1.turėdamas omenyje geopolitinį nestabilumą ir tarptautinę įtampą ragina bendrai sutelkti visus teisinius, administracinius ir finansinius išteklius bei turimas priemones, kad būtų sustiprintas ES saugumas ir pramoninis bei technologinis suverenumas, be kita ko, padidintas ypatingos svarbos infrastruktūros, kaip antai elektros energijos, vandens ir ryšių sistemų, atsparumas ir apsauga, siekiant apsaugoti ES gyventojus ir įmones ir sušvelninti elektros tiekimo sistemos gedimų ir kitų didelių sutrikimų poveikį, spartinama pertvarka ir į ją investuojama, didinamas konkurencingumas, užtikrinamas tvarus ekonomikos augimas, kuriamos kokybiškos darbo vietos, remiamos MVĮ ir prisidedama prie aukštynkryptės socialinės konvergencijos; pabrėžia, kad Europa atsilieka, ir, jei nebus imtasi tolesnių veiksmų, mūsų regionas gali tapti nereikšmingu;

2.palankiai vertina atnaujintas diskusijas dėl poreikio atkurti ES konkurencingumą, našumą ir ekonomikos augimą, kurias paskatino Draghi ir Lettos pranešimai; primena, kad našumą būtų galima iš esmės padidinti investuojant į novatorišką veiklą, įskaitant veiklą vykdant pertvarką; pabrėžia, kad konkurencija gali skatinti našumą, investicijas ir inovacijas;

3.atkreipia dėmesį į Draghi ir Lettos pranešimus kaip į vieną iš daugelio įspėjamųjų signalų Europos ir nacionaliniams sprendimus priimantiems asmenims ir atspirties tašką imtis veiksmų siekiant skatinti tiek privačiąsias, tiek viešąsias investicijas, visų pirma pertvarką vykdančiuose technologijų sektoriuose, pereinamojo laikotarpio automobilių sektoriuje ir sunkiojoje pramonėje, pavyzdžiui, plieno ir chemijos pramonėje; palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta viešųjų finansų vaidmenį telkiant privačiuosius finansus ir remiant inovacijas ES; atkreipia dėmesį į tai, kad pažanga, daroma integruojant ES finansų rinkas, dažnai buvo nepakankama dėl kai kurių ES valstybių narių išlygų; ragina valstybes nares išnaudoti esamą pagreitį ir bendradarbiauti su Parlamentu, kad ES finansų rinkų integracija iš tiesų pajudėtų į priekį; primena, kad Europos Sąjungos pastangos užbaigti KRS nuo 2015 m. neduoda galutinio rezultato; ragina visas šalis dėti pastangas, kad kuo greičiau būtų sukurta santaupų ir investicijų sąjunga;

4.susirūpinęs atkreipia dėmesį į neigiamų sukrėtimų riziką ekonomikos augimui TVF, „Pasaulio ekonomikos perspektyvos“, 2025 m. balandžio mėn. ir tebesitęsiančią sumaištį finansų rinkose bei geopolitinį netikrumą, kuris gali kelti grėsmę Europos piliečių, darbuotojų ir įmonių gerovei; pažymi, kad geopolitinis netikrumas jau gerokai padidino finansų rinkos nepastovumą ir prisidėjo prie JAV dolerio silpnėjimo ir kad saugumas yra būtina tvaraus augimo sąlyga;

5.pripažįsta, kad tvirta ES reguliavimo sistema prisidėjo prie jos finansinio stabilumo; mano, kad šis teisinis stabilumas ir nuspėjamumas galėtų tapti tikru lyginamuoju ir konkurenciniu pranašumu, nes šie veiksniai yra labai svarbūs tarptautinių investuotojų pasitikėjimui; pabrėžia, kad teisinės valstybės principas ir tvarus bei konkurencingas ekonomikos augimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję; pabrėžia, kad finansų sektoriaus tvirtumas yra pagrindinis jo konkurencingumo elementas;

6.palankiai vertina iki šiol atliktą darbą kuriant kapitalo rinkų sąjungą, kuris pradėtas 2015 m. rugsėjo mėn. priėmus Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą; apgailestauja, kad nuo to laiko pažanga, daroma integruojant ES kapitalo rinkas, buvo nepakankama, ir ragina paspartinti šį procesą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos priimtą komunikatą „Santaupų ir investicijų sąjunga. Piliečių gerovės ir ekonomikos konkurencingumo skatinimo ES strategija“, kuriame išdėstytos įvairios politikos iniciatyvos ir kuriuo siekiama integruoti ES finansų rinkas ir veiksmingai nukreipti santaupas į investicijas;

7.pabrėžia, kad pasitikėjimo bankų sistema stiprinimas ir finansinio stabilumo užtikrinimas bei veiksmingos bendrosios rinkos skatinimas yra pagrindiniai ES tikslai; pripažįsta, kad bankų sąjungos užbaigimas turi būti strateginis ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo prioritetas; ragina Tarybą paspartinti likusių teisės aktų priėmimą, kad būtų užtikrinta jos finansinio stabilumo sistema ir baigta kurti bankų sąjunga;

8.primygtinai reikalauja, kad būtų skubiai imtasi veiksmų, pagreitintas sprendimų priėmimas, sumažintas įgyvendinimo vėlavimas ir paspartintas sprendimų dėl ES priemonių ir paramos mechanizmų priėmimas;

9.mano, kad Sąjunga turi siekti pažangos kurdama savo kapitalo rinkų sąjungą, kad pritrauktų privačiojo sektoriaus investicijas; pabrėžia, kad reikės ir viešojo sektoriaus paramos, kad būtų užtikrintos minimalios metinės papildomos investicijos, reikalingos tvariam ir novatoriškam pramonės sektoriui atkurti ir Sąjungos gerovei įtvirtinti; pabrėžia, kad padidinus našumą taip pat būtų sukurta didesnė fiskalinė erdvė;

10.pabrėžia, kad ES per daug kapitalo nepanaudojama našiai; pabrėžia, kad įmonės, ypač MVĮ, negali visapusiškai pasinaudoti esamomis Europos kapitalo rinkomis finansavimo ir investicijų tikslais;

