vertina EIB ir Europos aplinkos agentūros susitarimą stiprinti bendradarbiavimą biologinės įvairovės ir klimato politikos veiksmų srityje; pabrėžia, kad siekiant ilgalaikės biologinės įvairovės ir gamtos atkūrimo, išsaugojimo ir apsaugos potencialiems paramos gavėjams turėtų būti prieinamos patrauklios finansavimo schemos, kad jie galėtų savanoriškai taikyti tokią praktiką;

29.palankiai vertina aktyvų EIB požiūrį saugumo ir gynybos srityje; pabrėžia tai, kad 2024 m. investicijos į šį sektorių padvigubėjo iki 1 mlrd. EUR, o 2025 m. EIB plane numatyta, kad jos dar kartą padvigubės iki rekordinės 2 mlrd. EUR sumos; pabrėžia, kad didesnės EIB investicijos į gynybos sektorių gali paskatinti ir komercinių bankų investicijas į šį sektorių; vis dėlto pažymi, kad šios sumos sudaro tik mažiau nei 1,1 proc. EIB investicijų 2024 m. (88,8 mlrd. EUR) ir 2,2 proc. jo finansavimo tikslų 2025 m. (95 mlrd. EUR), ir pažymi, kad jos gali atlikti tik pagalbinį vaidmenį tenkinant naujus gynybos įmonių finansavimo poreikius, kurie, kaip apskaičiuota, iki 2030 m. sudarys 33,6–48 mlrd. EUR, kad būtų galima įvykdyti padidintus užsakymus, kaip numatyta pagal planą „ReArm Europe“ ir Europos gynybos parengties 2030 m. planą; pabrėžia, kad siekiant patenkinti didelius valstybių narių finansavimo poreikius labai svarbus yra Europos lygmens finansavimas; pabrėžia, kad ateityje skiriant struktūrinį Europos gynybos finansavimą visais atvejais turi būti laikomasi aiškių nustatytų sąlygų ir griežtos priežiūros, remiantis vykdant esamas priemones įgyta patirtimi;

30.remia nuolatinį ir sustiprintą EIB vaidmenį stiprinant Europos saugumą teikiant tikslines investicijas tiek į gynybos, tiek į civilinę infrastruktūrą, ir pabrėžia, kad strategines investicijas reikia sutelkti į projektus, kuriais kuriama Europos pridėtinė vertė, ir į dvejopo naudojimo technologijas, kuriomis prisidedama prie civilinių ir gynybos tikslų, laikantis visa apimančių ES tikslų skatinti inovacijas ir didinti Sąjungos saugumą ir atsparumą; pabrėžia, kad veiksmingos gynybos inovacijos priklauso nuo glaudaus akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo, ir ragina EIB atlikti katalizatoriaus vaidmenį formuojant tokios ilgalaikės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūrą pasitelkiant tikslines finansines priemones;

31.palankiai vertina EIB planą persvarstyti savo veiklos sistemą ir nustatyti specialų universalųjį viešosios politikos tikslą stiprinti taiką ir saugumą Europoje, paremtą plataus užmojo finansiniais ir kapitalo asignavimais 2025 m. kovo 4 d. EIB pirmininkės Nadios Calviño laiškas ES vadovams.; todėl pritaria 2025 m. kovo 21 d. EIB valdybos sprendimui integruoti EIB 2022 m. strateginę Europos saugumo iniciatyvą (SESI) į nuolatinį, kompleksinį viešosios politikos tikslą, papildantį esamus viešosios politikos tikslus; vis dėlto pabrėžia, kad visai veiklai gynybos srityje turi būti taikomi tinkami finansiniai parametrai, reguliarus rizikos vertinimas ir skaidri priežiūra, o įgyvendinami jie turi būti laikantis griežtų rizikos valdymo procedūrų;

32.palankiai vertina bendrą Komisijos ir EIB grupės iniciatyvą per patronuojamąjį EIF įsteigti fondų fondą, pavadintą gynybai skirto nuosavo kapitalo priemone, kurio biudžetas 2024–2027 m. būtų 175 mln. EUR, siekiant remti privačias investicijas į Europos MVĮ, kuriančias novatoriškas dvejopo naudojimo gynybos technologijas, ir padėti patenkinti ES gynybos technologinės ir pramoninės bazės įmonių nuosavo kapitalo finansavimo poreikius, kurie, kaip apskaičiuota, iki 2030 m. sudarys 6,8–20 mlrd. EUR, siekiant patenkinti užsakymų padidėjimą, numatytą pagal planą „ReArm Europe“ ir Europos gynybos parengties 2030 m. planą;

