1.palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą humanitarinio finansavimo srityje ir tai, kad ES ir jos valstybės narės išlieka pirmaujančiais pasauliniais donorais teikiant prie humanitarinių poreikių pritaikytą pagalbą; primygtinai reikalauja, kad visos valstybės ir konflikto šalys būtų įpareigotos ir atsakingos už tai, kad būtų laikomasi THT ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, kad pirmenybė būtų teikiama civilių gyventojų apsaugai ir kad šios pareigos išliktų svariu ES išorės veiksmų tikslu, įskaitant humanitarinę pagalbą; ragina ES toliau stiprinti neginčytinų humanitarinių žmogiškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų, dėl kurių kyla vis daugiau sunkumų, svarbą ir THT propagavimą taikant principinį ir poreikiais grindžiamą humanitarinį požiūrį, susilaikant nuo partnerysčių, kurios galėtų pažeisti šiuos principus; primena, kad pagal ES sutarties 3 straipsnio 5 dalį Sąjunga skatina žmogaus teisių apsaugą, taip pat prisideda prie griežto tarptautinės teisės laikymosi ir plėtojimo, įskaitant pagarbą JT Chartijos principams, ir laikosi lyčių lygybės kaip vieno iš pagrindinių savo principų, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu humanitarinei pagalbai, ypač moterims ir mergaitėms, nebėra teikiama pirmenybė; pabrėžia, kad svarbu skatinti naudotis visuotine prieiga prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų, kuri sudaro dalį ES humanitarinių veiksmų ir ES įsipareigojimų, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis reprodukcinės ir gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugomis;

2.yra sunerimęs dėl pastaraisiais metais padažnėjusių THT pažeidimų (pranešta, kad kai kurie iš jų yra strateginiai karo metodai); apgailestauja dėl humanitarinės erdvės mažėjimo ir pagarbos THT ir humanitariniams principams erozijos, nes tai kelia didelių kliūčių teikiant gyvybiškai svarbią pagalbą keliose konflikto paveiktose vietose; griežtai smerkia tai, kad labai išaugo išpuolių prieš civilius gyventojus ir jų išlikimui būtiną infrastruktūrą, sunkių pažeidimų vaikų atžvilgiu ir išpuolių prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus skaičius; smerkia tai, kad beveik visuose konfliktuose akivaizdžiai nepaisoma medicinos įstaigų apsaugos vykdant išpuolius prieš ligonines ir pažeidžiant 2016 m. gegužės 3 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2286 (2016) dėl sužeistųjų ir sergančiųjų, medicinos darbuotojų ir humanitarinės pagalbos darbuotojų apsaugos ginkluoto konflikto metu; ragina patraukti už tokius sisteminius išpuolius atsakingus kaltininkus atsakomybėn ir ragina ES apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas valstybiniams ar nevalstybiniams subjektams, kurie sąmoningai kliudo teikti humanitarinę pagalbą;

3.ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti veiksmus siekiant užkirsti kelią THT pažeidimams ir šalinti THT pažeidimų stebėsenos spragas renkant nešališkus ir nepriklausomus duomenis bei vykdant veiksmingesnį, įrodymais grindžiamą advokatavimą, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn; ragina Komisiją remti mechanizmus, skirtus sunkumams, susijusiems su galimybe teikti humanitarinę pagalbą konflikto paveiktose vietose, stebėti ir apie juos pranešti;

4.palankiai vertina JT Saugumo Tarybos priimtą rezoliuciją 2730 (2024) dėl humanitarinės pagalbos darbuotojų, JT ir joms priskirto personalo apsaugos ginkluoto konflikto metu, pabrėžia, kad THT nustatyta pareiga gerbti ir saugoti humanitarinės pagalbos darbuotojus, taip pat pabrėžia, kad svarbu remti nepriklausomas, neutralias ir nešališkas humanitarines operacijas išlaikant humanitarinę erdvę nuo tiesioginių išpuolių, nepageidaujamų kovos su terorizmu politikos ir sankcijų režimų padarinių, politizavimo, taip pat klaidinančių naratyvų;

5.ragina imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą humanitarinės pagalbos darbuotojų saugos ir apsaugos priemonių įgyvendinimą, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2730 (2024), be kita ko, pradedant THT tyrimus, užtikrinant skaidrumą ir teikiant nešališkas užklausas; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į didesnį vietos darbuotojų, kurie susiduria su didesne saugos ir saugumo rizika, pažeidžiamumą ir užtikrinti jų konkrečią apsaugą; ragina Komisiją remti humanitarinės pagalbos darbuotojų apsaugai skirtas saugos ir saugumo priemones ir reikalauti patraukti atsakomybėn už išpuolius prieš juos atsakingus asmenis; pabrėžia greito atsako mechanizmų svarbą, kurie padėtų nedelsiant suteikti finansinę, teisinę ir psichologinę pagalbą humanitarinės pagalbos darbuotojams, kuriems gresia areštas, bauginimas ar kiti saugumo incidentai, ir kurie būtų pagrįsti, pavyzdžiui, iniciatyva „Protect Aid Workers“;

