1.pripažįsta, kad aukštojo mokslo institucijos labai palankiai vertina Europos universitetų tinklų iniciatyvą ir yra jai įsipareigojusios ir kad ši iniciatyva prisideda prie pastangų pašalinti tokias regioninio, tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje kliūtis kaip fragmentiškas finansavimas, nevienodos akreditavimo sistemos ir teisiniai barjerai;

2.pabrėžia, kad judumo projektai, bendrų mokymo programų kūrimas ir Europos universitetų bendradarbiavimas yra labai svarbūs siekiant patenkinti strateginių sričių poreikius ir stiprinti priklausymo Europai jausmą bei ES vertybių laikymąsi, kartu išsaugant Europos Sąjungos įvairovę ir turtingumą;

3.pažymi, kad aljansai yra veiksminga priemonė Bolonijos procesui įgyvendinti ir plėtoti; atkreipia dėmesį į sverto poveikį, kurį aljansai daro transformaciniams procesams aukštojo mokslo aplinkoje, rodydami pavyzdį ir skatindami inovatyvų požiūrį, taip pat naujus bendradarbiavimo metodus, galimybių kūrimą ir prieinamumą studentams;

4.pabrėžia aljansų skirtumus valdymo, temų ir dalykų, kuriuos jie apima, ir dalyvaujančių universitetų dydžio bei vietos, kurioje jie įsikūrę, atžvilgiu; pažymi, kad iniciatyvoje sėkmingai dalyvauja daug vidutinio dydžio miestų, kaimo vietovių ir atokiausių regionų universitetų, taigi tai prieinama ir įtrauki iniciatyva; pabrėžia, kad aljansams netinka universaliais sprendimais paremtas požiūris; pažymi, kad, siekiant kovoti su protų nutekėjimu ir pritraukti tarptautinių specialistų ir kartu neįkainojamai prisidėti prie Europos vienybės ir integracijos, itin svarbu aljansuose užtikrinti visą Europą apimantį geografinį atstovavimą universitetams;

5.palankiai vertina studentų įtraukimą į aljansų valdymo struktūras, leidžiantį jaunimui daryti reikšmingą ir realų poveikį jų plėtrai, nes jaunimo dalyvavimas demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose padeda užtikrinti, kad aljansai būtų labiau orientuoti į ateitį, ir spręsti praktines problemas, su kuriomis susiduria studentai; pabrėžia, kad svarbu suderinti studentų dalyvavimą su studentų organizacijomis, kad būtų užtikrintas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo skaidrumas, sąžiningumas ir įtraukumas;

6.pabrėžia, kad aljansai turi potencialo ir ekspertinių žinių, kad padėtų universitetams spręsti socioekonomines problemas; pažymi, kad svarbu į aljansų veiklą kaip kompleksinį elementą įtraukti poveikį visuomenei; ragina parengti aiškias strategijas, kuriomis būtų užtikrinamas ir stebimas prieinamumas mažiau galimybių turintiems asmenims Kaip apibrėžta 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/817. ir jų įtraukimas į visą aljansų veiklą, visų pirma pašalinant judumo kliūtis ir užkertant kelią bet kokių formų diskriminacijai, kaip numatyta „Erasmus“ aukštojo mokslo chartijoje;

7.palankiai vertina bandomuosius projektus, kuriais siekiama sukurti Europos laipsnį ir (arba) teisinį statusą; vis dėlto pabrėžia, kad aljansai neturėtų būti vienintelė inovacijų aukštojo mokslo srityje priemonė; pažymi, kad aljansai turėtų turėti laisvę specializuotis ir veikti lanksčiai;

8.palankiai vertina šešių „Erasmus+“ politikos eksperimentinių projektų dėl Europos laipsnio ir Europos laipsnio ženklo, kuriuos atliko 21 aljansas, rezultatus Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2024)0291.; pripažįsta aiškią bendros europiniais kriterijais pagrįstos Europos laipsnių sistemos, kaip žingsnio siekiant pripažinti laipsnius ir diplomus ES lygmeniu, pridėtinę vertę; pripažįsta, kad toks pripažinimas ES lygmeniu padidintų judumą ir švietimo kokybę, sustiprintų bendradarbiavimo sistemą ir skatintų gausesnį dalyvavimą tarpvalstybinėse akademinėse programose, taip pat sustiprintų Europos aukštojo mokslo matomumą ir konkurencingumą pasaulyje;

