P10_TA(2025)0197ES vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimas ir supaprastinimas siekiant sustiprinti bendrąją rinką2025 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimo ir supaprastinimo siekiant sustiprinti bendrąją rinką (2025/2009(INI))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 11 d. Komisijos komunikatą „2025 m. Komisijos darbo programa. Bendromis pastangomis siekti drąsesnės, paprastesnės ir spartesnės Sąjungos“ (COM(2025)0045),

–atsižvelgdamas į 2024–2029 m. kadencijos Komisijos politines gaires, kurias 2024 m. liepos 18 d. pristatė išrinktoji Komisijos pirmininkė,

–atsižvelgdamas į 2025 m. vasario 11 d. Komisijos komunikatą „Paprastesnė ir greitesnė Europa. Komunikatas dėl įgyvendinimo ir supaprastinimo“ (COM(2025)0047),

–atsižvelgdamas į 2025 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „ES konkurencingumo kelrodis“ (COM(2025)0030),

–atsižvelgdamas į 2025 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „2025 m. metinė bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaita“ (COM(2025)0026),

–atsižvelgdamas į 2024 m. rugsėjo 9 d. Mario Draghi pranešimą „Europos konkurencingumo ateitis“,

–atsižvelgdamas į 2024 m. balandžio 10 d. Enrico Lettos pranešimą „Bendrosios rinkos ateitis“,

–atsižvelgdamas į 2024 m. spalio 30 d. buvusio Suomijos prezidento Sauli Niinistö pranešimą „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“,

–atsižvelgdamas į savo 2023 m. sausio 18 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos 30-osios metinės: laimėjimų paminėjimas ir žvilgsnis į būsimus pokyčius“ OL C 214, 2023 6 16, p. 8.,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A10‑0151/2025),

A.kadangi Europos Sąjunga yra vienas iš didžiausių pasaulio ekonomikos blokų, kuriame gyvena maždaug 450 mln. žmonių; kadangi konkurencingos, atitinkančios paskirtį ir paprastesnės reglamentavimo aplinkos užtikrinimas yra labai svarbus stiprinant ES poziciją pasaulyje, skatinant ilgalaikį augimą, vartotojų pasitikėjimą ir apsaugą, taip pat inovacijas ir teisingą dvejopą pertvarką;

B.kadangi Komisija nustatė tikslus iki 2029 m. visoms įmonėms sumažinti administracines išlaidas 25 proc., o mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) – 35 proc.; kadangi Komisijos komunikate „Paprastesnė ir greitesnė Europa“ pabrėžiama, jog būtina greitai ir akivaizdžiai pagerinti padėtį taikant pažangesnį reglamentavimą, veiksmingesnį įgyvendinimą ir aktyvesnį suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; kadangi šios pastangos turėtų būti formuojamos taip, kad jos būtų naudingos įmonėms, vartotojams ir plačiajai visuomenei, gerinant patekimą į rinką, mažinant nereikalingą naštą ir užtikrinant sąžiningas vienodas sąlygas, sykiu laikantis pagrindinių ES politikos tikslų ir aukštų socialinių ir aplinkos apsaugos standartų;

C.kadangi Draghi ir Lettos pranešimuose teigiama, jog vidaus rinkos susiskaidymas, reglamentavimo sudėtingumas ir nenuoseklus ES taisyklių įgyvendinimas yra pagrindinės kliūtys ES bendrosios rinkos konkurencingumui; kadangi, remiantis Draghi pranešimu, stabilesnės ir labiau nuspėjamos reglamentavimo aplinkos skatinimas, daugiausia dėmesio skiriant būtiniems ir proporcingiems teisėkūros veiksmams, galėtų padėti sustiprinti ES konkurencingumą;

D.kadangi Niinistö pranešime pateiktose pastabose dėl gynybos pramonės paprastinimo ir stiprinimo pabrėžiamas strateginis poreikis racionalizuoti reglamentus pagrindiniuose sektoriuose, siekiant sumažinti susiskaidymą, paspartinti viešąjį pirkimą ir pagerinti tiekimą siekiant paremti gynybos pramonę ir suteikti valstybėms narėms galimybių pasiekti pagrindinius gynybos išlaidų tikslus ir stiprinti Europos saugumą ir konkurencingumą;

E.kadangi 2025 m. metinėje bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitoje ir bendrosios rinkos ir konkurencingumo rezultatų suvestinėje pateikiama itin svarbi informacija apie dabartinę bendrosios rinkos padėtį, verslo nuotaikas ir sektorių konkurencingumą; kadangi paslaugų sektorius tebėra mažiau integruotas nei prekių sektorius; kadangi nepakankamas suderinimas ir toliau trukdo teikti tarpvalstybines paslaugas, ypač MVĮ; kadangi naujausi statistiniai duomenys rodo, jog leidimų pradėti ir vykdyti verslą išdavimo laikas ES tebėra gerokai ilgesnis nei konkuruojančiuose regionuose, todėl atsiranda kliūčių investicijoms ir inovacijoms https://single-market-economy.ec.europa.eu/publications/2025-annual-single-market-and-competitiveness-report_en; https://documents1.worldbank.org/curated/en/600621587713071010/pdf/Doing-Business-in-the-European-Union-2020-Greece-Ireland-and-Italy.pdf; https://www.weforum.org/stories/2024/09/wind-energy-permitting-processes-europe/.;

