1.rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:- a)pasmerkti didėjantį Arkties militarizavimą, kurio priežastis – tai visų pirma Rusijos plataus masto karinis restruktūrizavimas, įskaitant Jūrų kolegijos įsteigimą, nes dėl to ir sykiu Kinijos aiškiai rodomų interesų Arktyje dar labiau padidėjo įtampa regione ir pakenkta jo stabilumui;
- b)atidžiai stebėti didėjantį Kinijos strateginį susidomėjimą ir veiklą Arkties regione pagal poliarinio šilko kelio programą; pripažinti, kad Kinijos paskelbtas užmojis iki 2030 m. tapti didelę galią turinčia poliarine valstybe ir jos veiklos išplėtimas vykdant mokslinių tyrimų misijas, investicijas į strateginę infrastruktūrą ir su dvejopo naudojimo objektais susijusias partnerystes gali kelti pavojų įtvirtintiems valdymo principams;
- c)atsižvelgti į visus galimus grėsmės scenarijus, susijusius su padėtimi Ukrainoje, įskaitant Rusijos veiklos Arktyje stiprinimą dėl potencialaus konflikto Ukrainoje įšaldymo; visapusiškai įgyvendinti ES sankcijas dėl dvejopo naudojimo technologijų, skirtų Rusijos karinei ekspansijai Arktyje, kartu remiant Ukrainos bendradarbiavimą su Arkties valdymo struktūromis, įskaitant stebėtojos statuso atitinkamuose forumuose perspektyvą; sugriežtinti sankcijas šešėlinio laivyno laivams, kurie naudojasi patogios šalies vėliavomis, kad išvengtų sankcijų Arktyje; pagerinti sankcijų stebėseną ir vykdymo užtikrinimą, be kita ko, bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, siekiant užtikrinti, kad uostai ir draudimo bendrovės įtrauktų tokius laivus į juodąjį sąrašą; reikalauti, kad vėliavos valstybės visiškai atsakytų už aplinkos apsaugos ir saugos standartų laikymosi užtikrinimą;
- d)visapusiškai įvertinti jūrų kelio tarp Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės, kaip nuo ES interesų neatsiejamo jūrų tranzito koridoriaus, svarbą, taip pat riziką, susijusią su jo tapimu erdve pilkosios zonos operacijoms; atitinkamai siekti didinti šių šalių ir teritorijų institucinį atsparumą bendradarbiaujant su konstruktyviais partneriais;
- e)bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir NATO sąjungininkėmis siekiant stiprinti atgrasomuosius reagavimo pajėgumus, be kita ko, plėtojant ES ir NATO strateginius dialogus informuotumo apie Arkties sritį klausimais, dalijantis žvalgybos informacija ir rengiant bendras gynybos pratybas Tolimojoje Šiaurėje, sekant Švedijos, Suomijos ir Norvegijos surengtų pratybų „Arctic Challenge 2023“ ir Danijos vadovaujamų karinių pratybų „Arctic Light 2025“ pavyzdžiais; intensyviau bendradarbiauti su NATO struktūromis ir Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centru, siekiant didinti atsparumą ir parengti bendrus infrastruktūros Arkties regione apsaugos standartus; stiprinti praktinį ES ir NATO bendradarbiavimą Arktyje bendrų interesų klausimais, įskaitant informuotumą apie jūrų sritį, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, logistiką ir sąveikumą vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas; didinti ES bendradarbiavimo su išorės partneriais budrumą ir sukurti ES lygmens saugumo tikrinimo mechanizmus, skirtus užsienio Arkties mokslinių tyrimų ir infrastruktūros projektams;
