(1)žemės ūkio sektorius, visų pirma ūkininkai, užtikrinantys apsirūpinimo maistu saugumą, susiduria su įvairiais iššūkiais. Dėl COVID-19 pandemijos, didėjančio pasaulio prekybos nestabilumo, vis ekstremalesnių meteorologinių reiškinių ir vykstančio Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kaip niekad išaugusios su energija susijusiems žemės ūkio ištekliams tenkančios sąnaudos ir užsitęsusi didelė infliacija daro poveikį ūkininkų išlaidoms ir maisto kainoms. Tuo pat metu ūkininkai toliau deda pastangas, kad jų gamyba taptų tvaresnė aplinkos atžvilgiu ir susiduria su didele reglamentavimo našta dėl pernelyg didelio reglamentavimo. Be to, daugelis su išaugusiomis pragyvenimo išlaidomis susiduriančių vartotojų savo vartojimo modelius perorientavo į pigesnius maisto produktus. Dėl visų pirmiau nurodytų veiksnių pridėtinės vertės pasiskirstymas maisto tiekimo grandinėje tapo dar nepastovesnis, o sąlygos, kuriomis ūkininkai, visų pirma smulkieji ir vidutinio dydžio ūkiai, priversti vykdyti veiklą, dar neapibrėžtesnės, taigi kilo protestai ir išaugo nepasitikėjimas. Todėl tikslinga priimti priemones šiems uždaviniams spręsti ir maisto tiekimo grandinės dalyvių pasitikėjimui atkurti, taip pat apsaugoti ūkininkų pajamas ir padidinti jaunimo pasitikėjimą ūkininko profesija;

(3)siekiant didesnio pasitikėjimo ir sąžiningumo visoje maisto tiekimo grandinėje, apibūdinimai „sąžiningas“, „teisingas“ arba lygiaverčiai apibūdinimai turėtų būti vartojami tik gavus išankstinį ir informacija grindžiamą ūkininko sutikimą, siekiant nurodyti komercines sąlygas, kuriomis užtikrinamas ūkininkų ir pirkėjų komercinių santykių stabilumas bei skaidrumas ir, dalyvaujančių ūkininkų vertinimu, teisinga kainodara ir kuriomis remiami Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai ir prisidedama prie jų įgyvendinimo, be kita ko, tokiu būdu, kuris atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/17605 I priedą. Todėl labai svarbu užtikrinti skaidrią kainodarą ir tai, kad vertė būtų proporcingai paskirstyta maisto grandinėje ir atspindėtų kiekvienos šalies, ypač ūkininkų, kurie yra pažeidžiamiausia tos grandinės grandis, įdėtas pastangas ir prisiimtą riziką;

__________________

5 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1760 dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir Reglamentas (ES) 2023/2859, (OL L, 2024/1760, 2024 7 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1760/oj).

(4)apibūdinimas „trumpa tiekimo grandinė“ turėtų būti vartojamas tik gavus išankstinį ūkininko sutikimą ir juo turėtų būti nurodomos tik tokios komercinės sąlygos, kai tarp ūkininko, kooperatyvų ar gamintojų organizacijų ir vartotojų egzistuoja tiesioginis ryšys arba ribotas tarpininkų skaičius, suteikiantis galimybę tiesiogiai keistis informacija apie gamybos procesą ir produktą, be kita ko, naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis ir (arba) per tarpininką, kuris užtikrina keitimąsi tokia informacija pardavimo momentu. Šis apibūdinimas taip pat gali būti vartojamas tada, kai egzistuoja glaudus ryšys tarp ūkininkų ir vartotojų, be kita ko, internetinio pardavimo forma, arba geografiškai arti jų, nors galbūt ir kitoje valstybėje, gyvenančių vartotojų. Geografinis artumas turėtų būti matuojamas trumpesnio vežimo atstumo ar laiko matais. Tai paskatins vartotojus mokėti už produktus tiek, kad ūkininkams būtų sąžiningai atlyginama už produkciją, sustiprins kaimo vietovių plėtrą ir prie jos prisidės, pagerins produktų kilmės ir gamybos metodų skaidrumą. Tai turėtų būti taikoma bendrojoje rinkoje pagamintiems ir jai pateiktiems produktams. Ši priemonė padės didinti skaidrumą ir ekonominį teisingumą ir atgaivinti kaimo vietoves nedarant poveikio bendrosios rinkos veikimui;

(5)atsižvelgiant į rinkos sąlygas, kintančius vartotojų lūkesčius, pažangą tiek prekybos standartų, tiek atitinkamų tarptautinių standartų srityje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl neprivalomų apibūdinimų, kuriais nurodomos komercinės sąlygos, susijusios su sąžiningu pridėtinės vertės paskirstymu ūkininkams ir trumpų tiekimo grandinių kūrimu ir išlaikymu, vartojimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais5a. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

____________________

(7)valstybės narės gali toliau taikyti arba priimti nacionalines nuostatas, kuriomis nustatomi papildomi reikalavimai dėl neprivalomų apibūdinimų vartojimo komercinėms sąlygoms nurodyti, tačiau tos nuostatos neturėtų neleisti arba kliudyti vartoti šių apibūdinimų kitoje valstybėje narėje teisėtai pagamintiems arba parduodamiems produktams arba riboti tokio jų vartojimo, arba didinti reglamentavimo naštos ūkininkams, ypač smulkiesiems ir vidutinio dydžio ūkiams;

