(1)šiuo metu Sąjungoje nėra bendro požiūrio į įmonių mokesčio bazės apskaičiavimą. Todėl Sąjungos įmonės kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jos vykdo veiklą, privalo laikytis skirtingos pelno mokesčio sistemos. Pavyzdžiui 2023 m., remiantis 2024 m. metine apmokestinimo ataskaita, teisės aktais nustatyti įmonių pelno mokesčio tarifai valstybėse narėse svyravo nuo 10 iki 31,5 proc. (ir nuo 9 iki 29 proc. atsižvelgiant į vyriausybių taikytas mokestinės paramos sistemas);

(2)kadangi Sąjungoje egzistuoja 27 skirtingos pelno mokesčio sistemos, sudėtinga vykdyti mokestines prievoles, atsiranda nesąžininga įmonių konkurencija ir gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, mokesčių vengimas ir dvigubas neapmokestinimas. Remiantis 2024 m. metine apmokestinimo ataskaita, apskaičiuota, kad dėl įmonių pelno perkėlimo prarastos pajamos sudarė apie 20 proc. visų 2022 m. Sąjungoje iš įmonių surinktų pelno mokesčio pajamų, o tai nominaliąja verte sudarytų apie 100 mlrd. eurų. Tie reiškiniai tapo dar akivaizdesni, nes dėl globalizacijos ir ekonomikos skaitmenizacijos gerokai pasikeitė suvokimas apie sausumos sienas ir verslo modelius. Vyriausybėms mėginant prisitaikyti prie šios naujos realybės, dėl fragmentiško valstybių narių atsako dar labiau iškraipoma vidaus rinka. Skirtingos teisinės sistemos neišvengiamai lemia ir skirtingą mokesčių administravimo praktiką valstybėse narėse. Dėl to dažnai prireikia ilgų procedūrų, kurioms būdingas nenuspėjamumas ir nenuoseklumas, taip pat patiriamos didelės reikalavimų laikymosi išlaidos, o tai gali turėti poveikį tarpvalstybinėms investicijoms. Toks sudėtingumas gali trukdyti įmonių veiklos plėtrai vidaus rinkoje ir, be to, daryti neigiamą poveikį inovacijoms, konkurencingumui ir darbo vietoms. Todėl bendras požiūris reikalingas siekiant ne tik užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą apmokestinimą, bet ir stiprinti vidaus rinkoje veikiančių įmonių vientisumą ir konkurencingumą;

(3)nors pelno mokesčio sistemų struktūra skiriasi, jų pagrindinės savybės yra panašios, nes jose nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama to paties tikslo, t. y. nustatyti įmonių mokesčio bazę. Todėl, siekiant paremti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Sąjungoje pelno mokesčio aplinka turėtų būti formuojama pagal principą, kad įmonės moka teisingą mokesčių dalį tose jurisdikcijose, kuriose gauna pelną. Taigi vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms būtų svarbu, kad valstybės narės nustatytų bendrą teisinę sistemą, kuria būtų suderintos pagrindinės pelno mokesčio sistemų savybės, siekiant supaprastinti mokesčių taisykles, sumažinti administracinę naštą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją, stiprinti teisinį tikrumą tarpvalstybiniu mastu veikiančioms įmonėms ir kovoti su mokesčių vengimu. Tokio suderinimo taikymo sritis turėtų griežtai apsiriboti šioje direktyvoje nurodytais kriterijais ir subjektais, o mokesčių tarifas ir vykdymo užtikrinimo politika ir toliau tenka valstybėms narėms pagal Tarybos direktyvą (ES) 2022/25231a;

