1.pabrėžia, kad ES ir Jungtinė Karalystė yra kaimynės, artimos bendramintės partnerės ir sąjungininkės, puoselėjančios bendras vertybes, turinčios bendrų interesų ir istorinių ryšių ir susiduriančios su bendra nestabilia saugumo padėtimi Europoje ir jos kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad stiprinant ES ir Jungtinės Karalystės santykius padedama stiprinti bendrą Europos konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą;

2.pripažįsta svarbų Jungtinės Karalystės vaidmenį užtikrinant saugumą ir stabilumą Europos žemyne ir už jo ribų; pabrėžia, kad dėl didėjančio tradicinių ir hibridinių grėsmių skaičiaus reikia imtis tvirtų ir koordinuotų tarptautinių veiksmų, kad būtų užtikrinta mūsų bendra ateitis;

3.primena, kad ES ir Jungtinės Karalystės santykiai grindžiami visapusišku Susitarimo dėl išstojimo, įskaitant Vindzoro sistemą, ir PBS laikymusi ir, visišku, savalaikiu ir tiksliu jų įgyvendinimu;

4.palankiai vertina 2025 m. gegužės 19 d. Londone įvykusio pirmojo ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikimo plataus užmojo išvadas ir abiejų šalių pademonstruotą pozityvų ir konstruktyvų požiūrį; pažymi, kad aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje vadovai priėmė tris pagrindinius dokumentus: bendrą pareiškimą, dokumentą dėl partnerystės saugumo ir gynybos srityje ir bendrąjį susitarimą dėl atnaujintos Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo darbotvarkės, ypač palankiai vertina susitarimą dėl naujos ES ir Jungtinės Karalystės strateginės partnerystės, kuriuo atnaujinami abipusiai įsipareigojimai ir sustiprinamas dvišalis bendradarbiavimas, taip pat susitarimą rengti metinius abiejų šalių aukščiausiojo lygio susitikimus;

5.primygtinai tvirtina, kad, siekiant Europos taikos, saugumo ir stabilumo bei Europos pramoninės bazės atsparumo, reikia užtikrinti teritorinę darną; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikimas yra svarbus etapas atnaujinant ir gilinant ES ir Jungtinės Karalystės partnerystę ir labiau struktūrizuoto bendradarbiavimo pradinis taškas, visų pirma užmezgus saugumo ir gynybos partnerystę; mano, kad dabar turi būti praktiškai įgyvendintos politinės deklaracijos ir geri ketinimai, ir primygtinai tvirtina, kad tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė turi laikytis savo įsipareigojimų, visų pirma susijusių su gynybos pramonės veiksmais, ir juos vykdyti;

6.pabrėžia, kad PBS yra vienas iš plačiausio užmojo ir išsamiausių prekybos susitarimų, kuriuos ES yra sudariusi su ne ES šalimi; vis dėlto pabrėžia, kad, nors jis nepakeičia ir negali pakeisti narystės ES bei naudos, kuri gaunama turint prieigą prie bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, jis vis dėlto turi didelį būsimo bendradarbiavimo potencialą, kaip rodo įvairūs neseniai įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime prisiimti politinio lygmens įsipareigojimai; palankiai vertina aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtą bendrą ES ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimą dar kartą patvirtinti abipusį įsipareigojimą siekti laisvos, sąžiningos, tvarios ir atviros prekybos laikantis bendrų vertybių;

7.pabrėžia, kad svarbu kuo anksčiau visapusiškai įgyvendinti į abu susitarimus įtrauktas nuostatas, įvertinti galimus Susitarimo dėl išstojimo ir PBS taikymo iššūkius ir į juos reaguoti, kad būtų išvengta jų taikymo vilkinimo ir problemų;

8.palankiai vertina tai, kad PBS toliau įgyvendinamas sklandžiai ir visi įsipareigojimai, kurie turėjo būti įgyvendinti 2023 ir 2024 m., yra įvykdyti arba tebevykdomi pagal planą; ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti, ar PBS teisingai taikomas;

9.primena specifinę Šiaurės Airijos padėtį, kuri numatyta pagal Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, sudarytą siekiant apsaugoti Didžiojo penktadienio susitarimą po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES; pritaria tam, kad būtų toliau pripažįstama išskirtinė ir ypatinga Šiaurės Airijos padėtis, šiai valstybei išsaugant dvejopą prieigą tiek prie ES bendrosios rinkos, tiek prie Jungtinės Karalystės vidaus rinkos, kaip nurodyta aukščiausiojo lygio susitikime; ragina visapusiškai, laiku ir tiksliai įgyvendinti visus Vindzoro sistemos komponentus, siekiant užtikrinti ilgalaikę naudą, teisinį tikrumą, ilgalaikį stabilumą, praktinę paramą ir nuspėjamumą Šiaurės Airijos įmonėms ir žmonėms, geriau apsaugoti visos salos ekonomiką, išvengti realios sienos Airijos saloje, apsaugoti visus Didžiojo penktadienio susitarimo aspektus bei užtikrinti sklandžią prekybą ir bendradarbiavimą, kartu apsaugant bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumą; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias glaudžių Airijos ir Šiaurės Airijos ekonominių ryšių trikdymui dėl bet kokių reguliavimo ar teisinės sistemos pokyčių, ypač kiek tai susiję su paslaugomis, teikiamomis vartotojams ir MVĮ, kurie negali naudotis judumu; primena, kad ES greitai įgyvendino visus Vindzoro sistemos aspektus, ir dabar tikisi, kad Jungtinė Karalystė greitai visapusiškai ir sąžiningai įgyvendins savo įsipareigojimų dalį, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ES ir Jungtinės Karalystės santykių stabilumas; pabrėžia, kad tai apima veiksmingą jos muitinės ir sanitarijos ir fitosanitarijos mechanizmų veikimo užtikrinimą siekiant spręsti prekių judėjimo iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją problemas ir išvengti tiekimo sutrikimų bei sumažėjusio produktų prieinamumo Šiaurės Airijos vartotojams; ragina visapusiškai įgyvendinti dalijimosi informacija mechanizmus ir geriau stebėti naujus siuntinių procesus ir sistemas pagal Vindzoro sistemą ir jų poveikį vartotojams, susijusį su patekimu į rinką; pažymi, kad glaudesnis valdžios institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija apie būsimą ES duomenų centrą pagerintų sienos kirtimą pateikiant reikiamus duomenis ir dokumentus;

10.pabrėžia istorinę Didžiojo penktadienio susitarimo svarbą ir giria visus suinteresuotuosius subjektus už tai, kad jie toliau laikosi šio susitarimo ir jo vertybių ir juos įgyvendina, nes tai labai svarbus susitaikymo procesų, kurie tebėra teigiamas pavyzdys kitiems šiame žemyne ir už jo ribų, ramstis; primena privalomą Jungtinės Karalystės įsipareigojimą pagal Vindzoro sistemos 2 straipsnį užtikrinti, kad nebūtų mažinama teisių, apsaugos priemonių ar lygių galimybių apimtis, nustatyta Didžiojo penktadienio susitarime; pabrėžia, kad veiksminga šių teisių apsauga taip pat yra labai svarbi siekiant išlaikyti pasitikėjimą ir bendradarbiavimą pagal PBS, ypač tokiose srityse kaip teisėsauga, darbuotojų teisės ir teisė kreiptis į teismą; ragina Komisiją toliau stebėti, kaip laikomasi šios pareigos, ir bendradarbiauti su atitinkamomis Jungtinės Karalystės valdžios institucijomis tais atvejais, kai kyla teisių regreso rizika; primena, kad visi šešių ES direktyvų dėl lygybės, išvardytų Susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES 1 priede, pakeitimai turi atsispindėti Šiaurės Airijos teisėje, kad būtų užtikrinta, jog nebus sumažinta teisių apimtis; ragina Komisiją paskirti specialųjį ryšių palaikymo pareigūną Šiaurės Airijoje, kuris užtikrintų struktūrizuotą ir nuolatinį dialogą su šios šalies politiniais atstovais ir suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų stiprinamas pasitikėjimas ir koordinuojamos pastangos; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ypač svarbu bendradarbiauti su Šiaurės Airijos asamblėja ir Vykdomuoju komitetu Vindzoro sistemos klausimais; atsižvelgdamas į tai, ragina į ES ir Jungtinės Karalystės parlamentinės partnerystės asamblėjos veiklą aktyviau įtraukti Jungtinės Karalystės decentralizuotus šalių parlamentus ir asamblėjas, visų pirma Šiaurės Airijos parlamentinę asamblėją, kad būtų geriausiai išreikšti Šiaurės Airijos gyventojų interesai; ragina toliau stengtis stiprinti demokratinį atstovavimą pagal prigimtinę teisę Šiaurės Airijoje gyvenantiems ES piliečiams; taip pat skatina plėtojant ES ir Jungtinės Karalystės santykius tinkamai konsultuotis su decentralizuotomis šalių administracijomis, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją; pažymi, kad dėl išskirtinės Šiaurės Airijos padėties reikia specialiai pritaikyto požiūrio, grindžiamo programų PEACE teikiama nauda, analizuojant, kaip platesnė sanglaudos politika gali būti naudinga susitaikymo procesui; pabrėžia, kad tenka apgailestauti dėl elektroninio kelionės leidimo sistemos taikymo Šiaurės Airijai; ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę netaikyti elektroninio kelionės leidimo sistemos Šiaurės Airijai, kad būtų galima be trikdžių keliauti po Airijos salą; pabrėžia, kad, laikantis Didžiojo penktadienio susitarimo principų, svarbu užtikrinti, kad nebūtų apsunkinamos ar varžomos Šiaurės Airijoje ir Airijoje gyvenančių asmenų galimybės ieškoti darbo ir įsidarbinti už sienos; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis svarbu apsaugoti tarpvalstybinius darbuotojus, įskaitant jų socialines ir darbuotojų teises; atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaurės Airijos Apeliacinis Teismas nusprendė, jog 2023 m. Šiaurės Airijos neramumų (palikimo ir susitaikymo) aktas yra nesuderinamas su žmogaus teises reglamentuojančiais teisės aktais ir Vindzoro sistema; taip pat atkreipia dėmesį į Airijos pateiktą tarpvalstybinį ieškinį Jungtinei Karalystei dėl šio akto; primena dabartinės Jungtinės Karalystės vyriausybės įsipareigojimą panaikinti ir pakeisti ankstesnės vyriausybės priimtą Palikimo aktą ir ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę tai padaryti kuo greičiau; ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę atsiimti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dėl Palikimo akto, panaikinti šį aktą ir visapusiškai gerbti Europos Žmogaus Teisių Teismą ir laikytis visų jo sprendimų;

11.pažymi, kad pagal Didžiojo penktadienio susitarimą dėl Šiaurės Airijos konstitucinės ateities turi spręsti Airijos salos gyventojai;

12.ragina abi šalis stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės partnerystę, visapusiškai įgyvendinti PBS ir visiškai išnaudoti jo potencialą abipusio intereso srityse, be kita ko, pasitelkiant savanorišką sektorių derinimą, tarpusavio pripažinimo mechanizmus ir dialogą dėl reguliavimo inovacijų, ir apsvarstyti galimybę glaudžiau bendradarbiauti muitų srityje; palankiai vertina aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas, kuriose dar kartą patvirtintas bendras įsipareigojimas stiprinti bendradarbiavimą tokiose svarbiose srityse kaip energetika, įskaitant galimybę Jungtinei Karalystei dalyvauti ES elektros energijos vidaus rinkoje, naujos technologijos ir žemės ūkio maisto produktai; pabrėžia, kad PBS yra į ateitį orientuota sistema, skirta bendrai gerovei ir konkurencingumui skatinti, ir ragina abi šalis remtis aukščiausiojo lygio susitikime padarytu nauju politiniu postūmiu siekiant daryti apčiuopiamą pažangą šiuose sektoriuose ir užtikrinti greitą ir visapusišką prisiimtų įsipareigojimų, kaip nurodyta neseniai priimtame ES ir Jungtinės Karalystės bendrame susitarime ir struktūruotuose aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatuose, įgyvendinimą; pabrėžia, kad ši nauja darbotvarkė turi išlikti lanksti ir reaguoti į būsimus iššūkius, siekiant kuo labiau padidinti bendradarbiavimo ir konkurencingumo galimybes, sustiprinti vartotojų apsaugą, pagerinti tarpvalstybinę prekybą ir prieigą prie prekių bei paslaugų, taip pat skatinti saugią ir sveiką skaitmeninę aplinką visiems;

13.atsižvelgdamas į tai, kad PBS neapima bendradarbiavimo užsienio politikos, saugumo, gynybos ir vystomojo bendradarbiavimo srityse, palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime pasiektą susitarimą dėl partnerystės saugumo ir gynybos srityje: juo stiprinamas bendradarbiavimas, jis yra suderintas su anksčiau užmegztu du kartus per metus rengiamu užsienio politikos dialogu ir jame numatyta struktūrizuota sistema, kuri nenumatyta PBS, ir nustatomas bei išreiškiamas atnaujintas Jungtinės Karalystės įsipareigojimas bendradarbiauti su ES užsienio politikos ir saugumo srityje;

14.atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant reaguoti į pasaulines krizes vis labiau kintančioje pasaulinio saugumo aplinkoje, kuriai būdingos hibridinės grėsmės, kibernetiniai išpuoliai ir dezinformacijos kampanijos, labai svarbu geriau koordinuoti veiksmus; pabrėžia, kad, siekiant propaguoti demokratiją bei žmogaus teises ir užtikrinti regioninį ir tarptautinį saugumą, taip pat būtina geriau koordinuoti veiksmus;

15.palankiai vertina tai, kad pagal partnerystę saugumo ir gynybos srityje nustatomas labiau struktūrizuotas ir institucionalizuotas bendradarbiavimas užsienio, saugumo ir gynybos klausimais įvairiais valdymo lygmenimis, suderintas su 2019 m. politine deklaracija OL C 384 I, 2019 11 12, p. 178, ELI: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:12019W/DCL(01)., įskaitant susitarimą kas šešis mėnesius vesti dialogus užsienio ir saugumo politikos klausimais; laikosi nuomonės, kad ši praktika galėtų būti tvirtas bendradarbiavimo pagrindas ir kad reikėtų išnagrinėti galimybę ją įtvirtinti teisiškai privalomu dokumentu; pabrėžia, kad tai padėtų užtikrinti mūsų visuomenių saugumą ir padaryti jas atsparesnes geopolitiniam saugumui kylančioms bendroms ir beprecedentėms grėsmėms, visų pirma kiek tai susiję su Rusijos keliama grėsme;

16.pabrėžia, kad ES ir Jungtinė Karalystė turi atidžiai stebėti partnerystės saugumo ir gynybos srityje nuostatų ir bendrajame susitarime išdėstytų įsipareigojimų įgyvendinimą; pripažįsta, kad bendrajame susitarime išdėstyti įsipareigojimai yra išsamūs ir įvairaus spektro; primena, kad Parlamentas turi būti informuojamas apie jo įgyvendinimo etapus ir galimas kliūtis; pabrėžia, kad Parlamentas turi reikalauti visiškos Komisijos atsakomybės už jos įsipareigojimų pagal bendrąjį susitarimą, dėl kurio susitarta su Jungtinės Karalystės vyriausybe, vykdymą;

17.palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimą išnagrinėti abipusiai naudingo glaudesnio bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje galimybes, atsižvelgiant į viena kitos politines ir teisines sistemas;

18.palankiai vertina veiksmingą PBS jungtinių organų veikimą; pabrėžia, kad svarbu reguliariau informuoti Parlamentą apie vykstančias politines ir technines diskusijas ir jį į jas įtraukti; ragina užtikrinti didesnį PBS jungtinių organų darbo skaidrumą, visų pirma Parlamento atžvilgiu; ragina užtikrinti ES ir Jungtinės Karalystės prekybos stabilumą ir reguliavimo suderinimą, kad būtų apsaugotos vartotojų teisės, verslo tikrumas ir investavimo sąlygos, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto pasaulinius trikdžius;

19.atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. kovo mėn., po 2024 m. Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės rinkimų atnaujinta ES ir Jungtinės Karalystės parlamentinės partnerystės asamblėjos (toliau – PPA) veikla; akcentuoja jos vaidmenį užtikrinant PBS įgyvendinimo parlamentinę priežiūrą ir tikrinimą; pabrėžia PPA vertę puoselėjant glaudesnius Europos Parlamento narių ir Jungtinės Karalystės parlamento narių ryšius ir konstruktyvų bendradarbiavimą; ragina Partnerystės tarybą apsvarstyti PPA rekomendacijas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti platesnį Šiaurės Airijos, Škotijos ir Velso parlamentų ir asamblėjų išrinktų narių dalyvavimą stebėtojų teisėmis; rekomenduoja dažniau rengti teminius susitikimus, kurie būtų rengiami ne tik pagal dabartinį pusmečio tvarkaraštį, kad būtų galima reguliariai diskutuoti prekybos, užsienio politikos, energetikos ir piliečių teisių klausimais; ragina labiau integruoti nacionalinius ir regioninius parlamentus, kad būtų atspindėti įvairūs demokratiniai požiūriai; pabrėžia savo įsipareigojimą toliau stiprinti PPA kaip pagrindinį tarpparlamentinio dialogo forumą;

20.pabrėžia, kad įgyvendinant PBS daugiausia dėmesio reikia skirti piliečių interesams, o į dialogą įtraukti ekonominio bendradarbiavimo elementus kartu su socialiniu teisingumu, dalyvaujant savanoriškoms grupėms, pilietinei visuomenei ir verslo asociacijoms; palankiai vertina pilietinės visuomenės, įskaitant darbdavių organizacijas, profesines sąjungas ir nevyriausybines organizacijas, dalyvavimą įgyvendinant PBS; atkreipia dėmesį į subalansuotą atstovavimą ES vietos patarėjų grupėje ir jos vertingas rekomendacijas; pabrėžia Pilietinės visuomenės forumo svarbą šioje srityje; ragina Partnerystės tarybą toliau atsižvelgti į įvairias pilietinės visuomenės nuomones, o PPA sudaryti sąlygas savo nariams ir vietos patarėjų grupės nariams tiesiogiai keistis informacija kiekviename PPA pusmetiniame susitikime; ragina visus specializuotus komitetus stiprinti dialogą su vietos patarėjų grupe siekiant užtikrinti geresnę priežiūrą ir skaidrumą; ragina dėti papildomas pastangas siekiant užtikrinti, kad prie Pilietinės visuomenės forumo pagal PBS prisijungtų įvairios pilietinės visuomenės organizacijos, pavyzdžiui, jaunimo organizacijos;

21.dar kartą patvirtina Parlamento įsipareigojimą atidžiai stebėti PBS įgyvendinimą; primena, kad Komisija turėtų nedelsdama teikti Parlamentui visą informaciją, susijusią su PBS įgyvendinimu, kad būtų užtikrintas tinkamas tikrinimas; palankiai vertina nuolatinį gerą Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimą ir aktyvesnius tiesioginius, teigiamus ir konstruktyvius Parlamento narių ir abiejų Jungtinės Karalystės parlamento rūmų narių ryšius; pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad Parlamentas būtų įtrauktas vykdant bet kokią būsimą PBS peržiūros procedūrą; apgailestauja dėl to, kad Parlamentas nedalyvavo ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime į atnaujintą ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo, strateginės partnerystės ir partnerystės saugumo ir gynybos srityje darbotvarkę neįtraukta jokia nuoroda į Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento vaidmenį;

22.primena, kad PBS yra išsamus ir plataus užmojo susitarimo šalių santykių, visų pirma ES ir Jungtinės Karalystės prekybos, pagrindas, kuriuo taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos sąžiningai konkurencijai ir darniam vystymuisi; primena, kad PBS yra unikalus laisvosios prekybos susitarimas ES istorijoje, nes jame daugiausia dėmesio skiriama ne prekybos partnerių konvergencijos skatinimui, o skirtumų mažinimui; primena, kad PBS taip pat unikalus tuo, kad jame numatyti nuliniai tarifai ir nulinės kvotos ES ir Jungtinės Karalystės prekybai;

23.pakartoja, kad PBS yra subtilus ilgų ir sudėtingų derybų rezultatas, todėl jis turėtų būti sažiningai visapusiškai įgyvendintas, kaip ir Susitarimas dėl išstojimo, visų pirma Vindzoro sistema, siekiant abipusės naudos abiem šalims; ragina abi šalis visapusiškai pasinaudoti didžiuliu PBS potencialu, siekiant kiek įmanoma labiau palengvinti ES ir Jungtinės Karalystės prekybą, tačiau iš akiračio nepaleidžiant to, kad narystės privalumai, kiek tai susiję su patekimu į ES bendrąją rinką ir muitų sąjungą, taip pat dalyvavimu kitose bendros ir gretutinės politikos srityse, jokiomis aplinkybėmis negali būti atkartoti sudarant laisvosios prekybos susitarimą; vis dėlto pripažįsta, kad PBS turi didelį neišnaudotą potencialą, ir palankiai vertina tai, kad dabar juo turėtų būti naudojamasi kaip perspektyvia sistema, skirta bendradarbiavimui abipusio intereso srityse stiprinti;

24.atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad apskritai PBS nustatyta tvarka, kiek tai susiję su prekyba prekėmis, buvo veiksminga ir veikė sklandžiai, nors vis dar yra tam tikrų įgyvendinimo sunkumų, kuriuos būtina kuo skubiau pašalinti;

25.pakartoja, kad ES ir Jungtinė Karalystė turėtų glaudžiai bendradarbiauti muitinių klausimais, be kita ko, užtikrindamos veiksmingą keitimąsi informacija ir duomenimis sukuriant bendrą elektroninės prekybos pažeidimų ir sukčiavimo atvejų duomenų bazę, taip pat apie ne ES ir ne Jungtinės Karalystės prekybininkus, kiek tai susiję su prekėmis, įvežamomis ne iš ES šalių ir ne iš Jungtinės Karalystės; pakartoja, kad svarbu palaikyti konstruktyvų dialogą ir taikyti veiksmingus muitinių administracijų bendradarbiavimo metodus, siekiant supaprastinti, skaitmenizuoti ir paspartinti įvežimo ir išvežimo muitinio įforminimo procesus, įdarbinant pakankamai muitinės pareigūnų ir taikant supaprastintas muitinės procedūras, įskaitant platesnę prieigą prie patikimų prekiautojų schemų ir pažangių skaitmeninių sprendimų diegimą siekiant supaprastinti procesus, kad būtų kuo labiau sumažintos visų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma MVĮ, administracinės ir finansinės išlaidos, ir užtikrinant nepertraukiamą tarpvalstybinį ypatingos svarbos žemės ūkio išteklių, įskaitant veterinarinius vaistus, sėklas ir pašarus, srautą, ypač Airijos ir kitų pasienio regionų, kurie yra labai priklausomi nuo laiku vykdomo prekių pristatymo, atveju; primygtinai ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su Jungtine Karalyste, kad būtų supaprastintos muitinės procedūros, kuriant patikimų prekiautojų schemas ir nustatant žaliuosius koridorius mažos rizikos prekėms;

26.pripažįsta plėtojamą ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą e. prekybos srityje įsigaliojus PBS; pabrėžia, kad į PBS įtrauktos svarbios nuostatos, kuriomis siekiama sudaryti palankias sąlygas skaitmeninei prekybai, tačiau dėl muitinės procedūrų, taikomų po „Brexit’o“ taikomos muitinės procedūros sukūrė papildomą naštą e. prekybos veiklos vykdytojams, visų pirma dėl privalomų muitinės deklaracijų, importo patikrinimų ir sudėtingų kilmės taisyklių reikalavimų; palankiai vertina naujausias ES ir Jungtinės Karalystės pastangas supaprastinti prekybos logistiką bei sumažinti eksporto apribojimus ir pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas siekiant geriau suderinti reglamentavimą, supaprastinti muitinės procedūras ir užtikrinti sklandų ir saugų duomenų perdavimą, kad būtų išnaudotas visas tarpvalstybinės e. prekybos potencialas ir sustiprinta skaitmeninė prekyba;

27.ragina ES ir Jungtinę Karalystę išnagrinėti galimybes glaudžiau bendradarbiauti regioninių tiekimo grandinių srityje; pabrėžia, kad tokiais veiksmais būtų remiamos lankstesnės ir atsparesnės tiekimo grandinės bei padedama šalinti tarifines ir netarifines kliūtis, susijusias su sudėtingais kilmės taisyklių reikalavimais;

