1.pabrėžia karinio mobilumo svarbą Europos saugumui ir gynybai; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, ES strateginių trūkumų šalinimas ir poreikis stiprinti karinį mobilumą tapo dar aktualesni;

2.palankiai vertina ES ir valstybių narių siekį iš esmės padidinti savo gynybos parengtį, sumažinti savo strateginę priklausomybę, šalinti savo pajėgumų spragas ir stiprinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę įgyvendinant atitinkamą ES politiką ir bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), taip pat NATO kontekste; palankiai vertina ES ir NATO bendradarbiavimą stiprinant karinį mobilumą; vis dėlto mano, kad atėjo laikas skubiai paversti ES ir NATO nustatytus bendrus tikslus tikra pažanga;

3.palankiai vertina kolektyvines pastangas remti Ukrainą; primygtinai tvirtina, kad reikia sistemingai mokytis iš Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą patirties, be kita ko, karinio mobilumo srityje, visų pirma remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų patirtimi, taip pat mokytis iš nacionalinių ir daugiašalių pratybų metu įgytos patirties; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti logistinį tęstinumą ir atsarginių variantų planavimą, taip pat nustatyti silpnąsias ir trūkstamas grandis; pabrėžia, kad svarbu anksti ir veiksmingai koordinuoti veiksmus su strateginiais partneriais, visų pirma NATO;

4.pabrėžia, kad Rusija kelia didelę grėsmę Europos Sąjungos saugumui ir kad pajėgumų greitai dislokuoti pajėgas ir karinius pajėgumus į ES rytinį flangą plėtojimas yra labai svarbus;

5.pabrėžia strateginį poreikį investuoti visose valstybėse narėse keturiuose ES prioritetiniuose karinio mobilumo koridoriuose – Šiaurės, Rytų, Vidurio Pietų ir Vidurio Šiaurės koridoriuose, nes sustiprintas ir veiksmingas karinis mobilumas yra labai svarbus visų valstybių narių ir visų Europos piliečių saugumui;

6.pabrėžia, kad sustiprintas karinis mobilumas sustiprins ES BSGP ir jos misijas bei operacijas; ragina ES ir valstybes nares priimti bendrą viziją, kaip siekti pažangos karinio mobilumo srityje, ir suformuluoti konkrečius siektinus rezultatus, kurie turėtų būti integruoti į ES strateginį kelrodį; primygtinai ragina užtikrinti konkretų pasirengimą kariniam mobilumui pereinant prie visapusiško požiūrio į karinę logistiką, įskaitant ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą, transporto centrus, techninę priežiūrą, sandėliavimą, degalų papildymą, remontą ir šaudmenis;

7.pabrėžia, kad karinis mobilumas apima ne tik karinių pajėgų, ginklų ir įrangos judėjimą, bet ir humanitarinę pagalbą bei solidarumo veiksmus; pabrėžia, kad parama kariniam mobilumui taip pat gali būti labai naudinga piliečiams, nes gebėjimas greitai dislokuoti karines pajėgas gali palengvinti greitesnį humanitarinės pagalbos ir medicininės paramos teikimą, taip pat infrastruktūros remontą gaivalinių nelaimių, pandemijų ar kitų krizių atveju; taip pat pabrėžia, kad ES investicijos į karinio mobilumo infrastruktūrą gali duoti apčiuopiamos naudos vietos bendruomenėms ir junglumui, taip vietoje didinant atsparumą, ekonominę integraciją, darbo vietų kūrimą ir visuomenės paramą Europos saugumo darbotvarkei;

8.pabrėžia, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) turi būti toliau taikoma centralizuotai valdoma ir speciali ES transporto finansavimo priemonė, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), kuri yra pagrindinis tvirto karinio mobilumo finansavimo šaltinis, o bendras transporto biudžetas turi būti gerokai padidintas; todėl palankiai vertina pasiūlymą kitoje DPF padidinti kariniam mobilumui skirtą biudžetą, iš kurio 2028–2034 m. transportui pagal EUTP skiriama daugiau kaip 50 mlrd. EUR, įskaitant daugiau kaip 17 mlrd. EUR kariniam mobilumui;

9.primena Tarybos padarytą precedento neturintį karinio mobilumo finansavimo sumažinimą 75 proc. pagal 2021–2027 m. DFP, palyginti su Parlamento ir Komisijos pozicija, ir pabrėžia, kad tokia padėtis negali pasikartoti; pabrėžia, kad dėl Rusijos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą karinio mobilumo biudžetas turėjo būti sutelktas laikotarpio pradžioje ir buvo visas panaudotas iki 2024 m. pradžios; primygtinai reikalauja, kad pagal kitą DFP kariniam mobilumui skirti ištekliai būtų iš esmės padidinti, kad atitiktų numatomą ne mažiau kaip 100 mlrd. EUR investicijų poreikį 500 prioritetinių projektų, kuriuos, kaip nustatė ES, reikia atnaujinti 2025 m. spalio 16 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendras komunikatas „Taikos išsaugojimas. Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairės“ (JOIN(2025)0027).;

10.atsižvelgdamas į šį investicijų poreikį ir M. Draghi pranešime pateiktas rekomendacijas, primygtinai tvirtina, kad svarbu per tolesnes derybas dėl bendros DFP viršutinės ribos bent išlaikyti nurodytą 17 mlrd. EUR sumą, kartu apsaugant asignavimus TEN-T įgyvendinti; pabrėžia, kad Taryba neturi teikti jokios pasiūlymo sumažinti šio finansavimo sumą, ir mano, kad reikės atidžiai stebėti, kaip šios lėšos nukreipiamos kariniam mobilumui;

11.pabrėžia, kad reikia sėkmingai skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir derinimą vykdant tarpvalstybinius ir didelio masto transporto projektus ir diegiant dvejopo naudojimo infrastruktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos greitai ir veiksmingai dideliu mastu sutelkti ir perkelti karines pajėgas, įrangą ir išteklius visoje ES;

12.pakartoja, kad karinio mobilumo iniciatyvos ir finansavimas neturėtų trukdyti apskritai įgyvendinti veiksmus, susijusius su pažangaus, atsparaus, sąveikaus, nuo iškastinio kuro nepriklausomo ir tvaraus TEN-T kūrimo užbaigimu; primena tikslą iki 2030 m. užbaigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą, įskaitant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimą, ir iki 2040 m. užbaigti išplėstinį pagrindinį tinklą;