9.pažymi, kad Europos laipsnio ženklas turėtų būti prieinamas visoms kitoms jungtinėms universitetų programoms ir papildyti nacionalines kvalifikacijų sandaras, kurios prireikus turėtų būti pritaikytos nesukuriant papildomos administracinės naštos;

10.yra tvirtai įsitikinęs, kad aljansai gali sustiprinti Europos aukštojo mokslo erdvę, sudarydami sąlygas bendrai ES lygmens akreditavimo erdvei sukurti; mano, kad tai yra būtinas žingsnis siekiant Europos savarankiškumo, nes daugelis Europos aukštojo mokslo institucijų, pvz., išduodančios verslo administravimo magistro (MBA) laipsnius, vis dar priklauso nuo Amerikos akreditavimo agentūrų;

11.palankiai vertina tai, kad, palyginti su kitais „Erasmus+“ judumo projektais, judumo projektų, kuriuose dalyvauja į aljansus susibūrusių universitetų studentai, visą gyvenimą besimokantieji ir akademinės bei neakademinės sričių darbuotojai, gerokai padaugėjo;

12.vis dėlto pažymi, kad pradinis tikslas užtikrinti sklandų 50 proc. aljansuose dalyvaujančių universitetų studentų judumą dar nepasiektas ir be tinkamų finansavimo mechanizmų jį ir toliau bus sunku pasiekti; šiuo atžvilgiu yra susirūpinęs dėl galimos konkurencijos tarp aljansų judumo programų ir bendrojo universitetų judumo pagal programą „Erasmus+“, nes jie dalijasi tais pačiais ribotais finansavimo ištekliais, o aljansams taikomi judumo tikslai yra didesni nei bendrojo judumo pagal programą „Erasmus+“ tikslai; todėl ragina Komisiją įvertinti tuos reikalavimus;

13.yra labai susirūpinęs dėl akademinei laisvei kylančių grėsmių tam tikrose pasaulio dalyse, įskaitant kai kurias valstybes nares ir programoje „Erasmus+“ dalyvaujančias ES nepriklausančias šalis;

14.pabrėžia, kad aljansai turi puoselėti ES vertybes, demokratinį atsparumą ir institucinį savarankiškumą, taip pat skatinti aktyvų pilietiškumą; pabrėžia jų, kaip daugiašalių ir daugiakultūrių mokymosi erdvių, vaidmenį;

15.palankiai vertina vertybėmis grindžiamas iniciatyvas, pvz., bendradarbiavimą išreiškiant solidarumą su Ukraina, aljansų mezgamus ryšius pasauliniu mastu ir aljansų vaidmenį rytinėms kaimyninėms šalims kandidatėms ir Vakarų Balkanų šalims kandidatėms rengiantis stoti į ES;

16.palankiai vertina įgūdžių sąjungos iniciatyvą, ypač būsimą pasiūlymą dėl investavimo į aljansus plano ir aiškaus aljansų teisinio statuso, nes universitetams bus lengviau inicijuoti europinius projektus ir jiems vadovauti, telkti išteklius, stiprinti savo savarankiškumą, mažinti administracinę naštą, pritraukti finansavimą ir išplėsti savo valdymo struktūrą, ypač ES nepriklausančių šalių universitetų atveju, taip pat tai padės institucionalizuoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

17.pabrėžia, kad universitetai, įskaitant aljansus, vaidina svarbų vaidmenį saugant ir propaguojant įrodymais pagrįstą mokslą, stiprinant pasitikėjimą demokratiniu diskursu, skatinant ES vertybėmis grindžiamą bendradarbiavimą ir užtikrinant, kad Europos universitetai ir Europos aukštojo mokslo sektorius taptų patrauklesni ne ES šalių studentams, akademiniams darbuotojams ir tyrėjams;

18.palankiai vertina tai, kad sukurta Europos universitetų aljansų praktikos bendruomenė FOREU4ALL; pabrėžia svarbų jos vaidmenį perduodant aljansų inovacijas platesnei akademinei bendruomenei, nes universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, kurie nėra aljansų nariai, neturėtų būti palikti nuošalyje; primena, kad politikos priemonės ir iniciatyvos turėtų atnešti naudos visai aukštojo mokslo sistemai;

19.pripažįsta svarbų kitų aukštojo mokslo sektoriaus tinklų vaidmenį, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvauja aljansų veikloje, nes jie apima platesnį Europos universitetų spektrą; pabrėžia, kad tokie tinklai papildo aljansus ir kad jie gali paruošti dirvą teisės aktų pokyčiams nacionaliniu lygmeniu;