(8)užtikrinant veiklos vykdytojų atskaitomybę, didinant informuotumą apie rinkos signalų svarbą, pritaikant pasiūlą prie paklausos, mažinant kainų pokyčių poveikį galutinei kainai vertės grandinėje, didinant skaidrumą ir siekiant užkirsti kelią nesąžiningos prekybos praktikai bei kovojant su ja, taip pat laikantis kainodaros, kuria užtikrinamas teisingas atlygis ūkininkams, svarbu yra naudotis rašytinėmis sutartimis. Be to, rašytinių sutarčių naudojimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią dažnai taikomai piktnaudžiaujamajai prekybos praktikai, tokiai kaip vėluojantys mokėjimai, vienašališkas užsakymų atšaukimas ir sutarties sąlygų keitimas atgaline data. Tokia praktika ypač kenkia smulkiesiems gamintojams, kurie neturi teisinių priemonių, kad galėtų apsiginti. Todėl sutartinių santykių pieno ir pieno produktų sektoriuje taisyklės turėtų būti išplėstos, kad apimtų ne tik žalią pieną, bet ir kitus produktus, kartu užtikrinant, kad jos derėtų su kituose žemės ūkio sektoriuose taikomomis sutartinių santykių taisyklėmis. Todėl įgyvendinus šias priemones bus sukurta žemės ūkio produkcijos gamintojams skirta sistema, suteiksianti būtiną apsaugą, kad jie galėtų kapitalizuoti ir planuoti savo produkciją, taigi bus prisidėta prie vietos ekonomikos vystymo;

(9)siekiant suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo ir supaprastinti gamintojų organizacijų pripažinimo procedūrą, taip sumažinant sandorių išlaidas bei padidinant veiksmingumą, gamintojų organizacijoms taikomose taisyklėse turėtų būti numatyta galimybė tas organizacijas pripažinti remiantis vienu prašymu dėl kelių sektorių ir produktų. Be to, ekologiškų produktų gamintojai gali naudotis esama galimybe steigti ir pripažinti ekologiškų produktų gamintojų organizacijas, siekiant tvirtesnio jų bendradarbiavimo. Gamintojų organizacijų pripažinimo kriterijuose ir jų įstatuose taip pat turėtų būti numatyta, kad gamintojų organizacijos steigiamos ūkininkų arba, vaisių ir daržovių atveju, gamintojų iniciatyva ir kontroliuojamos pagal taisykles, leidžiančias ūkininkams nariams demokratiškai tikrinti savo organizaciją ir sprendimus;

(10)siekiant skatinti tolesnį darnų vystymąsi, kuris yra vienas iš pagrindinių Sutarties principų ir prioritetinis Sąjungos politikos tikslas, ir užtikrinti ūkininkų ir pirkėjų komercinių santykių skaidrumą, stabilumą ir sąžiningumą visoje tiekimo grandinėje, valstybės narėms reikėtų suteikti galimybę konkrečių tikslų siekiančias gamintojų organizacijas pripažinti pritaikant joms neprivalomus komercinių sąlygų apibūdinimus, tokius kaip „sąžiningas“, „teisingas“ arba kiti lygiaverčiai apibūdinimai ir „trumpa tiekimo grandinė“. Be to, tokių apibūdinimų vartojimo skatinimas galėtų padėti šviesti vartotojus apie jų vartojimo pasirinkimų poveikį socialiniam sąžiningumui ir ekonominiam tvarumui žemės ūkio maisto sektoriuje;

(11)siekiant ūkininkams užtikrinti deramą gyvenimo lygį, tvirtesnę poziciją derybose su perdirbėjais bei kitais tiekimo grandinės dalyviais ir teisingesnį pridėtinės vertės paskirstymą tiekimo grandinėje, galimybė savo narių vardu derėtis dėl sutarčių sąlygų, taikomų visai jų produkcijai ar jos daliai, turėtų būti suteikta, laikantis nacionalinės teisės, ir nepripažintoms gamintojų organizacijoms, įskaitant kooperatyvus, su sąlyga, kad šios organizacijos jau pateikė paraišką dėl pripažinimo valstybei narei per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį nuo paraiškos dėl pripažinimo pateikimo. Siekiant užtikrinti tokias pačias sąlygas, kokios taikomos pripažintų gamintojų organizacijų nariams, šiai galimybei turėtų būti taikomi atitinkami apribojimai. Visų pirma pasinaudoti minėta galimybe norinti nepripažinta gamintojų organizacija turėtų atitikti Sąjungos lygmeniu nustatytus pripažinimo kriterijus ir užsiimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/20137 nurodyta veikla, be kita ko, koncentruoti pasiūlą ir teikti savo narių produkciją rinkai;

__________________

7 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, (OL L 347, 2013 12 20, p. 671, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1308/oj).

