1.pabrėžia, kad bet kokios naujos technologijos turi būti diegiamos ir naudojamos siekiant svarbiausio tikslo – veikti žmonių labui, jos būti grindžiamos nustatytosios etikos atsargumo principais bei į žmogų orientuotu požiūriu, ir jas turi valdyti žmonės, laikydamiesi žmogaus atliekamos priežiūros principo, nustatytų Dirbtinio intelekto akto 14 straipsnyje ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 22 straipsnyje;

2.primena, kad dėl skaitmeninės pertvarkos, be kita ko, augančio DI ir algoritminio valdymo naudojimo, gali atsirasti teigiamų rezultatų darbo rinkai ir naujų užimtumo galimybių; vis dėlto yra susirūpinęs dėl didelių iššūkių, kuriuos ji kelia darbuotojams, visų pirma kalbant apie darbo ir įdarbinimo sąlygas; todėl pabrėžia, kad bet kokia nauja DI ir algoritminio valdymo iniciatyva turi būti užtikrinamos kokybiškos darbo vietos ir apsaugoma darbuotojų gerovė skaitmeniniame amžiuje;

3.pabrėžia, kad naujos technologijos darbo vietoje gali suteikti didelį konkurencinį ir našumo pranašumą, remti inovacijas ir duoti geresnę grąžą jas naudojančioms įmonėms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad įmonės turėtų būti skatinamos tokias technologijas integruoti atsakingai, skaidriai ir įtraukiai, užtikrinant darbuotojų privatumą ir duomenų apsaugą, siekiant stiprinti darbuotojų pasitikėjimą; pabrėžia, kad tokių technologijų naudojimas darbo vietoje turėtų būti kruopščiai prižiūrimas, o ne ribojamas;

4.pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali būti pagrindinė novatoriško verslumo varomoji jėga, visų pirma remiant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kad jos galėtų plėstis, didinti našumą ir konkuruoti skaitmeninėje ekonomikoje; ragina Komisiją ir valstybes nares, taikant proporcingumo ir veiklos gyvybingumo principą, sudaryti palankesnes sąlygas startuoliams ir mažosioms įmonėms naudotis su DI susijusiomis priemonėmis, žiniomis ir infrastruktūra, be kita ko, įgyvendinant tikslines Sąjungos programas ir teikiant konsultacinę paramą; pabrėžia, kad investicijos į DI Sąjungos lygmeniu gali padėti kurti naujas darbo vietas ir sukurti atsparesnę ir konkurencingesnę labai mažų ir mažųjų įmonių ekosistemą visoje Sąjungoje; palankiai vertina 2025 m. spalio 8 d. Komisijos komunikate „DI taikymo strategija“ pateiktas pavyzdines sektorių iniciatyvas;

5.pripažįsta, kad įgūdžių ugdymas, švietimas ir nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas darbo vietoje, susiję su naujomis darbo vietoje įdiegtomis technologijomis, ypač tomis, kurios daro tiesioginį poveikį darbuotojų užduotims ir veiklos rezultatams, yra esminiai siekiant užtikrinti tinkamas darbuotojų darbo sąlygas, gerovę, saugą, savarankiškumą ir profesinį tobulėjimą, taip pat didinti bendrą įmonių gebėjimą prisitaikyti ir konkurencingumą Atvejų tyrimai: https://healthy-workplaces.osha.europa.eu/en/media-centre/news/real-world-learnings-implementing-worker-management-through-ai.; pabrėžia, kad mokymas taip pat labai svarbus darbdaviams, vadovams ir kitiems asmenims, kurie diegia ir plėtoja tokias sistemas ir kasdien prižiūri jų naudojimą; pabrėžia, kad darbuotojai ir jų atstovai, įskaitant profesines sąjungas, turėtų būti informuojami apie tokių technologijų diegimo procedūras ir į jas įtraukiami, kad būtų pasiekta gerų rezultatų, ir jiems turi būti suteikta pakankamai laiko ir paramos, kad jie galėtų susipažinti su tokiomis technologijomis;

