Parlamentas siūlo bendrovių juridinę formą, kuriai taikoma 28-oji teisinė sistema, pavadinti „Societas Europaea Unificata“ (S.EU, Europos unifikuotoji bendrovė). S.EU taisyklės turi būti vienodos visose valstybėse narėse ir, siekiant įveikti vidaus rinkos susiskaidymą, valstybės narės negali savo nacionalinėje teisėje palikti galioti arba priimti nuostatų, nukrypstančių nuo tų taisyklių. Siekiant užtikrinti patikimą, plataus užmojo ir išsamią reglamentavimo sistemą, Parlamentas primygtinai reikalauja, kad S.EU juridinė forma būtų sukurta remiantis teisiniu pagrindu, pagal kurį numatyta įprasta teisėkūros procedūra Taryboje balsuojant kvalifikuota balsų dauguma. Todėl Parlamentas nepritaria, kad kaip teisinis pagrindas būtų pasirinkta SESV 352 straipsnio 1 dalis. Parlamentas kritiškai vertina pasinaudojimą tvirtesnio bendradarbiavimo principu, nes tuomet 28-oji teisinė sistema būtų taikoma tik dalyje valstybių narių, o tai, užuot įveikus vidaus rinkos susiskaidymą, dar labiau ją suskaidytų ir pakenktų S.EU patrauklumui, nes ši forma tokiu atveju nebūtų pripažįstama visoje Sąjungoje. 28-ąją teisinę sistemą, pagal kurią sukuriama S.EU juridinė forma, priimti gali reikėti keletu teisėkūros procedūra priimamų aktų, o ne viena išsamia teisėkūros procedūra priimama priemone. Tokiu atveju kiekviename atskirame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti numatytos tos pačios apsaugos priemonės, susijusios su viešųjų interesų, pavyzdžiui, darbo teisės ir darbuotojų bei profesinių sąjungų teisių, apsauga. Bendrovių teisės elementai šioje teisinėje sistemoje turės būti priimti pagal SESV 50 straipsnį ir 114 straipsnio 1 dalį, nes tai yra vieninteliai teisiniai pagrindai, kuriais gali būti grindžiami bendrovių teisės srities teisėkūros procedūra priimami aktai ir kuriuose numatyta įprasta teisėkūros procedūra Taryboje balsuojant kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau reikia pažymėti, kad pagal SESV 50 straipsnį leidžiama priimti tik direktyvas. Atsižvelgiant į visa tai, S.EU būtų ne savarankiška bendrovių juridinė forma, o visose valstybėse narėse galiojanti nacionalinė bendrovių juridinė forma, kuri turi pasižymėti tam tikrais Sąjungos teisės aktais suderintais elementais, kad būtų išvengta perteklinio reglamentavimo ir skirtingų nacionalinių S.EU juridinių formų, nes tai prieštarautų 28-osios teisinės sistemos tikslui. Santrumpa S.EU turėtų būti pridedama prie esamų nacionalinių bendrovių juridinių formų santrumpų.
S.EU juridinė forma turėtų būti paremta nacionalinėje teisėje nustatytomis bendrovių juridinėmis formomis. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta laisvė nuspręsti, ar leisti esamas nacionalines bendrovių juridines formas pakeisti į S.EU, ar sukurti naują nacionalinę bendrovių juridinę formą. Nacionalinės bendrovių juridinės formos steigėjai arba savininkai turėtų turėti galimybę savanoriškai pasirinkti naująją teisinę sistemą, pagal kurią būtų galima naudoti bendrovės ženklą S.EU.
S.EU turėtų būti automatiškai pripažįstama visų valstybių narių nacionalinėse teisinėse sistemose kaip ribotos atsakomybės bendrovė.
S.EU steigimui taikytina teisė turėtų būti valstybės narės, kurioje atitinkama bendrovė yra registruojama, teisė. Nukrypstant nuo šio principo ir siekiant apsaugoti iš anksto apibrėžtus viešuosius interesus, turėtų būti numatyta galimybė nustatyti taikytiną teisę pagal svarbesnį siejamąjį veiksnį, o ne pagal įsteigimo vietą.