28.pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės naujo importo režimo, t. y. pasienio tikslinio veiklos modelio, įgyvendinimas kelia sunkumų dėl dažnai keičiamo skirstymo pagal rizikos kategorijas tinkamai apie tai nepranešus, nenuoseklaus importo reikalavimų aiškinimo, ilgo laukimo laiko atliekant kontrolę ir ES nepripažinimo vienu sanitariniu ir fitosanitariniu subjektu; yra susirūpinęs dėl to, kad Jungtinė Karalystė dar iki galo neišsprendė susijusių problemų;

29.palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime išreikštą įsipareigojimą siekti sukurti bendrą sanitarijos ir fitosanitarijos erdvę, sudarant išsamų ES ir Jungtinės Karalystės sanitarijos ir fitosanitarijos susitarimą (toliau – „SFS susitarimas“); pripažįsta, kad netarifinės kliūtys ir reguliavimo skirtumai šiuo metu kelia iššūkių ES ir Jungtinės Karalystės prekybai, visų pirma dėl padidėjusių atitikties reikalavimų, besidubliuojančių sertifikavimo procedūrų ir skirtingų produktų standartų; pažymi, kad tokia trintis daro poveikį įvairiems sektoriams, įskaitant žemės ūkio maisto produktų, cheminių medžiagų, motorinių transporto priemonių ir mašinų sektorių, ir tai gali būti ypač sunki našta MVĮ; ragina abi šalis visapusiškai ir veiksmingai naudotis PBS nustatytais reguliavimo ir muitinių bendradarbiavimo mechanizmais šiems klausimams spręsti, siekiant sumažinti prekybos sunkumus prieš 2026 m. PBS peržiūrą;

30.palankiai vertina Jungtinės Karalystės planus priimti teisės aktus dėl CE ženklo nuolatinio pripažinimo pagal papildomus gaminių reglamentus, kad ES gamintojams būtų dar lengviau laikytis reikalavimų ir eksportuoti gaminius, kuriems reikalingas toks ženklinimas, iš Jungtinės Karalystės į ES; primygtinai ragina Komisiją skubiai pradėti derybas su Jungtine Karalyste siekiant užtikrinti glaudų produktų atitikties vertinimų suderinimą, ypač labai integruotuose sektoriuose, kad būtų panaikinti nereikalingi bandymai, sumažintos verslo išlaidos ir sustiprinta vidaus rinka; ragina abi šalis sudaryti pragmatiškus susitarimus dėl atitikties vertinimo rezultatų abipusio pripažinimo akivaizdžiai mažos rizikos produktų sektoriuose, siekiant sumažinti nereikalingas reikalavimų laikymosi išlaidas ir administracinę naštą, ypač MVĮ, kartu užtikrinant ir toliau stiprinant vartotojų saugą ir apsaugą; ragina Komisiją, kai įmanoma, remtis šiais pokyčiais ieškant galimybių sudaryti konkretiems sektoriams skirtus abipusio pripažinimo susitarimus tais atvejais, kai reguliavimo konvergencija jau užtikrinta, taip išvengiant nereikalingo sertifikavimo procedūrų dubliavimo;

31.pažymi, kad susitarimu dėl bendros sanitarijos ir fitosanitarijos erdvės sukūrimo būtų gerokai sumažinta prekybos trintis ir prisidėta prie stabilumo ir nuspėjamumo įmonėms, nes būtų panaikinta didžioji dauguma sertifikavimo ir kontrolės reikalavimų, taikomų vežant gyvūnus, gyvūninius produktus, augalus ir augalinius produktus tarp Didžiosios Britanijos ir ES, kartu išlaikant aukštus sveikatos ir vartotojų apsaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartus; pabrėžia, kad šie privalumai, užtikrinami ūkininkams, VMĮ ir vartotojams visoje ES ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat būtų užtikrinami tokių prekių judėjimo tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos atveju; pažymi, kad SFS susitarime turėtų būti numatyta galimybė Jungtinei Karalystei dinamiškai derinti veiksmus, jo atžvilgiu turėtų būti taikomas ginčų sprendimo mechanizmas su nepriklausoma arbitražo kolegija, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų būti pripažįstamas galutinė instancija ES teisės klausimais; palankiai vertina ketinimą ankstyvuoju etapu informuoti Jungtinę Karalystę apie ES sprendimų priėmimo procesą srityse, kurioms būtų taikoma būsima SFS sutartis. primygtinai ragina Komisiją pateikti derybų su Jungtine Karalyste dėl SFS susitarimo veiksmų planą; be to, skatina abi šalis stiprinti dialogą dėl su SFS nesusijusių maisto produktų reglamentavimo aspektų ir vengti skirtumų tokiose srityse kaip ženklinimas ir pakavimas; pabrėžia, kad bet kokia prieiga prie ES sistemų, duomenų bazių ar agentūrų pagal ES programas, susijusias su SFP susitarimu, Jungtinei Karalystei turi būti suteikiama su sąlyga, kad į ES biudžetą bus susigrąžintos visos susijusios išlaidos; pabrėžia, kad toks dalyvavimas turi duoti aiškios naudos ES ir jos suinteresuotiesiems subjektams, laikantis biudžeto proporcingumo principo;

32.pakartoja strateginį poreikį užtikrinti tvirtesnį ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą, kad būtų išlaikyta ir modernizuota dabartinė sąžininga ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė prekybos tvarka ir reaguojama į bendrus pasaulinius ekonominius iššūkius; atsižvelgdamas į tai, ragina dėti papildomas bendras pastangas siekiant įtraukios ir išsamios PPO reformos, reaguojant į dabartinius ir būsimus iššūkius glaudžiai tarpusavyje susijusiame pasaulyje ir aktyviai kovojant su visais naujais pasaulinės politinės ir ekonominės tvarkos susiskaidymo pavojais, taip pat vienašalėmis ir nepagrįstomis prekybos priemonėmis bei tarifais, pastaruoju metu pritaikytais tiek ES, tiek Jungtinei Karalystei; todėl ragina abi šalis toliau remti vartotojus, patiriančius sunkumų, susijusių su pragyvenimo išlaidomis; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis tvirtesnis ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant stiprinti tiekimo grandinės atsparumą ir mažinti strateginę priklausomybę; pabrėžia, kad abi šalys turėtų dėti daugiau bendrų pastangų, kad būtų sumažinta rizika ypatingos svarbos tiekimo grandinėse, laikantis ES ekonominio saugumo prioritetų; pažymi, kad bendradarbiavimas ypatingos svarbos mineralų srityje nebuvo įtrauktas į ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas, tačiau ragina ES ir Jungtinę Karalystę stiprinti Europos savarankiškumą šioje srityje; ragina pradėti vesti struktūrinius dialogus ir įgyvendinti tikslines iniciatyvas, kad būtų skatinama diversifikacija, stiprinamas tarpusavio pasitikėjimas ir didinamas strateginis savarankiškumas siekiant skatinti tvarų augimą ir bendrą gerovę; ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų susitarimą, apie kurį paskelbta 2025 m. gegužės 8 d. (toliau – „Ekonominės gerovės susitarimas“), siekiant užtikrinti, kad nė viena jo nuostata nekenktų PBS arba bet kokiam galimam ES ir Jungtinės Karalystės susitarimui; atkreipia dėmesį į tai, kad Ekonominės gerovės susitarimo turinys dar turi būti paaiškintas, tačiau šis susitarimas gali daryti poveikį ES ir Jungtinės Karalystės vienodoms tarpusavio sąlygoms pagal PBS, taip pat bet kokiam dinamiškam derinimui vadovaujantis ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikimo išvadomis, pavyzdžiui, dėl bendros sanitarinės ir fitosanitarinės erdvės; palankiai vertina susitarimą dėl tarifų netaikymo prekybai plieno gaminiais ir pripažįsta, kad tai yra teigiamas pokytis, užtikrinantis labai reikalingą stabilumą ir nuspėjamumą pagrindiniuose pramonės sektoriuose; primena, kad į PBS įtraukti konkretūs įsipareigojimai laikytis tarptautinės prekybos taisyklių, bendradarbiauti daugiašaliuose forumuose ir keistis informacija apie prekybos teisių gynimo priemones ir pasaulinės prekybos pokyčius; palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, kuriame abi šalys dar kartą patvirtino savo ketinimą stipriau koordinuoti PPO reformą, remti skaidrią ir taisyklėmis grindžiamą prekybą bei laikytis bendro požiūrio į neatidėliotinus prekybos ginčus, ir pabrėžia, kad veiksmingas šių įsipareigojimų įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės partnerystę, nes tai yra pasaulio prekybos valdymo stabilumą ir nuspėjamumą stiprinanti jėga; palankiai vertina tai, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė neseniai paskelbė, jog ji prisijungs prie PPO daugiašalio laikinojo susitarimo dėl apeliacinio arbitražo, nes taip bus užtikrintas nuolatinis ginčų sprendimo sistemos veiksmingumas, kol deramasi dėl platesnio masto PPO reformų; pabrėžia, kad dabartinėmis nestabiliomis pasaulinės prekybos sąlygomis formuojant prekybos politiką ir Jungtinės Karalystės vyriausybė, ir Komisija turi atsižvelgti į išskirtinę Šiaurės Airijos padėtį;

33.palankiai vertina tai, kad 2023 m. gruodžio 21 d. susitarta pratęsti elektrinių transporto priemonių ir baterijų kilmės taisyklių taikymą iki 2026 m. gruodžio 31 d.; pabrėžia kilmės taisyklių stebėsenos svarbą, kad būtų išvengta standartų ir taisyklių, taikomų prekėms, įvežamoms iš šalių, su kuriomis Jungtinė Karalystė gali būti sudariusi kitus prekybos susitarimus, apėjimo;

34.atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad PBS paslaugų ir investicijų, skaitmeninės prekybos, intelektinės nuosavybės, viešųjų pirkimų ir MVĮ srityse iš esmės įgyvendinamas sklandžiai, be didelių problemų, išskyrus vis dar neišspręstą klausimą dėl Jungtinės Karalystės darbo vizų rėmimo sistemos taikymo ES paslaugų teikėjams, ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. Jungtinės Karalystės paslaugų eksportas į ES išaugo 19 proc., palyginti su 2019 m., o tai rodo paslaugų sektoriaus atsparumą ir potencialą; pabrėžia, kad reikia šalinti šias kliūtis, trukdančias ES paslaugų teikėjų, įskaitant kultūros, mokslo ir žemės ūkio konsultavimo sektorių paslaugų teikėjus, trumpalaikiam judumui, ir galimą abipusę susitarimų dėl sustiprinto trumpalaikio verslo judumo tarp abiejų šalių naudą; ragina supaprastinti Jungtinės Karalystės vizų procedūras, taikomas ES specialistams ir sutartinių paslaugų teikėjams, kad būtų sumažinta finansinė ir administracinė našta; ragina valstybes nares ir Jungtinę Karalystę, kai reikia, mažinti prašymų išduoti darbo leidimą nagrinėjimo trukmę ir pateikimo išlaidas; palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime Jungtinės Karalystės ir Komisijos prisiimtą įsipareigojimą pradėti specialius dialogus dėl fizinių asmenų atvykimo ir laikino buvimo verslo tikslais, įskaitant rėmimo sistemą; ragina abi šalis išnagrinėti galimybes palengvinti trumpalaikį paslaugų teikėjų ir verslininkų, visų pirma MVĮ ir laisvųjų profesijų atstovų, judumą taikant supaprastintus vizų išdavimo procesus ir abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą, visapusiškai atsižvelgiant į atitinkamą reguliavimo autonomiją; ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę netaikyti rėmimo sistemos paslaugų teikėjams, kuriems taikomas PBS; ragina užtikrinti glaudesnį ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą prekybos paslaugomis srityje;

35.primygtinai ragina Jungtinę Karalystę, Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir ragina paspartinti derybas, kartu priimant sprendimus, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandesniam trumpalaikiam judumui ir tarpvalstybiniam paslaugų teikimui visose ES ir Jungtinės Karalystės rinkose; atkreipia dėmesį į nuolatines kliūtis, su kuriomis susiduria ES ir Jungtinės Karalystės piliečiai, norėdami užsiimti reglamentuojamosiomis profesijomis; pabrėžia, kad reikia aiškių ir supaprastintų pripažinimo procedūrų ir abiejų šalių profesinių organizacijų ir kompetentingų institucijų dalyvavimo; pažymi, kad iki šiol gauta tik viena rekomendacija dėl galimo tarpusavio pripažinimo susitarimo pagal PBS, t. y. dėl architekto profesijos; ragina Komisiją ir Jungtinę Karalystę paspartinti PBS 158 straipsnio įgyvendinimą ir teikti pirmenybę dar ir kitiems sektoriams, pvz., sveikatos priežiūros, inžinerijos, teisinių ir finansinių paslaugų; pabrėžia, kad svarbu padėti jaunimui ugdyti ateities poreikiams pritaikytus įgūdžius, sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam mokymui ir profesinio tobulėjimo galimybėms, įskaitant tikslines investicijas į skaitmeninį, žaliąjį ir finansinį raštingumą; ragina ES ir Jungtinę Karalystę bendradarbiauti judumo programų srityje, taip pat ragina jas derėtis dėl plataus užmojo susitarimo dėl verslo judumo, pripažįstant, kad abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo tvarkos veiksmingumas yra neatsiejamai susijęs su supaprastintomis trumpalaikio atvykimo ir laikino buvimo nuostatomis; ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę toliau imtis visų būtinų priemonių, kad būtų kovojama su Jungtinėje Karalystėje gyvenančių valstybių narių piliečių diskriminacija;

36.ragina ES ir Jungtinę Karalystę glaudžiai bendradarbiauti įvairiais skaitmeninės prekybos reguliavimo aspektais; palankiai vertina 2024 m. balandžio 30 d. ES ir Jungtinės Karalystės pasirašytą administracinį susitarimą dėl didelių interneto platformų paslaugų teikėjų rizikos vertinimo ir mažinimo pastangų priežiūros; mano, kad turėtų būti skatinama skaitmeninių teisės aktų reguliavimo konvergencija ir dialogas šiuo klausimu, visų pirma interneto platformų srityje;

37.pakartoja, kad Jungtinė Karalystė turėtų pripažinti, jog dėl nereikalingų sistemingų reglamentavimo skirtumų, ypač užimtumo ir socialinių teisių apsaugos, aplinkos, asmens duomenų apsaugos, valstybės pagalbos, skaitmeninės prekybos ir apmokestinimo srityse, kiltų keblumų, kurie tik dar labiau apsunkintų vienodų veiklos sąlygų įsipareigojimų pagal PBS vykdymą, taip pat ES ir Jungtinės Karalystės įmonių veiklą bei ES ir Jungtinės Karalystės prekybą;

38.palankiai vertina tai, kad pagal PBS baigtas rengti ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo konkurencijos srityje susitarimas, pagal kurį Komisija, valstybių narių nacionalinės konkurencijos institucijos ir Jungtinės Karalystės konkurencijos ir rinkų institucija gali tiesiogiai bendradarbiauti atlikdamos konkurencijos tyrimus; pažymi, kad tai pirmasis ES bendradarbiavimo konkurencijos srityje susitarimas, pagal kurį nacionalinės kompetentingos institucijos gali tiesiogiai bendradarbiauti su ne ES šalies konkurencijos institucija; ragina skubiai jį ratifikuoti, kad būtų sustiprintas tarpvalstybinis vykdymo užtikrinimas ir koordinavimas konkurencijos bylose, kartu užtikrinant konfidencialumą taikant atitinkamas išimtis;

39.palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės vadovaujamas pastangas raginti tarptautiniu mastu bendradarbiauti valdant dirbtinio intelekto (DI) keliamus iššūkius ir riziką, kad būtų skatinama nustatyti pasaulinį DI valdymą, grindžiamą demokratinėmis vertybėmis, bendrais standartais ir tvirtomis apsaugos priemonėmis; pažymi, kad 2024 m. priėmusi Dirbtinio intelekto (DI) aktą 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas) (OL L, 2024/1689, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj). ES nustatė išsamią rizika grindžiamą DI reglamentavimo sistemą, o Jungtinė Karalystė kol kas taiko ne tokią griežtą reguliavimo sistemą ir nėra priėmusi horizontaliojo DI teisės akto; ragina užtikrinti didesnę ES ir Jungtinės Karalystės DI srities reglamentavimo konvergenciją, kad dinamiškas sektorius galėtų augti saugioje aplinkoje; šiuo klausimu apgailestauja dėl to, kad 2025 m. vasario 11 d. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime DI veiksmų klausimais Jungtinė Karalystė nepasirašė pareiškimo dėl įtraukaus ir tvaraus dirbtinio intelekto žmonėms ir planetai; pabrėžia struktūrinio ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo dirbtinio intelekto valdymo srityje svarbą, atsižvelgiant į bendrą įsipareigojimą skatinti kurti saugias, skaidrias ir atskaitingas dirbtinio intelekto sistemas ir, siekiant išvengti reglamentavimo susiskaidymo, dalyvauti nustatant standartus ir išnagrinėti atitikties vertinimo abipusio pripažinimo tvarką; apgailestauja, kad, nepaisant to, jog strategiškai svarbu puoselėti tarpvalstybinį suderinimą patikimo DI kūrimo klausimais, Bendrajame susitarime dėl atnaujintos ES ir Jungtinės Karalystės santykių darbotvarkės nėra specialaus įsipareigojimo bendradarbiauti DI srityje, ir primena, kad pagal DI akto 39 straipsnį leidžiama tam tikromis sąlygomis ir pasiekus susitarimą tarp ES ir atitinkamos trečiosios valstybės pripažinti ES nepriklausančiose šalyse įsteigtas atitikties vertinimo įstaigas; pabrėžia, kad gali didėti reglamentavimo skirtumų rizika, ypač tarp ES privalomo DI akto ir Jungtinės Karalystės sektorinio požiūrio, nors prioritetai dėl rizika grindžiamo klasifikavimo, autorių teisių apsaugos ir sisteminės rizikos sutampa; atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės ir JAV susitarimo memorandumą dėl dirbtinio intelekto, kuris gali lemti ES ir Jungtinės Karalystės būtiniausių standartų skirtumus, ir ragina Komisiją įvertinti šio susitarimo poveikį ir pateikti ataskaitą Parlamentui; primygtinai tvirtina, kad reikia pasiekti bendrą sutarimą dėl dirbtinio intelekto naudos ir iššūkių; ragina stiprinti reguliavimo institucijų techninį dialogą, kad būtų remiama reguliavimo sąveika ir mažinamas įmonėms tenkanti našta dėl sudėtingų reikalavimų laikymosi; atkreipia dėmesį į šiuo metu Jungtinėje Karalystėje vykstančias diskusijas dėl autorių teisių įstatymo pakeitimų; išreiškia susirūpinimą, kad tokie planai gali neigiamai paveikti Europos menininkus ir kūrėjus, ypač dėl pasiūlymo sukurti atsisakymo dalyvauti sistemą;

40.pažymi, kad DI akto 103–107 ir 109 straipsniais iš dalies keičiami galiojantys ES gaminius reglamentuojantys teisės aktai, taikomi Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija pagal Vindzoro sistemos 2 priedą; atkreipia dėmesį į 2025 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma Sąjungos pozicija ES ir Jungtinės Karalystės Jungtiniame komitete dėl DI akto įtraukimo į Vindzoro sistemos 2 priedą; pripažįsta, kad geresnis reglamentavimo suderinimas tokiose srityse kaip produktų sauga ir rinkos priežiūra gali padėti užtikrinti teisinį aiškumą ir rinkos tęstinumą; skatina tęsti ES ir Jungtinės Karalystės dialogą Jungtiniame komitete, siekiant nustatyti abipusiškai priimtinus metodus, kurie užtikrintų aukštus vartotojų apsaugos ir reglamentavimo nuoseklumo standartus;

41.primena, kad PBS pripažįstama aukštų duomenų apsaugos ir privatumo standartų svarba, kartu leidžiant kiekvienai šaliai išlaikyti savo savarankišką reguliavimą; mano, kad esama rizikos, susijusios su galimais ES ir Jungtinės Karalystės reguliavimo skirtumais; pažymi, kad Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos tvarka iš esmės išliko suderinta su ES Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj). (BDAR), todėl ir toliau galioja ES sprendimas dėl tinkamumo, kuris palengvina tarpvalstybinėms paslaugoms itin svarbius sklandžius duomenų srautus; atkreipia dėmesį į vykdomą Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos sistemos reformą pagal Duomenų (naudojimo ir prieigos) įstatymo projektą, kuriuo nustatomi įvairūs esminiai Jungtinei Karalystei galiojančių BDAR nuostatų pakeitimai; pakartoja, kad svarbu išlaikyti aukšto lygio duomenų apsaugos standartus, taikomus asmens duomenų, visų pirma asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi Jungtinėje Karalystėje, ypač tais atvejais, kai duomenys gaunami iš ES, perdavimui ir tvarkymui tarp abiejų susitarimo šalių, ir ragina ES ir Jungtinę Karalystę reguliariai dalytis informacija; palankiai vertina tvirtesnį bendradarbiavimą reguliavimo srityje skaitmeniniais klausimais, pvz., 2024 m. balandžio 30 d. Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato ir Jungtinės Karalystės ryšių biuro (Ofcom) administracinį susitarimą, pagal kurį pirmenybė teikiama keitimuisi informacija, susijusia su didelių interneto platformų paslaugų teikėjų rizikos vertinimo ir mažinimo pastangų priežiūra; ragina stiprinti dialogą PBS Specialiajame prekybos komitete paslaugų, investicijų ir skaitmeninės prekybos klausimams, kad būtų užtikrintos stabilios duomenų perdavimo sąlygos ir teisinis tikrumas veiklos vykdytojams;

42.primena, kad nuolatinis laisvas duomenų srautas tarp ES ir Jungtinės Karalystės priklauso nuo Komisijos sprendimų dėl duomenų tinkamumo; pažymi, kad Komisija, įvertinusi Jungtinės Karalystės Duomenų (naudojimo ir prieigos) įstatymą, padarė išvadą, jog Jungtinės Karalystės teisinėje sistemoje ir toliau užtikrinamos duomenų apsaugos priemonės, kurios iš esmės yra lygiavertės ES taikomoms apsaugos priemonėms; palankiai vertina tai, kad Komisija pasiūlė pratęsti dabartinio sprendimo dėl tinkamumo galiojimą šešeriems metams; mano, kad šis pratęsimas turėtų užtikrinti reguliavimo tikrumą ir išvengti nereikalingų reikalavimų laikymosi išlaidų, taip pat užtikrinti tarpvalstybinių duomenų srautų ir skaitmeninės prekybos stabilumą ir užtikrinti, kad pagal PBS ir toliau būtų užtikrinamos ES piliečių pagrindinės teisės; pabrėžia, kad bet koks nuolatinis susitarimas ir toliau turi priklausyti nuo to, ar Jungtinė Karalystė savo naujus teisės aktus toliau derins su ES duomenų apsaugos standartais ir išlaikys aukšto lygio asmens duomenų apsaugą, kaip reikalaujama pagal ES teisę; ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę užtikrinti, kad jokie JK teisės aktų pokyčiai, tokie kaip siūlomas Duomenų (naudojimo ir prieigos) įstatymas, nelemtų žemesnių nei ES taikomų duomenų apsaugos standartų;

43.atkreipia dėmesį į Europos duomenų apsaugos valdybos nuomonę Nr. 06/2025, kurioje pritariama techniniam ir ribotos trukmės Jungtinės Karalystės sprendimų dėl tinkamumo termino pratęsimui iki 2025 m. gruodžio 27 d. tik tam, kad Komisija turėtų laiko įvertinti reformos, kai ji bus priimta, poveikį; primena, kad Komisija turi stebėti visus susijusius pokyčius Jungtinėje Karalystėje šiuo laikotarpiu ir užtikrinti, kad bet koks būsimas sprendimas dėl tinkamumo būtų grindžiamas išsamaus ir naujausio Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos sistemos vertinimo duomenimis;

44.pabrėžia, kad svarbu išlaikyti panašų požiūrį į rinkos reformas skaitmeniniame sektoriuje; prašo Jungtinės Karalystės vengti politikos, kuri nukryptų nuo pagrindinių ES skaitmeninių rinkų akto 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022 10 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1925/oj). ir ES skaitmeninių paslaugų akto 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj). principų;

45.primena, kad ES ir Jungtinė Karalystė yra bendrai suinteresuotos skaitmeniniu junglumu; rekomenduoja, kad abi šalys sukurtų bendrą dalijimosi informacija koordinavimo sistemą, skirtą stebėti grėsmes ypatingos svarbos junglumo infrastruktūrai, įskaitant povandeninius kabelius ir palydovus;

