1.griežčiausiai smerkia Rusijos Federacijos vykdomą agresijos karą prieš Ukrainą ir Rusijos išpuolius be atrankos prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą; dar kartą pareiškia, kad tvirtai solidarizuojasi su drąsiais Ukrainos žmonėmis, kurie nuo 2014 m. sumokėjo didžiausią kainą gindami Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat gindami Europą ir mūsų bendras demokratines vertybes bei principus; reiškia gilią užuojautą žuvusių didvyrių ir nekaltų Rusijos agresijos civilių aukų, įskaitant daugiau kaip 600 nužudytų vaikų, šeimoms;

2.griežtai smerkia Rusijos organizuotą žymių Ukrainos visuomeninių veikėjų ir kareivių nužudymą ir vykdomą Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūros sabotažą; reiškia pasibaisėjimą ir pasipiktinimą dėl 2025 m. rugpjūčio 30 d. Lvive žiauriai nužudyto Andrijaus Parubijaus, buvusio Aukščiausiosios Rados pirmininko ir buvusio Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus, kuris rodė tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainos europinius siekius;

3.reiškia pasipiktinimą dėl suintensyvėjusių Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų atakų prieš civilinius taikinius, įskaitant 2025 m. rugpjūčio 28 d. ataką prieš Kyjivą, per kurią buvo tiesiogiai taikytasi į ES delegacijos atstovybę Ukrainoje ir Britų tarybos biurą; pabrėžia, kad pastaroji ataka ir visos kitos prieš civilinę infrastruktūrą nukreiptos atakos yra karo nusikaltimai ir dar kartą parodo, kad Rusija akivaizdžiai nepaiso žmogaus gyvybės, tarptautinės teisės, JAV pastangų siekti taikos ir pagrindinių principų, kuriais reglamentuojama civilių gyventojų apsauga;

4.patvirtina, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą atsižvelgiant į jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas; pakartoja, kad laikosi Rusijos laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą, nepripažinimo politikos; tvirtai pabrėžia Ukrainos prigimtinę teisę į savigyną pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį, kuri apima teisę vykdyti išpuolius prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje; pakartoja, kad ES yra įsipareigojusi siekti Ukrainoje teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainai ir jos žmonėms priimtinomis sąlygomis, užtikrinant jos suvereniteto ir teritorinio vientisumo išsaugojimą ir už karo nusikaltimus atsakingų asmenų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, taip pat reparacijų išmokėjimą; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai siekti išlaikyti ir užtikrinti kuo platesnę tarptautinę paramą Ukrainai ir rasti taikų karo sprendimą, kuris turi būti grindžiamas visapusišku tarptautinės teisės ir Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto bei teritorinio vientisumo paisymu, atskaitomybe už karo nusikaltimus ir agresijos nusikaltimą, taip pat tuo, kad Rusija turi sumokėti už didžiulę Ukrainoje padarytą žalą; pabrėžia, kad bet kokiu taikiu sprendimu turi būti gerbiama Ukrainos žmonių valia ir jo neturi primesti joks kitas tarptautinis subjektas, juo neturi būti apdovanojama už agresiją ar kenkiama būsimam Ukrainos saugumui; mano, kad nenuoširdus Rusijos vadovų požiūris į derybas ir nerimti pasiūlymai pastaraisiais mėnesiais yra dar vienas įrodymas, kad Rusija ketina tęsti karą visoje Ukrainos teritorijoje tol, kol galės ir jai bus leista; pabrėžia, kad prieš taikias derybas turi būti sudarytos besąlyginės paliaubos; ragina ES toliau remti Ukrainos ir tarptautines pastangas stiprinti Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų dokumentavimą ir tyrimą;

5.reiškia didelį susirūpinimą dėl pasikeitusios Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijos dėl Rusijos agresijos karo, kuri apėmė tiesioginį bendravimą su Rusija nedarant reikšmingo spaudimo, viešai atsisakant didelių svertų, atsisakant papildomų sankcijų ir aptariant jų panaikinimą, taip pat bandant priversti Ukrainą padaryti teritorines koncesijas ir atsisakyti savo teisėtos savigynos teisės; pabrėžia, kad, atsižvelgdamos į šiuos pokyčius, ES ir jos valstybės narės turi išlikti pagrindinėmis Ukrainos strateginėmis sąjungininkėmis ir turėtų stiprinti savo lyderystę remiant Ukrainos kovą už suverenitetą, taiką ir teisingumą; pripažįsta, kad Ukrainos saugumas sudaro esminę ES saugumo dalį; pažymi, kad ES parama Ukrainai šiuo metu viršija Jungtinių Amerikos Valstijų paramą, ir pabrėžia, kad ES vaidmuo palaikant Ukrainos atsparumą ir atsigavimą yra nepaprastai svarbus;

6.pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi stipriai padidinti Ukrainai teikiamos karinės, materialinės ir finansinės paramos, skirtos Ukrainos savigynos teisei palaikyti, veiksmingumą ir ją sparčiau teikti; atkakliai tvirtina, kad ES ir valstybės narės, kartu su partneriais ir sąjungininkais, turi prisidėti prie tvirtų saugumo garantijų Ukrainai, kad atgrasytų Rusiją nuo tolesnės agresijos ir Ukraina galėtų visą dėmesį sutelkti į būtinų reformų įgyvendinimą siekiant įstoti į ES; pabrėžia, kad, reaguojant į Rusijos keliamas grėsmes, svarbu nuolat stiprinti rytinio ES ir NATO flango saugumą; ragina plėtoti karinę ir logistinę infrastruktūrą Ukrainos kaimyninėse šalyse; pripažįsta Ukrainos suverenią teisę pasirinkti savo karinius aljansus;

7.atkreipia dėmesį į neseniai įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą ir pabrėžia, kad Rusijos masinių išpuolių prieš Ukrainą eskalacija reiškia akivaizdų prieštaravimą, ir tai dar kartą įrodo, kad Rusija suinteresuota visai ne taika, o Ukrainos pavergimu; pabrėžia, kad Vladimiras Putinas nesąžiningai elgiasi JAV taikos pastangų atžvilgiu ir tik tempia laiką, kad tęstų Rusijos agresijos karą; ragina prezidentą D. Trumpą įgyvendinti savo pareiškimą, kad Jungtinės Amerikos Valstijos priims dar griežtesnes ekonomines sankcijas Rusijai ir toms šalims, kurios kursto Rusijos karo mašiną; pabrėžia, kad derybos dėl ilgalaikės ir teisingos taikos Ukrainoje negali būti vykdomos be visapusiško Ukrainos vadovybės dalyvavimo ir jos žmonių palaikymo, taip pat be Europos Sąjungos dalyvavimo; su pritarimu atkreipia dėmesį į 2025 m. rugpjūčio 18 d. prezidento D. Trumpo, prezidento V. Zelenskio ir kelių Europos vadovų susitikimą; dar kartą patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą teikti saugumo garantijas ir imtis visų būtinų veiksmų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir gynybos pramonei stiprinti; atmeta bet kokias Rusijos pretenzijas būti Ukrainos būsimų saugumo priemonių garantu ir bet kokius bandymus kelti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kiekybinio ir operatyvinio suvereniteto sąlygas;

8.primena, kad Europa jau skyrė Ukrainai 50 mlrd. EUR vertės karinę paramą, tačiau pabrėžia, kad reikalinga tolesnė pagalba ir kad dabar tokia parama daugiausia priklauso nuo pačios Europos; primygtinai ragina valstybes nares prieš baigiant bet kokias derybas suteikti Ukrainai daugiau ginklų ir šaudmenų ir iš esmės sustiprinti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina; ragina ES valstybes nares, tarptautinius partnerius ir NATO sąjungininkus panaikinti visus apribojimus dėl Ukrainai pristatytų Vakarų ginklų sistemų naudojimo prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje; palankiai vertina Ukrainos pastangas stiprinti savo šalies gynybos pramoninę bazę, įskaitant bepiločių orlaivių ir kitų ypatingos svarbos technologijų gamybą; primygtinai tvirtina, kad itin svarbu bendradarbiauti su Ukraina ir integruoti ją į ES gynybos iniciatyvas, įskaitant Ukrainos gynybos pramonės integravimą į Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę, kad būtų sustiprintas ES strateginis savarankiškumas; ragina plėtoti bendrus ginklų gamybos projektus su ES ir NATO partneriais; ragina Komisiją ir valstybes nares remti šias iniciatyvas pasitelkiant Europos gynybos pramonės strategiją ir susijusias priemones, kad būtų sustiprinti ilgalaikiai Ukrainos savigynos pajėgumai; akcentuoja, kad reikia skubiai tinkamai finansuoti Europos gynybos pramonės programos paramos Ukrainai priemonę, kuriai dar nepaskirta jokių lėšų;

9.dar kartą ragina ES valstybes nares pasekti Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu ir bendradarbiauti su Ukrainos gynybos pramone bei kuo veiksmingiau remti jos gamybos pajėgumus;

