(3)Direktyvos 2006/43/EB 26a straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atliktų laikydamiesi riboto užtikrinimo standartų, kuriuos turi priimti Komisija. Tos direktyvos 26a straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija tuos standartus priimtų ne vėliau kaip 2026 m. spalio 1 d. Įmonės išreiškė susirūpinimą dėl užtikrinimo paslaugų teikėjų atliekamo darbo ir nurodė, kad šalinant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo srityse nustatytą konkrečią riziką ir esmines problemas reikia lankstumo. Komisija, rengdama riboto užtikrinimo standartus, turėtų tinkamai atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus. Tai, kad nesama suderintų užtikrinimo standartų, prisideda prie įmonių problemų, todėl Komisija turi kuo skubiau priimti tinkamą deleguotąjį aktą, kaip planuota;

(5)Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad didžiosios įmonės ir mažosios bei vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamoje rinkoje, išskyrus labai mažas įmones, rengtų ir skelbtų tvarumo ataskaitą įmonės lygmeniu. Siekiant sumažinti įmonėms tenkančią informacijos teikimo naštą, pareiga rengti ir skelbti tvarumo ataskaitą įmonės lygmeniu turėtų būti apribota ir taikoma tik įmonėms, kuriose per finansinius metus dirba vidutiniškai daugiau kaip 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR. Turėtų būti galima atleisti pagrindines patronuojančiąsias įmones, kurios yra valdymo veikloje nedalyvaujančios finansų kontroliuojančiosios įmonės, nuo pareigos teikti informaciją vykdymo;

Išbraukta.

(7)Direktyvos 2013/34/ES 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms, kurios yra didžiosios įmonės arba mažosios ir vidutinės įmonės, išskyrus labai mažas įmones, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamoje rinkoje, taikomi toje direktyvoje nustatyti informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, neatsižvelgiant į jų teisinę formą. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos apie tvarumą teikimo įmonės lygmeniu reikalavimų taikymo sritis turėtų būti sumažinta ir apimti tik įmones, kuriose per finansinius metus dirba vidutiniškai daugiau kaip 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR, tas taikymo srities sumažinimas taip pat turėtų būti taikomas kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms;

(9)Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad įmonės teiktų informaciją apie pačios įmonės veiklą ir jos vertės grandinę. Būtina suteikti aiškumo ir sumažinti informacijos teikimo naštą vertės grandinės įmonėms, kurios neprivalo teikti informacijos apie savo tvarumą. Todėl, teikdama informaciją apie tvarumą įmonės arba konsoliduotu lygmeniu, kaip reikalaujama Direktyvoje 2013/34/ES, ir nedarant poveikio Sąjungos reikalavimams atlikti išsamų patikrinimą, informaciją teikianti įmonė neturėtų siekti iš įmonių, kuriose per finansinius metus dirba vidutiniškai daugiau kaip 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR, gauti platesnės apimties informacijos nei ta, kuri nurodyta informacijos apie savo tvarumą neprivalančių teikti įmonių savanoriškai taikomuose standartuose. Informaciją teikianti įmonė turėtų taikyti rizika grindžiamą požiūrį, pirmenybę teikdama pastangoms rinkti informaciją apie didelės rizikos poveikį ir tvarumo problemas, įprastai siejamas su jos sektoriumi, ir jai turėtų būti leidžiama iš tokių jos vertės grandinės įmonių rinkti bet kokią papildomą informaciją apie tvarumą, kuria paprastai dalijasi atitinkamo sektoriaus įmonės. Tais atvejais, kai turima ne visa būtina informacija apie jų vertės grandinę arba tokia informacija yra neišsami, arba jai taikomi teisiniai apribojimai, įmonėms turėtų būti leidžiama paaiškinti įdėtas pastangas gauti būtiną informaciją apie jų vertės grandinę, priežastis, dėl kurių tos informacijos nebuvo galima gauti, ir jų planus gauti tokią informaciją ateityje. Turėtų būti laikoma, kad įmonės, teikiančios informaciją apie savo vertės grandinę laikydamosi tų apribojimų, laikosi informacijos apie savo tvarumą teikimo reikalavimų. Užtikrinimo paslaugų teikėjai savo užtikrinimo nuomonę turėtų rengti paisydami įmonėms nustatytos pareigos nesiekti iš savo vertės grandinės įmonių, kuriose per finansinius metus dirba vidutiniškai iki 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta neviršija 450 000 000 EUR, gauti platesnės apimties informacijos nei ta, kuri nurodyta informacijos apie savo tvarumą neprivalančių teikti įmonių savanoriškai taikomuose standartuose. Tuo tikslu Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų nustatyti informacijos apie tvarumą teikimo standartai, kuriuos informacijos apie savo tvarumą neprivalančios teikti įmonės taikytų savanoriškai. Tie standartai turėtų būti proporcingi ir atitikti tų įmonių pajėgumus ir ypatybes, taip pat jų veiklos mastą ir sudėtingumą. Tuose standartuose taip pat, kai įmanoma, turėtų būti nurodyta tos informacijos pateikimo struktūra. Vertės grandinės įmonėms turėtų būti leidžiama pasirinkti šabloną informacijai apie tvarumą teikti savanoriškai, kad informacijos prašančioms įmonėms nereikėtų vertinti ar nustatyti visų jų vertės grandinės subjektų dydžio kategorijų;