46.pakartoja, kad ES ir Jungtinė Karalystė turi laikytis savo PBS numatyto įsipareigojimo bendradarbiauti skatinant skaidrius ir pagrįstus tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus, kad būtų sumažintos išlaidos ES ir Jungtinės Karalystės vartotojams;

47.primena, jog PBS reikalaujama, kad abiejų šalių ekonominė partnerystė būtų grindžiama vienodomis atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis ir kad prekyba ir investicijos būtų vykdomos taip, kad būtų skatinamas tvarus vystymasis, įskaitant ekonominį ir socialinį vystymąsi bei aplinkos apsaugą; primena, kad šiomis aplinkybėmis darbuotojų teisių apsauga yra itin svarbi, kaip nustatyta, be kita ko, PBS 355, 386, 387, 399 ir 524 straipsniuose; pažymi, kad pagal 355 straipsnį abi šalys įsipareigoja išlaikyti ir tobulinti atitinkamus savo standartus XI antraštinėje dalyje nurodytose srityse; primena, kad šiomis aplinkybėmis darbuotojų teisių apsauga yra itin svarbi, kaip nustatyta, be kita ko, PBS 355, 386, 387, 399 ir 524 straipsniuose; pažymi, kad pagal 355 straipsnį abi šalys įsipareigoja išlaikyti ir tobulinti atitinkamus savo standartus XI antraštinėje dalyje nurodytose srityse;

48.palankiai vertina 2024–2025 m. Jungtinės Karalystės vyriausybės užimtumo teisių įstatymo projekte išdėstytus pasiūlymus išplėsti kolektyvinių derybų teises, numatyti darbuotojams garantuotas darbo valandas ir panaikinti 2023 m. Streikų (minimalaus paslaugų lygio) aktą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina decentralizuotos Šiaurės Airijos administracijos Belfaste priimtą „Gerų darbo vietų“ užimtumo teisių įstatymo projektą, kuris visapusiškai atitinka ES standartus;

49.pažymi, kad dėl 2023 m. Jungtinės Karalystės priimto Paliktos galioti ES teisės (atšaukimo ir pertvarkymo) akto, Jungtinės Karalystės valdžios institucijos oficialiame atsakyme Komisijai ir keliuose techniniuose posėdžiuose informavo Komisiją, kad šio akto tikslas nėra sumažinti apsaugos lygį, be kita ko, darbo klausimais pagal PBS; vis dėlto ragina Komisiją atidžiai stebėti kaip laikomasi akto, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms suteiktus plačius įgaliojimus keisti paliktus galioti ES teisės aktus ir į Jungtinės Karalystės teismų vaidmenį aiškinant paliktus galioti ES teisės aktus;

50.pažymi, kad 2024 m. spalio mėn. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė ketinanti Verslo ir prekybos departamente įsteigti naują sąžiningo darbo agentūrą, kuri pakeistų esamas valstybines įstaigas, atsakingas už darbo apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą;

51.ragina Komisiją ir PPA toliau atidžiai stebėti darbo standartų nekintamumą ir kitus su darbuotojų teisėmis susijusius pokyčius Jungtinėje Karalystėje, taip pat kartu su Jungtinės Karalystės vyriausybe toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi PBS nuostatų; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant spręsti visus susirūpinimą keliančius klausimus, dėl kurių gali prireikti taikyti PBS XI antraštinės dalies 6 skyrių, be kita ko, palaikant dialogą PPA ir specialiuosiuose komitetuose, konsultuojantis su ES vietos patarėjų grupe ir prireikus taikant PBS 389 straipsnyje numatytus ginčų sprendimo mechanizmus;

52.ragina ES ir Jungtinę Karalystę išnagrinėti tolesnio bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi užimtumo ir socialinės apsaugos srityse galimybes; pripažįsta, kad tarpusavio bendradarbiavimas gali padėti pagerinti užimtumo politikos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, užtikrinant sąžiningą konkurenciją, tvarų įmonių augimą ir sąžiningas darbo sąlygas darbuotojams tiek ES, tiek Jungtinėje Karalystėje; primena, kad socialiniai partneriai atlieka realų vaidmenį tiek stebint, tiek užtikrinant PBS vykdymą, be kita ko, naudodamiesi įgaliojimais teikti oficialius skundus;

53.palankiai vertina nuolatinį ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą TDO, visų pirma kuriant naują priemonę, kuria siekiama reguliuoti darbą skaitmeninėse platformose;

54.palankiai vertina lygiagrečiai įgyvendinamus ES skaitmeninių rinkų aktą ir Jungtinės Karalystės skaitmeninių rinkų, konkurencijos ir vartotojų aktą, nes tai yra žingsnis skatinant sąžiningas ir konkurencingas skaitmenines rinkas; atkreipia dėmesį į bendrus reguliavimo tikslus ir pabrėžia, kad reikia vengti susiskaidymo stiprinant bendradarbiavimą pagal bendradarbiavimo konkurencijos srityje susitarimą; remia susitarimo memorandumo rengimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dialogui reguliavimo klausimais, keitimuisi informacija ir vykdymo užtikrinimo praktikos koordinavimui, visų pirma dėl prieigos valdytojų platformų; pabrėžia, kad siekiant sustiprinti tarpvalstybinį verslo tikrumą ir vartotojų apsaugą, naudinga suderinti požiūrį į konkurenciją skaitmeninėse rinkose;

55.ragina Komisiją ir toliau atidžiai stebėti reglamentavimo skirtumus Jungtinėje Karalystėje, dėl kurių gali kilti rizika, kad nebus laikomasi PBS, visų pirma su vienodomis sąlygomis susijusiose srityse, pavyzdžiui, subsidijų kontrolės, DI, apmokestinimo, darbo ir socialinių standartų, aplinkos ir klimato kaitos taisyklių srityse, ir spręsti nustatytus skirtumų atvejus, dėl kurių tiek ES, tiek Jungtinės Karalystės piliečiams ir vartotojams gali būti taikomi žemesni socialinės, darbo ir aplinkos apsaugos standartai; rekomenduoja įsteigti ES ir JK reglamentavimo skirtumų stebėjimo centrą, kuris stebėtų būsimus su transporto sauga, aplinkos apsaugos standartais ir keleivių teisėmis susijusius teisės aktų pakeitimus ir apie juos informuotų; pabrėžia aktyvaus dialogo reguliavimo klausimais svarbą siekiant išvengti nereikalingų skirtumų ir rinkos susiskaidymo; ragina Komisiją suteikti Parlamentui prieigą prie duomenų, gautų skelbiant metines ataskaitas; atkreipia dėmesį į itin didelį iššūkį, kurį Šiaurės Airijai kelia reglamentavimo skirtumai, atsižvelgiant į jos unikalią dvigubą prieigą prie ES ir Jungtinės Karalystės rinkų pagal Vindzoro sistemą; pabrėžia, kad reikia sukurti pritaikytus išankstinio perspėjimo mechanizmus dėl naujų teisės aktų, skirtų Šiaurės Airijai, ir atlikti tų teisės aktų poveikio vertinimus, siekiant užtikrinti, kad skirtumai nepakenktų teisiniam tikrumui, verslo tęstinumui ar taikos procesui, ir sumažinti jų poveikį, taip pat neleisti nesuderinimui tapti prekybos kliūtimi; ragina aktyviau bendradarbiauti su vietos suinteresuotaisiais subjektais ir pagal Didžiojo penktadienio susitarimą įsteigtomis Šiaurės ir Pietų įstaigomis;

56.pripažįsta, kad reikia aukšto lygio ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo ir į ateitį orientuoto dialogo finansinių paslaugų klausimais; atkreipia dėmesį, kad Jungtinis ES ir JK finansinių paslaugų reguliavimo forumas nuo jo įsteigimo surengė tik tris posėdžius;

57.skatina į ateitį orientuotą dialogą bendrame ES ir JK finansų reguliavimo forume, kuris skatintų aukštą atitinkamų reguliavimo sistemų suderinimo lygį ir padėtų nustatyti ir spręsti bendrus klausimus, susijusius su finansiniu stabilumu, investuotojų apsauga, kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo prevencija, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms investicijoms ir skatinti inovacijas finansų rinkose ir bendradarbiavimą tarptautiniuose forumuose bei tarptautinių standartų įgyvendinimą; pažymi, kad tai gali apimti dalijimąsi informacija apie reguliavimo pokyčius, keitimąsi nuomonėmis apie atitinkamą politiką, taisykles ir procesus, susijusius su atidėjimo režimais, pvz., lygiavertiškumu, taip pat rizikos analizes ir galimą siūlomų priemonių ekonominį poveikį, taip pat temas, susijusias su savanoriška technine konvergencija, dėl kurių prekybos srautai tampa stabilesni ir veiksmingesni; atkreipia dėmesį į forumo potencialą, kai įmanoma, skatinti nuoseklų požiūrį ir sukurti ginčų sprendimo sistemą, ir ragina Komisiją jį stiprinti ir remtis šiuo bendradarbiavimu; ragina Komisiją visapusiškai ir laiku informuoti Parlamentą apie pasirengimą kas pusmetį vyksiantiems posėdžiams ir jų rezultatus;

58.mano, kad poprekybinių finansinių paslaugų veiksmingumas ir konkurencingumas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti gerai veikiančią santaupų ir investicijų sąjungą, ir palankiai vertina didėjantį Jungtinės Karalystės ir ES sutarimą šiuo klausimu; palankiai vertina preliminarų politinį susitarimą sutrumpinti atsiskaitymo už perleidžiamų vertybinių popierių sandorius laikotarpį iki vienos dienos po prekybos;

59.atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės rinkos dalyviai nebeturi automatinės prieigos prie bendrosios finansinių paslaugų rinkos; pabrėžia, kad ES priėmė terminuotą sprendimą dėl lygiavertiškumo tik vienam konkrečiam finansinių paslaugų subsektoriui – pagrindinėms sandorio šalims, o pagal ES finansinių paslaugų lygiavertiškumo sistemą ES nepriklausančių šalių įmonėms leidžiama patekti į ES rinką, jeigu jų reguliavimo ir priežiūros sistema laikoma lygiaverte ES standartams; primena, kad ES gali bet kuriuo metu vienašališkai atšaukti bet kokį sprendimą dėl lygiavertiškumo, jei nebetenkinamos lygiavertiškumo suteikimo sąlygos; pripažįsta, jog reikia užtikrinti, kad glaudesnis Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės finansinis bendradarbiavimas būtų naudingas abiejų šalių mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą tarpvalstybiniu mastu; ragina Komisiją aptarti tolesnius sprendimus dėl lygiavertiškumo, kad tiek Jungtinės Karalystės, tiek ES įmonėms būtų suteikta daugiau galimybių patekti į rinką;

60.palankiai vertina tai, kad į bendradarbiavimo reguliavimo srityje PBS forumo kompetencijos sritį įtrauktas keitimasis nuomonėmis dėl sprendimų dėl lygiavertiškumo; Ragina reguliariai diskutuoti ir nagrinėti šiuos klausimus, ypač susijusius su finansinėmis ir investicinėmis paslaugomis, siekiant didinti prekybą ir bendradarbiavimą; ragina Komisiją priimti sprendimus dėl lygiavertiškumo strategiškai ir nustatant sąlygas, užtikrinant, kad kiekviena galimybė Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų įmonėms patekti į rinką būtų visapusiškai suderinta su ES standartais; mano, kad lygiavertiškumo vertinimas turėtų apimti ne tik griežtą konkretiems sektoriams taikomą požiūrį, bet ir platesnį ateities perspektyvomis grindžiamą požiūrį, kuriuo būtų atsižvelgta į bendrą ES nepriklausančios šalies reguliavimo ir priežiūros sistemą, įskaitant jos įsipareigojimus siekti sąžiningos konkurencijos, kovos su pinigų plovimu, bendradarbiavimo mokesčių srityje, investuotojų apsaugos ir finansinio stabilumo, kad būtų apsaugotas Sąjungos finansinis stabilumas, išsaugotas bendrosios rinkos vientisumas ir užkirstas kelias reglamentavimo arbitražui;

61.primena, kad sprendimai dėl lygiavertiškumo galėtų būti naudingi ES įmonėms, nes jos turėtų daugiau galimybių patekti į Jungtinės Karalystės rinką, be kita ko, bankininkystės, mokėjimo paslaugų, investicinių paslaugų ir draudimo srityse, ir pabrėžia, kad atviri ir gerai struktūruoti finansiniai ES ir Jungtinės Karalystės santykiai turi padėti skatinti konkurencingesnę MVĮ finansavimo aplinką;

62.kartu atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės pareikštą norą įvairiose srityse skirtis nuo ES reglamentavimo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad tokie skirtumai galėtų pakenkti vienodoms sąlygoms su ES; ragina atidžiai stebėti šiuos pokyčius ir galimą jų poveikį ES rinkoms, be kita ko, strategiškai naudojant sprendimus dėl lygiavertiškumo;

63.pripažįsta, kad nors tam tikras kriptoturtas visų pirma yra spekuliacinio pobūdžio, jo naudojimas finansų sektoriuje didėja, ir ragina laikytis suderinto požiūrio į tokio turto reguliavimą ir priežiūrą, kad būtų veiksmingai mažinama rizika, susijusi su vartotojų apsauga, rinkos vientisumu ir pinigų plovimu, taip pat su poveikio aplinkai problemomis; susirūpinęs pažymi, kad stabilizuotosios virtualiosios valiutos emitentams bus leista veikti Jungtinėje Karalystėje taikant JK reguliavimo ir priežiūros sistemos išimtį, ir pabrėžia, kad jei Jungtinė Karalystė tęs dvišalį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl leidžiamo reguliavimo modelio, būtų pakenkta ES pastangoms užtikrinti reglamentavimo nuoseklumą, patikimą priežiūrą, finansinį atsparumą visose jurisdikcijose ir pasaulinį finansinį stabilumą; todėl ragina Jungtinę Karalystę priimti teisės aktus, panašius į Reglamentą (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj).; įspėja dėl sisteminės rizikos, kurią gali sukelti ne tokia griežta priežiūros sistema, ir rekomenduoja nenukrypti nuo Finansinio stabilumo tarybos rekomendacijų dėl kriptoturto reguliavimo, nes tai galėtų pakenkti pasauliniam finansiniam stabilumui; mano, kad ES ir Jungtinė Karalystė turėtų bendradarbiauti tarptautinėje bendruomenėje siekdamos bendro supratimo apie finansinėms paslaugoms taikomo dirbtinio intelekto naudą ir riziką;

64.palaiko ir palankiai vertina greitą skaitmeninio euro, kuris papildytų, o ne pakeistų grynuosius pinigus, kūrimą; atkreipia dėmesį į didelę ES priklausomybę mokėjimų sektoriuje nuo užsienio subjektų; pripažįsta, kad ES, siekdama skaitmeninio ir finansinio suverenumo, turi skubiai užtikrinti savo savarankiškumą nuo užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų;

65.mano, kad galimas centrinių bankų skaitmeninių valiutų įvedimas tiek ES, tiek Jungtinėje Karalystėje gali turėti ekonominį poveikį abiejų šalių santykiams ir strateginiam savarankiškumui;

66.tvirtai remia nuolatinį ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą kovojant su tarptautiniu pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, kovojant su žalingais mokesčių režimais ir įgyvendinant sankcijas; palankiai vertina tai, kad ES priėmė kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinį, ir nuolatinį Jungtinės Karalystės įsipareigojimą kovoti su pinigų plovimu ir kitais finansiniais nusikaltimais, visų pirma jos užjūrio teritorijose ir Didžiosios Britanijos Karūnos priklausiniuose;

67.reiškia susirūpinimą dėl to, kad Jungtinė Karalystė įsteigė naujus laisvuosius uostus – nacionalinius centrus, skatinančius pasaulinę prekybą ir investicijas ir siūlančius dideles mokesčių lengvatas, reguliavimo panaikinimo režimus bei viešąsias subsidijas;

68.akcentuoja abiejų šalių įsipareigojimą laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) / G20 įtraukios sistemos dviejų ramsčių požiūrio; apgailestauja dėl 2025 m. sausio 20 d. JAV prezidento paskelbto vykdomojo potvarkio, kuriame teigiama, kad EBPO visuotinis susitarimas dėl mokesčių Jungtinėse Amerikos Valstijose neturi nei galios, nei poveikio; ragina abi susitarimo šalis tarptautiniuose forumuose veikti išvien ir konstruktyviai siekiant užtikrinti daugiašalį bendradarbiavimą mokesčių srityje, skatinti visuotinį antrojo ramsčio minimalių mokesčių standartų įgyvendinimą ir užtikrinti suderinamumą su kintančiomis Jungtinių Tautų iniciatyvomis;

69.pripažįsta PBS prisiimtą įsipareigojimą puoselėti bendradarbiavimą sprendžiant pagrindinius pasaulinius uždavinius, sykiu gerbiant atitinkamus įgaliojimus tiesioginio apmokestinimo srityje; todėl palankiai vertina 2024 m. spalio 10 d. įvykusį pirmąjį ES ir JK dialogą dėl kovos su žalingais mokesčių režimais kaip forumą diskusijoms dėl tarptautinių standartų, kuriais siekiama kovoti su žalingais mokesčių režimais, formavimo ir įgyvendinimo; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti pagreitį ES ir JK tarptautinės mokesčių reformos koordinavimo procese;

70.remia nuolatinį ES ir JK bendradarbiavimą kovojant su pinigų plovimu, teroristų finansavimu, žalinga mokesčių praktika ir sukčiavimu; pabrėžia, kad reikia atidžiai stebėti Jungtinės Karalystės reguliavimo skirtumus, kad būtų užkirstas kelias reglamentavimo arbitražui bei ES galinčiai kilti finansinei rizikai ir kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos; ragina abi susitarimo šalis, visapusiškai paisant nacionalinio mokestinio suverenumo, aktyviai bendradarbiauti (pasitelkiant atitinkamus dvišalius ir daugiašalius forumus), siekiant plėtoti sąžiningas ir tvarias mokesčių sistemas;

71.palankiai vertina tai, kad 2024 m. visapusiškai įgyvendintas Protokolas dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus (toliau – PVM protokolas); siūlo ES ir Jungtinei Karalystei atlikti bendrą metinę PVM protokolo įgyvendinimo ir veiksmingumo peržiūrą, suteikti galimybę diskutuoti apie naujas sukčiavimo PVM tendencijas ir tarpvalstybinio PVM susigrąžinimo problemas bei įvertinti, ar reikia papildomų bendrų priemonių šiems klausimams spręsti;

72.pabrėžia, kad ES rinkos dalyviai labai priklauso nuo Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių tarpuskaitos namų – daugiau kaip 90 proc. euro palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių tvarkoma Londono Sityje įsikūrusiuose tarpuskaitos namuose; mano, kad ši didžiulė koncentracija galėtų kelti strateginę riziką ES finansiniam stabilumui; mano, kad reikėtų rasti tinkamą pusiausvyrą tarp, viena vertus, siekio gerokai sumažinti pernelyg didelį kliovimąsi Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiais tarpuskaitos namais ir, kita vertus, siekio užtikrinti aiškumą ES finansų rinkų dalyviams; atkreipia dėmesį į 2024 m. gruodžio mėn. priimtus Europos rinkos infrastruktūros reglamento 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/648/oj). atnaujinimus, kuriais siekiama spręsti šią pernelyg didelio kliovimosi problemą nustatant aktyvios sąskaitos reikalavimą;

73.tačiau yra susirūpinęs, kad dėl Komisijos sprendimo pratęsti Jungtinės Karalystės pagrindinių sandorio šalių lygiavertiškumą dar trejiems metams, iki 2028 m. birželio 30 d., kyla pavojus, kad bus vėluojama nustatyti aktyvios sąskaitos reikalavimą;

74.ragina Komisiją kol kas pateikti nuolatinį ir stabilų sprendimą, kaip sumažinti pernelyg didelį kliovimąsi JK pagrindinėmis sandorio šalimis, laikantis ES strateginio tikslo sumažinti pernelyg dideles pozicijas didelės sisteminės svarbos ne ES pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu; primena, kad Parlamentas nuolat pabrėžė, jog tarpuskaitos veiklą reikia perkelti į ES, ir kad užsitęsęs lygiavertiškumas esant reguliavimo skirtumams kenkia finansiniam stabilumui, silpnina ES rinkos savarankiškumą ir siunčia prieštaringus signalus rinkos dalyviams;

75.pažymi, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, Jungtinės Karalystės paslaugų teikėjai finansinių paslaugų srityje nebegali naudotis kilmės šalies principu arba pasu, kad galėtų tiesiogiai patekti į ES bendrąją rinką, o integruotai pasaulio ekonomikai reikalingas glaudus valdžios institucijų bendradarbiavimas, be kita ko, finansinių paslaugų ir mokėjimų srityje; taip pat pažymi, kad, nors PBS grindžiamas nuostatomis, kuriomis užtikrinamos vienodos sąlygos, to nepakanka, visų pirma atsižvelgiant į subsidijų taisykles, ir ragina vykdyti griežtą ir skaidrią valstybės pagalbos kontrolę, užtikrinant veiksmingą vykdymo užtikrinimą šalies viduje ir privalomą ginčų sprendimo mechanizmą, kuris gali padėti užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams ir užtikrinti sąžiningas prekybos sąlygas;

76.atkreipia dėmesį į būsimą Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų augimo ir konkurencingumo strategiją, skatinančią investicijas visoje ekonomikoje; ragina ES ir Jungtinę Karalystę glaudžiai suderinti savo atitinkamas finansinių paslaugų sektoriaus konkurencingumo strategijas;

77.reiškia susirūpinimą dėl JK Mokėjimo sistemų reguliavimo institucijos planų būtent ES bankams, mokėjimo kortelių teikėjams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams taikyti viršutinę Jungtinės Karalystės ir Europos ekonominės erdvės (EEE) vartotojų operacijų tiesiogiai nepateikiant kortelės (angl. card-not-present) tarptautinių tarpbankinių mokesčių ribą; pabrėžia, kad du iš trijų alternatyvių viršutinių kainų ribų lygių yra gerokai mažesni nei lygiavertė viršutinė kainų riba, nustatyta Jungtinės Karalystės bankams, todėl kyla susirūpinimas dėl nediskriminavimo principo pagal PBS laikymosi; todėl pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visos reguliavimo priemonės atitiktų nediskriminavimo principą; ragina Mokėjimo sistemų reguliavimo instituciją užtikrinti, kad būtų tęsiamas pradėtas darbas, susijęs su tarpbankiniais mokesčiais, siekiant išvengti bet kokių reguliavimo kliūčių ir užtikrinti sąžiningą aplinką Europos paslaugų teikėjams;

78.pripažįsta, kad, be teisiškai privalomos PBS sistemos, svarbu glaudžiau bendradarbiauti finansinių paslaugų srityje, kad būtų sprendžiamos bendros problemos ir ieškoma glaudesnio ir nuolatinio bendradarbiavimo galimybių, visų pirma bendradarbiaujant aukščiausiu lygmeniu, kad būtų galima pasinaudoti pasauliniu mastu tarpusavyje sujungtų finansų sistemų teikiama nauda, atsižvelgiant į santaupų ir investicijų sąjungos ir klestinčio finansinių paslaugų centro, koks yra Londono miestas, sukūrimą;

79.pabrėžia, kad dėl padidėjusios transatlantinės įtampos geresni ES ir JK ekonominiai santykiai tampa svarbesni nei bet kada anksčiau; ragina Komisiją ir Jungtinės Karalystės vyriausybę glaudžiai bendradarbiauti tarptautiniuose finansinių paslaugų forumuose siekiant pasinaudoti Europos perspektyva; pripažįsta, jog reikia užtikrinti, kad glaudesnis Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės finansinis bendradarbiavimas būtų naudingas abiejų šalių mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pabrėžia, kad standartai, dėl kurių susitarta tarptautiniuose forumuose, pvz., Tarptautinėje vertybinių popierių komisijų organizacijoje, Finansinio stabilumo taryboje, Finansinių veiksmų darbo grupėje arba Bazelio bankų priežiūros komitete, turėtų išlikti ES ir JK bendradarbiavimo pagrindu ir kad nukrypimai turi būti tinkamai pagrįsti;

80.yra susirūpinęs dėl Jungtinės Karalystės sprendimo atidėti sistemos „Bazelis III“ įgyvendinimą bankams iki 2027 m. sausio 1 d.; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti teisės aktų leidėjų priimtų sistemos „Bazelis III“ standartų įgyvendinimą ir ragina Komisiją toliau stebėti tarptautiniu mastu sutartų sistemos „Bazelis III“ standartų įgyvendinimą kitose pagrindinėse ES nepriklausančių šalių jurisdikcijose;