10.palankiai vertina ES karinės pagalbos misijos Ukrainai remti (EUMAM), rengiančios mokymus Ukrainos kariams, rezultatus; pritaria 2024 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimui dvejiems metams pratęsti misijos įgaliojimus; ragina didinti EUMAM finansinius, logistinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos pritaikyti prie kintančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio rengimo poreikių, taip pat prie ilgalaikių reformų, vykdomų laikantis bendrų ES ir Ukrainos saugumo įsipareigojimų; pabrėžia, kad EUMAM taip pat turėtų tapti keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais platforma siekiant užtikrinti, kad Europos pajėgos pasinaudotų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų patirtimi mūšio lauke;

11.griežčiausiai smerkia smurtinius Rusijos veiksmus ir Baltarusijos bendrininkavimą netinkamai elgiantis su Ukrainos vaikais, įskaitant jų žudymą, priverstinį perkėlimą, deportaciją ir neteisėtą įvaikinimą, taip pat ukrainietiškos tapatybės naikinimą vykdant priverstinį rusinimą; ragina ES glaudžiai bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir NVO ir jas remti dokumentuojant visus dingusius ir deportuotus vaikus, užtikrinant jų saugų grįžimą ir reintegraciją bei teikiant būtiną teisinę, psichologinę ir socialinę paramą;

12.smerkia Rusijos nežmonišką elgesį su Ukrainos karo belaisviais, įskaitant kankinimą ir egzekucijas, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos Ženevos konvencijos, o Rusijos karo belaisviai Ukrainoje naudojasi visomis jiems pagal tarptautinę teisę suteiktomis teisėmis, įskaitant apsilankymus ir pagalbą iš tarptautinių organizacijų, pvz., Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK); palankiai vertina 2025 m. gegužės mėn. įvykusį didžiausią iki šiol apsikeitimą belaisviais ir ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę sudaryti dar palankesnes sąlygas tokiems mainams ir prireikus daryti spaudimą, kad jie būtų tęsiami; smerkia tai, kad Rusija neteisėtai kalina Ukrainos civilius gyventojus, kurie laikomi neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu ir nežmoniškomis sąlygomis, įskaitant kankinimus ir neteismines egzekucijas; ragina didinti tarptautinį spaudimą siekiant užtikrinti, kad visi sulaikyti ukrainiečiai būtų paleisti; ragina TRKK reikalauti, kad Rusijos valdžios institucijos sudarytų sąlygas tarptautiniams TRKK atstovams nekliudomai patekti į visas vietas, kuriose laikomi Ukrainos karo belaisviai;

13.pabrėžia išsamių atsakomybės ir teisingumo mechanizmų svarbą; palankiai vertina tai, kad Ukraina ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir atliko atitinkamus baudžiamojo kodekso pakeitimus; palankiai vertina 2025 m. gegužės 9 d. Koalicijos dėl tribunolo steigimo užsienio reikalų ministrų bendrą pareiškimą (Lvivo pareiškimą) dėl specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą įsteigimo; pabrėžia, kad, siekiant palaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir užkirsti kelią nebaudžiamumui, nepaprastai svarbu yra vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už agresijos nusikaltimą; ragina ES institucijas ir valstybes nares toliau remti specialiojo tribunolo įsteigimą ir veikimą Europos Tarybos sistemoje; ragina visas šalis užtikrinti, kad Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijos ir nukentėjusieji nuo karo galėtų atlikti prasmingą vaidmenį tribunolo darbe; yra įsitikinęs, kad teisinga ir ilgalaikė taika įmanoma tik tada, kai Ukrainos vaikai, kiti prievarta deportuoti arba sulaikyti civiliai ir karo belaisviai bus paleisti ir grįš į savo šeimas, o atsakingi asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

14.palankiai vertina 2025 m. liepos 9 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje dėl Ukrainos ir Nyderlandų prieš Rusiją, pagal kurį Rusija pripažinta atsakinga už plačiai paplitusius ir akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, įskaitant MH17 lėktuvo numušimą, kankinimus, išžaginimus kaip karo ginklą, egzekucijas be teismo, neteisėtus ir savavališkus sulaikymus, organizuotą vaikų išvežimą į Rusiją ir jų įvaikinimą ten arba toje šalyje;

15.pabrėžia, kad sankcijos, kartu su sankcijų apėjimo prevencija ir kova su juo, tebėra itin svarbios priemonės siekiant pakenkti Rusijos gebėjimui tęsti agresijos karą ir neutralizuoti grėsmes, kylančias Europos saugumui; ragina išplėsti sankcijas Rusijos ekonomikai, be kita ko, metalurgijos, branduoliniame, chemijos, energetikos ir finansų sektoriuose; palankiai vertina tai, kad priimta 18 sankcijų Rusijos Federacijai paketų, ir ragina ES bei jos valstybes nares priimti papildomus sankcijų paketus, visų pirma orientuotus į kovą su taikomų priemonių apėjimu; pabrėžia, kad griežtas sankcijų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas yra būtini siekiant atimti Rusijos karo mašinos išteklius ir sustiprinti Ukrainos atsparumą; ragina Komisiją ir valstybes nares veikti siekiant užtikrinti, kad JAV toliau dalyvautų įgyvendinant sankcijas Rusijai, siekiant išlaikyti spaudimą Rusijos ekonomikai ir valstybės biudžetui; laikosi nuomonės, kad sankcijos turi būti pratęstos ir taikomos tol, kol Rusija nutrauks agresijos karą prieš Ukrainą ir sumokės karo reparacijas;

16.primygtinai ragina sparčiau palaipsniui atsisakyti Rusijos angliavandenilių produktų Europos Sąjungoje, kad galiausiai jie būtų visiškai uždrausti; pakartoja, kad ES energetinės priklausomybės nuo Rusijos angliavandenilių panaikinimas yra būtinas Europos energetiniam saugumui užtikrinti; palankiai vertina tai, kad ES veiksmingai įgyvendino visišką Rusijos anglių embargą ir nutraukė savo priklausomybę nuo rusiškų anglių; primena apie ES Rusijos naftai taikomą embargą, tačiau apgailestauja, kad Vengrijos vyriausybė ir Slovakijos vyriausybė pasirinko nepanaikinti šios priklausomybės, ir primygtinai ragina jas prireikus skubiai nutraukti šią žalingą priklausomybę, taikant konkrečias paramos priemones; ragina Tarybą taikyti sankcijas visiems Rusijos šešėliniame laivyne veiklą vykdantiems laivams ir susisiekti su vėliavos valstybėmis, kad šie laivai būtų išbraukti iš jų laivų registro sąrašo, taip užtikrinant, kad draudimo bendrovėms jie būtų „nedraudžiami“; primygtinai ragina dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią esamų sankcijų Rusijos naftai apėjimui; ragina ES ir G7 koaliciją sumažinti viršutinę naftos kainos ribą, kad būtų dar labiau sumažintas Rusijos finansinis pajėgumas kariauti; palankiai vertina neseniai Komisijos paskelbtą planą „REPowerEU“; vis dėlto primygtinai ragina Komisiją, kai įmanoma, paankstinti jo terminus ir prireikus imtis laikinųjų priemonių, pvz., sumažinti viršutinę naftos kainos ribą ir įgyvendinti viršutinę suskystintų gamtinių dujų kainos ribą bei importo kvotą; griežtai atmeta raginimus atnaujinti tokius projektus kaip „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“; labai apgailestauja, kad praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo plataus masto invazijos pradžios Taryba dar nepatvirtino visiško Rusijos dujų embargo; ragina skubiai patvirtinti tokią priemonę;

17.apgailestauja dėl tam tikrų ES vyriausybių, grasinusių vetuoti Rusijai taikomas ribojamąsias priemones arba joms pakenkti, trukdančio elgesio; pritaria ketinimui kriminalizuoti sankcijų pažeidimą ir apėjimą Ukrainoje, kaip siūloma skubos tvarka parengto įstatymo Nr. 12406 projekte; pabrėžia, kad tokių teisės aktų vykdymo užtikrinimas yra nepaprastai svarbus siekiant pašalinti spragas, kuriomis naudojantis blokavimo etapu galima atsiimti turtą, kuriam taikomos sankcijos, ir patraukti atsakomybėn Rusijos agresijos karą įgalinančius asmenis; primygtinai ragina Ukrainą priimti šį įstatymo projektą, vadovaujantis atitinkamais ES geriausios praktikos pavyzdžiais;

18.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares konfiskuoti imobilizuotą Rusijos turtą ir suteikti galimybę juo naudotis Ukrainos gynybos, atstatymo ir žalos atlyginimo aukoms tikslais, laikantis tarptautinės teisės ir valstybės atsakomybės principo; pabrėžia, kad, norint pasiekti minėtąjį tikslą, itin svarbu užtikrinti, kad Rusijos valstybės turtas ir toliau būtų imobilizuotas Europos Sąjungoje;

19.ragina Tarybą ir Komisiją imtis tvirto vadovaujamo vaidmens siekiant rasti tvarų sprendimą dėl ES laikinosios apsaugos mechanizmo daugiau kaip 4 mln. ukrainiečių, kurio galiojimas pratęstas iki 2026 m. kovo mėn.; pabrėžia, kad reikia užtikrinti vienodą požiūrį ir užkirsti kelią susiskaidymui visoje ES; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ukrainiečių, kurie negali grįžti ir nori likti ES, teises, kartu remiant tuos, kurie nusprendžia sugrįžti ir atkurti savo gyvenimą Ukrainoje;