F.kadangi reglamentavimo susiskaidymas, sudėtingumas, dubliavimasis ir nenuoseklus ES vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimas sudaro nepagrįstų kliūčių ir sukelia nereikalingą administracinę naštą, o tai daro neproporcingai didelį poveikį MVĮ, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir startuoliams (šios įmonės sudaro 99 proc. ES įmonių), nes riboja jų gebėjimą diegti inovacijas, investuoti, plėsti veiklą, veiksmingai konkuruoti ir dalyvauti tarpvalstybinėje veikloje bendrojoje rinkoje ir pasaulinėse rinkose; kadangi siekiant užtikrinti teisinės sistemos proporcingumą labai svarbūs yra poveikio MVĮ tyrimai ir geresnis ES taisyklių įgyvendinimas ir supaprastinimas, kai tai būtina ir pagrįsta; kadangi, kaip pabrėžiama Draghi pranešime, ES konkurencingumo atotrūkį taip pat lemia nepakankami didelių įmonių veiklos rezultatai ir kad sėkmingai veiklą vykdančios įmonės vidaus rinkoje, kurios taip pat kuria vertę pasaulio rinkose, yra gyvybiškai svarbios siekiant užtikrinti ES ir jos piliečių gerovę;

G.kadangi siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir verslo pasitikėjimą bei apsaugoti vartotojus nuo rinkos susiskaidymo ir mažesnio pasirinkimo padarinių būtina užtikrinti griežtą bendrosios rinkos taisyklių vykdymą, be kita ko, greičiau ir veiksmingiau nagrinėjant pažeidimus; kadangi pastangos tobulinti, racionalizuoti ir supaprastinti ES teisės aktų sistemą taip pat turėtų būti sutelktos į kokybės, aiškumo ir nuoseklumo didinimą, ES taisyklių įgyvendinimo susiskaidymo mažinimą ir užtikrinimą, kad teisės aktai būtų lengvai suprantami valdžios institucijoms ir visiems suinteresuotiesiems subjektams;

H.kadangi 2025 m. Konkurencingumo kelrodyje ir Komisijos darbo programoje nustatyti plataus užmojo politikos tikslai, kuriais siekiama didinti bendrosios rinkos atsparumą, mažinti administracinę naštą ir suderinti reglamentavimo sistemą su geriausia pasauline patirtimi; kadangi svarbu ES pramonės strategiją labiau susieti su bendrosios rinkos strategija, kad būtų stiprinamas ES ekonomikos konkurencingumas, be kita ko, remiant švarių ir strateginių technologijų kūrimą ir diegimą;

I.kadangi, siekiant supaprastinti reglamentavimo aplinką ES vidaus rinkoje, reikėtų atsižvelgti į įmonių, profesinių sąjungų, vartotojų, pilietinės visuomenės subjektų, akademinės bendruomenės ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomones, siekiant užtikrinti, kad ES politika būtų remiamas ekonomikos augimas ir kokybiškos darbo vietos ir sukurta palanki aplinka privačioms investicijoms ir inovacijoms, taip pat kad būtų siekiama politikos tikslų, pvz., tvarumo, skaitmeninimo ir vartotojų apsaugos, rengiant išsamias, skaidrias ir įtraukias viešas konsultacijas, ypatingą dėmesį skiriant konkretiems MVĮ ir startuolių, taip pat kitų ribotų pajėgumų suinteresuotųjų subjektų poreikiams ir perspektyvoms, užtikrinant, kad dėl paprastinimo pastangų nenukentėtų permainų pradininkai ar nebūtų panaikintos paskatos inovacijomis grindžiamoms įmonėms;

J.kadangi nepagrįstos nacionalinės kliūtys laisvam prekių ir paslaugų judėjimui kenkia bendrosios rinkos veikimui, todėl jos turėtų būti pašalintos ir turėtų būti siekiama, kad jų neatsirastų; kadangi Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, jog ES vidaus rinkos kliūtys atitinka 45 proc. tarifą gamybos sektoriuje ir 110 proc. tarifą paslaugų sektoriuje; kadangi toks susiskaidymas silpnina konkurenciją, stabdo našumą ir ekonomikos augimą bei daro neproporcingai didelį poveikį MVĮ;

K.kadangi teritorinių tiekimo apribojimų poveikis bendrajai rinkai, MVĮ ir Europos piliečių perkamajai galiai yra didelis, nes, Komisijos duomenimis, teritoriniai tiekimo apribojimai ES vartotojams kasmet kainuoja daugiau kaip 14 mlrd. EUR;

Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant padidinti Europos konkurencingumą ir įtaką pasaulyje

1.pabrėžia, kad konkurencingumo pasaulyje srityje Europa atsilieka, ypač tam tikruose sektoriuose; pripažįsta, kad trūkumai įgyvendinant, reguliavimo susiskaidymas ir nereikalinga administracinė našta yra vieni iš pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie ES atsilikimo investicijų, inovacijų, darbo vietų kūrimo ir verslo galimybių srityse; pabrėžia, kad bendrų taisyklių propagavimas, racionalizavimas ir paprastinimas bei tinkamas jų įgyvendinimas laiku ir veiksmingas vykdymo užtikrinimas stiprina bendrąją rinką ir sykiu skatina konkurencingumą, ekonominę gerovę, užimtumą, įgūdžių ugdymą, kokybiškas darbo vietas, aukštus aplinkos apsaugos standartus ir inovacijas;

2.pripažįsta, kad siekiant užtikrinti ES gerovę turi būti pagerintas reguliavimo nuoseklumas ir sumažinta administracinė našta įmonėms, visų pirma mažesnėms įmonėms ir startuoliams; todėl primygtinai reikalauja pašalinti kliūtis, kurios šiuo metu trukdo ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir investicijoms, kad ištekliai būtų nukreipti inovacijoms ir augimui skatinti užtikrinant vienodas sąlygas, grindžiamas aukštais socialiniais ir aplinkos apsaugos standartais; pažymi, jog reikia sutelkti privačiąsias investicijas, ir pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti MVĮ atitikties sąnaudų mažinimui pasitelkiant skaitmenines priemones ir tikslines leidžiančias nukrypti nuostatas; pabrėžia, kad MVĮ pritaikytos nuostatos turi būti įgyvendinamos kartu su reformomis, kuriomis siekiama šalinti esamas kliūtis, su kuriomis susiduria augimo stadijoje esančios įmonės, ir sudaryti sąlygas tarpvalstybinę veiklą vykdančioms didesnėms įmonėms veikti ir konkuruoti;