20.pabrėžia, kad universitetų misija apima visus keturis vadinamojo „žinių kvadrato“ aspektus: švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir tarnavimą visuomenei; pažymi, kad aljansai turi būti glaudžiai suderinti su darbo rinka, kad būtų galima spręsti Europos įgūdžių trūkumo ir konkurencingumo problemas;

21.yra ypač susirūpinęs dėl to, kad pagal dabartinę sistemą aljansuose trūksta mokslinių tyrimų ir inovacijų ramsčių, nes tai trukdo išnaudoti visą universitetų bendradarbiavimo aljansuose potencialą;

22.ragina aljansus stiprinti ryšį tarp švietimo ir mokslinių tyrimų; pabrėžia reikšmingą aljansų potencialą kurti tarpvalstybinius mokslo darbuotojų kompetencijos tinklus ir dalytis žiniomis bei jas skleisti Europos Sąjungoje ir už jos ribų, ypač gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) temomis, be kita ko, ES strateginėse srityse;

23.pabrėžia, kad strateginė universitetų aljansų vizija turi būti atspindėta kitoje daugiametėje finansinėje programoje, kad būtų maksimaliai išnaudotas jų potencialas ir poveikis; prašo Komisijos įvertinti kiekvieną aljansą, kad būtų galima teikti paramą ir siūlyti konkretiems poreikiams pritaikytus sprendimus, susijusius su jų plėtra ateityje;

24.ragina Komisiją, valstybes nares ir aljansus pereiti nuo projektais grindžiamos logikos prie ilgalaikio, pokyčius skatinančio bendradarbiavimo nustatant finansavimo metodą, kuris sudarytų sąlygas tokiam perėjimui; pabrėžia, kad svarbu, jog aljansai galėtų plėstis; pabrėžia, kad reikia nustatyti kokybinius, o ne kiekybinius tikslus ir akcentuoti pokyčius skatinantį poveikį Europos švietimo erdvei;

25.pabrėžia, kad reikalingas koordinuotas, tvarus ir nuspėjamas dabartinių aljansų finansavimas; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę skirti būsimus konkursus sėkmingai veikiančių aljansų veiklai pratęsti, taip sudarant sąlygas jiems stiprinti integraciją ir toliau plėtoti savo pasiekimus; prašo Komisijos užtikrinti, kad paraiškų ir ataskaitų teikimo procesai būtų kuo paprastesni; ragina taikyti paspartintą sėkmingų aljansų atnaujinimo procesą, kad būtų galima gauti tolesnį finansavimą be pernelyg didelės administracinės naštos;

26.pripažįsta, kad, vertinant pagal dabartinę sistemą, tinkama, jog Europos universitetų tinklų iniciatyva ir toliau būtų programos „Erasmus+“ dalis; kartu ragina Komisiją išnagrinėti, ar būtų įmanoma sukurti specialiai pritaikytą sprendimą Europos universitetų aljansams finansuoti pagal daugiametę finansinę programą po 2027 m., numatant galimybę sukurti atskirą programą, kad aljansai galėtų strategiškai planuoti, dalyvauti ilgalaikėse iniciatyvose ir užmegzti nenutrūkstamus ryšius;

27.ragina valstybes nares įsipareigoti bendrai finansuoti aljansus iš nacionalinių biudžetų ir prašo Komisijos pateikti išsamią investavimo į aljansus strategiją, kad jie galėtų vykdyti savo ketveriopą misiją; pažymi, kad, siekiant optimizuoti išteklius, vengti dubliavimosi, stiprinti sąveiką ir bendradarbiavimą ir išlaikyti jų konkurencingumą, ši strategija turėtų apimti sinergiją su tokiomis ES programomis kaip „Europos horizontas“, Europos konkurencingumo fondas, „Europos socialinis fondas +“ ir Europos regioninės plėtros fondas;

28.pabrėžia, kad, siekiant tikrai sėkmingų ir tvarių rezultatų, apimančių kokybę, pažangumą ir įtrauktį, parama aljansams negali būti teikiama vien tik iš ES biudžeto, bet turėtų būti koordinuotai gaunama ir iš nacionalinių, regioninių, vietos ir privačių šaltinių, jei jie gali garantuoti aukštojo mokslo institucijų savarankiškumą ir užtikrinti akademinę laisvę;