6.reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių gynėjams ir humanitarinės pagalbos savanoriams augančių grėsmių, priekabiavimo prie jų ir jų veiklos kriminalizavimo konfliktinėje ir krizės aplinkoje; ragina ES į savo humanitarinę veiklą įtraukti jų apsaugos prioritetą; apgailestauja dėl vis dažnesnių bandymų be teisėto pagrindo kriminalizuoti humanitarinę pagalbą, ypač gyvybiškai svarbias intervencines priemones, skirtas nuo konfliktų smurto, persekiojimo ar skurdo bėgantiems žmonėms; primygtinai ragina patvirtinti apsauginę teisinę sistemą, kad būtų sprendžiamas pagalbos kriminalizavimo klausimas, kovojama su nebaudžiamumu, taikomuose sankcijų režimuose nustatomos humanitarinės pagalbos išimtys, taip pat nustatomos priemonės, kad būtų užkirstas kelias humanitarinės pagalbos darbuotojų veiklos kriminalizavimui taikant kovos su terorizmu įstatymus;

7.patvirtina savo paramą pagrindiniam JT veiklos aspektui, t. y. daugiašališkumui; pabrėžia, kad ES operacijos turi būti koordinuojamos ir derinamos su tarptautinėmis įstaigomis, ir ragina Komisiją tęsti savo ypatingos svarbos paramą įvairiems humanitarinėje srityje veikiantiems JT subjektams, taip garantuojant humanitarinių principų ir THT laikymąsi; dar kartą patvirtina pareigą gerbti JT subjektus ir palengvinti jų įgaliojimų įgyvendinimą, taip pat griežtai smerkia bet kokius bandymus trukdyti, riboti ar kenkti JT agentūrų gebėjimams veiksmingai vykdyti savo humanitarines pareigas;

8.pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti beprecedentes ir šiuo metu rimčiausias pasaulines humanitarines krizes Sudane ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, nes trečdaliui Sudano gyventojų būtinai reikalinga humanitarinė pagalba ir daugumoje šalies dalių yra patvirtintas nerimą keliantis apsirūpinimo maistu nesaugumo ir bado lygis, panaši padėtis tvyro ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, kurioje humanitarinė pagalba reikalinga 21 mln. žmonių; ragina visas konflikto šalis užtikrinti saugią ir nekliudomą galimybę teikti humanitarinę pagalbą laikantis humanitarinių principų ir gerbti bei saugoti humanitarinės pagalbos darbuotojus; be to, ragina ES ir jos valstybes nares padidinti humanitarinę pagalbą Sudanui, Kongo Demokratinei Respublikai ir kaimyninėms šalims, visų pirma skirti lėšų remiant su konfliktais susijusį seksualinį smurtą išgyvenusius asmenis, vietos atsparumo didinimo ir apsaugos programas ir programas, kuriomis skatinamos moterų ir vaikų teisės ir lyčių lygybė;

9.pabrėžia, kad humanitarinė pagalba, taigi ir badas, niekada neturi būti politizuojama ar naudojama kaip ginklas ir turėtų pasiekti stokojančius civilius be kliūčių ar manipuliavimo, visapusiškai laikantis THT; pakartoja, kad paskirstymo vietos, civiliai gyventojai, humanitarinės pagalbos darbuotojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai privalo būti apsaugoti ir neturi tapti karinių veiksmų taikiniais; reiškia pasipiktinimą dėl 508 humanitarinės pagalbos darbuotojų nužudymo Gazoje, taip pat dėl pakartotinių išpuolių prieš ligonines ir humanitarinės pagalbos vilkstines; griežtai prieštarauja bet kokiai pagalbos paskirstymo sistemai Gazoje, kuri yra nesuderinama su humanitariniais principais; apgailestauja dėl to, kad dėl šios paskirstymo sistemos žuvo daugiau kaip tūkstantis pagalbos prašančių palestiniečių; ragina imtis tarptautinio atsako ir tyrimo, kad būtų užtikrinta atsakomybė už galimus tarptautinės teisės pažeidimus Gazos humanitarinio fondo valdomose vietose;

10.reikalauja nekliudomai ir dideliu mastu teikti humanitarinę pagalbą, koordinuojant JT ir laikantis humanitarinių principų; ragina atidaryti visus svarbius sienos perėjimo punktus, primindamas, kad atsisakymas leisti suteikti gyvybiškai svarbią humanitarinę pagalbą laikomas kolektyvine bausme ir yra karo nusikaltimas; pabrėžia, kad skubiai reikia, kad visos tarptautinės humanitarinės organizacijos, ypač tos, kurios priklauso JT tinklui, pagal SESV 214 straipsnį, turėtų galimybę visapusiškai, greitai, saugiai ir nekliudomai patekti į Gazos Ruožą ir visą Gazos Ruožo teritoriją; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) atlieka pagrindinį vaidmenį teikiant humanitarinę pagalbą Palestinos pabėgėliams, ir apgailestauja dėl bandymų paneigti jos teisėtumą; ragina visiškai atkurti UNRWA įgaliojimus ir finansavimą, taikant griežtą priežiūrą ir atskaitomybę, užtikrinant ilgalaikį, tvarų, daugiametį ir nuspėjamą finansavimą reformuotai UNRWA, kad ji galėtų teikti gyvybiškai svarbias paslaugas Palestinos pabėgėliams ir užkirsti kelią tolesnėms humanitarinėms krizėms;