(12)Direktyvos 2013/34/ES 29a straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad didžiųjų grupių patronuojančiosios įmonės rengtų ir skelbtų tvarumo ataskaitą konsoliduotu lygmeniu. Siekiant sumažinti toms patronuojančiosioms įmonėms tenkančią informacijos teikimo naštą, tos pareigos taikymo sritis turėtų būti sumažinta ir apimti tik grupių, kuriose per finansinius metus, vertinant konsoliduotai, dirba vidutiniškai daugiau kaip 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR, patronuojančiąsias įmones;

(13)Direktyvos 2013/34/ES 29b straipsnio 1 dalies trečia pastraipa Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti konkretiems sektoriams taikomus informacijos teikimo standartus, o pirmasis tokių standartų rinkinys turi būti priimtas ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. Kad būtų išvengta privalomų duomenų vienetų, kuriuos įmonės turėtų teikti, skaičiaus padidėjimo, tie įgaliojimai turėtų būti išbraukti. Vietoje jų Komisija turėtų paskelbti savanoriškas konkretiems sektoriams skirtas gaires, kad padėtų įmonėms ir auditoriams įvertinti jų riziką, galimybes ir poveikį konkrečiuose sektoriuose, palengvintų ETAS taikymą konkrečiuose sektoriuose, nustatytų tvarumo klausimus, kurie gali būti reikšmingi konkretiems sektoriams, ir sumažintų informacijos teikimo naštą. Tos gairės turėtų būti pagrįstos konsultacijomis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

(14)Direktyvos 2013/34/ES 29b straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nebūtų nurodoma atskleistina informacija, dėl kurios įmonėms tektų iš savo vertės grandinės mažųjų ir vidutinių įmonių gauti platesnės apimties informaciją nei ta, kurią reikia atskleisti pagal mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamoje rinkoje, taikomus informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Atsižvelgiant į tai, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamoje rinkoje, neturėtų būti taikomas reikalavimas teikti informaciją apie tvarumą, ir siekiant sumažinti informacijos teikimo naštą, tenkančią vertės grandinės įmonėms, kurios neprivalo teikti informacijos apie savo tvarumą, informacijos apie tvarumą teikimo standartuose neturėtų būti nurodoma atskleistina informacija, dėl kurios įmonėms iš savo vertės grandinės įmonių, kuriose per finansinius metus dirba vidutiniškai iki 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta nesiekia 450 000 000 EUR, tektų gauti platesnės apimties informaciją nei ta, kurią reikia atskleisti pagal informacijos apie savo tvarumą neprivalančių teikti įmonių savanoriškai taikomus informacijos apie tvarumą teikimo standartus;

(15)Direktyvos 2013/34/ES 29d straipsnyje reikalaujama, kad įmonės, kurioms taikomi tos direktyvos 19a ir 29a straipsnių reikalavimai, savo vadovybės pranešimą arba, kai taikytina, konsoliduotąjį vadovybės pranešimą rengtų pagal elektroninio ataskaitų teikimo formatą, nurodytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/81511 3 straipsnyje, ir savo teikiamą informaciją apie tvarumą, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/85212 8 straipsnyje nustatytą atskleistiną informaciją, ženklintų pagal tame deleguotajame reglamente nurodytą elektroninį ataskaitų teikimo formatą. Siekiant suteikti įmonėms aiškumo, turėtų būti nurodyta, kad kol pagal tą deleguotąjį reglamentą bus priimtos tokios informacijos apie tvarumą ženklinimo taisyklės, neturėtų būti reikalaujama, kad įmonės ženklintų savo teikiamą informaciją apie tvarumą;

__________________

11 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (OL L 143, 2019 5 29, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2019/815/oj).

12 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, (OL L 198, 2020 6 22, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/852/oj).