Siekiant teisinio tikrumo dėl S.EU sudedamųjų dalių, pagal SESV 50 straipsnį ir 114 straipsnio 1 dalį priimta direktyva turi būti maksimalaus suderinimo direktyva.
Parlamentas supranta riziką, kad dėl automatinio S.EU pripažinimo gali būti apeinamos privalomos vidaus taisyklės, kuriomis saugomi darbuotojai, jų atstovai ir profesinės sąjungos, taip pat kitos pažeidžiamos šalys arba bet kurie kiti viešieji interesai. Todėl S.EU bendrovėms taikomomis taisyklėmis neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos ir nacionalinei teisei individualios ir kolektyvinės darbo teisės srityje, įskaitant darbuotojų dalyvavimo sprendžiant bendrovės reikalus taisykles, ir jose turėtų būti numatytos apsaugos priemonės, kuriomis būtų veiksmingai užkertamas kelias piktnaudžiavimui S.EU forma.
Valstybės narės savo nacionalinėse teisinėse sistemose turėtų nustatyti taisykles, kurių laikantis būtų galima nacionalinės bendrovių juridinės formos pavadinime įrašyti santrumpą S.EU. Tam, kad būtų galima registruotis kaip S.EU, nacionalinė bendrovių juridinė forma turėtų atitikti šiuos reikalavimus:
Kad būtų galima įsteigti bendrovę, kurią būtų galima registruoti kaip S.EU, iš karto įmokamas minimalus kapitalas, skirtas bendrovei registruoti, turi būti 1 EUR, nepriklausomai nuo to, kokio minimalaus kapitalo kitu atveju reikalaujama pagal atitinkamą nacionalinę teisę.
Siekdama užtikrinti kreditorių apsaugą, Komisija turėtų pasiūlyti išsamią teisinę sistemą, į kurią būtų įtraukti alternatyvūs mechanizmai, pavyzdžiui, mokumo patikrinimas. Tokie alternatyvūs mechanizmai turėtų būti proporcingi ir skaidrūs, nustatant aiškius bendrovių finansinės būklės įvertinimo ir kreditoriams kylančios rizikos mažinimo kriterijus.
Siekiant supaprastinimo, galimybė registruotis kaip S.EU neturėtų būti apribota nauja „novatoriškų bendrovių“ kategorija ar kitais ribojančiais veiksniais, nes dėl to atsirastų papildomų biurokratinių kliūčių ir būtų užkrauta nereikalinga biurokratinė našta.
Jei S.EU ketina būti įtraukta į biržos sąrašus, turėtų būti reikalaujama, kad ji būtų pertvarkyta į atvirąją akcinę bendrovę pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, laikantis Sąjungos ir nacionalinių pertvarkymo taisyklių.
S.EU kūrimas ir registravimas turėtų būti visiškai skaitmeninis ir atitikti vienkartinio duomenų pateikimo principą, pagal kurį vienoje valstybėje narėje dokumentą teikiančios bendrovės neturėtų būti įpareigotos jo vėl pateikti kitoje valstybėje narėje. S.EU steigimas turi būti užbaigtas per 48 valandas.
Sukūrus S.EU, jai turėtų būti suteikta unifikuota skaitmeninė tapatybė ir bendrovės identifikatorius, kad būtų supaprastinta registracija, padidintas skaidrumas ir pasitikėjimas, palengvintas bendrovės tapatybės patikrinimas ir kovojama su sukčiavimu, pinigų plovimu bei mokesčių slėpimu, kartu užtikrinant teisinį tikrumą.
