1.pabrėžia, kad sėkmingas perėjimas prie tvaresnių energijos šaltinių, taip pat modernizuoti pramonės sektoriai ir labiau skaitmenizuota ekonomika atliks svarbų vaidmenį užtikrinant ilgalaikį Sąjungos įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir turi užtikrinti kokybiškų darbo vietų kūrimą Sąjungoje; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad įmonės ir darbuotojai būtų gerai pasirengę pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia perėjimas prie naujų ir novatoriškų sprendimų, ir pabrėžia deramo darbo ir darbo vietų, kuriems taikomi kolektyviniai susitarimai ir kurie yra būtini siekiant užtikrinti socialinę pažangą ir pritarimą pertvarkai, svarbą; mano, kad siekiant užtikrinti pakankamus būtiniausius standartus, kurie tiek darbuotojams, tiek darbdaviams suteiktų aiškumo ir struktūros numatant ir valdant pokyčius, ir ilgainiui padidinti Sąjungos atsparumą, konkurencingumą ir aukštynkryptę socialinę konvergenciją bei socialinį teisingumą, labai svarbu nustatyti teisės aktų sistemą, kuri padėtų spręsti su teisinga pertvarka darbo vietoje susijusius iššūkius ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis; pabrėžia, kad regionai gali remti teisingą pertvarką derindami socialinę apsaugą, ekonomikos įvairinimą ir teritorinį koordinavimą, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis, stiprinama vietos ekonomika ir skatinamas įtraukus vystymasis;

2.pabrėžia, kad dekarbonizacijos poveikis užimtumui apima ne tik darbuotojų skaičiaus mažinimą su iškastiniu kuru susijusiuose sektoriuose – tai darys platesnį poveikį, susijusį su darbo pobūdžio apibrėžimu ir visos darbo rinkos pertvarka; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad paskelbtas Kokybiškų darbo vietų aktas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad užimtumo praktika atitiktų šiuolaikinės ekonomikos pokyčius; pabrėžia, kad ateityje į šį Aktą, o taip pat atnaujinant Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą ir naująjį Kokybiškų darbo vietų veiksmų planą reikia įtraukti konkrečias priemones, kuriomis būtų iš tiesų pagerintos darbo sąlygos, sveikata ir sauga, demokratija darbe, kolektyvinių derybų aprėptis ir darbuotojų bei savarankiškai dirbančių asmenų mokymas ir įgūdžiai, taip pat užtikrinti veiksmingą ES užimtumo ir socialinės politikos teisės aktų vykdymo užtikrinimą; pabrėžia, kad tokios priemonės taip pat suteikia galimybę padėti Sąjungos darbdaviams, visų pirma MVĮ, išlaikyti ir didinti savo konkurencingumą, sukuriant aiškią sistemą, įskaitant praktines gaires ir paramos priemones, skirtą pokyčiams numatyti ir valdyti bendradarbiaujant su darbuotojais, taip pat investuoti į profesinį rengimą ir mokymą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, siekiant spręsti įgūdžių ir darbo jėgos trūkumo, trukdančio našumui ir augimui, taip pat darbuotojų ateities perspektyvoms, problemas;

3.pabrėžia, kad skaitmenizacija turi būti įgyvendinama į žmogų orientuotu būdu, užkertant kelią pernelyg dideliam darbuotojų stebėjimui ir užtikrinant teisę atsijungti, taip pat teisingą darbo laiko tvarką;

