1.pabrėžia, kad nustačius paprastas ir nuspėjamas mokesčių taisykles mokesčių mokėtojams turėtų būti lengviau mokėti mokesčius, o vyriausybėms – administruoti ir rinkti pajamas; pabrėžia, kad reikia sukurti verslui palankią ir jį remiančią ES, kurioje gamybos sektoriai galėtų konkuruoti ir klestėti, o darbuotojai – uždirbti deramą atlyginimą, sykiu remiant dvigubą pertvarką; pabrėžia, kad pernelyg sudėtingos apmokestinimo taisyklės gali atgrasyti nuo investicijų, tačiau taip pat pažymi, kad mokesčių politika turėtų būti siekiama neiškraipyti ekonominės veiklos vykdytojų sprendimų priėmimo;

2.yra labai susirūpinęs dėl grėsmės ES mokesčių suverenumui, kuri nuskambėjo 2025 m. balandžio 2 d. JAV prezidento pareiškimuose dėl PVM ES valstybėse narėse, kaip vienos iš priežasčių, pagrindžiančių tarifų nustatymą JAV importui iš ES; pabrėžia, kad prekybos karai daro žalą įmonėms, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares švelninti kilusią prekybos sumaištį ir konsultuotis su Europos suinteresuotaisiais subjektais priimant sprendimus dėl tarifų;

3.pabrėžia, kad, kaip teigiama Draghi pranešime, skirtingos mokesčių taisyklės visoje ES yra didelė kliūtis siekiant sukurti tikrą bendrąją rinką; pripažįsta, kad siekiant sumažinti įmonių patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas ES mokesčių sistemoje turi būti griežtai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, taip pat turi būti bendradarbiaujama; pabrėžia, kad valstybės narės turi teisę pritaikyti savo mokesčių sistemas prie konkrečių nacionalinių poreikių, sykiu paisydamos bendrų standartų ir koordinuodamos pastangas kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, užtikrinti, kad būtų laiku keičiamasi informacija, ir skatinti vienodas sąlygas; mano, kad šių rezultatų galima pasiekti visų pirma užtikrinant pusiausvyrą tarp pagarbos nacionalinei kompetencijai ir nuoseklaus aiškinimo užtikrinimo;

4.pabrėžia, kad greta derinimo pastangų didelę pažangą paprastinant mokestinių pareigų vykdymą ir šalinant administracines kliūtis vidaus rinkoje galima pasiekti pasitelkiant bendras įgyvendinimo priemones, pavyzdžiui, standartinius informacijos rinkimo ir ataskaitų teikimo šablonus, Komisijos gaires, valstybių narių dialogą ir dalijimąsi gerąja patirtimi;

5.pažymi, kad ES įmonės, visų pirma MVĮ, yra pagrindinis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo visame žemyne variklis; primena, kad MVĮ susiduria su dideliais fiskaliniais iššūkiais dėl sudėtingo mokesčių reglamentavimo ir suskaidytų mokesčių sistemų, nes dėl jų atsiranda didelė administracinė našta ir reikalavimų laikymosi išlaidos (vertinama, kad MVĮ reikalavimų laikymosi išlaidos siekia apie 30 proc. sumokamų mokesčių, o didelėse įmonėse šios išlaidos siekia apie 2 proc.), o tai trukdo augimui ir inovacijoms; primygtinai ragina Komisiją įvertinti dabartinių ir būsimų pasiūlymų poveikį MVĮ ir ieškoti sprendimų, kaip supaprastinti mokesčių procedūras ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas, griežtai užtikrinant bendradarbiavimą su nacionaliniais mokesčių administratoriais; be to, ragina Komisiją įvertinti, kodėl siūloma direktyva, kuria nustatoma MVĮ pagrindinės buveinės mokesčių sistema, nesulaukė palaikymo Taryboje, ir prašo judėti į priekį ir ieškoti įgyvendinamų sprendimų siekiant pažangos šioje srityje; ragina parengti nemokamą išsamų ir patogų naudoti MVĮ ir startuoliams skirtą priemonių rinkinį, įskaitant gaires, šablonus ir automatizuotas PVM, pelno mokesčio, darbo užmokesčio ir kitų reikalavimų deklaravimo galimybes, ir nuolat jį atnaujinti;

6.atkreipia dėmesį į Draghi pranešimą dėl konkretiems sektoriams skirtų apmokestinimo pasiūlymų, visų pirma į rekomendacijas dėl elektros energijos vartojimo sąnaudų mažinimo nepakenkiant ES konkurencingumui, neatgrasant nuo investicijų, nekenkiant darbo vietų kūrimui ir nesilpninant verslo pasitikėjimo; šiomis aplinkybėmis pripažįsta 2025 m. sausio mėn. neformalius ES finansų ministrų svarstymus dėl aukštų energijos kainų ir prioritetų nustatymo; atkreipia dėmesį į vykstantį darbą persvarstant energijos mokesčių direktyvą 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, (OL L 283, 2003 10 31, p. 51, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/96/oj). ir pabrėžia klimato politikos tikslų, dabartinių ekonomikos realijų, didelių energijos kainų ir junglumo poreikių svarbą;

