1.mano, kad atėjo laikas atnaujinti politinį įsipareigojimą užtikrinti, kad ES taptų patikima saugumo užtikrintoja, skatinant glaudesnį valstybių narių, jų ginkluotųjų pajėgų ir pramonės bendradarbiavimą ir taip stiprinant ES gynybos parengtį; ragina valstybes nares sutelkti pastangas, kad būtų sukurta nuosekli, plataus užmojo ir integruota Europos gynybos sistema; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi parengti nepaprastosios padėties procedūras projektams, parengtiems reaguojant į dideles krizes ar karus, įskaitant spartesnį viešųjų lėšų ir privataus kapitalo paskirstymą, nes tai yra neatsiejamas parengties ir ES pajėgumų greitai ir veiksmingai reaguoti į kylančias grėsmes saugumui užtikrinimo elementas;

2.yra susirūpinęs dėl to, kad iki 2025 m. liepos mėn. pabaigos, nepaisant plano „ReArm Europe“ tikslų, tik 10 iš 27 valstybių narių paskelbė aiškų tikslą iki 2030 m. išlaidas gynybai padidinti bent iki 3 % BVP; ragina visas valstybes nares parengti išsamią strateginę savo karinių išlaidų iki 2030 m. viziją, kurioje būtų aiškiai atskirti tik gynybai skirti pajėgumai ir dvejopo naudojimo infrastruktūra ir į kurią būtų įtraukti su pajėgumais susiję tarpiniai tikslai, atsargų rodikliai, duomenys apie MVĮ dalyvavimą ir su bendrų viešųjų pirkimų dalimi susijęs tikslas; pabrėžia, kad nacionaliniai gynybos biudžetai turi padėti pašalinti pajėgumų spragas, atkurti atgrasomąjį poveikį ir užtikrinti tinkamą paramą Ukrainai; atkreipia dėmesį į tai, kad būsimose investicijose pirmenybė turi būti teikiama bendradarbiavimui, sąveikumui ir bendriems viešiesiems pirkimams, kad ES lygmens bendradarbiavimas Europos gynybos pramonės sektoriuje taptų įprastu dalyku; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Parengties užtikrinimo iki 2030 m. planą reikia suderinti su konkrečiais kiekybiniais tikslais, nustatytais Europos gynybos pramonės strategijoje (EGPS), visų pirma užtikrinant, kad iki 2030 m. bent 40 proc. gynybos įrangos būtų perkama bendrai, kad iki 2030 m. bent 35 proc. prekybos gynybos srityje būtų vykdoma ES viduje ir kad iki 2030 m. bent 50 proc., o iki 2035 m. – 60 proc. gynybos srities viešųjų pirkimų sudarytų ES pagaminti produktai; giria tas valstybes nares, kurios gynybai nuolat skiria daugiau kaip 3 proc. BVP; primena, kad valstybės narės turėtų reguliariai atnaujinti savo pajėgumų tikslus ir karines doktrinas, kad galėtų reaguoti į naujas ir kylančias grėsmes;

3.pripažįsta, kad ES saugumo padėtis labai pablogėjo, todėl didėja grėsmės ES išorės sienoms; todėl ragina ES ir valstybes nares laikytis visapusiško požiūrio į gynybą, pripažįstant, kad saugumas neapsiriboja vien kariniais ištekliais ir apima gynybą nuo hibridinių grėsmių; pabrėžia, kad vidaus politinis stabilumas yra būtina patikimos karinės galios sąlyga ir kad be piliečių pasitikėjimo institucijomis ir demokratija bendras ES saugumas ir sanglauda išliktų pažeidžiami; ragina skubiai ir solidariai sutelkti ES finansinę paramą, visų pirma toms valstybėms narėms, kurios labiausiai susiduria su konvencinėmis karinėmis grėsmėmis;