3.pabrėžia, kad užtikrinti gerą bendrosios rinkos veikimą ir pasiekti esminius ES politikos tikslus galima tik labiau suderinus, supaprastinus procesus ir tinkamai įgyvendinant, veiksmingai bei nuosekliai taikant ir vykdant ES teisės aktus bei užtikrinant jų stebėseną; palankiai vertina Komisijos siekius didinti konkurencingumą, inovacijas ir našumą supaprastinant, racionalizuojant ir geriau įgyvendinant ir vykdant ES taisykles; ragina Komisiją atsižvelgti į Draghi, Lettos ir Niinistö pranešimuose pateiktas rekomendacijas ir numatyti konkrečias jų įgyvendinimo priemones ir aiškius terminus;

Paprastesnės taisyklės, geresnis įgyvendinimas ir griežtas vykdymo užtikrinimas, kad verslo aplinka būtų nuspėjama ir konkurencinga

4.pabrėžia, kad racionalizuojant ir paprastinant reglamentavimą siekiama palengvinti atitikties procesus ir laikytis pagrindinių ES politikos tikslų, užtikrinant, kad nebūtų pakenkta socialiniams ir aplinkos standartams, taip pat skaitmeninėms teisėms ir vartotojų apsaugai, ir užtikrinant stabilią ir nuspėjamą reglamentavimo aplinką įmonėms, kuri visiems suteiktų teisinį aiškumą ir tikrumą; pabrėžia, kad konkurencingumas ir inovacijos, ypač atsižvelgiant į dabartinę pragyvenimo išlaidų krizę, turi duoti vartotojams naudingų rezultatų; pabrėžia, kad supaprastinimas turėtų būti vykdomas siekiant sustiprinti ilgalaikius ES tikslus, įskaitant ekonomikos skaitmeninimą, žaliąją pertvarką ir vartotojų apsaugą, ir užtikrinant technologinį neutralumą;

5.mano, kad gerai veikianti bendroji rinka, kurioje taisyklės įgyvendinamos ir vykdomos teisingai, nuosekliai ir veiksmingai, yra bendra ES institucijų ir valstybių narių atsakomybė; pabrėžia, kad perteklinis reglamentavimas papildant ES direktyvas ir fragmentiškas ES taisyklių vykdymo užtikrinimas tebėra kliūtis bendrajai rinkai, neproporcingai apsunkinanti MVĮ ir startuolius; reikalauja, kad Komisija, siekdama pašalinti tarpvalstybines kliūtis, suderintu būdu užtikrintų tinkamą ES taisyklių vykdymą visose valstybėse narėse; todėl primygtinai ragina valstybes nares spręsti perteklinio reglamentavimo problemą ir užtikrinti, kad nacionalinės įgyvendinimo priemonės būtų skelbiamos skaidriai ir laiku, ir vengti nenuoseklaus ES teisės aktų įgyvendinimo, sykiu pripažįstant valstybių narių teisę toliau taikyti arba nustatyti nacionalines priemones Sutartyse numatytomis sąlygomis; ragina stiprinti skirtingų valstybių narių esamų valdžios institucijų ir nacionalinių bei ES reguliavimo institucijų bendradarbiavimą; ragina Komisiją remti valstybes nares siekiant darnesnio ES teisės įgyvendinimo, toliau sudarant palankesnes sąlygas struktūriniams mainams ir tarpusavio mokymuisi, be kita ko, organizuojant perkėlimo į nacionalinę teisę seminarus ir kuriant bei naudojant lyginamąsias priemones ir praktiką;

6.prašo Komisijos užtikrinti, kad dabartiniai ir būsimi teisės aktai būtų proporcingi ir nepadidintų nereikalingos naštos įmonėms, sykiu užtikrinant, kad jais būtų pasiekti numatyti tikslai, o į atitinkamas teisėkūros iniciatyvas prašo įtraukti nuostatą dėl ankstyvos peržiūros, šiame procese nedidinant administracinės naštos; mano, kad nuostatos dėl peržiūros turėtų būti naudojamos ne tik siekiant įvertinti bendrą teisės aktų veiksmingumą, bet ir konkrečiai įvertinti teisės aktų poveikį ES konkurencingumui ir poreikį persvarstyti tuos atitinkamus teisėkūros procedūra priimamus aktus, kurie yra nereikalinga kliūtis konkurencingumui; rekomenduoja tokiose peržiūrose taip pat vertinti teisės aktų skaitmeninę parengtį ir galimybes juos pritaikyti prie naujovių; primygtinai ragina Komisiją nustatyti ir taikyti aiškią metodiką ir paprastą atskaitos tašką naštos mažinimui, siekiant nustatytų tikslų padarytos pažangos vertinimui ir stebėsenai, kad būtų galima imtis veiksmingų priemonių ir užtikrinti atskaitomybę; pripažįsta, kad už reikšmingą administracinės naštos mažinimą yra atsakingos ES institucijos ir valstybės narės, ir to turi būti siekiama visapusiškai laikantis pagrindinių ES politikos tikslų; ragina teisės aktų leidėjus užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų tikslingi, proporcingi ir atitinkantys tikslą, ir kad geresnio reglamentavimo principais būtų vadovaujamasi visais politikos ciklo etapais;