81.atkreipia dėmesį į didelį nebankinių finansinių tarpininkų augimą ES ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) nustatytą didelį šio sektoriaus pažeidžiamumą, visų pirma susijusį su sverto ir likvidumo neatitikimais; pritaria ESRV ir Jungtinės Karalystės finansų politikos komiteto išreikštam susirūpinimui dėl nebankinių finansinių tarpininkų atsparumo, ypač nepalankiausiomis sąlygomis rinkoje, ir ragina stiprinti šių subjektų stebėseną ir reguliavimą;

82.atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad svarbu laiku įgyvendinti Finansinio stabilumo tarybos rekomendacijas didinti pinigų rinkos fondų (PRF) atsparumą, visų pirma pašalinant aspektus, kurie gali paskatinti masinį indėlių atsiėmimą; todėl ragina Komisiją skubiai pateikti persvarstytą pasiūlymą dėl PRF, atitinkantį Finansinio stabilumo tarybos rekomendacijas;

83.atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės valdžios institucijų paskelbtus planus kai kuriems alternatyvaus investavimo fondams nustatyti švelnesnę reguliavimo tvarką; pabrėžia, kad supaprastinimas neturėtų būti naudojamas kaip priedanga reglamentavimo panaikinimo darbotvarkei; pritaria supaprastinimo priemonėms, jei nebus daromas poveikis politikos tikslams; todėl ragina Jungtinės Karalystės valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su ES siekiant užtikrinti, kad ši planuojama reforma nepaverstų niekais Direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/61/oj)., visų pirma kiek tai susiję su delegavimo taisyklėmis;

84.pabrėžia, kad sektorių, kuriems taikomas PBS viešųjų pirkimų skyrius, įvairovės išplėtimas būtų prasmingas žingsnis siekiant stiprinti vienodas sąlygas; palankiai vertina 2023 m. Jungtinės Karalystės viešųjų pirkimų aktą, visų pirma jo teikiamą naudą labiau standartizuojant ir racionalizuojant viešųjų pirkimų procesus, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti sąžiningas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę ir Komisiją gerinti MVĮ patekimą į rinką mažinant biurokratinę naštą ir taip kurti ekonomines galimybes bei teikti paskatas jų imtis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu mažinti MVĮ tarpvalstybinės prekybos kliūtis ir remti sąžiningą konkurenciją bei ekonomines galimybes tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje;

85.ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti PBS MVĮ skyrių skubiai įsteigiant MVĮ kontaktinius centrus, kaip numatyta susitarime, užtikrinant aktyvų MVĮ atstovaujančių organizacijų dalyvavimą; mano, kad MVĮ komitetui turėtų būti pavesta nustatyti prekybos, įskaitant investicijas, kliūtis, kurios daro konkretų poveikį MVĮ, ir pasiūlyti tikslinius sprendimus, kaip sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas ir reglamentavimo naštą, be kita ko, keičiantis geriausia patirtimi, susijusia su MVĮ paramos schemomis ir skaitmenine įmonių registracija; pabrėžia, kad reikia didesnio lankstumo, susijusio su verslo judumu, išplečiant veiklos, kurią leidžiama vykdyti pagal trumpalaikio bevizio režimo tvarką, sąrašą ir mažinant MVĮ vizų išdavimo procedūrų išlaidas ir sudėtingumą;

86.Be to, ragina, kai tinkama ir proporcinga, vykdant viešųjų pirkimų procedūras konkrečiuose sektoriuose atsižvelgti į tvarumo kriterijus; pabrėžia, kad reikėtų priimti priemones, kuriomis būtų skatinamas MVĮ dalyvavimas, įskaitant procedūrų supaprastinimą, biurokratijos mažinimą ir skaidrų pranešimų ir kriterijų skelbimą; pažymi, kad ES ir Jungtinė Karalystė turėtų užtikrinti abipusę ir nediskriminacinę prieigą prie savo atitinkamų viešųjų pirkimų rinkų;

87.atkreipia dėmesį į didėjančią riziką, kad ES ir JK aplinkos politikos reguliavimo skirtumai gali sukelti ekonomikos sutrikdymą ir pakenkti aplinkos tikslams; pripažįsta bendrus ES ir Jungtinės Karalystės geopolitinius iššūkius ir aplinkosaugos užmojus; skatina tolesnį strateginį bendradarbiavimą ir derinimą aplinkos, gamtos išsaugojimo ir biologinės įvairovės srityse;

88.pabrėžia, kad Airijos sala yra vienas ekologinis vienetas; primena, kas Jungtinės Karalystės aplinkos politika daro poveikį aplinkai visoje Airijos saloje, taigi ir ES aplinkosaugos tikslų siekimui; pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą aplinkosaugos klausimais pasitelkiant institucijas, įsteigtas pagal Didžiojo penktadienio susitarimą;

89.pakartoja ankstesnius raginimus užtikrinti glaudesnį dvišalį bendradarbiavimą cheminių medžiagų reguliavimo srityje JK vyriausybė ir Europos Komisija (2023 m.), Protokolas. „Trečiasis Prekybos partnerystės komiteto pagal JK ir ES prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą posėdis“, 2023 m. gruodžio 7 d., Londonas ir virtualus formatas (priimančioji šalis – JK); ES ir JK vietos patarėjų grupės pagal ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą. Bendras pareiškimas, 2024 m. rugsėjo 19 d.; rekomenduoja prašyti Jungtinės Karalystės vyriausybės ir atitinkamų decentralizuotų administracijų indėlio į būsimą REACH reglamento 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1907/oj). peržiūrą, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir reguliavimo konvergenciją, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos saugiai ir teisiniu požiūriu nuspėjamai tarpvalstybinei prekybai cheminėmis medžiagomis, sykiu išlaikant aukštą aplinkos apsaugos lygį;

90.palankiai vertina tai, kad Jungtinė Karalystė pripažino CE ženklą, kiek tai susiję su ekologinio projektavimo reikalavimais su energija susijusiems gaminiams ir pavojingųjų medžiagų elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimais; palankiai vertina tai, kad šis pripažinimas palengvina tolesnę prekybą tarp Jungtinės Karalystės ir ES, kartu sumažina reikalavimų laikymosi naštą gamintojams;

91.ragina stiprinti ekonomikos sektoriaus ir pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų vaidmenį įgyvendinimo, stebėsenos ir konsultavimo procesuose, susijusiuose su prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimais pagal ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), laikantis ES ir JK vietos patarėjų grupių bendro pareiškimo;

92.primena apie ES ir JK įsipareigojimą pagal PBS išlaikyti aukštą aplinkos apsaugos lygį, be kita ko, atliekų prevencijos, atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos srityse; pabrėžia, kad reikia geriau planuoti ir koordinuoti veiksmus, siekiant pritaikyti šalių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir užtikrinti pakankamus grąžinamojo perdirbimo, taisymo, perdarymo ir atliekų apdorojimo, vadovaujantis atliekų hierarchija, pajėgumus, taip pat skatinti sprendimus, kaip sumažinti ir tvarkyti galutinių atliekų srautus;

93.pabrėžia, kad svarbu glaudžiai koordinuoti ES ir JK veiksmus, susijusius su galimu atliekų sektoriaus įtraukimu į ES ATLPS, siekiant užtikrinti reguliavimo suderinimą, užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir išlaikyti sąžiningą tarpvalstybinę konkurenciją;

94.pripažįsta, kad pramoninė veikla atviroje jūroje ir didelio masto tvariosios energetikos projektai, pvz., jūros vėjo elektrinių parkai, gali prieštarauti tinklo „Natura 2000“ teritorijų ir saugomų jūrų teritorijų išsaugojimo tikslams, taip pat gali daryti neigiamą poveikį jūros dugnui bei žvejybos plotams; pabrėžia, kad reikia užtikrinti deramą aplinkos apsaugos tikslų, tvarios žuvininkystės ir atsinaujinančiosios energijos gamybos pusiausvyrą;

95.pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje palaipsniui diegiamos biologinės įvairovės ir su klimatu susijusios sistemos, siekiant pakeisti tiesioginę paramą ūkininkams; ragina ES ir JK keistis informacija apie tvarią žemės ūkio praktiką, kuria skatinama biologinė įvairovė, švelninama klimato kaita ir kuria užtikrinamas apsirūpinimo maistu saugumas ir tiekimo grandinės stabilumas;

96.pažymi, kad ES ir JK turi tokių pačių užmojų klimato kaitos švelninimo srityje; ragina geriau suderinti klimato politikos priemones, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir išvengta prieštaringų ar sutampančių priemonių, kurios gali pakenkti klimato srities veiksmų veiksmingumui; ragina keistis geriausios prisitaikymo prie klimato kaitos ir pasirengimo jai praktikos pavyzdžiais, visų pirma susijusiais su kylančios temperatūros poveikiu pažeidžiamų grupių, pvz., mažas pajamas gaunančių bendruomenių, sveikatai;

97.atkreipia dėmesį į 2025 m. gegužės 19 d. bendrame susitarime nustatytą bendrą tikslą sudaryti oficialų ES ir JK susitarimą dėl anglies dioksido rinkos, susiejantį JK ir ES ATLPS sistemas; primygtinai ragina abi šalis greitai sudaryti susitarimą, kad įmonės išvengtų dvigubų išlaidų dėl išmetamo anglies dioksido; pakartoja bendrą Komisijos ir JK poziciją, kad toks susitarimas turi būti aiškiai ir nuosekliai suderintas su Vindzoro sistemos taisyklėmis ir principais;

98.pažymi, kad laiku nesuderinus JK ir ES ATLPS, Jungtinės Karalystės eksportui į ES nuo 2026 m. sausio mėn. bus taikomas PADKM; primena ES ir JK įsipareigojimą sudaryti sąlygas, pagal kurias jų atitinkamų jurisdikcijų kilmės prekėms būtų tarpusavyje taikomos jų atitinkamų PADKM sistemų išimtys; pabrėžia, kad šios išimtys turėtų būti taikomos iš karto, kai tai bus teisiškai įmanoma, kad būtų išvengta prekybos sutrikdymo;

99.pabrėžia, kad reikia stiprinti dvišalę ES ir JK partnerystę siekiant tvirtinti bendradarbiavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros, energetinio saugumo ir tiekimo grandinės atsparumo srityse; ragina stiprinti ES ir JK dialogą ir bendrus mokslinius tyrimus neutralaus anglies dioksido poveikio energijos srityje, kad būtų sprendžiamos bendros problemos ir skatinamos inovacijos anglies dioksido kiekio mažinimo srityje;

100.atkreipia dėmesį į ES ir JK ketinimą tęsti keitimąsi technine reguliavimo informacija naujų energetikos technologijų srityje, įskaitant anglies dioksido surinkimą, naudojimą ir saugojimą, vandenilį ir biometaną, kaip nurodyta 2025 m. gegužės 19 d. bendrame susitarime; ragina ES ir JK bendradarbiauti siekiant pagerinti MVĮ prieigą prie žaliųjų technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios infrastruktūros, užtikrinant, kad mažosios įmonės galėtų veiksmingai prisidėti prie perėjimo prie žaliųjų technologijų ir juo pasinaudoti;

101.palankiai vertina ketinimą siekti išsamaus ES ir Jungtinės Karalystės SFS susitarimo ir pabrėžia, kad tokiame susitarime turi būti išlaikytas aukštą maisto saugos, gyvūnų gerovės ir vartotojų bei aplinkos apsaugos lygis; pabrėžia, kad reikia koordinuoti didžiausią leidžiamąją pesticidų liekanų koncentraciją, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir sudarytos palankesnės sąlygos prekybai žemės ūkio maisto produktais; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti gyvūnų sveikatą, užkirsti kelią zoonozinių ligų protrūkiams ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto protrūkius ir dėl jų taikytus prekybos apribojimus, svarbu sudaryti veterinarijos susitarimą;

102.atkreipia dėmesį į skirtingas perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) ribines vertes ir apribojimus ES ir Jungtinėje Karalystėje; ragina stiprinti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) ir kompetentingų Jungtinės Karalystės institucijų bendradarbiavimą PFAS stebėsenos ir rizikos vertinimo srityje; rekomenduoja stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės mokslinį dialogą dėl ribinių verčių maiste ir pašaruose, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir kartu laikytis aukštų maisto saugos standartų;

103.atkreipia dėmesį į 2023 m. kovo 23 d. Anglijoje įsigaliojusį Genetikos technologijų (Tiksliojo veisimo) aktą, kuriuo peržiūrimos genetiškai redaguotų ir vykdant tikslųjį veisimą gautų augalų bei gyvūnų išleidimo į aplinką, pardavimo ir rizikos vertinimo taisyklės; reiškia susirūpinimą dėl netikrumo, kurį lemia reguliavimo skirtumai, kiek tai susiję su tokių produktų teisiniu statusu ir judėjimu tarp Šiaurės Airijos ir ES; pabrėžia, jog reikia užkirsti kelią tam, kad netinkamai paženklinti produktai patektų į ES maisto grandinę;

104.primena, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš ES iš esmės pasikeitė bendra reguliavimo aplinka, kuria anksčiau buvo grindžiamas bendradarbiavimas visuomenės sveikatos, vaistų ir medicinos mokslinių tyrimų srityse; taip pat reiškia susirūpinimą dėl netikrumo, kurį lėmė Jungtinės Karalystės priimtas Paliktos galioti ES teisės (atšaukimo ir pertvarkymo) aktas, kuriuo panaikinama ES teisės viršenybė ir dėl kurio gali būti skirtingai aiškinamos sveikatos priežiūros taisyklės;

105.primena, kad Jungtinės Karalystės Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra (MHRA) dabar nepriklausomai suteikia leidimus Jungtinėje Karalystėje, todėl gali skirtis leidimų išdavimo terminai, patvirtinimo kriterijai ir priežiūra po pateikimo rinkai; pabrėžia, kad reikia stebėti tokių skirtumų poveikį prieinamumui pacientams ir saugumui tarpvalstybiniu mastu, ir ragina vykdyti struktūrinę ES stebėseną, kad būtų galima įvertinti tokius skirtumus ir į juos reaguoti;

106.palankiai vertina tai, kad buvo susitarta dėl abipusio keitimosi informacija tarp ES narkotikų agentūros ir Jungtinės Karalystės institucijų dėl narkotikų keliamų pavojų ir grėsmių; šiuo atžvilgiu ragina kuo greičiau sudaryti galimą ES agentūros ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų veiklos susitarimą;

107.apgailestauja dėl to, kad Jungtinė Karalystė ir ES laikosi skirtingo požiūrio į DI reguliavimą sveikatos srityje, nes dėl skirtingų požiūrių gali kilti rizika, kad bus pakenkta tarpvalstybiniam sąveikumui ir bendradarbiavimui skaitmeninių medicinos paslaugų srityje; ragina pradėti struktūrinį dialogą siekiant išnagrinėti galimybes užtikrinti skaitmeninių medicinos priemonių ir DI grindžiamos diagnostikos standartų ir atitikties mechanizmų konvergenciją;

108.pabrėžia, kad reikia gerinti bendradarbiavimą siekiant apsaugoti visus visuomenės sveikatos aspektus ir sudaryti sąlygas pacientams gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kai tai pagrįsta klinikiniu požiūriu; rekomenduoja vykdant šį bendradarbiavimą pirmenybę teikti retų bei vaikų ligų gydymui ir kompleksiniam gydymui, kai viena iš šalių turi ekspertinių žinių; šiuo atžvilgiu pripažįsta Europos referencijos centrų tinklų sėkmę bei tolesnį potencialą ir ragina sukurti bendradarbiavimo su atitinkamais Jungtinės Karalystės referencijos centrų tinklais sistemą; ragina intensyvinti ES ir JK bendradarbiavimą rengiant teisės aktus ir vykdant mokslinius tyrimus visuomenės sveikatos srityje; remia tokį bendradarbiavimą Jungtinės Karalystės dalyvaujant programos „Europos horizontas“ sveikatos veiksmų grupės veikloje ir galbūt ateityje – vykdant su HERA susijusias iniciatyvas;

109.pažymi, kad su „Brexit’u“ susiję reguliavimo skirtumai ir padidėjusios importo išlaidos labai apsunkino Jungtinės Karalystės pacientų galimybes gauti gyvybiškai svarbų gydymą nuo vėžio; pabrėžia, kad po „Brexit’o“ naujų vaistų nuo vėžio importo išlaidos padidėjo beveik keturis kartus; atkreipia dėmesį į tai, kad šios kliūtys lėmė kritiškai svarbių gydymo procedūrų atidėjimą ir atsisakymą jas atlikti, o tai turėjo neigiamos įtakos pacientų, įskaitant vaikus, sergančius pasikartojančiu vėžiu, gydymo rezultatams; rekomenduoja Jungtinei Karalystei spręsti šias problemas, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės gauti būtiniausių vaistų;

110.pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas ES ir Jungtinei Karalystei sveikatos priežiūros specialistų judumui, mokymui ir abipusiam kvalifikacijų ir rezidentūros pripažinimui, siekiant spręsti darbo jėgos trūkumo problemą ir skatinti keitimąsi geriausia patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis; pabrėžia strateginę galimybę stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą pritraukiant ir išlaikant pasaulinio lygio talentus bei skatinant mokslinę kompetenciją; palankiai vertina ES iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad Europa taptų pasauliniu mokslinių tyrimų centru, įskaitant paramą mokslo darbuotojų perkėlimui ir karjeros perspektyvų didinimui; ragina kurti bendras ES ir Jungtinės Karalystės programas ir judumo programas, kuriomis būtų remiami tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek tyrėjai, užtikrinant, kad Europa išliktų medicinos inovacijų ir mokslo laisvės lydere;

111.pažymi, kad nors į ES ir JK PBS įtrauktas Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo, pagal kurį išlaikyti abipusės sveikatos priežiūros mechanizmai, pvz., Europos sveikatos draudimo kortelė, pasibaigus Jungtinės Karalystės dalyvavimui įgyvendinant Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvą  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/24/oj)., panašus susitarimas nebuvo sudarytas; pažymi, kad tai turėjo nevienodą poveikį, ypač Šiaurės Airijoje, kur daugiau kaip 1 000 pacientų per metus gaudavo sveikatos priežiūros paslaugų ES, kurios pagal Direktyvą buvo kompensuojamos;

112.rekomenduoja įsteigti specialią ES ir Jungtinės Karalystės vaistų ir medicinos priemonių darbo grupę, kuri palengvintų nuolatinį dialogą, spręstų reguliavimo skirtumų klausimą ir skatintų derinimą tokiose srityse kaip klinikiniai tyrimai, farmakologinis budrumas, medicinos priemonių sertifikavimas ir neteisėta prekyba su sveikatos priežiūra susijusiais produktais;

113.pripažįsta ribotas PBS nuostatas dėl bendradarbiavimo sveikatos saugumo srityje ir apgailestauja, kad Jungtinė Karalystė nebedalyvauja ES Sveikatos saugumo komiteto ar Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) veikloje; įspėja, kad tai riboja ankstyvojo perspėjimo pajėgumus ir koordinuotą atsaką į tarpvalstybines grėsmes sveikatai, pvz., pandemijas ir atsparumą antimikrobinėms medžiagoms; rekomenduoja užmegzti formalų ir reguliarų dialogų tarp ES ir Jungtinės Karalystės visuomenės sveikatos institucijų ir visuomenės sveikatos įstaigų siekiant stiprinti pasitikėjimą ir pajėgumus pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, reagavimo į pandemiją ir tarpvalstybinės epidemiologinės priežiūros srityse;

114.palankiai vertina tai, kad neseniai priimtas Bendrasis susitarimas dėl atnaujintos ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo darbotvarkės, pagal kurį Komisija ir Jungtinė Karalystė išnagrinės galimybes sudaryti sąlygas keistis informacija ir bendradarbiauti sveikatos saugumo srityje, įskaitant kylančių grėsmių sveikatai nustatymą, pasirengimą joms ir reagavimą į jas, siekiant užkirsti kelią būsimoms pandemijoms ir sveikatos krizėms ir jas sušvelninti, be kita ko, pagal PBS nuostatas dėl sveikatos saugumo, kad būtų kuo labiau padidintas bendradarbiavimas sveikatos saugumo srityje;

115.primygtinai ragina Komisiją pagal PBS nuostatas sustabdyti bendradarbiavimą tais atvejais, kai Jungtinės Karalystės vaistų kokybės, farmakologinio budrumo ar gamybos reguliavimo standartai nebelaikomi lygiaverčiais ES standartams, kaip nurodyta Direktyvoje 2001/83/EB;

116.atkreipia dėmesį į neišspręstą padėtį, susijusią su buvusių Europos vaistų agentūros patalpų nuomos sutartimi po to, kai ji persikėlė į Amsterdamą, ir ragina šį klausimą aptarti su Jungtine Karalyste;

117.pabrėžia, kad po „Brexit’o“ tarpvalstybinės vaistų, ypač produktų, kurie anksčiau buvo laisvai vežami tarp ES ir Jungtinės Karalystės, tiekimo grandinės tapo labiau kompleksiškos; apgailestauja dėl to, kad muitinės patikrinimai ir reguliavimo procesai lėmė vėlavimų, stygių ir padidėjusias išlaidas, o tai turėjo įtakos vaistų prieinamumui Jungtinėje Karalystėje, visų pirma Šiaurės Airijoje, taip pat mažesnėse valstybėse narėse, kurios istoriškai kliovėsi Jungtinėje Karalystėje esančiomis tiekimo grandinėmis, pvz., Maltoje, Kipre ir Airijoje;

118.pabrėžia, kad galimybė pratęsti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl tam tikrų pareigų, susijusių su tam tikrais žmonėms skirtais vaistais, tiekiamais Jungtinėje Karalystėje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, taip pat Kipre, Airijoje ir Maltoje, nustatytas pagal Direktyvą (ES) 2022/642 OL L 118, 2022 4 20, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/642/oj., kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2001/20/EB ir 2001/83/EB, turi būti grindžiama įrodymais, susijusiais su nuolatine būtinybe ir rizika, kad pacientams bus daroma žala paveiktose valstybėse narėse, o ne administracinio parankumo tikslais;

119.primygtinai ragina ES ir Jungtinę Karalystę išnagrinėti bendradarbiavimo mechanizmus, pvz., abipusio pripažinimo susitarimą dėl geros gamybos praktikos, grindžiamą lygiaverčiais standartais, siekiant užtikrinti nuolatinę prieigą visų pirma prie ypatingos svarbos vaistų, kovoti su vaistų stygiumi ir pašalinti kliūtis, susijusias su partijų tyrimais, dalijimusi farmakologinio budrumo duomenimis ir tiekimo logistika, kad būtų kuo labiau sumažinti pacientų priežiūros sutrikimai ir užtikrinta pacientų sauga;

120.pabrėžia, kad abi šalys turi kartu intensyvinti savo dalyvavimą ir bendradarbiavimą pasaulinio sveikatos valdymo ir tarptautinių vystymosi programų srityse, įskaitant PSO, bet tuo neapsiribojant; pabrėžia koordinuotų veiksmų šioje srityje svarbą, kad būtų sudarytos sąlygos tvirtesniam, teisingesniam ir veiksmingesniam tarptautiniam reagavimui į tarpvalstybines ekstremaliąsias sveikatos situacijas;

121.pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Karalystės vartotojams kyla kelių rūšių rizika dėl nesaugių ir neteisėtų produktų, taip pat dėl manipuliacinių pardavimo internetu metodų; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į susijusias problemas dėl elektroninės prekybos, su kuriomis susiduria vartotojai; mano, kad glaudesnis ES ir Jungtinės Karalystės vartotojų teisių gynimo institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis svarbia informacija yra labai svarbus sprendžiant šias problemas;

122.pabrėžia, kad ES ir Jungtinei Karalystei bendradarbiaujant turi būti išlaikyta aukšto lygio vartotojų apsauga, ypatingą dėmesį skiriant produktų saugai, e. prekybai ir tarpvalstybinėms skaitmeninėms paslaugoms; ragina glaudžiau bendradarbiauti siekiant spręsti nesaugių produktų ir nesąžiningos komercinės praktikos problemą; pabrėžia, kad reikia suvienodinti produktų saugos ir skaitmeninių vartotojų teisių reguliavimą, kad būtų užtikrinta nuosekli aukšto lygio vartotojų apsauga, taip didinant vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybine prekyba; reikalauja, kad ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimu abi šalys būtų įpareigotos vesti dialogą ir keistis informacija bendro intereso srityse, įskaitant produktų saugą, skaitmenines vartotojų teises ir nesąžiningą komercinę praktiką; pabrėžia, kad ES ir Jungtinė Karalystė turi bendradarbiauti, kad užkirstų kelią reguliavimo skirtumams, kurie neigiamai paveiktų vartotojų pasitikėjimą ar tarpvalstybinę prekybą;