4.palankiai vertina plano „ReArm Europe“ pasiūlymus suteikti valstybėms narėms daugiau biudžetinio lankstumo ir skatinti didesnes išlaidas gynybai siekiant stiprinti EGTPB; ypač atkreipia dėmesį į paskolų priemonę pagal 150 mlrd. EUR vertės priemonę SAFE ir į tai, kad SAFE paskolomis pasinaudos 19 valstybių narių; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Komisija šią priemonę pagrindė SESV 122 straipsniu, pagal kurį su Parlamentu nesikonsultuojama, o tai neleidžia stebėti ir kontroliuoti lėšų ir kyla rizika, kad padidės skirtumai tarp valstybių narių; pabrėžia, kad, vadovaujantis SESV 314 straipsniu, Europos Parlamentas atlieka biudžeto kontrolės funkciją, todėl primygtinai ragina Komisiją ateityje netaikyti 122 straipsnio kitoms su gynybos pramone susijusioms iniciatyvoms arba kitiems gynybos finansavimo klausimams; atsižvelgdamas į tai, mano, kad labai svarbu, jog pagal SAFE įgyvendinami projektai atspindėtų ES pajėgumų prioritetus, nustatytus Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos, pajėgumų plėtojimo plane ir Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairėse; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad vienos valstybės narės vykdomi viešieji pirkimai atitinka reikalavimus gauti paramą pagal SAFE, jei pirkimo sutartis pasirašoma ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 30 d., nes tai neskatina bendrų viešųjų pirkimų ir nemažina rinkos susiskaidymo, ir galiausiai kyla rizika, kad padidės skirtumai tarp valstybių narių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad finansavimas taip pat turėtų būti grindžiamas geresnėmis galimybėmis naudotis privačiu kapitalu, nacionaliniais įnašais, esamomis biudžeto maržomis arba alternatyviais mechanizmais, kuriais užtikrinama fiskalinė atsakomybė; šiuo tikslu ragina Komisiją skatinti daugiamečius grupinius pirkimus, kad būtų sumažintos vieneto sąnaudos ir šiuo metu ES naudojamų ginklų sistemų susiskaidymą;

5.pažymi, kad Europos gynybos ekosistema išlieka susiskaidžiusi pramonės, finansų ir valdymo aspektais; pabrėžia, kad ES biudžetas ir toliau yra veiksminga priemonė siekiant pagerinti integruotą planavimą, stabilų ilgalaikį finansavimą ir veiksmingą įgyvendinimą gynybos srityje, taip įveikiant minėtą susiskaidymą; pakartoja, kad didinant nacionalinius gynybos biudžetus kartu turėtų būti stiprinamas koordinavimas ir bendri veiksmai Europos lygmeniu; primena, kad svarbu užtikrinti plačią paramą viešosioms investicijoms į gynybą, todėl reikia teisingai paskirstyti išlaidas; apgailestauja dėl to, kad plane „ReArm Europe“ nėra griežtos ES pirmumo nuostatos, visų pirma susijusios su SAFE priemone, kuri sustiprintų EGTPB, padėtų sukurti naujų darbo vietų ES, padidintų gynybos produktų sąveiką bei pakeičiamumą ES, sumažintų priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių ir taip sustiprintų Europos atgrasymo pajėgumus ir padidintų jos tiekimo saugumą; pabrėžia, jog tam, kad priemonė SAFE būtų finansiškai veiksminga, ji visų pirma turėtų būti strateginių įgalinančių priemonių, ypač tų, kuriomis užtikrinama žvalgyba, stebėjimas ir išžvalgymas, bendro pirkimo, priežiūros ir naudojimo priemonė; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo vaidmeniu, visų pirma pasitelkiant SAFE darbo grupę, ir užtikrinti, kad valstybių narių nacionaliniai gynybos planai atitiktų SAFE tikslą skatinti bendrus viešuosius pirkimus, kad būtų veiksmingai sprendžiama pajėgumų trūkumo problema ir būtų naudojamos visos turimos priemonės, įskaitant Europos gynybos srities bendrų interesų projektus ir Europos ginkluotės programos struktūrą;