7.primygtinai ragina Komisiją parengti kokybiškus visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, poveikio vertinimus, nes jie yra neatsiejama ES teisėkūros dalis ir yra svarbūs užtikrinant patikimus teisės aktus; pabrėžia, kad tuose poveikio vertinimuose turėtų būti atsižvelgiama į bendrą reglamentų poveikį ir įvertinamas naujų ir dabartinių taisyklių, ypač susijusių su ataskaitų teikimo reikalavimais, sąveikumas; primygtinai reikalauja, kad į visus poveikio vertinimus būtų įtraukta konkurencingumo patikra, konkrečiai vertinant poveikį MVĮ, startuoliams ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, taip pat sparčiai augančioms naujoms technologijoms; pabrėžia, kad konkurencingumo patikra turėtų būti sistemingai taikoma visiems atitinkamiems pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, sykiu atsižvelgiant į jų tarpsektorinį poveikį ir nacionalinį šalutinį poveikį, o į jos išvadas turėtų būti atsižvelgiama, kaip nurodyta ir ES konkurencingumo kelrodyje; mano, kad Reglamentavimo patikros valdyba atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Komisijos poveikio vertinimų, tinkamumo patikrų ir svarbiausių vertinimų kokybę, ir pabrėžia, kad ji turi veikti skaidriai ir turėti priemonių bei būti nepriklausoma, kad galėtų nešališkai, griežtai ir kokybiškai tikrinti visus Komisijos poveikio vertinimus ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir pareikšti susirūpinimą, jei poveikio vertinimai neatliekami; rekomenduoja stiprinti valdybos įgaliojimus ir pajėgumus skiriant pakankamai išteklių, kad ji galėtų visapusiškai ir veiksmingai vykdyti savo užduotis;

8.ragina sistemingai atlikti esminių Parlamento ir Tarybos pasiūlytų Komisijos pasiūlymų pakeitimų poveikio vertinimus, kaip teisėkūros institucijos jau susitarė 2016 m. 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj)., kai tai tinkama ir būtina teisėkūros procesui vykdyti, taip pat laikantis teisėkūros proceso tvarkaraščio; ragina veiksmingai užtikrinti Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros nuostatų vykdymą ir siūlo Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms toliau plėtoti ir naudoti poveikio vertinimų ir konkurencingumo patikrų metodiką; pabrėžia, kad deramas poveikio vertinimas turėtų apimti galimas trumpalaikes ir ilgalaikes sąnaudas bei naudą, integruotai ir proporcingai įvertinant ekonominį poveikį, poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, taikant kokybinę bei kiekybinę analizę;

9.mano, kad labai svarbu vengti skirtingų teisės aktų dubliavimosi ir išspręsti neaiškių apibrėžčių bei nenuoseklumo problemą, ypač kiek tai susiję su bendrosios rinkos teisės aktais dėl prekių, paslaugų ir skaitmeninių technologijų, atsižvelgiant į jų atitinkamus ypatumus, kad būtų padidintas teisinis aiškumas ir veiksmingumas; ragina Komisiją teikti pirmenybę šių sričių vertinimams, siekiant užtikrinti nuspėjamą ir nuoseklią teisinę sistemą, kuri leistų įmonėms vykdyti ilgalaikį planavimą ir investicijas; pabrėžia, kad prieš siūlant naujus teisės aktus pirmiausia turi būti užtikrinamas veiksmingas dabartinės teisinės sistemos įgyvendinimas, vykdymo užtikrinimas ir vienodas taikymas;

10.primygtinai ragina Komisiją užtikrinti labiau struktūruotą, skaidresnį ir įtraukesnį konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procesą ir atlikti ekspertų grupių sistemos peržiūrą; ragina imtis priemonių MVĮ ir startuolių atstovavimui stiprinti ir konsultacijas pritaikyti prie MVĮ ir kitų suinteresuotųjų subjektų, turinčių ribotus pajėgumus, poreikių, suteikiant pakankamai laiko reaguoti ir gerinant prieinamumą, kad būtų užtikrinti įtraukūs ir informacija pagrįsti sprendimų priėmimo procesai ir pagerinta bendrosios rinkos taisyklių kokybė; pabrėžia, kad siekiant gilinti bendrąją rinką, užtikrinti tinkamą jos veikimą ir atspindėti jos įvairovę būtina didinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, užtikrinant tinkamą geografinį atstovavimą; taip pat pabrėžia, kad pilietinė visuomenė atlieka esminį vaidmenį sprendimų priėmimo procese, o tai užtikrina nuomonių įvairovę ir sąžiningą bei proporcingą atstovavimą; remia reguliarų dialogą dėl įgyvendinimo, be kita ko, su socialiniais partneriais;

11.ragina Komisiją parengti mechanizmą, pagal kurį būtų nustatyti aiškūs terminai gairėms ir vykdymo užtikrinimo priemonėms paskelbti prieš įsigaliojant reglamentui, kad būtų išvengta reguliavimo neapibrėžtumo ir įgyvendinimo vėlavimo; primygtinai reikalauja, kad tokios gairės būtų rengiamos įtraukiu būdu ir kad jos būtų priemonė, padedanti lengviau laikytis reikalavimų, o ne papildoma našta; be to, pabrėžia, kad jos turėtų būti trumpos ir aiškios, ypač MVĮ; reikalauja, kad 2 lygmens teisės aktai, pvz., deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, būtų priimami tik techninių klausimų atveju, juose ekonominės veiklos vykdytojams būtų pateikiami aiškūs terminai ir pakankami pranešimo laikotarpiai ir jie atitiktų teisėkūros institucijų suteiktus įgaliojimus;

12.pabrėžia, kokios svarbios yra pradedančiosios ir veiklą plečiančios įmonės skatinant inovacijas ir užtikrinant būsimą ES lyderystę svarbiausiose pramonės šakose; primygtinai ragina Komisiją ir teisėkūros institucijas užtikrinti, kad būsimais reglamentais būtų siekiama remti inovacijas ir visada laikytis aukštų standartų; siūlo į visus būsimus reglamentus, darančius poveikį novatoriškiems sektoriams, kai aktualu, įtraukti apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką, kad jie visų pirma būtų naudingi MVĮ ir startuoliams; pritaria, kad visose valstybėse narėse būtų steigiami ES inovacijų centrai;