11.be to, ragina toliau teikti ir didinti ES humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams, nukentėjusiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ypač daug dėmesio skiriant šalies viduje perkeltųjų asmenų, pabėgėlių, pagyvenusių žmonių ir vaikų poreikiams, įskaitant nuo priverstinio deportavimo į Rusijos Federaciją ir okupuotas teritorijas nukentėjusius asmenis;

12.visų pirma atkreipia dėmesį į padėtį Afganistane, kurį krečia sunki ir sudėtinga humanitarinė krizė ir kuriame daugiau kaip 23,7 milijono žmonių reikalinga pagalba; pažymi, jog tikėtina, kad padėtis dar labiau pablogės dėl pabėgėlių išsiuntimo iš Pakistano bei Irano ir nuolatinio nestabilumo regione; palankiai vertina ES 266 mln. EUR vertės paramos įsipareigojimą ir ragina vykdyti tikslinius vietos lygmens veiksmus, kad būtų teikiama pagalba moterims ir mergaitėms;

13.pakartoja savo raginimą Komisijai kartu su valstybėmis narėmis, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir ES specialiaisiais įgaliotiniais, konsultuojantis su humanitarinės pagalbos teikėjais, parengti ES humanitarinės diplomatijos strategiją, siekiant sustiprinti pastangas ir užtikrinti sistemingesnį bei labiau koordinuotą požiūrį į humanitarinę diplomatiją, kartu prisitaikant prie nuolat kintančių aplinkybių ir naudojant visas turimas priemones ir pasinaudojant ES politine ir ekonominės galios įtaka politiniuose dialoguose ir prekybos ir pagalbos santykiuose, siekiant užtikrinti galimybę teikti humanitarinę pagalbą, apsaugoti humanitarinės pagalbos darbuotojus ir humanitarinę erdvę ginkluotų konfliktų metu, be kita ko, vedant derybas dėl karo veiksmų nutraukimo, humanitarinių pertraukų ir saugių koridorių civiliams ir pagalbos išteklių teikimui aktyvių konfliktų metu; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis, EIVT ir ES specialiaisiais įgaliotiniais užtikrinti, kad prie aukšto lygmens humanitarinės diplomatijos sistemingai prisidėtų darbo patirties turintys humanitarinės pagalbos teikėjai, su kuriais nuolat turėtų būti konsultuojamasi;

14.ragina Komisiją stiprinti veiksmus siekiant užkirsti kelią THT pažeidimams ir šalinti THT pažeidimų stebėsenos spragas renkant duomenis bei vykdant veiksmingesnį, įrodymais grindžiamą advokatavimą;

15.pabrėžia, kad būtina užtikrinti nepriklausomą humanitarinę prieigą prie visų su migracija susijusių objektų, įskaitant sulaikymo centrus, migrantų antplūdžio vietas ir neoficialias pasienio zonas, kur moterys ir LGBTIQ+ asmenys susiduria su didesne smurto, išnaudojimo ir atsisakymo teikti pagrindines paslaugas, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, rizika; ragina sukurti skaidrius stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmus tokiose vietose;

16.palankiai vertina pasiūlymą iki 25 mlrd. EUR padidinti humanitarinės pagalbos finansavimą priemonei „Globali Europa“ ir ragina kitoje DFP gerokai padidinti humanitarinės pagalbos finansavimą ir užtikrinti tinkamą, nuspėjamą ir tvarų finansavimą, kartu pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos lankstumas turėtų būti rezervuotas, ypač atsižvelgiant į didėjantį atotrūkį tarp humanitarinių poreikių ir finansavimo, taip pat skatinti ES suinteresuotumą remti pasaulinę stabilią taiką ir ES, kaip principingos humanitarinės pagalbos teikėjos, tarptautinį patikimumą; griežtai rekomenduoja visoms ES institucijoms ir valstybėms narėms dirbti siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad bendromis jėgomis būtų sprendžiami humanitariniai uždaviniai, visų pirma susiję su pasauliniu apsirūpinimo maistu nesaugumu;

17.ragina Komisiją išlaikyti atskiras humanitarinei pagalbai skirtas biudžeto eilutes ir priemones, kad būtų laikomasi neutralumo, nepriklausomumo ir nešališkumo principų; nepritaria siūlomam ES humanitarinės pagalbos priemonės sujungimui su Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone „Globali Europa“ kitoje DFP ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad neatidėliotinos pagalbos rezerve užtektų pajėgumų prireikus reaguoti į ES vidaus ir išorės poreikius;