6.atkreipia dėmesį į ribotą ir nevienodą nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymą ir pažymi, kad, nepaisant tokio lankstumo, kelios valstybės narės ir toliau susiduria su fiskalinio pajėgumo apribojimais, siekdamos patenkinti poreikius ir veiksmingai reaguoti į bendrus prioritetus, o kitos valstybės narės, susirūpinusios dėl finansų rinkų reakcijos, nesikreipė dėl nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos; pripažįsta, kad nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga yra laikina priemonė, skirta konkrečioms valstybėms būdingoms ekstremaliosioms situacijoms, o tvariam investicijų planavimui reikia ilgalaikio nuspėjamumo; pabrėžia, kad nuspėjamos fiskalinės ir reguliavimo sąlygos yra labai svarbios siekiant pritraukti privačias investicijas ir užtikrinti veiksmingą viešųjų išteklių naudojimą visoje ES; mano, kad ši sistema turėtų būti remiama ES lygmens investicinėmis priemonėmis, siekiant kuo labiau sumažinti ES mokesčių mokėtojų išlaidas ir kuo veiksmingiau teikti ES viešąsias gėrybes;

7.palankiai vertina Komisijos pasiūlymus supaprastinti, palengvinti ir paspartinti viešuosius pirkimus gynybos srityje; ragina stiprinti pirmenybės teikimo ES principą, užtikrinant, kad paramos gavėjai galėtų spręsti dėl konstrukcijos ir sistemų apibrėžties, pritaikymo ir raidos per visą jų gyvavimo ciklą ir kad jokia sudedamoji dalis nebūtų tiekiama iš ES nepriklausančių šalių ar subjektų, kurių interesai pažeidžia ES ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesus; be to, ragina visapusiškai suderinti plano „ReArm Europe“ tinkamumo kriterijus su Europos gynybos pramonės programoje (EGPP) nustatytais kriterijais, kad būtų sumažintas susiskaidymas, taupomos išlaidos, didinamas veiksmingumas, skatinamas sąveikumas ir pakeičiamumas ir didinamas EGTPB konkurencingumas; pabrėžia, kad viešųjų pirkimų ir dalyvavimo taisyklės turėtų būti proporcingos ir palankios MVĮ ir ragina nustatyti mažiausią privalomą projekto vertės dalį, kuri būtų skiriama MVĮ dalyvavimui tiekimo grandinėje, taip užtikrinant vienodas galimybes tiek startuoliams ir mažesniems tiekėjams, tiek pagrindiniams rangovams, ir išvengiant administracinės naštos, kuri MVĮ atgraso nuo dalyvavimo; be to, ragina didinti ES tiekimo grandinių atsparumą propaguojant bendrus standartus ir mišrias gamybos grandines, kuriomis mažinama kritinė priklausomybė; pripažįsta, jog reikia tvirto transatlantinio bendradarbiavimo, nes tai yra Europos gynybos pagrindas, tačiau reiškia susirūpinimą dėl pranešimo gerokai padidinti gynybos produktų viešųjų pirkimų iš Jungtinių Amerikos Valstijų mastą, nes tai prieštarautų Europos gynybos pramonės strategijoje apibrėžtiems užmojams ir sukeltų netikrumą dėl investicijų į EGTPB; ragina užtikrinti vienodomis sąlygomis grindžiamą transatlantinį bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje, kuris būtų naudingos abiem pusėms; pabrėžia, kad dalyvavimas ES gynybos programose turi visiškai atitikti ES pagrindines vertybes ir saugumo interesus bei bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) tikslus;

8.pabrėžia, kad ES gynybos pramonei reikia nuspėjamos, daugiametės paklausos ir bendrų reikalavimų, kad ji galėtų veikti greitai ir plačiu mastu ir kurti vertę; pabrėžia, kad sąveikumas ir standartizavimas turi būti nuo pat pradžių integruoti į viešuosius pirkimus ir investicijas gynybos srityje ES, vykdant bendrus bandymus ir sertifikavimą, taip pat užtikrinant tarpvalstybinį pripažinimą, kad būtų apribotas variantų plitimas ir rinkos susiskaidymas, kaip nurodyta M. Draghi, E. Lettos ir N. Niinistö pranešimuose; ragina valstybes nares savo biudžetinius įsipareigojimus papildyti skaidriomis vidutinės trukmės investicijų į gynybą perspektyvomis, apimančiomis pajėgumų tikslus, viešųjų pirkimų tvarkaraščius ir bendradarbiavimo programoms numatomą išlaidų dalį; ragina EGA šias nacionalines perspektyvas apibendrinti metinėje lyginamojoje apžvalgoje siekiant palengvinti veiksmų koordinavimą ir nustatyti bendrų projektų galimybes;