13.palankiai vertina tai, kad paskirtas už įgyvendinimą ir supaprastinimą atsakingas Komisijos narys; ragina tam Komisijos nariui skirti pakankamai išteklių ir įgaliojimų, kad bendradarbiaujant su Komisijos narių kolegija būtų galima užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą bei jų supaprastinimą sektorių mastu; primygtinai ragina visus Komisijos narius sistemingai vertinti racionalizavimo ir įgyvendinimo poreikius savo atitinkamoje politikos srityje, ir dirbti glaudžiai bendradarbiaujant ir koordinuojant klausimus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir pasiekta apčiuopiamų supaprastinimo ir racionalizavimo rezultatų; ragina Komisiją toliau teikti pasiūlymus, kaip supaprastinti ir racionalizuoti bendrosios rinkos teisės aktus, kai tai būtina ir pagrįsta poveikio vertinimais; pabrėžia, kad naujais supaprastinimo pasiūlymais turėtų būti pagerintas reglamentavimo nuoseklumas, išsaugotas teisinis nuspėjamumas įmonėms ir neturėtų būti kenkiama sutartiems politikos tikslams;

14.pažymi, kad, nors Komisija nustato ir ištaiso daugiau ES teisės pažeidimų, ES taisyklių vykdymo užtikrinimas ir pažeidimų ištaisymas bendrojoje rinkoje vis dar vyksta per lėtai; ragina Komisiją išlaikyti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį ir visapusiškai naudotis vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, o kai reikia, pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad laiku būtų užtikrintas nuoseklus ir veiksmingas bendrosios rinkos taisyklių vykdymas; taip pat ragina Komisiją persvarstyti savo pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad būtų užtikrintas greitesnis, automatiškesnis ir labiau nuspėjamas atsakas; rekomenduoja išplėsti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad jos apimtų ir sisteminius bendrosios rinkos taisyklių pažeidimus; pabrėžia, kad reikia spręsti reglamentavimo susiskaidymo problemą, nes susidaro nevienodos sąlygos ir neužtikrinamas teisinis tikrumas, sykiu pripažįstant Sutartyse numatytą valstybių narių veiksmų laisvę įgyvendinti direktyvas;

Viso bendrosios rinkos potencialo išnaudojimas

15.ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingiau ir nuosekliau naudotis dabartiniu atitikties ir bendradarbiavimo priemonių rinkiniu; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją stiprinti dabartines vykdymo užtikrinimo ir bendradarbiavimo priemones, pvz., SOLVIT, gaminių kontaktinius centrus ir Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupę, su bendrosios rinkos veikimu susijusioms problemoms spręsti; taip pat ragina Komisiją atlikti priemonių, mechanizmų ir procesų, naudojamų teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvoms rengti, peržiūrą, taip pat stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės aktų, siekiant pagerinti jų nuoseklumą, panaikinti dubliavimąsi, juos konsoliduoti ir racionalizuoti, ir, remiantis ta peržiūra, apsvarstyti galimybę išplėsti dabartinius tinklus ir priemones; primygtinai ragina vykdymo užtikrinimo institucijas ir kompetentingas įstaigas visose valstybėse narėse stiprinti bendradarbiavimą ir tarpusavio paramą, kad būtų sprendžiama nepagrįsto reglamentavimo susiskaidymo problema ir užtikrintas paprastesnis, geriau paskirtį atitinkantis ir suderintas bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimas, ir reiškia paramą nacionalinio lygmens koordinavimo platformų sukūrimui, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam ir nuosekliam ES taisyklių įgyvendinimui ir perkėlimui į nacionalinę teisę;

16.pabrėžia itin svarbų laisvo paslaugų judėjimo vaidmenį išlaisvinant ekonominį potencialą ir sykiu pažymi, kad šiame sektoriuje integracija tebėra silpnesnė nei prekių sektoriuje ir kad paslaugų tarpvalstybinis aspektas bendrojoje rinkoje yra nepakankamas; todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuoseklų Paslaugų direktyvos 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2006/123/oj). taikymą, nes ją įgyvendinant tik iš dalies pavyko pasiekti numatytą tikslą dėl tebesančių nepagrįstų kliūčių, kurios sudaro ypač daug sunkumų MVĮ, yra labai įvairialypės ir riboja galimybes teikti paslaugas kitose valstybėse; atkreipia dėmesį į svarbų paslaugų sektoriaus vaidmenį neseniai paskelbtoje bendrosios rinkos strategijoje; ragina pagrindiniuose bendrosios rinkos sektoriuose imtis naujų iniciatyvų ir tikslinių bei veiksmingų priemonių, kuriomis būtų šalinamos tebesančios nepagrįstos kliūtys ir didinama rinkos integracija nepakenkiant socialiniams standartams, sykiu išlaikant reglamentavimo nuoseklumą ir užkertant kelią bendrosios rinkos taisyklių susiskaidymui;

17.apgailestauja, kad Paslaugų direktyvoje nustatyta pranešimo tvarka naudojama nepakankamai; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pranešimo procedūros pagal Paslaugų direktyvą ir Bendrosios rinkos skaidrumo direktyvą 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2015/1535/oj). būtų taikomos sistemingai, laiku ir skaidriai;

18.ragina Komisiją pasiūlyti veiksmingų teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, kad prireikus ir pagrįstais atvejais būtų užkirstas kelias naujoms bendrosios rinkos kliūtims;

19.ragina Komisiją išnagrinėti įvairius metodus, kaip išspręsti teritorinių tiekimo suvaržymų problemą, įskaitant teisiškai neprivalomus apribojimus, pvz., neproporcingus produktų ženklinimo kalbos reikalavimus, nes tai yra nuolatinės kliūtys, mažinančios konkurenciją ir darančios poveikį pragyvenimo išlaidoms;