(12)siekiant sustiprinti pripažintų gamintojų organizacijų derybinę poziciją ir užtikrinti perspektyvią žemės ūkio gamybos plėtrą, pripažintoms gamintojų organizacijų asociacijoms turėtų būti leidžiama savo narių vardu derėtis dėl sutarčių sąlygų (įskaitant kainą), taikomų visai jų narių produkcijai arba jos daliai, išskyrus vaisius ir daržoves, nebent gamintojų organizacijų asociacijos aiškiai to paprašo. Ši galimybė turėtų būti suteikta taikant apsaugos priemonę, pagal kurią organizacijos, kurios yra tų asociacijų narės, negali būti ir kitos gamintojų organizacijų asociacijos narės, o produktų, kuriuos apima asociacijos veikla, kiekis negali viršyti 33 % atitinkamos valstybės narės bendros nacionalinės produkcijos arba 5 % visos Sąjungos produkcijos. Siekiant išlaikyti veiksmingą konkurenciją rinkoje, pripažintoms gamintojų organizacijų asociacijoms taip pat neturėtų būti leidžiama derėtis dėl sutarčių sąlygų, jei joms priklauso ir nepripažintos gamintojų organizacijos;

(13)siekiant, kad pirkėjai nepakenktų gamintojų organizacijų derybinei pozicijai, reikėtų nustatyti tinkamas apsaugos priemones, taikomas pirkėjų ir tų gamintojų organizacijų narių ryšiams. Pirkėjai gali užmegzti rytį su gamintojų organizacijų nariais, tačiau tie ryšiai neturi pakenkti gamintojų organizacijų tikslams arba pasiūlos koncentravimui ir produktų teikimui rinkai. Sykiu rekomenduojama, kad, be standartizuotų skaitmeninių priemonių, ūkininkai taip pat turėtų galėti pasinaudoti lengvai užpildomomis standartinėmis sutarčių formomis, kurios prieinamos nacionaliniu lygmeniu ir gali būti siunčiamos el. paštu, siekiant sumažinti biurokratizmą. Be to, valstybės narės turėtų pasirūpinti lengvai prieinamais sutarčių rengimo ir registravimo internetiniais mokymo kursais ir instrukcijomis;

(15)kai kurios valstybės narės nusprendė, kad bet koks žemės ūkio produktų pristatymas į jų teritoriją turi būti reglamentuojamas šalių rašytinėmis sutartimis. Jei valstybės narės šia galimybe nesinaudoja, ūkininkai, gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos gali prašyti naudoti rašytines sutartis. Tačiau dėl silpnesnės derybinės pozicijos ir baimės sulaukti komerciškai nepalankaus pirkėjų atsako ūkininkams ir jų asociacijoms gali būti sudėtinga tokį prašymą pateikti. Siekiant padidinti pasitikėjimą, skaidrumą ir veiksmingumą tiekimo grandinėje ir sudaryti sąlygas visiems ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms pasinaudoti galimybe sudaryti rašytines sutartis, ūkininkų, gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų vykdomas žemės ūkio produktų pristatymas perdirbėjams, platintojams arba mažmenininkams Sąjungoje turėtų būti reglamentuojamas rašytinėmis sutartimis. Tarpšakinių organizacijų arba organizacijos, kuri laikoma iš esmės reprezentuojančia tam tikrą žemės ūkio sektorių, prašymu valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, ar atleisti tam tikrus konkrečius sektorius nuo reikalavimo naudoti rašytines sutartis;

(16)siekiant geriau atsižvelgti į rinkos signalus ir sumažinti kainų pokyčių poveikį galutinei kainai, reikėtų suteikti valstybės narėms galimybę reikalauti, kad gamintojams, kurie nėra ūkininkai, gamintojų organizacijoms arba gamintojų organizacijų asociacijoms pristatant žemės ūkio produktus būtų naudojamos rašytinės sutartys ir kad gamintojai naudotų rašytinius pasiūlymus sudaryti sutartis dėl žemės ūkio produktų pristatymo. Paprastinimo sumetimais ir siekiant sumažinti sandorių išlaidas, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos tam tikros privalomo rašytinių sutarčių arba rašytinių pasiūlymų sudaryti sutartis naudojimo išimtys ir valstybėms narėms leidžiama kai kuriais atvejais pristatymui netaikyti reikalavimo naudoti rašytines sutartis ar rašytinius pasiūlymus, kartu paliekant ūkininkams ir jų asociacijoms galimybę prašyti naudoti rašytines sutartis arba rašytinius pasiūlymus, kai tokios prievolės nėra. Šis lankstumas turėtų būti taikomas nepakenkiant ūkininkų apsaugai, o išimtys turėtų būti aiškiai apibrėžtos, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiaujamojo pobūdžio interpretacijoms ir sutartinių įsipareigojimų apėjimui;

(17)reikalavimas naudoti rašytines žemės ūkio produktų pristatymo sutartis ir pagrindinės tų sutarčių naudojimo sąlygos turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu, kartu užtikrinant, kad šalių teisė derėtis dėl visų savo sutarčių elementų nebūtų ribojama daugiau, nei tikrai būtina. Tačiau valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias imtis griežtesnių priemonių siekiant kovoti su nesąžiningos prekybos praktika žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, jeigu tos priemonės yra tinkamos ir proporcingos jų tikslams ir suderinamos su Direktyva (ES) 2019/633. Sutarčių sudarymo proceso supaprastinimas, visų pirma naudojant standartizuotus ir suskaitmenintus šablonus ir formas, kuriuos galima siųsti el. paštu, labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą šių taisyklių taikymą, visų pirma smulkiųjų gamintojų atveju, tačiau turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į ūkininkavimo sektoriaus įvairovę;

