1.palankiai vertina atnaujintas diskusijas, kurias paskatino Draghi ir Lettos pranešimai, dėl poreikio sustiprinti ES našumą ir konkurencingumą, be kita ko, naudojantis geriau integruotomis kapitalo rinkomis ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomika;

2.ragina Komisiją teikti pirmenybę KRS darbotvarkei, kuria remiamas ES konkurencingumas, bet nekenkiama finansiniam stabilumui;

3.atkreipia dėmesį į KRS tikslą veiksmingiau telkti privatųjį kapitalą siekiant pašalinti ES investicijų deficitą ir jo vaidmenį atliekant sukrėtimų absorbavimo funkciją; pabrėžia, kad įgyvendinant KRS darbotvarkę taip pat turėtų būti siekiama ištaisyti ES finansų sistemos struktūrinį disbalansą; apgailestauja dėl tebesitęsiančio įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo;

4.pripažįsta, kad bankų sąjungos užbaigimas turi būti strateginis ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo prioritetas;

5.atkreipia dėmesį į iššūkius, kylančius dėl labiau integruotų finansų rinkų, kuriose nėra nuoseklios priežiūros, įskaitant kompromisą tarp, viena vertus, veiksmingo rizikos pasidalijimo ir įvairinimo ir, kita vertus, plintančio neigiamo poveikio, šalutinio poveikio ir amplifikacijos rizikos;

6.supranta kompromisą, susijusį su tarpvalstybiniu bankų konsolidavimu, tarp, viena vertus, geografinio įvairinimo, tarpvalstybinių finansinių paslaugų, masto ekonomijos ir galimo bankų ir valstybės ryšių mažinimo ir, kita vertus, „per didelių, kad jiems būtų leista žlugti“ bankų problemos, galimo mažesnių finansinių centrų silpninimo ir ryšių su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) bei vietos ekonomika;

7.pažymi, kad sisteminė rizika gali kilti ir dėl mažesnių institucijų, nes jų balansai gali būti glaudžiai tarpusavyje susiję;

8.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti prieigą prie kapitalo, ypač MVĮ, pvz., rizikos kapitalo, kuris būtų skiriamas augančioms įmonėms, sykiu išsaugant finansinį stabilumą ir užtikrinant, kad augimas ir atsparumas būtų neatsiejami;

9.atkreipia dėmesį į pagrindinį ECB tikslą išlaikyti kainų stabilumą ir esminį ESRV, Europos priežiūros institucijų ir centrinių bankų vaidmenį prisidedant prie finansinio stabilumo Sąjungoje;

10.primena, kad Eurosistema buvo sukurta vadovaujantis pinigų politikos dominavimo principu; ragina išsaugoti ECB nepriklausomumą kaip finansinį stabilumą remiantį veiksnį;

11.pažymi, kad tam tikri centrinio banko intervenciniai veiksmai rinkoje kelia rinkos iškraipymų riziką, kuri gali daryti poveikį finansiniam stabilumui;

12.atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga patiria išorės sukrėtimų dėl stiprių sąsajų su užsienio finansų rinkomis ir subjektais, ES finansų sektoriaus kliovimosi ne ES paslaugų teikėjais ir dėl spaudimo, kurį kelia didėjanti įtampa prekybos srityje geopolitinio netikrumo sąlygomis;

13.pabrėžia didelės valstybės skolos ir deficito keliamą riziką; primena, kad rinkos susirūpinimas dėl valstybės skolos tvarumo, tuometinė netinkama bankų reguliavimo sistema ir problemos plitimas per tarpusavyje susijusias finansų sistemas lėmė 2008 m. finansų krizę ir po jos kilusią euro zonos krizę;

14.įspėja dėl šalutinio poveikio finansų sektoriui; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į raginimus mažinti sisteminį pažeidžiamumą; vis dėlto pabrėžia, kad jokie būsimi pokyčiai neturėtų mažinti nacionalinės fiskalinės atsakomybės;

15.ragina Komisiją užtikrinti ES ekonomikos valdymo sistemos laikymąsi ir konvergenciją su Stabilumo ir augimo pakto fiskalinėmis taisyklėmis, siekiant užtikrinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus;