13.pabrėžia, kad savalaikis tarpvalstybinių ir didelio masto transporto infrastruktūros projektų užbaigimas TEN-T tinkle yra būtinas tikslas, kad būtų pasiekti veiksmingus dvejopo naudojimo ir karinio mobilumo tikslai Europoje; primena, kad, remiantis 2024 m. balandžio mėn. TEN-T koordinatorių pozicijos dokumentu, per ateinančius 15 metų pagrindiniam ir išplėstiniam pagrindiniam TEN-T tinklui užbaigti iš viso reikės 845 mlrd. EUR investicijų ir kad apskaičiuota, jog vien tik didžiausią ES pridėtinę vertę turintiems projektams likusi investuotina suma sudarys bent 210 mlrd. EUR;

14.primena, kad, atsižvelgiant į veiksmų, kurių reikia imtis, pobūdį, dideliems transporto infrastruktūros projektams, kurie yra labai svarbūs kariniam mobilumui, įgyvendinti reikia ilgalaikio finansavimo;

15.pabrėžia, kad reikia racionalizuoti ir supaprastinti dvejopo naudojimo infrastruktūros projektų pagal EITP karinio mobilumo sistemą finansavimo kitoje DFP gavimo procedūras;

16.palankiai vertina Europos investicijų banko (EIB) pradines paskolas investicijoms į dvejopo naudojimo infrastruktūros projektus, siekiant stiprinti karinį mobilumą; ragina daryti ilgalaikį poveikį EIB, kad jis prisidėtų finansuojant kitus dvejopo naudojimo projektus ir pajėgumus;

17.ragina išnagrinėti galimybes kurti papildomus finansavimo mechanizmus, pvz., Gynybos, saugumo ir atsparumo banką, siekiant patenkinti saugumo, gynybos ir atsparumo finansavimo poreikius;

18.primena, kad valstybės narės gali panaudoti didžiausią pagal dabartinę DFP skiriamą finansavimą, įskaitant neseniai nustatytas priemones Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo ištekliams perskirstyti, taip pat skubiai nukreipti nepanaudotus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas investicijoms į gynybą, įskaitant dvejopo naudojimo infrastruktūrą ir mobilius išteklius, siekiant skatinti karinį mobilumą, įskaitant karinį kontrmobilumą;

19.ragina užtikrinti, kad specialūs biudžetai pagal EGPP, Europos gynybos fondą, priemonę SAFE ir pagal gynybos parengties bendrąjį rinkinį priimtas priemones ir kitas ES gynybos iniciatyvas galėtų būti naudojami fizinės ir skaitmeninės dvejopo naudojimo infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui ir bendram ir nuspėjamam įgalinančių gynybos pajėgumų, įskaitant karinį mobilumą, įsigijimui remti, siekiant stiprinti tikrą Europos gynybos sąjungą;

20.dar kartą ragina sukurti „karinę Šengeno erdvę“ ir ragina Komisiją pateikti veiksmų gaires šiam tikslui nedelsiant pasiekti;

21.pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl šiuo metu nepakankamo karinio mobilumo reagavimo pajėgumų ir veiksmingumo, kurį apsunkina reglamentavimo ir procedūrų sudėtingumas ir suderinimo trūkumas, dėl kurių koordinavimas vyksta lėtai ir prarandama laiko;

22.ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti visos visuomenės įtraukimo požiūrį į karinį mobilumą, informuojant apie priemones, kurių imtasi, ir jas paaiškinant įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant viešąjį, privatų ir civilinį sektorius;

23.reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės skubiai visapusiškai įgyvendintų 13 įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2024 m. karinio mobilumo įsipareigojimą, daugiausia dėmesio skiriant investicijoms į transporto infrastruktūrą ir transporto išteklius, reglamentavimo suderinimui, tarpvalstybinio judėjimo leidimų išdavimo paspartinimui ir BSGP bei ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimui;

24.primygtinai ragina Komisiją, siūlant tolesnius veiksmus, laikytis horizontalaus požiūrio suderinant ir supaprastinant taisykles ir procedūras, kad būtų skubiai pasiektas tikslas integruoti ir koordinuoti ES požiūrį į visų esamų administracinių, diplomatinių, logistinių ir infrastruktūros kliūčių kariniam mobilumui pašalinimą;

25.ragina sukurti vieno langelio principu veikiančią Europos skaitmeninę sistemą, pagal kurią būtų išduodami tarpvalstybinio karinės įrangos judėjimo leidimai, įskaitant kodifikuotą prioritetinę sistemą ir duomenų bazę, kuria dalijamasi su NATO;

26.pabrėžia, kad reikia supaprastinti sudėtingas, ilgas ir skirtingas nacionalines taisykles ir procedūras; primygtinai reikalauja, kad būsimame karinio mobilumo dokumentų rinkinyje būtų pasiūlytos supaprastintos, suderintos, vienodos ir skaitmeninės procedūros, taikomos visoms transporto rūšims, be kita ko, susijusios su muitine, pavojingųjų krovinių vežimu, nestandartiniu transportu, diplomatiniais leidimais ir identiškų leidimų naudojimu, pvz., dėl tarpvalstybinio judėjimo pasiūlymų ir (arba) kreditų ir ES/NATO 302-osios formos dokumentų, kurias turėtų pripažinti ir naudoti visos valstybės narės; be to, ragina sukurti karinę muitinių sistemą, kad būtų suskaitmeninti muitinės formalumai ir sumažinta administracinė našta bei išlaidos, atsižvelgiant į esamus ES projektus, pvz., saugią skaitmeninę karinio mobilumo sistemą;

27.pabrėžia, kad svarbu pašalinti administracines ir infrastruktūros kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės, eksploatuojančios nestandartinį karinės įrangos ir kranų kelių transportą, skirtą ypatingos svarbos infrastruktūros projektams; todėl, atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą Masės ir matmenų direktyvos peržiūrą, ragina toliau derinti nestandartinio transporto taisykles;

28.pabrėžia, kad draudimo nuo karo rizikos užtikrinimas didelės rizikos logistikos paslaugų teikėjams gali būti paskata įmonėms, nes tai padeda mažinti veiklos riziką;

29.pabrėžia, kad procedūrų suderinimas ir veiksmingas sąveikumas sustiprins valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir paskatins tarpvalstybinį junglumą;

30.palankiai vertina tikslą supaprastinti teisines ir administracines sistemas, kaip siūloma gynybos parengties bendrajame rinkinyje ir būsimame 2025 m. bendrame komunikate dėl karinio mobilumo, ir ragina paspartinti įsigaliojimą ir įgyvendinimą;