(5)verslo vykdymo aplinka vidaus rinkoje turėtų tapti patrauklesnė, kad Sąjungoje būtų skatinamas augimas ir investicijos. Šiuo tikslu pirmenybė turėtų būti teikiama bendros pelno mokesčio taisyklių sistemos priėmimui, kad įmonėms būtų lengviau laikytis tokių taisyklių, kai jos vykdo tarptautinę veiklą, taip pat kad įmonės, norinčios toliau plėstis užsienyje, būtų skatinamos tai daryti ir būtų skatinamas verslumas vidaus rinkoje. Tikimasi, kad tarptautinei veiklai taikomas bendras pelno mokesčio taisyklių rinkinys padidins mokestinį tikrumą ir sumažins mokestinių ginčų skaičių, nes taip būtų pašalinti iškraipymai ir sumažintas dvigubo apmokestinimo ir neapmokestinimo atvejų skaičius. Tai taip pat reiškia, kad visoje Europoje bus mažiau galimybių piktnaudžiauti tam tikromis konkrečiomis nacionalinėmis mokesčių nuostatomis. Be to, kadangi mokestinių pajamų tvarumas yra ypač svarbus valstybių narių biudžetams, kad jos, be kita ko, galėtų investuoti į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus bei plėtrą, saugumą ir gynybą, žaliąją ir socialinę pertvarką ir teikti viešąsias paslaugas, ypač labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams, labai svarbu Sąjungoje parengti tokias pelno nustatymo taisykles, dėl kurių valstybių narių pajamos nesumažėtų. Be to, ateityje būtų labai svarbu užtikrinti, kad pajamos būtų paskirstomos pagal patikimais parametrais pagrįstą priemonę, kuria nebūtų galima piktnaudžiauti;

(7)nors riba būtų nustatoma remiantis bendromis grupės pajamomis pasauliniu mastu, nuostatos turėtų būti taikomos tik vidaus rinkoje veiklą vykdantiems grupės nariams, nes Sąjungos teisė taikoma tik Sąjungoje ir nėra privaloma valstybėms, kurios nėra jos narės. Todėl nuostatos turėtų būti taikomos tik tokios grupės Sąjungos pogrupiui. Tai apimtų įmones, kurios valstybėje narėje yra rezidentės mokesčių tikslais, ir jų nuolatines buveines, įskaitant visas reikšmingas ekonomines veiklavietes, veikiančias valstybėje narėje, taip pat tos pačios grupės trečiųjų valstybių įmonių nuolatines buveines Sąjungoje;

(9)numatoma iniciatyva grindžiama tikslu supaprastinti galiojančias taisykles, didinant vidaus rinkos efektyvumą ir konkurencingumą. Todėl mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklės turėtų būti parengtos taikant ribotą kiekvieno grupės nario finansinių ataskaitų mokesčio koregavimų skaičių. Šie riboti koregavimai būtų bendri koregavimai, reikalingi mokesčio bazei pagal finansines ataskaitas nustatyti. Atsižvelgiant į poreikį suderinti su Direktyva (ES) 2022/2523, koregavimai turėtų atitikti joje nustatytą sistemą, o tai taip pat turėtų palengvinti įgyvendinimą valstybėms narėms ir įmonėms, kurios jau yra susipažinusios su bendraisiais principais. Toje sistemoje turėtų būti atsižvelgiama į papildinio mokesčio, mokėtino pagal Direktyvą (ES) 2022/2523 arba taikant reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, kaip nurodyta toje direktyvoje, arba bet kokių kitų tarptautinio forumo, pavyzdžiui, EBPO, pripažintų alternatyvių minimalių mokesčių mokėjimą;

(10)atsižvelgiant į tai, kad, siekiant supaprastinimo, finansinės ataskaitos bus naudojamos kaip atskaitos taškas apskaičiuojant kiekvieno grupės nario mokesčio bazę, būtina parengti mokesčių taisykles taip, kad jos būtų kuo artimesnės finansinei apskaitai. Tais atvejais, kai tai įmanoma, turto ar įsipareigojimo finansinė apskaita apmokestinimo tikslais nesikeistų, todėl nereikėtų atlikti jokių koregavimų. Atitinkamai taip pat būtina, kad, atsižvelgiant į apmokestinimo logiką, kiti mokesčio bazės elementai mokesčių tikslais būtų traktuojami kitaip, nei jie kvalifikuojami pagal finansinę apskaitą. Siekiant užtikrinti derėjimą su tarptautine mokesčių praktika, pvz., numatyta pagal antrojo ramsčio sistemą, šia direktyva turėtų būti suteikta daugiau lankstumo pasirenkant finansinės apskaitos standartus, naudojamus nustatant preliminarų mokestinį rezultatą;