7.pabrėžia, kad konkurencingumas yra plati sąvoka, reiškianti produktyvumo lygį, kuris gali paskatinti tvarų augimą, taigi ir padidinti visų žmonių pajamas bei gerovę; pabrėžia, kad konkurencinga ekonomika yra ne vien verslui palanki ekonomika; tai yra ekonomika, kuri užtikrina aukštą užimtumo lygį ir socialinę gerovę, teikia inovacijų galimybių, tinkamų švietimo galimybių ir tinkamą infrastruktūrą, taip pat užtikrina tvirtas institucijas ir teisinės valstybės standartus; pripažįsta, kad veiksmingas ir efektyvus apmokestinimas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama apriboti žalingą mokesčių konkurenciją ir varžybas dėl mažiausių mokesčių tarifų, yra ypač svarbus siekiant gauti viešųjų išteklių, reikalingų tvarioms viešosioms ir privačiosioms investicijoms, kurios didina ES konkurencingumą, socialinę ir ekonominę sanglaudą bei ekonomikos augimą;

8.palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Naujojo Europos konkurencingumo susitarimo; šiomis aplinkybėmis apgailestauja dėl to, kad siekiant padidinti Europos konkurencingumą neįtraukta mokesčių sritis; ragina gerinti bendradarbiavimą mokesčių srityje ES mažinant susiskaidymą ir sudėtingumą ir skatinant glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą bei pasitikėjimą, kadangi tai yra pagrindiniai Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo veiksniai;

9.ragina Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl suderinto požiūrio, kuriuo vadovaujantis būtų skatinamas valstybių narių mokesčių išlaidų skaidrumas, užtikrinama, kad jį taikant ekonomiškai efektyviu būdu būtų padedama siekti norimų politikos tikslų, atitinkančių ES bendruosius tikslus ir prioritetus, kad jis nesukeltų netikėto ar neigiamo poveikio vidaus rinkai ir nesudarytų galimybių mokesčių slėpimui ir agresyviam mokesčių planavimui;

10.palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl mokesčių sutvarkymo ir supaprastinimo; pabrėžia, kad būsimose ES iniciatyvose apmokestinimo srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama administraciniam supaprastinimui, sutampančių mokesčių taisyklių panaikinimui (kai aktualu), didesniam aiškumui ir mokesčių taisyklių taikymo suderinimui, taip pat nustatytų nukrypimų ar neefektyvumo, kurie gali turėti įtakos bendrosios rinkos veikimui, šalinimui; pabrėžia, kad Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas glaudesniam valstybių narių ir nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimui ir jį skatinti, kad būtų galima nuosekliau aiškinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčių teisės aktus;

11.atkreipia dėmesį į 2022 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro atliktą tyrimą, kuriame nustatyta, kad įplaukos į vietos biudžetus iš vietos ekonominės veiklos mokesčių gali būti paskata savivaldybėms veikti vietos lygmeniu ir skatinti vietos ekonominę veiklą; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją aktyviau vykdyti šį tyrimą ir kartu su valstybėmis narėmis rengti tarpusavio mokymosi seminarus, kad savivaldybės būtų skatinamos rūpintis savo įmonėmis ir atskleistų neišnaudotas galimybes didesniam ekonomikos augimui visoje ES;

12.pabrėžia, kad gerai parengtos ir pagrįstos mokesčių paskatos, pasižyminčios ekonominiu turiniu ir socialine bei ekonomine nauda, gali padėti vykdyti ekonominę veiklą, kuria siekiama viešųjų tikslų, įskaitant veiklą periferinėse ir kitaip geografiškai nepalankioje padėtyje esančiose ES vietovėse; pažymi, kad mokesčių paskatos turi ne tik atitikti Sutartis ir apribojimus, susijusius su fiskalinio manevravimo galimybėmis, bet ir nelemti vidaus rinkos susiskaidymo, ir ragina sukurti priemonių rinkinį, kuriuo būtų užtikrintas valstybių narių dialogas, skaidrumas ir koordinavimas mokesčių paskatų klausimais; palankiai vertina Komisijos ketinimą paskelbti neprivalomas gaires dėl mokesčių paskatų ir ragina atlikti nuodugnesnį EBPO antrojo ramsčio taisyklių dėl mokesčių paskatų įgyvendinimo poveikio tyrimą ir pateikti rekomendacijas, kad būtų užtikrintas tų paskatų veiksmingumas pagal antrojo ramsčio sistemą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog mokesčių paskatos ir toliau atitiktų ES valstybės pagalbos sistemą; primena ES įsipareigojimus klimato kaitos srityje ir nuolatinę Parlamento paramą šiems tikslams ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti pastangas ir apsvarstyti galimą mokesčių paskatų naudą žaliosioms investicijoms;

13.primena, kad kelios teisėkūros iniciatyvos mokesčių srityje yra užstrigusios; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES įmonėms reikia užtikrinti teisinį tikrumą ir nuspėjamumą; atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimus, kurias mokesčių srities iniciatyvas ketinama atšaukti;

14.primena Komisijos prioritetą užtikrinti verslo sąlygų supaprastinimą visose politikos srityse, įskaitant apmokestinimą savo kompetencijos srityje, turint tikslą ataskaitų teikimo reikalavimus sumažinti bent 25 proc. (o MVĮ atveju – bent 35 proc.); atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją, nuolat glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, sistemingai vykdyti visų naujų su mokesčiais susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų išankstinius poveikio vertinimus ir galiojančių priemonių konkurencingumo patikras, siekiant kiekybiškai įvertinti numatomą administracinės naštos sumažinimą ir užtikrinti, kad naujos taisyklės atitiktų ES ekonomikos augimo ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos tikslus;

