1.pabrėžia, kad Europos suverenumas – tai gebėjimas stiprinti pajėgumus, atsparumą ir saugumą mažinant strateginę priklausomybę, užkertant kelią priklausomybei nuo užsienio subjektų bei pavienių paslaugų teikėjų ir apsaugant ypatingos svarbos technologijas ir infrastruktūrą; ragina sukurti išsamią rizikos vertinimo sistemą, skirtą priklausomybei visoje skaitmeninėje vertės grandinėje stebėti ir šalinti; pabrėžia, kad tokia sistema turėtų būti pagrindas užtikrinti ES parengtį ir atsparumą stiprinant Europos pramonės politiką ir didinant vidaus MTP bei gamybos pajėgumus strateginių technologijų srityje;

2.mano, kad technologinis suverenumas yra gebėjimas kurti, plėtoti ir plėsti skaitmenines technologijas, reikalingas mūsų ekonomikos konkurencingumui, mūsų piliečių gerovei ir ES atviram strateginiam savarankiškumui globalizuotame pasaulyje; mano, kad tai apima ES gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus užtikrinimą, bendradarbiavimą su patikimomis ES nepriklausančiomis šalimis ir subjektais, tiekimo grandinių įvairinimą ir stiprinimą ir atvirumo bei sąveikumo principų skatinimą, siekiant užtikrinti, kad Europa išliktų patraukliu investicijų centru;

3.pripažįsta, kad galia vis labiau sutelkiama ne Europos bendrovėse, o tai riboja Europos gebėjimą diegti inovacijas, konkuruoti ir išlaikyti savo skaitmeninės ekonomikos, visuomenės ir demokratijos kontrolę; yra susirūpinęs dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo ne ES subjektų ypatingos svarbos srityse, pvz., debesijos infrastruktūros, puslaidininkių, DI ir kibernetinio saugumo srityse, kuriose rinkos koncentracija ir užsienio kontrolė gali pakenkti Europos konkurencingumui, demokratijos atsparumui ir saugumui;

4.dar kartą patvirtina, kad ES turi likti suvereni užtikrindama savo teisės aktų vykdymą, ypač skaitmeninėje srityje; griežtai smerkia ir ragina panaikinti draudimus keliauti, kuriuos Jungtinės Valstijos nustatė pilietinės visuomenės lyderiams Imranui Ahmedui, Clare Melford, Annai-Lenai von Hodenberg ir Josephine Ballon, kurių darbas prisideda prie saugesnės skaitmeninės aplinkos visiems ir kuriuo reikalaujama skaitmeninių platformų atskaitomybės, taip pat draudimą keliauti, kurį Jungtinės Valstijos nustatė buvusiam ES Komisijos nariui Thierry Breton, kuris atliko svarbų vaidmenį nustatant ES skaitmenines taisykles; ragina Komisiją ir valstybes ryžtingai reaguoti į šias precedento neturinčias atakas; atkreipia dėmesį į pastarojo meto vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių imtasi pagal Skaitmeninių paslaugų aktą 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj). dėl skaidrumo ir rizikos mažinimo pareigų pažeidimų, pavyzdžiui, 120 mln. EUR baudą bendrovei „X“; primena, kad ES skaitmeninės srities teisės aktų vykdymo užtikrinimu siekiama užtikrinti atitiktį ES teisei ir pagrindinių teisių apsaugą, o ne reguliuoti politines pažiūras; pabrėžia, kad labai didelėms interneto platformoms diegiant naujas funkcijas, įskaitant tas, kurios grindžiamos generatyviniu DI, turi būti taikomos tinkamos apsaugos ir rizikos mažinimo priemonės, siekiant užtikrinti visapusišką atitiktį ES teisei, visų pirma kiek tai susiję su neteisėto ar manipuliuoto turinio sklaidos prevencija; smerkia paramą, kurią teikia tam tikros politinės partijos, pavyzdžiui, AfD, „Reconquête“, „Fidesz“ ar „Konfederacja“, kurios kartoja iš ES nepriklausančių šalių atėjusius naratyvus ir silpnina ES skaitmeninės srities teisės aktus ir demokratines vertybes;

5.mano, kad ES pramonės technologijų užmojai turėtų būti sutelkti į pagrindines strategines ateities technologijas, pvz., puslaidininkių technologijas arba kvantines technologijas, kurios prisideda prie ES atviro strateginio savarankiškumo ir yra labai svarbios mūsų žaliajai, skaitmeninei ir gynybos pertvarkai;

