(4)iš atsiliepimų ir patirties, įgytos pagal dabartinę BŽŪP Sąjungos teisinę sistemą dvejus metus įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, matyti, kad tuos teisės aktus būtina šiek tiek papildomai pakoreguoti, siekiant pašalinti nustatytus trukdžius ir sudėtingus aspektus. Tarp jų – faktas, kad BŽŪP Sąjungos teisinėje sistemoje dar nepakankamai atsižvelgiama į tam tikrų ūkininkų grupių, pavyzdžiui, ekologiškai ūkininkaujančių, jaunųjų, smulkiųjų ūkininkų ir gyvulių augintojų, specifines aplinkybes, praktiką ir poreikius, todėl valstybės narės negali pritaikyti įvairių priemonių prie specifinių šių ūkininkų aplinkybių, poreikių ir praktikos. Be to, tam tikros BŽŪP supaprastinimo galimybės, pavyzdžiui, fiksuotųjų sumų naudojimas arba supaprastintas išlaidų apmokėjimas, yra nepakankamai išnaudojamos dėl jų įgyvendinimo ir valdymo sudėtingumo. Dėl to ūkininkams gali atsirasti besidubliuojančių ar dviprasmiškų reikalavimų, jiems gali būti sunkiau gauti paramą, o tokiems ūkininkams, kaip jauniesiems ir naujiems ūkininkams, gali būti apsunkintos verslo plėtros galimybės. Be to, esama tam tikro taisyklių nelankstumo, darančio poveikį tam, kaip valstybės narės tvarko ir keičia savo BŽŪP strateginius planus ir vykdo ataskaitų teikimo įsipareigojimus. Galiausiai vis dar reikia mažinti tiek ūkininkams, tiek administraciniams organams tenkančią apsilankymų ūkiuose ir kontrolės naštą, visų pirma nustatant veiksmingesnes Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) kokybės vertinimo ir paramos sąlygų kontrolės metodikas. Šių trukdžių ir nelankstumo pašalinimas turėtų padėti valstybėms narėms pasinaudoti BŽŪP strateginiais planais, kad ūkininkai ir kiti BŽŪP paramos gavėjai turėtų kuo daugiau galimybių, sumažėtų administracinė našta ir sudėtingumas, taip pat būtų geriau naudojami riboti ištekliai;

(6)siekiant kuo labiau sumažinti riziką, kad naujos krizinių situacijų išmokos, pagal Reglamento (ES) 2021/2115 41a ir 78a straipsnius ūkininkams skiriamos dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ir katastrofinių įvykių, padarys neigiamą poveikį bendrajai rinkai ir tarptautinei prekybai, valstybės narės intervencines priemones, pagal kurias bus teikiama ši Sąjungos parama, turėtų parengti taip, kad jos atitiktų PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo („Žalioji dėžė“) kriterijus;

(8)atsižvelgiant į išskirtinį išmokos, kurią ūkininkas gautų krizinėje situacijoje, patyręs didelių gamybos nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar kitų katastrofinių įvykių, pobūdį ir siekiant užtikrinti suderinamumą su Reglamento (ES) 2021/2115 78a straipsnyje nurodytomis išmokomis, to reglamento 12 straipsnyje nurodyta paramos sąlygų sistema neturėtų būti taikoma to reglamento 41a straipsnyje nurodytoms papildomoms išmokoms, kurios pagal tiesioginių išmokų priemones ūkininkams skiriamos dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių;

(9)paramos sąlygų sistema, kurią sudaro teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai (VR) ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, siekiama prisidėti prie tvaraus žemės ūkio plėtros, didinant paramos gavėjų informuotumą apie būtinybę laikytis šių pagrindinių standartų ir reikalavimų. Ja taip pat siekiama didinti BŽŪP suderinamumą su aplinkos, visuomenės sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės tikslais, kurių siekiama Sąjungos teisės aktais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad smulkiųjų ūkininkų, kurie gauna išmokas pagal Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnyje nurodytas intervencines priemones, valdomos žemės ūkio paskirties žemės dydis yra ribotas, taikant paramos sąlygų sistemą tokiems smulkiesiems ūkininkams, kurie valdo didžiąją dalį Sąjungos ūkių, gaunama nepakankama nauda, palyginti su didelėmis išlaidomis, be to, šiems ūkininkams ir nacionalinėms administracijoms tenka didelė administracinė našta. Siekiant sumažinti tokias išlaidas ir palengvinti susijusią administracinę naštą, tikslinga paramos sąlygų sistemos netaikyti smulkiesiems ūkininkams;