- f)tuo pat metu toliau dirbti siekiant užkirsti kelią geopolitinių konfliktų plitimui į regioną, taip pat sykiu prisiimti svarbesnį vaidmenį Arktyje ir siekti kad Arkties politika būtų iš naujo ir visapusiškai apibrėžta, apimtų ne tik pasenusią Arkties išskirtinumo sąvoką, bet ir būtų taikoma kaip metodas kintantiems iššūkiams dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis įvertinti;
- g)atsižvelgiant į visa tai, užtikrinti, kad ES veiksmai Tolimojoje Šiaurėje papildytų NATO 2022 m. strateginę koncepciją, ir pasinaudoti sustiprinta aljanso jūrine padėtimi; propaguoti NATO ir ES konfliktų vengimą ir bendrą padėties suvokimą ir raginti stiprinti ES valstybių narių ir kitų NATO sąjungininkių gebėjimą bendradarbiauti Arktyje vykdant saugumo, jūrų stebėjimo, paieškos ir gelbėjimo operacijas ir užtikrinant ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą;
- h)atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Arkties regionas priklauso kontinuumui, kuris apima Baltijos jūros regioną ir Arkties regioną, turinčius bendrų iššūkių ir interesų; pripažinti, kad ES veikla Arktyje turi būti suderinta su ES plėtros veikla, vykdoma ES rytinių pasienio teritorijų šiaurėje, ir ją remti, kad būtų kuo labiau padidintas šios veiklos poveikis;
- i)šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į pastarojo meto incidentus Baltijos jūroje, susijusius su Rusijos šešėliniu laivynu ir Kinijos laivais, iš esmės sustiprinti pagrindinės povandeninės infrastruktūros Arktyje, visų pirma povandeninių kabelių ir vamzdynų, be kita ko, esančių netoli Grenlandijos, apsaugą ir sugriežtinti sankcijų ir atsakomųjų priemonių reguliavimo sistemą; laikytis UNCLOS 112–115 straipsniuose nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti jų vykdymą, nes jie yra labai svarbūs siekiant apsaugoti Europos skaitmenines ir energetikos jungtis nuo geopolitinių sutrikimų; parengti ES ir EEE strategiją, kaip stebėti Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą Tolimojoje Šiaurėje ir užtikrinti atsaką, nes šis bendradarbiavimas gali pakenkti laivybos laisvei ir tarptautinei teisei;
- j)remti bendrų kibernetinio saugumo ir atsparumo standartų, skirtų Arkties regiono povandeniniams kabeliams, nusileidimo taškams ir ypatingos svarbos skaitmeninei infrastruktūrai, nustatymą, be kita ko, numatant bendrus rizikos vertinimus, pranešimo apie incidentus reikalavimus ir reguliarius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, ir pripažinti strateginį jų pobūdį užtikrinant atvirą strateginį ES savarankiškumą;
- k)šalinti hibridines grėsmes, pavyzdžiui, kibernetinius išpuolius, GPS trukdžius ir klaidinimą bei povandeninių kabelių sabotažą, į juos reaguojant reikia stiprinti stebėsenos ir reagavimo mechanizmus taikant bendrą ES ir NATO stebėsenos ir reagavimo sistemą ir daugiau investuoti į atnaujintą, saugų ir savarankišką palydovinį ryšį, įskaitant paleidimo pajėgumus, taip pat povandeninius bepiločius orlaivius ir jūros dugno kartografavimą; ryšium su tuo remti ES finansuojamų hibridinių stebėjimo technologijų, įskaitant bepilotes sistemas, mokslinius tyrimus, bandymus ir laipsnišką diegimą, koordinuojant veiksmus su Šiaurės šalimis partnerėmis, kad būtų galima stebėti hibridines grėsmes ir į jas reaguoti;