15.primygtinai ragina Komisiją nustatyti ir pašalinti visus dvigubo ataskaitų teikimo atvejus ir sukurti veiksmingo mokesčių administratorių keitimosi duomenimis sistemą, kad mokesčių mokėtojai išvengtų dvigubų ataskaitų teikimo pareigų; pažymi, kad šioje srityje galima nesunkiai pasiekti rezultatų, pvz., iš dalies keičiant ES direktyvą (ES) 2021/2101 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2101, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (OL L 429, 2021 12 1, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2021/2101/oj). dėl viešų ataskaitų pagal šalis teikimo, kad ES taisyklės atitiktų Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos 207 mokesčių srities duomenų teikimo standartą; ragina Komisiją įvertinti šios atitikties privalumus;

16.ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti gynybos pramonės mokestines pareigas, išplečiant ir supaprastinant viešajam pirkimui taikomas PVM išimtis vykdant bendras ES gynybos iniciatyvas;

17.ragina sukurti ES mokesčių duomenų centrą, kad būtų pagerintas automatinis keitimasis mokesčių informacija ir sumažinta administracinė našta; ragina Komisiją ir valstybes nares remtis esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, PVM informacijos mainų sistema (VIES) ir Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema (EMCS), ir išnagrinėti galimybę išplėsti jų taikymą tokiose srityse kaip tiesioginis apmokestinimas; pabrėžia, kad toks centras turėtų sudaryti sąlygas bendrai analizuoti informaciją, susijusią su tarpvalstybinio apmokestinimo kontrolės procesu, padėti išvengti dubliavimosi ir veikti kaip bendras prieigos punktas visiems ES mokesčių administratoriams;

18.pabrėžia, kad e. sąskaitos faktūros gali atlikti pagrindinį skaidrumo didinimo, administracinės naštos mažinimo ir praktinio bei veiksmingo pateiktų duomenų naudojimo priemonės vaidmenį;

19.primena, kad nesant išsamių ataskaitų teikimo sistemos mokesčių administratoriai neturėtų svarbiausios informacijos, reikalingos siekiant nustatyti ir tirti piktnaudžiavimo mokesčių srityje atvejus ir užkirsti jiems kelią; pabrėžia, kad galimybė laiku gauti išsamius mokesčių duomenis yra labai svarbi užtikrinant mokesčių sistemų teisingumą ir apsaugant valstybės pajamas;

20.pripažįsta, kad norint pagrįsti ataskaitų teikimo reikalavimų laikymosi sąnaudas, reikia gerai aprūpintų ir efektyviai veikiančių mokesčių administratorių, turinčių tinkamos kvalifikacijos darbuotojų ir modernią skaitmeninę infrastruktūrą; pabrėžia, kad siekiant išnaudoti visas esamų pareigų teikti ataskaitas suteikiamas galimybes reikia investuoti į mokesčių administratorių pajėgumus;

21.primena, kad paprastos, stabilios ir nuspėjamos mokesčių taisyklės yra labai svarbios konkurencingai ekonomikai ir kad jos padės kurti darbo vietas bei skatinti ekonomikos augimą; ragina Komisiją pateikti rekomendacijų dėl supaprastintos ir konkurencingos mokesčių sistemos, siekiant sumažinti įmonėms ir piliečiams tenkančią administracinę naštą, kai manoma, kad tai tikslinga, pvz., supaprastinant mokesčių mokėtojo kodo naudojimą visose valstybėse narėse ir mokesčių paskatų srityje; pripažįsta, kad mokestinis tikrumas ir grąžinimo procedūrų bei atskaitymų supaprastinimas yra esminiai administracinės naštos mažinimo sprendimai, ypač MVĮ;

22.atkreipia dėmesį į mokesčių supaprastinimo svarbą visose srityse; pabrėžia, kad reikia didinti neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimą kapitalo rinkose supaprastinant taupymo ir investicijų sąskaitų mokesčių deklaravimo procedūras, ypač kai šioms sąskaitoms taikomos mokestinės paskatos; taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos bandomuosius projektus dėl bendradarbiavimu grindžiamos reikalavimų laikymosi užtikrinimo tvarkos, kuriais siekiama sumažinti auditų skaičių ir pagerinti įmonių, kurios laikosi aukštų atitikties standartų, ginčų sprendimą;

23.pabrėžia skaitmeninimo, ypač dirbtinio intelekto (DI), kaip priemonės mažinti administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas įmonėms, ypač MVĮ, ir padėti nustatyti sukčiavimo PVM atvejus, potencialą, sykiu išlaikant žmogiškąjį elementą atliekant kokybės patikras ir užtikrinant apsaugos nuo diskriminacijos rizikos priemones; pažymi, kad skaitmeninimas taip pat gali sustiprinti viešąjį mokesčių administravimą, jei yra užtikrinamas automatizuoto su mokesčiais susijusių sprendimų priėmimo skaidrumas ir pakankama priežiūra; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti mokesčių administravimo skaitmeninimą ir paprastinimą, sykiu stiprinant nacionalinių institucijų bendradarbiavimą, koordinavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi bei praktinėmis žiniomis, Komisijai šiame procese veikiant kaip tarpininkei;