29.pabrėžia, kad glaudesnė aljansų integracija su privačiuoju sektoriumi gali būti abipusiškai naudinga; ragina vystyti universitetų ir verslo partnerystes ir struktūrinį bendradarbiavimą siekiant sukurti integruotas sistemas, kuriomis būtų skatinamos inovacijos ir aukšto lygio techninis ir profesinis mokymas ir būtų sudaromos palankesnės sąlygos studentams patekti į darbo rinką, taip pat aukštojo išsilavinimo neturintiems asmenims persikvalifikuoti ir pasikelti kvalifikaciją;

30.pabrėžia, kad reikia stiprinti aljansų tarptautiškumą, remiantis, be kita ko, strategija „Global Gateway“ ir specialistų pritraukimo partnerystėmis; pažymi, kad aljansai yra tinkamoje padėtyje partnerystėms su ES nepriklausančiomis šalimis, visų pirma šalimis kandidatėmis, užmegzti ir gali sustiprinti tarptautinį „Erasmus+“ aspektą tokiomis priemonėmis kaip „Erasmus Mundus“; prašo Komisijos ir aljansų užtikrinti, kad visi dalyvaujantys partneriai paisytų ES vertybių ir akademinės laisvės principo ir laikytųsi „Erasmus“ aukštojo mokslo chartijos;

31.pažymi, kad aljansai išbando novatoriškus mokymo ir žinių įgijimo būdus, pvz., europines mokymosi trajektorijas, mikrokredencialus, mišrųjį mobilumą mokymosi tikslais ir automatinį kvalifikacijos pripažinimą; pabrėžia, kad reikia investuoti į saugią skaitmeninę infrastruktūrą ir stiprinti esamas iniciatyvas, pvz., Europos studento pažymėjimo iniciatyvą;

32.pabrėžia, kad reikia stiprinti kompiuterinių sistemų sąveikumą ir suderinti europines ir nacionalines politikos priemones, kad būtų sukurti tikri virtualūs Europos lygmens tarpuniversitetiniai centrai; ragina aljansus glaudžiau bendradarbiauti vieniems su kitais, kad būtų galima saugiai ir sąveikiai nustatyti studentų tapatybę, vykdyti registraciją į kursus ir keistis akademiniais duomenimis, taip pat ragina investuoti į naujų švietimo technologijų integravimą;

33.pabrėžia, kad reikia plačiau naudoti mikrokredencialus remiantis geriausia praktika ir integruoti aljansus į platesnę mokymosi aplinką susiejant jų darbą su kitomis neformaliojo mokymosi institucijomis; pažymi, kad pripažįstant mokymą ir kvalifikacijos kėlimą pasitelkus mikrokredencialus gali būti lengviau lanksčiai peržiūrėti, išplėsti ir modernizuoti universitetų laipsnius;

34.prašo Komisijos apsvarstyti galimybę į galimus būsimus konkursus įtraukti kriterijus, susijusius su Europos strateginio savarankiškumo ir konkurencingumo sričių temomis, pvz., atsparumu, energetika, klimato kaita, skaitmenine pertvarka, skaitmeniniais įgūdžiais ir gynyba, kartu nepamirštant pagrindinių tikslų laikytis ES vertybių, užtikrinti kompetentingą švietimą ir diegti inovacijas;

35.pabrėžia, kad aljansai turi turėti tinkamas struktūras ir pajėgumus, kad galėtų remti perdavimą iš akademinės bendruomenės verslui ir taip prisidėti prie ES strateginio savarankiškumo užmojų realizavimo; ragina Komisiją pašalinti kliūtis, trukdančias veiksmingai dalytis bendrais ištekliais ir žiniomis ir juos sutelkti, pvz., sudarant palankesnes sąlygas bendram akademinio personalo ir mokslo darbuotojų įdarbinimui, taip pat kuriant ir naudojant bendrą infrastruktūrą;

36.pabrėžia, kad reikia vykdyti veiksmingas ir prieinamas informuotumo didinimo ir informavimo kampanijas apie Europos universitetų aljansus, kuriomis būtų siekiama paskatinti aktyvesnį dalyvavimą, ypač vietos lygmeniu ir tarp studentų, nes šiuo metu iniciatyva atpažįstama labai menkai;

37.ragina Vengrijos vyriausybę laikytis teisinės valstybės principo ir ES vertybių ir įgyvendinti būtinas reformas, kad Vengrijos viešųjų patikos fondų finansuojamų universitetų studentai, dėstytojai ir tyrėjai galėtų pasinaudoti programa „Erasmus+“, įskaitant aljansus pagal iniciatyvą „Europos universitetai“;

38.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.