(11)Reglamento (ES) 2021/2115 III priede nurodytu 1 GAAB standartu siekiama išlaikyti daugiamečius žolynus, kad būtų išsaugotos anglies sankaupos. Reglamento (ES) 2018/848 II priedo 1.7.3 ir 1.9.1.1 punktuose pabrėžiama, kad svarbu kuo labiau išnaudoti ganymą ir ganyklas, nes tai apsaugo nuo daugiamečių žolynų pertvarkymo į kitos paskirties žemę ir, atsižvelgiant į pagrindinį GAAB 1 standarto tikslą, daugiamečiuose žolynuose išsaugomos anglies sankaupos. Reglamento (ES) 2021/2115 III priede išvardytais 3, 5 ir 6 GAAB standartais siekiama atitinkamai išsaugoti dirvožemio organines medžiagas, apriboti eroziją ir apsaugoti dirvožemį pažeidžiamais laikotarpiais. Šių tikslų jau siekiama pasitelkiant ekologinėje augalininkystėje taikomą žemės dirbimo ir auginimo praktiką, visų pirma nurodytą Reglamento (ES) 2018/848 II priedo 1.9 punkte. Reglamento (ES) 2021/2115 III priede nurodytu 4 GAAB standartu siekiama apsaugoti vandenį nuo taršos. Taip pat Reglamento (ES) 2018/848 II priedo 1.5, 1.7, 1.9 ir 1.10 punktais siekiama sumažinti vandens taršos riziką ribojant veterinarinių vaistų naudojimą, ribojant trąšų ir pesticidų naudojimą bei gyvūnų laikymo tankį. Patirtis rodo, kad ekologinis ūkininkavimas turi teigiamą poveikį maisto medžiagų išplovimui ir nuotėkiui, todėl mažiau tikėtina, kad ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas pakenks vandens kokybei, taigi taip bus pasiektas pagrindinis 4 GAAB standarto tikslas. Todėl, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2018/848 nustatytus principus ir taisykles bei esamą ekologinio ūkininkavimo sistemų praktiką, turėtų būti laikoma, kad ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai, kurių visa valda sertifikuota pagal Reglamentą (ES) 2018/848, laikosi 1, 3, 4, 5 ir 6 GAAB standartų (taip jau yra 7 GAAB standarto atveju);

(13)atsižvelgiant į išskirtinį išmokos, kurią ūkininkas gali gauti krizinėje situacijoje, patyręs didelių gamybos nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar kitų katastrofinių įvykių, pobūdį ir siekiant užtikrinti suderinamumą su Reglamento (ES) 2021/2115 78a straipsnyje nurodytomis išmokomis, to reglamento 14 straipsnyje nurodyta paramos sąlygų sistema neturėtų būti taikoma to reglamento 41a straipsnyje nurodytoms papildomoms išmokoms, kurios pagal tiesioginių išmokų priemones ūkininkams skiriamos dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių;

(14)gaivalinės nelaimės, pavojingi meteorologiniai reiškiniai ir katastrofiniai įvykiai dažnėja, intensyvėja ir trunka vis ilgiau bei daro didelį poveikį Sąjungos žemės ūkio sektoriui. Reglamente (ES) 2021/2115 jau numatytos priemonės, kuriomis ūkininkai gali didinti atsparumą ir reaguoti į krizes. Tačiau dėl įvykių masto ir jų staigaus bei išskirtinio pobūdžio reikia išplėsti valstybėms narėms prieinamas priemones. Todėl tikslinga numatyti papildomas krizinių situacijų išmokas ūkininkams ir įtraukti jas kaip naujos rūšies intervencinę priemonę tiesioginių išmokų forma į to reglamento 16 straipsnį;

(15)pagal Reglamento (ES) 2021/2115 19 straipsnį, valstybės narės gali nuspręsti rezervuoti iki 3 % ūkininkui mokėtinų tiesioginių išmokų, siekiant paremti ūkininko įnašą į rizikos valdymo priemonę. Valstybė narė, nusprendusi pasinaudoti šia galimybe, ją turėjo taikyti visiems tiesioginių išmokų gavėjams konkrečiais metais. Patirtis rodo, kad šia galimybe naudojasi tik labai nedaug valstybių narių. Iš diskusijų su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad įgyvendinti šią nuostatą kliudo rizikos valdymo priemonių, kurias būtų sukūrusios valstybės narės arba kurios būtų prieinamos per privatų draudimą ir kuriomis galėtų naudotis visi tiesiogines išmokas gaunantys ūkininkai, nebuvimas. Siekiant padidinti to reglamento 19 straipsnyje numatytos galimybės taikymą ir naudojimą, būtina užtikrinti lankstesnes jos naudojimo sąlygas ir pritaikyti ją prie valstybėse narėse esamų valdymo priemonių. Atlikus šį pakeitimą, valstybės narės turėtų turėti galimybę rezervuoti iki 3 % ūkininkams mokėtinų tiesioginių išmokų, tačiau tik tiems, kuriems tam tikrais metais taikomos rizikos valdymo schemos. Valstybės narės, kuriose rizikos valdymo schemos taikomos visiems tiesioginių išmokų gavėjams, turėtų ir toliau turėti galimybę rezervuoti iki 3 % visų tokių gavėjų tiesioginių išmokų;