(12)siekiant pagrindinio tikslo sukurti supaprastintą pelno mokesčio sistemą, preliminarūs kiekvieno grupės nario mokestiniai rezultatai turėtų būti sumuojami į vieną bendrą mokesčio bazę, kad vėliau ši bazė būtų paskirstyta reikalavimus atitinkantiems grupės nariams. Tokia sistema turėtų būti paprasta įmonėms ir neturėtų joms užkrauti jokios naujos naštos. Atlikus finansinių ataskaitų mokestinius koregavimus, būtų gaunami preliminarūs kiekvieno grupės nario mokestiniai rezultatai. Tada šie rezultatai būtų sumuojami, o tai leistų BEFIT grupės nariams atlikti ribotą tarpvalstybinę nuostolių užskaitą, o vėliau, remiantis pereinamojo laikotarpio paskirstymo taisykle, suminė mokesčio bazė būtų paskirstoma grupės nariams; taip būtų sudarytos sąlygos sukurti nuolatinį mechanizmą. Nuolatinis mechanizmas turėtų būti grindžiamas proporcingo paskirstymo formule, apimančia, be kita ko, keturias apčiuopiamų veiksnių grupes: darbą, turtą, pardavimą ir skaitmeninę veiklą. Todėl nebereikėtų reikalauti, kad BEFIT grupės vidaus sandoriai atitiktų ištiestosios rankos principą. Jo pranašumas būtų tas, kad būtų naudojami naujesni ataskaitų pagal šalis duomenys ir pereinamuoju laikotarpiu surinkta informacija. Tai taip pat leis išsamiau įvertinti poveikį, kurį, kaip tikimasi, dviejų ramsčių metodo įgyvendinimas turės nacionalinėms mokesčių bazėms ir BEFIT grupių mokesčių bazėms, todėl sumažės įmonių mokestinių prievolių vykdymo išlaidos. Tokiu būdu vis dar būtų galima pasiekti pagrindinį tikslą, t. y. mokesčių neutralumą vidaus rinkoje, kuris sumažintų dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo atvejų skaičių ir padidintų mokestinį tikrumą, siekiant sumažinti mokestinių ginčų skaičių. Atsižvelgiant į nuolatinius tarptautinius mokesčių pokyčius ir neužtikrintą pirmojo ramsčio įgyvendinimą pagrindinėse jurisdikcijose, labai svarbu, kad Sąjunga išlaikytų lankstumą kurdama autonomišką, sąžiningą ir ekonomiškai subalansuotą paskirstymo mechanizmą;

(14)siekiant suteikti erdvės augimui ir investicijoms, valstybėms narėms taip pat būtų leidžiama individualiai taikyti papildomus koregavimus po paskirstymo (pvz., pensijų įmokų apmokestinimą) srityse, kurioms netaikoma bendra sistema. Valstybės narės taip pat galėtų nevaržomai toliau koreguoti joms paskirstytą dalį nenustatant viršutinės ribos, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų priimti savo nacionalinės politikos sprendimus šioje srityje, pavyzdžiui, užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą, skatinti investicijas ir kurti darbo vietas. Tokie papildomi koregavimai gali apimti atskaitymus, lengvatas, mokesčių kreditus arba kitas nacionalines įmonių pelno mokesčio priemones, įskaitant priemones, kuriomis skatinami moksliniai tyrimai ir plėtra arba kiti politikos tikslai, jeigu tokios priemonės taikomos tik paskirstytajai mokesčio bazės daliai ir nedaro poveikio konsoliduotajai mokesčio bazei arba paskirstymo mechanizmui pagal šią direktyvą. Tačiau koregavimas po paskirstymo turėtų būti sutelktas į sąnaudomis grindžiamas mokesčių paskatas. Valstybės narės neturėtų siūlyti rezultatais grindžiamų mokesčių paskatų, pavyzdžiui, lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo ir kitų intelektinės nuosavybės sistemų;

(15)kai kurios valstybės narės taiko pelno mokesčio sistemas, kurių principai skiriasi nuo labiausiai paplitusio požiūrio, pavyzdžiui, paskirstytojo pelno mokesčio sistemas. Todėl labai svarbu numatyti būtinus koregavimus, kad būtų užtikrinta veiksminga sąveika su šiomis sistemomis ir nekiltų prieštaravimo tarp dviejų sistemų, nes tai neskatintų kurti verslo. Tam tikrų koregavimų atlikimas būtų tinkamas sprendimas. Tai reikštų, kad dalis, kuri būtų priskirta grupės nariui pagal paskirstytojo pelno mokesčio sistemą, turi būti pakeista proporcingai per finansinius metus atliktiems paskirstymams. Paskirstytojo pelno mokesčio sistemos esmė būtų visiškai išsaugota, atsižvelgiant į tai, kad paskirstymas žymi priskirtos dalies apmokestinimo momentą ir atitinkamai lemia, kokią dalį reikės apmokestinti. Šiuo atžvilgiu reikėtų numatyti taikyti perkėlimo į būsimą laikotarpį mechanizmą siekiant užtikrinti, kad einamaisiais metais neapmokestinta priskirta dalis būtų apmokestinama kitais metais. Galimas paskirstytojo pelno mokesčio sistemų įtraukimas į šios direktyvos taikymo sritį turėtų būti įvertintas po 5 metų;