- l)atsižvelgiant į didėjančią strateginę Arkties kosmoso pajėgumų svarbą Europos saugumui ir priklausomybę nuo jų, stiprinti kolektyvinį informuotumą apie padėtį, atsparumą ir regioninį stabilumą Arktyje; taip pat skatinti ES vadovaujamas investicijas ir partnerystes su patikimais sąjungininkais, kad būtų apsaugota ypatingos svarbos Arkties infrastruktūra ir sumažinta priklausomybė nuo autoritarinių jėgų, be kita ko, vykdant ledlaužių gamybą, kai įmanoma, bendradarbiaujant su ES strateginiais partneriais;
- m)pripažinti padidėjusią geopolitinę konkurenciją Arkties jūrų maršrutuose, visų pirma Šiaurės jūrų maršrute; ryšium su tuo remti diplomatinius dialogus, vykdomus siekiant sudaryti aiškius tarptautinius susitarimus dėl laivybos laisvės ir taikaus jūrinio bendradarbiavimo, priešintis vienašaliams reikalavimams ir skatinti taikyti tarptautinę jūrų teisę pagal UNCLOS; atitinkamai viešai pasmerkti Rusijos nustatytus laisvos laivybos apribojimus Šiaurės jūrų maršrute ir jos karinės infrastruktūros stiprinimą pagal Šiaurės jūrų maršrutą; remti tarptautinės teisės taikymą siekiant kovoti su bandymais įteisinti ginčijamus laivybos koridorius arba daryti geopolitinę įtaką prisidengiant moksliniu ar ekonominiu bendradarbiavimu; palaikyti regioninius dialogus Arktyje įgyvendinant UNCLOS grindžiamą Susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose;
- n)atsižvelgiant į neproporcingą klimato kaitos poveikį Arkčiai, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais ir Arkties čiabuvių tautomis, nedelsiant paspartinti prisitaikymo strategijų, taip pat apimančių saugumo politikos aspektą, priėmimą, remti plataus masto stebėsenos iniciatyvas ir gerokai padidinti investicijas į mokslinių tyrimų programas, kuriose pirmenybė teikiama poreikiui subalansuoti ekonomikos augimą, kartu apsaugant ypatingos svarbos Arkties ekosistemas, laikantis Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje įtvirtinto reikšmingos žalos nedarymo principo; pripažinti, kad klimato kaita kelia pavojų Arkties ekosistemoms ir kad kylanti temperatūra taip pat daro didelį poveikį Arkties regiono visuomenei, o tai rodo, kad vykdant mokslinius tyrimus pirmiausia didžiausią dėmesį reikia skirti Arktyje gyvenantiems žmonėms ir užtikrinti, kad mokslinių tyrimų veiklos rezultatai padėtų vietos bendruomenės geriau prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir tapti atsparesnėms;
- o)atsižvelgiant į Arkties gamtos išteklių, įskaitant angliavandenilius, retųjų žemių elementus ir žuvininkystę, svarbą, kartu su valstybėmis narėmis stiprinti bendru sutarimu grindžiamas partnerystes su Grenlandija ir kitais Arkties suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant čiabuvių bendruomenes, tvarios išteklių gavybos ir perdirbimo srityje, kartu griežtai laikantis aukščiausių aplinkos apsaugos standartų, kad būtų išvengta pražūtingų pasekmių, pavyzdžiui, tokių, kokias sukėlė 2020 m. naftos išsiliejimas Norilske (Rusija); užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas, viena vertus, prisidėtų prie gyventojų skaičiaus augimo ir vietos bendruomenių Arktyje revitalizavimo ir, kita vertus, sumažintų ES priklausomybę nuo Kinijos ir kitų nepatikimų tiekėjų; užtikrinant prieigą prie ypatingos svarbos žaliavų iš patikimų panašiai mąstančių partnerių, atsižvelgti į ES strateginius interesus ir ES ekonomikos augimą;