6.palankiai vertina Įgūdžių sąjungos iniciatyvą; ragina Komisiją užtikrinti, kad numatomose Kokybiškų darbo vietų kūrimo gairėse būtų visapusiškai atsižvelgta į poreikį nuolat kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir rengti mokymus darbo vietoje, be kita ko, DI ir algoritminio valdymo klausimais, suteikiant visiems darbuotojams individualią teisę į mokymą; pabrėžia, kad visos atitinkamos iniciatyvos, kuriomis siekiama remti darbuotojus ir įmones vykdant šią pertvarką, turi teikti pirmenybę įgūdžių ugdymui DI ir skaitmeninimo srityse, siekiant stiprinti Europos darbo rinką ir konkurencingumą pasaulyje; pabrėžia, kad šios iniciatyvos turi būti tinkamai remiamos, be kita ko, skiriant pakankamai finansinių išteklių Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis;

7.pabrėžia esminį „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) vaidmenį rengiant tiek dabartinę, tiek būsimą darbo jėgą, darbuotojus ir vadovus skaitmeninei pertvarkai, tikslingai investuojant į įgūdžių ugdymą, mokymą ir įtraukias užimtumo galimybes; ragina Komisiją laikotarpiu po 2027 m. išlaikyti ir toliau stiprinti Fondą taip, kad būtų užtikrinta prieiga prie visų darbuotojų skaitmeninio kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojams sektoriuose ir regionuose, kurie yra labiausiai paveikti technologinių pokyčių, kad jis galėtų toliau būti viena iš pagrindinių Sąjungos priemonių sąžiningai, įtraukiai, novatoriškai ir konkurencingai skaitmeninei pertvarkai remti;

8.pabrėžia, kad strateginės viešosios investicijos į DI yra labai svarbios siekiant papildyti privačias inovacijas, užtikrinti etišką ir skaidrų DI valdymą ir sudaryti palankesnes vienodas sąlygas naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir įgūdžiais visuose regionuose; primygtinai ragina valstybes nares paspartinti su DI susijusių priemonių įgyvendinimą pagal savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, glaudžiai bendradarbiaujant su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, kad būtų kuo labiau padidintas Priemonės indėlis į sąžiningą ir konkurencingą skaitmeninę pertvarką;

9.ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stebėti paklausą ir pasiūlą darbo rinkoje ir skatinti švietimo įstaigų, darbdavių ir profesinių sąjungų bendradarbiavimą, kad būtų galima geriau numatyti būsimus įgūdžius, reikalingus skaitmeninės pertvarkos potencialui išnaudoti; pabrėžia, kad išsamus įgūdžių vertinimas padės darbuotojams, darbdaviams ir mokymo paslaugų teikėjams nustatyti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikius, susijusius su dirbtiniu intelektu ir algoritminiu valdymu darbo vietoje; pabrėžia, kad toks vertinimas turėtų būti praktiškas, prieinamas ir pritaikytas prie konkrečių MVĮ realijų ir juo turėtų būti grindžiamos tikslinės mokymo programos, remiamos iš esamų Sąjungos ir nacionalinių fondų; palankiai vertina pasiūlymą įsteigti Europos įgūdžių informacijos stebėjimo centrą; pabrėžia, jog tai, kad šiuo metu nėra suskirstytų duomenų apie įdiegtų DI ir algoritminio valdymo sistemų paplitimą ir tipą bei darbuotojų, kuriems jos taikomos, kategorijas, trukdo formuoti įrodymais grindžiamą politiką, ir primygtinai ragina Komisiją gerinti duomenų rinkimą šioje srityje;

10.pabrėžia, kad, laikantis subsidiarumo ir pagarbos nacionalinėms darbo santykių sistemoms principų, valstybės narės gali leisti socialiniams partneriams toliau taikyti kolektyvines sutartis, derėtis dėl jų, jas sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą, siekiant įgyvendinti arba papildyti Sąjungos lygmeniu nustatytas nuostatas dėl dirbtinio intelekto ir algoritminio valdymo;

11.yra susirūpinęs dėl to, kad DI ir algoritminio valdymo sistemų naudojimas prisideda prie laipsniško tam tikrų pradinio lygio darbo vietų, kurios tradiciškai yra labai svarbios patekimui į darbo rinką, panaikinimo, ir pabrėžia, kad ši rizika gali daryti neproporcingai didelį poveikį jaunimui ir pirmą kartą darbo ieškantiems asmenims; pabrėžia, kad tam, kad Sąjunga galėtų pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos darbo vietoje teikiama nauda, kurti ir pertvarkyti darbo vietas, reikia užtikrinti, kad darbuotojai, įskaitant pradinio lygio ir žemos kvalifikacijos darbuotojus, turėtų reikiamų įgūdžių dirbti skaitmeniniame amžiuje; pabrėžia, kad nežinomas DI ir algoritminio valdymo raidos visapusiškas poveikis jau daro įtaką kitų rūšių darbui ir kitų kategorijų darbuotojams, įskaitant aukštos kvalifikacijos darbo vietas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvių priemonių, įskaitant atitinkamų skaitmeninių įgūdžių mokymo integravimą į nacionalines švietimo sistemas, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo programas, siekiant užtikrinti, kad į darbo rinką patenkantis jaunimas būtų tinkamai remiamas ir jam būtų suteiktos prasmingos užimtumo galimybės kintančioje skaitmeninėje ekonomikoje;