33.pripažįsta 2025 m. kovo 21 d. EIB valdybos sprendimą išplėsti EIB grupės atitikties reikalavimams kriterijus, taikomus investicijoms į saugumą ir gynybą, sumažinant neįtrauktos veiklos apimtį atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriuos 2025 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtino ES vadovai, ir į 2024 m. gegužės mėn. EIB grupės patvirtintą Saugumo ir gynybos veiksmų planą, kuriuo siekiama padidinti paramą ES saugumo ir gynybos pramonei; pažymi, kad pagal tą planą EIB grupė teikia finansavimą saugumo ir gynybos sektoriuje veikiančioms MVĮ ir novatoriškiems startuoliams, laikydamasi dvejopo naudojimo principo ir patikimo civilinio naudojimo kriterijaus, bet nebetaikydama pajamų kriterijaus;

34.atkreipia dėmesį į 2025 m. kovo 21 d. EIB valdybos sprendimą nenustatyti fiksuotos investicijų į saugumą ir gynybą viršutinės ribos, o finansavimo sumas kasmet nustatyti EIB grupės veiklos plane; ragina EIB išaiškinti galimą to sprendimo poveikį kitoms politikos sritims ir bendrai EIB veiklai;

35.siūlo, kad EIB nuolat svarstytų ir vertintų savo vaidmenį, taip pat tinkamų finansuoti investicijų apimtį, prisidėdamas prie Europos taikos ir saugumo, kaip nurodyta Komisijos baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities, ypač atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį plėsti Europos gynybos sektorių ir užtikrinti ilgalaikį saugumą ir strateginį savarankiškumą; įspėja, kad joks EIB grupės tinkamumo kriterijų ar finansavimo koregavimas siekiant jį suderinti su naujais prioritetais negali keisti grupės finansinės būklės ir turi užtikrinti veiksmingą kitų strateginių ES prioritetų finansavimą;

36.ragina valstybes nares iš dalies pakeisti EIB draudimo dalyvauti procedūrose sąrašą, kad būtų galima finansuoti ginklų ir šaudmenų gamybą neapsiribojant vien dvejopo naudojimo technologijomis, ir taip prisidėti prie Europos gynybos pramonės plėtros;

37.palankiai vertina pagrindinius EIB strateginius prioritetus stiprinti Europos socialinę infrastruktūrą ir modernią sanglaudos politiką siekiant integracinio ir tvaraus augimo visoje Europoje; palankiai vertina tai, kad savo 2021–2027 m. sanglaudos gairėse EIB įsipareigojo bent 40 proc. viso finansavimo Europos Sąjungoje 2022–2024 m. skirti sanglaudos regionuose vykdomiems projektams ir kad 2024 m. toks finansavimas sudarė apie 48 proc. bendro ES skolinimo; ragina EIB toliau remti infrastruktūros plėtrą, įskaitant investicijas į geležinkelius, sveikatos priežiūrą ir socialinę infrastruktūrą, kurios yra itin svarbios socialinei ir ekonominei sanglaudai, atsparumui ir integraciniam augimui; pabrėžia, kad geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis EIB gali pateikti ilgalaikius sprendimus pragyvenimo išlaidų krizei įveikti;

38.pabrėžia itin svarbų įgūdžių ugdymo vaidmenį skatinant ilgalaikį tvarų augimą, užimtumą ir konkurencingumą ES; pabrėžia, kad finansavimo iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti žmogiškąjį kapitalą, prisideda ne tik prie inovacijų ir našumo bei darbo rinkos poreikių, bet ir stiprina socialinę sanglaudą ir ekonominį atsparumą; ragina EIB didinti investicijas į švietimą, mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, taip pat sveikatą, glaudžiai koordinuojant bei bendradarbiaujant su valstybių narių iniciatyvomis šiose srityse, siekiant jas papildyti ir sustiprinti jų poveikį;

39.palankiai vertina EIB įsipareigojimą spręsti dvigubo rinkos nepakankamumo būsto sektoriuje problemą, įskaitant nepakankamą įperkamų ir efektyviai energiją vartojančių būstų pasiūlą, taip pat rinkos nepakankamumą siekiant padidinti esamo būsto fondo energijos vartojimo efektyvumą; atkreipia dėmesį į skirtumus valstybėse narėse jų politikos ir minėtų rinkos nepakankamumo atvejų masto aspektais;

