1.teigiamai vertina tai, kad, laikydamasi savo privalomų įsipareigojimų ir atsižvelgdama į pakartotinius Parlamento raginimus, Komisija parengė bandomąją metodiką, skirtą 2021–2027 m. DFP su lyčių lygybe susijusioms išlaidoms stebėti ir vertinti programų lygmeniu, siekiant pagerinti lyčių aspekto integravimą į Komisijos biudžeto procesą ir sustiprinti politikos formavimo bei išteklių paskirstymo poveikį skatinant lyčių lygybės tikslus;

2.pažymi, kad pagal dabartinę metodiką Komisija, remdamasi programų indėlio didinant lyčių lygybę vertinimu kuo išsamesniu intervencinės priemonės lygmeniu, programoms skiria šiuos skirtingus balus:a)2 balus – intervencinėms priemonėms, kurių pagrindinis tikslas yra didinti lyčių lygybę;b)1 balą – intervencinėms priemonėms, pagal kurias lyčių lygybės aspektas yra svarbus ir sąmoningas tikslas, bet nėra pagrindinė intervencijos priežastis;c)0 balų – netikslinėms intervencinėms priemonėms, kitaip tariant, intervencinėms priemonėms, kurios, kaip manoma, neturi reikšmingo poveikio lyčių lygybei;d)0* – intervencinėms priemonėms, kurių teigiamas poveikis lyčių lygybei tikėtinas, bet dar neaiškus;

3.pažymi, kad metodika grindžiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtu lyčių lygybės politikos rodikliu – kokybine statistine priemone, skirta vystymosi veiklai, kuria siekiama lyčių lygybės kaip politikos tikslo, stebėti ir registruoti, ir ją Komisija taiko visoms ES biudžeto išlaidų programoms, įgyvendinamoms pagal pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą;

4.pabrėžia, kad Komisijos metodika skiriasi nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengto lyčių lygybės politikos rodiklio, nes į ją neįtrauktas balas, kuris leistų stebėti potencialiai neigiamą ES išlaidų poveikį lyčių aspekto integravimo tikslams, o nustatoma 0* kategorija intervencinėms priemonėms, kurių teigiamas poveikis lyčių lygybei yra tikėtinas, bet dar neaiškus; pabrėžia, kad taikant Komisijos metodiką bet kuriuo atveju turėtų būti vengiama nenumatytų pasekmių, pvz., investicijų į sektorius, kurie yra strateginiai, tačiau kuriuose tradiciškai dominuoja viena lytis, įskaitant gynybos sektorių, nutraukimo arba atsisakymo jas vykdyti;

5.pažymi, kad metodika pirmą kartą buvo naudojama rengiant 2023 finansinių metų ES biudžeto sąmatas, o 2021 ir 2022 finansinių metų biudžetams ji buvo taikoma atgaline data;

6.pažymi, kad paskelbus su 2021 finansiniais metais susijusią metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą iš 352 mlrd. EUR įsipareigojimų 1 proc. įsipareigojimų buvo įvertintas 2 balais, 3 proc. – 1 balu, 1 proc. – 0 balų ir 95 proc. – 0*balų;

7.pažymi, kad paskelbus su 2022 finansiniais metais susijusią metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą iš 321 mlrd. EUR įsipareigojimų 2 proc. įsipareigojimų buvo įvertinti 2 balais, 9 proc. – 1 balu, 16 proc. – 0 balų ir 73 proc. – 0* balų;

8.pažymi, kad paskelbus su 2023 finansiniais metais susijusią metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą iš 427 mlrd. EUR įsipareigojimų 2 proc. įsipareigojimų buvo įvertinti 2 balais, 9 proc. – 1 balu, 69 proc. – 0 balų ir 20 proc. – 0* balų;

9.pažymi, kad paskelbus su 2024 finansiniais metais susijusią metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą iš 195 mlrd. EUR įsipareigojimų 3 proc. įsipareigojimų buvo įvertinti 2 balais, 17 proc. – 1 balu, 65 proc. – 0 balų ir 16 proc. – 0* balų;

10.supranta, kad įsipareigojimų, įvertintų balu 0*, dalies mažėjimą per kelerius metus lėmė pagerėjęs duomenų rinkimas ir prieinamumas, taip pat Komisijos ataskaitų teikimo pajėgumai, dėl kurių jos generaliniai direktoratai gali geriau ir išsamiau įvertinti savo programų indėlį siekiant lyčių lygybės;

11.be to, supranta, kad dėl riboto duomenų turimumo ir ribotų pajėgumų teikti ataskaitas pirmaisiais finansiniais metais, kuriems buvo taikoma ši metodika, lyginant vienų finansinių metų duomenis su kitų finansinių metų duomenimis remiantis metiniais rezultatais arba darant įžvalgas iš tokių palyginimų, gaunama mažai pridėtinės vertės;

