1.primena, kad ES tinkamumas ir gebėjimas spręsti XXI amžiaus problemas savo piliečių vardu labai priklauso nuo gebėjimo palaikyti ir skatinti sveikas demokratines diskusijas, kartu užtikrinant ES rinkimų ir demokratinių procesų atsparumą bei sąžiningumą; pabrėžia, kad šie dalykai negali būti laikomi savaime suprantamais ir kad juos būtina stiprinti bei saugoti taikant nuoseklią politikos sistemą; yra įsitikinęs, kad šis darbas toli gražu nebaigtas ir kad reikia dėti daugiau politinių pastangų, taip siekiant paskatinti dalyvauti rinkimuose ir padaryti Sąjungą mažiau biurokratišką, demokratiškesnę ir veiksmingesnę priimant sprendimus;

2.palankiai vertina palyginti aukštą aktyvumą 10-uosiuose Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose, palyginti su 2019 m. rinkimais, dalyvavo šiek tiek daugiau rinkėjų (iš viso – 50,74 proc.); yra įsitikinęs, kad šie skaičiai atspindi aktyvesnį visuomenės dalyvavimą Europos projekte ir didėjančią Parlamento svarbą bei jo poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui; vis dėlto yra susirūpinęs dėl labai skirtingų valstybių narių dalyvavimo rodiklių ir tebėra pasiryžęs stiprinti politines pastangas, kad būtų panaikintas atotrūkis ir padidintas visų grupių aktyvumas visoje ES;

3.palankiai vertina ES institucijų ir Europos transliuotojų sąjungos pastangas didinti kandidatų Europos Parlamento rinkimuose matomumą visame žemyne, be kita ko, rengiant didelio atgarsio sulaukusias visos Europos diskusijas, suburiant pagrindinius kandidatus iš įvairių politinių šeimų, taip pat diskusijas „dėl balsavimo skatinimo“, didinant Europos jaunimo informuotumą; palankiai vertina teigiamą savo institucinės komunikacijos strategijos, kuria buvo siekiama skleisti informaciją apie rinkimus pabrėžiant jų svarbą šūkiu „Balsuok, arba už tave nuspręs kiti!“, poveikį; mano, kad institucijų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su valstybių narių rinkimų institucijomis siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą pagerėjo, ir įsipareigoja stiprinti atitinkamas koordinavimo pastangas; ragina toliau daug investuoti, kad būtų išplėsta šių kampanijų ir 2029 m. rinkimų transliacijų aprėptis; pabrėžia svarbų ir teigiamą Europos Parlamento ryšių biurų vaidmenį Europos Parlamento rinkimuose;

4.pabrėžia, kad kuriant Europos demus (gr. žmonių bendruomenes) ir bendrą demokratinę erdvę visų pirma reikia kultūros pokyčių, grindžiamų ilgalaike strategija ir tinkamais ištekliais Europos informuotumui ir pilietiškumui stiprinti, glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir visuomenės suinteresuotaisiais subjektais; apgailestauja, kad valstybėse narėse vykdomos Europos Parlamento rinkimų kampanijos pernelyg dažnai vertinamos vien tik nacionalinės politikos požiūriu, nors šiose kampanijose ir aptariami bendri Europos klausimai; ragina nacionalines politines partijas ir kandidatus Europos Parlamento rinkimuose, taip pat nacionalines žiniasklaidos priemones tinkamai ir teisingai informuoti piliečius apie valdymą ES lygmeniu, be kita ko, apie Europos politines partijas ir Parlamento frakcijas, su kuriomis nacionalinės partijos yra susijusios; ragina nacionalines partijas šiuo klausimu aktyviau bendradarbiauti su kolegomis iš Europos ir pagerinti Europos matomumą; įsipareigoja sukurti tam palankią reglamentavimo aplinką;