20.ragina Ukrainą ir ES valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti siekiant kuo labiau padidinti Ukrainos pabėgėlių ir diasporos gyventojų dalyvavimo ekonominėje veikloje galimybes, kad būtų užtikrintas Ukrainos vykdomo ir būsimo ekonomikos atkūrimo ir atstatymo proceso atsparumas bei įtraukumas;

21.ragina Ukrainos politines jėgas išlikti vieningoms ir toliau vadovautis tvirtos politinės vienybės ir sanglaudos jausmu, kuris pasiteisino kaip stiprinantis Ukrainos atsparumą tebesitęsiančios egzistencinės grėsmės šalies laisvei ir nepriklausomybei akivaizdoje; ragina visus Ukrainos politinius veikėjus, ypač tuos, kurie šiuo metu yra valdžioje, pasinaudoti karo padėties įgaliojimais ir skatinti politinę vienybę ir nuoseklų bei įtraukų politikos formavimą;

22.itin palankiai vertina Ukrainos nepalaužiamą pasiryžimą įvykdyti narystės ES reikalavimus, įskaitant atitiktį ES acquis, nepaisant Rusijos brutalaus ir negailestingo agresijos karo bei neseniai Rusijos atnaujintos eskalacijos; primygtinai ragina Ukrainą išlaikyti savo pasiryžimą ir reformų tempą; atkreipia dėmesį į stiprų postūmį įgyvendinant reformas Ukrainoje ir palankiai vertina didėjantį Ukrainos politikos suderinimo su ES bendra užsienio ir saugumo politika lygį, kuris 2024 m. pasiekė 95 proc.; pažymi, kad ES reformų reikalavimus pagal stojimo procesą remia daugiau kaip 70 proc. ukrainiečių, ir pabrėžia nuolatinio ES sverto, struktūrinių sąlygų ir viešosios komunikacijos svarbą šiuo laikotarpiu;

23.palankiai vertina tai, kad Ukraina įdėjo nepaprastai daug pastangų, kad sustiprintų demokratines institucijas karo metu; ragina Ukrainą ir jos vyriausybę išlaikyti reformų tempą; primena, kad pagal plačiu mastu pripažįstamus demokratinius principus ir Ukrainos Konstituciją rinkimai negali būti rengiami karo metu ir esant karo padėčiai; pabrėžia, kad reikia pakankamai laiko siekiant pasirengti demokratiniams rinkimams ir suteikti galimybę susipažinti su informacija, kad būtų užtikrinta atitiktis tarptautiniams standartams; ragina Ukrainos valdžios institucijas susilaikyti nuo ne laiku vykdomų ir politiškai motyvuotų teismo procesų bei sankcijų opozicijos atstovams, taip pat Aukščiausiojoje Radoje puoselėti parlamentinį pliuralizmą ir skatinti konstruktyvų dialogą tarp politinių grupuočių;

24.stojimo į ES kontekste pakartoja rekomendaciją panaikinti visus su įgaliojimais susijusių ir politinių užsienio kelionių apribojimus Aukščiausiosios Rados nariams; pabrėžia, kad svarbu gerbti ir stiprinti Aukščiausiosios Rados institucinį vaidmenį, ir remia vykdomas reformas, kuriomis siekiama stiprinti jos teisėkūros gebėjimus, vykdomosios valdžios priežiūros funkciją ir atskaitomybę visuomenei;

25.palankiai vertina tai, kad priimtas įstatymas dėl teisėkūros, kurį Komisija įvertino kaip pagrindinį žingsnį siekiant labiau struktūruoto ir veiksmingesnio teisėkūros proceso Ukrainoje po to, kai bus panaikinta karo padėtis, ir Ukrainos centrinės rinkimų komisijos pastangas atnaujinti nacionalinį rinkėjų registrą;

26.sveikina tai, kad Ukraina, bendradarbiaudama su Komisija, parengė tris reformų veiksmų gaires, aprėpiančias teisinės valstybės principą, viešojo administravimo reformą ir demokratinių institucijų veikimą, kuriose įtvirtintos kovos su korupcija pastangos; pažymi, kad šios veiksmų gairės, kai jas patvirtins Komisija, bus esminis lyginamasis standartas vertinant Ukrainos reformų pažangą; palankiai vertina tai, kad kovos su korupcija pastangos įtrauktos kaip neatsiejamas visų trijų veiksmų gairių elementas; pabrėžia, kad svarbu reformas susieti su platesniais visuomenės ir politiniais pokyčiais, kad būtų užtikrintas jų ilgalaikis tvarumas, veiksmingas įgyvendinimas ir nepriklausomas viešųjų institucijų veikimas; pabrėžia, kad svarbu puoselėti konstruktyvią politinę kultūrą ir skatinti pasitikėjimu grindžiamą Ukrainos politinių partijų bendradarbiavimą; teigiamai vertina aktyvų Ukrainos parlamento narių dalyvavimą Jeano Monnet dialoge ir ragina taikyti geriausios Europos praktikos pavyzdžius, siekiant skatinti įvairių partijų bendradarbiavimą atremiant bendrus iššūkius stojimo į ES kelyje;

27.palankiai vertina pažangą, padarytą ataskaitiniu laikotarpiu vykdant teismų reformą, ir ragina Ukrainą toliau didinti savo teisėkūros procesų skaidrumą bei šiuo tikslu skirti daugiau finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių, kad būtų sprendžiamos problemos, trukdančios teismų sistemos plėtojimui, didinamas teismų nepriklausomumas ir stiprinama kova su korupcija, taip užtikrinant suderinimą su ES standartais, kartu vengiant paviršutiniškų priemonių, kurios galėtų trukdyti stojimui į ES;

28.pažymi, kad, nepaisant patobulintos teisės aktų sistemos, teismų sistema tebėra vienas iš sektorių, kurie yra labiau pažeidžiami korupcijos ir politinio kišimosi atžvilgiu, kaip parodo pasikartojantys didelio masto korupcijos atvejai ir nederamas poveikis teismų ir teisminių institucijų, įskaitant Ukrainos Konstitucinį Teismą ir Ukrainos aukščiausiąją teisėjų kvalifikacinę komisiją, veikloje; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tebesitęsiantį Ukrainos Konstitucinio Teismo paralyžių ir primygtinai ragina skubiai paskirti likusius teisėjus bei užpildyti laisvas darbo vietas Aukščiausiojoje teisingumo taryboje; be to, ragina Aukščiausiąją Radą priimti įstatymą dėl Konstitucinio Teismo, atitinkantį Venecijos komisijos nuomones, taip pat ragina Ukrainą priimti veiksmų planą ir vidaus reformas, kad būtų užkirstas kelias nederamam kišimuisi bei stiprinama teismų etika; pabrėžia, kad ypač svarbu užtikrinti Ukrainos aukščiausiosios teisėjų kvalifikacinės komisijos institucinį nepriklausomumą, atsižvelgiant ir į įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinius susitarimus, be kita ko, su Tarptautiniu valiutos fondu; pabrėžia, kad reikia intensyvinti kovą su korupcija ir įtvirtintomis teisėmis teisminėse institucijose, nes tai būtina siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą ir paspartinti Ukrainos stojimo procesą; pabrėžia, kokie svarbūs yra skaidrūs ir nuopelnais grindžiami teismų valdymo organų ir vadovaujamų pareigų atrankos procesai, įskaitant nepriklausomų nacionalinių ir tarptautinių ekspertų dalyvavimą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti depolitizuotą teisėjų skyrimą, veikiančias sąžiningumo apsaugos priemones, skaidrumą, sąžiningumą, atskaitomybę ir sustiprintą tarptautinę stebėseną, kad būtų užkirstas kelias selektyviam teisingumui ir skatinamas visuomenės pasitikėjimas teisminėmis institucijomis;

29.susirūpinęs pažymi, kad labai trūksta teisėjų, daugumoje teismų yra pernelyg didelis darbo krūvis, labai trūksta lėšų ir netolygiai paskirstomas teisėjų darbas – visa tai neigiamai veikia teismo procesų kokybę bei savalaikiškumą ir trukdo piliečiams naudotis teise kreiptis į teismą; pabrėžia, kad reikia spręsti šias problemas, be kita ko, taikant tarpininkavimo ir procedūrinio filtravimo mechanizmus, kad būtų sumažintas teisminių institucijų patiriamas spaudimas; pažymi, kad pagal organizacijos „Transparency International“ 2024 m. korupcijos suvokimo indeksą Ukraina užėmė 105 vietą iš 180 šalių ir surinko 35 iš 100 balų, o tai parodo esamų iššūkių mastą kovos su korupcija valdymo srityje; pabrėžia, kad siekiant platesnės Ukrainos teismų reformos labai svarbu gerinti teisėjų švietimą ir užbaigti Ukrainos teismų skaitmeninimą;