12.pažymi, kad Komisija mano, jog intervencinės priemonės, kurios įvertintos 2 balais arba 1 balu, gali būti laikomos skatinančiomis lyčių lygybę, ir kad, atsižvelgiant į tai, 2024 m. lyčių lygybė buvo skatinama 37,99 mlrd. EUR vertės intervencinėmis priemonėmis, nors 2021 m. ši suma siekė 10,76 mlrd. EUR, 2022 m. – 37,83 mlrd. EUR, o 2023 m. – 47,99 mlrd. EUR;

13.pažymi, kad intervencijų, kurios laikomos skatinančiomis lyčių lygybę, absoliučiosios vertės sumažėjimas lyginant 2023 ir 2024 m. yra tiesioginis bendros įsipareigojimų sumos sumažėjimo lyginant šiuos dvejus finansinius metus rezultatas, daugiausia paaiškinamas laipsnišku įsipareigojimų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę panaikinimu;

14.pažymi, kad 2024 m. metinėje ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje Komisija greta kiekvienais finansiniais metais teikiamų rezultatų paskelbė pakartotinį visų ankstesnių rezultatų vertinimą, grindžiamą naujesniais ir išsamesniais savo programų vertinimais, ir taip buvo nustatytos bendros tendencijos, rodančios, kad 2021 –2024 m. laikotarpiu 2 proc. intervencinių priemonių buvo įvertintos 2 balais, 10 proc. – 1 balu, 83 proc. – 0 balų ir 5 proc. – 0* balų; taip pat pažymi, kad, remiantis pakartotiniu Komisijos vertinimu, 2021–2024 finansiniais metais iš viso 12 proc. ES biudžeto išlaidų, sudarančių 158,4 mlrd. EUR sumą, buvo prisidėta skatinant lyčių aspektą (1 ir 2 balai);

15.pabrėžia, kad ne visų ES biudžeto programų rezultatai, susiję su lyčių aspekto, kaip horizontaliojo prioriteto, integravimu, yra vienodi: kai kurių programų rezultatai yra daug geresni dėl jų politikos struktūros, pvz., 6 išlaidų kategorijos „Kaimyninės šalys ir pasaulis“ programų, kuriose lyčių aspektas nustatytas kaip kompleksinis prioritetas su aiškiais tikslais ir kriterijais, taip pat specialiųjų programų pagal kitas išlaidų kategorijas, pvz., programos „Europos horizontas“, kuri dėl pagal ją nustatyto reikalavimo sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ne tik skatina lyčių lygybę, bet ir daro teigiamą įtaką valstybių narių praktikai dėl įgyvendinimo etapu daromo kryžminio poveikio nacionaliniu lygmeniu;

16.apgailestauja dėl to, kad naudojama metodika yra specialiai veiklos biudžetams skirta stebėjimo priemonė, todėl ją taikant negalima tinkamai įvertinti ES institucijų ir įstaigų administracinių biudžetų;

17.pažymi, kad metodikos apimtis yra ribota, nes ja nepakankamai atsižvelgiama į antrinį ar netiesioginį programų poveikį lyčių lygybei, galimą neigiamą poveikį ar tarpsektorinius aspektus, būtinus išsamiam politikos poveikio vertinimui atlikti;

18.taip pat pažymi, kad nepakankamai atsižvelgiama į galimą neigiamą programų poveikį lyčių lygybei, visų pirma tokiuose sektoriuose, kaip konkurencingumas, gynyba ir pasirengimas; pabrėžia, kad skatinant lyčių lygybę neturėtų būti ribojamos ar mažinamos investicijos į ypatingos svarbos sektorius; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių lyčių lygybei didinti, sykiu užtikrinant, kad jos nedarytų neigiamo poveikio sprendimams dėl investicijų;

19.apgailestauja, kad dėl metodikos ex post pobūdžio ją taikant neįmanoma struktūriškai paveikti politikos formavimo ex ante etapu arba finansinių išteklių rinkimo bei paskirstymo – tai yra itin svarbu siekiant tinkamai integruoti lyčių lygybės aspektą į ES programas;

20.pažymi, kad be ES biudžetui taikomos lyčių aspekto integravimo metodikos lyčių lygybės aspektas yra integruotas į kai kurių ES programų teisinį pagrindą;

21.pažymi, kad, nors Komisijos dvejopas požiūris į lyčių aspekto integravimą – stebint ES biudžeto lėšas ir nustatant tikslus, numatytus programų teisiniuose pagrinduose, – yra naudinga sistema, šis požiūris yra fragmentiškas ir nedaro vienodo poveikio visoms programoms, todėl mažėja ES požiūrio į lyčių lygybę nuoseklumas;