20.pažymi, kad administracinių procedūrų, pavyzdžiui, licencijavimo ir sertifikavimo, supaprastinimas ir atitikties užtikrinimo procesų racionalizavimas yra labai svarbus siekiant sumažinti išlaidas ir teisinį netikrumą, ypač MVĮ; pabrėžia, kad paprastesni procesai sudarytų palankesnes sąlygas MVĮ efektyviau veikti bendrojoje rinkoje;

21.pažymi, kad nenuoseklus ES taisyklių įgyvendinimas, vykdymas ir koordinavimas trukdo efektyviam bendrosios rinkos veikimui ir gali turėti neigiamų pasekmių laisvam darbuotojų ir specialistų judėjimui; pabrėžia, kad administracinės kliūtys ir nenuoseklus kvalifikacijos pripažinimas gali padidinti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą ir susilpninti ES konkurencingumą; primygtinai ragina Komisiją toliau vertinti Profesinių kvalifikacijų direktyvos 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2005/36/oj). taikymą valstybėse narėse ir nustatyti priemones, kuriomis būtų pašalintas pripažinimo procesų nenuoseklumas; pabrėžia, kad reikia paprastesnių automatinių procedūrų ir spartesnių mechanizmų, kuriuos taikant būtų lengviau pripažinti profesinę kvalifikaciją, ypač sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos; ragina Komisiją užtikrinti, kad bendrosios rinkos taisyklės laisvo darbuotojų judėjimo srityje atitiktų dabartinius socialinius standartus valstybėse narėse; kartu pabrėžia nepagrįstų kliūčių šalinimo svarbą; tvirtai pritaria A1 formos, kurios reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/883/oj)., skaitmeninimui visose valstybėse narėse, kad tarpvalstybinių paslaugų teikimo procedūros būtų paprastesnės;

22.mano, kad valstybėms narėms veikiant koordinuotai bendroji rinka krizės metu atlieka esminį vaidmenį; šiomis aplinkybėmis mano, kad neseniai priimtas Vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliomis sąlygomis ir atsparumo didinimo aktas (IMERA) 2024 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2747, kuriuo nustatoma su vidaus rinkos ekstremaliąja situacija ir vidaus rinkos atsparumu susijusių priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas) (OL L, 2024/2747, 2024 11 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2747/oj). bus svarbus siekiant užtikrinti tokį koordinavimą, kad būtų išvengta trūkumų ir užtikrintas sklandus bendrosios rinkos veikimas, įskaitant laisvą pagrindinių prekių ir paslaugų judėjimą visoje ES;

23.primena bendrų standartų svarbą bendrosios rinkos veikimui; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti Europos standartizacijos sistemą ir nustačius problemų ją tobulinti, taip pat išlaikyti jos veikimo vientisumą;

24.primygtinai ragina Komisiją pasitelkus tikslines priemones nustatyti ir sumažinti perteklinę ataskaitų teikimo naštą, pvz., pratęsti ataskaitų teikimo intervalus, panaikinti perteklinius įpareigojimus ir užtikrinti konkretiems sektoriams taikomų reikalavimų proporcingumą nemažinant politikos tikslų, kuriuos tais reikalavimais siekiama įgyvendinti; pakartoja, kad reikia užtikrinti, jog ataskaitų teikimo pareigos, kylančios iš skirtingų ES teisės aktų, būtų nuoseklios; pabrėžia, koks svarbus yra principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“, MVĮ ir startuoliams pritaikyti metodai ir skaitmeninės verslo aplinkos, pagrįstos patikimomis skaitmeninėmis tapatybėmis, saugiais duomenų mainais ir teisiškai pripažintais skaitmeniniais pranešimais, skatinimas; pabrėžia, kad svarbu laikytis vienkartinio duomenų teikimo principo, siekiant racionalizuoti atitikties procedūras, ir pakartoja, kad svarbu, kai įmanoma, visose valstybėse narėse suderinti ataskaitų teikimo formatus ir skaitmenines sąsajas; pabrėžia, kad pagrįsti ir proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai yra būtini siekiant užtikrinti tinkamą priimtų taisyklių stebėseną ir jų laikymąsi, taip užtikrinant veiksmingą teisės aktų vykdymą ir geresnį duomenų rinkimą būsimoms politikos iniciatyvoms rengti;

25.pabrėžia, kad naująja teisės aktų sistema siekiama pagerinti vidaus prekių rinką ir sudaryti palankesnes įvairių produktų pateikimo ES rinkai sąlygas; ragina Komisiją persvarstyti šią sistemą ir ją pritaikyti ateities iššūkiams, kad būtų užtikrinta, jog ją bus galima pritaikyti prie besikeičiančių geopolitinių iššūkių ir skaitmeninės bei žaliosios pertvarkos reikalavimų, taip didinant bendrą ES bendrosios rinkos konkurencingumą;

26.atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą pasiūlyti naują ES masto teisinį statusą – 28-ąją teisinę sistemą, kuria siekiama sukurti verslo aplinką, kuria būtų remiamas MVĮ augimas ir plėtra, įskaitant mažesnes ir novatoriškas įmones, ir atitinkamai būtų skatinamas pasaulinis ES konkurencingumas; pažymi, kad naujoji tvarka galėtų palengvinti būsimos Europos verslo dėklės kūrimą ir diegimą;

Skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto naudojimas augimui ir valdymui