11.apgailestauja dėl to, kad daugelis ES įsisteigusių verslininkų turi perkelti savo veiklą į užsienį, kad galėtų lengviau gauti finansavimą ir išteklių; susirūpinęs pažymi, kad ES nėra didelių rizikos kapitalo fondų ir finansiškai gyvybingų pasitraukimo galimybių, todėl įmonės yra priverstos plėsti veiklą naudodamos užsienio investicijas ir užsienio rinkose; pažymi, kad taip yra dėl to, jog ES nesukurta integruota KRS, ir dėl to, kad ES rinkos vis dar negali patenkinti savo poreikių; primena, kad ES per metus sukuria daugiau startuolių nei Jungtinės Amerikos Valstijos ir kad rizikos kapitalo investicijų grąža ES yra maždaug 6 proc. didesnė nei JAV Europos politikos studijų centras. It’s finally time to leverage pension funds to foster EU productivity and benefit pensioners, 2025 m. vasario 10 d., https://www.ceps.eu/its-finally-time-to-leverage-pension-funds-to-foster-eu-productivity-and-benefit-pensioners/., tačiau pabrėžia, kad ES institucijos turi skatinti patrauklesnę ir palankesnę aplinką inovacijoms ir augimui; pritaria Draghi ir Lettos pranešimams, kad ES turėtų toliau plėtoti savo rizikos kapitalo rinkas, todėl pabrėžia, kad svarbu plėtoti stiprią ES rizikos kapitalo ir investicijų ekosistemą, ir ragina formuoti rizikos kapitalą, kad įmonės galėtų investuoti į mūsų rinkas, pvz., pakankamai didelius Europos augimo ir išpirkimo fondus; pabrėžia, kad teikiant viešąją paramą rizikos kapitalo rinkoms pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, atitinkantiems ES prioritetus;

12.pabrėžia, kad Europos finansų rinkos turi būti patrauklios ir lengvai prieinamos tiek emitentams, tiek investuotojams; pabrėžia, kad tai taikoma tiek pirminėms, tiek antrinėms rinkoms; pabrėžia, kad sprendimas įtraukti akcijas į sąrašus reguliuojamoje rinkoje dažnai susijęs su svarbiais papildomais reikalavimais įmonėms, siekiant, be kita ko, apsaugoti investuotojus; pažymi, kad tokie reikalavimai gali būti suvokiami kaip pradinio viešo akcijų platinimo trūkumas; ragina Komisiją nuolat stebėti viešai kotiruojamų bendrovių administracines ir reikalavimų laikymosi išlaidas ir jas mažinti, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms; palankiai vertina neseniai priimtą Įtraukimo į biržos sąrašus aktą, kaip pirmą žingsnį šioje srityje, kuris palengvins visų dydžių įmonių, įskaitant MVĮ, įtraukimą į Europos vertybinių popierių biržų sąrašus; ragina pragmatiškai įgyvendinti Įtraukimo į biržos sąrašus aktą, o Komisiją ragina plėtoti šią iniciatyvą, visų pirma kiek tai susiję su MVĮ skirtais nuosavo kapitalo moksliniais tyrimais ir MVĮ augimo rinkų stiprinimu, nes tai padeda mažesnėms įmonėms pateikti pirminį viešą akcijų siūlymą;

13.pabrėžia, kad viešosios investicijos atlieka lemiamą vaidmenį papildant privačiąsias investicijas; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kuriais būtų siekiama sutelkti papildomo kapitalo ir kartu padėti siekti Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnyje nustatytų tikslų; mano, kad siekiant pagrindinių ES politikos tikslų finansinės priemonės ir biudžeto garantijos yra veiksmingas išteklių naudojimo būdas; pakartoja, kad gerai parengtos biudžeto garantijos ir finansinės priemonės, kai jos grindžiamos rinkos poreikiais, yra labai veiksmingas ribotų ES biudžeto išteklių panaudojimo būdas siekiant sumažinti investicijų riziką ir pritraukti privatųjį kapitalą;

14.pabrėžia, kad viešieji ištekliai turėtų būti sutelkti į viešųjų paslaugų ir infrastruktūros, ypač susijusių su visuotinės svarbos paslaugomis, kokybės, veiksmingumo, tvarumo ir prieinamumo užtikrinimą, sykiu skatinant privačias investicijas į novatoriškas ir švarias technologijas ir pramonę aiškiai apibrėžtomis sąlygomis;

15.pabrėžia, kad investicijų deficito mažinimas – tai ne tik didelių finansinių apimčių sutelkimas, bet ir užtikrinimas, kad ES būtų pasirengusi nukreipti lėšas į produktyvias investicijas; pabrėžia, kad instituciniai gebėjimai, reglamentavimo aiškumas ir projektų kokybė yra itin svarbūs veiksmingam viešojo ir privačiojo kapitalo panaudojimui; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad dėl daugelio veiksnių, įskaitant ribotą prieigą prie platesnio rinkos portfelio, produktų kokybę ir mokesčius, iš daugelio ES produktų negaunama pakankamos grąžos;

16.primena, kad našumo augimą daugiausia būtų galima pasiekti investuojant į novatorišką veiklą; primena, kad tikslas investuoti 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus ir inovacijas dar toli gražu nepasiektas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamą finansavimą ir priemones tam tikslui pasiekti;

17.apgailestauja dėl to, kad žemo lygio finansinis raštingumas daugelyje valstybių narių yra didelis iššūkis piliečių ekonominiam savarankiškumui ir stiprios bei konkurencingos ekonomikos plėtrai; primena, kad prastas finansinis švietimas trukdo gyventojams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl taupymo, investavimo ir pensijų planavimo; patvirtina, kad ši finansinio švietimo spraga trukdo plėtoti investicijų kultūrą, kuri yra labai svarbi ekonomikos augimui; pabrėžia, kad svarbu parengti plataus užmojo, išmatuojamą ir aiškiai apibrėžtą ES strategiją, kurią įgyvendinant Europoje būtų skatinamas finansinis raštingumas, kad piliečiai galėtų geriau apsaugoti ir sutelkti savo santaupas ir remtis patrauklesne kapitalo rinka;

18.palankiai vertina Komisijos užsibrėžtą tikslą tapti „investicijų Komisija“ ir atverti galimybes gauti finansavimą, reikalingą žaliajai, skaitmeninei ir socialinei pertvarkai, taip pat kuo labiau padidinti viešųjų ir privačiųjų investicijų sinergiją, pritraukti privataus kapitalo ir mažinti su juo susijusią riziką;

19.mano, kad toliau integruojant ES vidaus rinką būdu, kuris skatina ES įmonių konkurenciją, ir kuriant ekonomines galimybes privačioms investicijoms bei taikant paprastesnes sąlygas ES kapitalo rinkų patrauklumas didės, o tai sudarytų sąlygas piliečiams ir įmonėms gauti didesnę grąžą; tačiau pabrėžia, kad grąžą sumažina didelės išlaidos, susijusios su investicijomis Europos finansų rinkose; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti sprendimus, nesvarbu, ar tai būtų teisėkūros sprendimai, ar ne, kuriais būtų skatinama kurti ES masto pakankamo dydžio, likvidumo, gilumo ir skaidrumo kapitalo rinką, kuri pritrauktų tiek ES, tiek tarptautinius investuotojus, sykiu užtikrinant vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą; primena, kad didesnės investicijų grąžos perspektyva yra pagrindinė paskata neprofesionaliesiems investuotojams dalyvauti kapitalo rinkose; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad KRS nebūtų įmanoma sukurti neužbaigus kurti bankų sąjungos;