4.pabrėžia, kad tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, regionų ir vietos valdžios institucijoms ir bendruomenėms labai svarbu numatyti ir valdyti pokyčius, kad jie galėtų sėkmingai orientuotis vykstant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir veiksmingai spręsti ekonominius iššūkius, kylančius dėl nepalankių geopolitinių įvykių, ir juos paversti galimybėmis; pabrėžia, kad iš anksto planuojant pertvarką gali būti proaktyviai užkertamas kelias darbuotojų atleidimui iš darbo ir kuriamos darbo vietos, didinamas ilgalaikis įmonių atsparumas ir padedama kuo geriau panaudoti turimus išteklius; pabrėžia, kad tokiems planams reikia sprendimų, kurie gali lemti esminius darbo organizavimo pokyčius, todėl jie turi būti rengiami palaikant plataus masto partnerystę socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų pagrindu, visapusiškai gerbiant teisę į informaciją ir konsultacijas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją stebėti ir užtikrinti visapusišką Direktyvoje 2002/14/EB nustatytos sistemos įgyvendinimą; be to, ragina valstybes nares atitinkamais lygmenimis sudaryti sąlygas socialiniam dialogui dėl perėjimo iš vienos darbo vietos į kitą, ypač profesijų, kurios gali išnykti arba kurių poreikis gali gerokai sumažėti, atveju; primena Direktyvoje (ES) 2019/1023 numatytas ankstyvojo perspėjimo priemones ir mano, kad tokių priemonių pritaikymas įtraukiant ir su dvejopa pertvarka susijusias aplinkybes užtikrintų geresnį būsimų įmonių veiklos pokyčių nustatymą ir reagavimą į juos; pabrėžia, kad reikia skatinti įmones rengti savo pertvarkos planus; pabrėžia, kad suinteresuotieji subjektai ir pilietinė visuomenė turi būti įtraukti ne vėlyvame konsultacijų etape, o nuo ankstyviausių pertvarkos planavimo etapų, užtikrinant prasmingą dalyvavimą;

5.pabrėžia, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumą galima prasmingai sumažinti sprendžiant švietimo, (per)kvalifikacijos ir mokymo galimybių prieinamumo bei pasiekiamumo klausimus, taip pat gerinant darbo sąlygas; pabrėžia, kad darbuotojų ir darbdavių socialinis dialogas dėl mokymo galimybių sąlygų, kurios būtų suderintos su darbo rinkos poreikiais ir kuriomis būtų gerbiama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, yra labai svarbus ir turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos jam vykti „Employment and Social Developments in Europe 2024“ („Užimtumas ir socialinė raida Europoje 2024 m.“), Europos Komisija, p. 20.; yra tvirtai įsitikinęs, kad individuali darbuotojų teisė į mokymą darbo valandomis, kuriuo padedama įveikti pagrindines kliūtis, su kuriomis darbuotojai susiduria norėdami mokytis, gali užtikrinti kokybišką kvalifikacijos kėlimą ar perkvalifikavimą, darbuotojų mokymą ir karjeros raidą, siekiant nuspėjamos ir stabilios kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos darbdaviams; pabrėžia, kad reikia šalinti su išlaidomis susijusias kliūtis užtikrinant, kad mokymas darbuotojams būtų nemokamas, remiamas teikiant finansavimą, mokesčių paskatomis ir sudarant partnerystes; pabrėžia, kad nacionalinės institucijos ir socialiniai partneriai yra atsakingi už darbuotojų mokymą, ir pabrėžia labai svarbų jų vaidmenį įgyvendinant teisę į mokymą; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares teikti pirmenybę darbuotojų ir jų darbdavių bendrai parengtoms mokymo programoms ir jas skatinti, užtikrinant, kad kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas atitiktų realią paklausą ir prisidėtų prie karjeros raidos;

6.pabrėžia, kad reikia prasmingai įtraukti jaunimą į politikos, susijusios su sąžininga ir teisinga pertvarka, rengimą, įgyvendinimą ir stebėseną; ragina dėti daugiau pastangų siekiant remti Jaunimo garantijų iniciatyvą, skiriant daugiau lėšų visoms valstybėms narėms, kurios bent 15 proc. savo ESF+ išteklių skiria tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriomis remiamas kokybiškas jaunimo užimtumas, profesinis rengimas ir mokymas, visų pirma apmokamos kokybiškos stažuotės ir pameistrystė, ir sudaromos geresnės sąlygos patekimui po mokyklos į darbo rinką, reintegracijai į švietimo ar mokymo sistemą ir antrai galimybei mokytis;