(18)kad paskatintų šalis siekti taikaus susitarimo kilus ginčams dėl rašytinės sutarties sudarymo ar peržiūros, valstybės narės turėtų nustatyti tarpininkavimo mechanizmus. Šie tarpininkavimo mechanizmai turėtų išlikti savanoriški visoms šalims. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tuo atveju, kai nesutariama dėl sutarties įforminimo, interpretacijos ar vykdymo, šalys galėtų prašyti tarpininkavimo. Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie jų teritorijoje taikomą teisinę sistemą arba tarpininkavimo mechanizmus, o Komisija gali sudaryti palankesnes sąlygas keistis su tomis teisinėmis sistemomis ar mechanizmais susijusia geriausia patirtimi;

(19)siekiant, kad sklandžiau veiktų kainų pokyčių poveikio galutinei kainai mechanizmai, kai galutinė už žemės ūkio produktų pristatymą mokėtina kaina apskaičiuojama derinant įvairius sutartyje nustatytus veiksnius, tie veiksniai turėtų apimti objektyvius rodiklius, indeksus ar apskaičiavimo metodus, kurie būtų nesunkiai suprantami šalims. Kad ūkininkai nebūtų priversti produktus sistemingai parduoti už gamybos sąnaudas mažesne kaina, rodikliai, indeksai ir galutinės kainos apskaičiavimo metodai turėtų atspindėti rinkos sąlygų pokyčius ir pristatytų žemės ūkio produktų gamybos sąnaudas. Galutinė kaina turėtų padengti visas gamybos sąnaudas, įskaitant sąžiningą atlygį gamintojams ir visas papildomų paslaugų sąnaudas. Siekiant teikti informaciją apie kainas žemės ūkio maisto produktų grandinėje, sąnaudų struktūrą, taip pat maržų ir pridėtinės vertės pasiskirstymą, galima pasitelkti ES žemės ūkio maisto produktų grandinės stebėjimo centrą (AFCO), sykiu laikantis konfidencialumo ir konkurencijos taisyklių. Didmeninės rinkos galėtų atlikti svarbų vaidmenį nustatant kainų mechanizmus. Tai akredituotos struktūros, galinčios užtikrinti kainų skaidrumą ir prisidėti prie labiau subalansuoto paskirstymo vertės grandinėje;

(20)atsižvelgiant į pažeidžiamą ūkininkų ir jų organizacijų derybinę poziciją, pastaruoju metu pasitaikantį didelį žemės ūkio gamybos sąnaudų ir rinkos kainų svyravimą ir veiksmingesnio kainų pokyčių poveikio galutinei kainai valdymo poreikį, į ilgesnės nei 6 mėnesių, o sektorių, kurie prekiauja ateities sandorių rinkose, atveju – 12 mėnesių trukmės sutartis turėtų būti įtraukta nuostata dėl peržiūros, kurios taikymą gali inicijuoti ūkininkai ir jų organizacijos. Tokia nuostata turėtų suteikti ūkininkams galimybę po 6 mėnesių bet kuriuo metu prašyti peržiūrėti sutarties elementus ir, jei susitarimas dėl peržiūros nepasiekiamas, sutartį nutraukti, nedarant poveikio šalių teisei derėtis dėl kitų sutarties peržiūros galimybių. Tas sutartis turėtų būti galima peržiūrėti atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes, pvz., ekstremalius meteorologinius reiškinius, gyvūnų ligų protrūkius, geopolitinę įtampą ar kitas priežastis, dėl kurių sutarta kaina negali padengti ūkininkų sąnaudų, nes tai prisidėtų prie geresnės ūkininkų apsaugos nuo rinkos kintamumo ir geresnio jų prisitaikymo prie ekonomikos realijų;

(21)siekiant padidinti sutarčių skaidrumą ir prisidėti prie sąžiningesnės prekybos praktikos, reikėtų suteikti valstybės narėms galimybę pagrįstais atvejais reikalauti rašytines žemės ūkio produktų pristatymo sutartis registruoti;

(22)tam tikros su žemės ūkio ir maisto produktais susijusios vertikaliojo ir horizontaliojo bendradarbiavimo iniciatyvos, kuriomis siekiama taikyti reikalavimus, kurie etiniu ir socialiniu aspektais galėtų būti griežtesni nei privalomieji, gali turėti teigiamą poveikį siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslo užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį ir Sąjungos kaimo vietovių socialinio bei ekonominio ir darnaus vystymosi tikslo. Todėl tam tikromis aplinkybėmis tokioms iniciatyvoms neturėtų būti taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalis;

(23)didelio rinkos disbalanso laikotarpiais tam tikrų kategorijų kolektyviniai privačių veiklos vykdytojų veiksmai gali padėti stabilizuoti atitinkamus sektorius. Siekiant užtikrinti, kad privatūs veiklos vykdytojai turėtų būtinų išteklių tiems veiksmams įgyvendinti, reikėtų suteikti Komisijai galimybę leisti šiems veiksmams remti panaudoti Sąjungos išteklius iš žemės ūkio rezervo, sykiu užtikrinant įgyvendinamumą ir vengiant neigiamo poveikio tiesioginėms išmokoms. Atsižvelgiant į tai, Komisija prireikus turėtų suteikti galimybę naudotis kitais Sąjungos finansavimo šaltiniais. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė skirti papildomų nacionalinių išteklių;

(26)siekiant sustiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, turėtų būti iš dalies pakeistos kelios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/21158 nuostatos, susijusios su tam tikruose sektoriuose taikomų intervencinių priemonių rūšimis. Šiais pakeitimais siekiama padėti ūkininkams tapti arba likti gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, nariais, atsižvelgiant į teigiamą šių organizacijų ir asociacijų vaidmenį stiprinant gamintojų derybinę galią. Be to, siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir tikslingesnį gamintojų organizacijų rėmimą pagal BŽŪP strateginius planus, turėtų būti numatyta galimybė kai kuriuose sektoriuose padidinti Sąjungos finansinę paramą veiksmų programoms, sykiu užtikrinant įgyvendinamumą ir vengiant neigiamo poveikio tiesioginėms išmokoms;

__________________

8 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, (OL L 435, 2021 12 6, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/2115/oj).