18.prašo Komisijos kitoje DFP užtikrinti, kad didesnis lankstumas būtų naudingas ES humanitarinėms operacijoms, užtikrinant didesnį skaidrumą, ir kad tai nepakenktų jų neutralumui, poveikiui, patikimumui ir nuspėjamumui; primena, kad skaidrumas yra svarbus aspektas užtikrinant, kad kita DFP būtų apsaugota nuo netinkamo panaudojimo, sukčiavimo ir teisinės valstybės principų ir Sąjungos vertybių pažeidimų, ir užtikrinant, kad Sąjungos finansuojama humanitarinė pagalba ir parama vystymuisi pasiektų stokojančius civilius gyventojus; ragina Komisiją stiprinti kontrolės mechanizmus ir užtikrinti, kad būtų atidžiai atrenkami vietos partneriai, griežtai kontroliuojamas lėšų naudojimas ir stiprinamas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis bei tarptautiniais subjektais, siekiant užkirsti kelią bet kokiam lėšų pasisavinimo ar piktnaudžiavimo jomis pavojui; ragina nustatyti griežtesnius demokratinės priežiūros mechanizmus, susijusius su ES humanitarinės pagalbos paskirstymu ir panaudojimu, atsižvelgiant į pilietinės visuomenės organizacijų rekomendacijas dėl ES finansuojamų humanitarinių operacijų stebėsenos ir vertinimo;

19.patvirtina, kad ES, kaip pasaulinės humanitarinės pagalbos teikėjos, patikimumas priklauso nuo atsakingo, principingo, ilgalaikio ir įtraukaus dalyvavimo nuo humanitarinių krizių nukentėjusiuose regionuose, įskaitant nestabilią aplinką ir pamirštas krizes; pakartoja, kad humanitarinė pagalba neturi būti subordinuota geopolitiniams, migracijos kontrolės ar saugumo tikslams, ir įspėja, kad humanitarinių operacijų nereikėtų instrumentalizuoti siekiant jas naudoti ES ar jos valstybių narių išorės politikos tikslams;

20.pakartoja savo raginimą Komisijai parengti labiau suderintą požiūrį į užmirštas krizes ir teikti ataskaitas dėl savo įsipareigojimo 15 proc. pradinio metinio humanitarinės pagalbos biudžeto lėšų skirti pagalbai, susijusiai su užmirštomis krizėmis, ir užkirsti kelią išteklių perkėlimui iš jau ir taip nepakankamai finansuojamų krizių; ragina Tarybą geriau koordinuoti valstybių narių dėmesį ir pagalbą, susijusią su šiomis krizėmis;

21.atkreipia dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria vaikai, asmenys su negalia ir jų šeimos, norėdami gauti humanitarinę pagalbą; pabrėžia, kad šiuo metu tik nedidelė OPV dalis (12 proc.) skiriama vaikams, nors jie sudaro didelę OPV gaunančių šalių gyventojų dalį, o investuojant į vaikus, o ne tik į atskirus sektorių prioritetus, skatinamas tvarus jų ir visų bendruomenių gyvenimo lygio gerinimas; pažymi, kad visais humanitarinio atsako etapais pirmenybę reikia skirti vaikų konkretiems poreikiams, visų pirma švietimui ir vaikų apsaugai, įskaitant pasirengimą, pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju ir atstatymą; pažymi, kad vaikų teisių ir gerovės apsauga yra būtina siekiant ilgalaikio atsparumo ir darnaus vystymosi; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti specialius finansavimo, programavimo ir koordinavimo mechanizmus, siekiant patenkinti konkrečius vaikų, esančių vietose, kuriose reikalinga humanitarinė pagalba, poreikius;

22.pabrėžia, kad viešasis finansavimas turi išlikti pagrindinis humanitarinės pagalbos šaltinis, atsižvelgiant į valstybių atsakomybę užtikrinti tinkamą ir tvarų finansavimą, kartu pripažindamas, kad vien viešojo finansavimo nepakaks humanitarinės pagalbos finansavimo trūkumui panaikinti, ir pabrėždamas, kad reikia atsižvelgti į naujus finansavimo šaltinius, įskaitant privatųjį sektorių; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti išteklių bazę remiant novatoriškų metodų ir partnerysčių kūrimą, kad humanitarinės pagalbos finansavimo spraga būtų užpildyta bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansų įstaigomis, daugiašaliais plėtros bankais, privačiuoju sektoriumi (jeigu privačiojo sektoriaus dalyvavimas atitinka humanitarinius principus ir yra visiškai skaidrus) ir mokslo bendruomene, siekiant papildyti tarptautinę viešąją humanitarinę pagalbą ir panaikinti pasaulinį humanitarinės pagalbos finansavimo trūkumą; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti pažangius ir tvarius humanitarinės pagalbos finansavimo mechanizmus; pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis donorėmis siekiant padidinti jų indėlį į humanitarinę pagalbą;

23.palankiai vertina JT pradėtą humanitarinės sistemos peržiūrą ir pabrėžia, kad ši peržiūra turi tapti galimybe stiprinti humanitarinius principus ir poreikiais pagrįstą ir į žmones orientuotą sistemą, o ne vien skatinti mažinti išlaidas; pažymi, kad vienodai svarbu pasiekti didesnį veiksmingumą ir efektyvumą ir užtikrinti atskaitomybę už rezultatus, ir kad ypatingos svarbos sritys, pavyzdžiui, su apsauga susiję įgaliojimai ir smurtas dėl lyties, išlieka pagrindinėmis gyvybes gelbstinčio sektoriaus sritimis;