27.palankiai vertina Komisijos planuojamą skaitmeninės politikos srities teisėkūros acquis tinkamumo patikrinimą; reikalauja, kad Komisija įvertintų ir patikslintų teisės aktų sistemą ir dabartinių teisės aktų, pvz., Skaitmeninių paslaugų akto 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj)., Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj)., Dirbtinio intelekto akto 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas) (OL L, 2024/1689, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj)., Reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/900 dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo (OL L, 2024/900, 2024 3 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/900/oj)., Atsakomybės už gaminius direktyvos 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/2853 dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais, kuria panaikinama Tarybos direktyva 85/374/EEB (OL L, 2024/2853, 2024 11 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/2853/oj)., e. prekybos ir kibernetinio saugumo taisyklių, sąveiką, taip pat šių teisės aktų ir būsimų teisėkūros iniciatyvų tarpusavio sąveiką prieš Komisijai jas priimant; primygtinai reikalauja, kad į šį procesą būtų įtrauktos reguliavimo institucijos, nacionalinių valdžios institucijų tinklai ir suinteresuotieji subjektai, ir pabrėžia, kad šios analizės rezultatais turėtų būti naudojamasi nustatant galimą dubliavimąsi, prieštaringas nuostatas ir galimus konfliktus dėl vykdymo užtikrinimo bei šiuos trūkumus šalinant; taip pat šis procesas turėtų padėti pagerinti valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų ir Komisijos vidaus tarnybų veiklos koordinavimą ir pagerinti įmonių gebėjimą investuoti ir diegti inovacijas ES; primygtinai reikalauja, kad Komisija užtikrintų, jog visi per Komisijos 2019–2024 m. kadenciją priimti ir įsigalioję teisės aktai būtų tinkamai ir nuosekliai įgyvendinami ir taikomi visose valstybėse narėse; ragina Komisiją, kai tai būtina ir pagrįsta poveikio vertinimais, į numatomą skaitmeninį dokumentų rinkinį įtraukti pasiūlymus dėl supaprastinimo, kuriais būtų siekiama padidinti nuoseklumą, teisinį aiškumą ir nuspėjamumą visiems suinteresuotiesiems subjektams, nepakenkiant sutartiems politikos tikslams;

28.atkreipia dėmesį į būsimą Komisijos ataskaitą dėl Skaitmeninių paslaugų akto ir kitų teisės aktų sąveikos ir ragina Komisiją šioje ataskaitoje paaiškinti, kokiu būdu šis reglamentas sąveikauja su kitais teisės aktais, be kita ko, kaip būtų galima spręsti galimo dubliavimosi problemą, kad būtų remiamas veiksmingas ES skaitmeninių taisyklių sąvado įgyvendinimas ir vykdymas ir užtikrintas teisinis tikrumas paslaugų teikėjams, naudotojams, vartotojams ir reguliavimo institucijoms;

29.pabrėžia, kad vykdant skaitmeninę politiką, ypač besiformuojančių technologijų srityje arba susijusią su labai sudėtingomis technologijomis, turėtų būti laikomasi iteracijų metodo ir naudojamasi tokiomis priemonėmis kaip struktūrinis dialogas su įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, bendras reguliavimas ir reguliavimo bandomoji aplinka, siekiant užtikrinti praktiškas, proporcingas ir ateities iššūkiams pritaikytas taisykles pirmiausia turint omenyje inovacijas, sykiu vengiant nenumatytų padarinių ir vertinant neseniai priimtų teisės aktų poveikį prieš siūlant nustatyti naujus reikalavimus; primena bendrų standartų svarbą skaitmeninės bendrosios rinkos veikimui; pabrėžia ES lyderystės skaitmeninių technologijų standartizavimo srityje svarbą, taip pat lemiamą transatlantinio ir tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje svarbą siekiant užtikrinti technologinį suverenumą ir konkurencingumą pasaulyje, visų pirma besiformuojančiuose sektoriuose, pvz., dirbtinio intelekto ir debesijos paslaugų sektoriuose;

30.pripažįsta skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto, kaip pagrindinių ES konkurencingumo didinimo, administracinės naštos mažinimo ir administracinių procedūrų, įskaitant ataskaitų teikimą, leidimų išdavimą ir atitikties reikalavimus, supaprastinimo ir automatizavimo priemonių, taip pat geresnių patekimo į rinką sąlygų sudarymo ir taikomų teisės aktų vertinimo, potencialą; pabrėžia, kad reikia skatinti šių svarbių priemonių diegimą, kad būtų didinamas reguliavimo veiksmingumas, remiamas geresnis bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimas ir stebėsena; pažymi, kad skirtingas valstybių narių administracijų skaitmeninimo lygis yra tarpvalstybinė kliūtis;

31.mano, kad elektroninės priemonės ir portalai turėtų tapti norma įgyvendinant visus ataskaitų teikimo ir administracinius reikalavimus ir jie turėtų būti integruoti į skaitmeninę vieno langelio sistemą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes sukurti tokią skaitmeninę vieno langelio sistemą išplečiant bendruosius skaitmeninius vartus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikyti racionalizuotą požiūrį į prieigą prie informacijos, administracinių procedūrų ir pagalbos paslaugų įmonėms, taip pat teikti daugiau internetinių paslaugų tiek piliečiams, tiek įmonėms, visų pirma MVĮ, naudojantis skaitmenine viešąja infrastruktūra, pvz., ES skaitmeninės tapatybės dėklėmis ir būsima Europos verslo dėkle, ir užtikrinant nuoseklumą suderinant tokias priemones visuose atitinkamuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

32.pabrėžia sąveikumo svarbą siekiant sumažinti administracinę naštą, visų pirma poreikį užtikrinti, kad ataskaitų teikimo įpareigojimai būtų nuoseklūs ir lengvai vykdomi, ir ragina Komisiją toliau nagrinėti būdus, kaip pagerinti ir skaitmeninti ataskaitų teikimo procedūras, kad būtų lengviau dalytis informacija ir laikytis reikalavimų neužkraunant pernelyg didelės naštos įmonėms, įskaitant automatizuotas įmonių tarpusavio ataskaitas; palankiai vertina vienkartinio duomenų pateikimo techninę sistemą, kaip pagrindinę priemonę siekiant sudaryti sąlygas automatiniam tarpvalstybiniam keitimuisi duomenimis ir sumažinti daugybinio ataskaitų teikimo naštą įmonėms; pabrėžia, kad visi reikalavimai dalytis duomenimis ir teikti ataskaitas turėtų būti rengiami atsižvelgiant į skaitmeninimą, užtikrinant, kad dalijimosi duomenimis ir ataskaitų teikimo reikalavimai galėtų būti pagrįsti duomenimis ir automatizuoti;