20.pažymi, kad Europos kapitalo rinkos šiuo metu tebėra labai susiskaidžiusios, o Europos investiciniai fondai tebėra beveik septynis kartus mažesni už JAV fondus Noyerio pranešimas, p. 62.; mano, kad tai kenkia ES investicinių fondų sektoriaus konkurencingumui pasaulinių konkurentų atžvilgiu, nes fondų dydis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis galutinių investuotojų patiriamas išlaidas; mano, kad ES labiau integravus tarpvalstybinę fondų rinką ilgainiui galėtų padidėti fondų dydis ir efektyvumas, o tai, jei būtų pritaikyta neprofesionaliesiems investuotojams, padėtų sumažinti sąnaudas ir užtikrinti didesnę ekonominę naudą galutiniams investuotojams;

21.mano, kad KRS bus naudinga vartotojams ir MVĮ, nes suteiks didelio pajamingumo investicijų į realiąją ekonomiką galimybių, ir galiausiai paskatins rizikos kapitalo rinką, pagerindama prieigą prie diversifikuotų finansavimo šaltinių; mano, kad, kaip rodo 2023 m. vasario mėn. pradėta įgyvendinti Europos technologijų lyderių iniciatyva, kuria siekiama finansuoti perspektyvias Europos technologijų įmones, Europos masto įmonių finansavimas Europos kapitalu turėtų būti prioritetas;

22.mano, kad, siekiant įvairinti finansavimo šaltinius, rizikos kapitalas įmonėms turėtų būti labiau prieinamas kaip alternatyva tradicinėms bankų paskoloms; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų didinamas ES įmonėms skirtas tokio pobūdžio finansavimas;

23.atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkų dydis, gylis ir likvidumas įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, kad kai kurios valstybės narės daug sėkmingiau sukūrė patrauklias pirmines ir antrines rinkas įmonėms ir paskatino piliečius į tas rinkas investuoti; ragina Komisiją nustatyti geriausią praktiką ir įtraukti ją į santaupų ir investicijų sąjungos darbo kryptį;

24.mano, kad privatusis kapitalas bus labai svarbus siekiant kuo veiksmingiau sumažinti Draghi pranešime nurodytą investicijų deficitą;

25.remia institucinių ir rinkos struktūrų integraciją; pakartoja savo raginimą skatinti ESMA vadovaujamą priežiūros konvergencijos procesą, be kita ko, suteikiant ESMA tiesioginės priežiūros įgaliojimus, jei tai suteikia Europos pridėtinės vertės, pavyzdžiui, visos Europos rinkos infrastruktūros priežiūros procesą, kad būtų padidintas Europos kotiruojamųjų rinkų konkurencingumas ir padidintas priežiūros veiksmingumas bei pagerintas bendradarbiavimas su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis (NKI); primena, kad ESMA jau turi tiesioginės priežiūros įgaliojimus įvairių finansų sektoriaus subjektų, pvz., kredito reitingų agentūrų, sandorių duomenų saugyklų ar 2 lygio pagrindinių sandorio šalių, esančių už ES ribų, atžvilgiu;

26.taip pat pripažįsta, kad suderintai priežiūrai ne visada reikia bendros priežiūros institucijos, nes ją taip pat galima užtikrinti suvienodinus nacionalinę priežiūros praktiką, jei tai yra tinkamesnis sprendimas; todėl pritaria Komisijos ketinimui pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų stiprinamos priežiūros konvergencijos priemonės ir didinamas jų veiksmingumas, taip pat siekiama vienodesnės tiesioginės kapitalo rinkų priežiūros perkeliant tam tikras užduotis į ES lygmenį;

27.atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas Europos priežiūros institucijų (EPI) įgaliojimų didinimas turėtų būti siejamas su atitinkamu EPI atskaitomybės lygio didinimu; mano, kad reikėtų persvarstyti ESMA valdymą, kad būtų užtikrintas ESMA sprendimų veiksmingumas ir nepriklausomumas; pritaria Draghi pranešime pateiktam pasiūlymui suteikti ESMA labiau europinę valdymo struktūrą ir jai pradėti tvirtą bendradarbiavimą su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, remiantis Bendro priežiūros mechanizmo arba Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos (AMLA) modeliu;

28.mano, kad EPI turėtų būti tinkamai finansuojamos, kad galėtų vykdyti savo pareigas, be kita ko, įtraukiant prižiūrimų įmonių finansų įstaigas ir finansų rinkos dalyvius;

29.pabrėžia, jog svarbu, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) atliktų svarbų vaidmenį prižiūrėdamas sistemiškai svarbią rinkos infrastruktūrą, vykdydamas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir SSMS reglamente 2014 m. liepos 3 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 795/2014 dėl sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų priežiūros reikalavimų (OL L 217, 2014 7 23, p. 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/795/oj). nustatytas pareigas; mano, kad ECB turėtų aktyviai prisidėti prie visos ES prekybos ir poprekybinių sistemų sąveikos, atsparumo ir integracijos didinimo, ypač prižiūrėdamas tokias platformas kaip TARGET2-Securities;

30.pabrėžia, kad administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas, atsirandančias tarpvalstybiniu mastu, būtų galima sumažinti nacionalinėms priežiūros institucijoms geriau koordinuojant veiksmus ir bendradarbiaujant, pvz., dalijimosi duomenimis srityje; ragina Komisiją ir EPI pereiti prie „pranešimo tik vieną kartą“ tvarkos; mano, kad Europos bendras prieigos punktas yra svarbi iniciatyva šioje srityje, ir ragina ją laiku įgyvendinti; rekomenduoja, kad ESMA taip pat galėtų tapti centriniu duomenų centru ir centralizuotai teikti ataskaitas subjektams, kuriems taikomi FPRR 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/600/oj). ir ERIR 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/648/oj). nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai;

31.primygtinai ragina Komisiją parengti pasiūlymų, kuriais būtų remiamas tarpuskaitos veiklos grąžinimas į ES; apgailestauja dėl dabartinės padėties, kai didžioji dalis ES tarpuskaitos veiklos vykdoma už ES ribų; laukia plataus užmojo deleguotojo akto dėl aktyvių sąskaitų pagal ERIR 3.0; ragina Europos Komisiją nuolat vertinti tarpuskaitos veiklos raidą ir reglamento poveikį bei pateikti papildomų pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriais būtų stiprinama ES tarpuskaitos ekosistema;

32.palankiai vertina Komisijos paskelbtą plataus užmojo pasiūlymų dėl teisės aktų rinkinį, kuriuo siekiama sustiprinti Europos Sąjungos prekybos ir poprekybinės veiklos ekosistemą, pašalinti tarpvalstybinės veiklos kliūtis ir pritaikyti sistemą naujoms technologijoms; tikisi, kad toks pasiūlymas galėtų padėti spręsti rinkos susiskaidymo ES problemą; vis dėlto pabrėžia, kad dauguma iniciatyvų, kuriomis siekiama konsoliduoti rinką, turėtų būti grindžiamos rinka;