24.pabrėžia, kad valstybės narės turėtų skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių visiems naujiems mokesčių teisės aktams įgyvendinti ir mokesčių administracijoms modernizuoti, visų pirma investuodamos į personalą, mokymą ir integruotas, sąveikias IT sistemas, ir konsultuodamosi su privačiuoju sektoriumi; ragina Komisiją padidinti savo paramą pagal programą „Fiscalis“ ir išnagrinėti galimybę parengti specialią ES finansavimo programą tokioms investicijoms dar labiau paremti;

25.ragina Komisiją savo kompetencijos ribose ir vykdant nuolatinį glaudų dialogą su valstybėmis narėmis įvertinti ir supaprastinti dabartinę PVM sistemą, sumažinti administracinę naštą, be kita ko, įmonėms ir bendruomenės organizacijoms, didinti konkurencingumą ir sumažinti atotrūkį tarp numatomų ir faktiškai surenkamų pajamų (PVM atotrūkis); pakartoja savo raginimą įdiegti supaprastintą ir atnaujintą PVM sistemą, pagal kurią būtų taikoma nedaug išimčių ir nestandartinių tarifų ir kuria būtų siekiama skatinti sąžiningą konkurenciją, mažinti reikalavimų laikymosi išlaidas ir gerinti savanorišką reikalavimų laikymąsi; atkreipia dėmesį į iniciatyvą „PVM skaitmeniniame amžiuje“ ir ragina Komisiją paskelbti aiškias ir nuoseklias gaires, kad būtų remiamas sklandus direktyvos (ES) 2025/516 2025 m. kovo 11 d. Tarybos direktyva (ES) 2025/516, kuria dėl prie skaitmeninio amžiaus pritaikytų PVM taisyklių iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB (OL L, 2025/516, 2025 3 25, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2025/516/oj). įgyvendinimas, ypač susijęs su ES skaitmeniniais ataskaitų teikimo reikalavimais; pabrėžia, kad PVM pareigų vykdymo atotrūkis valstybėse narėse labai skiriasi, ir palankiai vertina iniciatyvą „PVM skaitmeniniame amžiuje“ kaip skaidrumo didinimo ir sukčiavimo mažinimo priemonę; primygtinai ragina koordinuoti įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir kad vieno langelio principu grindžiamos PVM sistemos modelis būtų veiksmingas ir patogus naudoti, ypač MVĮ; ragina ir toliau vykdyti reformas siekiant palengvinti mažųjų įmonių elektroninį registravimą PVM mokėtoju ir padidinti PVM surinkimo skaitmeninimą; ragina Komisiją remtis PVM vieno langelio principu grindžiama sistema tarpvalstybinei įmonių e. prekybos su vartotojais veiklai ir toliau ją plėsti, kad būtų sumažinta administracinė našta ir reikalavimų laikymosi išlaidos;

26.pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį įvyko ryškių pirkimo elgsenos pokyčių, visų pirma per COVID-19 pandemiją smarkiai padidėjo e. prekybos mastas, kuris nemažėja ir dabar; pripažįsta, kad pirkimas internetu dėl elektroninės audito sekos turėtų padėti geriau laikytis PVM reikalavimų, tačiau Komisijos 2024 m. ataskaitoje dėl PVM surinkimo atotrūkio pažymima, jog šis ryšys nėra toks aiškus dėl su internetiniais pardavimais susijusio sudėtingumo; primygtinai ragina Komisiją įvertinti, ar PVM acquis atitinka paskirtį, turint omenyje didėjantį elektroninės prekybos populiarumą;

27.ragina patobulinti Tarybos direktyvą 2008/9/EB 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL L 44, 2008 2 20, p. 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2008/9/oj).; pabrėžia, kad svarbu išnagrinėti galimybę integruoti tarpvalstybinio PVM grąžinimo sistemą į vieno langelio principu grindžiamą modelį, siekiant dar labiau supaprastinti tarpvalstybinėje prekyboje dalyvaujančių įmonių PVM reikalavimų laikymąsi, sykiu užtikrinant, kad galiojančių PVM reikalavimų būtų laikomasi visose valstybėse narėse;

28.ragina nuosekliai taikyti pagrindines sąvokas ir supaprastinti apibrėžtis, kad PVM sistema būtų veiksmingesnė, pavyzdžiui, taikyti bendrą „instaliuotų ir surinktų prekių“ aiškinimą, kaip nurodyta PVM direktyvos 36 straipsnyje 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2006/112/oj)., taip pat nuosekliai taikyti nuolatinės buveinės ir nuolatinio ar kito padalinio apibrėžtis;

29.pabrėžia, kad reikalinga tvaresnė ir teisingesnė PVM sistema ir reikia toliau svarstyti, kaip PVM tarifai gali būti naudojami tvarumo tikslams pasiekti; siūlo Komisijai įvertinti, ar būtų galima panaikinti PVM mokesčius už nemokamai tiekiamas socialiniu bei aplinkos požiūriu naudingas prekes;

30.pažymi, kad nors lengvatiniai PVM tarifai teisėtai taikomi remiant plačius valstybių narių socialinius ir ekonominius tikslus, įskaitant paramą pažeidžiamiems visuomenės nariams ir vaikams, dar jų platesnis taikymas gali didinti teisinį netikrumą ir mokesčių sistemos sudėtingumą; pabrėžia, kad nors dėl lengvatinių PVM tarifų kaina vartotojui gali sumažėti, ji priklauso ir nuo kitų veiksnių; todėl mano, kad vykdant supaprastinimo užduotį bus naudinga periodiškai peržiūrėti ir įvertinti, kurie lengvatiniai PVM tarifai tebėra reikalingi ir veiksmingi siekiant numatytų politikos tikslų;