7.pabrėžia, kad valstybės narės, dalyvaujant regionams, turi remti įmones ir darbuotojus nacionaliniu lygmeniu rengdamos teisingos pertvarkos strategijas ir politiką, pritaikytas prie vietos ypatumų; pabrėžia, kad tokiose nacionalinėse strategijose turėtų būti nustatytas pertvarkos poveikis regionams, atskiriems sektoriams ir darbo jėgai ir turėtų būti nustatytas visapusiškas ir kompleksinis planas poveikiui sušvelninti; pabrėžia, kad svarbu plėtoti ilgalaikę vietos ir regionų ekonomikos pertvarkos viziją ir strategiją, įtraukiant viešuosius ir privačiuosius subjektus, pilietinę visuomenę ir socialinės ekonomikos subjektus; pabrėžia, kad tiesioginės investicijos į inovacijas ir regioninio patrauklumo didinimą modernizuojant ir teikiant aukštos kokybės, įperkamą ir prieinamą infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir patogumus yra būtinos siekiant išlaikyti darbuotojus ir kurti kokybiškas darbo vietas;

8.mano, kad yra labai svarbu skatinti Europos pramonės įmonių ekonominį gyvybingumą ir kiek įmanoma užkirsti kelią įmonių uždarymui ir priverstiniam atleidimui iš darbo; pabrėžia, jog svarbu remti įmones, visų pirma MVĮ, siekiant užtikrinti, kad nebūtų priverstinai atleidžiama iš darbo, pvz., vykdant laikinas paramos programas, skirtas apsaugoti užimtumą, kol vykdomos pertvarkos, ir taip išvengti strateginių pramonės pajėgumų ir kvalifikuotos darbo jėgos praradimo; pažymi, kad tais atvejais, kai reikia pereiti iš vienos darbo vietos į kitą, labai svarbu išlaikyti darbuotojus tame pačiame regione, kartu suteikiant jiems pakankamai laiko persitvarkyti, kartu apribojant asmeninius finansinius nuostolius; reikalauja didesnės apsaugos nuo nesąžiningo atleidimo iš darbo ir ragina nuo restruktūrizavimo nukentėjusiems darbuotojams garantuoti galimybę gauti tinkamą kompensaciją, perkvalifikavimo galimybes ir paramą užtikrinant naują darbo vietą;

9.pabrėžia, kad iš Eurostato regioninių prognozių matyti, jog darbingo amžiaus gyventojų skaičius daugelyje teritorijų šio amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose toliau mažės, ypač regionuose, kuriuos jau paveikė senėjimas ir geografinis judumas; pabrėžia, kad tokios tendencijos gali susilpninti darbo jėgos pasiūlą (ir taip kelti pavojų ilgalaikiam vystymuisi) būtent tuo metu, kai kvalifikuoti darbuotojai yra labai svarbūs žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai; pabrėžia žmonių teisės pasilikti savo regionuose ar vietovėse svarbą ir tikslinių strategijų kaimo bei periferinėms vietovėms poreikį; ragina Komisiją ir valstybes nares remti vietos poreikiais grindžiamą politiką, kuria kuriamos ekonominės galimybės tiek žmonėms, tiek įmonėms kaimo regionuose, pritraukiamos privačios investicijos ir kuriamos vietos lygmens darbo vietos; pabrėžia, kad tokios strategijos yra būtinos siekiant didinti ekonomines galimybes kaimo vietovėse, remti kokybiškų darbo vietų kūrimą, inovacijas, vietos pramonės atnaujinimą ir galiausiai užtikrinti, kad piliečiai galėtų savo ateitį kurti savo bendruomenėse;