Kad būtų lengviau pasiekti tuos tikslus, Komisija turėtų sukurti arba integruoti į esamas sistemas ir tvarkyti vienodą Sąjungos lygmens skaitmeninį portalą, kuris veiktų kaip tiesioginis S.EU prieigos punktas. Tas portalas turėtų papildyti ir išplėsti esamą Verslo registrų sąveikos sistemą (BRIS) pasiūlant suderintą, vienos prieigos sąsają, skirtą tarpvalstybiniam naudojimui, nesukuriant naujo atskiro ar paralelinio registro. Skaitmeninis portalas turėtų ne pakeisti galiojančias nacionalines steigimo taisykles, o veikti kaip bendra platforma, kurioje būtų surinkta visa investuotojams reikalinga aktuali informacija. Todėl valstybės narės turėtų automatiškai perduoti dokumentus į portalą, užtikrindamos pripažinimą ir sklandžią prieigą suinteresuotiesiems subjektams. Platformoje taip pat turėtų būti teikiama informacija apie nacionalines procedūras ir išteklius ir suteikiama prieiga prie S.EU investuotojų dokumentų pavyzdžių, sudaromos sąlygos patikrinti kredencialus, pasirašyti dokumentus e. parašu, parduoti ir paskirstyti akcijas, rengti ir priimti valdybos nutarimus ir teikti e. sąskaitų faktūrų paslaugas. Naudodamasi skaitmeniniu portalu S.EU registruoti, bendrovė kaip įsisteigimo vietą turi pasirinkti valstybę narę, o tai darydama – įsisteigimui taikytiną nacionalinę teisę.
Sąjungos lygmens skaitmeniniame bendrovių portale turėtų būti sudaroma galimybė registruotis kaip S.EU ir ieškoti kaip S.EU registruotų bendrovių. Registracija, pildymas ir atnaujinimai turėtų būti administruojami per skaitmeninį portalą tik vieną kartą ir turėtų būti prieinami visose valstybėse narėse remiantis daugiakalbe sąsaja ir suderintais identifikavimo standartais pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014. Skaitmeniniame portale galėtų būti naudojamas leidimais pagrįstas paskirstytojo registro tinklas, kuriame būtų fiksuojami pagrindiniai bendrovių įvykiai, pavyzdžiui, registracija ar akcijų perleidimas, naudojant nekintamas laiko žymas.
Turėtų būti įmanoma už laikotarpį, kol bus užbaigtas banko sąskaitos atidarymo procesas, bet kokius bendrovei įsteigti reikalingus piniginius įnašus mokėti valstybinei patikos agentūrai. Atidarius banko sąskaitą, patikos agentūra turėtų pervesti piniginius įnašus į tą banko sąskaitą.
Taisyklės dėl S.EU neturėtų daryti poveikio Sąjungos ir nacionalinei darbo teisei, įskaitant taisykles dėl darbuotojų, darbuotojų atstovų arba abiejų šių grupių dalyvavimo sprendžiant bendrovės reikalus, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/86/EB 2 straipsnio k punkte. Iš esmės buveinės valstybė narė turėtų traktuoti S.EU taip pat kaip tos valstybės narės ribotos atsakomybės bendrovę, kurios juridinės formos pagrindu ji paremta, o bet kuri priimančioji valstybė narė – kaip panašias Sąjungos užsienio teisės bendroves, užtikrinant, kad būtų veiksmingai užkirstas kelias dirbtiniam S.EU juridinės formos naudojimui siekiant apeiti dabartinį darbuotojų dalyvavimo apsaugos lygį valstybių narių teisėje.
Individualioms darbo sutartims taikytina teisė ir toliau nustatoma išimtinai pagal Reglamento (EB) Nr. 593/2008 8 straipsnį, o jurisdikcija dėl individualių darbo sutarčių ir toliau nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 II skyriaus 5 skirsnį, įskaitant atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Todėl šalių pasirinkimas negali atimti iš darbuotojų apsaugos, kurią jiems suteikia privalomos nuostatos, nuo kurių negali būti nukrypstama susitarimu.
Kalbant apie darbuotojų dalyvavimą, S.EU bendrovei turi būti taikomos valstybėje narėje, kurioje yra registruota buveinė, galiojančios darbuotojų dalyvavimo taisyklės, jei tokių esama. Tačiau jei S.EU vykdo ekonominę veiklą, kuri apima įdarbinimą kitoje valstybėje narėje neįsteigiant filialo, atstovybės ar patronuojamosios įmonės, S.EU turi būti taikomos darbo vietos valstybėje narėje galiojančios darbuotojų dalyvavimo taisyklės, jei tokių esama, išskyrus atvejus, kai S.EU registruotos buveinės teisinėje sistemoje yra numatytos bent tokio paties lygio atstovavimo darbuotojams valdybos lygmeniu teisės, kaip reikalaujama pagal darbo vietos teisę. Prireikus S.EU turėtų atitinkamai pakoreguoti savo įstatus.