31.primygtinai ragina Komisiją pateikti teisinę ir operatyvinę sistemą, skirtą krizinėms situacijoms, aiškiai atskiriant bent tris etapus, pavyzdžiui, „taikos“, „krizės“ ir „karo“, į kurią būtų įtrauktos kiekvieno etapo metu taikomos taisyklės, siekiant užtikrinti sąveikumą ir prioritetines ginkluotųjų pajėgų galimybes naudotis transporto infrastruktūra, tinklais ir ištekliais, taip pat supaprastinti karinio personalo ir įrangos judėjimą visuose kariniuose koridoriuose ir tarp jų; prašo, kad šioje sistemoje būtų pateiktos aiškios „atsitraukimo situacijų“ ir „atsitraukimo sprendimų“ apibrėžtys, siekiant užtikrinti karinio transporto tęstinumą sutrikimų atveju, taip pat gairės valstybėms narėms dėl įgaliojimų suteikimo įvairiems saugumo užtikrintojams stebėti ir saugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą;

32.tikisi, kad pagal būsimą teisinę sistemą bus sukurta veiksminga ir aiški karinės vadovybės ir valdžios institucijų, įskaitant NATO, ryšių ir koordinavimo sistema, grindžiama būtinybės žinoti principu, skirta taip pat keistis informacija su infrastruktūros valdytojais ir vežėjais, turinčiais teisę teikti karinės logistikos paslaugas, siekiant skatinti atsparumą visuose tinkluose kiekvienu etapu; atkreipia dėmesį į, visų pirma, nepakankamą uostų valdymo įstaigų ir karinių ar atitinkamų gynybos didinimo subjektų bendradarbiavimą ir ribotą bendravimą; supranta keitimosi informacija praktikos, ypač su užsienio valdomomis Europos uostų valdymo įstaigomis, slaptumą; tačiau pabrėžia, kad būtinas patikimas ir saugus keitimosi specialia informacija kanalas;

33.pabrėžia, kad reikia sukurti nuolatinį sprendimų priėmimo mechanizmą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos valstybių ir vyriausybių vadovams nedelsiant imtis veiksmų „krizės“ ir „karo“ etapais;

34.ragina Komisiją įsteigti karinio mobilumo darbo grupę, kurią sudarytų visų kompetentingų ES įstaigų atstovai, siekiant supaprastinti visų su kariniu mobilumu susijusių iniciatyvų horizontalų rengimą, įgyvendinimą ir stebėseną, ir kartu ragina paskirti nacionalines ryšių palaikymo institucijas, siekiant apskritai gerinti ir koordinuoti karinį mobilumą;

35.primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į visas Europos Audito Rūmų rekomendacijas dėl valdymo visose būsimose karinio mobilumo srities iniciatyvose;

36.pripažįsta, kad transporto srities darbuotojų vaidmuo karinio mobilumo srityje ir sudarant palankesnes sąlygas tiekimo grandinėms yra labai svarbus; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti darbuotojų trūkumo klausimą, investuoti į transporto sektoriaus darbo jėgą, gerinti darbo sąlygas, mokymo galimybes, kad darbuotojai galėtų įgyti kariniam mobilumui reikalingų įgūdžių, ir didinti sektoriaus patrauklumą;

37.palankiai vertina tai, kad Taryba patvirtino keturis prioritetinius karinio mobilumo koridorius ES, skirtus skubiam ir didelio masto judėjimui, sukurtus bendradarbiaujant su NATO, ir tai, kad šiuo metu nustatoma 500 prioritetinių projektų, kuriuos reikia skubiai atnaujinti; pabrėžia, kad daugiau kaip 94 proc. šių koridorių yra TEN-T dalis, ir pabrėžia stiprią civilinės ir karinės infrastruktūros sąveiką; ragina tiksliai įvertinti finansinius poreikius šiems karinio mobilumo koridoriams užbaigti;

38.pabrėžia, kad reikia paspartinti transporto infrastruktūros plėtrą ir sustiprinti jos ypatingos svarbos elementų tiek fizinę, tiek kibernetinę apsaugą keturiuose prioritetiniuose karinio mobilumo koridoriuose;

39.pabrėžia, kad silpniausios jungtys ir strigties taškai daro grandininį poveikį visų koridorių ir apskritai viso transporto tinklo veikimui ir veiksmingam tęstinumui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai išteklių siekiant užtikrinti glaudžiai sujungtą karinio mobilumo tinklą, be kita ko, esamos infrastruktūros priežiūros tobulinimą, modernizavimą ir sąveikumą;

40.ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti poreikį paskirti specialų Europos koordinatorių, kuris būtų karinio mobilumo darbo grupės narys, kiekvienam prioritetiniam karinio mobilumo koridoriui, kad būtų palengvintas jų įgyvendinimas;

41.primena, kad kontrmobilumo infrastruktūra, įskaitant dvejopo naudojimo kliūtis, įtvirtinimus ir greito dislokavimo sistemas, skirtas sienų ir teritorinei gynybai stiprinti, taip pat yra svarbi karinio mobilumo dalis; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti nuodugnų ir koordinuotą kontrmobilumo infrastruktūros planavimą ir rengimą keturiuose prioritetiniuose karinio mobilumo koridoriuose, pirmenybę teikiant rytiniams ir šiauriniams koridoriams;

42.primena, kad geležinkeliai yra antžeminės mobilumo sistemos pagrindas dideliems kiekiams didelių matmenų, sunkiųjų, kenksmingų ir pavojingų karinių išteklių pervežti; primygtinai reikalauja teikti pirmenybę skubiems ir trumpalaikiams sprendimams, pvz., panaikinti administracinę naštą, susijusią su karinio personalo tarpvalstybiniu judėjimu; ragina Komisiją užtikrinti didesnį pajėgumų stiprinimą, ypač transporto mazguose ir pagrindinėse srityse, atsižvelgiant į keturis prioritetinius karinio mobilumo koridorius;

43.pabrėžia, kad geležinkelių sąveikumas atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant sklandžias operacijas visose valstybėse narėse; reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinio geležinkelių sąveikumo trūkumo, kurį lemia vėžės pločio skirtumai ES, pavyzdžiui, Baltijos valstybėse, Suomijoje ir Pirėnų pusiasalyje, o tai daro poveikį tarpvalstybiniam pajėgų, įrangos ir išteklių judėjimui, todėl kelių transportas yra būtinas; prašo Komisijos toliau šalinti įvairias kliūtis sklandžioms geležinkelių operacijoms visoje ES, inter alia, lėtą ERTMS ir skaitmeninių automatinių sankabų (DAC) diegimą ir vėžės pločio skirtumus; primena TEN-T reglamente atitinkamoms valstybėms narėms nustatytą reikalavimą iki 2026 m. liepos mėn. pateikti savo planus dėl jų tinklų perėjimo prie Europos standartinio nominalaus vėžės pločio; šiuo atžvilgiu palankiai vertina projektą „Rail Baltica“, kuriuo Baltijos valstybės prijungiamos prie ES geležinkelių tinklo pritaikant jų vėžės plotį; mano, kad šis projektas yra strategiškai svarbūs civiliniam ir kariniam mobilumui, nes jis užtikrina sąveikias, tvarias ir didelio pajėgumo geležinkelių jungtis visame ES rytiniame flange;