16.pripažįsta, kad struktūrinės reformos, kuriomis siekiama sustiprinti euro zonos finansinę ir institucinę struktūrą, ir rinkos susiskaidymo mažinimas galėtų sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį ir potencialiai sustiprinti finansinį ir monetarinį stabilumą; atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas dėl skaitmeninio euro;

17.pabrėžia, kad didelio sverto finansų įstaigos gali prisidėti prie nestabilumo, tačiau sykiu pripažįsta, kad jos gali atlikti kitus vaidmenis ekonomikoje, pvz., apsidraudimo, rinkos likvidumo didinimo, kainos susidarymo ar rizikos pasidalijimo vaidmenis;

18.pabrėžia, jog svarbu koordinuoti makroprudencinės priežiūros institucijų veiklą taikant sisteminę rizikos analizę ir priežiūrą, bei suderinti su mikroprudencine priežiūra, siekiant užtikrinti suderinamumą;

19.pripažįsta galimą riziką finansiniam stabilumui, kylančią dėl dažnesnių fizinės rizikos, susijusios su klimato ir gamtos pavojais, ir su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikos apraiškų;

20.pabrėžia, kad reikia užtikrinti sistemos „Bazelis III“ įgyvendinimą, kad būtų padidintas ES bankų atsparumas ir konkurencingumas pasaulyje; pažymi, kad kai kuriose pagrindinėse ES nepriklausančių šalių jurisdikcijose tebėra neaiškumų dėl „Bazelis III“ standartų įgyvendinimo ir atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad Sąjungos bankų sistema išliktų konkurencinga tarptautinėje rinkoje; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti „Bazelio“ sistemos vientisumą, ir pabrėžia, kad pats finansinis stabilumas gali būti laikomas konkurenciniu pranašumu;

21.pabrėžia, kad svarbu išlaikyti patikimą makroprudencinę sistemą, sykiu užtikrinant supaprastinimą, teisinį aiškumą ir naštos mažinimą, visų pirma mažesniems subjektams; atkreipia dėmesį į tai, kad yra galimybių supaprastinti ir suderinti makroprudencinių rezervų struktūrą ir taikymą; ragina Komisiją ir priežiūros institucijas, kai įmanoma ir nemažinant finansinio stabilumo, sistemingai taikyti proporcingumo, išlaidų veiksmingumo ir skaitmeninio paprastinimo principus;

22.pažymi, kad turėtų būti svarstomas po 2008 m. finansų krizės įvykdytų reformų supaprastinimas, jeigu nėra aiškios ir pagrįstos jų naudos realiajai ekonomikai ir jei nekyla rizika finansiniam stabilumui; atkreipia dėmesį į diskusijas dėl pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentų rinkinio;

23.atkreipia dėmesį į ECB analizę dėl išliekančio komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkų pažeidžiamumo, kurį didina didėjančios palūkanų normos ir ne bankų finansų įstaigų pozicijos – jas reikėtų atidžiau stebėti; šiomis aplinkybėmis ragina ESRV atidžiai stebėti ne bankų finansų įstaigų, veikiančių nekilnojamojo turto rinkoje, vaidmenį ir skelbti atitinkamas rekomendacijas; taip pat pripažįsta didelį namų ūkių įsiskolinimą;

24.primygtinai ragina ECB, reguliariai vykdant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą strateginės autonomijos kontekste, įvertinti finansų įstaigų patiriamą geopolitinę riziką, įskaitant netiesioginį sankcijų, tarifų ir ekonomikos susiskaidymo poveikį;

25.pripažįsta didėjančią ne bankų finansų įstaigų, kurios sudaro daugiau kaip 40 proc. ES finansų sektoriaus turto, sisteminę svarbą; mano, kad tokie subjektai, jei jie nepakankamai reguliuojami, gali prisidėti prie rizikos finansiniam stabilumui;