10.primena, kad daugiausia ilgalaikių darbo vietų vietos lygmeniu kuria MVĮ; pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas paprastesnei, proporcingai ir MVĮ palankiai galimybei gauti pertvarkai skirtą finansavimą, be kita ko, leidžiant grupavimą siekiant gauti finansavimą ir vykdyti ataskaitų teikimo pareigas ir numatant skaitmeninius vieno langelio principu veikiančius centrus ir privalomą techninę pagalbą, kad būtų padedama rengti projektus ir užtikrinti jų atitiktį; primygtinai ragina valstybes nares ir regioninės valdžios institucijas parengti ir stiprinti verslo rėmimo programas paveiktuose regionuose, siekiant padėti startuoliams ir MVĮ augti ir sėkmingai veikti; pabrėžia, kad investicijų paskatos kartu su socialinėmis sąlygomis gali padėti pritraukti įmones į pažeidžiamus regionus, kartu užtikrinant tvarų vietos ekonomikos vystymąsi; pabrėžia, kad reikia padėti įmonėms, visų pirma MVĮ, spręsti įgūdžių trūkumo Sąjungoje problemą ir skatinti perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, padedant asmenims įgyti kokybiškoms darbo vietoms tinkamų įgūdžių; ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad pagal būsimą teisingos pertvarkos finansavimą būtų numatytas specialus MVĮ skirtas biudžetas; be to, ragina Europos Komisiją stebėti MVĮ dalyvavimą teisingos pertvarkos programose;

11.pabrėžia, kad socialinė ekonomika, visų pirma integracijos į darbo rinką socialinės įmonės, atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant įtraukią ir teisingą pertvarką; pabrėžia, kad reikia remti galimybes gauti finansavimą, gebėjimų stiprinimą ir techninę pagalbą;

12.ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas tiek didelio, tiek mažo masto investicijoms ir parengti politiką, kuri atvertų ekonomines galimybes privačiajam sektoriui, ypač MVĮ, mažinant administracinę naštą, bendro finansavimo reikalavimus ir supaprastinant galimybes gauti finansavimą, kartu gerbiant darbuotojų ir vartotojų apsaugos teises; pabrėžia, kad tokios investicijos yra būtinos siekiant stiprinti Europos pramoninę ir technologinę bazę, kurti kokybiškas darbo vietas ir užtikrinti kvalifikuotą darbo jėgą, kuri būtų prisitaikiusi prie vietos realijų, išteklių ir konkrečių poreikių, siekiant visapusiškai išnaudoti regionų potencialą ir skatinti konkurencingumą, tvarų augimą ir ilgalaikės vertės kūrimą; pabrėžia, kad verslininkai ir mažosios įmonės yra labai svarbūs investicijoms, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui, ypač kaimo ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ir kad finansavimo etapai ir techninė pagalba turi būti pritaikyti prie jų poreikių, siekiant visapusiškai išnaudoti jų potencialą žaliojoje ir skaitmeninėje ekonomikoje, ir skatinti tvarų augimą ir ilgalaikės vertės kūrimą;

13.pažymi, kad trūksta tikslių suskirstytų duomenų apie prarastų, sukurtų arba dvejopos pertvarkos paveiktų darbo vietų skaičių; pabrėžia, kad siekiant veiksmingo ir savalaikio politinio atsako svarbu prognozuoti pokyčius darbo rinkoje ir įgūdžių poreikių tendencijas; pabrėžia, kad reikia nustatyti geriausią praktiką, ja keistis ir ją skatinti; ragina stiprinti atitinkamų duomenų rinkimą ir pertvarkos politikos poveikio analizę; pabrėžia, kad energijos ir transporto galimybių nepritekliaus rodikliai turėtų būti sistemingai integruojami į teisingos pertvarkos stebėsenos struktūras, siekiant užtikrinti, kad finansavimo ir darbo vietų kūrimo priemonės pirmiausia būtų skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams;

14.skatina bendruomenės lygmens renovacijos programas, apimančias rajonus ar kaimus, kurios padeda mažinti išlaidas, stiprinti sanglaudą ir spartinti pertvarką;