24.palankiai vertina dideles Komisijos pastangas, kad humanitarinės tiekimo grandinės būtų veiksmingesnės ir efektyvesnės, atsižvelgiant į tai, kad jos sudaro beveik 70 proc. humanitarinių išlaidų, o tai yra ypač svarbi sritis sprendžiant didėjančio finansavimo trūkumo problemą; ragina Komisiją toliau plėtoti ir remti strateginį požiūrį į tiekimo grandines;

25.ragina valstybes nares vykdyti savo kolektyvinį įsipareigojimą bent 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti kaip oficialią paramą vystymuisi (OPV), kad iki 2030 m. būtų pasiektas OPV 0,2 proc. grynųjų BNP mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ir 10 proc. savo OPV skirti humanitarinėms operacijoms; ragina Komisiją užtikrinti, kad teikiant humanitarinę pagalbą būtų tinkamai atsižvelgiama į moterų ir mergaičių poreikius, nes tai yra strateginė investicija, turinti ilgalaikį teigiamą poveikį visiems, kartu apgailestauja, kad moterų teisių organizacijos ir toliau sistemingai nepakankamai finansuojamos ir gauna mažiau nei 1 proc. pasaulinės OPV23 Oficialios paramos vystymuisi politikos santrauka „Where next for feminist foreign policy on funding feminist movements?“,https://media.odi.org/documents/ODI-ET-FundingMovements-PB-EN-May24-Final.pdf, 2024 m. gegužės mėn.;

26.reiškia savo susirūpinimą dėl galimo ES delegacijų sumažinimo, įskaitant ES delegacijas trečiosiose šalyse, kuriose teikiama reikšminga humanitarinė pagalba; mano, kad, kita vertus, šias struktūras būtina stiprinti šalyse, kuriose padėtis yra sudėtingiausia;

27.pabrėžia, kad dėl nestabilių aplinkybių įvairovės reikia numatyti specialiai pritaikytus metodus ir konkrečias finansines priemones, kuriais būtų skatinami suderinti humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos subjektų veiksmai, kartu laikantis atskirų principinių humanitarinių veiksmų įgaliojimų, ypač daug dėmesio skiriant bendradarbiavimui su vietos subjektais ir jų įgalėjimui tiek sprendimų priėmimo procesuose, tiek įgyvendinant programas; ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti ir intensyvinti dalyvavimą nestabiliose ir konflikto paveiktose vietose;

28.ragina Komisiją priimti komunikatą dėl humanitarinės pagalbos, kaip numatė savo 2026 m. Komisijos darbo programoje, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama plataus užmojo, į žmones orientuotam ir integruotam požiūriui į pažeidžiamumą, ir jos įgyvendinimo mechanizmus, taip pat ragina konsultuotis su Parlamentu dėl šios strategijos rengimo ir įgyvendinimo; palankiai vertina Komisijos paskelbtą ketinimą parengti integruotą strategiją, skirtą pažeidžiamumo ir konfliktų problemoms spręsti; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu sukurti tokią strategiją, kurioje būtų numatytas pritaikytas, į konkrečias aplinkybes orientuotas finansavimas, kuriuo sprendžiami tarpusavyje susiję taikos, vystymosi, klimato srities veiksmų ir humanitarinių poreikių uždaviniai, be kita ko, aktyviau bendradarbiaujant su vietos privačiuoju sektoriumi ir visapusiškai laikantis humanitarinių principų; ragina Komisiją šioje strategijoje atsižvelgti į lyčių aspektą;

29.ragina Komisiją užtikrinti, kad šalys neatsidurtų užburtame humanitarinės pagalbos teikimo rate, o galėtų pereiti prie darnaus vystymosi, būtų stiprinamos vietos bendruomenės ir išvengta priklausomybės nuo išorės tiekimo, būtų finansuojamos pagrindinės paslaugos, pvz., švietimas, sveikatos priežiūra ir pagrindinė infrastruktūra, įskaitant strategiją „Global Gateway“ ir ne tik, nes tai gali padėti siekti daugelio tarpusavyje susijusių DVT, pasinaudojant įvairiais finansavimo šaltiniais, įskaitant privačiojo sektoriaus investicijas, ir laikantis socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, kurie galėtų paskatinti spartesnį augimą, deramų darbo vietų kūrimą, skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, užtikrinant atsparesnį ir įtraukesnį vystymąsi, kuriame niekas nebūtų paliktas nuošalyje; ragina Komisiją įgyvendinti Sąjungos bendradarbiavimo priemones, skirtas vietos plėtros planams, pasitelkiant konkrečius tikslinius projektus, kurie jau išbandyti valstybėse narėse;

30.primena, kad klimato kaita yra konfliktų, sausros, bado ir migracijos vienas iš pagrindinių veiksnių; pabrėžia, kad kylantis jūros lygis gali kelti egzistencinę grėsmę mažoms besivystančioms salų valstybėms, t. y. valstybėms, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos;