26.atkreipia dėmesį į ne bankų finansų įstaigų verslo modelių įvairovę ir jų svarbų finansavimo vaidmenį; pabrėžia, kad daugelyje sektorių jau taikomas Europos sektorinis reguliavimas, pvz., dėl rizikos draudimo fondų (Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva2 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/61/oj).), pinigų rinkos fondų (Pinigų rinkos fondų reglamentas3 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų, OL L 169, 2017 6 30, p. 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1131/oj).), draudimo įmonių (Mokumas II), investicinių įmonių (Investicinių įmonių direktyva4 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/2034/oj). ir reglamentas5 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/2033/oj).) arba pensijų fondų (Direktyva dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą6 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37, ELI:). http://data.europa.eu/eli/dir/2016/2341/oj).); vis dėlto pažymi, kad dabartinėje sistemoje daugiausia dėmesio skiriama investuotojų apsaugai ir rinkos vientisumui, o ne sisteminės rizikos mažinimui7 ECB finansinio stabilumo apžvalga, 2025 m. gegužės mėn., p. 78.; ragina atlikti nuodugnią ne bankų finansų įstaigų reglamentavimo spragų peržiūrą, be kita ko, mažiau reguliuojamose srityse, tokiose kaip privačios turto valdymo įmonės ir tiekimo grandinės finansavimo bendrovės;

27.atkreipia dėmesį į 2023 m. Komisijos pranešimą dėl pinigų rinkos fondų veikimo ir naujausius Pinigų rinkos fondų sistemos pakeitimus; ragina Komisiją pateikti Pinigų rinkos fondų reglamento8 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų, OL L 169, 2017 6 30, p. 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1131/oj). reformą atsižvelgiant į tarptautinius standartus, kitose jurisdikcijose padarytą reguliavimo pažangą ir ESRV bei ESMA rekomendacijas;

28.atkreipia dėmesį į tai, kad dėl prociklinių įkaito vertės išlaikymo pareigų, taikytų per tokias krizes kaip COVID-19 ir 2022 m. energetikos suirutė, kilo didelių sunkumų dėl likvidumo; atkreipia dėmesį į likvidumo parengties ir apskritai finansinio sverto ir kapitalo rezervų svarbą šioje srityje;

29.ragina nustatyti priemones, kuriomis būtų geriau atsižvelgiama į netenkamų pinigų srautų, atsirandančių dėl sisteminių įvykių metu taikomų įkaito vertės išlaikymo pareigų, mastą ir spartą, ypač energetikos įmonių ir ne banko finansų įstaigų atveju;

30.pabrėžia, kad reikalinga atspari tarpuskaitos infrastruktūra, patikimos užstato sistemos ir koordinuota pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) priežiūra; atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą pratęsti Jungtinėje Karalystėje įsisteigusioms PSŠ taikomą lygiavertiškumo režimą ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europa tebėra priklausoma nuo ne ES PSŠ;

31.palankiai vertina didesnį garantinės įmokos nustatymo praktikos skaidrumą ir makroprudencinę priežiūrą, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizę, remiantis naujausiu FST darbu likvidumo parengties srityje vykdant įkaito vertės išlaikymo pareigą;

32.reiškia susirūpinimą dėl didėjančių kriptoturto bei decentralizuotų finansų rinkų ir tradicinės finansų sistemos sąsajų; remia Finansinio stabilumo tarybos, standartus nustatančių įstaigų ir ESRV pastangas įdiegti reguliavimo sistemą ir suderinti jos klasifikaciją;

33.atkreipia dėmesį į FST analizę, iš kurios matyti, kad dabar kriptoturto rinkų keliama rizika finansiniam stabilumui, atrodo, yra ribota9 G20 kriptoturto politikos įgyvendinimo padėties ataskaita. 2024 m. spalio 22 d.; tačiau pažymi, kad pokyčiai kriptoturto rinkose gali būti sisteminės svarbos; atkreipia dėmesį į iš esmės spekuliacinį kriptoturto pobūdį ir svarbų jo vaidmenį vykdant neteisėtus sandorius; primygtinai ragina Komisiją ir ESRV atidžiai stebėti pokyčius šioje srityje;

34.palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga nustatė kriptoturto prudencinę sistemą (Kriptoturto rinkų reglamentas, MiCAR); pabrėžia, kad svarbu laiku ir nuosekliai įgyvendinti teisės aktus, ir ragina Komisiją stebėti likusias reglamentavimo spragas;