44.pažymi, kad skaitmeninės technologijos, kuriomis siekiama padidinti civilinius geležinkelių pajėgumus, pvz., ERTMS ir DAC, taip pat yra svarbios kariniam mobilumui ir turi būti tobulinamos; įspėja, kad ERTMS buvo sukurta skirtingomis geostrateginėmis aplinkybėmis, ir ragina įvertinti jos patikimumą ir kibernetinio saugumo atsparumą; pabrėžia, kad ši sistema paremta radijo ryšio technologijomis, todėl, jei dėl trukdžių ar kitų veiksnių ryšys nutrūktų, geležinkelių eismas būtų iš karto sustabdytas; ragina atlikti panašaus pobūdžio vertinimą plėtojant ateities geležinkelių judriojo ryšio sistemą (FRMCS);

45.pažymi, kad kelių ir geležinkelių jungtys su uostais ir krovinių terminalų tinklais dažnai yra labai svarbios siekiant palengvinti paskutinės atkarpos karinės įrangos vežimą į reikiamas vietoves, todėl jų vaidmuo užtikrinant sėkmingą karinį mobilumą yra labai svarbus; primena, kad strateginiai kelių transporto objektai, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelės, degalų pildymo stotelės ir automobilių plovyklos, turėtų būti skubiai modernizuotos, kad ekstremaliųjų situacijų metu galėtų aptarnauti didelį karinių transporto priemonių ir personalo skaičių; todėl ragina teikti pirmenybę investicijoms į pagrindinę kelių infrastruktūrą šiuose keturiuose prioritetiniuose karinio mobilumo koridoriuose siekiant kuo veiksmingiau palengvinti karinį mobilumą;

46.ragina sukurti suderintą Europos sistemą, kuri palengvintų karinių vilkstinių, eksploatuojamų įgaliotų civilinių paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, teikiančių nestandartinio kelių transporto paslaugas, eksploatuojančių kranus ir sunkiąją įrangą, judėjimą keturiais prioritetiniais karinio mobilumo koridoriais, kartu užtikrinant civilinę saugą;

47.pabrėžia, kad uostai atlieka svarbų vaidmenį kaip svarbūs karinio mobilumo tinklo mazgai, naudojami kaip atvykimo ir išvykimo punktai vykstant didelio masto karinei dislokacijai ir sudarantys sąlygas integruoti jūrų transportą į sausumo transportą, visų pirma vykdant transatlantinį bendradarbiavimą, taip pat užtikrinant Sąjungos strateginių ekonominių interesų atsparumą; pažymi, kad jūrų infrastruktūra turi struktūrinių trūkumų, nes daugelis ES terminalų nėra sukurti kariniams kroviniams tvarkyti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamus pajėgumus, skirtus kariniams ištekliams, ir parengti nenumatytų atvejų planus, kad prireikus būtų galima nukreipti civilinius krovinius kitais maršrutais;

48.pabrėžia, kad reikia imtis neatidėliotinų veiksmų ir taikyti griežtesnes taisykles tam tikros ypatingos svarbos jūrų infrastruktūros nuosavybės ir kontrolės atžvilgiu, kaip pabrėžta Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m.;

49.ragina investuoti į uostų infrastruktūrą ir iš dalies pakeisti reikalavimus dėl galimybių naudotis finansinėmis priemonėmis, skirtomis jūrų ir vidaus vandenų uostams, siekiant labiau juos integruoti į TEN-T koridorius ir stiprinti ES energetinio saugumo politiką; primygtinai ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti strategijas, kuriomis būtų didinami ir stiprinami uostų pajėgumai; pabrėžia jūrų srities paviršinį ir popaviršinį aspektus, ragina į ES karinio mobilumo strategijos aprėptį įtraukti ro-ro laivus ir ro-ro keleivinius laivus kaip dvejopo naudojimo mobilųjį turtą;

50.pažymi, kad vidaus vandenų keliai taip pat yra svarbus karinio mobilumo elementas, dėl jų turimų pajėgumų, įvairiarūšio transporto papildomumo ir mažesnio pažeidžiamumo oportunistinės žvalgybos atžvilgiu sudarantis sąlygas sklandžioms ir tvarioms dvejopo naudojimo transporto priemonėms; atkreipia dėmesį į esamą vandens transporto tinklo pajėgumą transportuoti didelių matmenų karinius išteklius, pavojinguosius krovinius ir degalus reguliariam tiekimui, taip pat galimybę naudoti jį atsarginiams variantams, sudarantiems nenumatytų atvejų planavimo dalį; siūlo įvertinti poreikį toliau plėsti esamas užtvankas ir didinti kranų ir vandens transporto parko prieinamumą;

51.pabrėžia, kad svarbu kurti papildomus logistikos centrus ir perkrovimo terminalus keturiuose prioritetiniuose karinio mobilumo koridoriuose; ragina esamus logistikos centrus ir komercinius perkrovimo terminalus, susijusius su kariniu transportu karinio mobilumo koridoriuose, tinkamai pritaikyti ir pripažinti dvejopo naudojimo infrastruktūra ir aprūpinti pagal paskirtį tinkama įranga, pavyzdžiui, tiesioginės prieigos krovimo platformomis ir rampomis, tinkamomis kariniams ištekliams;

52.pabrėžia, kad svarbu sukurti strateginėse vietose įrengtų logistikos centrų tinklą keturiuose prioritetiniuose karinio mobilumo koridoriuose, įskantant vidaus vandenų uostus, kuriuo būtų galima užtikrinti būtiną techninės priežiūros, saugojimo ir remonto infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas greitas įvairiarūšis pervežimas tarp kelių, geležinkelių, jūrų, vidaus vandenų kelių ir oro uostų infrastruktūrų bei karinių įrenginių; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad tokie centrai turėtų užtikrinti būtiną dvejopo naudojimo energetikos infrastruktūrą, pavyzdžiui, degalų papildymo ir įkrovimo stotis, mobilumo poreikiams ir tiekimo saugumui remti;