31.ragina ES daryti pažangą įgyvendinant trejopą sąsają, kad būtų šalinamos pagrindinės krizių priežastys ir remiamas atsparumo didinimas, visų pirma nestabiliose ir konfliktų paveiktose vietose, remiant vietos organizacijas, įskaitant jaunimo ir moterų vadovaujamas organizacijas, religines organizacijas, kurios atlieka svarbų vaidmenį reaguojant į humanitarines krizes, ir užtikrinant visapusišką, lygiateisį ir prasmingą jų dalyvavimą humanitarinės pagalbos programos cikle ir sprendimų priėmimo vietose visais lygmenimis;

32.ragina Komisiją įvykdyti savo įsipareigojimą iki 2027 m. bent 25 proc. savo humanitarinės pagalbos lėšų skirti vietos subjektams, įskaitant konkrečioms šalims sukauptų lėšų fondų ir kitų finansavimo mechanizmų, kuriuose pirmenybė teikiama vietos subjektams, panaudojimą, taip pat ištirti, kaip suteikti dotacijas tiesiogiai vietos organizacijoms ir padėti sustiprinti jų gebėjimus laikytis reguliavimo, skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimų; ragina ES teikti pirmenybę vietos organizacijų finansavimui, kurios teikia pagalbą jaunimui, moterims, asmenims su negalia, LGBTQI+ asmenims ir kitoms pažeidžiamoms grupėms;

33.ragina Komisiją kitoje DFP pirmenybę teikti daugiamečiam konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo finansavimui siekiant užtikrinti humanitarinio atsako ir atsako į krizes mechanizmų sąsajas ir ilgesnio laikotarpio taikos kūrimo ir vystymosi programavimą; pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES humanitarinių, vystymosi ir taikos kūrimo veiksmų koordinavimo mechanizmus vietos lygmeniu, kad būtų užtikrinti bendri ir nuoseklūs rezultatai, be kita ko, pritaikant Europos komandos principą; pabrėžia ES ir JT partnerystės svarbą stiprinant humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos sąsają, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms ir jaunoms moterims, asmenims su negalia, vaikams ir pažeidžiamoje padėtyje esantiems vyresnio amžiaus asmenims, ir pabrėžia ES finansavimo JT sistemai svarbą; mano, kad struktūrinė nelygybė ir toliau daro įtaką humanitarinių intervencijų galios dinamikai, galimybėms gauti finansavimą ir dalyvauti sprendimų priėmime; ragina laikytis įtraukesnio, teisingesnio ir teisėmis pagrįsto požiūrio į ES humanitarinę politiką, įskaitant didesnę vietos ir istoriškai nuošalyje paliktų subjektų lyderystę;

34.pažymi, kad veiksmingas būdas užkirsti kelią būsimiems humanitariniams poreikiams arba juos sumažinti – tai aplinkoje, kurioje gali kilti krizė, vykdomi išankstiniai veiksmai prieš prasidedant humanitarinei krizei, taip pat remti bendruomenių pasirengimą, kad jos atlaikytų sukrėtimus, prie jų prisitaikytų ir didintų savo atsparumą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų apsaugotos investicijos, susijusios su prevencija, numatymo veiksmais ir pasirengimu nelaimėms, siekiant sumažinti krizių poveikį gyventojams ir sistemoms;

35.primygtinai tvirtina, kad reikia parengti moksliškai pagrįstą požiūrį į išankstinius veiksmus, ypač nepastoviose ir klimato pažeidžiamose vietovėse, kad būtų padidintas kokybiškų duomenų ir rizikos analizės prieinamumas, siekiant patobulinti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir į humanitarinės pagalbos planavimą integruoti rizikos prognozavimą;

36.ragina valstybes nares gerokai padidinti savo investicijas į vietos lygmeniu vadovaujamus ir integruotus išankstinius veiksmus, pavyzdžiui, investicijas į ankstyvojo perspėjimo sistemas, rizikos analizę ir bendruomenių atsparumą, taip pat padidinti atsparumo didinimui ir šalių ir regionų, kuriuose gali įvykti nelaimės, prisitaikymui skirtų klimato fondų dalį, kartu pabrėžia, kad iš anksto numatomų veiksmų srityje svarbu bendradarbiauti su įvairių grupių vietos lygmens subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir ir vietos lygmens tinklus, įskaitant prognozėmis grindžiamą finansavimą, pasirengimą nelaimėms ir rizikos valdymą, ypač nestabilioje ir dėl klimato kaitos pažeidžiamoje aplinkoje;

37.palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 (2000) ir Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę, nes jos yra esminės priemonės siekiant užtikrinti, kad visada būtų gerbiamos moterų ir mergaičių teisės; pažymi, kad praėjus 25 metams nuo jos priėmimo išlieka daug įgyvendinimo spragų, nes moterys taikos procesuose vis dar paliekamos nuošalyje ir neproporcingai kenčia nuo konfliktų ir krizės, įskaitant plačiai paplitusį smurtą dėl lyties, o tam reikia didesnės ES politinės ir finansinės paramos darbotvarkei, kuri veiktų kaip paskata ir investicija siekiant ilgalaikės ir tvarios taikos ir vystymosi; ragina Komisiją ir EIVT toliau užtikrinti, kad lyčių lygybės ir moterų teisių bei įgalėjimo skatinimas, įskaitant 5-ojo DVT įgyvendinimą, būtų visų ES išorės veiksmų prioritetas; ragina ES ir valstybes nares teikti pirmenybę Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimui;