6.pripažįsta, kad geopolitinė aplinka keičiasi ir dėl to atsiranda Europos produktų ir paslaugų rinkos paklausos galimybė; mano, kad tai yra palankus momentas Europai tapti pasauline lydere patikimų ir saugių skaitmeninių sprendimų srityje;

7.pabrėžia, kad reikia kurti palankią reglamentavimo aplinką, kuri skatintų inovacijas, investicijas ir pažangiųjų technologijų kūrimą Europoje, kartu apsaugant ES galutinius vartotojus nuo eksteritorialumo pasekmių;

8.pripažįsta, kad reikia visapusiškos Europos pramonės politikos, skirtos skaitmeninei ekosistemai ir apimančios visas susijusias politikos sritis, pvz., patekimą į rinką, standartizavimą, MTP, investicijas, prekybą ir tarptautinį bendradarbiavimą; ragina Komisiją parengti šią visapusišką politiką siekiant sumažinti žalingą strateginę priklausomybę, sustiprinti vidaus vertės grandines ir užtikrinti saugią, patikimą ir inovacijomis grindžiamą skaitmeninę ekosistemą, atitinkančią Europos vertybes;

9.primena, kad aukštųjų technologijų produktų ir skaitmeninių paslaugų rinkos labai priklauso nuo išorės tiekimo grandinių, o tai kelia pavojų suverenumui ir atsparumui; pabrėžia, kad svarbu didinti pramonės pajėgumus ir technologinę kompetenciją besiformuojančių ir perversminių technologijų srityje, siekiant remti ES atvirą strateginį savarankiškumą;

10.pabrėžia, kad norint padidinti Europos technologinį suverenumą sparčios technologinės plėtros eroje reikia didinti novatoriškumą ir komercializaciją, kad būtų sukurti būtini pajėgumai; pabrėžia, kad Europa turi tapti pasauliniu mastu patrauklia ir lanksčia verslo aplinka, mažindama biurokratiją, didindama reguliavimo nuspėjamumą ir skatindama verslumą bei rizikos prisiėmimą;

11.pripažįsta, kad atviras strateginis savarankiškumas ir demokratijos atsparumas turi būti Komisijos darbotvarkės pagrindas ir kad visapusiškas požiūris turi apimti viešuosius pirkimus, finansavimą ir ilgalaikes institucines struktūras, kad ypatingos svarbos srityse būtų sukurta a nepriklausoma skaitmeninė infrastruktūra;

12.ragina Komisiją išanalizuoti ir sudaryti išsamų kritinių priklausomybės ryšių skaitmeninės infrastruktūros ir technologijų srityje sąrašą, įvertinant bent saugojimo paslaugas, tapatybės ir mokėjimo sistemas, komunikacijos platformas, taip pat programinę įrangą, protokolus ir standartus, kuriais jos remiamos, ir pasiūlyti priemones, kuriomis būtų skatinamas produktų ir paslaugų, darančių didelį teigiamą poveikį ES technologiniam suverenumui, atsparumui ir tvarumui, patekimas į rinką; šiuo atžvilgiu mano, kad konkrečių sutarties skyrimo kriterijų taikymas viešuosiuose pirkimuose gali būti skatinamas tose srityse, kuriose egzistuoja tokia kritinė priklausomybė; mano, kad tokie kriterijai gali padėti skatinti konkurenciją ir stiprinti Europos technologinį suverenumą, sudarant, kai įmanoma, palankesnes sąlygas Europos skaitmeninių produktų ir paslaugų viešiesiems pirkimams;

13.yra tvirtai įsitikinęs, kad skaitmeninė infrastruktūra yra mūsų ekonomikos pagrindas, todėl turėtų būti sukurtas skaitmeninės viešosios infrastruktūros (toliau – SVI) bazinis lygmuo, kuriuo būtų užtikrintas suverenumas ir konkurencijai palanki rinkos aplinka. pastebi, kad rinkoje šis bazinis lygmuo nėra išplėtotas daugelyje svarbių sričių, todėl atsirado monopolijų ir priklausomybė nuo užsienio subjektų; pabrėžia, kad, siekdama užpildyti šią spragą, ES turėtų imtis iniciatyvos kuriant tvirtą SVI pagrindą, sukurdama skaitmeninių technologijų lygmenis, kurie apimtų puslaidininkius, junglumo sprendimus, debesijos infrastruktūrą, programinę įrangą, duomenis ir DI; mano, kad Europos SVI turėtų būti grindžiama sąžiningais ir konkurencingais ekonominiais modeliais, taip pat joje turėtų būti taikomi valdymo modeliai, pagal kuriuos nei privačios įmonės, nei vyriausybės nevykdo centralizuotos kontrolės; mano, kad ji turėtų būti grindžiama bendrais ir atvirais standartais, apimti sąveikumą ir tarpusavio sąsajas, kad būtų išvengta naudotojų ir pardavėjų „susaistymo“ ir skatinamos inovacijos, sudarant palankesnes sąlygas naujiems rinkos dalyviams, taip pat turėtų būti užtikrinamas integruotasis privatumas ir saugumas;