15.apgailestauja, kad į pasiūlymą dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos neįtraukta atskira priemonė, skirta teisingos pertvarkos klausimams; pabrėžia, jog ir toliau reikalingas specialus finansavimas paveiktiems regionams remti, kad būtų sprendžiamos dėl žaliosios pertvarkos kylančios problemos; šiuo atžvilgiu ragina išplėsti ir padidinti Teisingos pertvarkos fondą programavimo laikotarpiui po 2027 m., užtikrinant, kad jis veiktų pagal pasidalijamojo valdymo ir partnerystės principus įgyvendinant sanglaudos politiką ir jam būtų skirtas didesnis biudžetas; pabrėžia, kad naujasis fondas turėtų padėti darbdaviams užtikrinti darbuotojų teisę į mokymą ir įgyvendinti pertvarkos planus įmonių lygmeniu; pabrėžia, kad mokymai turėtų būti kokybiški, atitikti darbo rinkos poreikius ir suteikti galimybę įgyti kvalifikaciją ir kredencialus, kurie būtų patvirtinti taikant skaidrias ir aiškias sertifikavimo sistemas, kurios leistų valstybėms narėms juos abipusiai pripažinti; primygtinai ragina į pereinamojo laikotarpio finansavimą įtraukti socialines sąlygas įtraukčiai remti;

16.primena, kad, nepaisant pokyčius skatinančių užmojų, TPF susidūrė su dideliais iššūkiais siekdamas savo tikslų, visų pirma siekdamas užtikrinti teisingus rezultatus ir suteikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms prieigą prie fondo Teisinga pertvarka darbo pasaulyje, EPRS, 2025 m. rugsėjo mėn., https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2025/774668/EPRS_BRI(2025)774668_EN.pdf.; ragina supaprastinti MVĮ prieigą prie Teisingos pertvarkos fondo teikiant techninę pagalbą ir mažinant administracinę naštą;

17.pažymi, kad svarbu ugdyti tiek bazinio, tiek aukšto lygio darbuotojų skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad reikia užtikrinti piliečiams būtiną skaitmeninį raštingumą, informuotumą apie duomenis ir saugų internetinių priemonių naudojimą, kad jie išliktų įdarbinami ir gebėtų prisitaikyti, kartu skatinant pažangesnius gebėjimus;

18.pabrėžia, kad švietimo ir mokymo įstaigos turi didinti savo mokymo programų aktualumą siekiant patenkinti konkurencingos darbo rinkos poreikius ir parengti besimokančius asmenis, instruktorius ir mokytojus, kad jie turėtų atitinkamų žinių ir įgūdžių ir taptų aktyviais permainų iniciatoriais siekiant teisingo perėjimo prie aplinkos atžvilgiu tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems; pabrėžia, kad veiksmingas mokymas priklauso nuo mokytojų ir instruktorių, turinčių naujausių žinių apie tvarią žaliąją ekonomiką, energijos vartojimo efektyvumą, žaliąsias ir skaitmenines technologijas, prieinamumo; pabrėžia, kad jų vaidmuo yra labai svarbus skatinant tinkamų įgūdžių ir kompetencijų suteikimą tiek jaunesnės, tiek vyresnės kartos darbuotojams, taip pat tinkamą perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo mokymą asmenims, kurie bus paveikti žaliosios pertvarkos; pabrėžia, kad todėl tokių mokytojų ir instruktorių švietimas ir mokymas turėtų būti prioritetas įgyvendinant bet kokią įgūdžių paruošimo strategiją Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

19.pabrėžia, kad tiesioginės viešosios ir privačiosios investicijos į švarią infrastruktūrą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir žiedinės ekonomikos veiklą yra būtinos siekiant atgaivinti vietos ekonomiką ir prisidėti prie kokybiškų darbo vietų kūrimo; pažymi, kad reikia panaudoti regionų išteklius investuojant į sektorius, kuriuose regionai jau turi privalumų ar lyginamųjų pranašumų; mano, kad regioninė specializacija gali būti žaliosios pramonės klasterių pagrindas; pabrėžia, kad parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir universitetų bei įmonių bendradarbiavimo skatinimas gali paskatinti naujus tvarius verslo modelius;