Kai taikytina teisė negali būti nustatyta pagal ankstesnėje pastraipoje išdėstytus principus, kaip atsarginė galimybė turi būti pradėta derybų procedūra, lygiavertė numatytajai Direktyvos 2001/86/EB 3–7 straipsniuose, kai darbuotojų skaičius bent vienoje valstybėje narėje pasiekia bet kokią ribą, nuo kurios pradedamos taikyti darbuotojų atstovavimo valdybos lygmeniu teisės toje valstybėje narėje, su sąlyga, kad S.EU dar nenustatė darbuotojų dalyvavimo arba su sąlyga, kad pasiekus tą ribą reikia pakeisti esamą darbuotojų dalyvavimo tvarką.
Jei egzistuojanti nacionalinė bendrovė pertvarkoma į S.EU, turi būti
Siekdamos skatinti Europos novatoriškas bendroves, pritraukti investicijas, kurti alternatyvius būdus gauti prieigą prie kapitalo ir finansavimo modelių ir užkirsti kelią tam, kad už Sąjungos ribų būtų perkeltos inovacijos, kurių kūrimas dažnai remiamas Europos viešosiomis mokslinių tyrimų lėšomis, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles, pagal kurias bendrovės galėtų savanoriškai ir neatšaukiamai pasirinkti papildomas teisinės apsaugos sistemas. Tokių papildomų teisinės apsaugos sistemų tikslas turėtų būti padėti Europos bendrovėms, kurios gali norėti apsisaugoti nuo destrukcinių įsigijimų ir perkėlimo. Tos sistemos gali apimti:
Bendrovės, kurios pasirinko tokias papildomas teisinės apsaugos sistemas, turėtų turėti galimybę savo bendrovės pavadinime naudoti ženklą „priklausanti valdytojui“.
Direktyva (ES) 2017/1132 turėtų būti iš dalies pakeista, kiek tai susiję su tarpvalstybiniu bendrovių pertvarkymu, jungimu ir skaidymu, kad valstybėms narėms, kurios nusprendė nustatyti savo nacionalinę bendrovių valdytojų nuosavybės juridinę formą, būtų leista apriboti tokios nacionalinės bendrovių juridinės formos tarpvalstybinį pertvarkymą į kitų valstybių narių bendrovių juridines formas, kuriose taip pat numatytos panašios valdytojų nuosavybės juridinės formos.
Siekiant skatinti ekonomikos augimą, puoselėti inovacijas ir išlaikyti konkurencingumą sparčiai kintančioje pasaulinėje rinkoje, labai svarbu pritraukti kvalifikuotų ir novatoriškų specialistų. Našumo augimas, inovacijos ir socialinė įtrauktis turi būti vieni nuo kitų neatsiejami. S.EU sistema turėtų sudaryti palankesnes sąlygas laisvam judėjimui Sąjungoje, nereikalaujant tarpininkų administraciniuose procesuose ir kartu laikantis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių normų darbo ir socialinės teisės srityse. S.EU sistema turėtų būti numatytos neprivalomos visoje Sąjungoje suderintos taisyklės dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo sistemų, visų pirma dėl darbuotojų akcijų nuosavybės planų struktūrizavimo, kurį palengvintų atskiras juridinis subjektas, ir darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių planų sukūrimo. Taip bus sudarytos sąlygos MVĮ, startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms ne tik pritraukti specialistų, suteikti paskatas ilgalaikiam įsipareigojimui ir palengvinti jų veiklą skirtingose nacionalinėse rinkose dėl egzistuojančių skirtingų sistemų modelių, bet ir skatinti visapusišką ir sąžiningą darbuotojų dalyvavimą kuriant vertę, kurią jie padeda kurti savo darbu ir intelektiniu kapitalu. Suderintose taisyklėse dėl neprivalomų darbuotojų akcijų nuosavybės planų ir darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama darbuotojų finansinio dalyvavimo planų pagrindinių bendrovių teisės elementų, sistemos ir struktūrinių ypatybių suderinimui, nedarant poveikio fiskalinėms taisyklėms. Rengiant suderintas S.EU taisykles, būtina atsižvelgti į šiuos principus:
Komisija, konsultuodamasi su socialiniais partneriais ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir remdamasi geriausia praktika, turėtų parengti S.EU skirtas gaires, kad palengvintų įgyvendinimą, padidintų informuotumą apie darbuotojų finansinį dalyvavimą ir užtikrintų darbuotojų finansinio dalyvavimo sistemų konvergenciją visose valstybėse narėse. Gairėse turėtų būti pateikta informacija apie susijusią finansinę riziką darbuotojams, nurodytos darbuotojų išpirkimo galimybės bei demokratinis valdymas ir atsižvelgta į poveikį darbuotojams.