14.mano, kad SVI diegimas turėtų būti sutelktas į tas sritis, kuriose esama kritinės priklausomybės, kaip nurodyta išsamiame Komisijos sąraše; ragina Komisiją parengti nuodugnų ir išsamų Europos SVI sukūrimo planą, nustatant technologijas, kurios geriausiai tinka Europos veiksmams, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai išteklių Europos SVI diegimui;

15.pabrėžia, kad Europos SVI turėtų būti skatinama koordinuotais ES lygmens veiksmais, kad būtų užtikrintas Europos paslaugų teikėjų dalyvavimas ir konkurencingumas, taip pat konkurencinga rinkos aplinka; pabrėžia, kad šie tikslai nebus pasiekti vien reguliavimo priemonėmis ir reikės didelių viešųjų investicijų; pripažįsta, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) šiuo tikslu turėtų būti numatytas papildomas finansavimas, daugiausia dėmesio skiriant ES pridėtinei vertei ir Europos SVI bazinio lygmens finansavimui;

16.pripažįsta, kad pagal būsimą DFP ES turi įsipareigoti skirti daugiau lėšų technologiniam suverenumui pasiekti; pabrėžia, kad tai turėtų apimti specialų paketą Komisijos išsamiame sąraše nurodytiems SVI lygmenims plėtoti ir diegti, taip pat papildomas lėšas, kad būtų užtikrinta konkurencijai palanki rinkos aplinka kitose skaitmeninėse srityse;

17.mano, kad skiriant finansavimą pagal būsimą DFP pirmenybė turėtų būti teikiama aktyviam pajėgumų stiprinimui pagrindinėse aparatinės įrangos, programinės įrangos ir paslaugų srityse, įskaitant našiąją kompiuteriją, kvantinę kompiuteriją, šifravimą ir ryšius, junglumą, debesiją, duomenis, saityną ir DI ekosistemas bei skaitmenines bibliotekas;

18.mano, kad Europos SVI turėtų būti grindžiama ES vertybėmis ir išlikti atvira bendraminčiams ne ES partneriams; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas ir suteikti procesui daugiau postūmio pasitelkiant Jungtinių Tautų skaitmeninės vystymosi programą SVI;

19.pripažįsta, kad e. valdžios paslaugos yra vienas iš svarbiausių veiksnių, įgalinančių veiksmingai, saugiai ir prieinamai teikti viešąsias paslaugas ir turėtų būti sukurtos taip, kad palengvintų elektroninę atpažintį, dalijimąsi valdžios institucijų duomenimis ir viešojo sektoriaus mokėjimus, neiškraipant rinkų ir nepakenkiant esamiems privačiojo sektoriaus sprendimams; pabrėžia, kad ES požiūris į e. valdžios paslaugas turėtų būti orientuotas į skaitmeninės valdžios institucijų sąveikos su piliečiais ir valdžios institucijų sąveikos su įmonėmis stiprinimą, kartu užtikrinant pasitikėjimą, sąveikumą ir prieinamumą; todėl mano, kad saugiai ir sklandžiai prieigai prie viešųjų paslaugų reikia patikimos e. atpažinties sistemos, ir palankiai vertina pranešimą apie „verslo dėklę“, kuria siekiama gerokai supaprastinti įmonių ir valdžios institucijų tarpusavio ryšius;

20.ragina Komisiją toliau plėtoti viešojo intereso duomenų platformas, sudarant sąlygas viešiesiems ir privatiems subjektams saugiai dalytis duomenimis tarpvalstybiniu lygmeniu naudojimo atvejais, visų pirma sveikatos priežiūros, miestų planavimo ir aplinkos stebėsenos srityse; be to, ragina Komisiją skatinti viešojo intereso ir konkrečios pramonės duomenų platformų sąveikumą, užtikrinant sklandų duomenų srautą ir kartu kuo labiau sumažinant administracinę naštą; pažymi, kad tai būtų galima pasiekti pasitelkiant esamus rinka grindžiamus sprendimus, kuriais skatinamos inovacijos, išlaikomas pasitikėjimas ir laikomasi privatumo bei saugumo standartų;