9.pabrėžia, kad reikia stiprinti EGTPB sutelkiant paklausą, supaprastinant ir suderinant taisykles ir skatinant atvirą ir sąžiningą Europos pramonės konkurenciją, kad Europos gynybos pramonė taptų ekonomiškai efektyvesnė ir konkurencingesnė, o gynybos įranga – prieinamesnė visoje ES; apgailestauja dėl to, kad trūksta išsamių duomenų apie ES bendradarbiaujamuosius gynybos įrangos viešuosius pirkimus, todėl neįmanoma pateikti išsamios ES bendradarbiaujamųjų gynybos įrangos viešųjų pirkimų analizės ir tinkamai įvertinti ES gynybos padėties šioje srityje; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą šalinti nuolatines ES vidaus prekybos gynybos produktais kliūtis, įskaitant licencijavimo ir sertifikavimo kliūtis, ir ragina teisėkūros institucijas teikti pirmenybę tam, kad būtų priimtas ir veiksmingai įgyvendintas Komisijos pasiūlymas dėl gynybos bendrojo rinkinio, kuriuo siekiama supaprastinti siuntimą ir viešuosius pirkimus visoje ES ir taip remti atsparesnę ir konkurencingesnę EGTPB;

10.atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų stiprinti civilinių inovacijų programų, pvz., programos „Europos horizontas“, ir Europos inovacijų tarybos sąveiką siekiant kuo labiau padidinti poveikį ir išvengti pastangų dubliavimo; kartu pabrėžia, kad technologinė pažanga turi būti derinama su būtinais žmogiškaisiais pajėgumais; reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2024 m. dirbančių darbuotojų skaičius padidėjo labai nedaug, ir įspėja, kad didinant investicijas, tačiau nesiimant įdarbinimo ir išlaikymo pastangų gali atsirasti pajėgumų spragų eksploatuojant ir prižiūrint naują įrangą; ragina valstybes nares pirmenybę teikti įdarbinimo ir darbuotojų išlaikymo politikai, įskaitant ES remiamas mainų ir mokymo programas, kad padidėjus išlaidoms būtų užtikrinta reali operatyvinė parengtis;

11.pakartotinai ragina Komisiją išnagrinėti visas galimybes remti valstybių narių investicijas į gynybą ir kuo labiau padidinti esamų mechanizmų sinergiją, kad būtų remiama ES gynybos parengtis; primena savo raginimą užtikrinti, kad kitoje DFP tinkamomis ir koordinuotomis investicijomis būtų remiamas visapusiškas požiūris į saugumą; palankiai vertina 2028–2034 m. DFP pasiūlytą gynybai skirto finansavimo paketo konsolidavimą; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija savo pasiūlyme dėl 2028–2034 m. DFP nepateikė pakankamai išsamaus šio paketo paskirstymo; primena, kad išsamus biudžeto paskirstymas yra būtinas, kad biudžeto valdymo institucija galėtų priimti prasmingus ir informacija pagrįstus sprendimus; pabrėžia, kad kitoje DFP numatant pakankamas ES lygmens investicijas į gynybą ir pagrindžiant jas skaidriu valdymu galėtų būti sumažintas dubliavimasis, užtikrinta masto ekonomija ir padidintas sąveikumas; primena specifinį gynybos sektoriaus pobūdį ir mano, kad kitoje DFP turi būti išlaikyti visi Europos gynybos pramonės finansavimo priemonių kriterijai ir procedūros, visų pirma kriterijai, susiję su Europos gynybos fondu ir Europos gynybos pramonės programa;

12.atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų išnagrinėti visas galimybes remti valstybių narių investicijas į gynybą, visų pirma pasitelkiant esamus mechanizmus ir nedidinant nacionalinių įnašų ar bendros mokesčių naštos piliečiams; pabrėžia, kad tokios priemonės neturėtų būti grindžiamos vien tik ES remiamų paskolų teikimu, pvz., pagal priemonę SAFE;