33.pripažįsta, kad investicijoms skatinti reikia veiksmingų ir likvidžių kapitalo rinkų, įskaitant konkurencingą rinkos infrastruktūrą po sandorio sudarymo; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, kuriuo siekiama atlikti tikslinį Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo reglamento 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/909/oj). (CVPDR) pakeitimą ir sutrumpinti atsiskaitymo ciklą ES nuo dviejų dienų (T+2) iki vienos dienos (T+1) prekybos vietose vykdomiems perleidžiamųjų vertybinių popierių sandoriams; pabrėžia, kad ši iniciatyva suteikia galimybę ES pasivyti kitas jurisdikcijas, kurios jau perėjo prie T+1, ir išvengti nesutapimo; tikisi, kad pasiūlymu bus padidintas ES kapitalo rinkų veiksmingumas ir atsparumas, be kita ko, dėl mažesnės nesėkmingų atsiskaitymų rizikos, spartesnio vertybinių popierių ir lėšų prieinamumo ir mažesnių garantinės įmokos reikalavimų; susirūpinęs pažymi, kad kitos jurisdikcijos, pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos ir Indija, nagrinėja arba išbando T+0 atsiskaitymo ciklus; ragina Komisiją skubiai inicijuoti techninį ir reglamentavimo vertinimą dėl galimybės pereiti prie T+0 atsiskaitymų, glaudžiai bendradarbiaujant su rinkos infrastruktūromis, centriniais bankais ir rinkos dalyviais; pabrėžia, kad dar labiau sutrumpinus atsiskaitymų ciklą sumažėtų sisteminė rizika, padidėtų rinkos efektyvumas ir ES kapitalo rinkų patrauklumas visame pasaulyje;

34.pažymi, kad administracinių procedūrų supaprastinimas gali padidinti ES, kaip investicijų vietos, patrauklumą; mano, kad siekiant palengvinti tarpvalstybinę veiklą į supaprastinimo darbotvarkę turėtų būti įtrauktas valstybių narių teisės aktų sistemų suderinimas išsaugant nacionalinę kompetenciją ir būtiniausius standartus; primena, kad vadovaujantis reglamentais, o ne direktyvomis, sumažėtų ES teisės aktų įgyvendinimo skirtumai, įskaitant perteklinį reglamentavimą, ir taip būtų remiamas vykstantis supaprastinimo procesas; ragina Komisiją taikyti geresnio reglamentavimo principą, užtikrinti suderinimą tais atvejais, kai poveikio vertinimai rodo aiškią pridėtinę vertę, ir spręsti susiskaidymo problemą; pabrėžia galimą ES tvaraus finansavimo sistemos racionalizavimo naudą, kaip pabrėžta Draghi pranešime, visų pirma didinant aiškumą, nuoseklumą ir gerinant vadovavimą; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į Komisijos bendrąjį tvarumo dokumentų rinkinį;

35.mano, kad pirmasis žingsnis supaprastinimo link yra veiksminga teisėkūra; ragina Komisiją užtikrinti EPI dalyvavimą priimant sprendimus dėl antrojo ir trečiojo lygio įgaliojimų užtikrinant, kad šie įgaliojimai būtų pagrįsti įrodymais, proporcingi ir pritaikyti finansų sektoriaus poreikiams; ragina Komisiją ir EPI taip pat įvertinti, kaip sumažinti būsimų deleguotųjų aktų, įgyvendinimo aktų, klausimų ir atsakymų bei gairių skaičių ir sudėtingumą; pabrėžia, kad EPI turėtų griežtai laikytis Europos teisės aktų leidėjo suteiktų įgaliojimų;

36.palankiai vertina neseniai priimtą Įtraukimo į biržos sąrašus aktą, kuris palengvins visų dydžių įmonių, įskaitant MVĮ, įtraukimą į Europos vertybinių popierių biržų sąrašus; pabrėžia, kad Įtraukimo į biržos sąrašus akto 2 lygio nuostatos visoje Sąjungoje turėtų padėti užtikrinti prieinamesnę ir ekonomiškai efektyvesnę įtraukimo į biržos sąrašus aplinką;

37.ragina Komisiją spręsti nacionalinių nemokumo sistemų susiskaidymo problemą ir sukurti veiksmingus tarpvalstybinių ginčų sprendimo mechanizmus; pabrėžia, kad didesnė teisinė konvergencija ir procedūrinis aiškumas yra būtini siekiant sumažinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms ir paremti didesnę ES kapitalo rinkų integraciją;

38.tebėra įsipareigojęs tiek siekti bendrųjų tvaraus finansavimo sistemos tikslų, tiek sutelkti viešąsias ir privačiąsias investicijas į dvejopą pertvarką; primena, kad iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos gautos pajamos bus labai svarbios remiant investicijas į su klimatu ir energetika susijusius tikslus tiek valstybių narių, tiek Sąjungos biudžete; atkreipia dėmesį į tai, kad šios kadencijos pradžioje Komisija dar kartą patvirtino savo siekį išlikti pasauline tvaraus finansavimo lydere; pažymi, kad šiuo metu Komisija kritiškai vertina visus tvaraus finansavimo sistemos elementus ir prireikus gali pateikti pasiūlymų dėl supaprastinimo;

39.ragina Komisiją priimti pasiūlymą dėl Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamento 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/2088/oj). (TFIAR) peržiūros, be kita ko, sprendžiant ekologinio manipuliavimo rizikos klausimą;

40.pabrėžia, kad didelės energijos kainos daro neigiamą poveikį ES konkurencingumui; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Draghi pranešime pateiktą pasiūlymą; ragina taikyti principą „ta pati veikla, ta pati taisyklė“ ir persvarstyti pagalbinės veiklos išimtį, kuri leidžia ne finansų bendrovėms prekiauti energijos išvestinių finansinių priemonių rinkose, netaikant joms tokios pat kontrolės kaip finansų subjektams;

41.pabrėžia, kad įmonės, kurios naudojasi kapitalo rinkų paslaugomis, smarkiai plečiasi, nes tai leidžia joms finansuoti savo augimą, inovacijas ir plėtros projektus; tvirtina, kad gaudamos išteklių iš platesnės investuotojų bazės šios įmonės gali įvairinti savo finansavimo šaltinius; mano, kad pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) skatinimas yra labai svarbus Europos įmonių augimui ir tolesnei ES kapitalo rinkų integracijai; ragina įgyvendinti priemones, kuriomis būtų mažinamos reglamentavimo kliūtys ir gerinamos galimybės gauti kapitalo, užtikrinant, kad MVĮ galėtų lengvai patekti į kapitalo rinkas nepatirdamos pernelyg didelių išlaidų ar sudėtingumo;

42.baiminasi, kad nesant aiškios ir suderintos strategijos IPO skaičius ES ir toliau bus nedidelis, o tai stabdys Europos bendrovių augimo potencialą ir mažins ES rinkų patrauklumą pasauliniams investuotojams;

43.primena, kad ES reglamentai, pvz., Reglamentas dėl prospekto ir FPRD II, padėjo padidinti skaidrumą ir rinkos efektyvumą, tačiau galima nuveikti dar daugiau siekiant supaprastinti procesus įmonėms, norinčioms pradėti viešą akcijų platinimą; pabrėžia, kad reikia toliau derinti rinkos praktiką valstybėse narėse, kad būtų sukurta tikrai bendra kapitalo rinka; palaiko geriausios patirties taikymą ES lygmeniu;