40.palankiai vertina EIB „Įperkamo ir tvaraus būsto veiksmų planą“, pagal kurį per ateinančius dvejus metus planuojama investuoti 10 mlrd. EUR; atkreipia dėmesį į EIB grupės tyrimų ir suinteresuotųjų subjektų grupės susitikimo rezultatus; juose pabrėžiama, kad vertinamas metinis viešųjų ir privačiųjų investicijų deficitas siekia 300–400 mlrd. EUR, kad kasmet būtų galima pastatyti 1,5 mln. naujų ir papildomai renovuoti 5 mln. būstų; ragina EIB sutelkti dar daugiau lėšų įperkamo būsto projektams visose valstybėse narėse; ragina EIB sutelkti dėmesį į tvarią miestų plėtrą užtikrinant, kad būtų patenkinti ES būsto ir infrastruktūros poreikiai siekiant stipresnės, tvarios, darnesnės ir labiau klestinčios Europos, įskaitant investicijas į esamos infrastruktūros atkūrimą, daugiausia dėmesio skiriant miestų atnaujinimo projektams ir projektams, pagal kuriuos seni arba apleisti pastatai paverčiami moderniais socialiniais būstais;

41.ragina EIB atsižvelgti į skirtingą būsto išlaidų naštą įvairioms pajamų grupėms ir šeimos struktūroms, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurioms mažas pajamas gaunančioms grupėms gresia marginalizacija; ragina EIB bendradarbiauti su kitais Europos viešaisiais investicijų bankais, vietos viešosiomis finansų įstaigomis, vietos valdžios institucijomis ir kooperatinėmis bei socialinio būsto bendrovėmis finansuojant būsto sprendimus pažeidžiamoms ir mažas pajamas gaunančioms grupėms; palankiai vertina EIB ketinimą daugiau dėmesio skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms būsto srityje;

42.ragina EIB padidinti finansinę paramą diegiant standartinius finansinius produktus energetikos ir pastatų renovacijos srityse; pabrėžia, kad EIB rizikos kilmės ir paskirstymo modelis, kuriuo nukreipiamos institucinių investuotojų santaupos, yra novatoriškas modelis, galintis prisidėti prie ES kapitalo rinkų integracijos;

43.palankiai vertina EIB ketinimą didinti finansinę ir konsultacinę paramą įperkamam būstui, ypač jaunajai kartai; ragina užtikrinti glaudžią sinergiją ir mainus su Komisija, savivaldybėmis ir vietos valdžios institucijomis, kooperatinio būsto teikėjais, būsto asociacijomis ir statybos sektoriumi, keistis geriausia patirtimi ir skatinti bendradarbiavimą visoje Europoje; ragina EIB remti projektus, kuriais užtikrinama galimybė prieinama kaina naudotis atsinaujinančiųjų išteklių energija, būstu ir viešosiomis paslaugomis, bendruomenės inicijuotomis iniciatyvomis ir mažais projektais, ypatingą dėmesį skiriant kovai su energijos nepritekliumi;

44.palankiai vertina tai, kad EIB grupė į svarbiausius savo prioritetus įtraukė žemės ūkį ir bioekonomiką; pabrėžia, kad žemės ūkis yra pagrindinė augimo ir plėtros kaimo vietovėse varomoji jėga ir kad paramos šiam gyvybiškai svarbiam sektoriui didinimas ir inovacijų skatinimas atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą; atkreipia dėmesį į finansinius sunkumus, su kuriais susiduria ūkininkai, ypač jaunieji ūkininkai, ir pažymi, kad prašant finansavimo šio sektoriaus ūkininkų ir įmonių sėkmės rodikliai yra mažesni; ragina EIB grupę labiau įsitraukti į žemės ūkio sektorių ir pagerinti jo galimybes gauti finansavimą;

45.ragina EIB dėti daugiau pastangų skatinant jaunimo užimtumą, visų pirma remiant projektus ir programas, kuriais didinamas jaunimo verslumas, galimybės įsidarbinti, profesinis mokymas ir inovacijos, siekiant prisidėti prie teisingesnio ir įtraukesnio teritorinio vystymosi ir padėti pažaboti protų nutekėjimą, ypač ES salų regionuose ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse;