5.pabrėžia, kad reikia labiau stengtis siekiant padidinti nepakankamai atstovaujamų grupių dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose; yra susirūpinęs dėl to, kad sumažėjo jaunimo aktyvumas, ir įsipareigoja dėti daugiau politinių pastangų, kad rinkimų kampanijų metu ši svarbi demografinė grupė būtų geriau pasiekiama; pažymi, kad jaunimo dalyvavimas kuriant ES ateitį yra labai svarbus; ragina valstybes nares priimti specialias politikos programas, kuriose būtų reglamentuojamos tiek balsavimo, tiek kandidatavimo galimybės, be kita ko, vykdant specialias informavimo kampanijas ir taikant alternatyvius balsavimo metodus, pvz., balsavimą paštu ir balsavimą pagal įgaliojimą; pripažįsta, jog, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas pilietis turėtų lygias galimybes dalyvauti demokratiniame procese, reikia toliau daryti pažangą užtikrinant įtraukesnį rinkimų procesą; pažymi, kad tik keli Europos Parlamento nariai priklauso tautinėms ir etninėms mažumoms, kurios valstybėse narėse oficialiai pripažįstamos mažumomis pagal jų konstitucines ar teisines sistemas ir atitinkamas Europos Tarybos priemones; pabrėžia, kad kova su rasizmu, diskriminacija ir atskirtimi yra pareiga, kylanti iš ES pagrindinių vertybių ir ES pagrindinių teisių chartijos; ragina valstybes nares ir nacionalines politines partijas, siekiant skatinti tikrą tokių mažumų, įskaitant romų bendruomenes, įtrauktį ir atstovavimą joms Europos Parlamento rinkimuose, savo iniciatyva imtis proporcingų priemonių, sykiu visapusiškai paisant nacionalinės konstitucinės tvarkos;

6.pabrėžia, kad rinkimai į Parlamentą Vengrijoje galbūt buvo nesąžiningi; todėl pabrėžia, jog ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) rinkimų stebėjimo misijos galutinėje ataskaitoje ODIHR rinkimų stebėjimo misijos galutinė ataskaita. Vengrija, 2022 m. dėl 2022 m. balandžio 3 d. Vengrijoje vykusių parlamento rinkimų ir referendumo nustatyta, kad „nebuvo sudarytos visiems vienodos sąlygos“; pabrėžia, jog Vengrijos vyriausybei tenka atsakomybė už tai, kad būtų vėl laikomasi ES teisės ir ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, ir reiškia didelį apgailestavimą dėl to, jog tai, kad ES nesiėmė ryžtingų veiksmų, prisidėjo prie demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties Vengrijoje pašlijimo, o šalis, vertinant pagal atitinkamus rodiklius, tapo hibridiniu rinkiminės autokratijos režimu; reiškia susirūpinimą dėl kelių Vengrijos centrinės tyrimų prokuratūros prašymų panaikinti EP narių imunitetą;

7.pakartoja savo ilgalaikę nuomonę, jog būtina toliau reformuoti ir koreguoti ES rinkimų sistemą, kad Europos Parlamento rinkimai būtų demokratiškesni, atsparesni, įtraukesni ir tikrai europiniai; atkreipia dėmesį į keletą šiuo klausimu dar nepriimtų politikos iniciatyvų ir pakartoja savo raginimą ES Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai konstruktyviai bendradarbiauti su Parlamentu siekiant rasti politinius sprendimus, kurie atitiktų ES piliečių interesus;

8.yra įsitikinęs, kad Europos Parlamento rinkimų reguliavimo sistemą reikia patikrinti ir atnaujinti, taip siekiant padidinti piliečių dalyvavimo rinkimuose rodiklį ir sumažinti reglamentavimo fragmentaciją tarp 27 valstybių narių, be kita ko, nustatant vieną bendrą balsavimo dieną ir vienodą amžiaus, kurio sulaukus galima balsuoti, cenzą; primena, jog tikimasi, kad Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2018/994, kaip ir keletas kitų pasiūlymų, pateiktų pagal dar nepriimtą 2022 m. gegužės 3 d. pasiūlymą dėl naujo rinkimų įstatymo, duos atitinkamų svarių teigiamų rezultatų; dar kartą ragina Tarybą konstruktyviai bendradarbiauti su Parlamentu, kad būtų galima greitai patvirtinti šį dokumentą; primena, kad 26 iš 27 valstybių narių jau ratifikavo 2018 m. peržiūrėtą dokumentą, ir įsipareigoja kritiškai įvertinti, kodėl jo įgyvendinimas vėluoja įvairiose valstybėse narėse;