21.pripažįsta, kad pagal dabartinę teisinę sistemą Europos piliečiai turi teisę kontroliuoti savo asmens duomenis ir kad ES sukurti duomenys turi būti tvarkomi pagal ES teisę; pabrėžia, kad privatumo ir asmens duomenų apsauga yra labai svarbi siekiant didinti pasitikėjimą skaitmenine ekonomika, kad Europos vartotojai galėtų dalyvauti pasitikėdami, nepriklausomai nuo to, kur tvarkomi jų duomenys; pabrėžia, kad Europos įmonės, ypač mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), turi turėti galimybę teisėtai, etiškai ir saugiai naudotis duomenimis, kad skatintų tvarų augimą ir konkurencingumą;

22.pabrėžia, kad skaitmeninė infrastruktūra yra Europos ekonomikos ir visuomenės pagrindas ir kad jos svarba toliau didės; ragina Komisiją į prašomą kritinių priklausomybės ryšių sąrašą įtraukti išsamų Europos skaitmeninės infrastruktūros sudėties vertinimą, kad būtų galima tinkamai išanalizuoti dabartinę padėtį, įvertinti riziką ir koordinuoti veiksmus;

23.mano, kad siekiant stiprinti skaitmeninę infrastruktūrą labai svarbu ES lygmeniu įgyvendinti pajėgumų stiprinimo iniciatyvas ypatingos svarbos srityse; Mano, kad šiomis iniciatyvomis daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bazinio viešosios infrastruktūros lygmens, pvz., DI gigafabrikų tinklo ir Europos saityno indeksavimo modelio, kūrimui; mano, kad šis bazinis lygmuo suteiks įmonėms galimybę plėtoti savo verslo modelius ir padidinti technologinį suverenumą; atkreipia dėmesį į ES sukurtus skaitmeninius sprendimus, pvz., ES skaitmeninę tapatybę, kurie gali pasiūlyti novatorišką infrastruktūrą ES skaitmeninei ekonomikai;

24.pripažįsta strateginę ypatingos svarbos skaitmeninės infrastruktūros svarbą ir poreikį stiprinti jos saugumą ir atsparumą; supranta, kad ypatingos svarbos skaitmeninė infrastruktūra apima, be kita ko, kabelius (antžeminius ir jūrinius), korinio ryšio tinklo bokštus, palydovinio ryšio sistemas, spektro ir radijo įrangą, debesijos serverius, kuriuose saugoma neskelbtina informacija, ir duomenų centrus, kuriuose tvarkoma neskelbtina informacija, taip pat tam tikrus programinės įrangos elementus, įskaitant saugumo programinę įrangą, kuria saugomi ypatingos svarbos tinklai ir duomenų centrai;

25.pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ši infrastruktūra priklausytų ES jurisdikcijai, t. y. kad ji visapusiškai atitiktų ES teisę; pabrėžia privatumo ir integruotojo saugumo svarbą; todėl ragina Komisiją priimti teisės aktus, kuriais būtų sumažinta rizika, kurią kelia didelės rizikos pardavėjai iš ES nepriklausančių šalių, įskaitant užsienio kontroliuojamų energijos išteklių tiekėjų keliamą riziką;

26.ragina Komisiją, rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir būsimą DFP, sutelkti pastangas į bendrosios rinkos gilinimą, kaip rekomenduojama Enrico Lettos pranešime „Daug daugiau nei rinka“ ir Mario Draghi pranešime dėl Europos konkurencingumo ateities, siekiant išnaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos potencialą;

27.atkreipia dėmesį į šiuose dviejuose pranešimuose pateiktas rekomendacijas, kad ES reikia keisti požiūrį – nuo junglumo skatinimo ES pereiti prie bendrosios elektroninių ryšių ir junglumo rinkos sukūrimo; remia supaprastintą, suderintą ir inovacijoms palankią telekomunikacijų sistemą, kuria užtikrinama sąžininga konkurencija ir infrastruktūros prieinamumas;

28.palankiai vertina Komisijos baltąją knygą „Kaip patenkinti Europos skaitmeninės infrastruktūros poreikius?“, kurioje išdėstyti trys ramsčiai: susietosios bendradarbiaujamosios kompiuterijos tinklo („3C tinklo“) kūrimas, bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas ir saugi ir atspari skaitmeninė infrastruktūra Europai;