30.palankiai vertina tai, kad paskirtas naujas Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros vadovas ir pradėti nepriklausomi auditai, siekiant įvertinti Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro veiksmingumą kovojant su korupcija; džiaugiasi, kad įsigaliojo iš dalies pakeistas baudžiamasis kodeksas ir baudžiamojo proceso kodeksas, kurie, kaip tikimasi, padidins kovos su korupcija užtikrinimo veiksmingumą, visų pirma dėl patobulintos derybų dėl kaltinimų pripažinimo sistemos; pripažįsta, kad kasmet didėja Aukščiausiojo kovos su korupcija teismo priimamų nuosprendžių skaičius, taip pat auga Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro ir Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros pateiktų kaltinamųjų aktų skaičius, o tai rodo nuolatinę pažangą baudžiamojo persekiojimo srityje; palankiai vertina turto deklaravimo procedūrų ir visuomenės galimybės susipažinti su informacija atkūrimą, sustiprintą interesų konfliktų reglamentavimą ir padidintą Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros nepriklausomumą; teigiamai vertina tai, kad priimtas 2024–2025 m. turto susigrąžinimo strategijos ir susijusių priemonių įgyvendinimo veiksmų planas; ragina skubiai reformuoti Turto susigrąžinimo ir valdymo agentūrą ir pritaria tam, kad būtų skubiai priimtas įstatymo Nr. 12374-d projektas siekiant pagerinti jos veikimą; palankiai vertina tai, kad padidintas Generalinės prokuratūros Specializuotos aplinkosaugos prokuratūros darbuotojų skaičius, ir primygtinai ragina toliau plėtoti kovos su korupcija politikos priemones gamtos išteklių valdymo srityje;

31.pažymi, kad Aukščiausiajame kovos su korupcija teisme nuolat trūksta teisėjų, ir pabrėžia, kad reikia skubiai pradėti naują skaidrų konkursą laisvoms darbo vietoms užimti, užtikrinant, kad šis teismas turėtų pakankamai darbuotojų ir patalpų, kad galėtų veiksmingai veikti; pabrėžia, kad reikia nedelsiant užpildyti laisvą generalinio prokuroro darbo vietą, ir pabrėžia, kad svarbu stiprinti šių pareigų institucinį nepriklausomumą, sykiu užtikrinant tinkamą jo įgaliojimų kontrolę;

32.ragina Ukrainą užtikrinti kovos su korupcija institucijų, įskaitant Specializuotą kovos su korupcija prokuratūrą ir Ukrainos nacionalinį kovos su korupcija biurą, nepriklausomumą ir veiksmingumą, užtikrinant skaidrias skyrimo procedūras, apsaugant šias įstaigas nuo politinio kišimosi ir sustiprinant jų institucinį savarankiškumą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros nepriklausomumą nuo generalinės prokuratūros ir suteikti Ukrainos nacionaliniam kovos su korupcija biurui priemonių, kad būtų galima laiku naudotis teismo ekspertize ir nepriklausomais slapto pokalbių klausymosi pajėgumais siekiant atlikti veiksmingus tyrimus; giria Ukrainą už tai, kad ji padidino Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros darbuotojų skaičių, ir pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti veiklos pajėgumą, šį padidinimą reikia derinti su tinkamais finansiniais bei techniniais ištekliais; ragina Ukrainą apsvarstyti struktūrinės Valstybinio tyrimų biuro reformos galimybę, kad būtų sustiprintas jo nepriklausomumas ir veiksmingumas ir užkirstas kelias piktnaudžiavimui vykstant politiniams pokyčiams po karo Ukrainoje, ypač susijusiems su rinkimų kampanijomis;

33.reiškia susirūpinimą, kad Ukrainos valdžios institucijos bandė, nors ir nesėkmingai, pakenkti kovos su korupcija institucijų nepriklausomumui; palankiai vertina tvirtą pilietinės visuomenės pasipriešinimą šiems nepriimtiniems bandymams, dėl kurio valdžios institucijos buvo priverstos atsitraukti; mano, kad šis valdžios institucijų žingsnis yra pavojingas bandymas pakenkti tikros kovos su korupcija pasiekimams; pabrėžia, kad sėkmės atveju šis žingsnis būtų buvęs naudingas tik Ukrainos priešams; pabrėžia, kad tai turėtų būti aiškus perspėjimas visiems tiems Ukrainoje, kurie, vedini siaurų interesų, nesiboti kelti pavojaus šalies ateičiai; pakartoja, kad kovojant su korupcija reikia ilgalaikio įsipareigojimo ir visapusiškų pastangų sukurti gerą valdymą su gerai veikiančia stabdžių ir atsvarų sistema; pritaria Komisijos pozicijai, kad šios institucijos yra labai svarbios Ukrainos reformų darbotvarkei ir turi dirbti nepriklausomai, kad galėtų kovoti su korupcija ir išlaikytų visuomenės pasitikėjimą;

34.palankiai vertina tai, kad priimtas įstatymas dėl lobizmo, kuris yra Ukrainos deoligarchizacijos darbotvarkės dalis; pabrėžia, kad reikia parengti atnaujintą išsamią strategiją dėl kovos su oligarchų įtaka, užtikrinant nacionalinių suinteresuotųjų subjektų, tarptautinių ekspertų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą; ragina Ukrainos valdžios institucijas tęsti valstybės valdomų įmonių valdymo reformą vadovaujantis EBPO gairėmis, kad būtų sumažinta protekcijos galimybė ir užkirstas kelias korupcijai, be kita ko, skelbiant visus duomenis apie valstybės valdomų įmonių tikruosius savininkus ir užtikrinant, kad visų pagrindinių valstybės valdomų įmonių valdybos būtų nepriklausomos ir jose būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra;

35.pabrėžia, kad svarbu toliau vykdyti finansų kontrolės reformą, be kita ko, gerinti Valstybės audito tarnybos vykdomą stebėseną ir tinkamai įgyvendinti Apskaitos rūmų reformą, kad būtų apsaugotos nacionalinės išlaidos;

36.atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupės 2024 m. lapkričio 22 d. priimtos antrosios atitikties ataskaitos papildyme pateiktas išvadas, kuriomis remiantis Ukraina 18 iš 31 ataskaitoje nurodytų rekomendacijų įgyvendino tinkamai arba tinkamai į jas atsižvelgė; ragina Ukrainą visapusiškai įgyvendinti likusias rekomendacijas, visų pirma įdiegti atsitiktinio bylų paskirstymo prokurorams sistemą, tiksliau apibrėžti drausminius pažeidimus, taip pat išplėsti drausminių nuobaudų spektrą, kad būtų užtikrintas proporcingumas ir veiksmingumas, atsižvelgiant į konkrečias Ukrainos aplinkybes;

37.primygtinai ragina Ukrainą teikti pirmenybę teisinės valstybės principo stiprinimui, teismų reformai ir kovai su korupcija ir ragina ES bei valstybes nares intensyviau remti šias pastangas, nes pažanga šiose srityse yra nepaprastai svarbi ne tik siekiant narystės ES, bet ir siekiant užtikrinti sėkmingą atstatymą bei ekonominį pasitikėjimą; rekomenduoja priimti griežtą pranešėjų apie pažeidimus apsaugos įstatymą, atitinkantį ES acquis; pažymi, kad dabartinė Ukrainos kovos su korupcija politikos sistema nustoja galioti 2025 m., ir pabrėžia, jog reikia atnaujinti valstybinę kovos su korupcija programą, kad ji atspindėtų pilietinės visuomenės indėlį ir kad joje būtų nustatyti plataus užmojo tikslai, išmatuojami kriterijai ir aiškūs terminai;

38.ragina Komisiją įtraukti Ukrainą į ES teisinės valstybės priemonių rinkinį, siekiant sustiprinti demokratinių reformų įgyvendinimą prieš jai įstojant į ES; ragina stiprinti teisėsaugos pajėgumus atlikti finansinius tyrimus, parengiant metodines gaires ir aiškiau apibrėžiant atsakomybės sritis, įskaitant geresnį reagavimą į nusikalstamas schemas, pvz., pinigų mulų naudojimą;

39.pažymi, kad Rusijos agresijos karas daro didžiulį spaudimą Ukrainos teismų sistemai, be kita ko, dėl didelio vadinamųjų kolaboravimo bylų skaičiaus; atsižvelgdamas į tai, ragina atsargiai taikyti teisės aktus dėl kolaboravimo, užtikrinant pagrindines teises ir teisminių institucijų sąžiningumą, ir ragina laikytis vienodo baudžiamojo persekiojimo metodo, grindžiamo teisiniu aiškumu ir faktiniu griežtumu, nes tai nepaprastai svarbu išlaisvintų teritorijų reintegracijos požiūriu; atsižvelgdamas į tai, ragina Ukrainos valdžios institucijas pirmenybę teikti baudžiamajam persekiojimui, atsižvelgiant į jo sunkumą ir svarbą valstybės saugumui, laikantis Ketvirtosios Ženevos konvencijos; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą ir visuomenės prieigą prie duomenų apie tokį baudžiamąjį persekiojimą;