9.apgailestauja dėl to, kad Taryba laiku iki 2024 m. rinkimų nepriėmė naujų siūlomų taisyklių dėl judžių piliečių teisės balsuoti ir kandidatuoti Parlamento rinkimuose; atkreipia dėmesį į tai, kad judiems piliečiams visapusiškai naudotis Sutartimis suteiktomis rinkimų teisėmis Parlamento rinkimuose vis dar trukdo nepagrįstos kliūtys demokratiniam dalyvavimui, įskaitant nepakankamą informuotumą apie taikomas sąlygas ir taisykles; pripažįsta, kad svarstomu Tarybos direktyvos projektu būtų pašalintos kai kurios iš šių kliūčių; vis dėlto, apgailestauja, kad Taryba, oficialiai laikydamasi SESV 22 straipsnio 2 dalies, niekaip neatsižvelgė į Parlamento nuomonės esmę; visų pirma, dar kartą siūlo sudaryti sąlygas registruotis rinkėjų sąraše, kai tik rinkėjai užregistruoja savo gyvenamąją vietą, ir sugriežtinti vietos valdžios institucijoms taikomus kalbos ir informacijos reikalavimus, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas rinkėjų grupėms, kurioms nepakankamai atstovaujama, pasinaudoti rinkimų teise ir tobulinti valstybių narių vykdomas informuotumo didinimo kampanijas, aktyviai įtraukiant pilietinę visuomenę; ragina valstybes nares užtikrinti, kad užsienyje gyvenantys jų piliečiai galėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, be kita ko, stiprinant konsulines paslaugas ir sudarant sąlygas balsuoti paštu; pabrėžia, jog visos valstybėms narėms svarbu užtikrinti, kad pagyvenę žmonės ir asmenys su negalia galėtų netrukdomai patekti į rinkimų apylinkes;

10.tvirtai remia politinių partijų pastangas toliau plėtoti pagrindinės Europos politinės frakcijos kandidato (vok. Spitzenkandidat) koncepcijos įgyvendinimą siekiant susieti rinkimus, Parlamento sudėtį ir Europos Komisijos pirmininko skyrimą, kad ES vykdomosios valdžios skyrimas piliečiams būtų skaidresnis; pabrėžia, kad šiuo procesu piliečiams suteikta galimybė daryti faktinę įtaką skiriant Komisijos pirmininką, – taip žengtas svarbus žingsnis į priekį ir piliečiams suteiktas tiesioginis vaidmuo; giria Europos politines partijas už tai, kad jos dar gerokai iki rinkimų iškėlė savo kandidatus; pažymi, kad šį kartą šis procesas buvo palyginti sėkmingas, nes Komisijos pirmininkė, nors ir nėra renkama tiesioginio balsavimo metu, buvo pagrindinė daugiausia balsų gavusios frakcijos kandidatė; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pirmininko rinkimai per Europos Parlamento rinkimus padidina jų atskaitomybę ir demokratinį legitimumą; vis dėlto, tebėra įsitikinęs, kad dar trūksta keleto pagrindinių sėkmės veiksnių, pvz., nuolatinio Europos demokratinės erdvės plėtojimo ir stiprinimo, o tai trukdo visapusiškai išnaudoti šio neoficialaus ir nereguliuojamo politinio proceso potencialą;