(16)Direktyvos 2013/34/ES 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai turi kolektyvinę pareigą užtikrinti, kad tam tikri dokumentai būtų rengiami ir skelbiami laikantis tos direktyvos reikalavimų. Siekiant suteikti įmonėms lankstumo ir sumažinti joms tenkančią informacijos teikimo naštą, valstybės narės gali nustatyti, kad įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų narių kolektyvinė atsakomybė už tos direktyvos 29d straipsnio reikalavimų, susijusių su vadovybės pranešimo skaitmenizavimu, laikymąsi apsiriboja jo paskelbimu vienu elektroniniu formatu, įskaitant jame teikiamos informacijos apie tvarumą ženklinimą;

(17)pagal Direktyvos 2013/34/ES 40a straipsnio 1 dalies ketvirtą ir penktą pastraipas, trečiosios valstybės įmonės, kurios grynoji apyvarta Sąjungoje yra didesnė nei 150 mln. EUR, patronuojamoji įmonė arba, jei tokios patronuojamosios įmonės nėra, filialas Sąjungoje, kurio grynoji apyvarta yra didesnė nei 40 mln. EUR, turi skelbti informaciją apie tvarumą trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės grupės lygmeniu ir užtikrinti jos prieinamumą. Siekiant nuoseklumo ir naštos sumažinimo, taip pat siekiant užtikrinti lygias galimybes, reikėtų pakoreguoti patronuojamosios įmonės ir filialo, kuriems turi būti taikomas 40a straipsnis, dydį. Patronuojamosios įmonės ir filialo dydis turėtų būti nustatytas kaip 450 000 000 EUR viršijanti grynoji apyvarta;

(18)Direktyvos (ES) 2022/2464 5 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos, iki kurių valstybės narės turi pradėti taikyti Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus, nurodant skirtingas datas, priklausomai nuo atitinkamos įmonės dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos apie tvarumą teikimo įmonės lygmeniu reikalavimų taikymo sritis turėtų būti sumažinta, kad apimtų tik įmones, kuriose per finansinius metus dirba vidutiniškai daugiau kaip 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR, ir į tai, kad turėtų būti atitinkamai sumažinta konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų taikymo sritis, taikymo pradžios datų nustatymo kriterijai turėtų būti pakoreguoti, o nuoroda į mažąsias ir vidutines įmones, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamoje rinkoje, turėtų būti išbraukta;

(19)Direktyvos (ES) 2022/2464 5 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytos datos, iki kurių valstybės narės turi pradėti taikyti Direktyvoje 2004/109/EB nustatytus informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus, nurodant skirtingas datas, priklausomai nuo atitinkamo emitento dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos apie tvarumą teikimo įmonės lygmeniu reikalavimų taikymo sritis turėtų būti sumažinta, kad apimtų tik įmones, kuriose per finansinius metus dirba vidutiniškai daugiau kaip 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR, ir į tai, kad turėtų būti atitinkamai sumažinta konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų taikymo sritis, taikymo pradžios datų nustatymo kriterijai turėtų būti pakoreguoti, o nuoroda į mažąsias ir vidutines įmones turėtų būti išbraukta;

(20)Direktyvos (ES) 2024/1760 4 straipsnio 1 dalis valstybėms narėms draudžia į savo nacionalinę teisę įtraukti direktyvos taikymo srities nuostatas, kuriomis būtų nustatomos tokios su išsamiu patikrinimu žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse susijusios pareigos, kuriomis būtų nukrypstama nuo tos direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės neaprėptų daugiau nei tos direktyvos nuostatos, ir išvengti suskaidytos reglamentavimo aplinkos, lemiančios teisinį netikrumą ir nereikalingą naštą, Direktyvos (ES) 2024/1760 visiško suderinimo nuostatos turėtų būti išplėstos įtraukiant papildomas nuostatas, kuriomis reglamentuojami pagrindiniai išsamaus patikrinimo proceso aspektai. Tai visų pirma apima nuostatas dėl išsamaus patikrinimo grupės lygmeniu, pareigą nustatyti, pareigą reaguoti į neigiamą poveikį, kuris buvo arba turėjo būti nustatytas, prioritetų nustatymą, pareigą tam tikrais atvejais užmegzti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais ir pareigą numatyti skundų ir pranešimo mechanizmą. Kartu valstybėms narėms turėtų būti ir toliau leidžiama nustatyti arba toliau taikyti nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojamas konkretus neigiamas poveikis arba konkretūs veiklos sektoriai, konkretūs produktai ar paslaugos, kad būtų pasiektas kitoks žmogaus, užimtumo ir socialinių teisių, aplinkos ar klimato apsaugos lygis;