- p)atsižvelgiant į tai, kad bus atidaryti nauji transarktiniai laivybos keliai, siekti, kad būtų nustatyta privaloma tarptautinė atsakomybės už aplinkos apsaugą tvarka, kuria būtų užtikrinta, kad teršėjai prisiimtų visą atsakomybę už avarijas ir ekologinę žalą Arkties vandenyse;
- q)imtis veiksmų, kad čiabuvių žinios būtų įtrauktos į su aplinka susijusius ir politikos formavimo procesus, užtikrinant, kad čiabuvių interesai ir patirtis kartu su visais kitais atitinkamais žinių šaltiniais būtų tinkamai integruoti visais ES politikos formavimo lygmenimis ir kad būtų apsaugotos jų kalbos ir kultūra, atsižvelgiant į būtinybę gerbti ir skatinti čiabuvių tautų teises visoje Arktyje;
- r)ES ir Arkties bendradarbiavimo srityje teikti pirmenybę psichikos sveikatos, raštingumo, kalbų ir jaunimo programoms, atsižvelgiant į Arkties čiabuvių ir jaunimo forumų rekomendacijas;
- s)laikytis JT deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių, kurioje nurodytos jų teisės, 19 straipsnio; taip pat užtikrinti, kad ES ir valstybių narių veikla Arkties regione prisidėtų prie Arkties regiono čiabuvių bendruomenių gerovės ir teisių ir joms nekenktų, kaip nustatyta 1996 m. Otavos deklaracijoje; atsižvelgti į tai, kad čiabuvių tautos patiria didesnį užsienio šalių kišimosi ir dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama sudėtingas ir unikalias aplinkybes panaudoti kaip ginklą, poveikį ir imtis su tuo susijusių atsakomųjų veiksmų;
- t)visapusiškai integruoti 2013 m. Kirunos deklaracijos rekomendacijas į ES Arkties politiką, be kita ko, remti didesnį finansavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir tvariam atliekų tvarkymui Arkties bendruomenėse, stiprinti prasmingo čiabuvių tautų dalyvavimo Arkties valdyme ir sprendimų priėmimo procese mechanizmus, didinti civilinį saugumą ir plėsti reagavimo į ekstremaliąsias situacijas pajėgumus Arkties regionuose, įskaitant paieškos ir gelbėjimo bei pasirengimo nelaimėms infrastruktūrą, taip pat skatinti tarpdalykines mokslinių tyrimų ir švietimo partnerystes, be kita ko, remiant Arkties jaunimą ir vietos bei čiabuvių institucijas;
- u)skatinti visapusiškai įgyvendinti Susitarimą dėl žvejybos Arkties vandenyno centrinėje dalyje, pagal kurį reikalaujama, kad jį pasirašiusios šalys, prieš leisdamos vykdyti bet kokią būsimą verslinės žvejybos veiklą regione, parengtų bendrą mokslinių tyrimų ir stebėsenos programą ir integruotų čiabuvių žinias;
- v)stiprinti bendradarbiavimą europinėje Arkties dalyje ir su ja, pripažįstant, kad apgyvendinta Arktis, tarpvalstybinė infrastruktūra ir atsparios visuomenės yra strategiškai svarbios Europos saugumui; visų pirma remti šiaurės-šiaurės ir rytų-vakarų infrastruktūros projektų plėtrą Švedijoje ir Suomijoje esančiose Arkties dalyse, ypač daug dėmesio skiriant tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos didinti esamo geležinkelio, einančio nuo Suomijos iki Arkties vandenyno, pajėgumus ir išnagrinėtos naujų daugiarūšio transporto jungčių galimybės, siekiant sustiprinti ES ir Šiaurės šalių junglumą ir karinį mobilumą;
- w)pripažįstant atsparaus sujungiamumo svarbą Arkties bendruomenėms ir ES saugumui, parengti ES priemones, kuriomis būtų aktyviai skatinama didesnė ekonominė integracija Arkties regione, nes investicijos į tarpvalstybinę infrastruktūrą didina judumą, skatina inovacijas ir verslo plėtrą, taip pat stiprina tiekimo saugumą ir parengtį bendradarbiaujant viešiesiems ir privatiesiems subjektams;