31.pakartoja Parlamento poziciją dėl siūlomos MVĮ pagrindinės buveinės mokesčių sistemos, siūlomos UNSHELL direktyvos ir siūlomos įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančios lengvatos (DEBRA);

32.pabrėžia, kad dėl nacionalinių mokesčių sistemų sudėtingumo ir skirtumų gali susidaryti nevienodos sąlygos ir kad tai gali daryti neigiamą poveikį vidaus rinkos veikimui; pabrėžia, kad tai gali stabdyti tarpvalstybines investicijas ir dėl to atitinkamai gali neproporcingai nukentėti MVĮ ir išimtinai vietos įmonės, kurios neturi išteklių, kad galėtų taikyti sudėtingas mokesčių planavimo schemas, todėl jos susiduria su nesąžininga konkurencine aplinka, kuri nėra palanki plėtrai;

33.atkreipia dėmesį į atliekamą darbą dėl pasiūlymo „Verslas Europoje. Pajamų apmokestinimo sistema“ (BEFIT); primena, kad pateikdama BEFIT pasiūlymą Komisija turėjo tikslą sumažinti mokesčių taisyklių sudėtingumą ir reikalavimų laikymosi išlaidas tarpvalstybinę veiklą vykdančioms ES įmonėms; atkreipia dėmesį į jo potencialą sumažinti susiskaidymą ir sukurti vienodas sąlygas įmonėms vidaus rinkoje; pabrėžia, kad kiekviena ES iniciatyva turi suteikti pridėtinės vertės tiek teisiniu, tiek ekonominiu požiūriu, ir ragina laikytis veiksmingo ir proporcingo požiūrio, kuris būtų naudingas visoms valstybėms narėms, atitiktų subsidiarumo principą ir nuosekliai derėtų su EBPO antrojo ramsčio taisyklių įgyvendinimu;

34.pakartoja tvirtą ES įsipareigojimą laikytis EBPO / G20 įtraukios sistemos dviejų ramsčių požiūrio, sykiu atsižvelgiant į dabartinę padėtį, susijusią su antrojo ramsčio taisyklėmis, įskaitant naują 2025 m. sausio 20 d. JAV prezidento paskelbtą vykdomąjį potvarkį, kuriame teigiama, kad EBPO visuotinis susitarimas dėl mokesčių Jungtinėse Amerikos Valstijose neturi nei galios, nei poveikio; primygtinai ragina Komisiją teikti pirmenybę darbui, kuriuo išlaikomas ir apsaugomas susitarimas, kad nebūtų grįžtama prie žalingos mokesčių konkurencijos viešųjų pajamų ir ES interesų sąskaita; primygtinai ragina Komisiją pateikti Parlamentui nenumatytų atvejų planus ir skubiai imtis tikslinių veiksmų siekiant užtikrinti Antrojo ramsčio direktyvos vientisumą ir veiksmingumą 2022 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje (OL L 328, 2022 12 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2523/oj)., apsaugoti ES interesus ir užkirsti kelią atsakomosioms priemonėms; atkreipia dėmesį į administracinio supaprastinimo galimybę įgyvendinant Antrojo ramsčio direktyvą;

35.pabrėžia, kad antruoju ramsčiu ES turėtų būti užtikrinamas visuotinis minimalus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygis; palankiai vertina jo perkėlimą į nacionalinę teisę; ragina užtikrinti teisinį aiškumą, atsižvelgiant į EBPO Antrojo ramsčio taisyklių ir jų įgyvendinimo valstybėse narėse skirtumus, visų pirma kiek jos susijusios su siuntimo veikla, kad nebūtų sukurta painiavą kelianti prieštaringa apmokestinimo tvarka; tikisi, kad netrukus bus baigtas derybų dėl administracinių gairių ir jų skelbimo procesas, ir įmonėms, patenkančioms į antrojo ramsčio taikymo sritį, bus užtikrintas reikiamas tikrumas; tikisi, kad tolesni pokyčiai, susiję su esamais saugaus uosto principais, padės lengviau laikytis reikalavimų, pvz., bus sukurtas nuolatinis saugus uostas;

36.pabrėžia svarbų Europos prokuratūros ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vaidmenį nustatant ir tiriant mokesčių slėpimą ir vengimą ir pabrėžia, kad būtinas veiksmingas šių institucijų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su nacionaliniais mokesčių administratoriais;

37.atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. spalio mėn. EBPO paskelbė Daugiašalę konvenciją, kurioje nustatytos A sumos pagal Pirmąjį ramstį įgyvendinimo techninės taisyklės, ir į toliau vykstančias derybas; ragina Komisiją įvertinti galimą skaitmeninių paslaugų mokesčio poveikį;