(21)Direktyvos (ES) 2024/1760 5 straipsniu valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad tam tikrą dydžio ribą viršijančios didžiosios įmonės atliktų rizika pagrįstą išsamų patikrinimą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse. Siekiant užtikrinti veiksmingumą ir sumažinti įmonėms, kurios turi laikytis tos pareigos ir užtikrinti, kad jų ištekliai būtų naudojami tikslingai, tenkančią naštą, reikalaujamu išsamiu patikrinimu ir priemonėmis, kurių imamasi, turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus rizikos veiksnius, įskaitant įmonės lygmens rizikos veiksnius, pavyzdžiui, tai, ar verslo partneris nėra įmonė, kuriai taikoma ši direktyva, verslo veiklos rizikos veiksnius, geografinius ir kontekstinius rizikos veiksnius, pavyzdžiui, teisėsaugos lygį, susijusį su neigiamo poveikio rūšimi, taip pat produktų ir paslaugų rizikos veiksnius ir sektorių rizikos veiksnius. Įmonės turėtų nustatyti aprėptį, kad nustatytų bendras sritis, kuriose neigiamas poveikis labiausiai tikėtinas ir būtų didžiausias. Remdamosi aprėpties nustatymo rezultatais, įmonės turėtų, kai, remdamosi aktualia ir patikima informacija, jos turi pagrindo manyti, kad buvo padarytas arba gali būti padarytas neigiamas poveikis, turėti atlikti tolesnius vertinimus tik tose srityse, kuriose, kaip buvo nustatyta, neigiamas poveikis yra labiausiai tikėtinas ir būtų didžiausias;

(22)siekiant apriboti grandininį poveikį kitoms įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones ir mažąsias vidutinės kapitalizacijos įmones, kai nustatoma veiklos grandinės aprėptis neigiamam poveikiui nustatyti, į aprėptį patenkančios įmonės neturėtų siekti gauti informacijos iš savo verslo partnerių, o turėtų remtis tik jau pagrįstai prieinama informacija, pavyzdžiui, viešai žinoma informacija, iš paieškų gauta informacija ir informacija, gauta anksčiau bendradarbiaujant. Subjekto lygmens informacija ir komunikacija su verslo partneriais šiuo etapu nėra aktuali. Tokios informacijos ieškoti tolesniems vertinimams atlikti turėtų būti galima tik tam tikromis sąlygomis. Tokiu atveju turėtų būti įmanoma prašyti informacijos iš verslo partnerių tik jei, laikantis rizika grindžiamo požiūrio, tokia informacija iš verslo partnerių, kuriuose dirba mažiau nei 5 000 darbuotojų, yra būtina atsižvelgiant į tikėtino neigiamo poveikio požymius ir jei tokios papildomos informacijos negalima gauti jokiu kitu pagrįstu būdu, visų pirma iš esamų ar antrinių šaltinių. Bet kuriuo atveju bet koks prašymas turėtų būti tikslinis, pagrįstas ir proporcingas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms ir atitinkamiems verslo partneriams laikytis reikalavimų, turėtų būti įmanoma gauti reikiamą informaciją individualiai arba bendradarbiaujant;

(23)įmonės gali atsidurti tokioje padėtyje, kai jų gamyba labai priklauso nuo vieno ar kelių konkrečių tiekėjų žaliavų. Tačiau, kai tokio tiekėjo verslo veikla yra susijusi su dideliu neigiamu poveikiu, be kita ko, vaikų darbu arba didele žala aplinkai, ir įmonė jau nesėkmingai panaudojo visas išsamaus patikrinimo priemones, kad tą poveikį pašalintų, įmonė kraštutiniu atveju turėtų laikinai sustabdyti verslo santykius, kartu toliau bendradarbiaudama su tiekėju siekiant rasti sprendimą, kai įmanoma, naudodama visą dėl sustabdymo padidėjusį sverto poveikį. Įmonė turėtų, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įvertinti, ar toks sustabdymas reikšmingai kenkia įmonei, įskaitant atvejus, kai svarbiausi verslo partneriai tiekia žaliavas ar produktus arba teikia paslaugas, kurie yra būtini įmonės verslui ir kuriems nėra prieinamų alternatyvų. Reikšmingas pakenkimas turėtų būti aiškinamas kaip neigiamas ir reikšmingas poveikis įmonės teisinei, finansinei ar ekonominei padėčiai arba jos gamybos pajėgumams, be kita ko, ilguoju laikotarpiu, pavyzdžiui, poveikis, dėl kurio atsiranda nemokumo tikimybė. Siekiant nepakenkti šios direktyvos tikslams, sprendimui nesustabdyti verslo santykių turėtų būti taikomos sąlygos, įskaitant informacijos apie tinkamai pagrįstas tokio sprendimo priežastis teikimą kompetentingai priežiūros institucijai. Įmonės taip pat turėtų įvertinti, ar galima pagrįstai tikėtis, kad neigiamas sustabdymo poveikis bus akivaizdžiai didesnis nei neigiamas poveikis, kurio nebuvo galima išvengti ar tinkamai sušvelninti. Jei taip, įmonė neturėtų privalėti sustabdyti verslo santykių ir turėtų galėti pranešti kompetentingai priežiūros institucijai apie tinkamai pagrįstas tokio sprendimo priežastis;