- x)pripažinti, kad ES parama Arkties regiono vystymuisi ir bendradarbiavimui yra gyvybiškai svarbi puoselėjant santykius, stiprinant pasitikėjimą ir vystymosi pajėgumus retai apgyvendintose ir pažeidžiamose šiaurinėse vietovėse;
- y)pripažinti, kad konkurencingumas ir krizių valdymas sudėtingoje saugumo politikos aplinkoje priklauso nuo stiprios, novatoriškos visuomenės ir vietos įmonių, turinčių savo pajėgumų, taip pat nuo politikos formuotojų, tyrėjų, įmonių ir bendruomenių tarpvalstybinio bendradarbiavimo; pripažinti, kad ES, palaikydama glaudų dialogą su atitinkamomis valstybėmis ir regioninėmis įstaigomis, turėtų toliau remti atsparesnių ir tvaresnių Arkties bendruomenių gebėjimų stiprinimą;
- z)pabrėžiant itin svarbų tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo vaidmenį Arkties valdymo ir klimato supratimo srityse, remti tolesnį ES finansavimą Arkties mokslinių tyrimų projektams ir moksliniams dialogams ir aktyvų dalyvavimą juose; skatinti atvirąjį dalijimąsi duomenimis ir mokslinių išvadų integravimą į politikos formavimo procesus, kartu užtikrinant, kad tokie moksliniai mainai būtų vykdomi visapusiškai suvokiant dabartinę gynybos ir saugumo riziką, kylančią dėl geopolitinės padėties;
- aa)pripažinti išskirtinį universitetų vaidmenį Arkties kaimo vietovėse – jie skatina regioninę plėtrą, ekonomikos augimą pasitelkiant inovacijas mokslinių tyrimų srityje ir versle, pritraukia naujakurius, stiprina vietos ir regionų kompetenciją ir įgūdžius, skatina regioninę sanglaudą, skleidžia žinias ir informaciją, ir taip prisidedama prie atsparumo ir parengties; remti Arkties universitetus, be kita ko, skiriant finansinius įnašus pagal įvairias ES programas; didinti švietimo ir mokslinių tyrimų judumą tarp ES universitetų ir Arkties aukštojo mokslo institucijų, visų pirma Grenlandijoje, Islandijoje ir Šiaurės Norvegijoje, siekiant išauginti naują Arkties ekspertų kartą ir sustiprinti žmonių tarpusavio bendradarbiavimą; padidinti tarpdisciplininių Arkties mokslinių tyrimų finansavimą ir remti Europos Arkties mokslinių tyrimų kompetencijos centro, kuris naudotųsi programos „Copernicus“ paslaugomis ir atvirųjų duomenų infrastruktūra, vykdytų matavimus vietoje ir remtųsi tradicinėmis žiniomis, įsteigimą, kad būtų teikiami operatyviniai moksliniai produktai, kurie palengvintų ES sprendimų priėmimą ir bendradarbiavimą su teisėtais tarptautiniais partneriais;
- ab)atsižvelgiant į didėjančią paramą Islandijos stojimui į ES, palaikyti vietos valdžios institucijų pareikštą ketinimą iki 2027 m. surengti referendumą dėl stojimo į ES derybų atnaujinimo ir įsipareigoti gerbti jo rezultatus, kaip demokratiškai išreikštą Islandijos žmonių valią; tuo tarpu aktyviai bendradarbiauti su Islandijos vyriausybe siekiant propaguoti narystės ES naudą ir didinti pasirengimą atnaujinti stojimo procesą, jei Islandija vėl oficialiai pateiktų paraišką dėl stojimo, kartu nedelsiant stiprinti bendradarbiavimą bendrų interesų srityje ir pasiūlyti ES pagalbą kovai su hibridinėmis grėsmėmis ir užsienio kišimusi;