53.pabrėžia, kad logistikos centrai tranzitu vykstančioms karinėms pajėgoms turėtų užtikrinti plotą, pajėgumus ir infrastruktūrą, visų pirma pastogę, maistą ir kuro tiekimą;

54.ragina remti logistikos centrų plėtrą taip pat pagal atitinkamas Europos pramonės programas, siekiant stiprinti Europos pramoninės ir technologinės bazės atsparumą; primena, kad reikia imtis veiksmų logistikos procesų skaitmenizacijos srityje, kad būtų užtikrintas strateginės infrastruktūros atsparumas ir saugumas;

55.mano, kad itin svarbu išplėsti transporto koridorius, įskaitant kariniam mobilumui skirtus koridorius, į Ukrainą, Moldovos Respubliką ir Vakarų Balkanus, siekiant padidinti sąveikumą, pagerinti operatyvinį atsaką, kai aktualu, remti partneres joms ginantis nuo Rusijos agresijos ir kovojant su kitomis hibridinėmis grėsmėmis regione ir atgrasyti nuo būsimos agresijos ES teritorijoje; atkreipia dėmesį į solidarumo koridorių naudojimą karinio mobilumo tikslais ir mano, kad svarbu juos stiprinti, kad būtų padidintas Ukrainos saugumas ir sustiprintas jos atsparumas;

56.pabrėžia, kad tikslus, saugus ir naujausias skaitmeninis modeliavimas, skaitmeniniai žemėlapiai, geografinės informacinės sistemos ir geoerdvinių duomenų paslaugos yra būtini tiek civilinėms, tiek karinėms infrastruktūroms ir maršrutų planavimui, tarpvalstybiniam koordinavimui ir greitam karinių pajėgų ir įrangos dislokavimui; pabrėžia, kad duomenų ir ryšių apsauga karinio judėjimo metu yra itin svarbi siekiant apsaugoti civilius ir karinį personalą ir išsaugoti pajėgumus; pabrėžia, kad visos kariniais ir gynybos tikslais naudojamos transporto informacijos paslaugos turėtų būti tinkamai užtikrintos ir teisiškai apsaugotos, kad būtų išvengta neskelbtinos informacijos apie karinio mobilumo operacijas ir ekonominius duomenis nutekėjimo skaitmeninėje erdvėje; primygtinai ragina Komisiją koordinuoti skaitmenines ir elektronines saugumo priemones keturiuose prioritetiniuose karinio mobilumo koridoriuose;

57.pabrėžia, kad visa Europos Sąjunga yra pažeidžiama kibernetinių išpuolių ir skaitmeninio įsibrovimo atžvilgiu; pabrėžia, kad skaitmeninės sistemos, kuriomis kontroliuojama fizinė transporto infrastruktūra ir ištekliai, yra prioritetiniai kibernetinių išpuolių taikiniai; todėl ragina ES ir valstybes nares remti Europos suverenių skaitmeninių technologijų, įskaitant GALILEO, kūrimą ir diegimą, kad būtų sustiprintas tiek šių infrastruktūrų ir išteklių kibernetinis saugumas, tiek atsparumas; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto potencialą ir ragina toliau dėti pastangas tyrimų ir plėtros srityje, kad būtų sukurti naujos kartos skaitmeniniai pajėgumai;

58.reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad daugėja Rusijos kibernetinių išpuolių prieš navigacijos sistemas Baltijos jūros regione; ragina Komisiją į būsimą bendrąjį dokumentų rinkinį įtraukti hibridinių grėsmių pobūdį ir jas spręsti, taip pat pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) trikdymą ir klaidinimą kaip hibridinį išpuolį prieš Europos jūrų ir oro eismą;

59.pabrėžia, kad reikia paspartinti TIS 2 direktyvos 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148, (TIS 2 direktyva) (OL L 333, 2022 12 27, p. 80, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2555/oj). perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą, taip pat stiprinti sektorinių transporto srities institucijų, kompetentingų kibernetinio saugumo agentūrų, reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybų (CSIRT) ir Europos ryšių palaikymo dėl kibernetinių krizių organizacinis tinklo (EU-CyCLONe) bendradarbiavimą; pabrėžia, kad svarbu įtraukti konkrečias priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į karinio mobilumo aspektus ES ir nacionalinius kibernetinio saugumo rizikos vertinimus;

60.pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ypatingos svarbos transporto infrastruktūrą ir didinti jos atsparumą, be kita ko, nuo kibernetinių išpuolių ir hibridinių grėsmių, kurios kelia pavojų civiliniam oro, jūrų ir sausumos eismui; primena, kad energetikos ir ryšių ypatingos svarbos infrastruktūra (oro, antžeminė ir povandeninė, įskaitant GNSS) taip pat daro tiesioginį poveikį karinio mobilumo veiklos sėkmei;

61.ragina, glaudžiai bendradarbiaujant su NATO, sukurti Europos stebėsenos ir greitojo reagavimo kibernetinių ar hibridinių išpuolių prieš ypatingos svarbos transporto, energetikos ir ryšių infrastruktūrą atveju mechanizmą;

62.prašo Komisijos skubiai imtis priemonių, kad būtų supaprastintos ir pagreitintos karinio mobilumo tikslams naudojamų investicijų procedūros, visų pirma nustatyti dabartinių viešųjų pirkimų taisyklių išimtis karinio mobilumo infrastruktūrai ir ištekliams, turintiems svarbų karinį ar dvejopo naudojimo komponentą; pabrėžia, kad strateginių Europos interesų projektai turi būti įgyvendinami pernelyg nedelsiant, kartu užtikrinant skaidrumą, sąžiningą konkurenciją ir teisę į tinkamą procesą;

63.pažymi viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių svarbą kariniam mobilumui; ragina ES ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas civiliniam ir kariniam bendradarbiavimui karinio mobilumo srityje ir jį skatinti; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nuspėjamumą, susijusį su karinio mobilumo pajėgumų paklausa, taip pat pakankamą finansavimą ir supaprastintas viešųjų pirkimų taisykles, nes tai leistų tiekimo pramonei padidinti ir išlaikyti gamybos lygį;

64.mano, kad pirmenybės teikimo Europai principas turėtų būti ES pastangų stiprinti savo strateginį savarankiškumą ir atsparumą prioritetas, kartu pripažįstant valstybių narių laisvę kurti savo karinius pajėgumus, kad būtų galima reaguoti į grėsmes trumpuoju laikotarpiu; primena, kad šis principas turėtų būti taikomas siekiant užtikrinti, kad ES lėšomis, investuotomis į gynybą ir saugumą pagal tokias programas kaip SAFE, EGPP ir EDIRPA, visų pirma į technologijas, susijusias su ypatingos svarbos dvejopo naudojimo infrastruktūra, būtų remiama EGTPB;