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

(26)Direktyvos (ES) 2024/1760 nuostatos dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos plano laikomos neproporcingomis, visų pirma dėl įmonėms ir kompetentingoms institucijoms tenkančios administracinės naštos, ir gali sukelti teisinį netikrumą. Tas nuostatas būtina panaikinti, kad būtų supaprastintos pareigos ir remiamas tikslingesnis ir veiksmingesnis tos direktyvos įgyvendinimas;

(27)Direktyvos (ES) 2024/1760 27 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų sankcijas, kurios turi būti „veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos“. Tos direktyvos 27 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad, spręsdamos, ar reikia skirti sankcijas, ir, jei tokios sankcijos skiriamos, nustatydamos jų pobūdį ir tinkamą dydį, valstybės narės deramai atsižvelgtų į įvairius veiksnius, lemiančius pažeidimo sunkumą ir lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Tos direktyvos 27 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės visas skirtas pinigines baudas pagrįstų atitinkamos įmonės pasauline grynąja apyvarta. Siekiant užtikrinti proporcingas sankcijas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad didžiausia piniginių baudų riba būtų lygi 5 proc. įmonės grynosios pasaulinės apyvartos arba, įmonių, patenkančių į 2 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sritį, atveju, 5 proc. pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosios pasaulinės apyvartos finansiniais metais, einančiais prieš finansinius metus, kuriais priimtas sprendimas skirti baudą. Be to, siekdama suderinti vykdymo užtikrinimo praktiką visoje Sąjungoje, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų parengti gaires, kurios padėtų priežiūros institucijoms nustatyti tinkamą baudų dydį;

Ne vėliau kaip 2026 m. spalio 1 d. Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kad būtų papildyta ši direktyva, siekiant numatyti riboto užtikrinimo standartus, kuriais būtų nustatytos procedūros, kurias auditorius (-iai) ir audito įmonė (-ės) turi atlikti, kad galėtų parengti savo informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadas, įskaitant užduoties planavimą, rizikos įvertinimą ir reagavimą į riziką, ir tai, kokios rūšies išvados turi būti įtrauktos į informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą arba, kai tinkama, į audito išvadą.

Pirmoje pastraipoje nurodytus užtikrinimo standartus Komisija priima gavusi EFRAG nuomonę, kartu užtikrindama, kad:

„ Šios direktyvos 19a, 19b, 29a, 29aa, 29d, 30 ir 33 straipsniuose, 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte, 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 51 straipsnyje nustatytos derinimo priemonės taip pat taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su toliau nurodytomis įmonėmis, neatsižvelgiant į jų teisinę formą, su sąlyga, kad tų įmonių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR:“;

Įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR, į vadovybės pranešimą įtraukia informaciją, reikalingą įmonės poveikiui tvarumo klausimams suprasti, ir informaciją, reikalingą poveikiui, kurį įmonės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei turi tvarumo klausimai, suprasti.

„Kai taikytina, 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija apima informaciją apie įmonės veiklą ir jos vertės grandinę, įskaitant produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę. Valstybės narės užtikrina, kad teikdamos informaciją apie tvarumą, kaip reikalaujama pagal šią direktyvą, įmonės iš savo vertės grandinės įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta neviršija 450 000 000 EUR, nesiektų gauti platesnės apimties informacijos nei ta, kuri nurodyta 29ca straipsnyje nurodytuose savanoriškai taikytinuose standartuose, išskyrus papildomą informaciją apie tvarumą, kuria paprastai dalijasi atitinkamo sektoriaus įmonės. Laikoma, kad įmonės, kurios teikia būtiną vertės grandinės informaciją, iš savo vertės grandinės įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta neviršija 450 000 000 EUR, neteikdamos platesnės apimties informacijos nei ta, kuri nurodyta 29ca straipsnyje nurodytuose savanoriškai taikytinuose standartuose, išskyrus papildomą informaciją apie tvarumą, kuria paprastai dalijasi atitinkamo sektoriaus įmonės, įvykdė šioje pastraipoje nustatytą pareigą teikti vertės grandinės informaciją.“;

„Pirma pastraipa nedaro poveikio informacijos prašymams, pateiktiems kitais tikslais nei informacijos apie tvarumą teikimas, kaip reikalaujama šioje direktyvoje, be kita ko, Sąjungos reikalavimams įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą.“;

Išbraukta.