- ac)palankiai vertinti Islandijos vyriausybės sprendimą pradėti derybas dėl saugumo ir gynybos partnerystės su ES; pareikšti, kad šis susitarimas bus labai svarbus ES ir Islandijos santykiams ateityje;
- ad)pripažinti Norvegiją pagrindine ES ir NATO sąjungininke ir pabrėžti, kad reikia nuolat stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, visapusiškai laikantis NATO įsipareigojimų; turint tai mintyje ir atsižvelgiant į tai, kad Norvegijos narystė ES sustiprintų tiek jos nacionalinius interesus, tiek ES geopolitinį atsparumą, nes būtų pašalintos kritinės ES kolektyvinės gynybos spragos (visų pirma susijusios su Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės jūrų keliu), išnagrinėti galimybę glaudžiau bendradarbiauti su Norvegija, įskaitant galimą Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalies taikymą Norvegijai ir galimą Norvegijos stojimą į ES; pabrėžti, kad visapusiškas bendradarbiavimas gynybos srityje su Norvegija jau yra įmanomas, kaip matyti iš tvirto Šiaurės šalių bendradarbiavimo gynybos srityje, ir jis turėtų būti pavyzdys glaudesniems ES ir Norvegijos ryšiams;
- ae)atsižvelgiant į itin svarbų Norvegijos vaidmenį užtikrinant ES energetinį saugumą (2024 m. jai teko daugiau kaip 30 proc. ES dujų importo), stiprinti bendradarbiavimą energetinio atsparumo ir energijos tiekimo įvairinimo srityje, nes tai yra itin svarbi priemonė, kartu plėtojant kitus strateginius infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, Baltijos jūros dujų koridorių, siekiant užtikrinti ES strateginį savarankiškumą, didesnį atsparumą ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos tiekimo;
- af)palankiai vertinti nuolatinę Norvegijos paramą Ukrainai, įskaitant sprendimą dėl beveik 600 mln. EUR skyrimo Ukrainos oro gynybos sistemai;
- ag)dar kartą patvirtinti, kad gerbiama Grenlandijos apsisprendimo teisė, ir sykiu pabrėžti, kad sprendimus dėl Grenlandijos konstitucinės ateities ir tarptautinių santykių turi priimti tik Grenlandijos piliečiai be išorinio spaudimo, atsižvelgiant į didelį Parlamento susirūpinimą, išreikštą didėjant Grenlandijos geopolitinei svarbai, ir šį susirūpinimą dar labiau sustiprino išorės subjektų pareiškimai, kuriais abejojama Danijos konstitucine tvarka, ir pranešimai apie užsienio kišimąsi į jos vidaus reikalus, įskaitant tam tikrus JAV administracijos pareiškimus;
- ah)atsižvelgiant į didėjančią Grenlandijos svarbą Arkties ir Europos saugumo sistemose, taip pat į didėjančią Grenlandijos gyventojų paramą stojimui į ES, kurią patvirtina apklausos duomenys (apie 60 proc. Grenlandijos gyventojų šiuo metu pritaria prisijungimui prie ES), palaikyti bet kokią galimą Grenlandijos vyriausybės iniciatyvą stiprinti politinius, institucinius ir ekonominius ryšius su ES; skatinti ES užmegzti gilesnes strategines ir ekonomines partnerystes, be kita ko, atsižvelgiant į galimą stojimą, jei ir tuomet, kai to pageidautų Grenlandijos žmonės; atsižvelgiant į tai, pabrėžti, kad narystė ES atveria galimybę dalyvauti vykdant iniciatyvas tokias kaip IRIS2 ir GALILELO ir suteiktų Grenlandijai svaresnį balsą Arkties valdyme ir priemonių itin svarbioms jos ekosistemoms apsaugoti ir ypatingos svarbos infrastruktūrai tvariai plėtoti, atsirandant naujiems šiauriniams prekybos maršrutams, ir kartu padidintų jos saugumą;