13.pabrėžia, kad ES finansavimas turėtų papildyti, o ne pakeisti valstybių narių pastangas didinti nacionalines išlaidas gynybai; pabrėžia, kad ES priemonės turėtų suteikti pridėtinės vertės, nes jomis skatinamas bendradarbiavimas, sąveikumas ir veiksmingumas, o pajėgumų planavimas ir reikalavimai turi likti atitinkamose institucinėse sistemose; pakartoja, kad, siekiant patenkinti neatidėliotinus BSGP poreikius, gynybos prioritetams reikia užtikrinti papildomus išteklius; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai užtikrinti, kad ES būtų pasirengusi patenkinti savo bendrus didesnius išlaidų poreikius, be kita ko, patvirtinant naujus nuosavus išteklius;

14.primena, kad EIB tikslas – puoselėti Europos integraciją, skatinti ES vystymąsi ir remti ES politiką vadovaujantis SESV 309 straipsniu; palankiai vertina proaktyvų EIB požiūrį didinant finansavimą Europos saugumo ir gynybos srityje; vis dėlto pažymi, kad jo investicijų politika vis dar neapima ginklų ir šaudmenų ir kad iki šiol jo intervencinių priemonių sparta, noras rizikuoti ir mastas buvo nepakankami, kad būtų patenkinti neatidėliotini pasirengimo gynybai poreikiai; atkreipia dėmesį į pažangą, pasiektą jo kriterijų atvėrimo atžvilgiu, tačiau mano, kad jų vis dar nepakanka Gynybos parengties 2030 m. tikslams pasiekti, kaip tyrimuose ir viešose konsultacijose nurodė pramonės suinteresuotieji subjektai; ragina valstybes nares, kaip EIB valdantįjį organą, siekiant suderinamumo su planu „ReArm Europe“ pritaikyti EIB įgaliojimus, kad būtų sustiprinti jo pajėgumai remti Europos gynybos pramonę, ir peržiūrėti jo investavimo gaires, kad būtų galima finansuoti teisėtus ginklų ir šaudmenų projektus, atitinkančius tarptautinę teisę ir Sąjungos saugumo interesus; ragina EIB grupę didinti prisiimamą riziką ir užmojus siekiant pritraukti investicijas; vis dėlto įspėja, kad joks EIB grupės tinkamumo kriterijų ar finansavimo koregavimas siekiant juos suderinti su naujais prioritetais negali keisti šios grupės finansinės būklės ir turi užtikrinti veiksmingą kitų strateginių ES prioritetų finansavimą; ragina EIB atlikti ir pateikti Parlamentui išsamų kiekybinį jo investuotojų politikos investicijų į gynybą atžvilgiu vertinimą, kai taikytina, nepažeidžiant su investuotojais sudarytų konfidencialumo susitarimų;

15.siūlo EIB nuolat svarstyti ir vertinti savo vaidmenį, taip pat tinkamų finansuoti investicijų aprėptį, atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį plėsti Europos gynybos sektorių ir užtikrinti ilgalaikį saugumą bei strateginį savarankiškumą; siūlo oficialiai išplėsti EIB įgaliojimus, kad parama EGTPB būtų integruota į specializuotą filialą, kuriam būtų teikiamos Komisijos garantijos ir kuriam talkintų ekspertų tinklas; mano, kad tokia struktūra būtų veiksmingesnis sprendimas nei naujo gynybos, saugumo ir atsparumo banko sukūrimas;

16.pabrėžia, kad svarbu gerinti ES investicijų paramos fondų prieinamumą ir nuoseklumą EGTPB dalyvaujančioms įmonėms, visų pirma startuoliams ir MVĮ, laipsniškai patikslinant ir pritaikant tinkamumo kriterijus, atsižvelgiant į Europos gynybos pramonės strategijoje ir Europos gynybos pramonės programoje nustatytus siekius, supaprastinant paraiškų teikimo procedūras ir suderinant darbo programų tikslus; pabrėžia, kad svarbu tokių fondų terminus ir reikalavimus pritaikyti prie skirtingų inovacijų ciklų ir spartos įvairiose pajėgumų srityse; ragina valstybes nares ir regionus stiprinti savo prekybos ir pramonės rūmų vaidmenį remiant EGTPB dalyvaujančių MVĮ mokslinius tyrimus ir galimybes gauti Sąjungos finansavimą;