38.ragina visas ginkluotų konfliktų šalis imtis priemonių siekiant puoselėti moterų ir mergaičių lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei gerbti teises ir apsaugoti jas nuo visų formų su konfliktais susijusio seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, visų pirma išžaginimo, pripažįstant, kad toks smurtas konfliktų metu dažnai intensyvėja ir gali būti sistemingai naudojamas kaip karo ginklas; akcentuoja glaudų ryšį tarp ginkluotų konfliktų, humanitarinių bei klimato krizių ir neteisėtos migracijos, prekybos žmonėmis bei išnaudojimo rizikos, kurios daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms; pabrėžia aktyvaus, visapusiško, lygiateisio ir prasmingo moterų dalyvavimo svarbą visuose taikos proceso etapuose, įskaitant derybas dėl ugnies nutraukimo, tarpininkavimo pastangas, ginkluotų konfliktų prevenciją ir sprendimą, taikos kūrimą ir atstatymą po konflikto; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad strategijose dėl konfliktų prevencijos, tarpininkavimo ir taikos kūrimo būtų atsižvelgta į konkrečius moterų ir mergaičių poreikius ir indėlį;

39.pabrėžia, kad esant aplinkybėms, kai reikalinga humanitarinė pagalba, moterys turėtų būti pripažįstamos ne tiesiog aukomis, bet pokyčių skatintojomis, kurios aktyviai skatina teigiamą transformaciją ir kuria savo pačių ateitį; pabrėžia moterų, kaip pirminės pagalbos teikėjų ir bendruomenės lyderių, ir jų vadovaujamų organizacijų atliekamą nepaprastai svarbų vaidmenį vietose, kuriose reikalinga humanitarinė pasirengimo, reagavimo ir atsigavimo pagalba ir teikiamos gyvybiškai svarbios paslaugos, pavyzdžiui, pastogė, lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugos, su smurtu dėl lyties susijusios paslaugos, parama pinigais, patikimos apsaugos bendruomenėje paslaugos, ir įsipareigoja ginti moterų, mergaičių ir marginalizuotų gyventojų teises ir patenkinti jų poreikius, taip pat imasi taikos kūrimo ir su vystymusi susijusio darbo savo bendruomenėse, tačiau gauna tik 0,3 proc. dvišalės pagalbos nestabiliose valstybėse;

40.apgailestauja dėl to, kad moterų vadovaujamos vietos organizacijos yra vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo pastarojo meto užsienio pagalbos sumažinimo, o pusei jų gresia būti uždarytoms, ir ragina, vykdant humanitarinės pagalbos programavimą24 UN Women, „Humanitarian funding cuts threaten women’s rights: What’s at stake and how to help“, 2025 m. gegužės 13 d., aktyviau su jomis bendradarbiauti; ragina Komisiją skirti konkretų, tvarų, lankstų, daugiametį finansavimą, išlaikyti esamas partnerystes, supaprastinti galimybes gauti finansavimą ir išplėsti paramą vietos moterų vadovaujamoms organizacijoms humanitarinės pagalbos vietose, užtikrinti veiksmingesnę, įtraukesnę ir atskaitingesnę sistemą, šio tikslo siekti didinant finansavimą vietos moterų vadovaujamoms organizacijoms, gerinant šioms organizacijoms teikiamos humanitarinės pagalbos stebėjimą ir atskaitomybę, pritaikant esamus finansavimo mechanizmus ir procesus, kad jie geriau atitiktų poreikius ir pajėgumus, taip pat didinant skiriamo tiesioginio daugiamečio finansavimo lygį; apgailestaudamas pažymi, kad beveik pusė (47 proc.) apklaustų moterų vadovaujamų ir moterų organizacijų mano, kad per šešis mėnesius turės užsidaryti, jei nesikeis dabartinis finansavimo lygis, o daugiau kaip trečdalio (35 proc.) padėtis vis dar neaiški, todėl jos negali planuoti ar tęsti savo darbo, ir tik 18 proc. nurodo, kad jos tikisi, jog galės toliau veikti ilgiau nei metus25 UN Women, „At a breaking point: The impact of foreign aid cuts on women’s organizations in humanitarian crises worldwide“, 2025 m. balandžio mėn.; ragina Komisiją ir valstybes nares numatant lankstų ir ilgalaikį finansavimą 5 proc. nestabilioms valstybėms teikiamos pagalbos skirti moterų vadovaujamoms ir moterų teisių organizacijoms, be kita ko, įsipareigojant kitoje DFP bent 5 proc. OPV finansavimo skirti šioms organizacijoms remti;