20.pabrėžia, kad siekiant teisingos pertvarkos tikslų būtinas nuoseklus ir integruotas politikos priemonių derinys; ragina ES klimato ir pramonės priemonėmis atsižvelgti į įtraukties, socialinės apsaugos ir įgūdžių tikslus; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Europos ir nacionalinės lėšos būtų naudojamos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai palengvinti, be kita ko, skatinant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas; ragina užtikrinti, kad ES finansavimas ir valstybių narių skiriama valstybės pagalba būtų suderinta su Europos pramonės politika, siekiant siūlyti kokybiškas darbo vietas, skatinti kolektyvines derybas, laikytis ES darbuotojų teisių ir standartų, didinti Europos įmonių konkurencingumą ir užtikrinti geresnes darbo sąlygas;

21.ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą kokybiškų įgūdžių ir profesinio mokymo programų finansavimą, kaip ilgalaikę investiciją į darbuotojų ir įmonių našumą, augimą ir konkurencingumą; ragina valstybes nares, padedant Komisijai, strategiškai pasinaudoti esamomis Sąjungos priemonėmis, visų pirma Įgūdžių garantija, siekiant įgyvendinti Įgūdžių sąjungą; ragina valstybes nares didinti nacionalinės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų naudojimą darbuotojų mokymui ir darbo jėgos perskirstymui, visų pirma darbuotojams daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose; ragina Komisiją apsvarstyti ir paskelbti gaires, kaip valstybių narių ir įmonių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis galima finansuoti darbuotojų mokymą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, visų pirma atskirų darbuotojų teisę į mokymą;

22.primena, kad svarbu integruoti negalios aspektą ir tarpsektorinį požiūrį į jaunus, vyresnio amžiaus, žemos kvalifikacijos darbuotojus ir moteris visose politikos priemonėse, skirtose dvejopai pertvarkai, kaip antai tinkamų sąlygų sudarymas švietimo ir mokymo srityje;

23.primena, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams (EGF) atlieka svarbų vaidmenį teikiant paramą darbuotojams, kuriems per likusį programavimo laikotarpį poveikį padarys žalioji ir skaitmeninė pertvarka, ir ragina valstybes nares, padedant Komisijai, visapusiškai pasinaudoti fondo teikiamomis galimybėmis; palankiai vertina siūlomos dabartinio EGF peržiūros tikslą aktyviai remti netrukus atleisimus darbuotojus ir paspartinti paraiškų patvirtinimo procedūrą; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog restruktūrizuojamos įmonės, norinčios kreiptis į fondą, tai darytų visapusiškai konsultuodamosi su darbuotojais ir jų atstovais, be kita ko, rengdamos prie individualių poreikių pritaikytą priemonių paketą; su susirūpinimu pažymi, kad pasiūlyme dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos siūloma nutraukti (EGF) veiklą; pabrėžia aktyvių darbo rinkos ir socialinės apsaugos priemonių svarbą reintegruojant atleistus darbuotojus į darbo rinką po didelio masto restruktūrizavimo; ragina Komisiją kitoje DFP užtikrinti nuolatinę specialią paramą darbuotojams, kuriems gresia didelio masto restruktūrizavimas arba kurie dėl jo buvo atleisti;

24.primena, kad svarbu užtikrinti aukštą darbuotojų sveikatos ir saugos lygį; pabrėžia, kad vykdant dvejopą pertvarką svarbu aktyviai spręsti kintančios rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai, susijusios su darbo užduotimis, modeliais ir darbo vietomis, visų pirma aplinkos ir psichosocialinės rizikos, klausimus; ragina Komisiją atlikti išsamią dabartinės darbuotojų sveikatos ir saugos strateginės programos ir esamos darbuotojų saugos ir sveikatos srities teisės aktų sistemos peržiūrą, siekiant nustatyti likusias spragas, jog būtų užtikrinta, kad ES acquis ir toliau atitiktų savo paskirtį, ir prisidėti rengiant laikotarpio po 2027 m. strateginę programą;

