1.reiškia didžiausią solidarumą su visomis aukomis, jų šeimomis ir visais nuo pragaištingų potvynių Valensijos regione (Ispanija) ir pražūtingų ciklonų Majote ir Reunjone (Prancūzija) nukentėjusiais asmenimis, taip pat su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, dalyvavusioms teikiant pagalbą;

2.palankiai vertina šį sprendimą kaip apčiuopiamą ir matomą Sąjungos solidarumo su savo piliečiais ir regionais nukentėjusiose vietovėse išraišką, tačiau pažymi, kad toks solidarumas negali pakeisti tiesioginės vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų atsakomybės už su klimatu susijusių stichinių nelaimių prevenciją ir valdymą;

3.pakartoja, kad svarbu informuoti visuomenę apie Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) teikiamą apčiuopiamą naudą, be kita ko, siekiant didinti piliečių informuotumą apie Sąjungos priemones ir programas;

4.atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje vis dažniau kyla didelių, reikšmingą žalą padarančių ir mirtinų stichinių nelaimių, ir ragina valstybes nares bei Komisiją padidinti investicijas į prevenciją, viešąją infrastruktūrą, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, taip pat pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms priemones siekiant išvengti žmonių aukų ir ekonominių nuostolių; ragina valstybes nares atsižvelgti į tai, kad su klimatu susijusi rizika ir kitos stichinės nelaimės daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiems gyventojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms dėl socialinių, ekonominių ir demografinių veiksnių, taip pat pažeidžiamoms teritorijoms, pvz., atokiausiems regionams; mano, kad labai svarbu užtikrinti aukštą ESSF biudžeto valdymo institucijos vykdomos demokratinės priežiūros lygį; primena, kad ESSF turi ribotą biudžetą ir jo negalima laikyti vienintele kovos su didelėmis stichinėmis nelaimėmis priemone; todėl ragina įvertinti Sąjungos biudžeto finansinius pajėgumus ir apsvarstyti galimybę padidinti jo išteklius, kad piliečiams būtų teikiama tokių nelaimių mastą atitinkanti pagalba; pažymi, kad padidinus tokią pagalbą valstybėms narėms būtų sudarytos sąlygos veiksmingiau ir greičiau reaguoti į nelaimes, kartu būtų išsaugotos kitos priemonės, ypač sanglaudos fondai, kurių pirminis tikslas nėra reagavimas į nelaimes;

5.pabrėžia, kad ESSF yra tik taisomoji priemonė ir kad Sąjunga taip pat turėtų toliau spręsti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo klausimus remdama Europos ir nacionalinę stichinių nelaimių prevencijos politiką ir visuose savo veiksmuose vadovaudamasi principu „atkurti geriau, nei buvo“; pabrėžia, kad EAA ataskaitoje Nr. 1/2024 „Europos klimato rizikos vertinimas“ įspėjama, jog Sąjunga nėra pasirengusi klimato kaitos poveikiui, ir pabrėžia, jog reikia imtis veiksmų siekiant išvengti, kad nustatyta su klimatu susijusi rizika nepasiektų kritinio lygio; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis būtinų priemonių, kad Sąjunga įvykdytų Paryžiaus susitarime prisiimtus įsipareigojimus; primena, kad reikia užtikrinti veiksmingą sinergiją su kitomis Sąjungos politikos priemonėmis ir programomis, ir pabrėžia, kad valstybės narės turėtų kuo geriau pasinaudoti finansavimo galimybėmis, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“ ir kaimo plėtros programų lėšomis; ragina Komisiją kuo skubiau įvertinti visus pagrįstus valstybių narių prašymus perskirti nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas lėšas pagalbai stichinių nelaimių atveju, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/241 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj). nustatytų taisyklių, ypač atsižvelgiant į didelę procentinę vis dar nepanaudotų išteklių iš šio mechanizmo dalį; pabrėžia, kad taip pat reikia imtis prevencinių priemonių ne tik siekiant sumažinti būsimą žalą, bet ir užkirsti kelią rizikos sąlygų pablogėjimui po katastrofinių įvykių, pvz., potvynių, miškų gaisrų, nuošliaužų ar ežerų bei upių išdžiūvimo; taip pat pabrėžia ekstremalių oro sąlygų ir stichinių nelaimių, pvz., karščio bangų, keliamą pavojų visuomenės sveikatai visoje Europoje, ir ragina Komisiją apsvarstyti šį aspektą atitinkamų sričių politikoje; ragina naudoti novatoriškas skaitmenines priemones, palydovų duomenis (pvz., „Copernicus“) ir ankstyvojo perspėjimo sistemas siekiant pagerinti pasirengimą nelaimėms; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą įvairių programų lankstumą; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ESSF teikiama parama neturėtų kenkti Sąjungos finansavimui, kurį valstybės narės gauna pagal kitas Sąjungos politikos priemones ar programas; primena, kad valstybės narės, laikydamosi taikytinų Sąjungos taisyklių, gali teikti valstybės pagalbą, visų pirma žemės ūkio įmonėms, patyrusioms žalą dėl stichinių nelaimių;

6.primena, kad pagal RESTORE OL L, 2024/3236, 2024 12 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/3236/oj. ir konkrečias Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) OL L, 2024/3242, 2024 12 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/3242/oj. priemones skiriama papildoma pagalba nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms, suteikiant daugiau lankstumo naudoti lėšas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis;

7.apgailestauja dėl to, kad visos ESSF dotacijos sumos perdavimas gavėjui vidutiniškai trunka vienus metus; primena, kad svarbu greitai ir patikimai įvertinti žalą tinkamai atsižvelgiant į ekonominius padarinius, ir ragina sustiprinti operatyvines pastangas, kad vidutinis išankstinių mokėjimų laikas būtų trumpesnis, sykiu užtikrinant Sąjungos biudžeto apsaugą; pažymi, kad bendros pagalbos sumos apskaičiavimo metodikoje būtų galima geriau atsižvelgti į bendros tiesioginės žalos ir nukentėjusios teritorijos BNP santykį, ypač kai tai susiję su atokiausiais regionais;

8.pabrėžia, kad reikia skubiai ir nedelsiant suteikti finansinę paramą iš ESSF, siekiant užtikrinti, kad parama nukentėjusius regionus pasiektų laiku ir tokiu būdu padėtų greitai ir ilgam atsigauti; pabrėžia, kad svarbu sutrumpinti laiką nuo paraiškos EUSF paramai gauti pateikimo iki finansavimo sprendimo priėmimo; ragina dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad pagalba iš ESSF greitai pasiektų galutinius gavėjus, įskaitant įmones, MVĮ, šeimas ir nukentėjusius piliečius, ir būtų skirta infrastruktūrai atstatyti ir materialinei žalai atlyginti, atliekant atitinkamą poveikio vertinimą ir taikant tinkamus kontrolės mechanizmus; pabrėžia, kad reikia supaprastinti ir paspartinti vidaus procedūras nepakenkiant institucinei pusiausvyrai, visų pirma nepažeidžiant Europos Parlamento, kaip vienos iš dviejų biudžeto valdymo institucijos, teisių; pažymi, kad siūlomas po 2027 m. Europos solidarumo fondą pakeisiančios priemonės valdymas neatitinka Europos Parlamento pozicijos, išreikštos 2025 m. gegužės 7 d. rezoliucijoje dėl pertvarkyto ilgalaikio Sąjungos biudžeto kintančiame pasaulyje Priimti tekstai, P10_TA(2025)0090.;

9.pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

10.paveda Pirmininkei pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

11.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.