44.pažymi, kad dabartinė Sąjungos mokesčių sistema, kurią sudaro 27 skirtingos pelno mokesčio sistemos, gali sudaryti kliūčių įmonėms ir tarpvalstybinėms investicijoms vidaus rinkoje 2023 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl sistemos „Verslas Europoje. Pajamų apmokestinimo sistema“ (BEFIT) (COM(2023)0532), aiškinamasis memorandumas, p. 8.; mano, kad novatoriškoms įmonėms tam tikrais atvejais galėtų būti naudingas bendras ES masto taisyklių ir bendros patirties rinkinys; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į pasiūlymą „Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“, kuriuo nustatomas bendras įmonių pelno mokesčio bazių apskaičiavimo taisyklių rinkinys; primena, kad kelios teisėkūros iniciatyvos apmokestinimo srityje vis dar sustabdytos ir kad svarbu užtikrinti tikrumą, nuspėjamumą ir stabilumą; atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimus, kurias mokesčių srities iniciatyvas ketinama atšaukti;

45.primena, kad dauguma apmokestinimo klausimų priklauso nacionalinei valstybių narių kompetencijai; tačiau pabrėžia, kad labiau suderinta įmonių apmokestinimo sistema padėtų sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas ir administracinę naštą ir sudarytų vienodas sąlygas visoje vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, skatintų plėtrą, didintų teisinį tikrumą, skatintų investicijas ir augimą Sąjungoje; ragina valstybes nares paspartinti derybas, visų pirma dėl nusidėvėjimo taisyklių; ragina Komisiją išnagrinėti ir įvertinti 28-ojo režimo pasirinkimo privalumus ir trūkumus;

46.ragina Komisiją įgyvendinti priemones, kuriomis vietos ir užsienio investuotojai būtų skatinami dalyvauti Europos kapitalo rinkose; ragina Komisiją teikti techninę paramą valstybėms narėms rengiant ir įgyvendinant mokesčių politiką, kuria skatinamos investicijos;

47.atkreipia dėmesį į Draghi pranešime pateiktą rekomendaciją teikti mokesčių paskatas strateginių sektorių plėtrai remti; mano, kad mokesčių paskatos, susijusios su investiciniais produktais, turėtų būti taikomos Europoje vykdomoms investicijoms, kad būtų remiamas Europos konkurencingumas;

48.palankiai vertina Komisijos gaires dėl mokesčių paskatų rengimo, kaip pirmą žingsnį siekiant sumažinti vidaus rinkos sudėtingumą ir susiskaidymą, sykiu paisant valstybių narių nacionalinės kompetencijos;

49.ragina Komisiją pašalinti esamas kliūtis tarpvalstybinėms mažmeninėms investicijoms, pvz., pakeisti pernelyg sudėtingas išskaičiuojamųjų mokesčių susigrąžinimo procedūras ir nustatyti ES masto minimaliuosius visuotinių akcininkų susirinkimų standartus;

50.pabrėžia, kad kapitalo rinkų integracija yra būtinas Sąjungos investavimo strategijos ramstis, kuris, kai tai veiksminga, galėtų būti papildytas nuodugniai parengtomis ilgalaikiams produktams taikomomis paskatomis, kad poveikis būtų kuo didesnis;

51.ragina Komisiją parengti pasiūlymų, kuriais būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nukreipti santaupas naudojant ilgalaikius taupymo produktus į produktyvias investicijas, remiantis nacionaline patirtimi, kuri parodė, kad jos populiarios mažmeninėje prekyboje; prašo Komisijos ieškoti sprendimų ir vertinti idėjas, pavyzdžiui, idėją ES lygmeniu sukurti visiems ES piliečiams prieinamą ES investicijų taupymo sąskaitą arba ženklą investiciniams produktams, tinkamiems neprofesionaliesiems investuotojams, paremtą bendrais kriterijais ar savybėmis, pvz., „nesudėtingomis produkto savybėmis“, proporcingomis sąnaudomis, susitelkimu į ilgalaikes investicijas, turto paskirstymu ir rizikos mažinimo metodais; primygtinai ragina Komisiją nustatyti supaprastinto ir racionalizuoto konsultavimo segmentą arba tik orientuoto vykdymo segmentą produktams, pažymėtiems kaip pagrindiniai ir paprasti; ypač prašo Komisijos įvertinti bendrovių ir piliečių pageidavimus dėl investicijų ženklo, kuris suteiktų atlygio galimybių investuotojams visame pasaulyje, pridėtinę vertę bei veiksmingumą, arba įmonėms, kurios yra tvarios ir daugiausia įsikūrusios ES (ženklas „Invest“ arba „Pagaminta Europoje“); pabrėžia, kad tokia iniciatyva turėtų būti siekiama sutaupyti papildomai lėšų, kartu išsaugant ir, jei įmanoma, didinant produktų, platintojų ir rinkos struktūrų įvairovę visoje Sąjungoje; pažymi, kad kai kurios valstybės narės daro pažangą iniciatyvos „norinčiųjų Europa“ srityje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares turėti kuo platesnių užmojų ir šios pažangos siekti kartu;

52.atkreipia dėmesį į tai, kad septynios valstybės narės kartu su savo nacionaline finansų pramone pradėjo naudoti Europos ilgalaikio taupymo ženklą Prancūzijos ekonomikos, finansų ir pramonės bei skaitmeninio suverenumo ministerija, Launch of the ‘Finance Europe’ Label: creating investment opportunities for financing the European economy, press release, 2025 m. birželio 6 d., https://presse.economie.gouv.fr/lancement-du-label-europeen-finance-europe-pour-que-lepargne-des-europeens-contribue-au-financement-de-leconomie-europeenne/. „Finance Europe“; pažymi, kad šio ženklo kriterijai apima portfelio paskirstymą, kai ne mažiau kaip 70 proc. turto investuojama į Europos įmones, minimali investicijų trukmė – penkeri metai, didelė dalis investuota į nuosavą kapitalą ir nacionaliniu lygmeniu galbūt taikomos mokesčių paskatos;

53.primena, kad esami visos Europos produktai, pvz., Europos ilgalaikių investicijų fondai (ELTIF) ir visos Europos asmeninės pensijos produktai (PEPP), iki šiol nebuvo itin patrauklūs neprofesionaliesiems investuotojams; pripažįsta, kad šiuo metu vykdomos reformos, kuriomis siekiama didinti jų patrauklumą, tačiau pabrėžia, kad, kaip rodo patirtis, vien tik reglamentavimo sistemos nepakanka, kad būtų skatinamas jų naudojimas;