25.pabrėžia, kad darbo vietų pertvarka ir restruktūrizavimas vykdant dvejopą pertvarką gali sukelti psichosocialinę riziką, pvz., stresą, netikrumą ir darbo vietų praradimo grėsmę; pabrėžia poreikį apsaugoti darbuotojų psichikos sveikatą ir psichosocialinės gerovę pereinamuoju laikotarpiu, be kita ko, atliekant rizikos darbo vietoje vertinimus ir teikiant paramos paslaugas; ragina į įmonių lygmens pertvarkos planus įtraukti psichikos sveikatos paramos programas, įskaitant konsultavimą, streso valdymą ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros programas;

26.pabrėžia, kad svarbu remti darbuotojus stiprinant jų transformacinius, pagrindinius ir kognityvinius įgūdžius, pvz., kūrybinį ir kritinį mąstymą, prognozavimą, atsparumą, lankstumą ir guvumą, motyvaciją ir savimonę, smalsumą ir mokymąsi visą gyvenimą, pripažįstant darbuotojų gebėjimo prisitaikyti prie sutrikdytų darbo vietų, saviveiksmingumo ir kurti naujus sprendimus, kurių reikia žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai;

27.palankiai vertina CEDEFOP politikos apžvalgą dėl Europos kvalifikacijų žemėlapio sudarymo, kuriuo didinamas kvalifikacijų skaidrumas, palyginamumas ir perkeliamumas visoje Europoje; pabrėžia, kad toks žemėlapis turi apimti ne tik akademinę veiklą, bet ir būti praktinė konkurencingumo, aktualumo darbo rinkai ir judumo priemonė; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos kvalifikacijų sandara būtų glaudžiai susieta su ekonominiais poreikiais, pramonės politika ir investicijomis į įgūdžius, ir nuodugniai ir sistemingai nustatyti dabartinį įgūdžių trūkumą regionų lygmeniu, taip pat numatyti būsimą įgūdžių paklausą; pabrėžia, kad toks nustatymas turėtų apimti poveikio analizę ir paskatinti taikyti sektorines ir teritorines priemones, kurios būtų naudingos žaliosios pertvarkos potencialui visuose regionuose;

28.pabrėžia, kad tvirti socialinio saugumo tinklai ir socialinės apsaugos sistemos yra labai svarbūs siekiant padėti darbuotojams ir užtikrinti socialinę sanglaudą pereinamuoju laikotarpiu; ragina valstybes nares, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, modernizuoti ir stiprinti savo socialinės apsaugos sistemas ir pagrindines viešąsias paslaugas, užtikrinant jų ilgalaikį tvarumą ir nepadidinant finansinės naštos MVĮ, ypatingą dėmesį sveikatos priežiūrai, transportui, švietimui, socialinės įtraukties politikai, pajamų rėmimui ir įperkamam būstui, taip pat paramai pelno nesiekiantiems socialinių paslaugų teikėjams, kad būtų užtikrintas atsparumas sukrėtimams, kylantiems dėl dvejopos pertvarkos, kuri daro poveikį darbo rinkai, ir kad darbą praradę darbuotojai galėtų kuo labiau išlaikyti savo gyvenimo lygį;

29.primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos; ragina Komisiją stebėti riziką ir pažangą įgyvendinant tokius veiksmus pasitelkiant socialinių rodiklių suvestinę ir socialinės konvergencijos sistemą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad nacionalinių valstybinių užimtumo tarnybų pasiūlymai būtų susiję su darbo rinkos pokyčiais, siekiant užtikrinti paramą žmonėms, dėl pertvarkos keičiantiems darbą, ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas;