12.pabrėžia, kad vis dažnesnis skaitmeninių technologijų naudojimas darbo vietoje suteikia ir galimybių, ir iššūkių, o visas šios pertvarkos poveikis dar nėra žinomas; mano, kad, viena vertus, tokios technologijos gali padidinti lankstumą ir sudaryti sąlygas geresnei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai pasitelkiant nuotolinį darbą ir lanksčias darbo sąlygas; kita vertus, pripažįsta, kad jie kelia įvairias grėsmes darbuotojų psichikos sveikatai ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, nes dėl didėjančio spaudimo darbuotojams būti pasiekiamiems bet kuriuo metu nyksta ribos tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo; taip pat pabrėžia, kad algoritminis valdymas kelia riziką duomenų apsaugai, įskaitant nederamą darbuotojų priežiūrą ir stebėseną ne darbo vietoje; pabrėžia, kad dėl tokių pokyčių, jei jie nėra tinkamai valdomi, gali atsirasti pernelyg didelis su darbu susijęs stresas, perdegimas, didėti su darbu susijusi psichosocialinė rizika, būti prarandamas savarankiškumas ir padidėti socialinės bei profesinės izoliacijos jausmas;

13.pripažįsta, kad algoritminis valdymas nesant tinkamos žmogaus atliekamos priežiūros gali būti diskriminacijos ir šališkumo šaltinis, kenkiantis darbuotojams, visų pirma darbuotojoms moterims, pabrėžia, kad kuriant, diegiant ir naudojant DI ir algoritminio valdymo sistemas turi būti aktyviai užkertamas kelias šališkumui ir diskriminacijai, visų pirma dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ar kitų saugomų savybių, siekiant skatinti ir apsaugoti lygybę ir įvairovę darbo vietoje; yra susirūpinęs dėl to, kad pažeidžiamos grupės turi mažiau galimybių naudotis su DI susijusiomis užimtumo galimybėmis ir našumą darbo vietoje didinančiomis DI priemonėmis https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2024/10/who-will-be-the-workers-most-affected-by-ai_fb7fcccd/14dc6f89-en.pdf., o tai galėtų užkirsti kelią visapusiškam ir teisingam DI naudos pasiskirstymui;

14.pripažįsta, kad DI ir algoritminis valdymas galėtų padidinti veiksmingumą, sudaryti sąlygas individualizuotam darbo aplinkos ir bendrų darbo sąlygų pritaikymui, bet taip pat gali padidinti spaudimą siekti veiklos rezultatų, dėl kurio gali kilti didelė rizika sveikatai ir saugai, pvz., raumenų ir kaulų bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai arba psichinis ar fizinis išsekimas, todėl darbuotojai gali nepastebėti arba nepaisyti saugumo įspėjimų, o tai gerokai padidina nelaimingų atsitikimų darbe riziką; pabrėžia, kad dirbtinio intelekto ir algoritminio valdymo sistemų naudojimas turėtų būti pagalbinė priemonė, suteikianti realios pridėtinės vertės darbuotojams, ir kad darbuotojų požiūris į šių sistemų integravimą į darbinę sritį yra iš esmės neištirtas;

15.pabrėžia, kad reikia stebėti šią riziką ir visapusiškai reaguoti į ją ir kad diegiant bet kokias naujas dirbtinio intelekto priemones ar algoritminio valdymo sistemas arba reikšmingai pasikeitus jų naudojimui darbo vietoje turėtų būti taikomas sveikatos ir saugos vertinimas, apimantis rizikos vertinimo, prevencijos ir apsaugos priemones, už kurių įgyvendinimą atsakingi darbdaviai, kaip numatyta pagal Direktyvą 89/391/EEB, ir nuolatinė stebėsena, atsižvelgiant į naujausias mokslines įžvalgas ir užtikrinant žmogaus atliekamą tų vertinimų priežiūrą ir kontrolę; ragina tinkamu lygmeniu ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais parengti konkretiems sektoriams skirtas atsakingo DI diegimo darbo vietoje gaires, užtikrinant pagrindinių teisių paisymą ir keitimąsi geriausia patirtimi;