17.ragina Komisiją pateikti aiškias gaires ir šablonus, susijusius su naujų tipų susitarimais, konkurentų veiklos gynybos sektoriuje koordinavimu ir bendru diegimu, kad EGTPB dalyvaujančioms įmonėms būtų sudarytos sąlygos daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą;

18.ragina sukurti viešųjų ir privačiųjų investicijų į gynybą rėmimo priemonę, grindžiamą garantijomis iš ES biudžeto, remiantis „InvestEU“ pavyzdžiu; trumpuoju laikotarpiu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl deleguotojo akto dėl „InvestEU“ fondo investicijų gairių, skirtų strateginėms investicijoms gynybos srityje 2025 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/1774, kuriuo dėl strateginių investicijų gynybos srityje, nustatytų „InvestEU“ fondo investavimo gairėse, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1078 (OL L, 2025/1774, 2025 12 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/1774/oj)., kuriame raginama panaikinti nereikalingą administracinę naštą, susijusią su biudžeto garantijų ir finansinių priemonių naudojimu investicijoms į gynybą remti, taip užtikrinant papildomą supaprastinimą, kartu atsižvelgiant į poreikį apsaugoti ES ir valstybių narių saugumą; mano, kad šiomis priemonėmis būtų galima greitai sutelkti finansavimą ir sukurti stabilią bei kintamo masto investicijų į Europos gynybos pramonę sistemą;

19.laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį gynybos išlaidų finansinių priemonių terminą, kuriuo būtų užtikrintas nuspėjamumas ir stabilumas, nepaprastai svarbu bankų lėšas skirti paskoloms, garantijoms ir aukštos kokybės likvidumo portfeliams; pakartoja, kad sparčiau užbaigus kurti santaupų ir investicijų sąjungą būtų padedama sutelkti privatųjį kapitalą ir pagerinti galimybes gauti finansavimą;

20.ragina Europos mokėjimų stebėjimo centrą atlikti tyrimą, kaip laikomasi EGTPB sandorių mokėjimo terminų, palyginti su kitais pramonės sektoriais, taip pat sudaryti šiuo atžvilgiu pareigingiausių įmonių reitingą;

21.ragina EIB, remiant valstybėms narėms, pasiekti 4 mlrd. EUR sumą trumpalaikėms paskoloms, kurių rizikos garantijos siekia iki 50 proc., taip pat ragina sušvelninti ir supaprastinti EIB įsipareigojimų gynybos srityje kriterijus ir išplėsti tinkamumo reikalavimus įtraukiant netiesioginius subrangovus;

22.pažymi, kad nepaisant pastangų, įdėtų nuo karo Ukrainoje pradžios, daugelis investuotojų vis dar nenori finansuoti gynybos, be kita ko, dėl aplinkosauginių, socialinių ir valdymo standartų taikymo neaiškumo ir EGTPB lieka diskriminuojama finansų rinkose dėl klaidingai suvokiamos rizikos įvaizdžiui; primena, kad daugelis gynybos technologijų yra dvejopo naudojimo, todėl duoda didelės papildomos naudos civilinėms inovacijoms ir ES ekonomikai apskritai; pabrėžia, kad reikia spręsti nuolatinio neigiamo požiūrio į gynybos finansavimą, ypač bankų sektoriuje, problemą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares didinti savo informavimo ir informuotumo didinimo pastangas, susijusias su EGTPB finansavimu, siekiant padėti finansų sektoriaus subjektams gerinti savo kompetenciją gynybos finansavimo analizės ir tvarkymo srityje; ragina Komisiją dėti daugiau informavimo ir informuotumo apie EDTIB finansavimą didinimo pastangų;