35.atkreipia dėmesį į spartų stabilizuotosios virtualiosios valiutos rinkos, kuri iki šiol iš esmės apsiriboja kriptovaliutų ekosistema, augimą; pažymi, kad reglamentavimo aplinka stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų aspektu pagrindinėse ES nepriklausančių valstybių jurisdikcijose sparčiai keičiasi; primygtinai ragina Komisiją įvertinti, ar yra galimų rizikos sklaidos kanalų, pvz., kelių emisijų atveju;

36.atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga priėmė priemonių, kuriomis siekiama stiprinti finansų subjektų skaitmeninį atsparumą, visų pirma Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą10 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011 (OL L 333, 2022 12 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2554/oj).; ragina investuoti į skaitmeninius finansus ir labai padidinti investicijas į kibernetinį atsparumą, siekiant apsaugoti finansų infrastruktūrą nuo išorės grėsmių; ragina Komisiją ir ECB nustatyti ir spręsti Europos finansų sistemos priklausomybės nuo ne ES skaitmeninių paslaugų teikėjų, visuotinį neveikimą sukeliančių gedimo taškų ir hibridinių išpuolių rizikos klausimus;

37.pažymi, kad geresnis finansinis raštingumas gali prisidėti prie individualaus atsparumo, stabilesnių finansų rinkų ir aktyvesnio dalyvavimo KRS;

38.pažymi, kad pagrįstos ir patikimos logistikos ir grynųjų pinigų prieinamumo infrastruktūros išlaikymas tebėra esminis finansinio stabilumo ir visuomenės pasitikėjimo elementas;

39.remia holistinį, labiau suderintą, sisteminį ir veikla grindžiamą priežiūros metodą, taikomą siekiant nustatyti ir šalinti riziką ir pažeidžiamumą, susijusius su įvairių rūšių finansų sektoriaus veikla, pvz., skolinimu, sandoriais ir turto valdymu;

40.pabrėžia griežtos ir patikimos krizės valdymo sistemos svarbą; pabrėžia bendro pertvarkymo mechanizmo vaidmenį užtikrinant veiksmingą žlungančių įstaigų pertvarkymą ir remia ECB, kaip paskutinio skolintojo, vaidmenį siekiant užtikrinti likvidumą ir pasitikėjimą krizių metu; pažymi, kad Bendram pertvarkymo fondui taikytina finansinio stabilumo stiprinimo priemonė vis dar nesukurta;

41.remia ECB, ESRV, Europos ir nacionalinių priežiūros institucijų ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos darbą apsaugant ES finansinį stabilumą ir sprendžiant kylančios pasaulinės finansinės rizikos problemas, įskaitant nuoseklią ESMA vykdomą sisteminių tarpvalstybinių ne bankų finansų įstaigų priežiūrą;

42.įspėja dėl reglamentavimo arbitražo ir pabrėžia, kad reikia šalinti nematomų svertų nulemtą pažeidžiamumą, išaiškėjusį vykstant ankstesniems sutrikimams;

43.ragina Komisiją siekti plataus užmojo tikslų įgyvendinant FST rekomendacijas dėl sverto ES;

44.pabrėžia, kad tiek nacionalinio, tiek ES lygmens valdžios institucijos turėtų turėti kokybinius ir lengvai prieinamus duomenis ir pakankamai išteklių duomenims analizuoti;

45.ragina didinti skaidrumą, duomenų analizės pajėgumus ir supaprastinti nacionalinių ir ES valdžios institucijų dalijimosi duomenimis mechanizmus, atsižvelgiant į duomenų apsaugos priemones, siekiant remti visapusiškesnę rizikos stebėsenos sistemą ir visos sistemos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pajėgumus, be kita ko, susijusius su kibernetiniu atsparumu, energijos tiekimo atjungimu ir užstato sistema; pažymi, kad kai kurios nacionalinės valdžios institucijos jau pranešė apie savo ketinimą atlikti bankų sektoriaus ir ne bankų finansų įstaigų sektoriaus sąsajų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

46.ragina stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų įstaigomis, įskaitant TVF, Baselio bankų priežiūros komitetą, TAB ir Finansinio stabilumo tarybą, siekiant kovoti su tarpvalstybine stabilumo rizika;

47.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.