(30)siekiant remti intervencinių priemonių įvedimą Reglamento (ES) 2021/2115 42 straipsnio f punkte nurodytuose kituose sektoriuose, valstybėms narėms nuo 2025 m. turėtų būti suteikta dar daugiau lankstumo koreguoti lėšų paskirstymą šiems sektoriams, panaudojant iki 6 % jų asignavimų tiesioginėms išmokoms, sykiu užtikrinant įgyvendinamumą ir vengiant neigiamo poveikio tiesioginėms išmokoms;

(32)siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų sąžiningai ir skaidriai naudoti Sąjungos išteklius iš žemės ūkio rezervo privačių veiklos vykdytojų kolektyviniams veiksmams remti didelio rinkos disbalanso laikotarpiais, galimybė naudoti žemės ūkio rezervą turėtų būti išplėsta, kad apimtų paramą kolektyviniams veiksmams, kai Komisija nusprendžia, kad tiems veiksmams netaikomos konkurencijos taisyklės, sykiu užtikrinant įgyvendinamumą ir vengiant neigiamo poveikio tiesioginėms išmokoms;

1.Apibūdinimai „sąžiningas“, „teisingas“ arba jiems lygiaverčiai apibūdinimai atskirai arba kartu su kitais apibūdinimais gali būti vartojami tik rinkai pateikiamų 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių produktų etiketėse, pateikime, reklaminėje medžiagoje ar komerciniuose dokumentuose, gavus išankstinį ūkininkų ar jiems atstovaujančių organizacijų sutikimą ir su sąlyga, kad šie apibūdinimai yra vartojami pirkėjams informuoti apie taikomas gamybos organizavimo, platinimo ar teikimo rinkai sąlygas, kuriomis padedama užtikrinti bent:

a)ūkininkų santykių su pirkėjais stabilumą, visų pirma sudarant gamintojų ir pirkėjų sutartis, kad būtų apribotas ekonominio netikrumo poveikis, atsekamumą ir skaidrumą visoje tiekimo grandinėje,

b)kainą, kurią, dalyvaujančių ūkininkų vertinimu, teisinga ir pelninga mokėti už jų produktus, ir taip pat dirbti vadovaujantis ES žemės ūkio maisto produktų grandinės stebėjimo centro (AFCO) pateiktais nurodymais,

c)kolektyvines ir socioekonomines iniciatyvas, kuriomis siekiama vieno ar kelių Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir prisidedama prie kaimo bendruomenių vystymosi.

2.Apibūdinimas „trumpa tiekimo grandinė“ atskirai arba kartu su kitais apibūdinimais gali būti vartojamas tik bendrojoje rinkoje pagamintų ir jai pateikiamų 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių produktų etiketėse, pateikime, reklaminėje medžiagoje ar komerciniuose dokumentuose, gavus išankstinį ūkininkų ar jiems atstovaujančių organizacijų sutikimą ir su sąlyga, kad šis apibūdinimas yra vartojamas pirkėjams informuoti apie taikomas gamybos organizavimo, platinimo ar teikimo rinkai sąlygas, kuriomis užtikrinama viena iš šių sąlygų:

a)tiesioginis ūkininko, kooperatyvo ar gamintojų organizacijos ir produkto galutinio vartotojo ryšys arba ribotas jų tarpininkų skaičius

b)glaudus ryšys ir nedidelis geografinis atstumas tarp ūkininko ir produkto galutinio vartotojo, suprantamas kaip mažesnis vežimo atstumas arba trumpesnis vežimo laikas, be kita ko, tarpvalstybiniame kontekste.

Komisija, atsižvelgdama į atitinkamus tarptautinius standartus, pagal 227 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kad papildytų šį reglamentą išsamiau apibūdindama 1 dalies a, b ir c punktuose ir 2 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas ir susijusias kokybės sertifikavimo sistemas.

a)kai pieną ar pieno produktus pristato gamintojai, kuriems netaikoma 1 dalis, sudaroma rašytinė sutartis;

b)gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos arba ūkininkai pirmiesiems pirkėjams pateikia rašytinį pasiūlymą dėl pieno ar pieno produktų pristatymo.