40.primygtinai ragina Ukrainą reglamentuoti virtualųjį turtą priimant išsamius teisės aktus, paskiriant priežiūros instituciją, atliekant rizikos vertinimą ir remiant finansinių nusikaltimų, susijusių su virtualiuoju turtu, atskleidimą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina, kad Aukščiausioji Rada neseniai priėmė įstatymo Nr. 11290 projektą, ir primygtinai ragina priimti įstatymo Nr. 12207 projektą, kuriuo, be kita ko, numatomos Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos ir siekiama suderinti Ukrainos teisės aktus su ES standartais;

41.giria Ukrainą už jos įsipareigojimą gerbti pagrindines teises tebesitęsiančio Rusijos agresijos karo aplinkybėmis ir nepaisant jo; pabrėžia esminį pilietinės visuomenės vaidmenį reformų ir stojimo į ES procesuose; pabrėžia, kad reikia išlaikyti saugią, palankią ir dalyvaujamąją aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir aktyvistus; ragina skubiai atnaujinti nacionalinę žmogaus teisių strategiją ir parengti išsamų įgyvendinimo planą; ragina vykdyti prasmingą pilietinį dialogą visose visuomeninio ir politinio gyvenimo srityse ir primygtinai ragina išlaikyti politinę vienybę Ukrainos europinio kelio klausimu; ragina su ES acquis suderinti teisės aktus, kuriais apibrėžiami Ukrainos ombudsmeno įgaliojimai;

42.pripažįsta iššūkius siekiant išlaikyti pliuralistinę žiniasklaidą karo sąlygomis, įskaitant rinkos žlugimą, saugumo apribojimus ir žmogiškųjų išteklių trūkumą; mano, kad dinamiška Ukrainos informacinė erdvė ir žiniasklaidos laisvė yra viena iš pagrindinių šalies stipriųjų jėgų priešinantis Rusijos invazijai ir propagandai; ragina politiniu lygmeniu išspręsti žiniasklaidos priemonių transliavimo atkūrimą visoje šalyje, griežtai atsisakant dar didesnės politinės cenzūros tuo metu, kai prireikus taikomi karo padėties apribojimai;

43.giria drąsius Ukrainos žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, kurie dokumentuose fiksuoja žmogaus teisių pažeidimus laikinai okupuotuose regionuose, už jų darbą; pripažįsta strateginę Ukrainos poziciją informacinio karo priešakyje ir palankiai vertina jos dalyvavimą tokiose Europos iniciatyvose kaip Demokratijos skydas ir bendri saugumo įsipareigojimai kovoti su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi (FIMI); pripažįsta, kad Ukraina yra pagrindinė ES partnerė kovojant su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi, ir primygtinai ragina ES bei jos valstybes nares aktyviau kovoti su Rusijos dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis; ragina propaguoti skaitmeninį raštingumą, užtikrinti Skaitmeninių paslaugų akto taikymą socialinių tinklų platformose ir stiprinti pačios ES strateginę komunikaciją, kad būtų kovojama su Rusijos kišimusi ir aiškiai viešinama didelė ES parama Ukrainai;

44.palankiai vertina teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti LGBTQI+ asmenų ir kitų marginalizuotų grupių lygybę, visų pirma įstatymų Nr. 5488 (neapykantos nusikaltimai), Nr. 12252 (civilinė partnerystė) ir Nr. 9103 (registruota partnerystė) projektus; primygtinai ragina skubiai priimti šiuos įstatymus siekiant užtikrinti atitiktį Europos Žmogaus Teisių Teismo standartams; ragina priimti naują Kovos su diskriminacija įstatymą, apimantį seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir negalią, ir toliau stiprinti Ukrainos kovos su diskriminacija teisinę sistemą;

45.palankiai vertina 2024 m. liepos mėn. atliktus Tautinių mažumų įstatymo pakeitimus, kuriais nustatomi dvikalbio švietimo būdai, ir ragina sparčiai įgyvendinti šias reformas teikiant pakankamą finansavimą ir užtikrinant mokytojų rengimą; palankiai vertina tai, kad sukurta Tautinių mažumų taryba ir priimtas Tautinių mažumų teisių apsaugos veiksmų planas iki 2027 m., kuriuo siekiama suderinti teisės aktus su Europos standartais; ragina vykdyti struktūrinį ir dalykinį dialogą su mažumų bendruomenėmis ir visapusiškai įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas;

46.palankiai vertina Ukrainos gebėjimą užtikrinti švietimo tęstinumą ir reformas, visų pirma pasitelkiant skaitmenines priemones, ES remiamas programas ir vykdant atsparios viešosios infrastruktūros plėtrą; ragina Komisiją išplėsti paramą Ukrainos studentams ir institucijoms pagal programas „Erasmus+“, „Europos horizontas“ ir „EU4Youth“;

47.palankiai vertina tai, kad Ukraina ratifikavo Stambulo konvenciją ir įsteigė paramos išgyvenusiems asmenims centrus; ragina Ukrainą nuolat skirti finansavimą smurto dėl lyties prevencijai ir paramai nukentėjusiems asmenims, ypač atsižvelgiant į karo metu padidėjusią riziką; ragina Ukrainą pagal tarptautinius standartus patobulinti įstatymą dėl diskriminacijos prevencijos ir kovos su ja principų Ukrainoje ir Ukrainos baudžiamąjį kodeksą dėl neapykantos nusikaltimų ir atlikti būtinus teisės aktų pakeitimus, kad būtų įgyvendinta Stambulo konvencija;

48.pripažįsta, kad konfliktų metu ir po jų išauga prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, rizika; ragina Ukrainos valdžios institucijas, remiant ES, stiprinti aptikimo mechanizmus ir bendradarbiauti su pilietine visuomene, kad būtų užtikrinta nukentėjusių asmenų apsauga ir reabilitacija pagal ES kovos su prekyba žmonėmis direktyvą 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1712, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos (OL L, 2024/1712, 2024 6 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1712/oj).;

49.remia didesnę ES pagalbą Ukrainai fizinės reabilitacijos ir protezų srityje, ypač teikiamą sužeistiems kariams, nuo minų nukentėjusiems asmenims ir asmenims, kuriems amputuotos galūnės; pabrėžia, kad svarbu pasitelkiant ES ir valstybių narių paramą sukurti nacionalinę protezų suteikimo ir reabilitacijos sistemą; ragina kurti partnerystes su Europos medicinos įstaigomis, kad būtų stiprinami gebėjimai, mokymas ir galimybės naudotis modernia įranga;

50.atkreipia dėmesį į priimtą įstatymą, pagal kurį Ukrainos stačiatikių parapijos galės atsiskirti nuo Maskvos patriarchato jurisdikcijos ir laisvai apsispręsti dėl naujos hierarchinės priklausomybės; smerkia Rusijos pajėgų vykdomą neteisėtą kultūros paveldo objektų pasisavinimą ir išvežimą iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų; primygtinai ragina laikinai okupuotose teritorijose gerbti religinį ir kultūrinį paveldą, įskaitant 485 jau sunaikintus objektus, kulto ir šventas vietas; pabrėžia visų šalių atsakomybę apsaugoti kultūros paveldą laikantis tarptautinių konvencijų;

51.ragina Ukrainą toliau derinti darbo standartus, visų pirma kiek jie susiję su susirinkimų laisve ir socialiniu dialogu, taip pat toliau derinti savo nacionalinius darbo ir socialinės srities teisės aktus su ES standartais, ypač užimtumo, socialinės politikos ir lygių galimybių srityse; ragina Komisiją teikti papildomą paramą šiai pažangai skatinti; pabrėžia, kad reikia plačiu mastu konsultuotis su profesinėmis sąjungomis ir pilietine visuomene, ir rekomenduoja atsižvelgti į Tarptautinės darbo organizacijos patirtį šiuo klausimu;

52.teigiamai vertina aktyvų Ukrainos dalyvavimą regioninėse iniciatyvose, pavyzdžiui, jos lyderystę Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forume ir tarpvalstybinių projektų su ES valstybėmis narėmis koordinavimą;

53.palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Europos Sąjungos strateginis požiūris į Juodosios jūros regioną“ 2025 m. gegužės 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendras komunikatas „Europos Sąjungos strateginis požiūris į Juodosios jūros regioną“(JOIN(2025)0135). ir ypač Ukrainos galimybes prasmingai prisidėti šioje srityje; ragina Ukrainą toliau aktyviai dalyvauti Rytų partnerystės ir EURONEST parlamentinės asamblėjos veikloje būnant integracijos lydere, kuri visame regione propaguoja Europos vertybes ir reformas;

54.palankiai vertina ir skatina visas Ukrainos ir ES valstybių narių pastangas spręsti neišspręstus istorinių dvišalių ir regioninių santykių klausimus, pavyzdžiui Voluinės žudynių, siekiant tikro nuoširdaus susitaikymo ir paisant ES vertybių – žmogaus orumo, istorinės tiesos ir gerų kaimyninių santykių, taip pat kritinį istorinių įvykių vertinimą; mano, kad pasitelkus visų susijusių šalių gerą valią susitaikymo procesas bus vykdomas kantriai ir konstruktyviai, siekiant abipusio supratimo; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi dėl vykstančių Lenkijos ir Ukrainos valdžios institucijų derybų, kurių rezultatas – 2025 m. balandžio mėn. Ukrainos teritorijoje atnaujinti Lenkijos piliečių kapaviečių kasinėjimai; tikisi, kad šis procesas bus tęsiamas siekiant aiškaus tikslo – užtikrinti aukoms orų palaidojimą ir atminimą;