65.pakartoja, kad ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumui užtikrinti reikia labiau suderinto ir nuodugnesnio tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo; pabrėžia, kad Reglamento (ES) 2019/452 dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo peržiūra yra svarbus žingsnis siekiant nuoseklesnės ir veiksmingesne Europos saugumo ir viešosios tvarkos apsaugos sistemos, kartu išsaugant atvirumą ir skaidrumą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą peržiūrėti Reglamentą (ES) 2019/452 dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo, kuriuo turėtų būti siekiama tinkamai suderinti investicijų poreikius ir esminių saugumo interesų bei ES gynybos pajėgumų apsaugą;

66.pabrėžia, kad, mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, per ateinantį dešimtmetį iškastinio kuro naudojimas, pavyzdžiui, elektrinių šilumvežių ir lokomotyvų su vidaus degimo varikliais naudojimas, kariniam mobilumui ir toliau bus labai svarbus, nes tai yra vienintelis operatyvinis sprendimas didelio masto elektros energijos trūkumo atveju;

67.atkreipia dėmesį į tai, kad reikia išplėsti kuro tiekimo grandines ginkluotosioms pajėgoms keturiuose prioritetiniuose karinio mobilumo koridoriuose; pabrėžia, kad energetikos infrastruktūrai visame rytiniame flange reikia plėtros, kad būtų remiama karinio mobilumo veikla, ir ragina Komisiją spręsti kuro trūkumo problemą; ragina kaupti strateginius energijos rezervus, kurie galėtų būti ypač svarbūs regionams, turintiems nepakankamą vamzdynų infrastruktūrą ir kuro kaupimo pajėgumus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją peržiūrėti Naftos atsargų direktyvą 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyva 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, (OL L 265, 2009 10 9, p. 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/119/oj)., atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinius pokyčius, kad būtų padidintas energetinis saugumas ir atsparumas kylančioms grėsmėms;

68.primena, kad, atsižvelgiant į tai, kad geležinkelių sistema priklauso nuo elektros energijos tam, kad traukiniai galėtų judėti, vykdant geležinkelių operacijas reikia didinti energijos tinklų atsparumą ir greitai atkurti energiją, jei ji būtų atjungta ar jos pritrūktų;

69.susirūpinęs pažymi, kad ES labai priklauso nuo žalios naftos ir naftos produktų importo; ragina Komisiją pripažinti, kad tvirtai Europos karinio mobilumo strategijai reikalingi atsparūs ir daugiausia ES pagrįsti kuro ir alternatyvaus kuro gamybos ir perdirbimo pajėgumai, kad taip pat būtų stiprinamas strateginis savarankiškumas; ragina nedelsiant sukurti visapusišką kuro paskirstymo ir saugojimo tinklą ir įvairinti energijos tiekimą energetiniam saugumui užtikrinti; pabrėžia, kad Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamento 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES (OL L 234, 2023 9 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1804/oj). (ADIR) nuostatų ir tikslų įgyvendinimas laiku taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį įvairinant energijos tiekimo kariniam mobilumui galimybes ir prisidėti siekiant bendrų ES transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų;

70.todėl ragina Komisiją plėtojant ES energetikos sistemą atsižvelgti į karinio mobilumo pajėgumus ir poreikius, atsižvelgiant į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir strateginio savarankiškumo bei atsparumo poreikį;

71.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, rytinis ES flangas ne kartą patyrė tikslinius kibernetinius išpuolius, hibridines grėsmes ir sabotažo veiksmus, įskaitant incidentus, nukreiptus prieš vežėjus; todėl ragina ES dėti daugiau pastangų remiant valstybes nares, siekiant užtikrinti, kad ypatingos svarbos transporto infrastruktūra rytiniame flange būtų visapusiškai apsaugota ir atspari, be kita ko, taikant greitus geležinkelių, kelių, uostų ir energijos tiekimo mazgų pastiprinimo ir stipresnės kibernetinės gynybos mechanizmus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Baltijos valstybės yra itin pažeidžiamos, visų pirma dėl Suvalkų koridoriaus, ir pabrėžia, kad Rusijos agresijos atveju reikėtų greitesnio atsako ir spartesnio pajėgų judėjimo;

72.primena, kad keturi prioritetiniai karinio mobilumo koridoriai atlieka labai svarbų vaidmenį ES saugumo ir gynybos srityje; mano, kad užtikrinus greitą ir veiksmingą visų nustatytų prioritetinių karinio mobilumo koridorių veikimą, bus galima veiksmingai užtikrinti šiuo metu labiausiai Rusijos grėsmių pažeidžiamų valstybių narių saugumą; atkreipia dėmesį į tai, kad keturi prioritetiniai ES karinio mobilumo koridoriai taip pat užtikrina NATO gebėjimą greitai sustiprinti ir veiksmingai ginti rytinį flangą, taip stiprinant kolektyvinį saugumą, atgrasymą ir atsparumą aljanse;

73. pažymi, kad karinis mobilumas Lenkijoje ir link jos yra labai svarbus viso rytinio flango saugumui; pabrėžia Vakarų Europoje esančių daugiarūšio transporto logistikos centrų pridėtinę vertę siekiant užtikrinti greitą Europos ir sąjungininkų karinių pajėgų ir sunkiosios įrangos judėjimą į Rytų Europą;

74.palankiai vertina Komisijos neseniai paskelbtą Rytų regionų pakto iniciatyvą, kuria siekiama teikti specialiai pritaikytą paramą prie rytinės ES sienos esančioms valstybėms narėms, kad būtų pagerinta infrastruktūra ir padidintas pasienio regionų atsparumas; pabrėžia Rytinės sienos skydo projekto kaip strateginio įsipareigojimo stiprinti Europos saugumą ypatingą svarbą, be kita ko, apsaugant atitinkamus karinius koridorius, kad būtų išlaikyti reagavimo pajėgumai, ir pažymi, kad jis įtrauktas į Baltąją knygą dėl gynybos parengties; ragina skirti pakankamai finansinių išteklių, kad būtų užtikrintas jo įgyvendinimas;