Valstybės narės nustato tarpininkavimo mechanizmą, taikomą tais atvejais, kai nėra abipusio sutarimo dėl 1 ir 2 dalyse nurodytos sutarties įforminimo, interpretacijos ar vykdymo arba jos peržiūros. Šis mechanizmas yra savanoriškas susitariančiosioms šalims ir nešališkas ir gali apimti ūkininkams atstovaujančių organizacijų atstovus.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų teritorijoje taikomų tarpininkavimo mechanizmų teisinę sistemą.

b)rašytiniai, popierine ar skaitmenine forma, ir

i)už pristatymą mokėtiną kainą, aiškiai nurodant visus mokėjimus, įskaitant taikomas nuolaidas, kuri:

–apskaičiuojama derinant įvairius objektyvius, patikrinamus ir nemanipuliuojamus sutartyje nurodytus veiksnius, įskaitant objektyvius rodiklius, indeksus ir galutinės kainos apskaičiavimo metodus, kurie yra lengvai prieinami bei suprantami ir atspindi rinkos sąlygų pokyčius, infliaciją, visas gamybos sąnaudas, įskaitant atlygį ūkininkams, visas papildomų paslaugų sąnaudas, pristatytus kiekius ir pristatyto pieno ar pieno produktų kokybę ar sudėtį.

iii)sutarties, kuri gali būti terminuota arba neterminuota su nutraukimo sąlyga, trukmę. Jei sutarties minimali trukmė yra ilgesnė nei šeši mėnesiai ir į ją įtraukiama nuostata dėl peržiūros, kurios taikymą gali inicijuoti ūkininkas, gamintojų organizacija arba gamintojų organizacijų asociacija esant nenumatytoms aplinkybėms, pvz., ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, gyvūnų ligų protrūkiams, geopolitinei įtampai ar dėl kitų priežasčių, dėl kurių sutarta kaina negali padengti ūkininkų sąnaudų;

iv)su mokėjimo laikotarpiais, procedūromis ir nuosavybės teisės bei rizikos perleidimo momentu susijusią išsamią informaciją;

a)atitinkamą pieną arba pieno produktus gamintojų organizacijos ar kooperatyvo narys pristato gamintojų organizacijai ar kooperatyvui, kuriam jis priklauso, jeigu tos gamintojų organizacijos ar kooperatyvo įstatuose arba tuose įstatuose nustatytose arba pagal juos priimtose taisyklėse ir sprendimuose yra nuostatų, kurių tikslai panašūs į 4 dalyje išdėstytų nuostatų tikslus;

Išbraukta.

Išbraukta.

a)pristatomi produktai, kurių vertė yra ne didesnė už valstybės narės nustatytą ribą, neviršijančią 4 000 EUR;

7.Kai remiantis 5 dalies d punktu arba 6 dalimi rašytinės sutarties arba rašytinio pasiūlymo sudaryti sutartį nereikalaujama, ūkininkas, gamintojų organizacija arba gamintojų organizacijų asociacija gali prašyti, kad pristatant pieną ar pieno produktus tokia rašytinė sutartis arba rašytinis pasiūlymas sudaryti sutartį būtų naudojami. Tokia sutartis arba pasiūlymas sudaryti sutartį turi atitikti 4 dalyje ir 8 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas.

Dėl visų pieno ar pieno produktų pristatymo sutarčių, kurias sudaro ūkininkai, gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos ir supirkėjai, perdirbėjai, platintojai ar mažmenininkai, elementų, įskaitant 4 dalies c punkte nurodytus elementus ir jų sudedamąsias dalis, šalys derasi be apribojimų, nedarant poveikio valstybių narių nustatytiems papildomiems reikalavimams.

10.Valstybės narės, kurios pasinaudoja šiame straipsnyje nurodytomis galimybėmis, informuoja Komisiją apie tai, kaip jos taikomos.

a)kurias sudaro viename ar keliuose iš 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių veikiantys gamintojai ir pagal 153 straipsnio 2 dalies c punktą kontroliuoja ūkininkai nariai arba, vaisių ir daržovių sektoriaus atveju, gamintojai;

b)kurios yra suformuotos ūkininkų iniciatyva arba, vaisių ir daržovių sektoriaus atveju, gamintojų iniciatyva ir vykdo bent vieną toliau nurodytą veiklą:

1a.Nukrypstant nuo SESV 101 straipsnio 1 dalies, pagal šio straipsnio 1 dalį pripažinta gamintojų organizacija arba gamintojų organizacija, įskaitant kooperatyvus, ar bet kuris pagal nacionalinę teisę įregistruotas lygiavertės teisinės formos subjektas, kurių valstybė narė nėra pripažinusi gamintojų organizacija, tačiau kuri atitinka šio straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnyje nustatytus reikalavimus, gali savo narių vardu planuoti gamybą, optimizuoti gamybos sąnaudas, pateikti rinkai žemės ūkio produktus bei derėtis dėl jų tiekimo sutarčių ir tai jos gali daryti dėl visos savo narių bendros produkcijos arba jos dalies.

Nukrypstant nuo 1a dalies ir pirmos pastraipos, pagal 156 straipsnio 1 dalį pripažinta gamintojų organizacijų asociacija taip pat gali vykdyti 1a dalies pirmoje pastraipoje nurodytą veiklą, išskyrus vaisių ir daržovių sektorių, nebent gamintojų organizacijų asociacija aiškiai to paprašo, su sąlyga, kad:

d)produktų, kuriuos apima 1a dalies pirmoje pastraipoje nurodyta veikla, kiekis neviršija 33 % atitinkamos valstybės narės bendros nacionalinės produkcijos arba 5 % visos Sąjungos produkcijos.