33.ragina Komisiją racionalizuoti dabartines IT priemones, kuriomis gali naudotis ekonominės veiklos vykdytojai ir atitinkamos nacionalinės institucijos, pranešdamos ir perduodamos svarbią informaciją, pvz., informaciją apie nelaimingus atsitikimus, taisomąsias priemones ir kitus duomenis apie produktų saugą bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad reikėtų sukurti vieną IT priemonę, kad būtų galima sumažinti laiko sąnaudas ir išlaidas bei padidinti atitiktį ir vykdymo užtikrinimą;

34.ragina Komisiją tobulinti atitikties priemonių, pvz., praktikos kodeksų, rengimą, užtikrinant, kad jomis nebūtų pažeidžiami pagrindiniai teisiniai įsipareigojimai, jos būtų praktiškai įgyvendinamos įvairaus dydžio bendrovėse ir būtų rengiamos prasmingai ir laiku konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis;

35.pabrėžia, kad reikia modernios ir patikimos skaitmeninės infrastruktūros, kad būtų lengviau įgyvendinti ES užmojus skaitmeninimo ir pažangiausių technologijų srityje; ragina toliau investuoti į skaitmeninių greitkelių, apimančių tarpvalstybinius didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklus, 5G koridorius, saugią debesijos ir tinklo paribio infrastruktūrą, taip pat sąveikias skaitmenines viešąsias paslaugas, plėtrą;

36.ragina ES produktų teisės aktuose suderintai įdiegti skaitmeninį ženklinimą ir skaitmeninį produkto pasą; pabrėžia jų potencialą sumažinti reikalavimų laikymosi naštą, pagerinti vartotojų prieigą prie tikslios informacijos ir remti daugiakalbę sąveiką, sykiu išsaugant galimybę prie vartotojų produktų popieriniu formatu pridėti svarbią informaciją, susijusią su sauga; primygtinai ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas suderintiems standartams ir išsamioms gairėms rengti, kad būtų išvengta susiskaidymo ir palengvintas MVĮ dalyvavimas tarpvalstybinėje prekyboje;

Vartotojų apsaugos skaitmeniniame amžiuje gerinimas

37.atkreipia dėmesį į tai, kad supaprastinus vartotojų apsaugos teisės aktus neturi sumažėti dabartinis aukštas apsaugos lygis ES; pripažįsta, kad padaryta didelė pažanga stiprinant vartotojų apsaugos taisykles ir pritaikant jas prie naujų technologinių ir tvarumo realijų; pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti vartotojų apsaugą, pavyzdžiui, elektroninės prekybos srityje, kiek ji susijusi su klaidinga ar klaidinančia informacija apie produktus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą teisės aktų vykdymą ir nuodugniai išnagrinėti vartotojų apsaugos įstatymus ir jų poveikį; primygtinai reikalauja, kad naujose teisėkūros iniciatyvose daugiausia dėmesio būtų skiriama dabartinių teisės aktų spragų šalinimui arba naujai iškilusių problemų, kurios nėra sprendžiamos pagal dabartinę teisinę sistemą, sprendimui;

38.pabrėžia, kad sparti skaitmeninių platformų ir e. prekybos plėtra paskatino naują rinkos dinamiką ir sukūrė pažangių galimybių, iššūkių ir rizikos naudotojams; pripažįsta, kad Skaitmeninių rinkų aktas 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1925/oj). ir Skaitmeninių paslaugų aktas yra svarbios teisėkūros priemonės, kuriomis užtikrinama sąžininga konkurencija, galimybė varžytis ir sąžiningumas skaitmeninėse platformose, taip pat skatinama saugesnė, patikimesnė ir skaidresnė skaitmeninė aplinka ir vartotojų apsauga skaitmeninėje ekonomikoje, ir ragina tinkamai įgyvendinti šiuos technologijų teisės aktus, kad būtų užtikrintas tikras, savarankiškas ir informacija pagrįstas vartotojų pasirinkimas, apsauga ir sąžininga konkurencija;

39.dar kartą patvirtina, kad vartotojų apsaugos teisės aktai ir toliau turi būti daugiausia grindžiami principais ir įvairiose teisinėse priemonėse turi būti nuoseklūs, tačiau prireikus, siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą tiek įmonėms, tiek vartotojams, turėtų būti galima taikyti konkretesnes nuostatas; pabrėžia, kad svarbu vengti perteklinių informavimo įpareigojimų, kurie gali būti nereikalinga našta įmonėms, tačiau nepadidinti vartotojų supratimo; ragina nustatyti proporcingas ir į tikslą orientuotas vartotojų informavimo pareigas; pažymi, kad, remiantis 2025 m. vartotojų sąlygų rezultatų suvestinės duomenimis, dauguma vartotojų savo teisių nežino; ragina Komisiją ir valstybes nares rengti vartotojų informuotumo didinimo kampanijas;

40.primygtinai ragina Komisiją naudoti skaitmenines priemones, kad padidintų skaidrumą ir vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybiniais sandoriais; ragina veiksmingai įgyvendinti vartotojų teisių gynimo mechanizmus, įskaitant su kolektyviniu teisių gynimu susijusius mechanizmus, ir visapusiškai užtikrinti vartotojų teises ES, be kita ko, persvarstant Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/2394/oj)., ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo gerinimui; taip pat pabrėžia, kad Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje svarbu persvarstyti, siekiant pagerinti tarpvalstybinį vykdymo užtikrinimą ir spręsti nesąžiningo elgesio problemą, ypač kai ji kyla ne dėl ES prekiautojų; pažymi, kad svarbu stiprinti skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, be kita ko, įgyvendinant suderintus bendrus vykdymo užtikrinimo projektus ir supaprastinant keitimąsi informacija;

°

° °

41.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.