16.pabrėžia esminį socialinio dialogo ir aktyvaus darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimo pagal Direktyvą 2002/14/EB vaidmenį diegiant, naudojant ir vertinant DI ir algoritminio valdymo technologijas darbo vietoje, visų pirma siekiant pritaikyti jų naudojimą įvairiuose sektoriuose; pabrėžia, kad prasmingas darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose visais etapais, taip pat informacijos teikimas ir konsultavimas šiais klausimais bei mokymas darbo vietoje sudaro palankesnes sąlygas visiems darbuotojams taikyti naujas technologijas, skatina savarankiškumo bei pasitikėjimo savimi ir technologijomis jausmą, padeda sumažinti naujų technologijų keliamą riziką ir lemia geresnį, veiksmingesnį ir labiau į žmogų orientuotą DI integravimą darbo vietoje;

17.pabrėžia, kad reikia aiškiai paskirstyti priežiūros pareigas, susijusias su DI ir algoritminio valdymo sistemų diegimu ir naudojimu darbo vietose laikantis žmogaus atliekamos kontrolės principo, siekiant užtikrinti atskaitomybę bei veiksmingą žmogaus atliekamą priežiūrą ir suteikti darbuotojams galimybę nustatyti kontaktinį asmenį, jei jiems reikėtų pasinaudoti savo teisėmis; pabrėžia, kad veiksmingai žmogaus atliekamai priežiūrai ir peržiūrai reikalingas realus gebėjimas suprasti, stebėti ir prireikus įsikišti į DI sistemų veikimą, atsižvelgiant į būdingus iššūkius, kylančius dėl sudėtingų ir neskaidrių DI sistemų, taip pat į automatizavimo šališkumo riziką; todėl pabrėžia, kad žmogaus atliekama priežiūra turi būti ne formalus veiksmas, o prieinama apsaugos priemonė, skirta DI sprendimams patikrinti, paaiškinti ir ištaisyti, ir kad asmenys, vykdantys tokią žmogaus atliekamą kontaktinio punkto funkciją, turi būti kompetentingi, išklausę mokymus ir turėti reikiamus įgaliojimus tai funkcijai atlikti;

18.pabrėžia, kad darbą atliekančių asmenų asmens duomenys gali būti sujungti į kolektyvinę duomenų bazę, kuri galėtų būti tvarkoma algoritmais, todėl duomenų apsauga taip pat būtina kolektyviniu lygmeniu;

19.pabrėžia, kad DI ir algoritminis valdymas gali padėti darbuotojams su negalia integruotis į darbo rinką; tačiau pripažįsta, kad asmenys su negalia, vyresnio amžiaus darbuotojai ir pažeidžiami asmenys, prisitaikydami prie naujų technologijų darbo vietoje, gali susidurti su ypatingais iššūkiais; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad DI ir algoritminio valdymo sistemas diegiančios įmonės nustatytų įtraukias ir pritaikytas paramos priemones, kuriomis būtų skatinamas aktyvesnis asmenų su negalia dalyvavimas darbo rinkoje ir jų prieiga prie naujų technologijų; pabrėžia, kad technologinė pažanga turėtų būti naudinga visiems;

20.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti teisę į veiksmingą tinkamų sąlygų sudarymą asmenims su negalia, kaip numatyta pagal Direktyvą 2000/78/EB, ir gerbti jų galutinę teisę nuspręsti, ar dirbtiniu intelektu grindžiamos pagalbinės technologijos darbo vietoje atitinka jų individualius poreikius; atsižvelgdamas į tai pabrėžia lanksčių darbo metodų ir mokymo darbo vietoje bei veiksmingų galimybių įdiegti pagalbinių technologijų naudojimą konsultuojantis su asmenimis su negalia ir jų atstovais svarbą; ragina Komisiją įtraukti DI naudojimo darbo vietoje poveikį į būsimą Sąjungos neįgaliųjų teisių strategijos peržiūrą;

21.pabrėžia, kad jei Sąjunga siekia būti skaitmeninės pertvarkos priešakyje, ji turi rodyti pavyzdį nustatydama aukštus DI ir algoritminio valdymo diegimo darbo vietoje standartus, įskaitant aiškias skaidrumo ir žmogaus atliekamos priežiūros taisykles;