22.atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą lyčių aspekto integravimo į ES biudžetą vertinimą Poveikio vertinimas, pridėtas prie Komisijos pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistema ir kitos Sąjungos programų ir veiklos horizontaliosios taisyklės (COM(2025)0545). ir pritaria nuomonei, kad likusiais 2021–2027 m. DFP metais pirmenybė turėtų būti teikiama tolesniam programų vertinimui, kad būtų galima geriau įvertinti jų indėlį siekiant lyčių lygybės ir pasimokyti iš jų įgyvendinimo patirties, tinkamai pasinaudojant nuo 2023 m. rengiamomis patobulintomis pagal lytį suskirstytų duomenų ataskaitomis; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su visomis valstybėmis narėmis, siekiant suderinti metodikas ir išvengti bet kokio jų metodų susiskaidymo, taip pat pagerinti duomenų rinkimą, agregavimą ir ataskaitų teikimą;

23.pripažįsta, kad, nors Komisijos parengta metodika yra naudinga priemonė vertinant ES biudžeto indėlį į lyčių lygybę, ji turi trūkumų, kurie riboja jos gebėjimą daryti transformacinį poveikį; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu užtikrinti duomenų prieinamumą ir naudoti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir per nustatytą laiką įvykdytinus (SMART) veiklos rodiklius;

24.pabrėžia, kad ES biudžetui poveikį daro įvairios krizės ir politinių prioritetų pokyčiai, todėl nepaprastai svarbu, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą būtų ex ante įtrauktas į programų biudžeto ciklą, be kita ko, tokiose naujose prioritetinėse srityse, kaip konkurencingumo, gynybos ir pasirengimo sritys;

25.ragina Komisiją parengti visavertį ir visapusišką požiūrį į biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir ES biudžetui skirtą konkrečią bei išsamią metodiką, kuri būtų visapusiškai taikoma jau kito programavimo laikotarpio pradžioje ir sudarytų sąlygas transformaciniam potencialui dėl to, kad ji galėtų daryti įtaką visam biudžeto ciklui, taip pat sprendžiant šioje rezoliucijoje nustatytas problemas, kad būtų užtikrintas patikimas ES lėšų finansinis valdymas;

26.pabrėžia, kad, be DFP, pagal bet kurią priemonę, priimtą pagal SESV 122 straipsnį, taip pat turėtų būti atitinkamai taikomos lyčių aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo nuostatos, nekeičiant konkrečių sektorių teisės aktuose jau nustatytų programos tikslų, tinkamumo ar skyrimo kriterijų, siekiant visapusiškai ir nuosekliai stebėti ES indėlį skatinant lyčių lygybę pagal visas finansavimo priemones;

27.ragina Komisiją atlikti sistemingus ex ante poveikio vertinimus, kuriuose taip pat būtų analizuojamas konkretus ES politikos ir fiskalinės politikos priemonių, įskaitant mokesčių schemas ir valstybės pagalbos programas, poveikis lyčių lygybei, laikantis geresnio reglamentavimo gairių, kad būtų nustatyti ir sumažinti lyčių skirtumai; pabrėžia, kad taip pat reikėtų atidžiai apsvarstyti didesnės lyčių lygybės socialinį ir ekonominį poveikį, kartu atsižvelgiant į mažųjų ir vidutinių įmonių administracines išlaidas;

28.primena, kad visi ES pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turi atitikti pirminę ES teisę, įskaitant lyčių lygybės principą; ragina Komisiją stiprinti savo ex ante poveikio vertinimus, kad rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų atidžiai apsvarstytas ir kuo labiau sumažintas bet koks galimas neigiamas poveikis lyčių lygybei ES;

29.primygtinai ragina Komisiją sukurti lyčių lygybės apsaugos mechanizmą, kuris būtų standartinė ES teisėkūros procedūrų dalis ir pagal kurį reikėtų peržiūrėti bet kokį pasiūlymą, kuris, remiantis Audito Rūmų analize, kenkia ES lyčių lygybės strategijai ir tikslams;

30.apgailestauja dėl to, kad tiek ES, tiek valstybių narių pareigūnų ir politinių atstovų lygmenimis lytims atstovaujama netolygiai, o tai savo ruožtu kenkia lyčių lygybės principui atstovavimo srityje;

31.ragina Komisiją įvertinti galimybes nustatyti tolesnes lyčių pariteto priemones vadovybės lygmeniu, taip pat užtikrinti, kad visos lytys būtų pakankamai įtrauktos į politikos formavimą taikant tikslines paramos schemas;