55.yra labai susirūpinęs dėl neseniai aptiktos Vengrijos saugumo agentūrų žvalgybinės informacijos rinkimo veiklos pietvakarių Ukrainos Užkarpatės regione; apgailestauja dėl sistemingos Vengrijos vyriausybės politikos, kuria siekiama pakenkti Ukrainos savigynos pastangoms ir išnaudoti su vengrų mažuma Ukrainoje susijusius klausimus politinei naudai gauti, taip trukdant Ukrainos pažangai siekiant integracijos į ES;

56.palankiai vertina tai, kad Ukraina įgyvendino 2023–2024 m. prioritetinių veiksmų planą ir priėmė teisės aktus, būtinus Ukrainos ekonominio saugumo biurui reformuoti, kad jis galėtų veiksmingiau kovoti su mokesčių slėpimu ir ekonominiais nusikaltimais;

57.primena, kad 2023 m. priimtas įstatymas dėl vietos viešųjų paslaugų, ir ragina Ukrainos vyriausybę laikytis sistemingo požiūrio į būsimas viešojo administravimo reformas nustatant aiškią viziją ir struktūrinę įgyvendinimo strategiją; pabrėžia, kad reikia stiprinti institucinius ir administracinius gebėjimus, kurių reikia siekiant užtikrinti ilgalaikę su stojimu susijusių reformų sėkmę ir poveikį ne tik teisės aktuose, bet ir praktiškai; palankiai vertina tai, kad Aukščiausioji Rada neseniai priėmė įstatymo Nr. 8222 projektą, kuriuo standartizuojama valstybės tarnautojų atlyginimų sistema, siekiant padidinti valdymo veiksmingumą ir sykiu suderinti jį su Europos viešosios tarnybos valdymo standartais;

58.ragina Ukrainą daryti pažangą tvirtinant įstatymo dėl vietos valstybinės administracijos pakeitimus, įskaitant įstatymo Nr. 4298 projektą, siekiant vietos valdymo reformas suderinti su ES standartais; ragina sukurti subalansuotą teisinę administracinės priežiūros sistemą, kuria būtų paisoma proporcingumo principo ir Europos vietos savivaldos chartijos, kartu užtikrinant vietos valdžios institucijų kompetenciją, prerogatyvas ir savivaldos funkcijas; primena savo raginimą oficialiai suteikti vietos ir regioninėms valdžios institucijoms juridinio asmens statusą;

59.ragina nuolat daryti pažangą įgyvendinant decentralizacijos reformą ir vietos lygmeniu stiprinant savivaldą; palankiai vertina tai, kad pradėtas ES ir valstybių narių remiamos programos „U-LEAD“ III etapas, kuriuo visų pirma siekiama stiprinti vietos savivaldą ir skatinti atsparų atsigavimą vietos ir regionų lygmeniu; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visos būsimos konstitucinės ar institucinės reformos, įskaitant rinkimų ir decentralizacijos reformas, būtų vykdomos skaidriai, įtraukiai ir laikantis Venecijos komisijos rekomendacijų;

60.teigiamai vertina tai, kad Ukraina pasiekė pagrindines tarpines reikšmes, ir ragina Ukrainą toliau daryti pažangą įgyvendinant Ukrainos planą, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2024/792, kartu atsižvelgiant į vertybes ir standartus, kuriais jis grindžiamas; pabrėžia, kad Komisija turi išlaikyti sąlygas, visų pirma susijusias su Priemonės III ramsčiu, kad būtų užtikrintas reformų proceso tvarumas ir atskaitomybė; pabrėžia, kad stiprų pagreitį įgyvendinant reformas lemia platus visuomenės bendras sutarimas ir Ukrainos priemonės sąlygos;

61.palankiai vertina nuolat teikiamą paramą pilietinės visuomenės organizacijoms pagal Ukrainos priemonės pilietinės visuomenės liniją ir ragina Ukrainą užtikrinti, kad finansinės atskaitomybės reikalavimais nebūtų nepagrįstai ribojama pilietinės visuomenės organizacijų veikla; pabrėžia prasmingo bendradarbiavimo su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis svarbą siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir kokybiškas reformas pagal Ukrainos planą; ragina Ukrainos teismines institucijas stiprinti esamus mechanizmus, be kita ko, pasitelkiant teismines priemones, kad būtų apsaugoti pilietinės visuomenės aktyvistai; primygtinai ragina Ukrainą užtikrinti, kad finansinės atskaitomybės reikalavimai ir juridinių asmenų tikrosios nuosavybės reglamentavimas nedarytų nederamo poveikio pilietinės visuomenės organizacijų veikimui ir nepriklausomumui; palankiai vertina nuolat teikiamą paramą pilietinės visuomenės organizacijoms pagal Ukrainos priemonės pilietinės visuomenės liniją;

62.pabrėžia, kad Ukrainos atstatymas turi būti glaudžiai susietas su jos stojimo į ES reformomis ir grindžiamas socialinio sąžiningumo, tvarumo, skaidrumo ir atsakomybės vietos lygmeniu principais; be to, pabrėžia, kad Ukrainos atstatymas turi būti grindžiamas tvirta teisine valstybe, skaidriu valdymu ir demokratine įtrauktimi; pabrėžia, kad teismų reforma, kovos su korupcija pastangos ir viešojo administravimo gerinimas yra ne tik stojimo į ES sąlygos, bet ir esminiai aspektai siekiant pritraukti investicijas ir atkurti Ukrainos partnerių bei piliečių pasitikėjimą; ragina į visas atstatymo pastangas įtraukti lyčiai atžvalgius metodus, įskaitant didesnį moterų ir mažumų atstovavimą sprendimų priėmimo procesuose; ragina Ukrainos vyriausybę užtikrinti skaidrumą įgyvendinant priemonę „RebuildUkraine“, taip pat konsultuojantis su pilietine visuomene ir nepalankioje padėtyje esančiomis visuomenės grupėmis bei joms dalyvaujant, ypač kiek tai susiję su pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo paisymu, taip pat su nediskriminaciniu ES lėšų paskirstymu ir panaudojimu;

63.pabrėžia esminį ES Ukrainos priemonės ir Ypatingųjų pajamų naudojimo paskoloms Ukrainai spartinimo iniciatyvos vaidmenį, nes pagal jas 2025 m. Ukrainos viešosioms paslaugoms, makrofinansiniam stabilumui ir reformų darbotvarkei remti iš viso skirta daugiau kaip 30 mlrd. EUR; ragina 2026 ir 2027 m. toliau teikti ir didinti finansinę paramą Ukrainai, be kita ko, parengiant naują makrofinansinės paramos paketą, skirtą numatomam 39 mlrd. EUR Ukrainos biudžeto deficitui padengti; pažymi, kad Ukrainos finansinis ir ekonominis atsparumas vis dar yra esminė išankstinė sąlyga siekiant išlaikyti jos gynybinį pajėgumą ir reformų procesą; todėl ragina apsvarstyti sprendimus, kaip palengvinti Ukrainos užsienio skolos naštą;

64.atkreipia dėmesį į JAV ir Ukrainos ekonominės partnerystės susitarimą dėl ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų ir pripažįsta susitarime patvirtintą ilgalaikę JAV paramą Ukrainos saugumui ir atstatymui, taip pat atkreipia dėmesį į susitarime išreikštą ketinimą apsaugoti Ukrainos stojimo į ES procesą ir susijusias pareigas bei užtikrinti suderinamumą su Ukrainos įsipareigojimais tarptautinėms finansų įstaigoms ar kitiems oficialiems kreditoriams; ragina Komisiją paraginti abi šalis išsamiau paaiškinti, kaip bus įgyvendinamos nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti Ukrainos integracijos į ES kelią, ir reguliariai teikti ataskaitas dėl jų suderinamumo su Sąjungos teise; mano, kad nepaprastai svarbu, jog eksploatuojant naudingąsias iškasenas pagal šį susitarimą būtų visapusiškai laikomasi aukštų socialinių ir ekologinių standartų ir jų laikymasis būtų užtikrintas taikant patikimus kontrolės mechanizmus; taip pat tikisi, kad Ukraina į savo nacionalinės teisės sistemą visapusiškai įtrauks atitinkamus ES aplinkos teisės aktus, įskaitant Vandens pagrindų direktyvą 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2000/60/oj). ir direktyvą dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL L 102, 2006 4 11, p. 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2006/21/oj).;

65.primena, jog ES plėtra turi būti užtikrinta, kad dėl stojimo nebūtų išnaudojami šalių kandidačių gamtos ištekliai arba prisidedama prie socialinės nelygybės didėjimo ir aplinkos būklės blogėjimo;