75.primena, kad karinio mobilumo infrastruktūros projektai turi būti nuolat iš naujo vertinami ir atnaujinami įgyvendinant Europos gynybos semestrą, atsižvelgiant į naujausias karines grėsmes ir pajėgumus, neapsiribojant teritorine uostų plėtra ir įtraukiant darbuotojų mokymą ir geresnį jūrų eismo valdymą, taip pat atsparumo sparčiai kintančioms grėsmėms pajėgumus, pavyzdžiui, povandeninių dronų aptikimą;

76.atsižvelgdamas į pastarojo meto ir pasikartojančius Europos oro erdvės pažeidimus, įvykdytus bepiločiais dronais, remia Europos gynybos nuo dronų iniciatyvą; ragina, bendradarbiaujant su NATO ir remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų patirtimi karo lauke, tobulinti ir didinti dronų pajėgumus visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad Europos dronų pajėgumai turėtų būti grindžiami Ukrainos įgyta patirtimi, susijusia su novatoriškų dronų ir kovos su dronais ekosistemų kūrimo pagrindine verte, susiejant mokslinius tyrimus ir plėtrą su gamyba ir remiantis masto didinimo potencialą turinčiais gamybos pajėgumais ir nuolatine technologine plėtra, pradedant povandeniniais, žvalgybos ir koviniais dronais ir baigiant gynybos ir kovos su dronais pajėgumais;

77.primena, kad kovos su dronais tinklas galėtų būti pritaikomas dvejopo naudojimo tikslais ir padėtų kovoti su su gynyba nesusijusiomis grėsmėmis ar kitais pavojais, kurie yra bendri prie kiekvienos ES sienos, įskaitant sienų apsaugą, migracijos instrumentalizavimą, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir tarpvalstybinį organizuotą nusikalstamumą;

78.pakartoja, kad antžeminio transporto sistemos yra pagrindinės transporto rūšys kariniams ištekliams, kurie paprastai yra sunkūs ir labai didelių matmenų ir kuriuose yra pavojingų krovinių, judėti;

79.susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu trūksta tam tikros karinio mobilumo įrangos, pavyzdžiui, platforminių vagonų, ir į tai, kad nuo Šaltojo karo laikotarpio jos gamyba sumažėjo; ragina remti jos plėtrą pagal Europos pramonės programas; pabrėžia, kad itin svarbu, kad viešieji ir privatieji suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų, siekiant išnaudoti ir kuo labiau padidinti turimų geležinkelio išteklių potencialą kariniam mobilumui, ir ragina pasinaudoti rezervinėmis sutartimis;

80.pabrėžia, kad Europos geležinkelių organizacijose reikia skubiai spręsti riedmenų parko trūkumo klausimą; pabrėžia, jog svarbu, kad būtų nustatyta suderinta leidimų riedmenims išdavimo procedūra, kurią valdytų Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (ESGA); primena, kad nacionalines taisykles reikia pakeisti techninėmis sąveikos specifikacijomis (TSS), siekiant padidinti tarpvalstybinių riedmenų prieinamumą kariniais ir civiliniais tikslais;

81.ragina laikytis suderinto požiūrio į geležinkelių riedmenų įsigijimą, siekiant kuo veiksmingiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus; pabrėžia, kad turėtų būti skatinami bendri tokių transporto priemonių viešieji pirkimai;

82.pažymi, kad, be antžeminio transporto, oro transportas yra greičiausias pirmųjų karinių išteklių ir logistinės medžiagos perkėlimo būdas; pabrėžia, kad reikia sukurti Europos strateginio transportavimo oru rezervą ir sustiprinti aviacijos kariniam mobilumui skirtas strategines įgalinančias priemones, pavyzdžiui, sunkiąsias transportavimo oru priemones;

83.atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažniau naudojamos autonominės transporto priemonės tiekiant karines atsargas, o tai padeda spręsti personalo trūkumo kariniuose logistikos padaliniuose problemą ir sumažinti žmonių nuostolius konfliktų metu; primygtinai ragina pakoreguoti ES ir nacionalinės teisės aktus ir taisykles, kad karinio mobilumo koridoriuose būtų galima įdiegti pusiau autonominę logistiką;

84.ragina apsvarstyti ES pajėgumų medicininiais tikslais gabenti daug sužeistų asmenų prieinamumą ir tinkamumą, kad būtų užtikrinta jų savalaikė evakuacija ir tinkama priežiūra;

85.pabrėžia, kad reikia įvertinti ir sutelkti valstybių narių paklausą, kad būtų užtikrintas nuolatinis dvejopo naudojimo išteklių, tokių kaip lokomotyvai, laivai, sunkvežimiai, nestandartiniam svoriui tinkamos priekabos, strateginės transportavimo oru priemonės, degalų atsargų papildymo ore sistemos, stacionarūs ir savaeigiai kranai, prieinamumas ir tiekimas;

86.pabrėžia, kad svarbu pirmiau minėtus transporto išteklius užregistruoti civiliniame ir kariniame „solidarumo rezerve“, kad juos būtų galima kuo veiksmingiau naudoti, kai ir kur tai būtina, remiantis Europos reagavimo į krizes pajėgumų strateginių rezervu „rescEU“; ragina Komisiją užtikrinti ES lygmens koordinavimą su valstybėmis narėmis, kad tiekimo pramonei būtų užtikrintas nuspėjamumas ir galimybės planuoti;

87.pabrėžia, kad reikia užtikrinti karinio mobilumo veiksmų plano prioritetų ir EGPP programavimo suderinamumą, užtikrinant, kad apibrėžiant finansavimo prioritetus būtų vadovaujamasi pajėgumų trūkumo vertinimais (CDP) ir suderinta metine peržiūra gynybos srityje (CARD); ragina Komisiją skatinti EGTPB, kad būtų sprendžiamas šis trūkumo klausimas; pažymi, kad, pasitelkiant ES masto finansavimo priemones, reikia remti investicijas į transporto išteklių pirkimą, remontą, techninę priežiūrą ir dalijimąsi jais; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nuspėjamumą, susijusį su karinio mobilumo pajėgumų paklausa, taip pat pakankamą finansavimą ir supaprastintas viešųjų pirkimų taisykles, nes tai leistų tiekimo pramonei padidinti ir išlaikyti gamybos lygį;

88.ragina investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad būtų plėtojami dvejopo naudojimo pajėgumai; pabrėžia ES paramos svarbą siekiant skatinti inovacijas dvejopo naudojimo transporto priemonių technologijų srityje, įskaitant modulines platformas, pritaikomas tiek civiliniam, tiek kariniam naudojimui, taip pat civilinės laivų ir oro erdvės pramonės srityse skatinti naujas technologijas;