123.apgailestauja, kad į PBS neįtrauktas bendradarbiavimo susitarimas, susijęs su vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimu, ir ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sudaryti ES bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo ir Jungtinės Karalystės konkurencijos ir rinkų institucijos susitarimą; pabrėžia, kad toks susitarimas leistų valdžios institucijoms veiksmingiau įsikišti keičiantis informacija, susijusia su tyrimais bei imantis bendrų veiksmų; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas turėtų būti svarstomas pagal Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/2394/oj)., nes taip sudaromos sąlygos bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis siekiant apsaugoti vartotojų interesus; palankiai vertina susitarimą atnaujinti diskusijas dėl reguliaraus keitimosi informacija tarp ES skubių įspėjimų sistemos „Safety Gate“ ir Jungtinės Karalystės rinkos priežiūros ir produktų saugos duomenų bazės pagal PBS 96 straipsnio 4 dalį;

124.ragina ES palengvinti Jungtinės Karalystės prisijungimą prie Lugano konvencijos, kad būtų sudarytos sąlygos Jungtinės Karalystės ir ES valstybių narių teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui ir vykdymui;

125.palankiai vertina 2024 m. balandžio 30 d. Komisijos ir Jungtinės Karalystės transliavimo, telekomunikacijų ir pašto paslaugų reguliavimo institucijos OFCOM pasirašytą administracinį susitarimą, kuriuo siekiama prižiūrėti, kaip didelės interneto platformos vertina ir valdo riziką, įskaitant nepilnamečių apsaugą, pagal amžių tinkamą dizainą ir platformų skaidrumą; išreiškia viltį, kad tai reiškia glaudesnio bendradarbiavimo pradžią sprendžiant šias ir kitas bendras problemas;

126.atsižvelgdamas į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir į nepastovias pasaulines energijos rinkas pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą energetikos ir tiekimo saugumo srityse; ragina ES ir Jungtinę Karalystę bendradarbiauti siekiant nutraukti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir kuo greičiau sustabdyti viso Rusijos iškastinio kuro, įskaitant naftą, dujas, suskystintas gamtines dujas (SGD), branduolinį kurą ir kitas branduolines medžiagas, importą; pažymi, kad tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė toliau daro pažangą siekdamos bendro tikslo – nutraukti visus energetikos ryšius su Rusija; palankiai vertina tai, kad pagal prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigta nauja ES ir Jungtinės Karalystės tiekimo saugumo darbo grupė, kaip 2024 m. kovo 17 d. rekomendavo Partnerystės taryba, o vėliau ją įgyvendino Specialusis energetikos komitetas; tikisi, kad naujoji ES ir Jungtinės Karalystės tiekimo saugumo darbo grupė galės reguliariai susitikti ir ieškoti konkrečių sprendimų bei bendrų veiksmų šioje itin svarbioje dvišalio bendradarbiavimo srityje;

127.pabrėžia ES ir Jungtinės Karalystės energijos rinkų integravimo svarbą, nes tai gali padidinti tiekimo saugumą, skatinti švarios energijos gamybą ir sumažinti abiejų šalių energijos kainas; mano, kad didelius fizinių jungčių pajėgumus reikia papildyti labiau integruotomis didmeninėmis energijos rinkomis, kurios galėtų palengvinti energijos saugumą ir prekybą ja tarp ES ir Jungtinės Karalystės; mano, kad, nepaisant glaudesnio reguliavimo institucijų ir perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimo, padaryta mažai pažangos kuriant naujus prekybos elektros energija susitarimus, numatytus prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 312 straipsnyje; primena, kad Jungtinės Karalystės prekybai elektros energija nebenaudoja ES bendrojoje rinkoje taikomų rinkų susiejimo priemonių, pavyzdžiui, ES bendro kitos paros prekybos rinkų susiejimo, todėl prekyba naudojant jungiamąsias linijas yra neveiksminga, o tai didina didmenines sąnaudas ir galiausiai lemia didesnes vartotojų sąskaitas, taip pat trukdo investuoti į daugiafunkces jungiamąsias linijas;

128.palankiai vertina neseniai ES ir Jungtinės Karalystės prisiimtą įsipareigojimą ir politinį susitarimą nuolat plėsti ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą energetikos srityje ir išnagrinėti galimo Jungtinės Karalystės dalyvavimo elektros energijos vidaus rinkoje galimybes, įskaitant dinamišką rinkų suderinimą ir įnašus padengiant su šia politikos sritimi susijusias išlaidas, kaip nustatyta ES ir Jungtinės Karalystės bendrajame susitarime; ragina nedelsiant pradėti derybas dėl rinkų suderinimo ir jas laiku užbaigti, taip pat pabrėžia, kad reikia greitai ir ryžtingai siekti pažangos; pabrėžia, kad dėl tokio dalyvavimo sumažėtų energijos kainos ir jis būtų naudingas vartotojams bei įmonėms; pabrėžia, kad tokį susitarimą reikėtų sudaryti iki dabartinių susitarimų galiojimo pabaigos; pabrėžia, kad, visų pirma atsižvelgiant į kintančias geopolitines aplinkybes ir pasaulinės prekybos nestabilumą, aiškaus abipusio intereso sritys apima bendradarbiavimą švarios energijos srityje Šiaurės jūroje, atitinkamų ES ir Jungtinės Karalystės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimą, siekiant išvengti trinties, susijusios su jų atitinkamais pasienio anglies dioksido korekciniais mechanizmais (PADKM), prekybos elektros energija susitarimų tobulinimą ir glaudesnį infrastruktūros planavimo koordinavimą, taip didinant energetinį saugumą ir pramonės konkurencingumą visoje Europoje; ragina abi šalis glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti galimybę laiku nustatyti veiksmingą sistemą, kad būtų sumažintas teisinis netikrumas; ragina ES ir Jungtinės Karalystės dėti konkrečias bendras pastangas, kad būtų glaudžiau bendradarbiaujama branduolinės energijos, mažo anglies pėdsako ir įperkamų elektros energijos išteklių srityse, kurios yra itin svarbios siekiant poveikio klimatui neutralumo ir išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą; primena, kad struktūrinis ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas tokiose srityse kaip elektros energijos jungtys ir jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos infrastruktūra gali būti susijęs su ES finansavimo programomis, įskaitant regionines ir energetikos iniciatyvas; pabrėžia, kad bet kokiam Jungtinės Karalystės dalyvavimui tokiose sistemose reikalingas tinkamas valdymas, ES taisyklių laikymasis ir atitinkami finansiniai įnašai, atspindintys ES investicijas; ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie bet kokį finansinį įnašą, kurį Jungtinė Karalystė turi skirti šiose srityse;

129.palankiai vertina Komisijos ir Jungtinės Karalystės bendrą poziciją, išreikštą neseniai įvykusiame ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime, kad susiejus anglies dioksido rinkas būtų lengviau spręsti su prekyba ir vienodomis sąlygomis susijusius klausimus pagal PBS 392 straipsnio 6 dalį, o Jungtinėje Karalystėje įsisteigusios įmonės būtų atleidžiamos nuo PADKM taikymo, sumažėtų prekybos trintis ir būtų paskatintas anglies dioksido apmokestinimo suderinimas, todėl būtų sustiprinti bendri priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai ir prisidedama prie poveikio klimatui neutralumo tikslų įgyvendinimo;

130.pripažįsta tai, kad dėl skirtingų PADKM veikimo ES ir Jungtinėje Karalystėje gali atsirasti papildomų nepageidaujamų išlaidų ateityje vykdant tarpvalstybinę prekybą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, o tai darytų poveikį pramonei bei namų ūkiams ir keltų konkrečią riziką bendrajai elektros energijos rinkai Airijos saloje; mano, kad veiksmingiausias ir paprasčiausias sprendimas būtų Jungtinei Karalystei tiesiogiai prisijungti prie ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS), kaip siūloma Bendrajame susitarime; mano, kad visiškas ATLPS susiejimas turėtų padėti išvengti nepageidaujamų išlaidų ir pašalinti nereikalingas politines bendradarbiavimo kliūtis, ypač Šiaurės jūroje; vis dėlto ragina prireikus imtis laikinųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad ES ir Jungtinės Karalystės PADKM nesudarytų jokios papildomos naštos tarpvalstybinei prekybai elektros energija nuo 2026 m., kai vis dar gali būti tęsiamos derybos dėl dalyvavimo elektros energijos rinkoje ir ATLPS susiejimo; atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks Jungtinės Karalystės dalyvavimas mechanizmuose ar sistemose, susijusiuose su ES ATLPS, turi būti vykdomas kartu užtikrinant sąžiningą ir proporcingą finansinį įnašą, kuris padengtų ES administracines ir su programa susijusias išlaidas; primygtinai reikalauja, kad sudarant visus būsimus susitarimus būtų visapusiškai apsaugoti ES finansiniai ir klimato srities interesai;

131.pabrėžia, kad svarbu nustatyti bendras taisykles dėl jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir vamzdynų infrastruktūros Šiaurės jūros regione, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ES ir Jungtinės Karalystės komerciniams susitarimams; ragina ES ir Jungtinę Karalystę toliau bendradarbiauti tarptautiniu mastu dedant pastangas energetikos srityje JT klimato kaitos konferencijų kontekste;

132.atkreipia dėmesį į dar kartą patvirtintą bendrą tarptautinį įsipareigojimą įgyvendinti Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m., darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimą; pakartoja, kad ES ir Jungtinė Karalystė turi toliau bendradarbiauti tarptautinėse klimato konferencijose, įskaitant būsimą COP30, siekdamos remtis padaryta pažanga ir vadovauti tolesniems pasauliniams veiksmams, kuriais siekiama skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą, energijos vartojimo efektyvumą ir energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimą;

133.palankiai vertina tai, kad abi šalys išlaiko panašius užmojus energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimo iki 2030 m. srityje, siekiant bendro galutinio tikslo – iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; sveikina Jungtinę Karalystę 2024 m. spalio 1 d. pasiekus tikslą palaipsniui nutraukti elektros energijos anglimis kūrenamose elektrinėse gamybą ir tapus pirmąja G7 šalimi ir pažangia, pramonine valstybe, pasiekusia šį tikslą; pabrėžia PBS nustatytos aplinkos apsaugos nekintamumo išlygos, nuo kurios nė viena šalis negali nukrypti nepakenkdama visam susitarimui, svarbą;

134.palankiai vertina abiejų šalių norą apsvarstyti galimybę glaudžiau bendradarbiauti reguliavimo ir technologijų srityse dėl švarių technologijų, pvz., anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo, ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant jūros vėjo energiją, vandenilį, biometaną ir tvarius biodegalus; vis dėlto pažymi, kad Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš ES bendrosios rinkos kelia neišvengiamų iššūkių dėl bendradarbiavimo formato ir apriboja dvišalio bendradarbiavimo energetikos srityje galimybes; ragina abi šalis rasti naujų būdų, kaip pagerinti savo dvišalio bendradarbiavimo švarios ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų srityje kokybę ir lygį;

135.pabrėžia, kad svarbu koordinuoti ES ir Jungtinės Karalystės leidimų išdavimo procedūrų planavimą ir konvergenciją, siekiant užtikrinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, visų pirma jūros vėjo energijos, elektros energijos infrastruktūros ir CO2 saugojimo, taip pat hibridinių energetikos projektų Šiaurės jūroje plėtrą; mano, kad abi susitarimo šalys turi glaudžiai bendradarbiauti, kad Šiaurės jūra taptų žaliosios energijos centru, kuris taip pat galėtų padėti užtikrinti tiekimo saugumą, be kita ko, užtikrinant didelį jūros vėjo energijos gamybos lygį, laikantis neprivalomo ES tikslo ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti apie 360 GW galios elektros energijos gamybos pajėgumus jūroje; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti regioninį bendradarbiavimą dėl jūrinio tinklo planavimo ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros plėtros su Jungtine Karalyste, taip pat tarp visų jūros baseinų ir kaimyninių šalių, siekiant padidinti sistemos patikimumą ir sumažinti infrastruktūros sutrikimų ir energijos tiekimo sutrikimų tikimybę;

136.primena, kad norint visapusiškai išnaudoti jūros energijos išteklius reikės labai didelių investicijų į tinklą ir tinklų jungties pajėgumus; be to, pabrėžia, kad reikia plėtoti sudėtingąjį jūrinį tinklą, įskaitant hibridines jungtis ir tinkamus sąnaudų pasidalijimo mechanizmus; mano, kad elektros energijos infrastruktūros plėtojimas, siekiant išnaudoti jūros vėjo energijos potencialą, yra bendras ES ir Jungtinės Karalystės prioritetas; pabrėžia, kad bendrų atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas gali būti abipusiškai naudingas ES ir Jungtinei Karalystei ir gali sumažinti abiejų šalių perėjimo prie švarios energijos išlaidas;

137.palankiai vertina aktyvų Jungtinės Karalystės dalyvavimą Šiaurės jūros šalių bendradarbiavimo energetikos klausimais grupės (NSEC) veikloje, grindžiamą 2022 m. gruodžio mėn. pasirašytu susitarimo memorandumu; laikosi nuomonės, kad Jungtinės Karalystės dalyvavimas NSEC galiausiai turėtų paskatinti vykdyti perspektyvius bendrus projektus, atitinkančius bendrą tikslą plėtoti Šiaurės jūrą kaip Europos žaliąją elektrinę, kaip nustatyta Ostendės deklaracijoje, kurią Jungtinė Karalystė pasirašė 2023 m. balandžio 24 d.;

138.pažymi, kad Specialusis energetikos komitetas 2024 m. pabaigoje priėmė rekomendaciją ir veiksmų gaires dėl prekybos elektros energija, ragindamas tiek ES, tiek Jungtinę Karalystę paspartinti techninį darbą, būtiną naujiems šalių prekybos susitarimams įgyvendinti, įskaitant apytikslio kelių regionų pajėgumų susiejimo koncepcijos patvirtinimo etapą, t. y. prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 29 priede pateiktą siūlomą prekybos modelį;

139.atkreipia dėmesį į 2020 m. gruodžio 21 d. pagal PBS sudarytą Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) ir Jungtinės Karalystės susitarimą, apimantį bendradarbiavimą saugaus ir taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje ir grindžiamą abiejų šalių įsipareigojimais laikytis tarptautinių pareigų; pabrėžia ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo civilinėje branduolinės energetikos srityje tokiais klausimais kaip naujos kartos reaktoriai, atliekų tvarkymas, mažieji moduliniai reaktoriai, saugos ir sveikatos standartai, tiekimo grandinės atsparumas, branduolių sintezės technologijos, be kita ko, pasitelkiant mokslinius tyrimus, medicinos prietaikas, branduolinės srities tyrėjų judumą ir, kai tikslinga, prieigą prie bendros mokslinės infrastruktūros, abipusę naudą;

140.primena, kad vykdant energetikos projektus svarbu išlaikyti aukštus aplinkos ir darbo standartus; pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti reguliavimo srityje siekiant užtikrinti, kad energetikos iniciatyvomis būtų skatinama aukštynkryptė darbuotojų teisių, sveikatos ir saugos bei aplinkos apsaugos konvergencija;

141.palankiai vertina sklandų ES ir Jungtinės Karalystės PBS įgyvendinimą transporto srityje ir veiksmingą naudojimąsi abipusiai suteiktomis teisėmis šioje srityje, išlaikant veiksmingas transporto jungtis nuo tada, kai susitarimą buvo pradėta laikinai taikyti 2021 m. sausio mėn.;

142.ragina Komisiją tęsti PBS įgyvendinimo priežiūrą ir stiprinti bendradarbiavimą siekiant toliau integruoti ES ir Jungtinės Karalystės rinkas, sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam tarpvalstybiniam judumui ir infrastruktūros integracijai ir pasiekti abipusius klimato ir transporto tikslus, visapusiškai laikantis PBS sistemos, remiantis abipusiškumo principu ir išlaikant vienodas sąlygas;

143.reiškia susirūpinimą dėl didėjančių ES ir Jungtinės Karalystės reglamentavimo skirtumų, kurie galėtų sudaryti kliūčių sklandžioms transporto operacijoms ir sumažinti susisiekimo jungčių naudą; ypač pabrėžia, kad reikia toliau bendradarbiauti ateityje atnaujinant keleivių teisių reglamentus, nes kitaip galėtų būti nustatytos nevienodos kompensavimo ribos už vėlavimą ir taikoma nevienoda kelionių daugiarūšiu transportu apsauga, o tai galėtų sukelti sumaištį tarp vartotojų ir sumažinti pasitikėjimą tarpvalstybinėmis paslaugomis;

144.ragina Komisiją ir Jungtinę Karalystę sukurti bendrą skubaus įspėjimo mechanizmą dėl transporto sutrikimų, užtikrinant, kad būtų nedelsiant keičiamasi informacija apie incidentus, turinčius įtakos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriams;

145.pripažįsta Europos atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) naudą saugumui, tačiau įspėja apie galimus transporto sutrikimus ją diegiant 2025 m.; ragina teikti pirmenybę sparčiam oro uostų, taip pat Doverio ir Kalė uostų infrastruktūros įgyvendinimui ir parengčiai, ir rengti keleivių informavimo kampanijas, kad būtų išvengta spūsčių pasienyje; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. balandžio 2 d. reikalaujama, kad ES piliečiai, norėdami atvykti į Jungtinę Karalystę trumpalaikei viešnagei, gautų elektroninį kelionės leidimą (ETA), kainuojantį apie19 EUR, taigi nustatytas naujas administracinis reikalavimas kelionėms per Lamanšo sąsiaurį;

146.rekomenduoja susitarimo šalims glaudžiai bendradarbiauti transporto srities darbuotojų švietimo, profesinio mokymo ir kvalifikacijų pripažinimo klausimais, siekiant kovoti su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu įmonėse ir remti darbuotojų judumą laikantis ES socialinių ir saugos standartų;

147.pabrėžia saugaus ir veiksmingo krovinių gabenimo tarp ES ir Jungtinės Karalystės svarbą; atsižvelgdamas į tai primena, kad sunkiasvorių krovininių transporto priemonių vairuotojai susiduria su vis didesniais iššūkiais, be kita ko, dėl neteisėtų imigrantų, kurie bando slėptis jų transporto priemonėse, kad neteisėtai kirstų sieną, ir kad keletas sunkvežimių vairuotojų buvo žiauriai užpulti netoli Kalė uosto; pabrėžia, kad ES transporto įmonės ir sunkvežimių vairuotojai neturi mokėti už kompetentingų sienos apsaugos institucijų aplaidumą užtikrinant saugumą ir dėl to patirti pasekmių;

148.su džiaugsmu atkreipia dėmesį į sklandų perėjimą aviacijos saugos srityje, užtikrinant gerą ES aviacijos saugos agentūros ir Jungtinės Karalystės civilinės aviacijos administracijos bendradarbiavimą ir atsakomybės pasidalijimą, visų pirma kiek tai susiję su kiekvienos įstaigos pateiktų sertifikavimo prašymų patvirtinimu;

149.palankiai vertina iki šiol pasirašytus dvišalius susitarimus dėl visų krovinių ir keleivių oro susisiekimo paslaugų, kuriais užtikrinamas nuolatinis ir sklandus oro susisiekimas tarp ES ir Jungtinės Karalystės;

150.palankiai vertina Specialiajame oro susisiekimo komitete vykstančias diskusijas dėl su CO2 nesusijusio aviacijos poveikio klimatui ir ragina užtikrinti, kad būtų nuolat koordinuojami moksliniai tyrimai, stebėsena ir ataskaitų teikimas siekiant ateityje išvengti teisės aktų skirtumų;

151.palankiai vertina Specialiojo oro susisiekimo komiteto vaidmenį informuojant abi šalis apie pastangas reguliuoti ir skatinti tvarių alternatyviųjų degalų naudojimą aviacijos sektoriuje ir rekomenduoja suderinti iniciatyvas, kad būtų gaunama kuo daugiau tvarumo naudos, skatinamos inovacijos ir remiamas aviacijos sektoriaus konkurencingumas;

152.atkreipia dėmesį į vykstančias ES ir Jungtinės Karalystės diskusijas dėl nuomos su įgula nuostatų, nes pastaroji dabar turi atitikti papildomus apribojimus, taikomus ES nepriklausančioms šalims, ir atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės prašymus supaprastinti procedūras, atsižvelgiant aplinkybes po „Brexit’o“, kad būtų patenkinta didelė sezoninė paklausa;

153.vis dėlto pabrėžia, kad šiuos prašymus reikia svarstyti atsižvelgiant į dabartinius prašymus skubiai patikslinti nuomos su įgula ES viduje ir už jos ribų taisykles ir praktiką, įskaitant priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą, ir atsižvelgiant į didesnį oro susisiekimo paslaugų efektyvumą;

154.todėl rekomenduoja Komisijai pasiūlyti teisėkūros institucijoms peržiūrėti Oro susisiekimo paslaugų reglamentą 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1008/oj)., patikslinant taisykles, priežiūros mechanizmus ir vykdymo užtikrinimo nuostatas dėl nuomos su įgula ES viduje ir už jos ribų, kad būtų aptarti visi klausimai, kurie gali kilti ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo kontekste, o ne nustatomos gairės tais klausimais, dėl kurių teisėkūros institucijos dar nepriėmė sprendimo;

155.atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis ES vietos ir regioninių oro uostų vykdo skrydžius daugeliu maršrutų į Jungtinę Karalystę; pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę vykdyti tokius skrydžius, kuriais naudojasi ne tik Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ir dirbantys ES piliečiai, bet ir į Europą turizmo tikslais atvykstantys Jungtinės Karalystės piliečiai;

156.pripažįsta, kad dėl nuolat intensyvėjančio oro eismo ir didėjančio spaudimo pasaulinei oro eismo valdymo sistemai reikia stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą siekiant optimizuoti oro erdvės veiksmingumą, efektyvumą ir valdymą; palankiai vertina tai, kad Jungtinė Karalystė toliau derina veiksmus su Eurokontrole, ir ragina išnagrinėti tolesnius abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo šioje srityje būdus;

157.pabrėžia, kad svarbu sujungti Jungtinę Karalystę su Europos kelių transporto įmonių registru (ERRU), ir palankiai vertina abiejų šalių įsipareigojimą daryti pažangą nacionalinių elektroninių registrų keitimosi duomenimis apie (sunkius) kelių transporto taisyklių pažeidimus srityje, taip prisidedant prie veiksmingo PBS taisyklių dėl kelių transporto vykdymo užtikrinimo; ragina abi šalis parengti dvišalį susitarimą, kuriuo būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija, laikantis Direktyvos (ES) 2024/3237 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/3237, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (OL L, 2024/3237, 2024 12 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/3237/oj)., kad būtų pagerintas kelių eismo saugumas, kartu užtikrinant vairuotojų duomenų apsaugos reikalavimus;

158.palankiai vertina sprendimą naujai registruotose ES ir Jungtinės Karalystės transporto priemonėse naudoti išmaniuosius 2-osios versijos tachografus, siekiant užtikrinti nuolatinį aukštą kelių eismo saugumo lygį ir vienodas sąlygas abiejų teritorijų keliais vežant krovinius;

159.atkreipia dėmesį į susirūpinimą dėl galimo laivybos maršrutų ir veiklos perkėlimo į Jungtinės Karalystės uostus, siekiant išvengti mokesčio už jūrų sektoriuje išmetamus teršalus pagal ES ATLPS, ir primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti uostų veiklą Jungtinės Karalystės uostuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Jungtinės Karalystės ir ES aukščiausiojo lygio susitikime pasiektą bendrąjį susitarimą sukurti veikiančią ES ir Jungtinės Karalystės ATLPS sąsają, kuri turėtų apimti vidaus ir tarptautinį jūrų ir aviacijos transportą, pabrėžiant, kad svarbu suderinti anglies dioksido apmokestinimo ir stebėsenos sistemas, kad būtų išlaikyti aplinkos srities užmojai, užtikrintos vienodos sąlygos ir užkirstas kelias anglies dioksido nutekėjimui bei uostų konkurencingumo iškraipymams, taip pat apsaugoti ES uostų darbuotojai ir įmonės;