„Grupės, kurios vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus, vertinant konsoliduotai, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR, patronuojančiosios įmonės į konsoliduotą vadovybės pranešimą įtraukia informaciją, reikalingą grupės poveikiui tvarumo klausimams suprasti, ir informaciją, reikalingą poveikiui, kurį grupės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei turi tvarumo klausimai, suprasti.“;

„Kai taikytina, 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija apima informaciją apie grupės veiklą ir jos vertės grandinę, įskaitant produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę. Valstybės narės užtikrina, kad teikdamos informaciją apie tvarumą, kaip reikalaujama pagal šią direktyvą, įmonės iš savo vertės grandinės įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta neviršija 450 000 000 EUR, nesiektų gauti platesnės apimties informacijos nei ta, kuri nurodyta 29ca straipsnyje nurodytuose savanoriškai taikytinuose standartuose, išskyrus papildomą informaciją apie tvarumą, kuria paprastai dalijasi atitinkamo sektoriaus įmonės. Laikoma, kad įmonės, kurios teikia būtiną vertės grandinės informaciją, iš savo vertės grandinės įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta neviršija 450 000 000 EUR, neteikdamos platesnės apimties informacijos nei ta, kuri nurodyta 29ca straipsnyje nurodytuose savanoriškai taikytinuose standartuose, išskyrus papildomą informaciją apie tvarumą, kuria paprastai dalijasi atitinkamo sektoriaus įmonės, įvykdė šioje pastraipoje nustatytą pareigą teikti vertės grandinės informaciją.“;

„Pirma pastraipa nedaro poveikio informacijos prašymams, pateiktiems kitais tikslais nei informacijos apie tvarumą teikimas, kaip reikalaujama šioje direktyvoje, be kita ko, Sąjungos reikalavimams įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą.“;

Išbraukta.

a)1 dalies trečia, ketvirta ir šešta pastraipos išbraukiamos;

„Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose atsižvelgiama į sunkumus, be kita ko, iš šios direktyvos kylančius apribojimus, su kuriais įmonės gali susidurti rinkdamos informaciją iš visos savo vertės grandinės dalyvių, ypač iš tų, kuriems nėra taikomi 19a arba 29a straipsnyje nustatyti informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, ir iš tiekėjų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nurodoma su vertės grandinėmis susijusi atskleistina informacija, kuri turi būti proporcinga ir atitikti vertės grandinėse dalyvaujančių įmonių pajėgumus ir ypatumus bei jų veiklos mastą ir sudėtingumą, ypač tų įmonių, kurioms netaikomi 19a arba 29a straipsnyje nustatyti informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nenurodoma atskleistina informacija, dėl kurios įmonės iš savo vertės grandinės įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta neviršija 450 000 000 EUR, turėtų gauti platesnės apimties informaciją nei ta, kurią reikia atskleisti pagal 29ca straipsnyje nurodytus savanoriškai taikytinus informacijos apie tvarumą teikimo standartus.“;

1.Kad įmonėms, nenurodytoms 19a straipsnio 1 dalyje ir 29a straipsnio 1 dalyje, būtų sudarytos palankesnės sąlygos savanoriškai teikti informaciją apie tvarumą ir kad būtų apribota informacija, kurios gali būti prašoma iš tokių įmonių šios direktyvos tikslais, Komisija iki [4 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo] pagal 49 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nustatant informacijos apie tvarumą teikimo standartus, kuriuos tokios įmonės galėtų savanoriškai taikyti.

2.1 dalyje nurodyti informacijos apie tvarumą teikimo standartai yra pagrįsti Komisijos rekomendacija 2025/4984, proporcingi įmonių dydžiui ir aktualūs įmonių, kurioms jie skirti, pajėgumams ir ypatumams, taip pat jų veiklos mastui ir sudėtingumui. Juose taip pat, kiek tai įmanoma, nurodoma tokios informacijos apie tvarumą pateikimo struktūra. Vertės grandinės įmonės gali pasirinkti šabloną informacijai apie tvarumą teikti, kad informacijos prašančioms įmonėms nereikėtų vertinti ar nustatyti visų jų vertės grandinės subjektų dydžio kategorijų.