22.primena, kad galiojantis Sąjungos acquis yra svarbus elementas reguliuojant algoritminį valdymą ir dirbtinio intelekto naudojimą darbo vietoje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Darbo platformoje direktyvą, kuria, be kita ko, nustatomos taisyklės dėl skaidrumo, duomenų apsaugos, žmogaus atliekamos priežiūros ir peržiūros, informavimo ir konsultavimosi bei sveikatos ir saugos sektoriuose, kuriuose tokios technologijos vis labiau formuoja sprendimus dėl darbo, ir Dirbtinio intelekto aktą, taip pat primena Reglamentą (ES) 2016/679; vis dėlto pabrėžia, kad, nepaisant šios teisinės sistemos, tebėra nemažai spragų, susijusių su darbuotojų apsauga, teisėmis ir darbo sąlygomis, kai tokios priemonės naudojamos darbo vietoje, įskaitant asmens duomenų ir privatumo apsaugos paisymą, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir teisę atsijungti; pabrėžia, kad Darbo platformoje direktyvos nuostatos dėl algoritminio valdymo (visų pirma darbuotojų teisių į skaidrumą, žmogaus atliekamos peržiūros, darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, darbuotojų saugos ir sveikatos) taikomos tik darbą platformoje atliekantiems asmenims, o kiti darbuotojai, kuriems vis dažniau taikomas algoritminis valdymas, lieka mažiau apsaugoti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti vienodą požiūrį į visus darbuotojus ir kad būsimos iniciatyvos turi būti suderintos su Darbo platformoje direktyvoje nustatyta apsaugos sistema;

23.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos įmonės ir viešosios institucijos turėtų galimybę naudotis patikimomis ir suvereniomis DI priemonėmis, sukurtomis laikantis Europos demokratinių vertybių, ir išvengtų technologinio susaistymo su paslaugų teikėjais iš ES nepriklausančių jurisdikcijų;

24.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad darbo vietoje diegiant algoritmines sistemas pirmenybė būtų teikiama Sąjungoje sukurtoms, išmokytoms ir laikomoms technologijoms, siekiant užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą ir strateginį savarankiškumą;

25.pabrėžia, kad reguliavimo priemonės Europos lygmeniu turėtų būti atidžiai apsvarstytos ir prieš tai atlikta galiojančių teisės aktų analizė, parengta bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir laikantis subsidiarumo principo, siekiant užtikrinti suderintą sprendimą, kuriuo būtų užtikrinta aukšto lygio darbuotojų apsauga visoje Sąjungoje ir vienodos sąlygos vidaus rinkoje, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant esamas Europos ir nacionalines teisines sistemas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nuspėjamą reglamentavimo aplinką, siekiant skatinti inovacijas, konkurencingumą ir sąžiningą konkurenciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad visuose teisės aktuose ir iniciatyvose, susijusiuose su algoritminiu valdymu darbo vietoje, būtų išvengta dubliavimosi ar sutapimo su esamomis atitinkamomis Sąjungos priemonėmis, jie nesukurtų nereikalingos administracinės naštos, ypač MVĮ, jais būtų mažinamos išlaidos ir palengvinamas reikalavimų laikymasis;

26.pripažįsta, kad įmonės, ypač mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), jau dabar susiduria su dideliais sunkumais siekdamos prisitaikyti prie nevieningos ir vis sudėtingesnės reglamentavimo sistemos; pabrėžia, kad reikia pritaikytų gairių, priemonių ir paramos mechanizmų, kurie padėtų MVĮ veiksmingai įgyvendinti visus reikalavimus;

27.ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą, kurį papildytų poveikio konkurencingumui ir poveikio MVĮ tyrimas, ir, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnio 2 dalies b punktu kartu su 153 straipsnio 1 dalies b punktu ir 16 straipsnio 2 dalimi bei minėtų veiksmų rezultatais, pateikti pasiūlymą dėl algoritminio valdymo darbo vietoje, atsižvelgiant į priede išdėstytas rekomendacijas, siekiant pašalinti likusias galiojančių teisės aktų spragas, išvengti besidubliuojančių teisinių priemonių kūrimo ir pagerinti vidaus rinkos suderinimą;

28.mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomais pateikti pasiūlymais, turėtų būti padengti esamais biudžeto asignavimais;

29.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.