41.ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares vykdant humanitarines intervencijas propaguoti į lyčių lygybę orientuotą požiūrį ir didinti paramą moterų dalyvavimui humanitarinių sprendimų priėmimo procesuose, padedant sudaryti sąlygas moterims imtis lyderystės krizės sąlygomis ir užtikrinant, kad rengiant ir teikiant pagalbą pirmenybė būtų teikiama jų perspektyvoms ir poreikiams, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) tikslų; ragina Komisiją planuojant bet kokią humanitarinę pagalbą laikytis įtraukaus, tarpsektorinio ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio, atsižvelgiant į konkrečius moterų, mergaičių, asmenų su negalia, LGBTQI+ asmenų ir kitų marginalizuotų grupių poreikius ir teises; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti prasmingą šių grupių dalyvavimą kuriant, įgyvendinant ir vertinant humanitarinės pagalbos programas; mano, kad teikiant ES finansuojamą humanitarinę pagalbą pirmenybė turi būti teikiama asmenims su negalia, visų pirma patenkinant moterų ir vaikų su negalia poreikius ir prioritetus, įskaitant finansavimo teikimą vietos moterų ir mergaičių su negalia organizacijoms ir tinklams, kurie dažniausiai turi geriausias galimybes reaguoti į poreikius, tačiau yra labiausiai nukentėję nuo finansavimo mažinimo;

42.ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal JT humanitarinės sistemos perkrovimo planą vykdant humanitarinės sistemos reformą ir restruktūrizavimą lyčių lygybė išliktų prioritetu, išsaugant finansavimą ir ypatingos svarbos mechanizmus, pvz., specialią veiksmų grupę humanitarinėje sistemoje, kuri atliktų specialius veiksmus, susijusius su smurtu dėl lyties, lyčių lygybe ir apsauga nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos, kurie priskiriami gyvybiškai svarbioms paslaugoms; ragina Komisiją užtikrinti sisteminį patikimos lyčių analizės įgyvendinimą, pagal lytis suskirstytų duomenų rinkimą, į lyčių lygybę orientuotą biudžeto sudarymą ir poveikio lytims vertinimą, taip pat užtikrinti Komisijos specialios su lyčių lygybe susijusios kompetencijos ugdymą, ir remti tokias funkcijas partnerių organizacijose, taip pat toliau stiprinti ES lyties ir amžiaus priemonės naudojimą; palankiai vertina didėjantį kontaktinių asmenų lyčių klausimais skaičių ir jų formalizavimą: 99 proc. ES delegacijų ir 87 proc. būstinių tarnybų šiuo metu turi kontaktinius asmenis lyčių klausimais;

43.pakartoja, kad pirmenybę reikia teikti tinkamoms ir laiku teikiamoms lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugoms ir jos turi būti prieinamos visais humanitarinio atsako atvejais, įskaitant būtiniausių pradinių paslaugų, susijusių su reprodukcine sveikata ekstremaliaisiais atvejais, prieinamumo užtikrinimą ir perėjimą prie visapusiškų paslaugų priklausomai nuo situacijos;

44.pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 (2000) ir paskesnes rezoliucijas; šiuo atžvilgiu palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant ES Moterų, taikos ir saugumo (MTS) veiksmų planą ir Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP III), ir pažymi, kad svarbu, jog Komisija pateiktų Ketvirtąjį lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP IV), ir atkreipia dėmesį į poreikį skirti pakankamai išteklių jo įgyvendinimui; apgailestauja, kad nuo LLVP III pradžios tik 3,8 proc. visų į lyčių lygybę orientuotų ir (arba) tikslinių veiksmų pagrindinis tikslas buvo lyčių lygybė; ragina Komisiją užtikrinti, kad į 85 proc. visų naujų išorės veiksmų būtų įtrauktas lyčių aspektas kaip svarbus arba pagrindinis tikslas ir kad 20 proc. oficialios paramos vystymuisi kiekvienoje šalyje būtų skiriama programoms, kurių vienas iš pagrindinių tikslų yra lyčių lygybė;

45.reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad tiek ES viduje, tiek už jos ribų didėja itin konservatyvių, prieš lyčių lygybę nukreiptų ir religinių fundamentalistinių judėjimų, kuriais siekiama pakenkti moterų ir mergaičių pagrindinėms teisėms, be kita ko vietose, kuriose reikalinga humanitarinė pagalba, įtaka; pabrėžia, kad tokie judėjimai dažnai skleidžia dezinformaciją, stigmatizuoja lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas ir silpnina moterų apsaugą nuo smurto dėl lyties; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares užtikrinti, kad ES lėšomis finansuojamos humanitarinės pagalbos programos ir toliau būtų tvirtai grindžiamos tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir lyčių lygybe, ir aktyviai remti pilietines visuomenines organizacijas, kovojančias su prieš teises nukreiptais subjektais;

46.įspėja dėl humanitarinės pagalbos teikėjų vykdomo institucinio smurto ir aplaidumo, įskaitant lyčių atžvilgiu trumparegišką programavimą, moterims ir LGBTQI+ asmenims nesaugią aplinką ir atskaitomybės už pažeidimus nebuvimą; ragina nustatyti privalomus lytims atžvalgius standartus, išsamių ataskaitų teikimo sistemas ir visiško netoleravimo politiką vykdant visas ES lėšomis finansuojamas humanitarines operacijas;

47.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.