(21)pirmaisiais BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo metais gaivalinės nelaimės, pavojingi meteorologiniai reiškiniai ar kiti katastrofiniai įvykiai turėjo įtakos daugelio ūkininkų gamybai visoje Sąjungoje. Ši tendencija turėtų išlikti ir ateityje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę siūlyti krizinių situacijų išmokas didesnės tiesioginės pajamų paramos forma, kad labiausiai nukentėję ūkininkai galėtų gauti skubią kompensaciją. Kad ūkininkai būtų skatinami drausti savo gamybą, valstybės narės turėtų nustatyti didesnę kompensacijos normą tiems ūkininkams, kurie yra apsidraudę pagal draudimo sistemą ar kitą rizikos valdymo priemonę. Siekiant padidinti lėšas, kurios bus sutelktos ūkininkams remti, valstybėms narėms turėtų būti leista bendrai finansuoti tas krizinių situacijų išmokas, skiriant iki 200 % dydžio papildomą nacionalinį finansavimą. Tačiau valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl visos ūkininko gaunamos kompensacijos, sukauptos kartu su kitų formų Sąjungos ar nacionalinėmis lėšomis finansuojama parama (įskaitant papildomą nacionalinį finansavimą), privačiu draudimu ar kitomis rizikos valdymo sistemomis, neatsirastų kompensacijos permoka ar dvigubas finansavimas;

(33)siekdamos veiksmingai remti ūkininkus, kurių gamyba nukentėjo dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar kitų katastrofinių įvykių, valstybės narės turėtų turėti galimybę planuoti krizinių situacijų išmokas ne tik tiesioginės pajamų paramos intervencinių priemonių, bet ir kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių forma. Tokių rūšių parama turėtų suteikti valstybėms narėms pakankamai lankstumo planuojant intervencines priemones. Tačiau valstybės narės turėtų užtikrinti šių intervencinių priemonių nuoseklumą. Todėl nuostatos dėl paramos skyrimo ir skatinamojo poveikio turėtų būti vienodos. Siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansų valdymą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl visos ūkininko gaunamos kompensacijos, sukauptos kartu su kitų formų Sąjungos ar nacionalinėmis lėšomis finansuojama parama (įskaitant papildomą nacionalinį finansavimą), privačiu draudimu ar kitomis rizikos valdymo sistemomis, neatsirastų kompensacijos permoka ar dvigubas finansavimas;

(40)Reglamento (ES) 2021/2115 86 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos taisyklės dėl išlaidų, patirtų dėl BŽŪP strateginių planų dalinių pakeitimų, tinkamumo finansuoti atitinkamai EŽŪGF ir EŽŪFKP įnašo lėšomis. Siekiant supaprastinti išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles, pagerinti EŽŪGF ir EŽŪFKP sinergiją ir suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo nustatant su EŽŪGF susijusių BŽŪP strateginių planų dalinių pakeitimų įsigaliojimo datas, tikslinga leisti, kad išlaidos, atsiradusios dėl BŽŪP strateginio plano patvirtinto dalinio pakeitimo, būtų laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪGF įnašo lėšomis nuo atitinkamos valstybės narės pagal to reglamento 119 straipsnio 8 dalį nustatytos dalinio pakeitimo įsigaliojimo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo prašymo dėl dalinio pakeitimo pateikimo Komisijai dienos. Atliekant kitus BŽŪP strateginių planų dalinius pakeitimus, susijusius su EŽŪGF, išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪGF įnašo lėšomis nuo pranešimo Komisijai apie dalinį pakeitimą dienos, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/2115 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 119 straipsnio 9 dalyje. Siekiant užtikrinti taisyklių, susijusių su išlaidų tinkamumu finansuoti EŽŪGF ir EŽŪFKP įnašo lėšomis, kai dėl gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių ar pavojingų meteorologinių reiškinių taikomos neatidėliotinos priemonės, nuoseklumą, BŽŪP strateginiuose planuose turėtų būti galima nustatyti, kad EŽŪGF finansuojamų išlaidų, susijusių su BŽŪP strateginių planų daliniais pakeitimais, atliekamais dėl to reglamento 41a straipsnyje nurodytų pagal tiesioginių išmokų priemones ūkininkams skiriamų krizinių situacijų papildomų išmokų, tinkamumas finansuoti gali būti pradėtas skaičiuoti nuo įvykio pradžios dienos;