(17)bendroje pelno mokesčio sistemoje būtinai bus numatyta administravimo sistema, kuri idealiu atveju turėtų užtikrinti tam tikrą mokestinį tikrumą ir supaprastinimą. Kad būtų skatinamas vienodumas, svarbus administravimo sistemos aspektas turėtų būti centralizuoto informacinio centro, kuris spręstų tam tikrus bendrus klausimus, pavyzdžiui, dėl visos grupės informacijos deklaracijos, ir užtikrintų tinkamą nacionalinių mokesčių administratorių veiklos konfidencialumo ir saugumo, taip pat koordinavimo ir bendradarbiavimo lygį, įsteigimas. Tuo pat metu pereinamuoju laikotarpiu administravimo sistemoje turėtų būti visiškai išlaikytas nacionalinis mokesčių suverenumas, nes vietos mokesčių deklaracijos, auditai ir ginčų sprendimas pirmiausia turėtų likti valstybių narių kompetencijos srityje;

(18)siekdamos užtikrinti, kad bendros sistemos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos ir vykdomos, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Šios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tos sankcijos turėtų būti ne mažesnės kaip 0,1 proc. BEFIT grupės apyvartos tuo atveju, jei BEFIT informacijos deklaracija nepateikiama tinkamai ir jei BEFIT informacijos deklaracijoje sąmoningai pateikiama neteisinga informacija;

(19)siekiant optimizuoti bendros pelno mokesčio bazės apskaičiavimo vidaus rinkoje teisinės sistemos naudą, grupėms, įskaitant MVĮ grupes, kurių bendros metinės pajamos neviršija 750 000 000 EUR, turėtų būti neprivaloma taikyti taisykles, jei jos rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir Sąjungoje vykdo apmokestinamąją veiklą. Palikus galimybę mažesnio dydžio grupėms taikyti taisykles, daugiau tarpvalstybines struktūras turinčių ir veiklą vykdančių grupių galės pasinaudoti bendros sistemos teikiamu supaprastinimu. Šios direktyvos taikymą pasirinkusios įmonės turėtų galėti naudotis valstybių narių ir Komisijos teikiama technine pagalba, kad galėtų laikytis naujųjų taisyklių ir taip būtų skatinama jų tarpvalstybinė veikla;

8.Pagal 74 straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kad, siekdama tik atspindėti valstybių narių įstatymų, susijusių su įmonių teisinėmis formomis ir pelno mokesčiais, pakeitimus, iš dalies pakeistų I ir II priedus.

a)įmonė yra grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas arba bet kuri kita grupės įmonė, kurioje pagrindinis patronuojantysis subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai turi bent 50 proc. nuosavybės teisių arba teisę į pelną suteikiančių teisių;

b)nuolatinės buveinės pagrindinė buveinė yra grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas arba bet kuris kitas grupės narys (įmonė arba subjektas), kuriame pagrindinis patronuojantysis subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai turi bent 50 proc. nuosavybės teisių arba teisę į pelną suteikiančių teisių.

BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 16 straipsnio 1 dalies e punktą.

Išbraukta.

Išbraukta.

1.BEFIT grupės nario į finansinę apskaitą įtrauktas grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad įsigijimo finansiniais metais nebūtų įtrauktas joks ilgalaikis materialusis turtas, kurio balansinė vertė prieš nusidėvėjimą yra mažesnė nei 7 500 EUR.

a)visų pastatų, taip pat bet kokios kitos rūšies nekilnojamojo turto ir struktūros, naudojamų verslui, išskyrus pramoninius pastatus ir struktūras, – 30 metų;

b)viso kito ilgalaikio materialiojo turto – naudingo tarnavimo laikas, įvertintas pagal 7 straipsnyje nurodytą Sąjungoje priimtiną apskaitos standartą, bet ne trumpesnis kaip 10 metų;

1.Įsigijimo išlaidos, sukūrimo išlaidos arba pagerinimo išlaidos, taip pat pradėjimo naudoti po įsigijimo, sukūrimo arba pagerinimo data registruojamos BEFIT grupės ilgalaikio turto registre atskirai kiekvienam ilgalaikio turto objektui.