66.palankiai vertina Ukrainos pažangą priimant dalį gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų, nors ir gerokai vėluojama įgyvendinti pagal išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę prisiimtus įsipareigojimus; ragina Ukrainą daryti tolesnę pažangą priimant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2005/1/oj). dėl gyvūnų apsaugos juos vežant, atsižvelgiant į tai, kad šis teisės aktas šiuo metu peržiūrimas ES, – tai itin svarbu siekiant atitikti ES gamybos standartus ir sudaryti palankesnes sąlygas didesnėms gyvūninių produktų eksporto apimtims į ES; ragina ES ir jos valstybes nares suteikti Ukrainai finansinę ir techninę paramą šioje srityje;

67.pabrėžia žemės ūkio sektoriaus atsparumą ir svarbą (19 proc. BVP, 53 proc. prekių eksporto), tačiau pabrėžia, kad reikia įvairinti vertės grandines ir kad būtų naudinga greitai priimti ES fitosanitarijos standartus; akcentuoja aplinkos apsaugos priemonių svarbą užtikrinant Ukrainos žaliąjį ekonomikos atsigavimą; ragina Komisiją toliau remti Ukrainą įgyvendinant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, visų pirma miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuose, ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūras; be to, ragina Komisiją toliau remti Ukrainą jai stiprinant administracinius gebėjimus, kad būtų visapusiškai įgyvendintas ES aplinkos acquis, įskaitant visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus, ir derinant savo teisės aktus su Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652 (OL L, 2023/2413, 2023 10 31, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2023/2413/oj)., visų pirma bioenergijos tvarumo kriterijais;

68.ragina Aukščiausiąją Radą ir Ukrainos vyriausybę iš dalies pakeisti įstatymą Nr. 12089, kuriuo leidžiama privatiems asmenims įteisinti neteisėtai iš valstybės paimtos žemės, įskaitant miškus ir vandens telkinius, nuosavybę, nes tai neatitinka ES acquis, kadangi dabartinės formos įstatyme yra teisinių neaiškumų, dėl kurių tokios žemės grąžinimas valstybei taptų neįmanomas;

69.palankiai vertina didelę pažangą, padarytą vykdant energetikos sektoriaus reformas, ir tai, kad Ukraina siekia Europos žaliojo kurso tikslų, ir ragina Ukrainą nedaryti atžangos šiuo klausimu; pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti Ukrainos energetinį saugumą gilinant jos integraciją į ES energijos rinką, be kita ko, sinchronizuojant Ukrainos elektros energijos tinklą su žemyninės Europos tinklu ir stiprinant bendradarbiavimą dujų saugojimo ir tiekimo srityje, taip pat sparčiau diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimus ir efektyvaus energijos vartojimo priemones; pabrėžia, kad ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros atsparumo didinimas tebėra esminis Ukrainos ekonomikos stabilumo ir strateginio savarankiškumo veiksnys;

70.pabrėžia, kad Ukraina turi daug galimybių tiekti energiją ir energijai imlius produktus likusiai Europos daliai; ragina Ukrainą toliau plėtoti energetikos tinklų jungtis su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir regioniniais partneriais, pvz., su Moldovos Respublika, siekiant tolesnės integracijos į ES energijos rinką; pripažįsta, kad Rusijos agresijos karas buvo nukreiptas prieš atitinkamus tinklus ir įrenginius bei juos sunaikino; todėl ragina Ukrainą pasinaudojant atstatymu vykdyti tobulinamąjį atkūrimą, kai tik įmanoma naudojant klimatui nekenksmingiausias technologijas ir procesus, investuojant į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą bei kuo labiau sumažinant poveikį aplinkai visoje gamybos grandinėje; palankiai vertina Komisijos nuolatinį dalyvavimą šioje srityje, siekiant remti Ukrainos energetikos sektoriaus reformą, įskaitant atstatymą ir žaliąją pertvarką; ragina daryti pažangą įgyvendinant esamus įsipareigojimus pagal Ukrainos planą ir Energijos bendrijos dokumentų rinkinius, įskaitant regioninių energijos skirstymo bendrovių atskyrimą;

71.ragina Ukrainą išnagrinėti, kokie sprendimai būtų ekonomiškai efektyviausi ir patikimiausi Ukrainos energetikos sektoriui po Rusijos išpuolių prieš jos energetikos infrastruktūrą, pavyzdžiui, kuo didesniu mastu, atsižvelgiant į vykstantį karą, pakeisti iškastinį kurą deginančias elektrines decentralizuotomis ir tvariomis energetikos technologijomis; ragina Komisiją ir Ukrainos valdžios institucijas strategiškai panaudoti lėšas pagal Ukrainos priemonę, kad pirmenybė būtų teikiama investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kuri yra nepaprastai svarbi tiek Ukrainoje, tiek visame žemyne siekiant užtikrinti ilgalaikį energetinį saugumą, aplinkos tvarumą ir ekonominį atsparumą;

72.išreiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos žalingos įtakos Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA), nors nuolat pažeidžia pagrindinius TATENA branduolinės saugos ir nesikišimo principus; ragina ES ir jos valstybes nares pasisakyti už tai, kad būtų atidžiau stebimas Rusijos vaidmuo TATENA, ir išnagrinėti būdus ją reformuoti siekiant užtikrinti, kad valstybės agresorės negalėtų pakenkti tarptautinės branduolinės priežiūros neutralumui bei patikimumui;

73.pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas yra ir ekocidas, nes padaryta didžiulė ilgalaikė žala Ukrainos aplinkai, įskaitant ekosistemų sunaikinimą, vandens ir dirvožemio užteršimą, taip pat vykdomi išpuoliai prieš pramonės ir energetikos infrastruktūrą; mano, kad nepaprastai svarbu juos tarptautiniu mastu pripažinti karo nusikaltimais, siekiant užtikrinti visapusišką Rusijos teisinę atskaitomybę ir atitinkamą kompensaciją Ukrainai, ir ragina ES remti visapusišką aplinkos atkūrimo strategiją, kuri būtų Ukrainos atstatymo dalis; ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai remti visas iniciatyvas, pagal kurias dokumentuojamas Rusijos karo sukeltas aplinkos naikinimas, ir remti pastangas užtikrinti atskaitomybę bei kompensacijas užsienio jurisdikcijose;

74.giria Ukrainą už tai, kad ji priėmė nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą ir koordinuoja bei planuoja energetikos ir klimato politiką iki 2030 m., nustatydama konkrečius tikslus, įskaitant gerokai sumažintą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį; remia Energijos vartojimo efektyvumo fondo ir naujai įsteigto Dekarbonizacijos fondo dedamas pastangas; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti šių priemonių finansinį tvarumą, ypač atsižvelgiant į būstų atstatymą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į juos; ragina Ukrainą į energetikos reformas įtraukti teisingos pertvarkos principą, kad būtų sušvelnintas socialinis poveikis ir remiamos pažeidžiamos grupės;

75.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti branduolinę saugą kaip pagrindinę Ukrainos atkūrimo ir integracijos į ES strategijos sudedamąją dalį, užtikrinant, kad ji būtų suderinta su ES branduolinės energijos ir radiacinės saugos acquis pagal Euratomo sistemą; remia Ukrainos branduolinės saugos ir reagavimo į nepaprastąją radiologinę padėtį pajėgumų stiprinimą kaip pagrindinę Ukrainos atkūrimo ir integracijos į ES strategijos sudedamąją dalį, be kita ko, pasinaudojant technine ir finansine ES ir tarptautinių partnerių parama; ragina sukurti ES vadovaujamą iniciatyvą, kuria būtų stiprinamas branduolinis saugumas, saugoma ypatingos svarbos infrastruktūra ir užkertamas kelias radiologiniams incidentams dėl Rusijos agresijos; reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos Federacijos bandymų de facto aneksuoti Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, įskaitant patikimus viešus pranešimus, kad ji ketina atjungti Zaporižios branduolinę elektrinę nuo Ukrainos elektros tinklo ir priverstinai integruoti ją į Rusijos energetikos sistemą, nes tai pažeistų Ukrainos suverenitetą ir tarptautinę teisę bei sukeltų didelį pavojų branduolinei saugai; primygtinai reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai pašalinti visą Rusijos karinį personalą ir įrangą iš Zaporižios branduolinės elektrinės patalpų bei visų kitų branduolinių objektų Ukrainoje ir ragina TATENA viešai ir vienareikšmiškai prieštarauti bet kokiems tokiems planams; pabrėžia, kad Ukrainos branduolinės infrastruktūros vientisumas ir atsparumas yra ne tik nacionalinis klausimas, bet ir bendra Europos atsakomybė; ragina koordinuoti nenumatytų atvejų planavimą ir stiprinti ES valstybių narių tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad būtų galima reaguoti į galimas branduolines grėsmes, kylančias dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje;

76.primygtinai ragina Ukrainą veiksmingai kovoti su neteisėta medienos ruoša, pavyzdžiui, pirmykščiuose Karpatų miškuose, laikantis tvaraus miškų valdymo ir aplinkos apsaugos standartų; ragina ES prisidėti užkertant kelią neteisėtai medienos ruošai, susijusiai su neteisėtu Svydovecio slidinėjimo kurorto projektu; ragina Ukrainą investuoti į ekologiniu ir aplinkos požiūriu saugią bei tvarią turizmo infrastruktūrą;