(41)siekiant užtikrinti tinkamą naujų intervencinių priemonių, susijusių su Reglamento (ES) 2021/2115 41a ir 78a straipsniuose nurodytomis krizinių situacijų išmokomis ūkininkams dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių, finansavimą, valstybės narės turėtų turėti galimybę šioms intervencinėms priemonėms rezervuoti tam tikrą tiesioginių išmokų ir EŽŪFKP lėšų dalį. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad liktų pakankamai lėšų kitiems BŽŪP prioritetams įgyvendinti, ši dalis neturėtų viršyti didžiausios metinės kiekvienai valstybei narei nustatytos sumos, sudarančios 3 % visų tiesioginių išmokų ir EŽŪFKP lėšų per metus. Siekiant paskatinti valstybes nares teikti pirmenybę to reglamento 41a straipsnyje nustatytai ir tiesioginių išmokų lėšomis finansuojamai priemonei, didžiausia metinė suma, kurią valstybė narė gali rezervuoti šios rūšies intervencinei priemonei, turėtų sudaryti 4 % visų tiesioginių išmokų ir EŽŪFKP lėšų per metus, jei valstybė narė nusprendžia neteikti paramos krizinių situacijų išmokoms pagal to reglamento 78a straipsnį;

(42)atsižvelgiant į ypatingą naujų rūšių intervencinių priemonių, susijusių su krizinių situacijų išmokomis, skiriamomis ūkininkams pagal Reglamento (ES) 2021/2115 41a straipsnyje nurodytas tiesioginių išmokų priemones ir pagal to reglamento 78a straipsnyje nurodytas kaimo plėtros priemones, pobūdį, joms neturėtų būti taikomas reikalavimas prisidėti prie to reglamento I priede išvardytų rezultato rodiklių;

(43)papildomas nacionalinis finansavimas pagal Reglamento (ES) 2021/2115 41a straipsnį ūkininkams skiriamoms papildomoms krizinių situacijų išmokoms turėtų būti įtrauktas į valstybės narės BŽŪP strateginio plano V priedą;

(44)Reglamento (ES) 2021/2115 119 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Komisija tvirtina valstybių narių pateiktus prašymus iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus. Pagal to reglamento 119 straipsnio 9 dalį, valstybėms narėms suteikiama galimybė daryti ir taikyti su to reglamento III antraštinės dalies IV skyriuje nurodytomis intervencinėmis priemonėmis susijusius BŽŪP strateginių planų dalinius pakeitimus, kuriuos Komisija patvirtina kartu su kitu prašymu dėl dalinio pakeitimo. Patirtis parodė, kad BŽŪP strateginių planų daliniuose pakeitimuose dažnai yra daug techninių elementų, dėl kurių jie tampa sudėtingi, sukelia sunkumų valstybėms narėms ir dėl kurių vėluoja tvirtinimo procedūros, nors planų strateginė kryptis išlieka nepakitusi. Tai trukdo laiku ir veiksmingai pritaikyti BŽŪP strateginius planus prie besikeičiančios ekonominės realybės ir valstybių narių ūkininkų bei kitų paramos gavėjų poreikių, taip pat daro neigiamą poveikį tų planų įgyvendinimui. Siekiant supaprastinti ir padidinti dalinių pakeitimų procedūrų veiksmingumą, ypač kiek tai susiję su BŽŪP strateginių planų elementais, kurie nėra strateginio pobūdžio, Komisija turėtų tvirtinti tik strateginius BŽŪP strateginių planų dalinius pakeitimus. Šiuo tikslu strateginiai daliniai pakeitimai Reglamente (ES) 2021/2115 turėtų būti apibrėžti kaip svarbių BŽŪP strateginių planų elementų daliniai pakeitimai, kurie daro didelį poveikį tų planų strategijai ir intervencijos logikai, įskaitant finansinių asignavimų perkėlimą iš EŽŪFKP į EŽŪGF, didžiausius ir mažiausius finansinius asignavimus ir tikslų bei finansinių planų pakeitimus. Valstybės narės turėtų galėti atlikti ir taikyti visus kitus savo BŽŪP strateginių planų dalinius pakeitimus, apie kuriuos pranešė Komisijai, ir šiems kitiems pakeitimams neturėtų būti reikalingas Komisijos patvirtinimas;