3.Ilgalaikio turto registras tvarkomas taip, kad būtų pateikta pakankamai informacijos, įskaitant nusidėvėjimo duomenis, kad būtų galima apskaičiuoti preliminarų mokestinį rezultatą. Ilgalaikio turto registro kopiją BEFIT grupė saugo 5 metus nuo tos dienos, kai baigėsi tokio turto nusidėvėjimas. Ilgalaikio turto registre nurodoma bent ši informacija:

Kai įmonė arba nuolatinė buveinė prisijungia prie BEFIT grupės, visi neįskaityti nuostoliai, patirti ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki prisijungimo dienos, pagal atitinkamai jos rezidavimo vietos mokesčių tikslais arba buveinės valstybės narės pelno mokesčio įstatymą yra atskaitomi iš jos BEFIT mokesčio bazės dalies, nustatytos pagal III skyrių.

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pirma pastraipa netaikoma, jei BEFIT grupės narys įrodo, kad BEFIT grupės vidaus sandoris buvo vykdomas dėl pagrįstų komercinių priežasčių, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/133/EB 15 straipsnio 1 dalies a punkte.

b)neigiama suma – nuostoliai įskaitomi į pagrindinio patronuojančiojo subjekto apmokestinamąsias pajamas, perkeliami į būsimą laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams ir įskaitomi į kito laikotarpio teigiamą BEFIT mokesčio bazę. Atskaitymas yra proporcingas pagrindinio patronuojančiojo subjekto turimai jo reikalavimus atitinkančių patronuojamųjų įmonių, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, kapitalo daliai ir visam nuolatinių buveinių kapitalui. Sumažinus mokesčio mokėtojo rezidento mokesčio bazę negali būti gauta neigiama suma.

Kiekvienais finansiniais metais ne vėliau kaip nuo 2028 m. liepos 1 d. iki 2033 m. birželio 30 d. (toliau – pereinamasis laikotarpis) BEFIT mokesčio bazė paskirstoma BEFIT grupės nariams taikant bazinio paskirstymo procentą.

Grupėms, kurioms ši direktyva pradedama taikyti pasibaigus pirmiesiems finansiniams metams, kai ši direktyva pradedama taikyti, pirmoje pastraipoje nurodytas pereinamasis laikotarpis baigiasi ne vėliau kaip 2033 m. birželio 30 d.

a)mažos rizikos zona: kai BEFIT grupės nario iš BEFIT grupės vidaus sandorių patirtos išlaidos arba gautos pajamos per finansinius metus padidėja mažiau nei 15 proc., palyginti su ankstesnių trejų finansinių metų išlaidų arba pajamų iš BEFIT grupės vidaus sandorių vidurkiu;

b)didelės rizikos zona: kai BEFIT grupės nario iš BEFIT grupės vidaus sandorių patirtos išlaidos arba gautos pajamos per finansinius metus padidėja 15 proc. arba daugiau, palyginti su ankstesnių trejų finansinių metų išlaidų arba pajamų iš BEFIT grupės vidaus sandorių vidurkiu.

5.Nepaisant 13 straipsnio 2 dalies, Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164 2 straipsnyje nurodytos viršijančios skolinimosi sąnaudos, atsirandančios dėl BEFIT grupės narių sandorio, nėra pripažįstamos apskaičiuojant BEFIT grupės nario, kuris patiria tokias sąnaudas, bazinio paskirstymo procentą. Valstybės imasi tinkamų priemonių, kad paskatintų įmones sumažinti tą riziką.

Išbraukta.

10.1–8 dalyse nustatytos taisyklės toliau taikomos tol, kol įsigalios jų pakeitimas, pasiūlytas pagal 77 straipsnio 1b dalį.

2.Be 1 dalyje išvardytų koregavimų, valstybė narė, laikydamasi Direktyvos (ES) 2022/2523, gali leisti papildomais straipsniais padidinti arba sumažinti BEFIT grupės nariams, kurie toje valstybėje narėje yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, priskirtą dalį.