46.ragina EIB stiprinti ES atviro strateginio savarankiškumo skaitmeninėje srityje finansavimą ir skatinti mokslinius tyrimus, remti Europos skaitmeninės infrastruktūros plėtrą ir naujas bei perversmines technologijas, pvz., dirbtinį intelektą ir kvantinę kompiuteriją, ir sudaryti sąlygas skaitmeninės srities startuolių augimui; pabrėžia, kad svarbu mažinti skaitmeninę atskirtį tiek ES, tiek visame pasaulyje, kad būtų užtikrinta įtrauki prieiga prie skaitmeninės infrastruktūros ir paslaugų; pabrėžia, kad svarbu suderinti EIB investicijas į skaitmenines technologijas su ES strateginiais prioritetais, pvz., skaitmeninio dešimtmečio tikslais, įskaitant junglumą, skaitmeninius įgūdžius ir įmonių skaitmeninę pertvarką;

47.remia EIF plečiamą Europos technologijų lyderių iniciatyvą (ETCI) siekiant pritraukti privačiojo kapitalo, kad novatoriški startuoliai taptų sėkmingais pasauliniais lyderiais, užtikrinant, kad Europoje sukurtos įmonės ir technologijos ir vėlyvojo augimo etapo metu išliktų ES; pabrėžia, kad reikia paspartinti dabartinio ETCI diegimą, kad būtų išlaikytas inovacijų ir startuolių kūrimo tempas; taip pat ragina remtis sėkminga ETCI patirtimi siekiant plėtoti kitas panašias iniciatyvas, kuriomis būtų toliau remiama skaitmeninė pertvarka ir kiti strateginiai sektoriai, ir ragina EIF išnagrinėti galimybę perkelti šią iniciatyvą į naują, antrąjį, etapą, taip pat išnagrinėti galimybę investuoti į fondų fondus;

48.pabrėžia, kad instituciniai investuotojai Europoje galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį remiant rizikos kapitalą, ypač veiklą plečiančioms įmonėms; todėl primygtinai ragina EIB grupę sukurti Europos technologijų forumą, suburiantį rizikos kapitalo ekosistemą, kad pagal Tibio iniciatyvos modelį Tibi, P., „Financing the fourth Industrial Revolution – Solving the financing grid-lock for technology companies“, Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministerija, 2019 m. liepos mėn. būtų įtraukti instituciniai investuotojai; ragina EIB pasiūlyti tokiems investuotojams galimybių kaupti savo ekspertines žinias ir pasirinkti EIF ir institucinių investuotojų bendro investavimo schemas skaidriomis ir iš anksto sutartomis sąlygomis;

49.pabrėžia, kad pagal švarios pramonės kursą siekiama kartu su EIB parengti programą „TechEU“; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad šiame fonde būtų nustatytas konkretus lėšų skyrimo startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms tikslas;

50.ragina EIB remti kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimą ES, kad Europa taptų atsparesnė, ir sykiu stiprinti esamus bendradarbiavimo tarp valstybių narių mechanizmus siekiant apsaugoti ypatingos svarbos subjektus ir esmines paslaugas;

51.pažymi, kad ypatingos svarbos žaliavų tiekimo saugumas yra itin svarbus tiek žaliajai, tiek skaitmeninei pertvarkai, taip pat gynybos sektoriui ir ES pramoninei bazei apskritai; primena EIB vaidmenį ES žaliavų aljanse ir Sąjungos tikslą tapti labiau autonomiška užtikrinant ypatingos svarbos žaliavų tiekimą; pabrėžia, jog svarbu, kad ypatingos svarbos žaliavoms būtų taikomas žiedinės ekonomikos metodas, siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo ES nepriklausančių valstybių ir sustiprinti jos strateginį savarankiškumą; todėl ragina EIB daugiau investuoti į ypatingos svarbos žaliavų sektorių, kad būtų padidintas su žaliavomis susijęs atsparumas, ypatingą dėmesį skiriant antrinių žaliavų perdirbimui;

52.ragina EIB remti Europos įmonių technologinę pertvarką, taip pat darbuotojų ir verslininkų skaitmeninių įgūdžių ugdymą;

53.palankiai vertina gyvybiškai svarbią EIB paramą Ukrainai Rusijos plataus masto, nepateisinamo ir neteisėto agresijos karo kontekste; ragina padidinti ES biudžeto garantijas, kad EIB galėtų toliau vykdyti ir stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių operacijas Ukrainoje, padėdamas įveikti neatidėliotinus Ukrainos ekonominius iššūkius ir prisidėdamas prie šalies atstatymo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