- ai)atkreipti dėmesį į Grenlandijos pirmąją saugumo strategiją „Grenlandija pasaulyje. Dėl mūsų niekas nesprendžia be mūsų. 2024–2033 m. Grenlandijos užsienio, saugumo ir gynybos politika“ (angl. „Greenland in the World: Nothing about Us Without Us – Greenland’s Foreign, Security and Defense Policy 2024-2033“), ji atspindi principą, pagal kurį Arkties tautos prasmingai įtraukiamos formuojant politiką, darančią poveikį jų regionui; atkreipti dėmesį į strategijoje pateiktą rekomendaciją įsteigti taikos centrą Nūke, kuris skatintų dialogą ir sudarytų palankesnes sąlygas moksliniams tyrimams ir tarpininkavimui;
- aj)pripažinti, kad Grenlandija prisijungė prie ES sankcijų Rusijai reaguojant į pastarosios invaziją į Ukrainą; pabrėžti, kad Komisijos biuro Nūke atidarymas žymi naują etapą bendradarbiaujant su Grenlandija, kuri, nors ir nėra valstybė narė, jau seniai palaiko glaudžius ryšius su ES ir gauna finansinę paramą, be kita ko, švietimo sektoriuje;
- ak)stiprinti bendradarbiavimą su Kanada; pabrėžti strateginę ES ir Kanados partnerystės svarbą atsižvelgiant į bendras demokratines vertybes ir pasaulinę atsakomybę ir skatinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje Arktyje, kaip plataus užmojo ir į ateitį orientuotos ES ir Kanados darbotvarkės dalį;
- al)visų pirma pabrėžti, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą kovojant su piktavališka Rusijos ir Kinijos veikla Arktyje, kartu skatinant ekonominį vystymąsi ir primenant, kad karinis bendradarbiavimas taip pat gali sustiprinti vietos bendruomenes; plėtoti struktūrinį dialogą pagal ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS) (OL L 11, 2017 1 14, p. 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2017/37/oj)., daugiausia dėmesio skiriant ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugai, tarptautinių aplinkos standartų įgyvendinimui, atspariai infrastruktūrai, jūrų maršrutų saugumui ir čiabuvių žinių integravimui į sprendimų priėmimo procesus; priminti didžiulį ES ir Kanados bendradarbiavimo Kanados gamtos išteklių srityje potencialą; skatinti glaudesnį bendradarbiavimą mokslo ir kultūros srityse, kad čiabuvių tautos įgytų daugiau galių ir būtų sustiprintas Arkties atsparumas; pabrėžti, kad vykdant ES ir Kanados bendradarbiavimą pagrindinis dėmesys skiriamas infrastruktūros plėtrai ir valdymui ir partnerystės su čiabuviais modeliams; teikti pirmenybę skubiems veiksmams siekiant stiprinti politinį, ekonominį ir saugumo srities bendradarbiavimą su Kanada, atsižvelgiant į jos, kaip Arkties tarybos narės steigėjos ir strateginės ES partnerės, vaidmenį;
- am)plėtoti ES ir JAV dialogą Arkties klausimais; atkreipti dėmesį į daugelį bendrų ES ir JAV iššūkių regione, nuo klimato klausimų iki bendradarbiavimo saugumo srityje; pabrėžti, kad ES ir JAV bendradarbiavimas Arktyje yra labai svarbus siekiant sumažinti Rusijos ir Kinijos įtaką ir užtikrinti bendrą ES ir JAV saugumą;
- an)pabrėžti, kad būtinas tvirtesnis regioninis dialogas su bendraminčiais partneriais Arktyje, ir paraginti ES vadovus suburti tokių šalių partnerių vadovus, kad būtų parengta bendra, esminė ir perspektyvi ilgalaikė Arkties strategija;