2.BEFIT informacijos deklaracija deklaravimo institucijai pateikiama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

1.Deklaracijas teikiantis subjektas apie klaidas BEFIT informacijos deklaracijoje deklaravimo institucijai praneša per tris mėnesius nuo tokios deklaracijos pateikimo laiku.

3.BEFIT komandos narių tarpusavyje perduodama informacija, kiek įmanoma, teikiama elektroninėmis priemonėmis naudojant saugų ryšį arba saugų tinklą, pasitelkiant BEFIT bendradarbiavimo priemonę.

4.Siekdama palengvinti BEFIT komandos veiklą ir bendravimą, Komisija įgyvendinimo aktais standartizuoja BEFIT komandos narių tarpusavio bendravimą naudojant BEFIT bendradarbiavimo priemonę ir remia saugų informacijos perdavimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 73 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.BEFIT grupės narys valstybės narės, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetentingai institucijai apie klaidas individualioje mokesčių deklaracijoje praneša per tris mėnesius nuo tos deklaracijos pateikimo laiku.

1.Valstybės narės kompetentinga institucija gali inicijuoti ir koordinuoti BEFIT grupės narių, kurie toje valstybėje narėje yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, auditus. Ta kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo tokio audito pradžios apie jį praneša kitiems BEFIT grupės nariams.

1.BEFIT grupės narys gali apskųsti pagal 64 straipsnį atlikto individualaus mokesčių apskaičiavimo turinį valstybės narės, kurioje tas BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, kompetentingai institucijai per tris mėnesius nuo pranešimo apie apskaičiavimą gavimo dienos. Administracinį skundą nagrinėja administracinė institucija, kuri pagal BEFIT grupės nario valstybės narės teisę yra kompetentinga nagrinėti pirmos instancijos apeliacinius skundus. Administracinis skundas reglamentuojamas pagal valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, teisę. Jeigu valstybėje narėje, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, tokios administracinės institucijos nėra, BEFIT grupės narys gali tiesiogiai pateikti apeliacinį skundą teismui.

1.Jei pagal 66 straipsnį priimtas sprendimas patvirtinamas arba pakeičiamas, deklaracijas teikiantis subjektas turi teisę per tris mėnesius nuo administracinės apeliacinės institucijos sprendimo gavimo dienos jį tiesiogiai apskųsti valstybės narės, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, teismams. Apeliacinis skundas teismui reglamentuojamas pagal valstybės narės, kurioje deklaracijas teikiantis subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, teisę.

1.Jei pagal 67 straipsnį priimtas sprendimas patvirtinamas arba pakeičiamas, BEFIT grupės narys turi teisę per tris mėnesius nuo pranešimo apie 67 straipsnyje nurodytos administracinės apeliacinės institucijos sprendimą gavimo dienos jį apskųsti valstybės narės, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, teismams. Apeliacinis skundas teismui reglamentuojamas pagal valstybės narės, kurioje BEFIT grupės narys yra rezidentas mokesčių tikslais arba yra įsteigęs nuolatinę buveinę, teisę.

Jei dėl administracinio skundo ar apeliacinio skundo teismui rezultatų reikia iš dalies pakeisti BEFIT grupės mokesčių apskaičiavimą arba vieno ar daugiau BEFIT grupės narių individualų mokesčių apskaičiavimą, valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog tokie pakeitimai būtų galimi 10 metų laikotarpį.

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos ir vykdomos. Numatytos sankcijos ir atitikties užtikrinimo priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tuo atveju, jei nepateikiama BEFIT informacijos deklaracija, kaip nustatyta 59 straipsnyje, ir jei BEFIT informacijos deklaracijoje sąmoningai pateikta neteisinga informacija, nustatomos ne mažesnės kaip 0,1 proc. BEFIT grupės apyvartos siekiančios sankcijos.

2.Valstybės narės perduoda Europos Parlamentui ir Komisijai svarbią informaciją, reikalingą direktyvai įvertinti pagal 3 dalį, įskaitant BEFIT grupės narių, kurie yra rezidentai mokesčių tikslais jų jurisdikcijoje, ir jų nuolatinių buveinių, veikiančių jų jurisdikcijoje, agreguotus duomenis, kad būtų galima tinkamai įvertinti:

4.Pagal 2 dalį Europos Parlamentui ir Komisijai perduotą informaciją Komisija laiko konfidencialia pagal Sąjungos institucijoms taikomas nuostatas ir šios direktyvos 76 straipsnį.