30.pabrėžia tikslinės politikos, kuria siekiama remti asmenis, kuriuos labiausiai paveikė dvejopa pertvarka, visų pirma pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis, svarbą; pabrėžia, kad pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims reikia teikti aktyvią paramą ir imtis ankstyvųjų intervencijos priemonių, kad jų nedarbo laikotarpis neužsitęstų ar kad jie netaptų paskatų dirbti neturinčiais darbuotojais; ragina valstybes nares gerokai aktyviau remti kokybišką užimtumą, visų pirma remiant galimybes gauti ir išsaugoti kokybiškas darbo vietas, propaguojant verslumą ir skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą; pabrėžia integracijos į darbo rinką programų, tikslinių viešųjų pirkimų ir vietos viešųjų darbų vaidmenį kuriant pereinamojo laikotarpio darbo vietas; pabrėžia, kad reikia stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus, kad būtų galima sėkmingai sutelkti investicijas, bendradarbiauti su tikslinėmis grupėmis kuriant ir įgyvendinant socialinės paramos sistemas ir įvertinti pasiskirstymo poveikį;

31.pabrėžia, kad reikia remti sutrumpinto darbo laiko sistemas, ir tikslinės paramos pertvarkos paveiktiems darbuotojams svarbą, remiantis teigiama SURE įgyvendinimo patirtimi; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl stipresnio SURE mechanizmo, kurio tikslas – žalioji ir skaitmeninė pertvarka, nes remiant tokias laikinas užimtumo apsaugos priemones krizių metu galima stabilizuoti viešąsias išlaidas, skirtas užimtumo politikai ir teisingos pertvarkos priemonėms, siekiant sušvelninti tiesioginį būtinos ES ekonomikos pertvarkos poveikį darbo vietoms, laikantis teisingos pertvarkos tikslų;

32.pabrėžia, kad poveikis užimtumui skirtinguose regionuose ir gyventojų grupėse bus skirtingas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia įtraukti ir įgalinti vietos piliečius ir suinteresuotuosius subjektus, įskaitant atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas, kad jie būtų aktyvūs pertvarkos dalyviai; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų tiesiogiai dalyvauti rengiant, atrenkant ir stebint projektus, siekiant užtikrinti, kad finansavimas atitiktų konkrečius vietos poreikius ir padėtų įvairinti regionų ekonomiką; pabrėžia, kad valdžios institucijos, vykdydamos pertvarką, turi dalyvauti strateginėse konsultacijose ir bendradarbiauti su socialiniais partneriais; pabrėžia, kad prasmingas dalyvavimas gali būti užtikrintas rengiant konsultacijas ankstyvuoju etapu ir suteikiant aiškius įgaliojimus ir balsavimo teises socialiniams partneriams, MVĮ, pilietinei visuomenei, socialinei ekonomikai ir jaunimui regioniniuose koordinavimo organuose;

33.pabrėžia, kad kolektyvinės derybos yra labai svarbios teisingam darbo užmokesčiui, socialiniam teisingumui ir demokratijai darbe, tačiau aprėptis tebėra netolygi; primena valstybių narių, kurių kolektyvinių derybų aprėptis yra mažesnė nei 80 proc., pareigą parengti nacionalinius planus, kuriuose būtų nustatyti aiškūs terminai ir konkrečios priemonės aprėpčiai padidinti; ragina Komisiją teikti gaires ir paramą valstybėms narėms, kad jos stiprintų derybų sistemas, visų pirma sektorių lygmeniu, visapusiškai dalyvaujant socialiniams partneriams; pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turėtų remti socialinių partnerių gebėjimų stiprinimo finansavimą, ypač regioniniu lygmeniu, įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo, siekiant įsitraukti į struktūrizuotą socialinį dialogą ir kolektyvines derybas dėl įmonių lygmens pertvarkos planų;

34.mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti padengti iš esamų biudžeto asignavimų;

35.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.