- ao)stiprinti daugiašalį valdymą ir bendradarbiavimą per Arkties tarybą, visų pirma dabar, kai jai pirmininkauja Danijos Karalystė ir vadovauja Grenlandija (2025–2027 m.); atsižvelgiant į tai, primygtinai raginti visas nares puoselėti taikias, įstatymais grindžiamas valdymo sistemas ir atkurti veiksmingą daugiašalį bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skiriant aplinkos apsaugai, darniam vystymuisi ir čiabuvių tautų teisėms;
- ap)stiprinti bendradarbiavimą su tokiomis Arkties tarybos valstybėmis stebėtojomis kaip Japonija ir Pietų Korėja, daugiausia dėmesio skiriant tvarioms technologijoms, ledlaužių pajėgumams ir jūrų saugumui, kartu užtikrinant ES strateginių interesų apsaugą;
- aq)atnaujinti pastangas remti ES prašymą tapti visateise stebėtoja Arkties taryboje ir didinti ES dalyvavimą Arkties tarybos darbo grupėse;
- ar)didinti finansavimą ir paramą bendradarbiavimui su tokiomis pagrindinėmis Arkties institucijomis kaip Arkties ekonomikos taryba, Arkties merų forumas ir Arkties regiono parlamentarų nuolatinis komitetas, be kita ko, stiprinant gebėjimus ir vykdant bendrus projektus bei mokslinių tyrimų iniciatyvas, ir pripažinti jų esminį vaidmenį skatinant darnų vystymąsi ir dalyvavimą vietos lygmeniu visame Arkties regione;
- as)pripažinti, kad atnaujintai ir patobulintai ES Arkties strategijai taip pat reikia papildomų finansinių išteklių; todėl užtikrinti, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą būtų skatinamos strateginės investicijos į Arkties laivybos pajėgumus, modernias ryšių sistemas, logistikos centrus ir pagalbinę infrastruktūrą, įskaitant ledlaužius; pabrėžti, kad vykdant tokias investicijas turi būti užtikrinamas griežtas aplinkos standartų laikymasis ir prasmingas čiabuvių tautų dalyvavimas planavimo ir įgyvendinimo procese;
- at)sustiprinti specialiojo pasiuntinio Arkties klausimais mandatą suteikiant aiškesnius įgaliojimus bei tinkamus išteklius ir nustatant atsakomybę stebėti saugumo ir aplinkos pokyčius, atstovauti ES Arkties forumuose, koordinuoti Arkties politiką, bendradarbiauti su čiabuvių bendruomenėmis ir teikti ataskaitas Tarybai ir Parlamentui;
- au)raginti EIVT įsteigti specialų Arkties skyrių, kad būtų skatinamas visapusiškesnis ir proaktyvesnis bendradarbiavimas su Arkties valstybėmis ir suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžti, kad ES turėtų traktuoti Arktį kaip ilgalaikę partnerę siekiant tvarios gerovės ir teikti pirmenybę bendradarbiavimui ekonomikos, aplinkos ir saugumo klausimais; primygtinai raginti EIVT kaupti su Arktimi susijusias ekspertines žinias, be kita ko, rengiant darbuotojų mokymus ir glaudžiau bendradarbiaujant su Arkties bendruomenėmis ir institucijomis, ir stiprinti ES dalyvavimą Arkties tarybos darbo grupėse; pabrėžti, kad šis gebėjimų stiprinimas turi būti remiamas skiriant pakankamą finansavimą, įskaitant išteklius darbuotojų mokymui, moksliniams tyrimams ir partnerystės su Arkties bendruomenėmis ir institucijomis plėtojimui, kad būtų užtikrintas visapusiškas, informacija pagrįstas, veiksmingas ir koordinuotas požiūris vykdant ES Arkties politiką;
- av)išnagrinėti oficialios ES atstovybės Farerų Salose galimybę ir ją įsteigti, kad būtų plėtojamas politinis dialogas, didinamas bendradarbiavimas žuvininkystės, atsparumo klimato kaitai ir darnaus vystymosi srityse ir stiprinamas ES strateginis vaidmuo Šiaurės Atlanto regione;