160.pritaria Komisijos įgyvendinimo sprendimui 2022 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/1973 dėl Jungtinės Karalystės jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemos pripažinimo pagal Direktyvą (ES) 2022/993 (OL L 270, 2022 10 18, p. 99, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2022/1973/oj). nuo 2022 m. spalio 11 d. pripažinti Jungtinės Karalystės jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemą pagal Direktyvą (ES) 2022/993 2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/993 dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL L 169, 2022 6 27, p. 45, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/993/oj). po to, kai buvo nustatyta, kad visi Tarptautinėje konvencijoje dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų nustatyti rengimo ir atestavimo reikalavimai įvykdyti;

161.pažymi, kad geležinkelių transportas vis dar nepatenka į PBS taikymo sritį, o tai atspindi ES ir Jungtinės Karalystės kliovimąsi dvišaliais susitarimais; vis dėlto palankiai vertina pažangą, susijusią su geležinkelio įmonių licencijomis ir saugos sertifikavimu;

162.primena strateginę Lamanšo sąsiaurio tunelio, kaip esminės infrastruktūros jungties tarp Jungtinės Karalystės ir ES, svarbą; susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant dvišalės pažangos, krovinių ir keleivių srautas Lamanšo sąsiaurio tuneliu tebėra gerokai mažesnis nei iš pradžių buvo prognozuota dėl didelių kainų, reguliavimo kliūčių, darančių poveikį krovinių ir keleivių vežimo paslaugoms, ir apribotų infrastruktūros pajėgumų, susijusių su tolesnėmis kelionėmis Jungtinėje Karalystėje, nes didelėje Jungtinės Karalystės geležinkelių tinklo dalyje standartiniai Europos krovininiai konteineriai ir vagonai negali važiuoti;

163.atkreipia dėmesį į Europos Komisijos 2023 ir 2024 m. ataskaitas dėl PBS įgyvendinimo, ypač į atitinkamus antraštinės dalies „Žvejyba“ punktus;

164.palankiai vertina geresnį šalių bendradarbiavimą kasmetinėse derybose dėl bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (BLSK), per kurias 2023 ir 2024 m. pavyko laiku pasiekti susitarimą, leidžiantį netaikyti laikinų BLSK, ir tokiu būdu užtikrinti žvejybos sektoriui aiškumą ir nuspėjamumą dėl kitų metų žvejybos galimybių;

165.apgailestauja dėl „Brexit’o“ susidariusio nestabilumo tarptautiniuose žvejybos santykiuose su pakrantės valstybėmis, dėl kurio yra sunkiau pasiekti dalijimosi susitarimų pusiausvyrą ir keistis žvejybos galimybėmis; susirūpinęs pažymi, kad kai kurios pakrantės valstybės naudojasi šiuo nestabilumu vienašališkai ir nepagrįstai bandydamos padidinti savo žvejybos galimybes, kenkdamos ES galimybėms; primena, kad svarbu gerbti istoriškai suteiktas žvejybos teises; ragina stiprinti ES ir pakrantės valstybių bendradarbiavimą siekiant tvaraus bendrų žuvų išteklių valdymo, didesnio žvejybos kvotų stabilumo ir nuspėjamumo, ypač atsižvelgiant į kasmetines konsultacijas ir trišalius susitarimus;

166.primena, jog Jungtinė Karalystė ES laivams nustatė žvejybos licencijų sistemą, kad jie galėtų naudotis jos vandenimis; pažymi, kad dėl šios sistemos labai vėluojama veiksmingai įgyvendinti PBS, nes Jungtinė Karalystė pridėjo daug būtinų tokių licencijų išdavimo sąlygų, dėl kurių visų pirma kenčia trumpesni nei 12 metrų ilgio laivai, kurie nuo seno žvejojo Jungtinės Karalystės teritoriniuose vandenyse, tačiau jiems buvo sunku įrodyti savo buvimą Jungtinės Karalystės vandenyse; labai apgailestauja, kad dėl šios padėties daugeliui mažų laivų nebuvo išduotos licencijos, todėl jie buvo priversti perplaukti į kitas vietoves arba nutraukti veiklą, o tai dar labiau pablogino prastą padėtį ir prisidėjo prie neigiamo poveikio, kuriuos sukėlė kitos su „Brexit’u“ susijusios papildomos išlaidos ir biurokratinė našta; be to, apgailestauja dėl to, kad pagal PBS negalioja Granvilio įlankos sutartis, pagal kurią iki „Brexit’o“ buvo reglamentuojama žvejyba Džersio vandenyse; galiausiai primena, kad klausimas dėl bendros Džersio išduodamų licencijų viršutinės ribos vis dar nėra visiškai išspręstas, todėl kai kurie žvejai patiria didelį netikrumą dėl žvejybos veiklos Karūnos priklausinių vandenyse;

167.primena, kad pagal PBS 496 straipsnį apie valdymo ir technines priemones, kurios gali turėti įtakos kitos šalies laivams, turi būti pranešta gerokai iš anksto, kad kita šalis galėtų pateikti pastabų arba prašyti paaiškinimo; pabrėžia, kad tokios priemonės turi būti proporcingos, nediskriminacinės, pagrįstos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir jas taikant turi būti atsižvelgiama į ilgalaikį aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį tvarumą; apgailestauja dėl to, kad nėra sistemingai atliekama poveikio tyrimų vienodai ir geranoriškai dalyvaujant abiejų šalių suinteresuotiesiems subjektams;

168.apgailestauja dėl to, kad Jungtinė Karalystė vienašališkai įgyvendino daug žvejybos valdymo priemonių, visų pirma techninio pobūdžio, įskaitant tam tikros žvejybos draudimus, mažiausio tam tikrų rūšių laimikio dydžio nustatymą, žvejybos uždarymą saugomose jūrų teritorijose (pvz., Dogerio bankoje) ir vėjo elektrinių parkų įrengimą, dėl to smarkiai sumažėjo ES laivų prieiga prie Jungtinės Karalystės žvejybos vietų ir išteklių, ypač šešių-dvylikos jūrmylių zonoje; apgailestauja dėl to, kad šios ir socialinės srities priemonės daro didesnį poveikį ES laivams nei Jungtinės Karalystės laivams, o tai turi socialinių ir ekonominių pasekmių ES žvejybos pramonei, ypač smulkiesiems žvejams; yra susirūpinęs dėl to, kad taikant tokias priemones ES laivai galiausiai galėtų būti pašalinti iš visų žvejybos zonų, kvestionuojant ES žvejybos teises Jungtinės Karalystės vandenyse;

169.ragina Komisiją atlikti išsamius ir sistemingus šių priemonių socialinio, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimus, įskaitant Karūnos priklausiniuose, siekiant nustatyti, ar jos yra proporcingos ir nediskriminacinės, ir prireikus ryžtingai reaguoti ir taikyti ginčų sprendimo mechanizmą arba taikyti PBS numatytas atsakomąsias priemones, įskaitant kompensacines priemones, pvz., sustabdyti lengvatinio muitų tarifų režimo žuvininkystės produktams taikymą, taip pat visas kitas turimas politines ir diplomatines priemones;

170.atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2025 m. balandžio 28 d. arbitražo teismo sprendimą dėl ES ir JK ginčo dėl sprendimo uždrausti tobių žvejybą Šiaurės jūros Anglijos vandenyse ir Škotijos vandenyse pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju teismas nusprendė, jog nebuvo pažeistas nediskriminavimo principas ir kad priemonė buvo moksliškai pagrįsta; pabrėžia, kad teismas nustatė, kad draudimas žvejoti tobius Anglijos vandenyse pažeidžia proporcingumo principą pagal PBS ir kad JK neįvykdė savo įsipareigojimo suteikti visapusišką prieigą prie savo vandenų tobių žvejybai; primena, kad JK privalo imtis būtinų priemonių, kad įvykdytų arbitražo teismo sprendimą; mano, kad šis sprendimas sukuria svarbų teisinį precedentą siekiant apsaugoti ES žvejybos teises ir reaguoti į būsimas panašias priemones, kurių imsis JK; ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti vienašales JK priemones, kad būtų užtikrinamas PBS laikymasis;

171.susirūpinęs dėl to, kad vienašalės priemonės daro grandininį poveikį ES žuvininkystės sektoriaus ir vertės grandinės ekonominiam ir socialiniam gyvybingumui; be to, reiškia susirūpinimą dėl to, kad apribojus prieigą prie JK vandenų žvejybos pastangos perkeliamos į Lamanšo sąsiaurį ir Šiaurės jūrą, o tai didina spaudimą rūšių, kurioms taikomi ir kurioms netaikomi BLSK, žvejybai; pabrėžia, kad intensyvesnis ES vandenų naudojimas turi pasekmių ne tik saugumui ir jūrų erdvės valdymui, bet ir prieigai prie išteklių, ypač mažos apimties žvejybai, todėl kyla abejonių dėl žvejybos veiklos socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio tvarumo;

172.ragina abi šalis skubiai spręsti padidėjusio spaudimo Lamanšo sąsiauryje ir Šiaurės jūroje problemą ir pasiūlyti regioninį valdymo planą, kad būtų užtikrintas tausus išteklių naudojimas ir daugiametis žuvininkystės valdymas; atsižvelgdamas į tai, primena Komisijai Šiaurės jūros daugiamečio plano taisykles, kurios taip pat taikomos šiems vandenims, ir mano, kad prireikus jos turėtų būti pritaikytos siekiant suderinti bet kokius galimus neatitikimus ir užtikrinti teisinį aiškumą veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms;

173.ragina abi šalis laikytis 500 straipsnyje dėl prieigos prie vandenų nustatyto principo, kad būtų abiem šalims priimtinai suderinti abiejų šalių interesai; primena, kad prieiga prie vandenų, įskaitant šešių-dvylikos jūrmylių zoną, turi būti abipusė ir proporcinga kitos šalies BLSK arba vidutinio sužvejojamo kiekio lygiams; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti šį straipsnį ir Specialiajame žuvininkystės komitete parengti būtinas gaires, kad būtų palengvintas praktinis straipsnio taikymas;

174.pabrėžia, kad PBS numatyta peržiūros sąlyga, pagal kurią numatyta 2030 m. atlikti peržiūrą siekiant sustiprinti ir kodifikuoti PBS įgyvendinimo tvarką, atsižvelgiant į tai, kad šia sąlyga negalima naudotis siekiant sumažinti prieigos prie vandenų lygį; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad ateinančiais metais būtų užtikrinta nuspėjama, nuolatinė ir didesnė prieiga prie vandenų;

175.pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąžiningą ir tvarų ES ir Jungtinės Karalystės žvejybos susitarimą; palankiai vertina 2025 m. gegužės 19 d. pasiektą ES ir JK politinį susitarimą, visų pirma abipusės, stabilios ir nuolatinės prieigos prie vandenų atnaujinimą iki 2038 m. birželio 30 d., užtikrinant žvejų bendruomenių stabilumą; palankiai vertina tai, kad šiose neseniai vykusiose derybose žvejybai buvo skirta daug dėmesio; ragina abi šalis būsimose derybose išlaikyti pragmatišką ir abipusiai naudingą požiūrį;

176.palankiai vertina tai, kad Specialusis žuvininkystės komitetas oficialiai įformino politinį susitarimą; ragina Komisiją būti budriai įgyvendinant šį naują susitarimą, be kita ko, dėl prieigos prie šešių-dvylikos jūrmylių zonos, ypač Prancūzijos smulkiesiems ir pakrančių laivams; pabrėžia, kad siekiant laikytis bendrų įsipareigojimų, apsaugoti jūrų ekosistemas ir užtikrinti ES žvejų ir pakrančių bendruomenių pragyvenimo šaltinius, būtina užtikrinti griežtą stebėseną ir vykdymo užtikrinimą;

177.pakartoja, kad abipusė ir nuolatinė prieiga prie vandenų ir žvejybos išteklių turi būti išlaikyta kaip pagrindinė ES ir JK santykių dalis, todėl ji turi būti nagrinėjama kartu su kitomis PBS dalimis, pvz., prekyba, žuvininkystės produktų patekimu į vidaus rinką ir bendradarbiavimu energetikos srityje;

178.pažymi, kad PBS numatyta pereinamuoju laikotarpiu iki 2026 m. pabaigos palaipsniui 25 proc. sumažinti ES BLSK Jungtinės Karalystės vandenyse; pabrėžia, kad dėl šio sumažinimo ES žvejai turėjo daug ką paaukoti ir ES žuvininkystė buvo smarkiai paveikta, nes reikėjo parengti laivyno pasitraukimo planus ir atsisakyti laivų; palankiai vertina tai, kad po 2026 m. žvejybos galimybės bus išlaikytos bent jau tokio lygio ir nebus kvestionuojamos;

179.apgailestauja, kad trūksta duomenų ar tyrimų apie „Brexit’o“ poveikį žvejybos sektoriui; ragina Komisiją visapusiškai įvertinti prisitaikymo laikotarpio poveikį visai ES žuvininkystės sektoriaus vertės grandinei;

180.pabrėžia, kad PBS numatyta sprendimo galimybė parengti daugiametes BLSK ir nekvotinių išteklių išsaugojimo ir valdymo strategijas; ragina abi šalis siekti didesnio žvejybos kvotų stabilumo ir nuspėjamumo ir užtikrinti tausų išteklių Šiaurės jūroje ir šiaurės rytų Atlante valdymą abiejų šalių žvejybos sektoriuose;

181.pabrėžia tvirtesnio ir griežtesnio ES ir JK bendradarbiavimo svarbą ne tik žvejybos ir saugomų jūrų teritorijų valdymo klausimais, bet apskritai planuojant jūrų erdves, taip pat taikant technines, kontrolės, muitinės ir sanitarines priemones, kurias taikant dalyvauja visi organai, įskaitant Specialųjį žuvininkystės komitetą; ragina abi šalis gerinti šių organų veikimą ir skaidrumą ir užtikrinti, kad būtų iš anksto diskutuojama nustatant priemones, jos būtų pagrįstos patikimais moksliniais ir socialiniais bei ekonominiais sumetimais, nebūtų diskriminacinės ir netrukdytų atitinkamiems subjektams pasiekti jiems skirtas kvotas;

182.ragina Komisiją ypač budriai stebėti, ar laikomasi nustatytų sąlygų ir sutartų terminų, ir griežtai reaguoti, jei JK imtųsi diskriminacinių veiksmų; be to, ragina Komisiją Specialiajame žuvininkystės komitete pritaikyti muitinės, sanitarijos ir kontrolės apribojimus, taikomus vienos šalies laivams kitos šalies teritorijoje iškraunant žuvis, pvz., parengiant bendrą JK ir atskirų valstybių narių kontrolės planą, su sąlyga, kad bus suteiktos lygiavertės jūrų gėrybių produktų atsekamumo ir atitikties garantijos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tiek importo, tiek eksporto logistikos grandines pašalinant kliūtis, susijusias su sveikatos ir muitinės kontrolės nebuvimu tam tikruose uostuose;

183.reiškia vis didesnį susirūpinimą dėl to, kad JK laivai ES vandenyse daro vis daugiau pažeidimų; ragina valstybių narių valdžios institucijas stiprinti jūrų stebėjimo pajėgumus, stiprinti kontrolę ir taikyti atitinkamas sankcijas;

184.ragina šalis užtikrinti savo kontrolės priemonių suderinamumą ir sąveikumą, įskaitant įdiegtas nuotolinio elektroninio stebėjimo ir kamerų sistemas, kad nebūtų užkrauta pernelyg didelė administracinė ar finansinė našta, ir nepagrįstai nenutolti vienai nuo kitos; pakartoja, kad abi šalys, prieš priimdamos šias priemones, turėtų palaikyti glaudų dialogą su sektorių atstovais;

185.pažymi, kad nuo PBS įsigaliojimo Specialusis žuvininkystės komitetas posėdžiavo devynis kartus; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad šis organas nepakankamai skaidrus ir atskaitingas; prašo, kad Parlamento Žuvininkystės komiteto nariai būtų įtraukti ir kviečiami dalyvauti posėdžiuose, kad būtų galima atlikti tinkamą tikrinimą, ir kad posėdžių protokolais ir dokumentais būtų nedelsiant dalijamasi;

186.ragina ES ir JK dėti daugiau pastangų siekiant skatinti žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, kad būtų pagerintas selektyvumas ir sumažintas tam tikros žvejybos praktikos poveikis, ir visapusiškai įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą požiūrį;

187.ragina abi šalis stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą tarptautiniu lygmeniu, regioninės žvejybos valdymo organizacijose arba su pakrantės valstybėmis bendro žuvų išteklių valdymo srityje; pabrėžia, kad ES ir JK turi aktyviau bendradarbiauti kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir remti veiksmus, kurių reikia jai panaikinti visuose tarptautiniuose forumuose, ypatingą dėmesį skiriant importuojamų jūros gėrybių produktų skaidrumo ir atsekamumo taisyklių stiprinimui;

188.primena abiem šalims, kad joms reikia glaudžiau bendradarbiauti jūrų erdvės planavimo srityje, ypač atsižvelgiant į konfliktus, kylančius derinant jūros vėjo elektrinių parkų projektus ir išsaugojimo tikslus, arba konfliktus su žvejybos sektoriumi; ragina laikytis subalansuoto požiūrio į visus interesus, susijusius su jūrų erdvės naudojimu įvertinant aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus, užtikrinant nuoseklumą ir teisingumą visuose sektoriuose;

189.ragina abi šalis dėti bendras pastangas siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir keistis geriausia patirtimi aptinkant ir šalinant šaudmenis iš jūros dugno;

190.ragina visas šalis užtikrinti, kad licencijos ir leidimai ES laivams žvejoti JK ir Karūnos priklausinių vandenyse būtų išduodami be administracinių, mokestinių ar finansinių kliūčių;

191.ragina Komisiją, atsižvelgiant į ypatingą Normandijos salų padėtį, palengvinti šalių bendradarbiavimą geriau susiejant regioninį dialogą ir keturšalį (QUAD) susitikimą; ragina šalis įtraukti žuvininkystės sektoriaus atstovus, visus susijusius suinteresuotuosius subjektus ir vietos bei regionų valdžios institucijas ir skatinti bendro žvejybos valdymo modelį;

192.primena, kad prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas buvo sukurtas siekiant reaguoti į ekonominius, socialinius, teritorinius ir aplinkosauginius „Brexit’o“ padarinius; primena, kad šis 5,4 mlrd. EUR fondas buvo skirtas žuvininkystės sektoriui, įskaitant smulkiąją žvejybą, kurią neproporcingai paveikė „Brexit’as“; primena, kad pagal Reglamentą dėl prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo reikalaujama, kad Komisija iki 2024 m. birželio mėn. informuotų Parlamentą ir Tarybą apie įgyvendinimo proceso padėtį; apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol nepateikė jokios informacijos šiuo klausimu; prašo, kad iki 2025 m. pabaigos Parlamentas ir Taryba būtų informuoti apie dabartinę prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo įgyvendinimo proceso padėtį;

193.džiaugiasi Komisijos vertinimu, kad ES ir JK bendradarbiavimas socialinės apsaugos koordinavimo srityje buvo konstruktyvus ir kad 2023–2024 m. nenustatyta jokių sisteminių ar struktūrinių problemų, taip pat tuo, kad abi šalys įsipareigojo spręsti visus klausimus, kurie gali iškilti įgyvendinant PBS protokolą dėl socialinės apsaugos koordinavimo; atkreipia dėmesį į Specialiojo socialinės apsaugos koordinavimo komiteto sprendimus dėl komandiruotų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų ir tam tikrų finansinių aspektus paaiškinimo; pabrėžia dinamiško protokolo, kuris būtų suderinamas su persvarstytais socialinės apsaugos koordinavimo reglamentais, svarbą; ragina toliau dėti pastangas siekiant supaprastinti procedūras, užtikrinti nuoseklų aiškinimą visose valstybėse narėse ir JK, ir gerinti piliečių galimybes naudotis socialine apsauga tobulinant gaires, skaitmenines priemones ir administracinį bendradarbiavimą;

194.pastebi, kad Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas atliko techninį darbą, susijusį su tokiais klausimais kaip struktūrizuotų elektroninių dokumentų pakeitimai ir perkeliamųjų dokumentų pakeitimai, ligos išmokų išlaidų kompensavimo tvarka ir atitinkamų ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimų perkėlimas į nacionalinę teisę; ragina komitetą dėti daugiau pastangų ir daryti apčiuopiamą pažangą tobulinant procedūras, užtikrinant vienodą aiškinimą visose valstybėse narėse ir JK taip pat gerinant mobiliųjų bei tarpvalstybinių darbuotojų socialinės apsaugos teisių koordinavimą;

195.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti deramas, sąžiningas ir saugias sezoninių darbuotojų darbo sąlygas, ypač tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, turizmas ir statyba; ragina Komisiją, įgyvendinant PBS, skatinti sukurti specialų sezoninių darbuotojų judumo mechanizmą, įskaitant bendrus įdarbinimo trukmės, galimybės naudotis socialiniu draudimu ir apsaugos nuo išnaudojimo standartus, taikant apsaugos priemones, panašias į nustatytąsias Direktyvoje 2014/36/ES 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL L 94, 2014 3 28, p. 375, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/36/oj).;

196.ragina Komisiją įvertinti galimybę įsteigti bendrą ES ir JK kontaktinį punktą, skirtą pranešimui apie darbuotojų teisių pažeidimus, kliūtis gauti socialines išmokas arba klausimus, susijusius su tarpvalstybinių darbo sutarčių pripažinimu;

197.atkreipia dėmesį į ES socialinio modelio svarbą ir vertę, ir ragina JK vyriausybę išplėsti nekintamumo išlygą, kad ji apimtų visą ES socialinį acquis;

198.pakartoja savo nuomonę, kad PBS skirsnis dėl JK dalyvavimo ES programose, patikimo finansų valdymo ir finansinių nuostatų yra sąžiningas JK dalyvavimo pagrindas ir padeda užtikrinti ES finansinių interesų apsaugą; pabrėžia, kad reikia skaidrios biudžeto sudarymo ir išlaidų pasidalijimo tvarkos;

199.labai palankiai vertina tai, kad JK, remdamasi PBS I ir II protokolais, dalyvauja programos „Europos horizontas“ ir ES kosmoso programos „Copernicus“ komponento veikloje ir turi prieigą prie ES kosmoso programos ES kosmoso stebėjimo ir sekimo komponento paslaugų; atkreipia dėmesį į ES nepriklausančių šalių dalyvavimo ES programose naudą ES ir jos piliečiams; mano, kad JK dalyvavimu programoje „Europos horizontas“ pripažįstama, jog JK mokslas ir inovacijos yra neatsiejama Europos mokslo ir inovacijų ekosistemos dalis; mano, jog būtų abipusiškai naudinga, jei Jungtinė Karalystė prisijungtų prie būsimos 10-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos (BP 10) ir kad bet kokio tokio prisijungimo mastas turėtų padėti įgyvendinti tikslą skatinti ES ekonomikos augimą diegiant inovacijas; todėl mano, kad labai svarbu užtikrinti tinkamą Jungtinės Karalystės įnašų ir naudos, kurią ji gautų mainais, pusiausvyrą;

200.vis dėlto pakartoja savo susirūpinimą dėl I protokolo nuostatų dėl Jungtinei Karalystei taikomo automatinio koregavimo mechanizmo, kiek tai susiję su programa „Europos horizontas“, dėl kurių nebuvo susitarta pačiame PBS; atkreipia dėmesį į tai, kad korekcijos mechanizmas Jungtinės Karalystės naudai taikomas iki dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) pabaigos ir yra mažiau palankus nei PBS numatytas koregavimo mechanizmas;

201.be to, atkreipia dėmesį į sunkumus, kylančius dėl didelių vizų mokesčių ir papildomų sveikatos priežiūros įmokų ES tyrėjams, kurie naudojasi programa „Europos horizontas“ ir persikeldami į Jungtinę Karalystę nori pasinaudoti savo judumo teise, ir primygtinai ragina Jungtinę Karalystę spręsti šią problemą;

202.išlieka susirūpinęs dėl 2023 m. iš dalies pakeisto PBS numatyto asociacijos protokolo, ypač dėl to, kad dėl Jungtinės Karalystės įnašo į programą „Europos horizontas“ automatinės korekcijos, taikomos „mažesnio masto, nei tikėtasi“, Jungtinės Karalystės dalyvavimo programoje atveju, atsirado nesuderinamumas su prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatomis, kurioms Parlamentas pritarė 2020 m. gruodžio mėn.; pažymi, kad šis PBS pakeitimas priėmus protokolą reiškė, kad Parlamentas negalėjo duoti prasmingo pritarimo ar atlikti veiksmingą teksto, kuris yra pagrindinė bendro susitarimo dalis, tikrinimą;