23.pripažįsta 2025 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2025/1775, kuriuo dėl draudžiamų ginklų apibrėžties iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818 ir sąvoka „prieštaringai vertinami ginklai“ OL L, 2025/1775, 2025 12 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/1775/oj. pakeičiama sąvoka „draudžiami ginklai“, priimtą kaip Gynybos parengties bendrojo rinkinio dalį; akcentuoja, kad į šią apibrėžtį patenka tik ginklai, aiškiai draudžiami saistančiomis tarptautinėmis konvencijomis; palankiai vertina gynybos parengties bendrajame rinkinyje pateiktus paaiškinimus ir pabrėžia jų svarbą siekiant Sąjungos tikslų gynybos finansavimo srityje; ragina privačiuosius finansų sektoriaus subjektus savo išimtis taikyti tik šiam konsoliduotajam sąrašui ir paskelbti savo investavimo politiką; siūlo kiekvienu konkrečiu atveju iš naujo svarstyti galimybę skirti ES finansavimą subjektams, kurių investavimo politikoje ši išimtis netaikoma;

24.primena, kad ES tvaraus finansavimo sistema sukurta taip, kad kapitalo srautai būtų nukreipti į tvarią veiklą, neribojant gynybos sektoriaus finansavimo, kaip Komisija dar kartą patvirtino savo 2025 m. rugpjūčio 18 d. pranešime, kuriame patvirtinama, kad su gynyba susijusios veiklos neįtraukimas į ES taksonomiją neužkerta kelio privatiesiems ar viešiesiems investuotojams investuoti į gynybos sektorių; ragina Komisiją viešai ir nedviprasmiškai dar kartą patvirtinti, kad Sąjungos žalioji taksonomija nedraudžia investuoti į gynybą, šių investicijų neriboja ar nuo jų neatgraso; pabrėžia, kad gynyba ir saugumas yra būtinos darnaus vystymosi sąlygos;

25.mano, kad labai svarbu remti Europos specializuotų investuotojų rinką, užtikrinančią finansavimo (kreditų, privačiųjų skolų ir nuosavo kapitalo) tęstinumą EDTIB ir Ukrainos GTPB dalyvaujančioms įmonėms, visų pirma startuoliams, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms; palankiai vertina Komisijos ir EIB iniciatyvą sukurti gynybai skirto nuosavo kapitalo priemonę, kuriai 2024–2027 m. skiriama 175 mln. EUR; vis dėlto laikosi nuomonės, kad šio fondo visiškai nepakanka atsižvelgiant į finansavimo poreikius, ir ragina EIB atsižvelgti į valstybių narių pageidavimus, kurie pakartoti Tarybos išvadose, ir padidinti šį biudžetą iki 1 mlrd. EUR, kad būtų geriau patenkinti EGTPB ir jos vertės grandinės nuosavo kapitalo poreikiai, ypatingą dėmesį skiriant mažesniems subjektams, kuriems labiausiai trūksta finansavimo; ragina EIB išplėsti šios priemonės taikymą Ukrainos GTPB, taip pat parengti ją taip, kad ji skatintų EDTIB ir Ukrainos GTPB įmonių partnerystę ir bendrąsias įmones;

26.ragina Komisiją ir EIB grupę įgyvendinti paramą dvejopo naudojimo projektams gerinant ankstyvojo etapo įmonių ir MVĮ galimybes ja naudotis, supaprastinant procedūras, teikiant aiškias gaires investuotojams ir reguliariai teikiant ataskaitas dėl panaudojimo bei geografinio pasiskirstymo; ragina užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą skelbiant tikslinius kvietimus teikti pasiūlymus ir aiškias gaires vadovaujančiosioms institucijoms, kad regionai, kurių gynybos ekosistemos yra mažiau išvystytos, galėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis; ragina valstybes nares atspindėti šias galimybes programų projektuose ir koordinuoti veiksmus su Komisija bei EIB siekiant sukurti regionines investavimo platformas, užtikrinant papildomumą ir vengiant dvigubo finansavimo;