29.mano, kad baltoji knyga ir vėlesnis konsultacijų procesas yra pasirengimo šią kadenciją planuojamoms vykdyti teisėkūros iniciatyvoms, įskaitant Skaitmeninių tinklų aktą, dalis; ragina Komisiją viso šio proceso metu laikytis labiau holistinio požiūrio į skaitmeninę infrastruktūrą ir pripažinti, kad skaitmeninę infrastruktūrą sudaro ne tik junglumas, bet ir daug kitų elementų; pabrėžia, kad bet kokią naują skaitmeninės politikos priemonę reikia papildyti poveikio vertinimu;

30.primygtinai ragina Komisiją supaprastinti ir suderinti telekomunikacijų taisykles rengiant būsimą Skaitmeninių tinklų aktą ir platesnį skaitmeninio sektoriaus dokumentų rinkinį;

31.ragina Komisiją priimti ES debesijos ir DI plėtros aktą, kad būtų sustiprinta Europos duomenų infrastruktūra ir skatinami Europos debesijos paslaugų teikėjai; pabrėžia, kad šiuo aktu turėtų būti siekiama aktyviai kurti Europos bendrąją debesijos ir DI rinką;

32.supranta, kad pažangiausios skaitmeninės infrastruktūros diegimui visoje ES reikia didelių investicijų, ir pripažįsta, kad siekiant šio tikslo labai svarbus ir viešasis, ir privatusis finansavimas; yra susirūpinęs dėl nuolatinio rizikos kapitalo ir investicijų finansavimo trūkumo Europoje, kuris kenkia technologiniam suverenumui; ragina Komisiją gerokai išplėsti viešojo ir privačiojo sektorių investicines priemones, įskaitant rizikos kapitalą, strategines platformas ir specialias finansavimo priemones, skirtas ypatingos svarbos technologijų sektorių startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms; pabrėžia, kad svarbu pasinaudoti viešaisiais pirkimais siekiant remti atvirų ir sąveikių skaitmeninių sprendimų diegimą ir plėtrą ir užtikrinti, kad privatus kapitalas, konkurencija ir inovacijos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu taptų pagrindiniais Europos skaitmeninės pertvarkos veiksniais;

33.mano, kad būsimuoju Skaitmeninių tinklų aktu turi būti remiamas tikslas iki 2030 m. visiems ES vartotojams, ypač atokiose ir kaimo vietovėse, užtikrinti aukštos kokybės ryšį ir pašalinti administracines kliūtis 5G, 6G ir saugaus sparčiojo plačiajuosčio ryšio diegimui;

34.pripažįsta vis didėjančią telekomunikacijų infrastruktūros konvergenciją su debesijos ir tinklo paribio technologijomis ir mano, kad atviri radijo prieigos tinklai gali padėti teikti pažangiausius technologinius sprendimus, sumažinti sąnaudas ir padidinti sąveikumą ryšio srityje; mano, kad ryšio ateitis – tai įvairių technologijų, pvz., 5G / 6G ryšio, belaidžio vietinio ryšio ir palydovinio ryšio, papildomumas, kai sklandi integracija yra naudinga ir įmonėms, ir vartotojams;

35.pripažįsta, kad dėl to, jog jų transformacijos pagrindas yra debesijos ir tinklo paribio paslaugos, ryšio tinklai sparčiai virsta inovacijų platformomis ir vis labiau priklausys nuo debesijos kompiuterijos, DI, virtualizacijos ir kitų technologijų;

36.ragina nustatyti plataus užmojo belaidžio ryšio tinklų plėtros ir inovacijų tikslus, pripažįstant plataus masto požiūrio, apimančio debesijos kompiuteriją, DI, tinklo paribio kompiuteriją ir kvantinę kompiuteriją, poreikį; pabrėžia, kad elektroninių ryšių, ypač vertikaliai integruotų telekomunikacijų, inovacijų ekosistema ir toliau turėtų būti orientuota į rinką, ir primygtinai reikalauja, kad būsimos reguliavimo priemonės būtų grindžiamos išsamiais, žiniomis pagrįstais esamų reglamentų poveikio vertinimais;

37.pripažįsta, kad konkurencija tarp visų dydžių operatorių tebėra pagrindinė investicijų į ryšio tinklus varomoji jėga; ragina valstybes nares užtikrinti, kad varinių laidų tinklai būtų palaipsniui išjungiami optinio pluošto ar 5G technologijų naudai, ypač kai reikia reguliariai prižiūrėti ar atnaujinti tinklą, taip užtikrinant, kad perėjimas būtų įgyvendinamas pasiekiamu būdu, o paslaugų teikėjams būtų sudarytos sąlygos logistikos ir finansiniu požiūriu iš anksto planuoti;