54.pabrėžia, kad stipri vartotojų apsauga labai svarbi siekiant didinti pasitikėjimą ir skatinti Europos investicinių produktų naudojimą; pabrėžiama, kad reikia aiškiai atskleisti informaciją, sukurti skaidrias nedidelių mokesčių struktūras, užtikrinti galimybę naudotis pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis, kad būtų skatinama finansinė įtrauktis, griežtai reglamentuoti skaitmenines priemones, pvz., dirbtinį intelektą, kurį finansų įstaigos naudoja parduodamos Europos finansinius produktus ir teikdamos konsultacijas dėl jų, taip pat griežtai reglamentuoti ir standartizuoti finansinius produktus, juos papildant tikslinėmis finansinio švietimo iniciatyvomis;

55.ragina Komisiją remti Europos kapitalo rinkų sąjungos indeksų grupės Europos Komisija, Feasibility study for the creation of a CMU Equity Market Index Family, 2020, https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/1562efbd-cbc6-11ea-adf7-01aa75ed71a1/language-en/. kūrimą remiantis duomenimis, kurie bus teikiami pagal būsimą visos ES konsoliduotą informacinę juostą, kuri suteiktų galimybę geriau pastebėti mažesnes ir mažiau likvidžias ES nacionalines rinkas ir suteikti ES piliečiams galimybę lengvai investuoti į vidutinės ir mažos kapitalizacijos įmonių akcijas visose ES valstybėse narėse; laikosi nuomonės, kad ši indeksų šeima turėtų apimti visas ES viešai kotiruojamas akcijas ir leisti sudaryti atskirų šalių, regionų ir sektorių subindeksus, kad būtų patenkinti įvairūs investuotojų, emitentų ir jų biržų poreikiai. pabrėžia, kad indeksų kūrimas ir valdymas bei rinkos dalyvių naudojimasis jais turi būti ekonomiškai efektyvus, kad rinkos dalyviams tektų kuo mažesnė našta ir kuo labiau padidėtų teigiamas antrinis poveikis, pvz., padaugėtų įtraukimo į biržos sąrašus atvejų ir naujų finansinių produktų;

56.pabrėžia, kad svarbu gerinti neprofesionaliųjų investuotojų prieigą prie naujausios informacijos apie kainas ir produktus, taip pat apie galimybes teikti specialius pasiūlymus; ragina imtis priemonių, kad tokia informacija būtų lengviau prieinama;

57.primena, kad pensijų sistemos ir jų finansavimo modeliai labai priklauso nuo nacionalinių ypatumų; pabrėžia, kad pensijos padeda apsaugoti pensininkus, kurti kapitalo rinkas ir sutelkti investicijų sistemas, ir jomis pirmenybė turi būti teikiama stabilumui, solidarumui ir pakankamoms bei nuspėjamoms pajamoms išėjus į pensiją; pabrėžia, kad kuriant antrosios ir trečiosios pakopos pensijų produktus turėtų būti numatytos griežtos smulkiųjų taupytojų apsaugos priemonės;

58.mano, kad pensijų stebėjimo sistemos gali padėti ES piliečiams aiškiau suvokti, kokio dydžio pensijų išėję į pensiją jie gali tikėtis; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės įdiegtų paprastas ir skaidrias pensijų stebėjimo sistemas, kurios būtų lengvai ir laisvai prieinamos piliečiams;

59.atkreipia dėmesį į tai, kad tarpininkai, pvz., pensijų fondai ir draudimo įmonės, atlieka svarbų vaidmenį nukreipiant privačias santaupas į produktyvias investicijas; tikisi, kad Komisija priims plataus užmojo deleguotąjį aktą dėl ilgalaikių garantijų ir ilgalaikių nuosavybės vertybinių popierių pagal direktyvą „Mokumas II“ ir kad jame visiškai atsispindės teisės aktų leidėjų pasiektas susitarimas dėl direktyvos „Mokumas II“ dalinio pakeitimo ir bus atsižvelgta į visas EIOPA pateiktas rekomendacijas;

60.tikisi, kad Komisija priims sprendimus, kurie suteiks galimybę įmonėms, įskaitant augančius startuolius, labai mažas įmones ir MVĮ, plėsti veiklą ES ir tapti jos biržinėmis bendrovėmis; todėl prašo, kad į būsimą ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategiją būtų įtrauktas skyrius dėl finansavimo, visų pirma dėl rizikos kapitalo, kuriame būtų numatyta tinkamų paskatų Europos startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms neperkelti veiklos į valstybes už ES ribų, ir kuria būtų siekiama sukurti patrauklią ir atvirą investavimo aplinką, kuri būtų atvira tiek ES, tiek pasauliniams investuotojams, norintiems investuoti Sąjungoje; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, inovacijas ir pasaulinį konkurencingumą, labai svarbu pritraukti talentų į ES; pabrėžia, kad reikia gilinti ES pirminių rinkų integraciją skatinant reglamentavimo konvergenciją ir sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam įtraukimui į biržos sąrašus; pripažįsta, kad MVĮ augimo rinkos yra svarbi MVĮ patekimo į kapitalo rinkas vieta, todėl jas reikėtų padaryti prieinamesnes supaprastinus reikalavimus;

61.ragina teikti tikslinę ES lygmens paramą siekiant užtikrinti, kad mokslinių tyrimų rezultatai veiksmingiau pasiektų rinką, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose inovacijų ekosistemos yra silpnesnės; pabrėžia, kad svarbu palaikyti mokslinių tyrimų institucijų ryšį su startuoliais ir pramone;

62.remia investuotojų pasitraukimą iš privačių bendrovių, skatinant tokius mechanizmus kaip daugiašalė pertraukiama prekyba privačiomis akcijomis, taip didinant likvidumą ir skaidrumą bei sudarant sąlygas ankstyvosios veiklos stadijos investuotojams gauti grąžą; mano, kad tokie mechanizmai turėtų būti specialiai sukurti taip, kad palengvintų tarpvalstybinę prekybą tarp ES valstybių narių, sykiu išsaugant akcininkų, visų pirma smulkiųjų akcininkų, teises;

63.ragina Komisiją teikti pirmenybę plataus užmojo santaupų ir investicijų sąjungos darbotvarkei, pagal kurią skatinamos privačiosios investicijos, išlaikomas finansinis stabilumas ir vartotojų apsauga, skatinama prieiga prie rizikos kapitalo ir privataus kapitalo investicijų sudarant sąlygas MVĮ gauti naudos iš didesnės rinkos integracijos, užtikrinamos neprofesionaliųjų investuotojų galimybės patekti į rinkas ir mažinama pernelyg didelė priklausomybė nuo bankų paskolų, sykiu teikiant paskatas tvariai veiklai;

64.mano, kad norint sukurti sėkmingą kapitalo rinkų sąjungą ir sutelkti privačiąsias investicijas, būtina didinti finansinį sąmoningumą ir pasitikėjimą; susirūpinęs pažymi, kad finansinis raštingumas visoje Sąjungoje tebėra žemas – tik 18 proc. ES piliečių yra pasiekę aukštą finansinio raštingumo lygį; pabrėžia, kad žinių lygis valstybėse narėse ir demografinėse grupėse labai skiriasi; ragina finansiniam raštingumui skirti daugiau dėmesio, nes reikia gerinti ES piliečių supratimą apie investicinius produktus;