27.ragina Komisiją savo konkurencijos politikoje apsvarstyti gynybos parengtį, tiekimo saugumą, inovacijų skatinimo potencialą ir priklausomybės nuo ES nepriklausančių šalių mažinimą; kartu ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų gynybos produktų viešieji pirkimai būtų atviri ir konkurencingi visos EGTPB atžvilgiu; ragina valstybes nares sustiprinti trečiųjų šalių subjektų tiesioginių investicijų kontrolę;

28.ragina Komisiją stiprinti pramonės bendradarbiavimo programas ir tarptautines partnerystes, įskaitant tiekimo grandinės platformas ir bendros plėtros projektus, siekiant integruoti gamybos grandines, pasinaudoti nacionaline patirtimi, skatinti masto ekonomiją ir didinti EGTPB konkurencingumą pasaulyje;

29.pabrėžia gerai veikiančių kapitalo rinkų svarbą siekiant finansuoti gynybą; ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti pažangą kuriant kapitalo rinkų sąjungą / santaupų ir investicijų sąjungą, visų pirma gerinant gynybos sektoriaus MVĮ galimybes gauti nuosavo kapitalo, rizikos kapitalo ir finansavimą; pabrėžia kapitalo rinkų sąjungos ir santaupų ir investicijų sąjungos svarbą siekiant didinti gynybos finansavimo mastą;

30.pabrėžia, kad svarbu paspartinti pažangą baigiant kurti santaupų ir investicijų sąjungą, kuria siekiama remti išsamesnę, likvidesnę ir labiau integruotą ES finansų sistemą, kuri santaupas veiksmingiau nukreiptų į produktyvias investicijas, pavyzdžiui, į ES gynybos pramonę; akcentuoja, kad ES gynybos pramonė turi iš esmės padidinti savo pajėgumą, kad patenkintų didžiulį karinių produktų paklausos padidėjimą;

31.palankiai vertina tai, kad numatoma pradėti naudoti ženklą „Finance Europe“; pažymi, kad šis ženklas, kuriuo siekiama nukreipti asmenų santaupas investicijoms į Europos realiąją ekonomiką, skatina įmonių nuosavo kapitalo finansavimą; ragina Komisiją paremti šią iniciatyvą ir pateikti pasiūlymą dėl Europos ženklo, kuris būtų santaupų ir investicijų sąjungos dalis, sykiu užtikrinant, kad jis nesukurtų papildomos administracinės naštos;

32.palankiai vertina Komisijos rekomendaciją dėl taupomųjų ir investicinių sąskaitų (TIS) 2025 m. rugsėjo 30 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2025/2029 dėl taupomųjų ir investicinių sąskaitų, kurioms taikoma supaprastinta ir palanki apmokestinimo tvarka, prieinamumo didinimo (OL L, 2025/2029, 2025 10 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2025/2029/oj)..; pabrėžia, kad TIS siekiama skatinti neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimą ES kapitalo rinkose, taip prisidedant prie jų stiprinimo ir sudarant sąlygas didinti ES investuotojų bazę, kuri padėtų finansuoti ES strateginius prioritetus, įskaitant gynybą; ragina Komisiją toliau remti šią iniciatyvą; ragina valstybes nares vadovautis Komisijos rekomendacija dėl taupomųjų ir investicinių sąskaitų prieinamumo didinimo;

33.teigiamai vertina darbą, vykdomą siekiant panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos gynybos pastangoms finansuoti, sykiu atsižvelgiant į susirūpinimą dėl finansinio stabilumo ir bylinėjimosi;

34.ragina valstybes nares vieningai įsipareigoti didinti gynybos išlaidas, atsižvelgiant į 2025 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Hagoje, kuriame NATO sąjungininkės įsipareigojo į pagrindinius gynybos reikalavimus ir su gynyba bei saugumu susijusias išlaidas iki 2035 m. kasmet investuoti 5 proc. BVP, rezultatus; primygtinai ragina valstybes nares skatinti Europos gynybos iniciatyvas, didinti sąveikumą ir investuoti į bendrus viešuosius pirkimus, suderintus su bendrais strateginiais prioritetais, įskaitant šaudmenų gamybą;

35.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.