54.pabrėžia, kad siekiant sumažinti priklausomybę nuo ES nepriklausančių valstybių itin svarbu diegti atsparią Europos kontroliuojamą infrastruktūrą, be kita ko, palydovinio ryšio, energetikos ir logistikos srityse;

55.pabrėžia svarbų EIB vaidmenį remiant valstybes nares ir ES nepriklausančias valstybes, ypač šalis kandidates, suteikiant joms prieigą prie rizikos kapitalo rinkų ir taip išplečiant investavimo galimybes;

56.pabrėžia, kad strategija „Global Gateway“, kuri yra ES išorės veiksmų priemonių rinkinio dalis, yra labai svarbi Europos pozicijai pasaulyje: ja siekiama skatinti taisyklėmis grindžiamą daugiašalę sistemą, tvarų vystymąsi, demokratiją, žmogaus teises, lyčių lygybę ir teisinę valstybę; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina EIB, kaip ES pagrindinio banko, vaidmenį; primena, jog nuspėjamos garantijos iš ES biudžeto yra labai svarbios, kad EIB galėtų toliau vykdyti operacijas už ES ribų;

57.ragina stiprinti skaidrumo ir informacijos atskleidimo praktiką, atitinkančią kitų daugiašalių plėtros bankų praktiką, taip pat sukurti nepriklausomą skundų nagrinėjimo mechanizmą, kurį taikant būtų galima veiksmingai nagrinėti skundus ir ištaisyti klaidas; pabrėžia, kad reikia veiksmingų mechanizmų, kuriais būtų užtikrintas bendruomenių, nukentėjusių nuo EIB finansuojamų projektų, dalyvavimas ir atskaitomybė joms, siekiant užtikrinti, kad strategijos „Global Gateway“ projektai atitiktų vietos poreikius, būtų atžvalgūs lyčiai ir duotų prasmingų vystymosi rezultatų; pabrėžia visuomenės dalyvavimo ypatingos svarbos žaliavų planavimo, vertinimo ir stebėsenos procesuose, visų pirma EIB finansuojamuose projektuose, svarbą, įskaitant laisvą, išankstinį ir informacija grindžiamą sutikimą, kaip numatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių;

58.pakartoja savo raginimą, kad „EIB pasaulyje“ derinimo operacijas iš esmės vykdytų tik tose srityse, kuriose jos gali sukurti pridėtinę vertę vietos ekonomikai, vengtų privataus kapitalo išstūmimo ir užtikrintų, kad mišrus finansavimas nebūtų naudojamas pagrindinėms viešosioms paslaugoms, visų pirma sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos paslaugoms; primena, kad EIB investicijos šioje srityje turėtų būti grindžiamos ES vystymosi politikos tikslais, visų pirma tikslu didinti prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų už prieinamą kainą, siekiant užtikrinti geresnius sveikatos priežiūros rezultatus visiems, ypač moterims;

59.tikisi, kad vykdydamas veiklą pasaulyje EIB taip pat greitai reaguos į kintančias realijas ir neatidėliotinus poreikius; atkreipia dėmesį į paramos vystymuisi finansavimo trūkumą, atsiradusį dėl JAV pagalbos įšaldymo ir finansavimo globaliuosiuose Pietuose sumažinimo; ragina imtis konkrečių iniciatyvų siekiant užkirsti kelią humanitarinėms ir sveikatos krizėms, remti visos Afrikos prekybą, infrastruktūrą bei regioninę integraciją ir stiprinti ryšius su Europa; palankiai vertina „EIB pasaulyje“ ketinimą plėsti didesnės rizikos operacijas, kurias galima vykdyti pagal Vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) „Globali Europa“ įgaliojimą;

60.reiškia susirūpinimą dėl pranešimų, kad kai kuriuos ES finansuojamus projektus už ES ribų, be kita ko, pagal strategiją „Global Gateway“, vykdo Kinijos įmonės, ir kad Kinijos įmonės kartais laimi daugiau EIB finansuojamų sutarčių nei ES įmonės; primygtinai ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EIB, užtikrinti vienodas sąlygas, kad būtų skatinamas Europos įmonių dalyvavimas; rekomenduoja taikyti viešojo pirkimo praktiką, pagal kurią pirmenybė teikiama geriausiam kainos ir kokybės santykiui, o ne mažiausiai kainai, siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir derinti šią praktiką su ES vertybėmis;