(53)papildomam nacionaliniam finansavimui, kurio lėšomis finansuojamos pagal Reglamento (ES) 2021/2115 41a straipsnį ūkininkams skiriamos papildomos krizinių situacijų išmokos, turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir papildomam nacionaliniam finansavimui pagal kaimo plėtros priemones;

(55)Reglamento (ES) 2021/2115 I priede pagal to reglamento 7 straipsnį nustatyti poveikio, rezultato ir produkto rodikliai. To reglamento I priedo lentelė „Metinis veiklos rezultatų patvirtinimas. PRODUKTAS“ turėtų būti pakeista, kad į ją būtų įtraukti produkto rodikliai, susiję su naujomis intervencinių priemonių rūšimis ir iš dalies pakeistomis intervencinių priemonių rūšimis, ir kad būtų atsižvelgta į tai, jog šiuo reglamentu išbraukiamas metinis veiklos rezultatų patvirtinimas, numatytas Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje;

(56)Reglamento (ES) 2021/2115 II priede išvardytos atitinkamos PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo („Žalioji dėžė“) dalys, taikomos kiekvienai to reglamento intervencinių priemonių rūšiai. Todėl į tą priedą turėtų būti įtrauktos naujai nustatytos intervencinių priemonių rūšys, susijusios su krizinių situacijų išmokomis, kurios skiriamos ūkininkams pagal Reglamento (ES) 2021/2115 41a straipsnyje nurodytas tiesioginių išmokų priemones ir to reglamento 78a straipsnyje nurodytas kaimo plėtros priemones;

(61)žemės ūkio rezervo įgyvendinimo patirtis rodo, kad jis praverčia krizės atveju, kai reikia skirti paramą nukentėjusiems ūkininkams ir padėti atkurti geresnę rinkų pusiausvyrą. Tačiau pastaraisiais metais jis buvo vis dažniau naudojamas siekiant palengvinti ūkininkų, patyrusių tiesioginių nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių, padėtį, nors pirminė jo, kaip rinkos finansavimo priemonės, paskirtis buvo visų pirma kompensuoti ir sušvelninti rinkos sutrikimų poveikį. Atsižvelgiant į didėjančius iššūkius, su kuriais susiduria Sąjungos žemės ūkio sektorius, be kita ko, prekybos santykių įtampą, geopolitinį netikrumą ir didėjantį netiesioginį gyvūnų sveikatos problemų poveikį rinkos pusiausvyrai, atrodo pagrįsta perorientuoti rezervą jo pirminės paskirties reikmėms. Kompensacijų, kurios ūkininkams skiriamos dėl tiesioginio gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių poveikio (pavyzdžiui, kai patiriami su augalais, gyvūnais ir iš jų pagamintais produktais susiję fiziniai nuostoliai), klausimą turėtų spręsti valstybės narės, kurios atsako už patikimų rizikos ir krizių valdymo strategijų kūrimą, pasitelkdamos finansinę paramą pagal savo BŽŪP strateginius planus, įskaitant šiuo reglamentu nustatytas naujas priemones. Priemonės, kuriomis siekiama subalansuoti neigiamą poveikį ūkininkams, atsirandantį dėl rinkos sutrikimų, pavyzdžiui, turinčių įtakos kainoms, išlaidoms ar apyvartai, taip pat kai jis atsiranda dėl netiesioginio gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių poveikio, turėtų būti ir toliau finansuojamos žemės ūkio rezervo lėšomis;

(80)atsižvelgiant į tai, kad lėšos iš 2025 m. žemės ūkio rezervo jau skirtos pavojingų meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių paveiktiems sektoriams, kaip numatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2025/44119, šio reglamento 2 straipsnio 5 punktas turėtų būti taikomas nuo 2026 žemės ūkio finansinių metų, t. y. tik nuo 2025 m. spalio 16 d.;

__________________

daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinami daugiamečiu žolynu) – žemė, kurioje natūraliai auga (nesėjama) arba auginama (sėjama) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau, arba jeigu taip nusprendžia valstybės narės, kuri septynerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, taip pat, jeigu taip nusprendžia valstybės narės, kuri penkerius metus ar ilgiau arba septynerius metus ar ilgiau nebuvo ariama ar dirbama arba joje nebuvo atsėta kitokios rūšies žolė ar kiti žoliniai pašarai. Joje gali augti arba būti auginami ir kitų rūšių augalai, pavyzdžiui, krūmai arba medžiai, kurie gali būti skirti ganymui, ir, jeigu taip nusprendžia valstybės narės, kitų rūšių augalai, pavyzdžiui, krūmai arba medžiai, kurie gali būti skirti gyvūnų pašarui, su sąlyga, kad joje ir toliau vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai.