2a.Gamintojų organizacijos įstatais turi būti užtikrinta, kad būtų pasiektas pasiūlos koncentravimo tikslas, visų pirma užtikrinant, kad gamintojų organizacija derėtųsi dėl esminių pardavimo elementų, pvz., kainos, kokybės ir kiekio, ir juos nustatytų. Įstatuose gali būti numatyta galimybė nariams palaikyti tiesioginį ryšį su pirkėjais, jei toks tiesioginis ryšys nekenkia tos gamintojų organizacijos siekiamiems tikslams arba jos vykdomam pasiūlos koncentravimui ir produktų teikimui rinkai. Laikoma, kad pasiūlos koncentravimas ir produktų teikimas rinkai užtikrinamas, jei dėl esminių pardavimo elementų, pvz., kainos, kokybės ir kiekio, derasi ir juos nustato gamintojų organizacija.

Išbraukta.

a)kai žemės ūkio produktus pristato gamintojai, kuriems netaikoma 1 dalis, sudaroma rašytinė sutartis;

b)gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos arba ūkininkai pirmiesiems pirkėjams pateikia rašytinį pasiūlymą sudaryti sutartį dėl žemės ūkio produktų pristatymo.

Valstybės narės nustato tarpininkavimo mechanizmą, taikomą tais atvejais, kai nėra abipusio sutarimo dėl 1 ir 2 dalyse nurodytos sutarties įforminimo, interpretacijos ar vykdymo arba jos peržiūros. Tas mechanizmas yra savanoriškas susitariančiosioms šalims ir nešališkas. Tas mechanizmas gali apimti ūkininkams atstovaujančių organizacijų atstovus.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų teritorijoje taikomų tarpininkavimo mechanizmų teisinę sistemą.

b)rašytiniai, popierine ar skaitmenine forma; ir

i)už pristatymą mokėtiną kainą, aiškiai nurodant visus mokėjimus, įskaitant taikomas nuolaidas, kuri:

–apskaičiuojama derinant įvairius objektyvius, patikrinamus ir nemanipuliuojamus sutartyje nurodytus veiksnius, įskaitant objektyvius rodiklius, indeksus ir galutinės kainos apskaičiavimo metodus, kurie yra lengvai prieinami bei suprantami ir atspindi rinkos sąlygų pokyčius, infliaciją, visas gamybos sąnaudas, įskaitant atlygį ūkininkams, visas papildomų paslaugų sąnaudas, pristatytus kiekius ir pristatytų žemės ūkio produktų kokybę ar sudėtį; tuo tikslu valstybės narės arba regionų valdžios institucijos gali nustatyti rodiklius, kurie skelbiami internete, kad juos būtų galima naudoti sutartyse, remdamosi objektyviais kriterijais, kurie grindžiami atliktais gamybos ir maisto tiekimo grandinės tyrimais, duomenimis, kuriuos pateikia tarpšakinės organizacijos, pripažintos pagal 157 straipsnio 1 dalį, arba ES žemės ūkio maisto produktų grandinės stebėjimo centro duomenimis. Sutarčių šalys gali pasirinkti remtis šiais arba bet kuriais kitais rodikliais, kuriuos jos laiko svarbiais;

iii)sutarties, kuri gali būti terminuota arba neterminuota su nutraukimo sąlyga, trukmę. Jei sutarties minimali trukmė yra ilgesnė nei šeši mėnesiai, o sektorių, kurie prekiauja ateities sandorių rinkoje, atveju – 12 mėnesių, į ją įtraukiama nuostata dėl peržiūros, kurios taikymą gali inicijuoti visų pirma ūkininkas, gamintojų organizacija arba gamintojų organizacijų asociacija esant nenumatytoms aplinkybėms, pvz., ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, gyvūnų ligų protrūkiams, geopolitinei įtampai ar dėl kitų priežasčių, dėl kurių sutarta kaina negali padengti ūkininkų sąnaudų;

iv)su mokėjimo laikotarpiais, procedūromis ir nuosavybės teisės bei rizikos perleidimo momentu susijusią išsamią informaciją;

a)atitinkamus žemės ūkio produktus gamintojų organizacijos ar kooperatyvo narys pristato gamintojų organizacijai ar kooperatyvui, kuriam jis priklauso, jeigu tos gamintojų organizacijos ar kooperatyvo įstatuose arba tuose įstatuose nustatytose arba pagal juos priimtose taisyklėse ir sprendimuose yra nuostatų, kurių tikslai panašūs į 4 dalies a, b ir c punktuose išdėstytų nuostatų tikslus;

Išbraukta.

Išbraukta.

a)pristatomi produktai, kurių vertė yra ne didesnė už valstybės narės nustatytą ribą, neviršijančią 4 000 EUR;

7.Kai remiantis 5 dalies d punktu arba 6 ir 6a dalimis rašytinės sutarties arba rašytinio pasiūlymo sudaryti sutartį nereikalaujama, ūkininkas, gamintojų organizacija arba gamintojų organizacijų asociacija gali prašyti, kad pristatant žemės ūkio produktus perdirbėjui, platintojui arba mažmenininkui tokia rašytinė sutartis arba rašytinis pasiūlymas sudaryti sutartį būtų naudojami. Tokia sutartis arba pasiūlymas sudaryti sutartį turi atitikti 4 dalyje ir 8 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas.

Dėl visų žemės ūkio produktų pristatymo sutarčių, kurias sudaro ūkininkai, gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos ir perdirbėjai, platintojai ar mažmenininkai, elementų, įskaitant 4 dalies c punkte nurodytus tuos elementus ir jų sudedamąsias dalis, šalys derasi be apribojimų, nedarant poveikio valstybių narių nustatytiems papildomiems reikalavimams.