203.pabrėžia, kad bet kokiame tarptautiniame susitarime dėl JK prisijungimo prie ES programų turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į Parlamento prerogatyvą prasmingai pritarti pagal savo 2024 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų dėl trečiųjų šalių dalyvavimo Sąjungos programose OL C, C/2024/6341, 2024 11 7, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6341/oj.;

204.ragina Parlamentą visapusiškai įsitraukti į visas derybas dėl JK dalyvavimo FP 10, taip pat dėl 10-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos įgyvendinimo kitos DFP laikotarpiu; tikisi, kad abi šalys galės išvengti vėlavimo, kuriuo pasižymėjo Jungtinės Karalystės dalyvavimas programoje „Europos horizontas“ ir programoje „Copernicus“ pagal dabartinę DFP, kad būtų užtikrintas pagrindinių ES mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, kuriuose dalyvauja partneriai iš Jungtinės Karalystės, finansavimo tęstinumas;

205.pažymi, kad Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) iniciatyva ,,Mokslui rinkitės Europą“ ir programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ yra gyvybiškai svarbios programos, kurios gali padėti ES pritraukti pasaulinių mokslo talentų; pažymi, kad JK gali dalyvauti abiejose šiose programose, ir pabrėžia gerus JK rezultatus įgyvendinant abi programas; primena teisinį reikalavimą, įtvirtintą Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/695/oj). 16 straipsnio 3 dalyje, kad nustatant konkrečių trečiųjų valstybių prisijungimo mastą būtų atsižvelgiama į naudos Sąjungai analizę ir tikslą skatinti Sąjungos ekonomikos augimą diegiant inovacijas; mano, kad specialistų trūkumas yra ES ekonomikos augimą ribojantis veiksnys, ypač aukštųjų technologijų sektoriuose; todėl prašo Komisijos atlikti išsamią JK dalyvavimo EMTT ir programoje „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ naudą ES, visų pirma atsižvelgiant į tai, kokį poveikį tai darytų ES gebėjimui pritraukti mokslo talentus, ir pasidalinti ta analize su Parlamentu, pageidautina kartu pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl FP 10;

206.reiškia susirūpinimą dėl to, kad Jungtinė Karalystė gerokai padidino papildomas sveikatos priežiūros įmokas ir vizų kainas tyrėjams, vykstantiems į Jungtinę Karalystę pagal programos „Europos horizontas“ finansavimą, ir dėl to ES tyrėjams ir jų Jungtinės Karalystės institucijoms partnerėms tapo sunkiau užtikrinti judumą; pritaria raginimui grįžti prie ankstesnių mokesčių ir papildomų įmokų dydžių, kaip ES pareiškė 2024 m. gegužės 16 d. įvykusiame trečiajame Partnerystės tarybos posėdyje; palankiai vertintų įsipareigojimą toliau mažinti administracinę naštą ir susijusias išlaidas judumo programose dalyvaujantiems ES tyrėjams, vykstantiems į JK pagal programą „Europos horizontas“ ir pagal ją pakeisiančią BP 10;

207.pažymi, kad JK galiausiai nusprendė nedalyvauti Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programoje, Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės (F4E) veikloje arba ITER branduolių sintezės projekte, nors jos dalyvavimas buvo numatytas prie PBS pridėtoje ES ir JK bendroje deklaracijoje dėl dalyvavimo Sąjungos programose; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Rusija ir toliau yra ITER projekto narė; ragina išsaugoti Jungtinio Europos toro, kuris įsteigtas Kalheme (Jungtinė Karalystė) ir jau dešimtmečius yra Europos branduolių sintezės mokslinių tyrimų pavyzdinis projektas, mokslinį palikimą; pabrėžia, kad dėl vykdomo šio unikalaus objekto išmontavimo kyla pavojus negrįžtamai prarasti mokslinę infrastruktūrą ir ekspertines žinias;

208.apgailestauja dėl to, kad JK nusprendė nedalyvauti kitose ES programose ir dėl jos sprendimo nedalyvauti Euratomo ir F4E veikloje, kaip iš pradžių buvo numatyta 2020 m. gruodžio mėn. bendroje deklaracijoje; mano, kad JK dalyvavimas ITER projekte turi būti grindžiamas dalyvavimu F4E; apgailestauja dėl sprendimo išardyti „Jungtinį Europos torą“; primygtinai ragina Jungtinę Karalystę persvarstyti savo poziciją šiais klausimais;

209.atkreipia dėmesį į programą PEACEPLUS, kuri pakeitė ankstesnes tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvas, ir pabrėžia itin svarbų šios programos vaidmenį skatinant taiką, susitaikymą ir socialinę bei ekonominę gerovę Šiaurės Airijoje ir pasienio regione; pažymi, kad programa finansuojama dideliais ES ir Jungtinės Karalystės mokamais įnašais;

210.palankiai vertina Eurostato ir Jungtinės Karalystės statistikos institucijos pasirašytą bendradarbiavimo statistikos srityje susitarimą, kuriuo sudaromos sąlygos keistis statistiniais duomenimis, susijusiais su Jungtinės Karalystės dalyvavimu ES programose; mano, kad patikima statistinė informacija yra svarbus pagrindas priimant sprendimus šioje srityje ir tikrinant, ar laikomasi PBS išdėstytų finansinių nuostatų;

211.atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai vykusiame ES ir JK aukščiausiojo lygio susitikime didelis dėmesys buvo skirtas žmonių, ypač jaunesnės kartos atstovų, tarpusavio ryšiams stiprinti;

212.primena, kad piliečių teisės yra susitarimo dėl išstojimo pagrindas ir kad jos turi būti visapusiškai apsaugotos; tačiau pažymi, kad po „Brexit’o“ ES piliečiams tapo sudėtingiau keliauti ir persikelti į JK; yra labai susirūpinęs dėl šiuo metu JK svarstomų imigracijos politikos pakeitimų, nes jie gali turėti įtakos ES piliečių teisėms JK, įskaitant ES studentus ir jiems taikomus mokesčius už mokslą;

213.pabrėžia, kad „Brexit’as“ labai pakenkė jaunimo judumui; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti jaunimo judumo programą 2024 m. balandžio 18 d. rekomendacija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl jaunimo judumo (COM(2024)0169). ir Bendrajame susitarime išreikštą bendrą įsipareigojimą sukurti subalansuotą ir abipusiai naudingą jaunimo patirties programą, kad ES ir JK jaunimui būtų sudarytos palankesnės sąlygos ribotą laikotarpį dalyvauti įvairioje veikloje, pvz., dirbti, studijuoti, dalyvauti programoje „Au pair“, savanoriauti ar tiesiog keliauti; ragina abi šalis sparčiai ir su plačiu užmoju parengti ir įgyvendinti šią programą, užtikrinant abipusę prieigą, teisinį aiškumą ir tinkamą dalyvių socialinę apsaugą, nes tai yra svarbus žingsnis atkuriant žmonių tarpusavio ryšius ir ilgalaikį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad bet kokios būsimos jaunimo patirties programos dalyviams prireikus turi būti užtikrintas deramas darbo užmokestis ir darbo sąlygos; labai skatina Jungtinę Karalystę būti atvirai 2024 m. Komisijos pateiktiems pasiūlymams šioje srityje; yra tvirtai įsitikinęs, kad susitarimas jaunimo judumo tema turi būti viena esminių bet kokios būsimos PBS peržiūros dalių;

214.mano, kad tokia sistema turi didelį potencialą įkvėpti naują jaunimo kartą ES ir JK skatinant teisėtą žmonių tarpusavio bendravimą, grindžiamą bendromis demokratinėmis vertybėmis, kultūrų supratimu ir tarpusavio pasitikėjimu, ir kad ji galėtų padėti pagrindą ilgalaikiam bendradarbiavimui, socialinei sanglaudai ir stipresniems tarpvalstybiniams jaunimo tinklams; be to, ragina abi šalis apsvarstyti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas judumui tarp JK ir ES net ir ne tik pagal siūlomą jaunimo patirties programą;

215.akcentuoja, kad dėl laikino šios nuostatos pobūdžio tai yra kultūriniai ir švietimo mainai, o ne migracijos politikos priemonė; pažymi, kad Jungtinė Karalystė jau turi jaunimo judumo programas su kitomis šalimis, pvz., Japonija; pabrėžia, kad teisingiau paskirstytos naudos galima gauti ES vedant bendras derybas, o ne valstybėms narėms atskirai derantis dėl dvišalių susitarimų;

216.taip pat palankiai vertina ES ir JK aukščiausiojo lygio susitikimo ketinimų deklaraciją siekti, kad JK dalyvautų ES programoje „Erasmus+“, nes tai būtų abipusiai naudinga ir labai vertinga skatinti ES ir JK tarpusavio jaunimo judumą, mokymą ir sportą; ragina Komisiją ir JK paspartinti derybas šiuo klausimu, kad būtų rastas asociacijos sprendimas, kuris būtų naudingas abiem šalims; šiuo atžvilgiu pabrėžia ypatingą programos „Erasmus+“, kaip Europos vertybių, kultūrų įvairovės, pilietinio aktyvumo ir socialinės įtraukties varomosios jėgos, vaidmenį ir su tuo susijusį Europos atsparumo stiprinimą; pažymi, kad gali būti, jog jaunimo judumo programa bus pradėta taikyti ir Jungtinė Karalystė vėl prisijungs prie programos „Erasmus+“ vienu metu, ir pabrėžė, kad abi šios iniciatyvos turi viena kitą papildyti ir stiprinti;

217.primygtinai reikalauja, kad ši asociacija atitiktų DFP ir PBS; primena, kad bet koks galimas Jungtinės Karalystės dalyvavimas ES programose, pvz., programoje „Erasmus+“, turėtų būti įvertintas ir parengtas taip, kad būtų visapusiškai apsaugoti ir propaguojami ES interesai, be kita ko, užtikrinant aiškią pridėtinę vertę ES ir jos piliečiams; ragina Komisiją laiku pateikti išsamią informaciją apie būsimo Jungtinės Karalystės dalyvavimo programoje „Erasmus+“ finansines sąlygas ir apie bet kokį būsimos jaunimo patirties programos finansinį poveikį;

218.apgailestauja, kad dėl „Brexit’o“ kenčia kultūriniai mainai; susirūpinęs atkreipia dėmesį į netikrumą ir sunkumus, su kuriais susiduria studentai, mokytojai, į gastroles vykstantys menininkai ir kultūros specialistai, norintys mokytis, mokyti, rodyti savo meną ir dirbti abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse; palankiai vertina tai, kad ES ir JK aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose minimi kultūriniai ir meniniai mainai ir į gastroles vykstantys menininkai; pabrėžia, kad esamose ar būsimose procedūrose ir priemonėse būtinas abipusiškumas; ragina Komisiją įvertinti JK pasitraukimo iš ES programų poveikį kultūriniams ir švietimo mainams ir ieškoti kūrybiškų sprendimų;

219.pažymi, kad, siekiant remti kultūrinius mainus ir šalinti kliūtis, su kuriomis susiduria JK profesionalai, vykstantys į gastroles, bus itin svarbu bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais ES ir JK; ragina parengti konkretesnį planą, kaip spręsti menininkams kylančias problemas; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant, kad JK vėl prisijungtų prie programos „Kūrybiška Europa“;

220.susirūpinęs pažymi, kad mokyklinėms kelionėms ir jaunimo iš ES judumui trukdo naujosios Jungtinės Karalystės atvykimo į šalį taisyklės; todėl ragina sukurti jaunimo grupių kelionių programą jaunesniems nei 18 metų amžiaus jaunuoliams;

221.yra labai susirūpinęs dėl to, kad sumažėjo Didžiosios Britanijos universitetuose studijuojančių studentų iš ES skaičius; pabrėžia, kad ši padėtis yra aiškiai susijusi su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš programos „Erasmus+“ ir vienodo požiūrio taisyklių, susijusių su mokesčiais už mokslą ir stipendijomis ES studentams, panaikinimu Išskyrus Airijos piliečius.; primygtinai ragina JK ir ES pasiekti susitarimą dėl mokesčių už mokslą sumažinimo, kad daugiau jaunimo galėtų studijuoti JK;

222.yra tvirtai įsitikinęs, jog JK ir ES turi stiprinti akademinį bendradarbiavimą, kad galėtų įveikti dabartinius geopolitinius iššūkius ir padidinti savo atitinkamą švelniąją galią; todėl pabrėžia, kad kuriant stabilią ir ilgalaikę aukštojo mokslo institucijų partnerystę itin svarbu laikytis „Erasmus“ aukštojo mokslo chartijoje įtvirtinto tarptautinio abipusiškumo principo;

223.pažymi, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė parengė Turingo programą, o Velso vyriausybė – programą „Taith“, taip pat pagal Škotijos švietimo mainų programą sukurtas projektas „Test and Learn“, kuris šiuo metu yra bandomajame etape; vis dėlto apgailestauja, kad Turingo programa apima tik išvykstančių studentų judumą, todėl jos negalima laikyti visišku programos „Erasmus+“ pakaitalu;

224.pažymi, kad Jungtinės Karalystės universitetams leidžiama dalyvauti Europos universitetų aljansuose, bet jie nebegali būti įtraukti į jų valdymo struktūras, todėl jie de facto nustumiami į mažiau svarbių partnerių poziciją; ragina tęsti partnerystę su jais per Europos universitetų aljansų iniciatyvą ir pasinaudoti naujos formos teisiniu statusu, kuris leistų jiems tapti visaverčiais partneriais;

225.pabrėžia, kad JK Škotijos aukštojo mokslo sistema skiriasi nuo likusios JK dalies, todėl Bolonijos procese ji laikoma atskiru subjektu (Europos aukštojo mokslo erdvė, „United Kingdom (Scotland)“, https://ehea.info/page-united-kingdom-scotland). ir toliau dalyvauja Europos aukštojo mokslo erdvėje (toliau – Bolonijos procesas); primygtinai ragina JK, Komisiją ir valstybes nares tęsti darbą siekiant visiško akademinių kvalifikacijų, diplomų, kvalifikacinių laipsnių ir mainų laikotarpių tarpusavio pripažinimo;

226.pažymi, kad ES ir JK ir toliau yra itin svarbios kultūrinių mainų rinkos, tarp kurių kultūrinių barų egzistuoja ilgalaikiai ryšiai ir tarpusavio įtaka; pripažįsta didelę ekonominę Jungtinės Karalystės kultūros sektoriaus vertę; ragina ES ir JK menininkus ir kitus kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės šakų specialistus užmegzti naujus ir plėtoti esamus bendradarbiavimo ryšius, taip pat ragina apsaugoti jų darbuotojų teises;

227.pažymi, kad programos „Kūrybiška Europa“ nepakeitė jokia kita kultūrai skirta programa, kuria būtų remiami menininkai Jungtinėje Karalystėje;

228.apgailestauja dėl to, kad, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ir nebesinaudojant laisvu judėjimu, PBS nenumatyta jokių nuostatų, susijusių su kultūra ir kultūros bei kūrybos sektoriais, o tai lemia administracines kliūtis, su kuriomis susiduria į gastroles vykstantys menininkai, ypač karjerą pradedantys ir nepriklausomi menininkai; pažymi, kad JK menininkai ir kultūros srities darbuotojai, vykstantys į ES, turi laikytis skirtingų vizų, imigracijos ir darbo leidimų suteikimo sistemų reikalavimų; todėl prašo valstybių narių patikslinti reikalavimus dėl ATA (laikinojo įvežimo) knygelių; ragina ateityje atliekant PBS peržiūrą įtraukti kultūros sektorių;

229.ragina rasti sprendimą, kaip spręsti problemas, su kuriomis po „Brexit’o“ susiduria menininkai ir kultūros srities darbuotojai, ypač jauni ir pradedantys veiklą, vykdami į gastroles ir dalyvaudami festivaliuose, pvz., dėl muitų ir PVM taisyklių, taikomų prekėms, ir taisyklių dėl tarptautinio vežimo; prašo Jungtinės Karalystės, valstybių narių ir Komisijos ieškoti sprendimų, kurie padėtų menininkams paprasčiau judėti per Lamanšo sąsiaurį, spręsti vizų ir darbo leidimų trumpalaikiams kultūriniams vizitams ir suderintų muitinės formalumų procedūrų klausimus;

230.pažymi, kad reikia užtikrinti būsimos skaitmeninės audiovizualinių ir žiniasklaidos paslaugų reglamentavimo aplinkos Jungtinėje Karalystėje ir ES konvergenciją, kad kultūros ir kūrybos sektoriui ir sporto sektoriui būtų nustatyti stabilūs, nuspėjami ir aiškūs reikalavimai, atsižvelgiant į didėjančius pasaulinius iššūkius;

231.pažymi, kad PBS taikoma su kultūra susijusi išimtis, pagal kurią į jo taikymo sritį neįtraukiamos audiovizualinės paslaugos; pabrėžia, kad reikalingas strateginis bendradarbiavimas audiovizualiniame sektoriuje, kad būtų užtikrintas Europos kūrinių matomumas ir konkurencingumas pasaulyje;

232.ragina Jungtinę Karalystę ir ES glaudžiau bendradarbiauti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sportininkams dalyvauti sporto varžybose ir vykdyti sporto darbuotojų mainus;

233.atkreipia dėmesį į neigiamą poveikį, kurį daro fragmentiškas arba neegzistuojantis studentų ir darbuotojų judumo pripažinimas, ypač meno, kultūros ir profesinio rengimo ir mokymo srityse; pabrėžia, kad tai trukdo pastangoms spręsti įgūdžių trūkumo problemą visoje Europoje; pažymi, kad įgūdžių sąjungos iniciatyvos, kuriomis sprendžiamos įgūdžių trūkumo, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, profesinio rengimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą problemos, galėtų iš dalies būti išplėstos į programoje „Erasmus+“ dalyvaujančias šalis partneres; šiuo atžvilgiu pabrėžia Jungtinės Karalystės pakartotinio prisijungimo prie programos „Erasmus+“ pridėtinę vertę ir primygtinai ragina Jungtinę Karalystę ir Komisiją tęsti dialogą siekiant sukurti veiksmingą abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą;

234.reiškia pasitenkinimą tuo, kad atnaujintoje ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo darbotvarkėje piliečių saugumas tebėra labai svarbus; palankiai vertina tai, kad ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu priimtame Bendrame pareiškime ir Bendrajame susitarime minimas siekis stiprinti teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, bendradarbiavimą narkotikų keliamos rizikos ir grėsmių klausimais ir bendradarbiavimą neteisėtos migracijos keliamų iššūkių srityje;

235.palankiai vertina abipusį įsipareigojimą laikytis tarptautinės teisės ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), kaip 2024 m. spalio 2 d. Bendrame pareiškime dėl strateginio bendradarbiavimo stiprinimo ir ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendrame pareiškime pareiškė Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas ir Komisijos Pirmininkė; primena, kad PBS Trečiosios dalies taikymo bendrosios sąlygos, nustatytos 524 straipsnio 1 dalyje, iš tiesų yra ilgalaikė pagarba demokratijai, teisinės valstybės principas ir asmens pagrindinių teisių ir laisvių, įskaitant nustatytąsias Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir EŽTK, apsauga, taip pat EŽTK įtvirtintų teisių ir laisvių įgyvendinimo šalies viduje svarba; pakartoja, kad, siekiant taikyti ir įgyvendinti PBS, šios sąlygos turi būti visapusiškai užtikrintos;

236.palankiai vertina Bendrame pareiškime ir Bendrajame susitarime išdėstytus įsipareigojimus glaudžiau bendradarbiauti siekiant kovoti su prekyba žmonėmis ir neteisėtu žmonių gabenimu, neteisėta prekyba narkotikais, sunkių formų ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, taip pat terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu, įskaitant internetu, greičiau, geriau ir išsamiau įgyvendinant PBS trečiąją dalį ir visapusiškai išnaudojant bei išplėtojant jos potencialą;

237.palankiai vertina 2024 m. įgyvendinimo ataskaitoje Komisijos pateiktą išvadą, kad praėjusiais metais PBS, kiek tai susiję su teisėsaugos ir teisminiu bendradarbiavimu, buvo įgyvendinamas sklandžiai;

238.ypač palankiai vertina tai, kad iki 2024 m. pabaigos visos valstybės narės ir Jungtinė Karalystė suteikė viena kitai prieigą prie savo nacionalinių DNR duomenų bazių automatinei paieškai pagal PBS 530 straipsnį atlikti; palankiai vertina tai, kad iki 2024 m. pabaigos Jungtinė Karalystė prisijungė prie 22 šalių pirštų antspaudų duomenų sistemų ir buvo pasirengusi užbaigti prisijungimą prie likusių penkių šalių sistemų; pripažįsta Bendrajame susitarime nustatytą šalių siekį stiprinti abipusį savitarpio keitimąsi duomenimis apie ne ES šalių piliečių pirštų atspaudus, DNR ir teistumą, ir apsvarstyti galimybę išplėsti keitimosi duomenimis mastą, įtraukiant veido atvaizdus nusikalstamų veikų prevencijos, aptikimo ir tyrimo tikslais, ir kartu pabrėžia, kad esamas ir išplėstas keitimasis duomenimis priklauso nuo to, ar bus išlaikytas aukštas duomenų apsaugos standartas ir užtikrinta, kad besikeičianti Jungtinės Karalystės teisinė sistema ir toliau atitiks ES duomenų apsaugos reikalavimus;

239.primena, kad tvirtas teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimas siekiant spręsti bendras problemas tokiose srityse kaip kovos su terorizmu operacijos, organizuotas nusikalstamumas, pinigų plovimas, neteisėtas žmonių gabenimas ir prekyba žmonėmis, yra naudingas ir reikalingas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES ir Jungtinė Karalystė turi parengti konkrečias bendradarbiavimo iniciatyvas šiose srityse; palankiai vertina glaudų Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą su pagrindinėmis ES agentūromis: Europolu, Eurojustu ir FRONTEX;

240.palankiai vertina tai, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė užtikrino aktyvesnį Jungtinės Karalystės nacionalinės nusikaltimų tyrimo agentūros dalyvavimą Europolo veikloje ir kad platesne prasme ji siekia glaudesnių santykių su Europolu, be kita ko, kiek tai susiję su gebėjimu tikruoju laiku dalytis duomenimis;

241.atkreipia dėmesį į 2023 m. ir 2024 m. Eurojusto metines ataskaitas ir reiškia pasitenkinimą tuo, kad Jungtinė Karalystė dalyvauja Agentūros darbe, nes tai ES nepriklausanti šalis, kurios dažniausiai per šiuos dvejus metus buvo prašoma dalyvauti tiriant Agentūros nacionalinių biurų pradėtas naujas bylas;

242.palankiai vertina tai, kad 2024 m. buvo sudarytas FRONTEX ir Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos susitarimas dėl darbo tvarkos, grindžiamas bendru įsipareigojimu didinti saugą ir saugumą, kartu laikantis įsipareigojimų pagrindinių teisių srityje; tiki, kad šis susitarimas pagerins bendradarbiavimą sienų valdymo ir saugumo klausimais, įskaitant darbuotojų komandiravimą patariamosioms ir koordinavimo pareigoms vykdyti;

243.skatina užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp Europos migracijos tinklo ir agentūrų, įskaitant ES prieglobsčio agentūrą ir FRONTEX, ir atitinkamų Jungtinės Karalystės institucijų, laikantis Bendrojo susitarimo įsipareigojimų; palankiai vertina tai, kad Bendrajame susitarime minimas bendradarbiavimas kovos su narkotikais srityje; skatina sudaryti susitarimą dėl darbo tvarkos, susijusios su Europos Sąjungos narkotikų agentūros (EUDA) ir atitinkamų Jungtinės Karalystės institucijų tarpusavio keitimusi informacija apie narkotikų keliamą riziką ir grėsmes, siekiant palengvinti EUDA užduočių vykdymą; mano, kad Jungtinės Karalystės dalyvavimas kai kuriuose Lotynų Amerikos vidaus saugumo komiteto ir jo ES partnerių susitikimuose galėtų būti svarstomas kiekvienu atveju atskirai;

244.atkreipia dėmesį į bendrus iššūkius, kurių Jungtinei Karalystei ir ES kyla dėl neteisėtos migracijos; itin pritaria tam, kad šalys glaudžiau bendradarbiautų daugiašaliuose forumuose ir vykdant procesus siekiant kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, dalijantis operatyvine informacija apie asmenų grąžinimą į trečiąsias šalis ir ieškant atgrasymo mechanizmų, laikantis nacionalinės, ES ir tarptautinės teisės, kartu išlaikant įsipareigojimą užtikrinti tarptautinę apsaugą tiems, kuriems jos reikia; ragina Komisiją ir Jungtinės Karalystės vyriausybę užtikrinti, kad bet koks bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje apimtų tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas tarptautinės teisinės sistemos, pvz., teisės į prieglobstį, laikymasis;