1.Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia paramos sąlygų sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal II skyrių, išskyrus 41a straipsnyje nurodytas išmokas, arba metines išmokas pagal 70, 71 ir 72 straipsnius, skiriama administracinė nuobauda, jei jie nesilaiko Sąjungos teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų GAAB standartų, išvardytų III priede ir susijusių su šiomis konkrečiomis sritimis:

Ūkininkai, kurių visa valda yra sertifikuota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848*, laikomi atitinkančiais šio reglamento III priede išvardytus 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 GAAB standartus.

(6)14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia nuostatą, kad ne vėliau kaip nuo 2025 m. sausio 1 d. ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal II skyrių, išskyrus 41a straipsnyje nurodytas išmokas, arba metines išmokas pagal 70, 71 ir 72 straipsnius, turi būti skiriama administracinė nuobauda, jei jie nesilaiko reikalavimų, susijusių su taikytinomis darbo ir įdarbinimo sąlygomis arba darbdavių pareigomis, nustatytomis IV priede nurodytuose teisės aktuose.“;

7)16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

Metinė išmoka kiekvienam ūkininkui pagal pirmą pastraipą neviršija 2 500 EUR.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti į pirmos pastraipos a punkte nustatytą reikalavimą neįtraukti pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį nustatyto 2 GAAB standarto.

Dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių ūkininkams pagal tiesioginių išmokų priemones skiriamos papildomos krizinių situacijų išmokos

1.Valstybės narės gali skirti papildomas krizinių situacijų išmokas, kad atlygintų nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių nukentėjusiems tiesioginių išmokų pagal šio skyriaus 2 ir 3 skirsnius gavėjams. Tomis išmokomis siekiama užtikrinti tų paramos gavėjų žemės ūkio veiklos tęstinumą ir joms taikomos šiame straipsnyje nustatytos ir valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau aprašytos sąlygos.

2.Parama pagal šį straipsnį skiriama su sąlyga, kad valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai pripažino gaivalinės nelaimės, pavojingo meteorologinio reiškinio ar katastrofinio įvykio, kaip apibrėžta valstybės narės, faktą ir kad dėl šių įvykių arba pagal Reglamentą (ES) 2016/2031 priimtų priemonių augalų ligai ar kenkėjams išnaikinti arba suvaldyti, arba Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882* priede išvardytų gyvūnų ligų kontrolės, prevencijos ar likvidavimo priemonių, arba priemonių, priimtų dėl naujos ligos pagal Reglamento (ES) 2016/429 6 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnį, buvo padaryta tiesioginė žala, dėl kurios buvo sunaikinta ne mažiau kaip 30 % ūkininko vidutinės metinės produkcijos, apskaičiuotos remiantis paskutinių trejų metų laikotarpiu, arba vidutinės trejų metų produkcijos, apskaičiuotos remiantis praėjusių penkerių metų laikotarpio duomenimis, neįskaitant didžiausios ir mažiausios verčių. Nuostoliai apskaičiuojami valdos lygmeniu, valdos veiklos lygmeniu atitinkamame sektoriuje arba atsižvelgiant į atitinkamą konkretų plotą.

3.Valstybės narės užtikrina, kad parama pagal šį straipsnį būtų skiriama labiausiai nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių nukentėjusiems ūkininkams, nustatydamos tinkamumo finansuoti sąlygas remiantis turimais įrodymais.

4.Valstybės narės nustato taikytinas paramos normas produkcijos nuostoliams kompensuoti. Šios normos yra didesnės ūkininkams, kuriems taikoma draudimo sistema arba kita rizikos valdymo priemonė. Apskaičiuojant produkcijos nuostolius gali būti naudojami indeksai.

5.Valstybės narės gali nuspręsti bendrai finansuoti išmokas, skirdamos iki 200 % siekiantį papildomą nacionalinį finansavimą pagal 115 straipsnio 5 dalį ir 146 straipsnį.