77.ragina Komisiją padėti Ukrainai išlaikyti pažangą siekiant jos tinklo „Emerald Network“ aukšto lygio pakankamumo, kiek tai susiję su saugotinomis ypatingos svarbos teritorijomis;

78.palankiai vertina tai, kad 2024 m. į ES orientuotas eksportas sudarė 63 proc. viso eksporto, palyginti su 42 proc. 2021 m., nes tai rodo sėkmingą prekybos perorientavimą;

79.pažymi, kad strateginiu požiūriu svarbu plėtoti ir plėsti geležinkelių koridorius, jungiančius Ukrainą su ES per transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), kurie būtų naudojami ir civiliniams, ir kariniams logistikos tikslams ir būtų platesnės dvejopo naudojimo infrastruktūros strategijos dalis; ragina toliau dėti pastangas siekiant suderinti Ukrainos skaitmeninius ir transporto standartus su ES standartais, taip sudarant palankesnes sąlygas prekybai, judumui ir saugiam ryšiui; pabrėžia, kad pagerintas junglumas prisidės prie Ukrainos ekonomikos atsigavimo ir integracijos;

80.ragina Komisiją ir valstybes nares skirti visas lėšas, kurių reikia, kad iki 2050 m. Ukrainoje būtų pagerintos numatomos transporto jungtys ir atsparumas, įskaitant tolesnį TEN-T žemėlapių atnaujinimą; palankiai vertina tai, kad sėkmingai kuriami ir įgyvendinami solidarumo koridoriai, kurie suteikė Ukrainai galimybę apeiti Rusijos vykdomą Juodosios jūros blokadą ir eksportuoti įvairias prekes į pasaulio rinkas per kaimynines ES valstybes nares ir Moldovą; teigiamai vertina tai, kad, nepaisant patirtų karo žiaurumų ir smarkiai sumažėjusios grūdų produkcijos, Ukraina atliko esminį vaidmenį užkertant kelią pasaulinei maisto krizei, nes pagal prezidento V. Zelenskio 2022 m. pradėtą humanitarinę maisto programą „Grūdai iš Ukrainos“ daugiau kaip 170 000 tonų kviečių buvo pristatyta į šalis, kuriose kilo didžiausia maisto krizė, visų pirma Afrikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis Ukrainos grūdų eksporto yra skirta besivystančioms šalims;

81.pripažįsta Ukrainos integracijos į ES transporto ir skaitmeninio junglumo iniciatyvas pažangą ir akcentuoja suderinimo su ES acquis šiose srityse svarbą; ypač palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant įtraukti Ukrainą į ES nemokamo tarptinklinio ryšio erdvę, piliečiams ir įmonėms panaikinant judriojo tarptinklinio ryšio mokesčius tarp Ukrainos ir ES;

82.pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Ukrainos skaitmeninių ir IT sistemų junglumą, sąveikumą bei pajėgumus, vadovaujantis asociacijos susitarimu; ragina toliau dėti pastangas siekiant suderinti skaitmeninę politiką, plėsti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje ir užtikrinti atsparią bei saugią skaitmeninę infrastruktūrą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros ir Ukrainos kibernetinio saugumo institucijų 2023 m. gruodžio mėn. sudarytą darbo susitarimą;

83.primena 2023 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina, kuris žymi istorinį etapą Ukrainos kelyje į narystę ES; palankiai vertina tai, kad 2024 m. birželio 25 d. buvo greitai sušaukta pirmoji ES ir Ukrainos Stojimo į Europos Sąjungą konferencija, kurioje oficialiai pradėtas derybų procesas, ir palankiai vertina Komisijos narės M. Kos vertinimą, kad visos peržiūros galėtų būti užbaigtos 2025 m. rudenį;

84.pripažįsta Ukrainos reikšmingas reformas ir įsipareigojimą, todėl rekomenduoja Komisijai nedelsiant atidaryti derybų su Ukraina skyrių grupes, kad būtų kuo greičiau pasistūmėta šiai šaliai siekiant narystės ES, su sąlyga, kad ji toliau įgyvendins ES acquis ir užbaigs pradėtas reformas; pabrėžia, kad stojimo derybos turėtų būti vykdomos laikantis aiškaus ir skaidraus kelio, vadovaujantis objektyviais bei išmatuojamais kriterijais; pabrėžia, kad jie turi apimti nuodugnias reformas visose pagrindinėse srityse ir stabilių institucijų, kurios puoselėja demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir ypač pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, veikimą; atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendacijas ateinantiems metams;

85.ragina Vengrijos vyriausybę ir valstybes nares, sprendžiant bet kuriuos klausimus, kurie būtų panašūs į su Ukrainos tautinių mažumų įstatymu susijusius klausimus, veikti gera valia ir nesinaudoti tokiais klausimais kaip priežastimi blokuoti Ukrainos stojimą į ES; todėl ragina Vengrijos vyriausybę nebeblokuoti derybų dėl pirmųjų skyrių grupių pradžios ir leisti Ukrainai bei jos kaimynei Moldovai toliau kartu daryti pažangą siekiant narystės ES;

86.primena, kad plėtros procesu neturi būti naudojamasi kaip priemone dvišaliams ginčams spręsti ar nuopelnais grindžiamam požiūriui vilkinti ir kad tokie klausimai turėtų būti sprendžiami nepriklausomai nuo stojimo proceso bei palaikant konstruktyvų dialogą ir iš tikrųjų bendradarbiaujant; primena, kad pernelyg vilkinant rengimosi visateisei narystei ES procesą kyla rizika, kad bus pakenkta tiek šalies kandidatės visuomenės pritarimui, tiek politiniam ryžtui;

87.ragina rengiantis deryboms teikti nuolatinę ES paramą, visų pirma ekspertų pagalbos forma, kad būtų kompensuoti bet kokie administraciniai trūkumai, kuriuos lemia tebesitęsianti agresiją prieš Ukrainą; be to, primygtinai ragina ES teikti techninę paramą siekiant padėti Ukrainai veiksmingai įvykdyti visus stojimo reikalavimus; apgailestauja dėl JAV vyriausybės sprendimo nutraukti JAV tarptautinio vystymosi agentūros (USAID) finansavimą, nes tai jau padarė tiesioginį poveikį esminių reformų procesų, be kita ko, teisinės valstybės, kovos su korupcija, viešųjų finansų valdymo, ekonominio vystymosi, energetinio saugumo ir humanitarinės pagalbos teikimo srityse, rėmimui Ukrainoje; palankiai vertina Komisijos ir tarptautinių partnerių pastangas užpildyti skubiausiai šalintinas spragas, atsiradusias dėl šio finansavimo nutraukimo;

88.pabrėžia, kad prieš Ukrainai įstojant į ES reikia padidinti ES paramą, kad būtų paspartinta Ukrainos integracija įgyvendinant tikslines finansinės ir techninės paramos programas, ir pabrėžia, jog tiek Ukrainai, tiek ES būtų naudinga, kad, vykdant oficialias stojimo derybas, šalis būtų laipsniškai integruota į ES politiką ir programas;

89.pažymi, kad Ukrainos integracijos į ES sudėtingumas, kurį lemia jos dydis ir karas, kelia iššūkių tokiose pagrindinėse srityse kaip žemės ūkis ir dėl to ES reikia reikšmingų institucinių ir finansinių reformų, kad būtų užtikrintas jos pajėgumas priimti Ukrainą; todėl ragina ES ir jos valstybes nares proaktyviai spręsti šias problemas, aiškiai informuoti ES piliečius apie Ukrainos integracijos naudą, rasti tvarių ir teisingų sprendimų pažeidžiamiems sektoriams bei lygiagrečiai su vykstančiomis stojimo derybomis įgyvendinti būtinas vidaus reformas; ragina Komisiją remti sektorius, kurie labiausiai nukentės nuo prekybos liberalizavimo poveikio Ukrainai stojant į ES; tuo pačiu metu pažymi, atsižvelgdamas į ankstesnių plėtros etapų patirtį, kad tam tikruose konkrečiuose sektoriuose, kuriuose visas acquis dar netaikomas, gali prireikti numatyti pereinamuosius laikotarpius, kad dabartinės valstybės narės galėtų prisitaikyti; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms parodyti aiškų ir vienareikšmišką politinį įsipareigojimą dėl plėtros proceso ir netinkamai jo nenaudoti sprendžiant dvišalius ginčus, kurie turėtų būti išspręsti atskirai nuo stojimo proceso;

90.pakartoja savo raginimus stiprinti ES gebėjimą veikti reformuojant jos sprendimų priėmimo procesą, be kita ko, Taryboje nustatant sprendimų priėmimą kvalifikuota balsų dauguma dėl tarpinių stojimo proceso etapų, ypač dėl derybų pradėjimo ir atskirų derybų skyrių grupių bei skyrių atidarymo ir uždarymo;

91.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai ir Komisijai.