65.mano, kad ES turėtų būti skatinamos sustiprinto finansinio švietimo iniciatyvos, kad piliečiai geriau suprastų dalyvavimo kapitalo rinkose naudą ir padėtų individualiems investuotojams priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujos strategijos ir ragina, kad ji būtų pakankamai plataus užmojo ir pajėgi gerokai pakelti švietimo lygį visoje Europoje ir užtikrinti ilgalaikius pokyčius; pabrėžia, kad būtina skubiai priimti priemones, kuriomis būtų skatinamas prieinamesnis ir teisingesnis finansinis švietimas visoje ES, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų finansuoti vartotojų organizacijų, individualių investuotojų asociacijų ar akcininkų organizacijų iniciatyvas, kuriomis skatinamas supratimas apie kapitalo rinkas ir neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimas jose; ragina Komisiją remti nepriklausomų, vartotojams patogių skaitmeninių priemonių, kurios suteiktų piliečiams galimybę lengvai palyginti įvairias rinkoje esančių investicinių produktų savybes ir charakteristikas, kūrimą;

66.pabrėžia, kad finansinio švietimo iniciatyvomis negali būti pakeista tvirta investuotojų apsaugos sistema; atkreipia dėmesį į tai, kad finansinio raštingumo iniciatyvų poveikis gali būti ribotas dėl neišvengiamų elgsenos apribojimų ir kognityvinio šališkumo, turinčių įtakos individualiems investuotojams, taip pat dėl inovacijų diegimo spartos ir finansų rinkų sudėtingumo; mano, kad ES ir valstybių narių lygmens iniciatyvos, kuriomis remiamas finansinių produktų standartizavimas ir paprastumas, galėtų pagerinti ES piliečių supratimą apie investicinius produktus ir jų palyginamumą;

67.ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti finansinių paslaugų sektoriaus skaitmeninimui, kad būtų galima pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias teikia dirbtinis intelektas, dalijimasis duomenimis ir naujos technologijos, ir išlikti konkurencingiems tarptautiniu mastu;

68.ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas instituciniams investuotojams, įskaitant bankus, draudikus, pensijų fondus ir investicinius fondus, investuoti į ilgalaikį nuosavą kapitalą;

69.remia visavertės Europos indėlių draudimo sistemos sukūrimą; pripažįsta, kad rizikos pasidalijimas ir rizikos mažinimas yra tarpusavyje susiję;

70.atkreipia dėmesį į 2025 m. birželio 17 d. Komisijos pateiktą pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūrą, kuri galėtų prisidėti prie finansinės integracijos perjungiant bankų skolinimo ir kapitalo rinkas; mano, kad veiksmai, kuriais siekiama atgaivinti pakeitimą vertybiniais popieriais, turėtų būti sutelkti į reglamentavimo reikalavimų, susijusių su informacijos atskleidimu, supaprastinimą ir paprastus, skaidrius bei standartizuotus kriterijus, nepakenkiant finansiniam stabilumui;

71.primena fiskalinių rezervų svarbą viešosioms investicijoms remti; visų pirma pripažįsta tai, kad vadovaudamosi dabartine fiskalinių taisyklių sistema valstybės narės per visą savo nacionalinių vidutinės trukmės struktūrinių planų įgyvendinimo laikotarpį turėtų išlaikyti bent tokį valstybės finansuojamų viešųjų investicijų lygį, koks buvo prieš pradedant tą planą įgyvendinti;

72.pažymi, kad privatusis sektorius be viešojo sektoriaus paramos vargu ar galės finansuoti didžiąją dalį investicijų, reikalingų ekonomikai skaitmeninti ir jos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti; mano, kad neatidėliotinam poreikiui imtis priemonių konkurencingumo, gynybos, energetikos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityse patenkinti reikės sutelkti daug privačiojo ir viešojo sektoriaus investicijų, įskaitant, kai aktualu, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

73.vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės skola visoje ES yra didelė, o fiskalinės galimybės ribotos; todėl pabrėžia, kad kiekviena viešosios paramos priemonė, kuria siekiama sutelkti privačiąsias investicijas, turi būti tikslinga; atkreipia dėmesį į tai, kad rizikos mažinimo iniciatyvos, pvz., teikiant viešąsias garantijas, siekiant šio tikslo pasiteisino;

74.pabrėžia, kad padidėjęs gaivalinių nelaimių dažnumas ir poveikis pareikalaus didžiulių viešųjų išlaidų; pažymi, kad atliekant skolos tvarumo analizę į šias būsimas išlaidas šiuo metu neatsižvelgiama;

75.tikisi, kad Komisija ir valstybės narės imsis plataus užmojo ir konkrečių veiksmų, kad išvengtų viešųjų investicijų nuosmukio po 2026 m., kai, atsižvelgiant į didelio masto prekybos karo, kuris gali turėti įtakos investicijų paskirstymui, perspektyvą, taip pat nustos galioti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) ir programa „InvestEU“; atkreipia dėmesį į esminius EGADP trūkumus, pvz., tai, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos nėra įtraukiamos į visą procesą nuo projekto rengimo iki įgyvendinimo, taikant vietos ir daugiapakopio valdymo metodą; pabrėžia, kad reikia išlaikyti viešąsias investicijas nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad būtų skatinamos privačiosios investicijos ir finansuojamos kokybiškos viešosios paslaugos ir infrastruktūra; mano, kad ši sistema prireikus turėtų būti sustiprinta ES lygmens investicinėmis priemonėmis, skirtomis ES mokesčių mokėtojų išlaidoms sumažinti ir Europos viešųjų gėrybių teikimo veiksmingumui padidinti, o tai galėtų reikšti ir žingsnį bendro saugaus turto link; todėl palankiai vertina pasiūlymą dėl bendrojo dokumentų rinkinio dėl programos „InvestEU“, pagal kurią likusiu daugiametės finansinės programos laikotarpiu bus sutelkta didelė papildomų investicijų suma;

76.atkreipia dėmesį į tai, jog reikia veiksmingai koordinuoti nacionalinę fiskalinę politiką, kad ES būtų išlaikytas tinkamas viešųjų investicijų lygis;

77.pažymi, kad, siekdamos laikytis ES fiskalinės sistemos, ES vyriausybės 2025 m. turėtų laikytis ribojamosios fiskalinės krypties, kuri gali prieštarauti ES investicijų poreikiams; pabrėžia, kad ES vyriausybėms susiduriant su atitinkama fiskaline našta, investicijų atotrūkiui mažinti reikalingos ES masto investicinės priemonės;