Be to, Komisija, rengdama 28-osios teisinės sistemos dokumentų rinkinį, turėtų spręsti klausimus, susijusius su darbuotojų finansinio dalyvavimo apmokestinimo tvarka, kad būtų užtikrintas teisinis nuoseklumas ir tarpvalstybinis pritaikomumas. Kol bus pasiektas suderinimas Sąjungos mastu, valstybės narės turėtų būti primygtinai raginamos proaktyviai priimti darbuotojų finansinio dalyvavimo paramos priemones, suderintas su S.EU tikslais, kad jis taptų patrauklus tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, skatinant tarpvalstybinį judumą ir teisingumą.
Siekiant stiprinti S.EU inovacinius pajėgumus ir paspartinti mokslinių tyrimų rezultatų komercializaciją, pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti papildytas priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti ir palengvinti S.EU ir universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir technologijų perdavimo biurų struktūrizuotą partnerystę. Komisija turėtų parengti tokioms partnerystėms skirtas gaires ir bendradarbiavimo susitarimų pavyzdžius, užtikrindama, kad jie būtų paprasti, skaidrūs ir sąžiningi visoms susijusioms šalims.
Valstybės narės turėtų nustatyti suderintą į nuosavą kapitalą panašią skolos priemonę, kuri leistų investuotojams investuoti į bendroves neįgyjant bendrovės kontrolės teisių, tai galėtų būti dalyvavimo pelno dalybose teisės, partnerystės nedalyvaujant veikloje ar su pelnu susietos paskolos. Tokios į nuosavą kapitalą panašios skolos priemonės turėtų būti:
Siekdama padidinti teisinį tikrumą visose 27 nacionalinėse vidaus rinkos jurisdikcijose ir sumažinti investavimo į S.EU kliūtis, Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas parengti standartinius daugiakalbius S.EU įstatų, akcininkų susitarimų ir visų kitų susijusių dokumentų pavyzdžius ir sukurti platformą, kurioje tie dokumentų pavyzdžiai ir praktinė informacija būtų pateikiami visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.
Komisija turėtų paskirti ekspertų grupę, kuriai būtų pavesta parengti standartizuotus aukštos kokybės įstatų pavyzdžius, atitinkančius suderintus S.EU keliamus reikalavimus. Į tą ekspertų grupę, be kita ko, turėtų būti įtraukti steigėjų, investuotojų ir profesinių sąjungų atstovai.
Komisija turėtų paskirti dar vieną ekspertų grupę, kuriai būtų pavesta parengti standartizuotus, sąžiningus ir aukštos kokybės akcininkų susitarimų pavyzdžius. Tokiuose akcininkų susitarimų pavyzdžiuose turėtų būti užtikrinta steigėjų ir investuotojų interesų pusiausvyra. Į tą ekspertų grupę, be kita ko, turėtų būti įtraukti steigėjų ir rizikos kapitalo investuotojų atstovai.