11.atkreipia dėmesį į svarbų Europos politinių partijų ir fondų vaidmenį prisidedant prie diskusijų Europos viešosios politikos klausimais ir formuojant europinį politinį sąmoningumą; mano, kad šios partijos gali būti labai reikalinga atsvara dezinformacijos ir klaidingos informacijos plitimui rengiantis rinkimams; džiaugiasi, kad pasiektas susitarimas dėl naujos redakcijos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo, šiuo dokumentu pašalintos spragos, kurių buvo likę, jis suteiks teisinio aiškumo padės išlaisvinti Europos politines partijas nuo suvaržymų ir suteiks joms galių prisiimti Sutartimis joms suteiktą vaidmenį, be kita ko, didinant jų matomumą valstybėse narėse rinkimų kampanijos metu ir skelbti informaciją apie pagrindinius kandidatus;

12.ragina valstybes nares uždrausti teikti užsienio dovanas, įskaitant nepiniginius ir piniginius mokėjimus ar kitą naudą, ir apriboti galimybes politinėms partijoms ir kandidatams priimti dovanas; mano, kad politiniams veikėjams, kuriems užsienio subjektas pasiūlė ir (arba) kurie priėmė finansinį arba nepiniginį įnašą, turi būti nustatyta pareiga apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms, o, siekiant sudaryti sąlygas atlikti ES masto stebėseną, ši informacija savo ruožtu turi būti paskelbta ES lygmeniu;

13.pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos politinių fondų vaidmenį ir matomumą Europos demokratinėje erdvėje; primena, kad šie fondai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant politines diskusijas, politinius tyrimus ir pilietinį švietimą tarpvalstybiniu mastu ir taip prisideda prie tikros Europos viešosios nuomonės formavimo; ragina suteikti tinkamų priemonių ir išteklių, kad jais būtų galima remti Europos politines partijas, siekiančias įtraukti piliečius, propaguoti Europos vertybes ir svariai dalyvauti būsimose rinkimų kampanijose; primena, kad būsimoje Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (nauja redakcija dar rengiama) taikymo ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos politinių fondų finansavimą reglamentuojančioms taisyklėms ir prireikus turėtų būti pasiūlyti šio reglamento pakeitimai;

14.pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti institucinę veiklą, kuria būti stiprinama Europos rinkėjų įtaka ES valdymui; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į dar nebaigtą Sutarties keitimo procedūrą, kuri buvo pradėta po Konferencijos dėl Europos ateities; atkreipia dėmesį į savo pasiūlymą pakeisti Tarybos ir Parlamento vaidmenis skiriant ir tvirtinant Komisijos pirmininką, kad būtų tiksliau atspindėti Europos Parlamento rinkimų rezultatai; taip pat atkreipia dėmesį į savo pasiūlymą suteikti Parlamentui teisėkūros iniciatyvos teisę, kurios įgyvendinimas piliečių balsus už Parlamento atstovus tiesiogiai susietų su politikos rezultatais ES lygmeniu; taip pat atkreipia dėmesį į savo pasiūlymą modernizuoti Parlamento tyrimo teisę, kad būtų sustiprinta demokratinė ES vykdomosios valdžios kontrolė; ragina Europos Vadovų Tarybą laikytis Sutarčių ir nepagrįstai nedelsiant surengti balsavimą dėl konvento sušaukimo šiems pasiūlymams aptarti;

15.pabrėžia, kad svarbu stiprinti saitus tarp vietos, regioninių, nacionalinių ir Europos klausimų; todėl palankiai vertina aktyvų ir pozityvų vietos ir regionų lygmenų vadovų dalyvavimą sprendžiant su Europa susijusius klausimus ir rengiant atitinkamas diskusijas, ypač priešrinkiminiu laikotarpiu, be kita ko, per Regionų komiteto darbą, jo tinklus ir kampanijas;

16.primena, kad kova su antidemokratine retorika duoda geriausių rezultatų, kai ji vykdoma arčiausiai piliečių, be kita ko, aktyviai dalyvaujant vietos ir regionų lygmenų vadovams; šiuo požiūriu, ypač regionuose, kuriuose vyrauja ekonominis sąstingis ir kuriuose ilgalaikiai skirtumai didina paramą euroskeptiškoms partijoms, pabrėžia teigiamą ES sanglaudos politikos, kuria turi būti teikiama pirmenybė svarbiausiems regionų poreikiams ir užtikrinta, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, vaidmenį;