38.pabrėžia, kad visi ES vartotojai turėtų turėti galimybę naudotis tinkamos kokybės, patikimu ir įperkamu ryšiu, taip prisidedant prie ryšio paslaugų paklausos didinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares plėsti ir atnaujinti skaitmeninius tinklus, ypač kaimo vietovėse, taip pat remti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į plačiajuostį ryšį ir 5G, 6G tinklų diegimą, išlaikant kibernetinio saugumo standartus ir pritaikytojo saugumo principus;

39.įsitikinęs, kad skaitmeninio junglumo infrastruktūra, pavyzdžiui, šviesolaidis, 5G ir 6G, ateityje bus labai svarbi pramonės konkurencingumui, būsimoje DFP turėtų būti numatyti didelio masto tinklų infrastruktūros diegimo fondai, mažinant esamą diegimo atotrūkį, kad būtų pasiekti 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio tikslai, ir sukuriant visos Europos 5G ryšio aprėptį, kad piliečiai galėtų naudotis, ir užtikrinant sėkmingą priemones „Pramonė 4.0“ diegimą;

40.pabrėžia, kad svarbu sparčiau diegti šviesolaidinio ryšio tinklus ir modernias belaidžio ryšio sistemas, kuriais būtų galima teikti greitas, saugias ir patikimas skaitmenines paslaugas;

41.pripažįsta, kad siekiant užtikrinti itin spartų ir patikimą ryšį, be to, siekiant supaprastinti šviesolaidinio ryšio tinklų diegimą, reikia teikti pirmenybę tiesioginėms šviesolaidinėms jungtims, skirtoms namams, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, taip pat tinklo diegimui kartu su viešaisiais darbais, pvz., susijusiais su keliais, vandentiekiu ir elektros energija;

42.palankiai vertina tai, kad priimtas Gigabitinės infrastruktūros aktas, kuriuo reaguojama į didėjančius greitesnio, patikimo ir daug duomenų naudojančio ryšio poreikius; mano, kad siekiant optimizuoti išteklius ir sumažinti sąnaudas svarbu bendrai naudoti kanalus ir polius, kad būtų galima diegti labai didelio pajėgumo tinklus; primygtinai ragina valstybes nares supaprastinti leidimų išdavimo procesus ir suderinti taisykles, kad būtų sumažintos finansinės ir administracinės kliūtys šviesolaidinės infrastruktūros plėtrai;

43.mano, kad privačios investicijos yra būtinos norint diegti elektroninių ryšių tinklus, 5G ir 6G ryšį, kurie būtų pakankamai pažangūs perdavimo, greičio, saugojimo pajėgumų, tinklo paribio kompiuterijos pajėgumų ir sąveikumo požiūriu;

44.pabrėžia, kad Gigabitinės infrastruktūros akto vykdymo užtikrinimas ir įgyvendinimas taip pat būtinas kuriant vieno langelio principu grindžiamą leidimų išdavimo sistemą, centralizuotą skaitmeninių leidimų išdavimo procesą, kad būtų sumažintas vėlavimas diegiant infrastruktūrą ir užtikrinant vienodas prieigos prie infrastruktūros, kainodaros ir poveikio aplinkai vertinimo taisykles; atsižvelgdamas į tai, ragina dėti dideles pastangas šioje srityje;

45.mano, kad ES reikia užtikrinti tvirtą kibernetinio saugumo apsaugą visuose ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriuose, taikyti griežtesnes priemones, kad būtų panaikinta didelės rizikos pardavėjų rizika 5G ir 6G tinkluose, užtikrinti tankų mažos aprėpties zonų ir makro bokštų diegimą, visų pirma miestų ir kaimo vietovėse, kur aprėptis netolygi, ir užtikrinti, kad infrastruktūra būtų tvari ir energetiškai efektyvi, siekiant paremti Europos konkurencingumą pasaulyje skaitmeninės ekonomikos srityje;