32.ragina Komisiją užtikrinti, kad minimali ES biudžeto dalis būtų skirta lyčių lygybei kaip pagrindiniam tikslui (atitinkančiam 2 balus pagal dabartinę metodiką);

33.ragina Komisiją apsvarstyti galimybę per kitą programavimo laikotarpį nustatyti kiekybinį tikslą dėl ES biudžeto dalies, kuria būtų prisidedama prie lyčių lygybės skatinimo (pagal dabartinę metodiką atitinka 2 balus arba 1 balą), ir pažymi, kad panašūs tikslai pasirodė esą naudingi darant pažangą Sąjungos klimato ir biologinės įvairovės tikslų srityje;

34.ragina Komisiją ir Tarybą derybose dėl naujos kartos programų paisyti persvarstytame Finansiniame reglamente išdėstytų nuostatų, t. y., kad programos ir veikla, kai įmanoma ir tinkama, laikantis atitinkamų konkretiems sektoriams taikomų taisyklių, būtų įgyvendinamos atsižvelgiant į lyčių lygybės principą ir taikant tinkamą lyčių aspekto integravimo metodiką;

35.mano, kad, laikantis persvarstyto Finansinio reglamento, labai svarbu užtikrinti, kad į naujos kartos programas būtų įtraukti tikslai, pagal kuriuos prireikus būtų galima rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis ir tokius duomenis agreguoti visose atitinkamose programose; ragina Komisiją toliau plėtoti ir tobulinti savo ES biudžeto indėlį į lyčių lygybę stebėti skirtą metodiką, be kita ko, sistemingai naudojant skaitmenines priemones, pvz., dirbtinį intelektą, siekiant pagerinti duomenų rinkimą, agregavimą ir įvairių programų analizę;

36.ragina visus atitinkamus subjektus, įskaitant Tarybą, Komisiją, pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus atitinkamus partnerius, siekti, kad kitu programavimo laikotarpiu biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą taptų realybe;

37.ragina Komisiją bent didesnę ES išorės veiksmams numatyto biudžeto dalį skirti intervencijoms, kuriomis prisidedama prie lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo, taip pat būsimoje DFP 25 proc. ES išorės finansavimo priemonių skirti lyčių lygybės skatinimui kaip pagrindiniam tikslui; be to, ragina Komisiją įsteigti specialų fondą, skirtą lyčių lygybei visame pasaulyje skatinti, ir užtikrinti, kad jo remiamais veiksmais daug dėmesio būtų skiriama galimybėms naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis bei teisėmis, moterų dalyvavimo priimant sprendimus didinimui, vietos moterų vadovaujamų nevyriausybinių organizacijų rėmimui ir pagalbai vietos žmogaus teisių gynėjoms;

38.ragina Komisiją nustatyti aiškius kitos DFP tikslus, pavyzdžiui, padėti mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų skirtumus ir spręsti moterų skurdo problemą, be kita ko, teikiant geresnes vaikų priežiūros paslaugas;

39.ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant ES finansuojamas programas būtų saugomos ir skatinamos moterų teisės, ypatingą dėmesį skiriant galimybei naudotis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis, vaikų priežiūra ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis;

40.ragina ES institucijas, laikantis Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/970, kuria, nustatant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas mechanisms (OL L 132, 2023 5 17, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2023/970/oj). principų, išanalizuoti ir pranešti apie galimus vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir prireikus imtis tinkamų priemonių; pakartoja savo raginimą ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms gerinti lyčių pusiausvyrą, ypač vyresniosios vadovybės lygmeniu; ragina ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras atlikti analizę siekiant nustatyti žmogiškųjų išteklių ciklo sritis (pradedant įdarbinimu ir baigiant paaukštinimu), kuriose tokių patobulinimų labiausiai reikia, ir išnagrinėti galimybę kuo greičiau įgyvendinti tolesnes priemones, kad būtų pasiekta lyčių pusiausvyra;

41.pripažįsta nuolatinius lyčių skirtumus keliuose sektoriuose, kuriuose paprastai vyrauja viena lytis; ragina Komisiją taikyti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą siekiant užtikrinti ir stebėti nediskriminacines sąlygas, kad visos lytys turėtų prieigą prie būtinų įgūdžių ir švietimo programų, ir gerinti lyčių lygybę šiuose konkrečiuose sektoriuose, siekiant didinti pramonės konkurencingumą; ragina ypatingą dėmesį skirti verslininkėms, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir startuoliuose, be kita ko, vykdant specialią stebėseną pagal tokias programas, kaip „InvestEU“ ir „Europos horizontas“; ragina nustatyti griežtesnius stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad lėšos tikrai būtų naudingos moterims ir marginalizuotoms grupėms;

42.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.