9.Valstybės narės pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad, prieš ūkininkui, gamintojų organizacijai ar gamintojų organizacijų asociacijai pristatant atitinkamus žemės ūkio produktus, išskyrus sezoninius ir greitai gendančius produktus, perdirbėjui, platintojui ar mažmenininkui jų teritorijoje, žemės ūkio produktų pirkėjas 1 dalyje nurodytą rašytinę sutartį įregistruotų.

10.Valstybės narės, kurios pasinaudoja šiame straipsnyje nurodytomis galimybėmis, informuoja Komisiją apie tai, kaip jos taikomos.

d)parama didinant mažų ir šeimos ūkių, kurių standartinė produkcija, apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1217/200911 2 straipsnio 8 punkte, neviršija 100 000 EUR, ekonominį gyvybingumą;

__________________

11 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1217/2009, kuriuo sukuriamas žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklas Europos Sąjungoje, (OL L 328, 2009 12 15, p. 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1217/oj).

Nuo [2 metai po įsigaliojimo] 1 dalyje nurodyti gamintojai gali prašyti Komisijos pateikti nuomonę dėl 1 dalyje nurodytų susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų, susijusių su tvarumo standartų įgyvendinimu siekiant prisidėti prie vieno ar daugiau iš 3 dalies d–fd punktuose nustatytų tikslų, suderinamumo su šiuo straipsniu.

a)jų produktų pašalinimas iš rinkos arba nemokamas paskirstymas, be kita ko, labdaros įstaigoms;

g)laikinas gamybos planavimas atsižvelgiant į specifinį gamybos ciklo, visų pirma greitai gendančių produktų, pobūdį.

Kai Komisija priima įgyvendinimo aktus pagal šio straipsnio pirmą pastraipą, ji gali nuspręsti atitinkamoms valstybėms narėms leisti naudotis Sąjungos parama iš Reglamento (ES) 2021/2116 16 straipsnyje nurodyto žemės ūkio rezervo, numatydama galimybę krizės atveju tą paramą mobilizuoti nedelsiant, su sąlyga, kad pirmiausia įvertina tokios paramos įgyvendinamumą. Tokia finansinė parama suteikia išteklių, būtinų tam, kad atitinkami ūkio subjektai galėtų tuos susitarimus ir sprendimus įgyvendinti. Komisija užtikrina, kad pagal tuos įgyvendinimo aktus vykdomas lėšų naudojimas veiksmams remti nekeltų pavojaus tiesioginėms išmokoms. Jei reikia, Komisija veiksmams pagal šią pastraipą remti skiria kitą Sąjungos finansavimą.

2.Tiekimo sutartys gali būti daugiametės.

Kaina apskaičiuojama derinant įvairius objektyvius, patikrinamus ir nemanipuliuojamus sutartyje nurodytus veiksnius, įskaitant objektyvius rodiklius, indeksus ir galutinės kainos apskaičiavimo metodus, kurie yra lengvai prieinami bei suprantami ir atspindi rinkos sąlygų pokyčius, infliaciją, visas gamybos sąnaudas, įskaitant atlygį ūkininkams, visas papildomų paslaugų sąnaudas, pristatytus kiekius ir pristatytų žemės ūkio produktų kokybę ar sudėtį. Tuo tikslu valstybės narės arba regionų valdžios institucijos gali nustatyti rodiklius, kurie skelbiami internete, kad juos būtų galima naudoti sutartyse, remdamosi objektyviais kriterijais, kurie grindžiami atliktais gamybos ir maisto tiekimo grandinės tyrimais, pagal 157 straipsnio 1 dalį pripažintų tarpšakinių organizacijų pateiktais duomenimis arba ES žemės ūkio maisto produktų grandinės stebėjimo centro duomenis. Sutarčių šalys turi galėti pasirinkti remtis šiais arba bet kuriais kitais rodikliais, kuriuos jos laiko svarbiais;

5a.1 dalyje nustatyta 50 % riba padidinama iki 70 % išlaidoms, susijusioms su 46 straipsnio a, b arba c punkte nurodytais tikslais, jei tenkinamos šios sąlygos:

b)a punkte nurodytos investicijos vykdomos šių jaunųjų ūkininkų arba naujų ūkininkų, o vaisių ir daržovių sektoriaus atveju – gamintojų, kurie pirmą kartą prisijungia prie gamintojų organizacijos, pripažintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, valdose pagal pirmąją jų veiksmų programą ir septynerius metus nuo dienos, kurią jaunieji ūkininkai arba nauji ūkininkai prisijungė prie gamintojų organizacijos.

Nuo 2025 m. valstybės narės, pagal 119 straipsnį pateikusios prašymą dėl savo BŽŪP strateginio plano dalinio pakeitimo, gali peržiūrėti 6 dalyje nurodytus savo sprendimus ir nuspręsti iki 6 % V priede numatytų savo asignavimų tiesioginėms išmokoms, atskaičiusios, kai aktualu, VIII priede nustatytus asignavimus medvilnei, panaudoti III antraštinės dalies III skyriaus 7 skirsnyje nurodytoms kituose sektoriuose taikomoms intervencinių priemonių rūšims, su sąlyga, kad toks sprendimas neigiamai nepaveikia bazinės pajamų paramos tvarumui didinti.