89.mano, kad sustiprintas karinis mobilumas stiprina BSGP ir transatlantinį aljansą; pabrėžia, kad NATO priklauso nuo ES valstybių narių infrastruktūros, kad galėtų perkelti karines pajėgas ir įrangą; su pritarimu pažymi, kad dėl pažangos ES ir NATO bendradarbiavimo srityje, be kita ko, vykdant ES ir NATO struktūrinį dialogą karinio mobilumo klausimais, atitinkami ES kariniai reikalavimai atitinka NATO techninius ir geografinius reikalavimus apie 95 proc.;

90.ragina valstybes nares stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir su NATO, visų pirma pasitelkiant esamą Vidurio Europos dujotiekių sistemą ir NATO saugumo investicijų programą, siekiant užtikrinti sąveikumą, kibernetinį saugumą ir pakankamus ES ir NATO karinėms operacijoms skirtus transportavimo ir saugojimo pajėgumus;

91.apgailestauja, kad vis dar esama politinių ir procedūrinių kliūčių, trukdančių NATO ir ES dalytis įslaptinta informacija apie logistikos tinklus, ir primygtinai ragina siekti bendro supratimo šiuo klausimu, kad būtų pasiekta sąveika; pabrėžia, kad šios kliūtys, visų pirma tai, kad nėra susitarimo su NATO dėl keitimosi įslaptinta informacija, labai kenkia abiejų organizacijų gynybos pastangų veiksmingumui; ragina ES valstybes nares dėti daug pastangų siekiant įveikti politines kliūtis, trukdančias susitarti dėl keitimosi įslaptinta informacija; ragina sukurti nuolatinę ES ir NATO keitimosi informacija platformą, kuri paremtų NATO Jungtinės paramos ir įgalinimo vadavietės darbą;

92.ragina reguliariai rengti bendras ES ir NATO pratybas ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuose dalyvautų ginkluotosios pajėgos, civilinė sauga, infrastruktūros valdytojai ir transporto operatoriai, siekiant pagerinti komunikaciją ir koordinavimą, supaprastinti procedūras ir nustatyti bei pašalinti kliūtis kariniam mobilumui;

93.ragina Komisiją ir NATO stiprinti judumo jūra koordinavimą, užtikrinant jūrų transporto sąveikumo standartus, prieigą prie uostų ir jūrų ryšių linijų apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros ir atokiausiems regionams; primygtinai ragina ES ir NATO glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti transatlantinį karinės įrangos ir išteklių tiekimą jūra ir oru, nes tai yra labai svarbu; pripažįsta svarbų Turkijos vaidmenį apsaugant transporto maršrutus ir apskritai ES ir NATO karinį mobilumą, visų pirma jos sprendimą 2022 m. vasario mėn. uždaryti Juodosios jūros sąsiaurius, nes tai užkirto kelią Rusijai sustiprinti savo karinio jūrų laivyno aktyvumą Juodojoje jūroje;

94.pažymi, kad NATO operatyvinio lygmens planavimo tvarkaraštis yra trys dienos; todėl primygtinai reikalauja laikytis įsipareigojimų, kad būtų pasiektas tikslas atitinkamas sienų kirtimo ir leidimo vežti nestandartinius, negabaritinius ir ypač sunkius krovinius procedūras užbaigti daugiausia per tris-penkias dienas, pasitelkiant supaprastintas, suderintas ir skaitmenines procedūras; ragina šį laiką greitojo reagavimo padaliniams taikos metu sutrumpinti iki trijų dienų, o krizinėje situacijoje – iki 24 valandų; dar kartą ragina sujungti dvi NATO ir ES naudojamas 302-ąsias formas į vieną, siekiant sumažinti nereikalingą dubliavimąsi ir sudaryti palankesnes sąlygas spartesniam tarpvalstybiniam judėjimui; siekiant paspartinti leidimų išdavimo procedūras, ragina, kaip karinio mobilumo dokumentų rinkinio dalį, įvesti automatinį maršrutų ir tiltų analizių pripažinimą valstybėse narėse ir tarpvalstybiniu mastu, o sertifikuotiems veiklos vykdytojams, teikiantiems karinio ar su ekstremaliosiomis situacijomis susijusio transporto paslaugas, taikyti pranešimais grindžiamą paspartintą tvarką;

95.ragina valstybes nares skubiai plėtoti būtinus karinio transporto gynybos pajėgumus, be kita ko, išplečiant NATO vamzdynų tinklus ir strateginio transportavimo oru pajėgumus, remiantis suderinta metine gynybos išvadų peržiūra ir 2023 m. ES pajėgumų plėtojimo prioritetais; mano, kad svarbu, kai tinkama, konsultuojantis su NATO, laikytis karinių reikalavimų ir sumažinti technines ir geografines spragas;

96.pabrėžia išskirtinio JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Šveicarijos bei kitų panašiai mąstančių partnerių dalyvavimo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) karinio mobilumo projekte, pridėtinę vertę; ragina įgyvendinti pajėgumų tikslus ir leisti projekte dalyvauti strateginėms šalims partnerėms, pavyzdžiui, Ukrainai ir Moldovos Respublikai, laikantis PESCO taisyklių;

97.pabrėžia sąveikumo, taip pat su pagrindiniais regioniniais partneriais ir šalimis kandidatėmis, pavyzdžiui, Ukraina, Moldovos Respublika ir Vakarų Balkanais, poreikį; ragina teikti specialią pagalbą Moldovos Respublikai, kad ji taptų atsparesnė hibridinėms grėsmėms ir būtų geriau susieta su ES transporto ir saugumo sistemomis; pabrėžia, kad svarbu stiprinti veiksmų koordinavimą su regioniniais partneriais techninių standartų, ypatingos svarbos infrastruktūros saugumo ir tinklų apsaugos nuo hibridinių grėsmių ir išpuolių klausimais; mano, kad sąveikumą su trečiosiomis šalimis reikia derinti su reguliariai atliekamais vertinimais;

98.pabrėžia Parlamento, kaip vienos iš karinio mobilumo politikos teisėkūros institucijų, svarbą ne tik įgyvendinant ES užmojį iki 2030 m. užtikrinti gynybos parengtį, bet ir jo svarbų vaidmenį vykdant ES veiksmų priežiūrą; todėl ragina Komisiją sistemingiau vykdyti tolesnius veiksmus ir teikti griežtesnes ataskaitas, be kita ko, susijusias su ES ir NATO bendradarbiavimu ir PESCO, karinio mobilumo priemonių, įgyvendinimo ir finansavimo klausimais;

99.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, NATO, NATO parlamentinei asamblėjai, ES saugumo ir gynybos srities agentūroms ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.