46.ragina Komisiją ir valstybes nares siekti geresnio spektro paskirstymo koordinavimo, visų pirma anksčiau nustatant ir derinant naujų dažnių išleidimą, pradedant nuo 6 GHz dažnių; ragina kurti radijo spektro politiką, kuri skatintų investicijas Europoje, įskaitant spektro skyrimo politikos suderinimą valstybėse narėse, kad būtų paspartintas 5G diegimas remiantis geriausia praktika, ilgesnio licencijų galiojimo skatinimą ir galimybę naudotis nauju spektru, pvz., viršutine 6 GHz dažnių juosta, kad būtų patenkinta būsima paklausa ir sudarytos sąlygos 6G ryšiui; mano, kad bendros viešųjų ir privačiųjų subjektų pastangos yra būtinos siekiant padidinti Europos konkurencingumą ir neatsilikti nuo sparčiausiai augančių tinklų pasaulyje, t. y. Kinijos ir Pietų Korėjos;

47.pabrėžia palydovinio ryšio svarbą plėtojant ES skaitmeninę infrastruktūrą, didinant jos atsparumą, stiprinant ES subjektų pajėgumus ir mažinant priklausomybę nuo ne ES tiekėjų, ypač gynybos srityje; pabrėžia, kad atokių ir kaimo vietovių vartotojams reikia teikti alternatyvius junglumo sprendimus;

48.pabrėžia strateginį ES kosmoso programos, kaip vieno iš ES suverenumo ramsčių, vaidmenį teikiant moderniausias ir saugias padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugas GALILEO ir EGNOS ir ekonomiškai efektyvias palydovinio ryšio paslaugas GOVSATCOM; pažymi, kad tai leidžia ES ir jos valstybėms narėms turėti didesnį savo palydovinių pajėgumų suverenumą, įskaitant geografinės padėties nustatymą, žemės stebėjimą, kosmoso stebėjimą ir junglumą; itin palankiai vertina ES programas GOVSATCOM ir IRIS2, kuriomis siekiama užtikrinti trumpalaikį ir ilgalaikį saugių, patikimų ir ekonomiškai efektyvių vyriausybinio palydovinio ryšio paslaugų prieinamumą ES ir nacionalinėms valdžios institucijoms, valdančioms saugumui itin svarbius infrastruktūros objektus ir misijas;

49.apgailestauja, kad kosminių objektų sekimas ir stebėjimas labai priklauso nuo ne ES duomenų; pabrėžia, kad Europa turi skubiai stiprinti savo pajėgumus ir infrastruktūrą informuotumo apie padėtį kosmose (SSA) srityje, kad būtų užtikrintas strateginis savarankiškumas ir saugumas; ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai padidinti investicijas į ES priklausantį stebėjimo ir sekimo turtą ir sukurti veiksmingus valstybių narių tarpusavio keitimosi informacija mechanizmus, kad Europa galėtų savarankiškai stebėti ir apsaugoti savo ypatingos svarbos kosmoso infrastruktūrą;

50.pabrėžia, koks svarbus yra privataus sektoriaus dalyvavimas raketų nešėjų technologijų srityje, siekiant paspartinti IRIS2 diegimą; pabrėžia, kad svarbu skatinti tvirtą ir konkurencingą Europos kosminių skrydžių paleidimo sektorių, aktyviau įtraukiant privatųjį sektorių ir teikiant paramą pradinės ir galutinės grandies pramonės šakoms; ragina Komisiją skatinti Europos kosmoso pramonės politiką, kuria būtų stiprinamas suverenumas kosmoso technologijų ir paslaugų srityje mažinant strateginę priklausomybę ir gerinant Europos kosmoso programų veiklos valdymą;

51.šiuo tikslu ragina imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos teikti palydovines paslaugas visoje Europoje, be kita ko, nustatant bendras procedūras ir sąlygas; kartu ragina užtikrinti sąžiningą konkurenciją, nustatant aiškias ir įgyvendinamas taisykles, taikomas visoms į ES rinką patenkančioms palydovų konsteliacijoms;

52.pažymi, kad šiuo metu palydoviniuose tinkluose kyla nemažai vėlavimo problemų, ir pripažįsta, kad palydovinių tinklų integracija su 5G ir, ateityje, 6G ryšio technologijomis yra labai svarbi siekiant išplėsti antžeminių tinklų pasiekiamumą ir patikimumą;

53.pripažįsta, kad pastaraisiais metais padaryta pažanga gerinant našiąją kompiuteriją; ragina Europos Komisiją nuolat integruoti ir didinti ES našiosios kompiuterijos centrų kompiuterijos pajėgumus, kad būtų galima geriau mokyti DI modelius ir pasirengti būsimai pažangai superkompiuterijos srityje;