Nukrypstant nuo 1 pastraipos, valstybės narės gali nustatyti, kad įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionaliniais teisės aktais, neturėtų kolektyvinės pareigos užtikrinti, kad vadovybės pranešimas arba, kai taikytina, konsoliduotasis vadovybės pranešimas būtų parengti pagal 29d straipsnį.“;

2a.Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodyta nuomonė būtų parengta visapusiškai atsižvelgiant į įmonių pareigą nesiekti iš savo vertės grandinės įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną neviršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta neviršija 450 000 000 EUR, gauti platesnės apimties informacijos nei ta, kuri nurodyta 29ca straipsnyje nurodytuose savanoriškai taikytinuose standartuose, išskyrus papildomą informaciją apie tvarumą, kuria paprastai dalijasi atitinkamo sektoriaus įmonės.“;

„Pirma pastraipa taikoma tik patronuojamosioms įmonėms, kurių grynoji apyvarta per ankstesnius finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršijo 450 000 000 EUR.“;

b) ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Trečioje pastraipoje nurodyta taisyklė taikoma tik filialui, jei trečiosios valstybės įmonė neturi patronuojamosios įmonės, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, ir jei filialo grynoji apyvarta ankstesniais finansiniais metais viršijo 450 000 000 EUR.“;

a)įterpiamos šios 3c ir 3d dalys:

„3c. 29ca straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo data].

3d.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 29ca straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“

Išbraukta.

„5. Pagal 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 13 dalį, 29b, 29ca ar 40b straipsnius arba 46 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“.

i)įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR;“;

ii)grupės, kurios vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, vertinant konsoliduotai, viršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR, patronuojančiosioms įmonėms;“;

i)emitentams, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies d punkte, kurie yra įmonės, kurių vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR;“;

ii)emitentams, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies d punkte, kurie yra grupės, kurios vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, vertinant konsoliduotai, viršija 1 750 darbuotojų, o grynoji apyvarta viršija 450 000 000 EUR, patronuojančiosios įmonės;“;

1)1 straipsnio 1 dalies c punktas išbraukiamas.

2)3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

3)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 dalis pakeičiama taip:

Išbraukta.

„4. Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 2 dalies b punkte numatyto tolesnio vertinimo tikslais įmonės nesiektų gauti informacijos iš savo verslo partnerių, nebent tai būtina. Jei verslo partneris turi mažiau nei 5 000 darbuotojų, įmonės gali prašyti tokios informacijos tik kraštutiniu atveju ir jei jos neįmanoma pagrįstai gauti kitomis priemonėmis, visų pirma iš esamų ar antrinių šaltinių. Bet kuriuo atveju bet koks prašymas turi būti tikslinis, pagrįstas ir proporcingas.

„5. Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant nustatyti ir įvertinti 1 dalyje nurodytą neigiamą poveikį remiantis, kai tinkama, kiekybine ir kokybine informacija, įmonės turėtų teisę naudotis tinkamais ištekliais, įskaitant nepriklausomas ataskaitas, skaitmeninius sprendimus, pramonės ar daugiašales suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas, bendradarbiavimą ir informaciją, surinktą taikant 14 straipsnyje numatytą pranešimo mechanizmą ir skundų nagrinėjimo procedūrą.

Jei, nepaisant to, kad ėmėsi tinkamų priemonių neigiamam poveikiui nustatyti, įmonės neturi visos būtinos informacijos apie savo veiklos grandinę, jos turi galėti pagrįstai paaiškinti, kodėl tokios informacijos negalima gauti. Jei dėl to jos negalėjo imtis tinkamų priemonių, kad išvengtų neigiamo poveikio, jį sušvelnintų, nutrauktų ar kuo labiau sumažintų, jos nėra baudžiamos.“;

„6. Dėl 1 dalyje nurodyto galimo neigiamo poveikio, kurio nebuvo galima išvengti arba kurio nebuvo galima tinkamai sušvelninti 2, 4 ir 5 dalyse nustatytomis priemonėmis, įmonė kraštutiniu atveju gali:

c)naudoti arba didinti savo sverto poveikį, kai įmanoma, laikinai sustabdant verslo santykius, susijusius su atitinkama veikla.

Kol galima pagrįstai tikėtis, kad sustiprintas prevencinių veiksmų planas bus sėkmingai įgyvendinamas, vien dėl tolesnio bendradarbiavimo su verslo partneriu įmonei netaikomos sankcijos pagal 27 straipsnį ar atsakomybė pagal 29 straipsnį.