17.reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio vidaus ir išorės grėsmių, kurios griauna Europos demokratijos struktūrą, skaičiaus; smerkia tai, kad kai kurie kandidatai, įskaitant kai kurių valstybių narių valdančiųjų partijų kandidatus, atvirai agitavo už melagingus ir užsienio remiamus naratyvus apie ES, kartu kurstydami prieš ES nukreiptas nuotaikas;

18.pakartoja, kad jau seniai yra giliai susirūpinęs dėl nuolatinės piktavališko kišimosi į Europos demokratinius procesus, įskaitant dezinformaciją, tendencijos; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad kai kurių valstybių narių vyriausybės aktyviai prisideda prie dezinformacijos sklaidos; ypač smerkia Rusijos ir kitų ne ES šalių valstybinių ir nevalstybinių subjektų finansuojamas internetines dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama skaldyti Europos rinkėjus ir sėti tarp jų nepasitikėjimą; pažymi, kad užsienio šalių kišimasis vyksta prieš rinkimus ir priešrinkiminiu laikotarpiu būna didžiausias; smerkia tai, kad keli Europos Parlamento nariai, siekdami propaguoti Kremliaus remiamus naratyvus apie agresijos karą Ukrainoje, savo valia bendradarbiavo su žiniasklaidos platforma „Voice of Europe“, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl nusikalstamų veikų;

19.dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis kovoti su užsienio kišimusi ir dezinformacija: taikyti daugiasluoksnę, koordinuotą ir tarpsektorinę strategiją, kuriai būtų skiriama pakankamai finansinių išteklių, kad ES ir jos valstybės narėms būtų suteiktos tinkamos prognozavimo ir atsparumo politikos bei atgrasymo priemonės; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares toliau stiprinti Sąjungos strateginį atsaką į dezinformaciją ir užsienio vykdomą manipuliavimą informacija bei kišimąsi, taip pat atkreipia dėmesį į gausias ES politikos pastangas, kurių buvo imtasi ankstesniaisiais metais, įskaitant SPA, sustiprintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą ir iniciatyvas pagal Demokratijos veiksmų planą; susirūpinęs pripažįsta, kad interneto platformos daro neproporcingą įtaką viešajam diskursui; susirūpinęs atkreipia dėmesį į pranešimus apie politiškai motyvuotus tam tikrų platformų sprendimus, kurie gali kelti grėsmę saviraiškos laisvei ir demokratiniam pliuralizmui;

20.pabrėžia, kad harmoninga ir laisva žiniasklaidos aplinka valstybėse narėse, ypač rinkimų ciklų metu, yra svarbi, nes ji yra pagrindinis Europos demokratijos ramstis; pripažįsta, kad, nors ES yra pasaulinė žiniasklaidos laisvės srities lyderė, o 2024 m. buvo priimtas Europos žiniasklaidos laisvės aktas bei įsigaliojo Kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo direktyva 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) (OL L, 2024/1069, 2024 4 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1069/oj)., dėl didėjančio vidaus ir išorės spaudimo ES žiniasklaidos aplinkai reikia toliau stiprinti žiniasklaidos laisvę ES, be kita ko, rengiantis Europos Parlamento rinkimams; primena, kad kai kuriose valstybėse narėse 2024 m. padaugėjo išpuolių prieš žurnalistus;

21.kuo griežčiausiai smerkia visų formų politinį smurtą; reiškia didelį susirūpinimą dėl įvairių incidentų, įvykusių rengiantis 2024 m. rinkimams; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę politinio smurto prevencijai – stiprinti įstatymus, sistemas ir politiką, kuriais politikai, politiniai kandidatai, aktyvistai, žurnalistai ir piliečiai apsaugomi nuo smurto ir priekabiavimo rinkimų laikotarpiu; pabrėžia, kad svarbu laikytis visapusiško požiūrio, kuris apimtų prevenciją, apsaugą ir švietimą, siekiant sumažinti politinio smurto atvejų skaičių, visų pirma skatinant gilinti suvokimą apie politinio smurto keliamus pavojus ir puoselėjant tolerancijos kultūrą bei pagarbą skirtingoms politinėms pažiūroms; pabrėžia, kad rinkimų klastojimas prasideda ne rinkimų dieną, o nuo teisinės valstybės, demokratinių principų, spaudos laisvės, žodžio laisvės paminimo ir užsienio dezinformacijos bei propagandos skleidimo; susirūpinęs pažymi, kad šios sisteminės problemos gali padaryti neigiamą poveikį visose valstybėse narėse rengiamų rinkimų laisvumo ir sąžiningumo mastui;

22.yra labai susirūpinęs dėl antisisteminių ir atvirai prieš ES nukreiptų partijų iškilimo ir sėkmės 2024 m. rinkimuose; atkreipia dėmesį į tai, kad šis pokytis lemia politinio diskurso radikalizaciją ir gilesnį susiskaldymą Parlamente, be to, suteikia platesnę terpę užsienio dezinformacijos ir propagandos sklaidai; smerkia bet kokios formos politinę retoriką, kuria skatinama neapykantą kurstanti kalba, diskriminacija, ksenofobija ar smurtas, ir primygtinai ragina visus politinius veikėjus dalyvauti konstruktyviame, faktais grindžiamame dialoge, kuriame būtų gerbiamos demokratinės vertybės, žmogaus teisės ir teisinė valstybė; įsipareigoja toliau reformuoti ir gerinti Sąjungos veikimą, kad būtų geriau atliepiami piliečių lūkesčiai; ragina visus atitinkamus veikėjus, įgyvendinant savo politiką, rodyti daugiau iniciatyvos teikiant informaciją apie teigiamą ES indėlį į visų Europos piliečių kasdienį gyvenimą ir saugumą;

23.įsipareigoja per savo Specialųjį komitetą Europos demokratijos skydo klausimais, kurio įgaliojimai, gauti per plenarinį posėdį, apima kišimosi į demokratinius procesus ir politiką klausimus, įvertinti šias sistemas ir įgyvendinimo priemones, taip siekiant išsaugoti rinkimų teisingumą ir sąžiningumą, taip pat politiką, kuria prisidedama prie ES demokratinių procesų; pabrėžia, kad tokiu būdu šis komitetas yra pagrindinis įrankis, kuriuo galima naudotis siekiant užkirsti kelią piktavališkam kišimuisi: jis gali rasti galimas landas, spragas ir dubliavimąsi, kuriais būtų galima pasinaudoti; kartu ragina Komisiją visapusiškai ir nepagrįstai nedelsiant užtikrinti šių reguliavimo sistemų įgyvendinimą, ypač platformų, kurios ir toliau atvirai nepaiso ES reguliavimo institucijų, atveju;

24.pripažįsta kibernetinio saugumo ir kibernetinės infrastruktūros svarbą apsaugant Europos Parlamento rinkimų sąžiningumą; įspėja dėl galimos dirbtiniu intelektu grindžiamų įtakos operacijų rizikos;

25.atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinių rinkimų rezultatai taip pat daro netiesioginę įtaką ES institucijų sudėčiai, pvz., nominuojant paskirtuosius Komisijos narius arba Tarybos posėdžiuose dalyvaujant nacionalinei politinei daugumai; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad visuotiniai rinkimai pasižymi demokratinio pobūdžio svarba kiekvienoje valstybėje narėje;

26.daro išvadą, kad Europos demokratija gali klestėti tik tol, kol bus stiprinami ir ginami Europos demokratiniai ir rinkimų procesai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog svarbu skatinti užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, kartu apsaugant jų sąžiningumą nuo vidaus ir išorės grėsmių ES demokratijai; susirūpinęs pažymi, kad vis dar nepavyksta suvaldyti dezinformacijos plitimo ir kai kurių socialinės žiniasklaidos platformų įtakos; pabrėžia, jog itin svarbu užtikrinti visos šiuo metu galiojančios teisinės sistemos vykdymą, kad būtų apsaugotas viso rinkimų proceso sąžiningumas;

27.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.