38.palankiai vertina Lettos pranešimą ir nuorodą į savanorišką 28-ąjį režimą, kuriuo siekiama pritraukti ir išlaikyti novatoriškus startuolius Europos Sąjungoje; pažymi, kad susiskaidžiusioje ES mokesčių aplinkoje ES įmonėms, ypač MVĮ, sudėtinga vykdyti veiklą, jos patiria netikrumą ir didelių reikalavimų laikymosi išlaidų, ir ragina Komisiją išnagrinėti ir įvertinti 28-ojo režimo pasirinkimo privalumus ir trūkumus; pabrėžia, kad reikia šalinti mokestines kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms, kad būtų mažinamas pernelyg didelis kliovimasis paskolomis ir didinamas įmonių finansavimo nuosavas kapitalas; atsižvelgdamas į tai primena Draghi pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad ES piliečiai turėtų turėti galimybę investuoti kitose valstybėse narėse nereikalaujant atlikti sudėtingų apmokestinimo procedūrų, kurios galiausiai lemia dvigubą apmokestinimą; pabrėžia, kad šių principų laikymasis yra labai svarbus siekiant, kad ES taptų konkurencingu inovacijomis paremtu investicijų centru; pabrėžia, kad svarbu išnagrinėti galimybes supaprastinti ir standartizuoti sandorių kainodaros dokumentavimo taisykles visoje ES, įskaitant kruopštų ir subalansuotą esamų ribų ir reikšmingumo kriterijų vertinimą, sykiu atsižvelgiant į valstybių narių ypatumus, turint tikslą sumažinti sandorių reikalavimų laikymosi išlaidas nepakenkiant skaidrumo standartams ir nesudarant palankesnių sąlygų agresyviam mokesčių planavimui ir mokesčių slėpimui;

39.apgailestauja, kad Komisijos Konkurencingumo kelrodyje nepateikta konkrečių gairių, kaip pašalinti mokestines kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms; ragina Komisiją atlikti tikslinius tyrimus, kuriais būtų įvertintas šio susiskaidymo poveikis ekonomikai ir konkurencijai, daugiausia dėmesio skiriant labiausiai paveiktiems sektoriams ir pasiūlant konkrečias priemones mokesčių sistemoms supaprastinti ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui stiprinti, ypač siekiant paremti MVĮ;

40.palankiai vertina neseniai įsigaliojusią FASTER direktyvą 2024 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva (ES) 2025/50 dėl greitesnio ir saugesnio išskaičiuojamųjų mokesčių permokos grąžinimo lengvatų taikymo (OL L, 2025/50, 2025 1 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2025/50/oj). dėl išskaičiuojamojo mokesčio, nes tai yra pirmas svarbus žingsnis siekiant modernizuoti ir supaprastinti tarpvalstybines mokesčių procedūras ES; atkreipia dėmesį į Draghi pranešime pateiktas rekomendacijas ir primena Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl išskaičiuojamojo mokesčio sistemos 2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos išskaičiuojamojo mokesčio sistemos (OL C 347, 2022 9 9, p. 172)., kurią sukurti būtina siekiant mažinti sudėtingumą, padidinti teisinį tikrumą investuotojams ir pažaboti palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimo praktiką; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių politikos reforma galėtų palengvinti ir tolesnę ES kapitalo rinkų integraciją santaupų ir investicijų sąjungos kontekste;

41.ragina Komisiją stebėti esamas mokestines kliūtis, trukdančias bendrosios rinkos integracijai, ir pateikti veiksmų planą joms pašalinti;

42.ragina nustatyti pagrindinius mokesčių mokėtojų teisių principus, kad būtų galima nustatyti nuolatines mokestines kliūtis bendrojoje rinkoje ir rekomenduoti geriausią patirtį, įgytą visoje ES, siekiant sustiprinti mokesčių mokėtojų patirtį, sykiu užtikrinant, kad tokie pagrindiniai principai neribotų valstybių narių galimybių taikyti kovos su piktnaudžiavimu priemones siekiant užtikrinti tinkamą jų mokesčių įstatymų vykdymą; pripažįsta Komisijos nenorą pateikti planuojamą komunikatą dėl piliečių kaip mokesčių mokėtojų teisių, kuris buvo paskelbtas jos 2021 m. veiksmų plane;

43.palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl santaupų ir investicijų sąjungos, ypač norą panaikinti nacionalinių apmokestinimo procedūrų skirtumus, dėl kurių susidaro administracinė našta ir trukdoma tarpvalstybinėms investicijoms, taip pat remti valstybių narių veiksmus šioje srityje;

44.pažymi, kad dėl pajamų iš kapitalo apmokestinimo tvarkos skirtumų gali kilti sunkumų ir teisinio netikrumo tarpvalstybiniams investuotojams; pažymi, kad išsamiame Draghi pranešime pripažįstama, jog siekiant sumažinti kapitalo rinkos susiskaidymą būtina pašalinti visas mokestines kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms į ES; pabrėžia labiau subalansuoto mokesčių derinio svarbą ekonominiam atsparumui ir ragina Komisiją bei valstybes nares įvertinti tolesnio koordinavimo ir supaprastinimo šioje srityje privalumus siekiant paskatinti tarpvalstybines investicijas;

45.primena, kad įgyvendinant Antrojo ramsčio taisykles svarbu stebėti naujas žalingos mokesčių konkurencijos formas, kurių gali atsirasti;