Komisija turėtų remti ir plėtoti esamas iniciatyvas, susijusias su moksliniais tyrimais ir informacija Europos ir lyginamosios verslo teisės srityje, kad būtų parengta laisvai prieinama ir palyginama informacija apie verslo reguliavimą valstybėse narėse visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.
Siekiant paspartinti su S.EU susijusių ginčų sprendimą, turėtų būti sukurtas alternatyvus specializuotas ginčų sprendimo mechanizmas. Dalyvavimas tame mechanizme turėtų vykti dalyvaujančių šalių sutikimu. Šis mechanizmas neturėtų būti taikomas ginčams, susijusiems su individualia ir kolektyvine darbo teise, o jurisdikcija tokiais atvejais turėtų būti nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 20–23 straipsnius.
Be to, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę savo nacionaliniuose teismuose įsteigti specialią kolegiją – arba vieną kolegiją viename konkrečiame teisme nacionaliniu lygmeniu, arba po vieną kolegiją viename konkrečiame kiekvieno federalinio subjekto teisme, atsižvelgiant į atitinkamą nacionalinę teismų sistemą. Tokios kolegijos turėtų būti skirtos bendrovių civilinės teisės ginčams, susijusiems su S.EU juridine forma, ginčams, kylantiems dėl S.EU ar S.EU akcijų įsigijimo arba susijusiems su tokiu įsigijimu, ir S.EU bei jos vadovybės ar stebėtojų tarybos narių ginčams spręsti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad procesai tokiose kolegijose galėtų vykti anglų kalba, jei su tuo sutinka dalyvaujančios šalys.
28-osios teisinės sistemos veiksmingumas skatinant inovacijas, didinant konkurencingumą, užtikrinant teisinį tikrumą ir užkertant kelią Sąjungos ir nacionalinių socialinių ir darbo standartų apėjimui turėtų būti nuolat stebimas.
Komisija turėtų atlikti ir paskelbti išsamų ir skaidrų poveikio vertinimą tuo pačiu metu kaip ir bet kokį naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, susijusio su 28-ąja teisine sistema, daugiausia dėmesio skirdama socialiniams, fiskaliniams ir teisiniams padariniams, taip pat rizikai, kad susilpnės Sąjungos ir nacionaliniai apsaugos standartai. Siekdama užtikrinti teisinį tikrumą ir nuoseklumą, Komisija taip pat turėtų įvertinti esamus nacionalinius modelius ir geriausią praktiką, pavyzdžiui, nacionalinių bendrovių registrų funkcionalumą, ir automatizuotus skaitmeninius procesus, kurie palengvina bendrovių steigimą, kartu išlaikant aukštus skaidrumo ir atskaitomybės standartus. Komisija turėtų konkrečiai išnagrinėti būdus, kaip optimizuoti procedūras siekiant užtikrinti, kad visą registracijos procesą, įskaitant papildomus patikrinimus ir atitikties patikras, būtų galima užbaigti per 48 valandas, nedarant poveikio teisiniam tikrumui ir laikantis procedūrinių apsaugos priemonių.
Komisija taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekama 28-osios teisinės sistemos peržiūra ir prireikus ji būtų persvarstoma, be kita ko, būtų įvertinamas jos taikymo bendrovėse, visų pirma MVĮ, startuoliuose ir veiklą plečiančiose įmonėse, lygis, jos suderinamumas su kintančiais verslo ir visuomenės poreikiais, Sąjungos konkurencingumu, socialine apsauga bei užimtumu ir bendras jos tinkamumas tikslui pasiekti.
Komisija turėtų kas ketverius metus įvertinti galimą teisėkūros procedūra priimamo akto poveikį MVĮ plėtrai ir ekonominiam augimui, taip pat tai, ar laikomasi Sąjungos ir nacionalinės darbo teisės ir darbuotojų apsaugos standartų ir koks jiems daromas poveikis, ir apie tai pranešti Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, kad būtų užtikrinta, jog prisitaikoma prie naujų iššūkių. Prie tos ataskaitos, kai tinkama, turėtų būti pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.