78.primena, kad ekonomikos gaivinimo fondas „NextGenerationEU“ yra didžiausias kada nors ES finansuotas paskatų paketas ekonomikos atsigavimui ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai remti; atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai su „NextGenerationEU“ refinansavimu susiję klausimai vis dar neišspręsti; ragina Tarybą skubos tvarka patvirtinti naujus nuosavus išteklius tam, kad būtų sudarytos sąlygos tvariai grąžinti pagal priemonę „NextGenerationEU“ pasiskolintas lėšas; mano, kad, siekiant suteikti Sąjungos reikiamus išteklius, turėtų būti išnagrinėti visi mechanizmai ir priemonės;

79.pažymi, kad bendro saugaus turto išleidimas galėtų būti lyginamasis standartas, kuris palengvintų KRS įgyvendinimą, pagerintų pinigų politikos poveikio mechanizmo įgyvendinimą euro zonoje, sustiprintų tarptautinį euro vaidmenį ir patenkintų kai kuriuos investicijų poreikius, įvardytus Draghi pranešime; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad bendras skolinimasis leidžiant ES obligacijas yra perspektyvi galimybė užtikrinti, kad Sąjunga turėtų pakankamai išteklių reaguoti į dideles Sąjungos masto krizes, pvz., tebesitęsiančią krizę saugumo ir gynybos srityje; ragina Komisiją tęsti diskusijas dėl didelio investicijų atotrūkio ES problemos sprendimo, kaip nustatyta Draghi pranešime, ir pateikti konkrečių pasiūlymų dėl finansavimo sprendimų;

80.palankiai vertina Komisijos ketinimą didinti neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimą prekyboje Europos finansiniais produktais bendradarbiaujant su Europos investicijų banko (EIB) grupe, Europos stabilumo mechanizmu ir nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais; rekomenduoja, kad į darbuotojams skirtus taupymo produktus būtų įtrauktos ES lygmeniu išleistos saugios priemonės;

81.mano, kad dėl geopolitinės įtampos padidėjusiems gynybos poreikiams reikia nedelsiant sutelkti finansinę paramą, nepažeidžiant kai kurių valstybių narių, visų pirma tų, kurios laikosi neutralumo statuso, saugumo ir gynybos politikos ypatumų; palankiai vertina būsimą Komisijos pasiūlymą dėl naujos iki 150 mlrd. EUR vertės finansinės priemonės SAFE, skirtos ES gynybos pajėgumams stiprinti, kuri būtų plano „ReArm Europe“ dalis; apgailestauja, kad Komisija nusprendė savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto grįsti SESV 122 straipsniu, pagal kurį nesikonsultuojama su Parlamentu; primena, kad veiksmingas gynybos pajėgumų plėtojimas priklauso nuo bendrų ES lygmens investicijų, kuriomis užtikrinama sąveika ir didinamas veiksmingumas, o ne nuo visų pirma suskaidytų nacionalinių išlaidų, kai koordinuotai aktyvuojamos nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos, kad būtų sudarytos sąlygos su gynyba susijusioms investicijoms;

82.palankiai vertina bendrą Komisijos ir EIB grupės iniciatyvą sukurti fondų fondą pavadinimu „Gynybos nuosavo kapitalo priemonė“, kurio biudžetas 2024–2027 m. laikotarpiu yra 175 mln. EUR, siekiant remti privačias investicijas į Europos MVĮ, kurios kuria naujoviškas dvejopo naudojimo gynybos technologijas;

83.palankiai vertina EIB grupės įsipareigojimą, išdėstytą jos 2024–2027 m. strateginėse veiksmų gairėse, padėti daryti pažangą KRS sutelkiant privatųjį kapitalą gamybinėms investicijoms ir remiant pelną pagrindinėse ES politikos srityse, inovacijas per visą įmonių gyvavimo ciklą, rizikos kapitalo finansavimą ir didesnės rizikos nuosavo kapitalo finansavimą startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms; primena ES viešojo banko pareigą remti ilgalaikius pereinamojo laikotarpio projektus, kuriems sunku gauti finansavimą iš privačiojo sektoriaus;

84.pabrėžia, kad reikia supaprastinti, racionalizuoti, optimizuoti ir konsoliduoti EIB skolinimo procesus ir įgaliojimus, kad būtų padidinta sinergija, veiksmingumas ir efektyvumas bei sumažinta administracinė našta, ataskaitų teikimo sąnaudos ir sudėtingumas bendrovėms ir projektams, kurie dėl sudėtingų procedūrų, didelių reikalavimų laikymosi sąnaudų ir reglamentavimo neapibrėžtumo gali nesiryžti ieškoti finansavimo;

85.pritaria tam, kad EIB, be kita ko, per Europos investicijų fondą, dažniau naudotųsi didesnės rizikos priemonėmis, pavyzdžiui, tiesioginiu ir netiesioginiu nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo finansavimu, kad paskatintų investicijas į bendroves ir fondus, visų pirma pasitelkiant rizikos kapitalą ir rizikos skolą, tačiau pabrėžia, kad didesnės rizikos priemonės turi būti derinamos su aiškiomis rizikos sistemomis ir išmatuojamais veiklos rodikliais;

86.mano, kad viešoji parama investicijoms neapsiriboja tik galimybe gauti finansavimą, bet turėtų apimti ir techninę pagalbą, projektų valdymą, gebėjimų ugdymą, mokslinių tyrimų komercializavimą, paramą privačiajam finansavimui gauti ir universitetų bei rizikos kapitalo bendradarbiavimo plėtojimą, kad būtų skatinamos inovacijos ir konkurencingumas;

87.ragina Komisiją pasiūlyti konkurencingumo koordinavimo priemonę, kuri taip pat padėtų nustatyti Europos pramonės poreikius, trūkumus ir rinkos galimybes, ir parengti atitinkamas rekomendacijas; pabrėžia, kad ji turėtų būti susieta su būsimu Konkurencingumo fondu, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas veiksmingas pramonės problemų sprendimas;

88.ragina Komisiją Europos semestre daugiau dėmesio skirti santaupų ir investicijų sąjungos prioritetams, užtikrinant, kad struktūrinės reformos ir ES kapitalo rinkų gilinimo ir integracijos priemonės būtų nuosekliai skatinamos, stebimos ir vertinamos;

89.prašo Komisijos į būsimą Konkurencingumo fondą, programą „TechEU“ ar kitas panašias iniciatyvas įtraukti konkrečias rizikos kapitalo skatinimo priemones;

90.pripažįsta konkurencijos politikos ir valstybės pagalbos vaidmenį remiant Europos pramonės plėtrą; vis dėlto mano, kad valstybės pagalba gali būti didesnio bendrosios rinkos susiskaidymo priežastis;

91.pažymi, kad Komisija iki 2027 m. II ketvirčio paskelbs santaupų ir investicijų sąjungos laikotarpio vidurio peržiūrą;

92.pabrėžia, kad Parlamentas turėtų būti tinkamai įtrauktas į santaupų ir investicijų sąjungos įgyvendinimą; ragina Komisiją, prieš pateikiant naujus ir keičiant esamus pasiūlymus, kuo anksčiau pradėti diskusijas KRS ir finansinių paslaugų srityje;

93.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.