46.siekdamas teisingos Europos ekonomikos įsipareigoja kovoti su agresyviu įmonių ir fizinių asmenų mokesčių planavimu, atsižvelgdamas į konkrečią MVĮ ir mažas ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių padėtį ir interesus; pripažįsta didelį agresyvaus mokesčių planavimo poveikį pajamoms, nes dėl jo sudaromos nevienodos sąlygos ekonomikos subjektams, kyla grėsmė mokesčių moralei ir silpnėja valstybių narių mokesčių bazė; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių kovojant su agresyviu mokesčių planavimu, visų pirma aktyviau keičiantis informacija, atliekant koordinuotus auditus ir gerinant vykdymo užtikrinimą; primena savo rezoliucijas dėl ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimo 2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas: pažanga, įgyta patirtis ir kliūtys, kurias reikia įveikti“ (OL C 117, 2022 3 11, p. 120)., dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros 2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros (OL C 456, 2021 11 10, p. 177). ir dėl ES politikos, susijusios su žalinga mokesčių praktika, reformos; pabrėžia, kad apmokestinimo tvarkos sudėtingumo didinimas gali sukurti ydingų paskatų neskaidriam agresyviam mokesčių planavimui ir vengimui; ragina valstybes nares ir Komisiją kovojant su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu taikyti rizika pagrįstą ir tinkamą požiūrį;

47.pabrėžia esamų priemonių, įtrauktų į Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/16/oj). (DAB), Kovos su mokesčių vengimu direktyvą 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2016/1164/oj). (KMVD) ir Daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą (DKIS), svarbą, nes jos labai padidino skaidrumą ir sustiprino mokesčių administratorių tarpvalstybinį bendradarbiavimą, sudarydamos sąlygas veiksmingiau reaguoti į agresyvų mokesčių planavimą; pabrėžia didėjančią administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas, tenkančias mokesčių administratoriams ir mokesčių mokėtojams įgyvendinant DAB ir Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, ir palankiai vertina jų peržiūrą ir supaprastinimą, kartu išlaikant dabartinius standartus;

48.pabrėžia, kad reikia šalinti KMVD ir EBPO antrojo ramsčio požiūrio neatitikimus, kad visoje ES būtų užtikrintas nuoseklumas ir teisinis tikrumas, be kita ko, apsvarstant valstybėms narėms suteiktų galimybių ir išimčių supaprastinimą; atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą, kad ji įvertins KMVD atsižvelgdama į antrąjį ramstį ir 2025 m. trečiąjį ketvirtį pateiks išsamią ataskaitą dėl priemonių, vadovaudamasi Antrojo ramsčio susitarimu; ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms gaires dėl KMVD nustatytos bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės aiškinimo, taip pat ragina atlikti peržiūrą, kad KMVD būtų lengviau įgyvendinti ir kad padidėtų jos veiksmingumas;

49.atkreipia dėmesį į DAB vaidmenį mažinant mokesčių slėpimą, vengimą ir agresyvų mokesčių planavimą bei didinant skaidrumą, sykiu pabrėždamas sudėtingumą ir administracinę naštą, ypač pagal DAB 6 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (OL L 139, 2018 6 5, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2018/822/oj).; pabrėžia, kad DAB 6 reikia persvarstyti, ir ragina Komisiją atlikti atitikties išlaidų pagal šią direktyvą vertinimą, taip pat stiprinti gaires, tobulinti rizikos analizę ir panaudoti technologijas geresniam duomenų rinkimui, kad būtų užtikrintas mokesčių skaidrumo skatinimo veiksmingumas ir išvengta neproporcingų išlaidų ir administracinės naštos; teigia, kad atliekant šį pakartotinį vertinimą reikėtų apsvarstyti galimybę apsaugoti MVĮ nuo nereikalingų ataskaitų teikimo pareigų ir suteikti daugiau aiškumo dėl praneštinų tarpvalstybinių susitarimų lyginamųjų standartų; siūlo atliekant galimos DAB 7 2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2021/514/oj). peržiūros vertinimą apsvarstyti, ar būtų galima sumažinti keitimosi informacija apimtį nustačius ataskaitų teikimo tikruoju laiku tvarką pagal iniciatyvą „PVM skaitmeniniame amžiuje“;

50.visų pirma pažymi, kad reikia pasinaudoti peržiūros procesu siekiant panaikinti šiuo metu besidubliuojančias taisykles ir racionalizuoti bei supaprastinti bendrų taisyklių ir sąvokų taikymą; pabrėžia, kad terminų ir sąvokų standartizavimas yra labai svarbus siekiant supaprastinti reikalavimų laikymąsi, nes skirtingas nacionalinis aiškinimas gali sudaryti sąlygas susiskaidymui ir sudėtingumui;

51.ragina stiprinti Europos prokuratūros ir „Eurofisc“ bendradarbiavimą stiprinant dalijimąsi žvalgybos informacija, koordinuotas vykdymo užtikrinimo pastangas ir tarpvalstybinius tyrimus kovojant su sukčiavimu PVM ir kitų formų mokesčių slėpimu ir vengimu; pabrėžia, kad būtina užtikrinti sklandesnį šių įstaigų bendradarbiavimą, kad ES, pasinaudodama savo atitinkamais įgaliojimais ir patirtimi, veiksmingiau ir vieningiau reaguotų į tarpvalstybinį mokesčių slėpimą; ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti šį bendradarbiavimą tobulinant keitimosi duomenimis mechanizmus, užtikrinant pakankamus išteklius ir skatinant bendras tyrimų pastangas; pabrėžia, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei ekonominei veiklai būtinas tolesnis valstybių narių mokesčių koordinavimas kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu srityje; pažymi, jog ES privalo užtikrinti, kad visiems importuojamiems produktams būtų deramai taikomi atitinkami muitai;