245.pažymi, kad naujame Sienų saugumo, prieglobsčio ir imigracijos įstatymo projekte, kuris Jungtinės Karalystės parlamente buvo pateiktas 2025 m. sausio 30 d., numatyta galimybė sudaryti susitarimus su G7 šalimis ir pagrindiniais Europos partneriais siekiant kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu; palankiai vertina Jungtinės Karalystės norą glaudžiau bendradarbiauti su atskiromis valstybėmis narėmis, įskaitant Prancūziją ir kitas Kalė grupės nares, kovojant su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, taip pat sienų saugumo, įskaitant sienų stebėjimą, stiprinimo klausimais apskritai;

246.primena, kad ekstradicijos sistema tarp valstybių narių ir Jungtinės Karalystės, kaip nustatyta PBS Trečiosios dalies VII antraštinėje dalyje, skiriasi nuo Tarybos pagrindų sprendime dėl Europos arešto orderio nustatytos sistemos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_framw/2002/584/oj).; primena, jog neseniai priimtame sprendime 2024 m. liepos 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-202/24 [Alchaster], ECLI:EU:C:2024:649. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad vykdančioji teisminė institucija privalo savarankiškai įvertinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pažeidimo, kuris, kaip kad teigia atitinkamas asmuo, būtų padarytas, jei jis būtų perduotas Jungtinei Karalystei, riziką;

247.primena, kad pagal PBS Trečiąją dalį leidžiama išplėsti duomenų srautus tarp ES ir Jungtinės Karalystės, ir, be kita ko, keistis DNR duomenimis, keleivio duomenų įrašo duomenimis ir informacija apie teistumą; todėl pabrėžia, jog tam, kad dalijantis duomenimis su Jungtine Karalyste būtų išvengta pavojaus ES standartams, taigi, ir ES piliečių pagrindinėms teisėms, itin svarbu, kad Jungtinė Karalystė užtikrintų tokį apsaugos lygį, kuris iš esmės būtų lygiavertis ES suteikiamos apsaugos lygiui;

248.ragina Jungtinę Karalystę ir ES valstybes nares užtikrinti, kad piliečių teisės toliau būtų pagrindinis bendras ES ir Jungtinės Karalystės santykių prioritetas ir garantuoti, jog visi ES ir Jungtinės Karalystės piliečiai, kuriems taikomas Susitarimas dėl išstojimo, galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis; su pasitenkinimu pažymi, kad ES ir Jungtinė Karalystė atnaujino savo bendrą įsipareigojimą visapusiškai, laiku ir sąžiningai įgyvendinti visas Susitarimo dėl išstojimo nuostatas; palankiai vertina tai, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė ėmėsi teisėkūros veiksmų, susijusių su teisiniu aiškumu ES piliečiams, turintiems nuolatinio gyventojo statusą pagal Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programą, ir tikisi, kad per ateinančius dvejus metus bus užtikrinta, kad leidimą laikinai gyventi turintys piliečiai galėtų sklandžiai įgyti nuolatinio gyventojo statusą; atkreipia dėmesį į tai, jog Nepriklausoma susitarimų dėl piliečių teisių stebėsenos įstaiga nustatė, kad ES ir Jungtinės Karalystės dalijimasis duomenimis yra sritis, dėl kurios gali būti vėluojama nagrinėti paraiškas pagal Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programą tais atvejais, kai valstybės narės turi su prašymu susijusios informacijos; todėl ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas aktyviau reaguoti į prašymus ir užtikrinti geresnį keitimąsi informacija tarp Jungtinės Karalystės ir ES valstybių narių bei Europos ekonominės erdvės narėmis esančių Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos) siekiant išvengti vėlavimo ir piliečiams užtikrinti sklandų prašymų teikimo procesą;

249.atkreipia dėmesį į gerą ir pragmatišką ES ir Jungtinės Karalystės užsienio ir saugumo politikos koordinavimą siekiant užtikrinti stabilumą ir gerovę kituose pasaulio regionuose ir ragina ES ir Jungtinę Karalystę stiprinti bendradarbiavimą su kitais panašiai mąstančiais partneriais; palankiai vertina svarbų Jungtinės Karalystės indėlį į taiką, saugumą ir stabilumą Europoje; pabrėžia, kad taika Europoje neįmanoma be tvirtos ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės užsienio ir saugumo politikos srityje; palankiai vertina Jungtinės Karalystės dalyvavimą Europos politinėje bendrijoje;

250.labai palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės saugumo ir gynybos partnerystę, nes tai yra pagrindinė plataus masto abipusio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse sistema, kuria siekiama kartu šalinti bendras grėsmes ir kuriai priskiriamos tokios sritys kaip dalijimasis žvalgybos ir kita informacija, karinis mobilumas, saugumo ir gynybos iniciatyvos, kosmoso saugumas, krizių valdymas, kibernetinė gynyba, hibridinės grėsmės, kova su terorizmu, užsienio vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis;

251.pabrėžia, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir jos grasinimų išplėsti šią agresiją į kitas Europos žemyno šalis kyla egzistencinė grėsmė; mano, kad nepaisant kitų iššūkių svarbos, tai yra svarbiausia grėsmė, su kuria mūsų žemynas susidurs ateinančiais metais; ragina imtis proporcingų politinių veiksmų, kuriais pirmiausia būtų siekiama šalinti Europos gynybos ir atgrasymo pajėgumų spragas, ypač veikiant kartu su panašiai mąstančiais Europos partneriais;

252.palankiai vertina tvirtą ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, kaip pabrėžta ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Jungtinė Karalystė ir toliau derina veiksmus sankcijų, karinės ir finansinės paramos ir diplomatinio koordinavimo srityse, taip pat į jų bendrą įsipareigojimą atkurti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką, pagrįstą tarptautinės teisės, teisingumo ir atskaitomybės principais; ragina ES ir Jungtinę Karalystę išlaikyti tvirtą vienybę prieš likusią tarptautinę bendruomenę smerkiant Rusijos veiksmus, ginant Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, taip pat kovojant su Rusijos dezinformacija dėl jos agresijos karo prieš Ukrainą, ir toliau dėti pastangas siekiant kuo platesnės tarptautinės paramos šiais klausimais; teigiamai vertina itin svarbų Jungtinės Karalystės indėlį į tvirto vieningo Europos atsako į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą formavimą ir „norinčiųjų koalicijos“ sušaukimą; palankiai vertina Jungtinės Karalystės indėlį remiant būsimą Ukrainos atstatymą; kartu atsižvelgiant į valstybių narių karinę ir saugumo politiką, įskaitant karinio neutralumo politiką; ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę ir visas valstybes nares gerokai padidinti karinę pagalbą Ukrainai ir panaikinti visus tokios pagalbos apribojimus; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja, kad veiksmai, kurių pagal SAFE reglamentą 2025 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2025/1106, kuriuo nustatoma Europos saugumo veiksmų (SAFE) stiprinant Europos gynybos pramonę priemonė (OL L, 2025/1106, 2025 5 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/1106/oj). imasi tiek valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė, taip pat apimtų Ukrainą ir jos gynybos technologijas bei pramoninę bazę;

253.teigiamai vertina tvirtą Jungtinės Karalystės požiūrį į vis griežtesnių sankcijų nustatymą ir taikymą ir jos vadovaujamą vaidmenį koalicijoje „Raginimas imtis veiksmų“, kuria siekiama suardyti Rusijos šešėlinį laivyną; palankiai vertina sustiprintą ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą dėl sankcijų Rusijai ir jos šešėliniam laivynui, kaip pabrėžta ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime; ragina ES ir Jungtinę Karalystę toliau nuosekliai ir koordinuotai stiprinti savo atitinkamus sankcijų režimus siekiant užtikrinti kuo didesnį jų poveikį ir užkirsti kelią sankcijų apėjimui, kad būtų galima tęsti ekonominį ir politinį spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusijos valdžios institucijos veiksmingai sabotavo ugnies nutraukimą ir bet kokias prasmingas taikos derybas; primygtinai ragina ES suderinti su Ukraina susijusias sankcijas su Jungtinės Karalystės sankcijomis ir atvirkščiai ir visų pirma įvesti sankcijas visiems likusiems žinomiems ir iki šiol nesankcionuotiems šešėlinio laivyno tanklaiviams ir jų savininkams, draudimo brokeriams ir draudimo paslaugų teikėjams, taip pat nustatyti sankcijas visiems naftos tanklaiviams, pažeidusiems Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, ir užtikrinti, kad būtų griežtai įgyvendinamos priemonės, kuriomis draudžiama laivams plaukioti Europos vandenyse ir Jungtinės Karalystės vandenyse arba įplaukti į bet kurį ES valstybės narės ar Jungtinės Karalystės uostą, jei jie nesilaikė tarptautinių perdavimo iš laivo į laivą jūroje taisyklių, arba neteisėtai išjungė savo automatinę identifikavimo sistemą, neatsižvelgiant į tai, su kurios šalies vėliava jie plaukioja; primygtinai ragina abi šalis uždrausti Rusijos naftos perpylimą iš laivo į laivą savo vandenyse; ragina toliau bendradarbiauti ir dalytis informacija siekiant nustatyti ir sekti įtartinus laivus ar elgesį, nustatyti ir išlaikyti griežtus jūrų laivininkystės saugos ir saugumo standartus ir užtikrinti jūrų laivininkystės teisės vykdymą;

254.ragina ES ir Jungtinę Karalystę užtikrinti, kad imobilizuotas Rusijos valstybės turtas, jį konfiskavus ar pritaikius kitas reikiamas teisines priemones, galėtų būti naudojamas Ukrainos gynybai, atstatymui ir reparacijai;

255.pabrėžia, kad Europos šalys privalo skubiai ir bendrai stiprinti savo pajėgumus, kad užtikrintų savo saugumą ir gynybą; pabrėžia, kad saugumo ir gynybos partneryste siekiama sustiprinti Europos indėlį į NATO, pripažįstant Jungtinės Karalystės, kaip svarbios NATO sąjungininkės, vaidmenį; atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės Ministro Pirmininko sero Keiro Starmerio įsipareigojimą iki 2027 m. balandžio mėn. išlaidas gynybai padidinti iki 2,5 proc.; ragina valstybes nares išnagrinėti galimybes kartu su Jungtine Karalyste teikti paramą steigiant gynybos, saugumo ir atsparumo banką, kuris veiktų kaip daugiašalė skolinimo institucija, teikianti mažų palūkanų ilgalaikes paskolas, kuriomis būtų galima remti pagrindinius nacionalinio saugumo prioritetus, pvz., atsargų papildymą, gynybos modernizavimą, atstatymo pastangas Ukrainoje ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurie šiuo metu priklauso priešiškoms ES nepriklausančioms šalims, išpirkimą;

256.ragina Komisiją skubiai išnagrinėti visas abiem pusėms naudingo tvirtesnio bendradarbiavimo galimybes, kurias suteikia Europos saugumo veiksmų priemonė SAFE; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti Parlamentui visą informaciją apie sąlygas ir išsamią informaciją apie bet kokį finansinį įnašą, kurį turi skirti Jungtinė Karalystė; ragina Parlamentą dalyvauti priimant susitarimą pagal SESV 218 straipsnio 6 dalies a punktą;

257.mano, kad Jungtinės Karalystės vadovaujamas vaidmuo Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose yra labai svarbus Europos saugumo ateičiai, ir ragina valstybių narių ir Jungtinės Karalystės ginkluotąsias pajėgas tęsti politinį, finansinį, operatyvinį ir logistinį bendradarbiavimą šioje srityje;

258.pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė yra pirmaujanti Europos gynybos dalyvė, turinti išskirtinės patirties ir pažangių strateginių pajėgumų; pripažįsta jos gynybos pramonės bazės stiprumą, ypač tose srityse, kurios pagal iniciatyvą „ES parengties užtikrinimas iki 2030 m. ir Europos gynybos pramonės strategiją, įvardytos kaip sritys, kuriose trūksta svarbiausių pajėgumų, įskaitant integruotą, daugiasluoksnę oro ir priešraketinę gynybą, pažangią artileriją, tolimojo nuotolio raketų sistemas ir bepilotes sistemas; pripažįsta glaudžius Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės ir atitinkamos Jungtinės Karalystės bazės ryšius, papildomumą ir sinergiją bendrais saugumo tikslais rengiant naujus bendradarbiavimo susitarimus tokiose srityse kaip balistinė ir hipergarsinė raketų gynyba, kosminės jutiklių sistemos ir ankstyvojo įspėjimo tinklai; ragina ES, jos valstybes nares ir Jungtinę Karalystę dėti papildomas pastangas siekiant stiprinti šių pramonės sektorių bendradarbiavimą ir bendros Europos gynybos pramonės bazės, į kurią įtraukiama ir Ukraina, geografinis nuoseklumas, be kita ko, inovacijų ir bendrų mokslinių tyrimų ir plėtros srityje; palankiai vertina valstybių narių ir Jungtinės Karalystės bei jų gynybos pramonės pastangas investuoti į Ukrainos gynybos pramonę ir su ja bendradarbiauti, ir ragina jas dar labiau didinti, visų pirma steigiant bendras įmones ir stiprinant gamybos pajėgumus tiek Ukrainoje, tiek valstybėse narėse; pabrėžia, kad stipri ES gynybos pramonės bazė taip pat gali prisidėti prie Jungtinės Karalystės saugumo stiprinimo;

259.primygtinai ragina ES ir Jungtinę Karalystę dėti pastangas, kad Jungtinė Karalystė būtų tinkamai įtraukiama į atitinkamas ES gynybos iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos gynybos fondą (EGF), Europos investicijų į gynybą programą (EGPP), priemonę Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA), nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektus, taip pat būsimas ES gynybos programas; palankiai vertina tai, kad saugumo ir gynybos partnerystės susitarime numatyta išnagrinėti galimybes sudaryti Europos gynybos agentūros ir Jungtinės Karalystės administracinį susitarimą; ragina Europos gynybos agentūrą ir Jungtinę Karalystę pirmumo tvarka siekti tokio susitarimo, kad būtų plėtojamas praktinis bendradarbiavimas;

260.atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės ir valstybių narių gynybos pramonės, įskaitant ypatingos svarbos bendrąsias įmones, ryšius; pripažįsta, kad Bepiločių orlaivių koalicija – bendra Jungtinės Karalystės ir Latvijos iniciatyva, kurioje dalyvauja 17 valstybių narių – yra teigiamas bendradarbiavimo esminių pažangių pajėgumų plėtojimo srityje pavyzdys; apgailestauja, kad ES ir Jungtinės Karalystės saugumo ir gynybos partnerystės susitarime pramoninių bazių sinergijos ir papildomumo didinimo klausimas sprendžiamas nevisapusiškai; ragina abi šalis skubiai stiprinti bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje, visų pirma pagrindinių pajėgumų, pvz., strateginių įgalinančių priemonių, srityje, parengiant gynybos pramonės bendradarbiavimo veiksmų gaires;

261.primena, kad tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė susiduria su didelėmis hibridinėmis grėsmėmis ir piktavališkų subjektų, visų pirma Rusijos, taip pat ir kitų subjektų kišimusi; palankiai vertina tai, kad ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime bendradarbiavimas kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi bei kibernetinį saugumą, buvo įvardytas kaip svarbios bendradarbiavimo sritys; palankiai vertina pagal PBS vykdomą ES ir Jungtinės Karalystės dialogą kibernetiniais klausimais; ragina Jungtinę Karalystę ir ES stiprinti esamą naudingą bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija apie suderintas apibrėžtis ir grėsmių nustatymą, ankstyvą atsakomųjų veiksmų į hibridines kampanijas nustatymą ir koordinavimą, bendresnį požiūrį į atgrasymo nuo kibernetinių grėsmių strategijas, kibernetinio atsparumo ir kibernetinių pajėgumų stiprinimą, taip pat keitimąsi gerąja patirtimi siekiant užtikrinti mūsų demokratinių visuomenių, įskaitant ES šalis kandidates, saugumą ir atsparumą;

262.palankiai vertina įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą keičiantis informacija apie padėtį, įskaitant įslaptintą informaciją; pakartoja ES ir Jungtinės Karalystės koordinavimo ir bendradarbiavimo karinio mokymo, dalijimosi žvalgybos ir kita informacija bei kovos su terorizmu operacijų, kurios yra būtinos Europos saugumui, svarbą; vis dėlto apgailestauja, kad saugumo ir gynybos partnerystės susitarime neminimas keitimasis žvalgybos informacija; palankiai vertina bendrą įsipareigojimą stiprinti karinį mobilumą, įskaitant transeuropinio transporto (TEN-T) tinklo užbaigimą ir dvejopo naudojimo infrastruktūros atnaujinimą; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę skaitmenizacijai sienos perėjimo punktuose ir transporto infrastruktūros srityje, siekiant paspartinti administracines procedūras ir spręsti reglamentavimo skirtumų ir infrastruktūros trūkumų, kurie ir toliau kelia didelių kliūčių greitam karinių pajėgų ir įrangos judėjimui, problemą; primena, kad šis glaudesnis bendradarbiavimas karinio mobilumo srityje taip pat turėtų būti vykdomas NATO sistemoje gerinant reguliavimo aspektus, rengiant bendras valstybių narių ir Jungtinės Karalystės pratybas ir keičiantis informacija apie infrastruktūros reikalavimus;

263.palankiai vertina glaudesnį jūrų saugumo koordinavimą, kuris dėl neatidėliotino poreikio stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, įskaitant energetiką ir ryšius, saugumą ir užtikrinti laivybos laisvę yra vienas iš svarbiausių saugumo ir gynybos partnerystės klausimų; pabrėžia strateginę saugumo ir gynybos partnerystės svarbą jūrų transporto sektoriui, visų pirma didinant ypatingos svarbos transporto infrastruktūros atsparumą, kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir stiprinant kibernetinį saugumą, be kita ko, autonominių antvandeninių jūrų laivų srityje; ragina glaudžiai koordinuoti laivų ir uostų įrenginių apsaugą nuosekliai ir suderintai įgyvendinant Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodeksą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nuolat koordinuoti reagavimą į Rusijos šešėlinį laivyną, kartu pabrėždamas, kad keitimasis informacija turėtų būti operatyvus, o informacija – nuolat atnaujinama, kad tiek valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė galėtų laiku reaguoti;

264.palankiai vertina abiejų šalių įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą tokiose svarbiose srityse kaip jūrų saugumas Raudonojoje jūroje, ilgalaikė ir teisinga taika Artimuosiuose Rytuose, padėties Sahelyje, Sudane, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Vakarų Balkanuose stabilizavimas, taip pat bendradarbiavimą Arkties regione; palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtą įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą šiose srityse vykdant labiau struktūrizuotą dialogą ir bendrus veiksmus, įskaitant bendradarbiavimą ir koordinavimą vietoje; todėl ragina ES ir Jungtinę Karalystę visapusiškai pasinaudoti Strateginės gynybos partnerystės susitarime numatytomis strateginėmis konsultacijomis dėl Rusijos ir Ukrainos, Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono, Vakarų Balkanų ir hibridinių grėsmių;

265.ragina ES ir Jungtinę Karalystę stiprinti tarptautinę taiką ir stabilumą, be kita ko, rengiant bendras strategijas JT taikos palaikymo veiksmams ir krizių valdymui stiprinti; ragina abi šalis propaguoti taikos ir dialogo kultūrą kaip konfliktų prevencijos, konfliktų valdymo ir jų sprendimo, taip pat moterų ir lyčių teisių užtikrinimo priemonę; pritaria tam, kad ir toliau būtų bendradarbiaujama šiose srityse; ragina sistemingai ir šalims viena kitai padedant bendradarbiauti vykdant taikos palaikymo operacijas; apgailestauja, kad dėl „Brexit’o“ Jungtinė Karalystė nutraukė dalyvavimą bendros saugumo ir gynybos politikos misijose, pvz., ES ALTHEA arba ATALANTA, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybes nares ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijas imtis veiksmų siekiant atnaujinti Jungtinės Karalystės dalyvavimą, nes tai yra saugumo ir gynybos partnerystės praktinio įgyvendinimo priemonė; ragina ES ir Jungtinę Karalystę glaudžiau bendradarbiauti klausimais, susijusiais su demokratiniu vystymusi, reformų procesais ir demokratine parlamentine praktika trečiosiose šalyse, įskaitant rinkimų stebėjimą; palankiai vertina bendrą norą stiprinti konsulinį bendradarbiavimą siekiant geriau reaguoti į konsulines krizes;

266.pabrėžia taisyklėmis grindžiamos tvarkos svarbą ir tai, kad svarbu visapusiškai gerbti tarptautinę teisę, įskaitant JT Chartiją, tarptautinę humanitarinę teisę, tarptautinę žmogaus teisių teisę ir daugiašališkumą ir jų laikytis; palankiai vertina tai, kad bendras įsipareigojimas šiuo požiūriu buvo dar kartą patvirtintas ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausiojo lygio susitikime, ir ragina toliau dėti bendras pastangas siekiant palaikyti ir stiprinti šią tvarką didėjančio pasaulinio nestabilumo sąlygomis; ragina didinti paramą siekiant užtikrinti sklandžią tarptautinių ir regioninių forumų ir institucijų, ypač tų, kurias paveikė pastarojo meto geopolitiniai pokyčiai, pavyzdžiui, Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuris yra tarptautinio teisingumo sistemos pagrindas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ar JT Žmogaus teisių tarybos, veiklą;

267.palankiai vertina ES ir Jungtinės Karalystės Bendrajame susitarime pareikštą naujausią įsipareigojimą užmegzti nuolatinį dialogą vystomojo bendradarbiavimo klausimais ir stiprinti bendradarbiavimą reaguojant į tarptautines nelaimes ir teikiant humanitarinę pagalbą;

268.teigiamai vertina nuolatinę Jungtinės Karalystės paramą šešių Vakarų Balkanų šalių euroatlantinei integracijai, stabilumui ir klestėjimui, įskaitant jos įsipareigojimą dalyvauti Berlyno procese; ragina ES ir Jungtinę Karalystę toliau bendradarbiauti siekiant bendrų politikos ir saugumo tikslų platesnėje Rytų Europos kaimynystėje, įskaitant Juodosios jūros ir Vakarų Balkanų regioną, remiantis bendru padėties suvokimu, visų pirma remiant ES šalių kandidačių teritorinį vientisumą, suverenitetą, stabilumą ir demokratinį atsparumą; rekomenduoja įvertinti per 25-erius veiklos Vakarų Balkanuose metus įgytą patirtį ir vėl sutelkti dėmesį į apčiuopiamos pažangos užtikrinimą ir pokyčius skatinančias reformas, kurios paspartins šalių pažangą siekiant narystės ES ir prisidės prie saugesnės Europos ateities; pripažįsta bendrą ES ir Jungtinės Karalystės vaidmenį laikantis Deitono taikos susitarimo ir jo priedų;

269.ragina ES ir Jungtinę Karalystę bendradarbiauti siekiant ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose, be kita ko, remiant politinį pereinamąjį procesą ir visų mažumų apsaugą Sirijoje ir kovojant su visų šalių, atsakingų už tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Sirijoje, nebaudžiamumu; palankiai vertina ilgalaikį ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą ir įsipareigojimus siekti paliaubų Gazoje ir primygtinai ragina paleisti visus likusius įkaitus, taip pat įsipareigojimą siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, pagal kurį dvi suverenios demokratinės valstybės taikiai gyventų viena šalia kitos, užtikrindamos saugumą ir visapusiškai laikydamosi tarptautinės teisės;

270.primygtinai ragina ES ir Jungtinę Karalystę skubiai įgyvendinti saugumo ir gynybos partnerystę ir ja remtis, visapusiškai išnaudojant jos potencialą ir nustatant konkrečius įsipareigojimus ir priemones, kad būtų pasiekta visa jos taikymo sritis ir nauda, be kita ko, pasitelkiant tarpinstitucinę sistemą ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės taryboje bei ES ir Jungtinės Karalystės užsienio politikos dialogą; pažymi, kad dar reikia derėtis dėl partnerystės biudžeto ir reguliavimo sąlygų, atsižvelgiant į ES sprendimų priėmimo autonomiškumo svarbą;

271.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinės Karalystės vyriausybei bei parlamentui.