Prieš laikinai sustabdydama verslo santykius, įmonė, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įvertina, ar tiems verslo santykiams nėra jokios alternatyvos, kad būtų tiekiamos įmonės prekių gamybai ar paslaugų teikimui būtinos žaliavos ar produktai arba teikiamos tam būtinos paslaugos, ar sustabdžius verslo santykius būtų padaryta didelė žala įmonei arba ar yra pagrįstų priežasčių manyti, kad neigiamas tokių veiksmų poveikis bus akivaizdžiai didesnis už tą neigiamą poveikį, kurio nebuvo galima išvengti arba tinkamai sušvelninti. Jei taip, įmonė neprivalo sustabdyti verslo santykių ir turi galėti pranešti kompetentingai priežiūros institucijai apie tinkamai pagrįstas tokio sprendimo priežastis.

Valstybės narės numato galimybę sustabdyti arba nutraukti verslo santykius pagal tų valstybių narių įstatymų reglamentuojamas sutartis, išskyrus sutartis, kurias šalys pagal įstatymus privalo sudaryti.

„7. Dėl 1 dalyje nurodyto neigiamo poveikio, kurio nebuvo galima nutraukti arba kurio masto nebuvo galima kuo labiau sumažinti 3, 5 ir 6 dalyse nustatytomis priemonėmis, įmonė kraštutiniu atveju gali:

b)jei pagal jos santykius su atitinkamu verslo partneriu reglamentuojančius teisės aktus ji turi tokią teisę, nepagrįstai nedelsiant priima ir įgyvendina sustiprintą konkretaus neigiamo poveikio taisomųjų veiksmų planą, su sąlyga, kad galima pagrįstai tikėtis, jog tos pastangos bus sėkmingos, ir

c)naudoti arba didinti savo sverto poveikį, kai įmanoma, laikinai sustabdant verslo santykius, susijusius su atitinkama veikla.

Kol galima pagrįstai tikėtis, kad sustiprintas taisomųjų veiksmų planas bus sėkmingai įgyvendinamas, vien dėl tolesnio bendradarbiavimo su verslo partneriu įmonei netaikomos sankcijos pagal 27 straipsnį ar atsakomybė pagal 29 straipsnį.

Prieš laikinai sustabdydama verslo santykius, įmonė, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įvertina, ar tiems verslo santykiams nėra jokios alternatyvos, kad būtų tiekiamos įmonės prekių gamybai ar paslaugų teikimui būtinos žaliavos, produktai ar paslaugos, ar sustabdžius verslo santykius būtų padaryta didelė žala įmonei arba ar yra pagrįstų priežasčių manyti, kad neigiamas tokių veiksmų poveikis bus akivaizdžiai didesnis už tą neigiamą poveikį, kurio nebuvo galima nutraukti arba kurio masto nebuvo galima tinkamai kuo labiau sumažinti. Jei taip, įmonė neprivalo sustabdyti verslo santykių ir turi galėti pranešti kompetentingai priežiūros institucijai apie tinkamai pagrįstas tokio sprendimo priežastis.

Valstybės narės numato galimybę sustabdyti arba nutraukti verslo santykius pagal tų valstybių narių įstatymų reglamentuojamas sutartis, išskyrus sutartis, kurias šalys pagal įstatymus privalo sudaryti.

Jei įmonė nusprendžia nesustabdyti verslo santykių pagal šį straipsnį, ji stebi realų neigiamą poveikį ir periodiškai iš naujo vertina savo sprendimą ir tai, ar yra kitų tinkamų priemonių.“;

„Tokie vertinimai, kai tikslinga, grindžiami kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais ir atliekami nepagrįstai nedelsiant, kai įvyksta reikšmingas pokytis, bet ne rečiau kaip kas 4 metus, taip pat bet kada, kai yra pagrindo manyti, kad priemonės nebėra tinkamos ar veiksmingos arba kad gali kilti nauja tokio neigiamo poveikio atsiradimo rizika.“;

„3. 2 dalies a, b ir d–g punktuose nurodytos gairės pateikiamos ne vėliau kaip 2026 m. liepos 26 d.“;

10)22 straipsnis išbraukiamas;

11) 27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, paskelbia gaires dėl tinkamo sankcijų dydžio, atsižvelgdama į įmonių apyvartą, kad padėtų priežiūros institucijoms nustatyti sankcijų dydį pagal šį straipsnį.

13)36 straipsnis iš dalies keičiamas taip: