A.kadangi 2024 m. rugpjūčio 29 d. Budapešto II ir III rajonų apylinkės teismas pateikė prašymą atšaukti Vengrijoje išrinktos Europos Parlamento narės Kláros Dobrev imunitetą ryšium su privataus kaltinimo tvarka jai iškelta baudžiamąja byla dėl šmeižimo;

B.kadangi privataus kaltinimo tvarka pateiktame skunde nurodyta, kad 2024 m. vasario 22 d. Klára Dobrev socialinėse medijose paskelbė nuotrauką, kurioje pavaizduotas Vengrijos ministras pirmininkas bei privati kaltintoja, kartu su prierašu, kuriame teigiama, kad pastaroji „taip pat yra kaltoji pedofilijos skandale“, kuris tuo metu buvo kilęs Vengrijoje;

C.kadangi paskelbdama nuotrauką Klára Dobrev galimai padarė nusikalstamą veiką – šmeižimą didelei auditorijai, kaip numatyta 2012 m. įstatymo Nr. C dėl Vengrijos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje ir 226 straipsnio 2 dalies b punkte; kadangi pagal Vengrijos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį už tą nusikalstamą veiką gali būti baudžiama tik tuo atveju, jei yra pateiktas skundas privataus kaltinimo tvarka;

D.kadangi 2019 m. Europos rinkimuose Klára Dobrev buvo išrinkta į Europos Parlamentą ir nusikalstamos veikos, kuria ji įtariama, padarymo momentu buvo Europos Parlamento narė;

E.kadangi Protokole Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų numatyto Parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo patraukimo atsakomybėn už veiksmus, kurie yra padaryti vykdant Parlamento nario įgaliojimus ir kurių negalima atskirti nuo tų įgaliojimų;

F.kadangi, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalimi, Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, turi siekti išlikti principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir turi užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą einant savo pareigas;

G.kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

H.kadangi galima nusikalstama veika ir dėl jos pateiktas prašymas atšaukti Kláros Dobrev imunitetą nėra susiję su jai einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

I.kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės narės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje narėje yra suteikiami parlamento nariams;

J.kadangi Vengrijos Pagrindinio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos nariai naudojasi imunitetu; kadangi pagal 2012 m. įstatymo Nr. XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 1 dalį baudžiamasis procesas arba, jei atitinkamoje byloje savanoriškai neatsisakoma imuniteto, nusižengimo bylų procesas negali būti pradėtas ar vykdomas, o baudžiamojo proceso procesinės prievartos priemonės Nacionalinės Asamblėjos nariui negali būti taikomos be išankstinio Nacionalinės Asamblėjos sutikimo;

K.kadangi iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Parlamentas turi labai plačią „diskreciją priimti teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl prašymo atšaukti [...] imunitetą, dėl tokio sprendimo politinio pobūdžio“ 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23, 59 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.;

L.kadangi Klára Dobrev laikoma ryžtinga Vengrijos vyriausybės oponente ir kritike; kadangi privati kaltintoja taip pat yra buvusio Vengrijos prezidento, kuris yra valdančiosios politinės partijos narys, sesuo; kadangi dėl to galima daryti prielaidą, kad privati kaltintoja yra susijusi su artimiausiu valdančiųjų Vengrijos politinių institucijų narių ratu;

M.kadangi panašu, kad pagal Vengrijos teisę procesas dėl šmeižimo gali būti vykdomas remiantis tiek baudžiamąja, tiek civiline teise, kas sukelia labai skirtingas atitinkamas galimas teisines pasekmes, įskaitant laisvės atėmimą; kadangi šiuo atveju sprendimas inicijuoti baudžiamąjį procesą kelia abejonių dėl tikslo atlyginti faktiškai padarytą reputacinę žalą ir todėl gali būti, kad skundo tikslas viršija tą teisėtą tikslą ir juo siekiama pakenkti Kláros Dobrev, kaip Europos Parlamento narės, reputacijai;

N.kadangi faktinių aplinkybių, dėl kurių pateiktas prašymas atšaukti Kláros Dobrev imunitetą, atsiradimo momentu ji buvo Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, kuris reguliariai nagrinėja baudžiamosios teisės klausimus, įskaitant vaikų apsaugą ir tokius susijusius nusikaltimus kaip pedofilija, narė ir kadangi Klára Dobrev, eidama Europos Parlamento narės pareigas, laikėsi savo šalies politinėms institucijoms oponuojančios politinės pozicijos ir reguliariai pasisakė prieš jas;

O.kadangi dėl to šiuo atveju galima daryti prielaidą, jog esama fumus persecutionis, t. y. konkrečių įrodymų 2020 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Troszczynski / Parlamentas, C-12/19 P, ECLI:EU:C:2020:725, 26 punktas., iš kurių matyti, kad šis procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti Kláros Dobrev politinei veiklai, prašant atšaukti imunitetą;

P.kadangi, pirma, Parlamentas negali būti prilyginamas teismui ir, antra, vykstant imuniteto atšaukimo procedūrai Parlamento narys negali būti laikomas kaltinamuoju 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas Briois / Parlamentas, T-214/18, ECLI:EU:T:2019:266.;