61.palankiai vertina EIB ir kitų devynių daugiašalių plėtros bankų pastangas stiprinti bendradarbiavimą siekiant pažangos DVT srityje; ragina EIB tęsti bendradarbiavimą su kitomis dvišalėmis ir daugiašalėmis įstaigomis rengiant ir taikant bendrą poveikio vystymuisi analizės metodiką, kad būtų užtikrintas ilgalaikis teigiamas poveikis ir pridėtinė vertė;

62.palankiai vertina tai, kad EIB pranešė didinsiąs paramą tokiems sektoriams kaip vandens tiekimas, mažosios įmonės, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas, taip pat toliau stiprins partnerystes Europoje ir pasaulyje, be kita ko, su privačiais veikėjais, kad būtų užtikrintas kuo didesnis poveikis vietoje;

63.pabrėžia, kad didėjantis EIB vaidmuo turėtų būti derinamas su didesne demokratine atskaitomybe ir skaidrumu; taip pat turi būti laiku skelbiami su projektais susiję dokumentai; pakartoja savo raginimą sudaryti Parlamento ir EIB tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo būtų įformintas ir sustiprintas jų esamas bendradarbiavimas, be kita ko, reguliariai palaikant struktūrinį dialogą, gerinant Parlamento prieigą prie EIB dokumentų ir duomenų ir suteikiant Parlamentui galimybę pateikti EIB klausimų, į kuriuos atsakoma raštu, kaip jau numatyta Europos Centrinio Banko atveju; atsižvelgdamas į tai prašo EIB pateikti Parlamentui išsamų supaprastintą vaizdą apie ES biudžeto įnašus į jo balansą ir nebalansines pozicijas, taip pat pelno ir nuostolio ataskaitą;

64.pabrėžia, jog svarbu, kad EIB užtikrintų visišką finansuojamų projektų skaidrumą ir atsekamumą, įskaitant išsamesnę informaciją, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai ir pilietinės visuomenės organizacijos, o ne vien atsakingos ministerijos galėtų vykdyti tinkamą priežiūrą; primena, kad visi ES finansavimo gavėjai privalo nurodyti jo kilmę ir užtikrinti viso iš ES gauto finansavimo matomumą; ragina EIB grupę užtikrinti, kad galutiniai gavėjai paisytų ES finansinės paramos matomumo sąlygų;

65.ragina EIB skatinti Europos įmonių dalyvavimą viešojo pirkimo procesuose, pradėtuose dėl EIB finansuojamų projektų; ragina EIB patarti skolininkams pirmenybės tvarka svarstyti Europos įmonių tinkamumą, kad būtų sustiprintas Europos konkurencingumas;

66.pabrėžia, jog svarbu, kad EIB grupė laikytųsi aukščiausių standartų užkertant kelią visų formų sukčiavimui, mokesčių slėpimui, mokesčių vengimui, pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui; pažymi, kad EIB grupės finansavimo vientisumo išsaugojimas yra labai svarbus užtikrinant visuomenės pasitikėjimą ir veiksmingą išteklių naudojimą; atkreipia dėmesį į Europos ombudsmeno užbaigtus tyrimus ir Europos prokuratūros bei Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamus tyrimus ir tikisi visiško aiškumo ir tinkamų tolesnių veiksmų, įskaitant visas būtinas pasekmes;

67.pakartoja savo raginimą EIB apsvarstyti galimybę suderinti darbo pasidalijimą Valdymo komitete su ES institucijų rekomendacijomis, siekiant padėti sušvelninti galimus interesų konfliktus;

68.palankiai vertina 2024 m. Europos investicijų banko profesinių sąjungų pripažinimo sistemą;

69.palankiai vertina EIB įvairovės, teisingumo ir įtraukties principus, įskaitant tikslą, kad iki 2026 m. pabaigos bent 40 proc. vadovaujamų pareigų eitų moterys; ragina užtikrinti geografiniu požiūriu proporcingą ES valstybių piliečių atstovavimą tarp darbuotojų;

70.atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti EIB žmogaus teisių politiką, įskaitant aiškios ir veiksmingos išsamaus tikrinimo žmogaus teisių srityje sistemos ir strategijos sukūrimą; pabrėžia, kad poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimus turėtų atlikti nepriklausomi ekspertai ir kad turėtų būti įdiegti nepriklausomi tikrinimo mechanizmai, skirti EIB klientų vykdomai savikontrolei ir savideklaracijoms prižiūrėti;

71.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos investicijų bankui.