52.ragina Komisiją atlikti tyrimą ir prireikus pateikti priemonių rinkinį, kad būtų galima supaprastinti mokesčių taisykles ir spręsti mokesčių susiskaidymo problemą pasienio darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, siekiant padidinti konkurencingumą stiprinant vidaus rinką, bei apsaugoti mokestines pajamas sukuriant vienodas sąlygas; pažymi, kad skirtingos nacionalinės mokesčių sistemos sukuria dideles kliūtis, administracinę naštą, teisinį netikrumą ir lemia dvigubą apmokestinimą, o tai trukdo darbo jėgos judumui ir tarpvalstybiniam verslumui;

53.pažymi, kad asmenų judumas tarp valstybių didėja neregėtai greitai ir kad toks didelis judumo mastas daro reikšmingą poveikį mokesčių sistemoms; pabrėžia, kad formuojant politiką reikia tinkamai atsižvelgti į tokį judumą ir jo poveikį mokesčių sistemoms, tačiau ji neturi atgrasyti nuo judumo ir nemažinti užimtumo galimybių Europos Sąjungoje; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad valstybės narės naudojasi mokesčių paskatomis darbo jėgos judumui ir tarpvalstybiniam verslumui skatinti; vis dėlto pabrėžia, kad valstybės narės turi taip pat imtis žalingos mokesčių praktikos, pritraukiančios pavienius mokesčių mokėtojus, ir konkurencijos iškraipymo prevencijos, nustatydamos aiškius apribojimus ir apsaugos priemones;

54.pripažįsta didėjantį tarpvalstybinį aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir kitų asmenų judumą, kurį skatina judėjimo laisvė ir lengvatiniai mokesčių režimai kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad mokesčių politika vidaus rinkoje išliktų sąžininga, skaidri ir suderinama su viešųjų finansų tvarumu visoje ES; pakartoja savo raginimą Tarybai persvarstyti Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) įgaliojimus;

55.primena, kad mokesčių pasekmės atsiranda dėl mokestinių buveinių arba nuolatinio padalinio rizikos, kai tarpvalstybiniai darbuotojai vykdo tokią veiklą kaip verslo kelionės ar nuotolinis darbas; pažymi, kad valstybių narių koordinuojama nuotoliniam darbui taikoma saugaus uosto taisyklė galėtų suteikti darbdaviams mokestinio tikrumo ir sumažinti administracinę naštą, nes būtų supaprastintas individualus apmokestinimas;

56.pabrėžia, kad inovacijos yra pagrindinė ekonomikos augimo, pasaulinio konkurencingumo ir gerovės varomoji jėga ir kad, EBPO duomenimis, mokesčių paskatos yra plačiai naudojama ir ekonominiu požiūriu svarbi inovacijų rėmimo politikos priemonė; laikosi nuomonės, kad vyriausybės turėtų užtikrinti mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) mokesčių paskatų schemų ekonominį naudingumą, reguliariai vertindamos ir nustatydamos tikslines paskatas, kuriomis skatinamos investicijos ir augimas, ir didinti ES konkurencingumą pasaulinėje arenoje, vadovaudamosi Draghi pranešime pateiktais pasiūlymais;

57.ragina Komisiją toliau vykdyti tyrimus dėl įvairaus pobūdžio mokesčių paskatų moksliniams tyrimams ir plėtrai bei inovacijoms ekonominio efektyvumo, didinant ES konkurencingumą pasaulinėje arenoje, vadovaujantis Draghi pranešime pateiktais pasiūlymais, užtikrinant, kad šios paskatos būtų tinkamai parengtos nustatytiems politikos tikslams pasiekti, nemažinant mokestinių pajamų ir nedidinant mokesčių vengimo rizikos; ragina Komisiją išnagrinėti įvairius sprendimus ir mechanizmus, kuriais būtų remiami startuolių moksliniai tyrimai ir plėtra, įskaitant, be kita ko, perleidžiamus mokesčių kreditus, laikantis suderinto požiūrio su valstybėmis narėmis ir remiantis bendrais kriterijais, siekiant pagerinti tokių priemonių prieinamumą ir veiksmingumą; ragina Komisiją nuodugniai vertinti tokių paskatų tarpvalstybinį poveikį kitose valstybėse narėse, įskaitant mokesčių vengimo riziką; pabrėžia, kad mokesčių paskatos, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos, kreditai, pagreitintas nusidėvėjimas ir išlaidas viršijančios mokesčių atskaitos, turėtų būti labiau prieinamos; todėl ragina Komisiją pateikti rekomendacijų ir tinkamai įtraukti mokesčių paskatas, konkrečiai, kai aktualu, susijusias su moksliniais tyrimais ir plėtra, nedidinant ekonominių santykių asimetrijos ES; pabrėžia, kad būtų išmintinga suderinti inovacijų ir mokslinių tyrimų ir plėtros paskatas su tikslinėmis investicijų paskatomis; ragina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir tarpusavio pasitikėjimą, skatinant vienodas sąlygas e. prekybai, skaitmeninėms paslaugoms ir kitiems sparčiai augantiems sektoriams;

58.pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad mokesčių paskatos ir toliau visiškai atitiktų dabartinę ES valstybės pagalbos sistemą; pabrėžia ES valstybės pagalbos priemonių sistemos reikšmę išsaugant sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje ir užtikrinant teisinį tikrumą bei vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms;

59.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.