6.Skirdamos paramą pagal šį straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad intervencinės priemonės pagal šį straipsnį derėtų su intervencinėmis priemonėmis, grindžiamomis 78a straipsniu, ir kad būtų išvengta kompensacijos permokos, galinčios atsirasti dėl šiame straipsnyje numatytos intervencinės priemonės taikymo kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo sistemomis.

7.Nukrypstant nuo 111 straipsnio pirmos pastraipos, tos pastraipos h ir i punktai netaikomi paramai, skiriamai pagal šios rūšies intervencines priemones.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti į pirmos pastraipos a punkte nustatytą reikalavimą neįtraukti pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį nustatyto 2 GAAB standarto.

b)didžiausios 50 000 EUR paramos sumos, jei ji skiriama 2 dalies d punkte nurodytai veiklai.

Valstybės narės užtikrina, kad parama būtų skiriama tik siekiant padengti nuostolius, viršijančius ribą, kurią sudaro bent 20 % ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių trejų metų laikotarpiu, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Sektorinių gamybos rizikos valdymo priemonių atveju nuostoliai apskaičiuojami valdos lygmeniu, valdos veiklos lygmeniu atitinkamame sektoriuje arba atsižvelgiant į konkretų apdraustą plotą.

Jei tai daugiamečiai pasėliai, taip pat kitais pagrįstais atvejais, kai pirmoje pastraipoje nurodyti skaičiavimo metodai nėra tinkami, valstybės narės gali įvertinti nuostolius remdamosi ūkininko vidutine metine produkcija arba pajamomis per ne ilgesnį kaip aštuonerių metų laikotarpį, neįskaitant didžiausios ir mažiausios verčių.

1.Valstybės narės krizinių situacijų išmokas gali skirti aktyviems ūkininkams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių. Tomis išmokomis siekiama užtikrinti tų ūkininkų žemės ūkio veiklos tęstinumą ir joms taikomos šiame straipsnyje nustatytos ir valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtos sąlygos.

2.Parama pagal šį straipsnį skiriama su sąlyga, kad valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai pripažino gaivalinės nelaimės, pavojingo meteorologinio reiškinio ar katastrofinio įvykio, kaip apibrėžta valstybės narės, faktą ir kad dėl šių įvykių arba pagal Reglamentą (ES) 2016/2031 priimtų priemonių augalų ligai ar kenkėjams išnaikinti arba suvaldyti, arba Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1882 priede išvardytų gyvūnų ligų prevencijos ar likvidavimo priemonių, arba priemonių, priimtų dėl naujos ligos pagal Reglamento (ES) 2016/429 6 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnį, buvo padaryta tiesioginė žala, dėl kurios buvo sunaikinta ne mažiau kaip 30 % ūkininko vidutinės metinės produkcijos, apskaičiuotos remiantis paskutinių trejų metų laikotarpiu, arba vidutinės trejų metų produkcijos, apskaičiuotos remiantis praėjusių penkerių metų laikotarpio duomenimis, neįskaitant didžiausios ir mažiausios verčių. Nuostoliai apskaičiuojami valdos lygmeniu, valdos veiklos lygmeniu atitinkamame sektoriuje arba atsižvelgiant į atitinkamą konkretų plotą.

3.Valstybės narės užtikrina, kad parama pagal šį straipsnį būtų skiriama labiausiai nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių nukentėjusiems ūkininkams, nustatydamos tinkamumo finansuoti sąlygas remiantis turimais įrodymais.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, BŽŪP strateginiame plane gali būti numatyta, kad tais atvejais, kai dėl gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių ar pavojingų meteorologinių reiškinių yra taikomos neatidėliotinos priemonės, EŽŪGF lėšomis finansuotinos išlaidos, sietinos su BŽŪP strateginio plano pakeitimais, susijusiais su 41a straipsnyje nurodytomis intervencinėmis priemonėmis, tampa tinkamos finansuoti nuo įvykio pradžios dienos.

Kiekvienai valstybei narei didžiausia suma, kurią galima rezervuoti dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių ūkininkams skiriamoms krizinių situacijų išmokoms, nurodytoms 41a ir 78a straipsniuose, neviršija XV priedo 1 lentelėje nustatytų metinių sumų.

2025 ir 2026 kalendoriniais metais bendros metinės išlaidos 41a straipsnyje nurodytoms papildomoms krizinių situacijų išmokoms neviršija preliminaraus finansinio asignavimo šios rūšies intervencinėms priemonėms atitinkamais kalendoriniais metais, kaip nustatė valstybės narės savo finansiniuose planuose pagal 112 straipsnio 2 dalies a punktą ir patvirtino Komisija pagal 119 straipsnį. Ta finansinė viršutinė riba laikoma Sąjungos teisėje nustatyta finansine viršutine riba.

Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė nusprendžia neteikti paramos krizinių situacijų išmokoms pagal 78a straipsnį, didžiausia metinė suma, kurią ta valstybė narė gali rezervuoti 41a straipsnyje nurodytoms papildomoms krizinių situacijų išmokoms, neviršija XV priedo 2 lentelėje nustatytų metinių sumų.

2025 ir 2026 kalendoriniais metais bendros metinės išlaidos 41a straipsnyje nurodytoms papildomoms krizinių situacijų išmokoms neviršija preliminaraus finansinio asignavimo šios rūšies intervencinėms priemonėms atitinkamais kalendoriniais metais, kaip nustatė valstybės narės savo finansiniuose planuose pagal 112 straipsnio 2 dalies a punktą ir patvirtino Komisija pagal 119 straipsnį. Ta finansinė viršutinė riba laikoma Sąjungos teisėje nustatyta finansine viršutine riba.

Pirmos pastraipos e punktas netaikomas intervencinėms priemonėms, kurios priklauso ūkininkams pagal tiesioginių išmokų priemones skiriamų krizinių situacijų papildomų išmokų intervencinių priemonių rūšiai, nurodytai 41a straipsnyje; bitininkystės sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšiai, nurodytai 55 straipsnio 1 dalies a ir c–g punktuose; intervencinėms priemonėms, priklausančioms vyno sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšiai, nurodytai 58 straipsnio 1 dalies h–k punktuose; informavimo apie kokybės sistemas ir jų populiarinimo veiksmams, kuriems taikomos 77 straipsnyje nurodytos rūšies intervencinės priemonės dėl bendradarbiavimo, ir intervencinėms priemonėms, priklausančioms 78a straipsnyje nurodytai krizinių situacijų išmokų, ūkininkams skiriamų pagal kaimo plėtros priemones, rūšiai.

28)115 straipsnio 5 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a)BŽŪP strateginiame plane teikiamas trumpas papildomo nacionalinio finansavimo, skirto III antraštinės dalies IV skyriuje nustatytoms kaimo plėtros srities intervencinėms priemonėms ir ūkininkams skiriamų krizinių situacijų papildomų išmokų intervencinėms priemonėms, nurodytoms 41a straipsnyje, finansuoti, aprašymas, įskaitant kiekvienai intervencinei priemonei skiriamas sumas ir nuorodą į atitiktį šio reglamento reikalavimams;“;

5.Komisija pateikia pastabų per 30 darbo dienų nuo 2 dalyje nurodyto prašymo dėl dalinio pakeitimo pateikimo dienos. Valstybė narė pateikia Komisijai visą reikiamą papildomą informaciją.

6.Prašymas dėl strateginio dalinio BŽŪP strateginio plano pakeitimo patvirtinamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė jį pateikė.

Jei Komisija per 30 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo dienos nepareiškia prieštaravimų dėl dalinių pakeitimų, apie kuriuos pranešta, daliniai pakeitimai teisiškai įsigalioja nuo pranešimo pateikimo dienos. Komisija pareiškia prieštaravimų dėl dalinio pakeitimo, apie kurį pranešta, jei nustato, kad dalinis pakeitimas nėra suderinamas su šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES) 2021/2116, taip pat pagal juos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais.

1.Kiekviena valstybė narė paskiria vieną instituciją, atsakingą už veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti ir išlaikyti BŽŪP įgyvendinti, administruoti, stebėti ir vertinti naudojamų informacinių sistemų nacionalinį ir tarpvalstybinį sąveikumą ūkininkų ir kitų BŽŪP paramos gavėjų labui, vykdymą arba koordinavimą. Šiame straipsnyje sąveikumas – informacinių sistemų gebėjimas sąveikauti tarpusavyje keičiantis duomenimis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Kiek įmanoma, valstybės narės savo poreikių vertinimą ir priemonių rengimą grindžia principu, kad duomenys renkami tik vieną kartą ir yra pakartotinai naudojami.

Rezervas nenaudojamas priemonėms, kuriomis teikiama parama nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių nukentėjusiems ūkininkams. Tačiau rezervas gali būti naudojamas priemonėms, kuriomis kovojama su rinkos sutrikdymu, kurį sukelia gaivalinės nelaimės, pavojingos meteorologinės sąlygos arba katastrofiniai įvykiai, įskaitant priemones, priimtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219 ir 220 straipsnius.