54.ragina Komisiją parengti suderintą strategiją, kuri padėtų sumažinti atotrūkį tarp pažangiausių Europos našiosios kompiuterijos technologijų ir jų praktinio bei pritaikomo diegimo įvairiose pramonės šakose, įskaitant viešojo superkompiuterijos tinklo sukūrimą; pažymi, kad šia strategija turėtų būti skatinamas viešųjų institucijų ir privačiojo sektoriaus partnerių, įskaitant MVĮ, bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti, kad Europos našiosios kompiuterijos pajėgumai taptų pagrindiniu ekonomikos konkurencingumo ir technologinio suverenumo veiksniu;

55.pažymi, kad našiosios kompiuterijos centrai turi užtikrinti prieigą DI bazinių modelių, generatyvinio DI ir taikomojo DI kūrėjams bei diegėjams; pažymi, kad „Euro-HPC“ centrai turėtų būti atvirti šiems naudotojams, visų pirma MVĮ, startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms; pabrėžia, kad tai turi būti sklandžiai papildyta iniciatyvomis, kuriomis ES sudaromos sąlygos kurti ir diegti DI;

56.palankiai vertina tai, kad kuriami nauji DI fabrikai; pabrėžia, kad DI fabrikai atnaujins „EuroHPC“ superkompiuterius, kad būtų užtikrintas DI kompiuterijos pajėgumas ir remiami startuolių ir veiklą plečiančių įmonių mokymai bei plataus masto bendrosios paskirties ir patikimų DI modelių kūrimas;

57.mano, kad būtina imtis skubių veiksmų, kad būtų skatinama ES vidaus puslaidininkių gamyba, didinamas tiekimo grandinės atsparumas kuriant strategines pasaulines partnerystes, skatinant naujų įmonių steigimą ir inovacijas, tarpvalstybinį bendradarbiavimą kuriant pažangius puslaidininkius ir teikiant finansines paskatas, reguliavimo paramą ir patekimą į rinką;

58.pabrėžia, kad reikia teisinio tikrumo, kad būtų remiamas puslaidininkių vystymas, užtikrinant saugias ypatingos svarbos žaliavų tiekimo grandines ir išvengiant sutrikimų dėl investicijų neapibrėžtumo;

59.primygtinai ragina skirti didžiausią politinę svarbą pakankamam DI lustų kiekiui ES užtikrinti ir paversti tai pagrindiniu ES skaitmeninės pramonės politikos punktu; pažymi, kad didesnio masto taikymas debesijos kompiuterijos, kraštinių įrenginių, autonominių sistemų ir generatyvinio DI srityse skatina didesnę DI lustų paklausą;

60.ragina Komisiją reaguoti į naujas geopolitines realijas ir naudoti skaitmenines tiekimo grandines kaip spaudimo priemonę; ragina Komisiją derybų keliu rasti sprendimą dėl JAV draudimo eksportuoti DI lustus į 16 ES valstybių narių;

61.ragina Komisiją, peržiūrint Lustų aktą, pagrindinį dėmesį skirti pažangiesiems DI lustams, įskaitant jų kūrimą ir gamybą; ragina Komisiją dar šiais metais pristatyti peržiūrą, kurioje būtų numatyta ilgalaikė strategija, pagrįsta dabartinėmis geopolitinėmis realijomis, kuria būtų stiprinamas Europos strateginis nepakeičiamumas užtikrinant technologinę lyderystę, tinkamus gamybos pajėgumus ir stiprią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ekosistemą, kuri bus labai svarbi siekiant užtikrinti Europos suverenumą vis neramesniais laikais; mano, kad labai svarbu stiprinti mokslinių tyrimų, mokymo, tiekėjų ir patikimos viešosios infrastruktūros sąveiką, kad būtų paspartintas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, bandymų ir galiausiai visos apkrovos gamybos kelias;

62.mano, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų kvantinių lustų kūrimo srityje, jei ji ketina paspartinti ES pramonės inovacijų kvantinių technologijų srityje pateikimo rinkai laiką;

63.ragina Komisiją remti plačiai naudojamų lustų gamybą ES, pvz., elektroninių prietaisų ir automobilių lustų; ragina remti lustų, mažinančių energijos suvartojimą skaitmeniniame sektoriuje, kūrimą;

64.pabrėžia, kad reikia remti žiedinės ekonomikos veiklos rezultatus, ir primena, kad informacinių ir ryšių technologijų gaminiai ir kiti elektroniniai įtaisai yra viena iš prioritetinių gaminių grupių, numatytų darbo plane, kuris turi būti priimtas iki 2025 m. balandžio mėn. pagal Reglamentą (ES) 2024/1781 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1781, kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema, iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2020/1828 ir Reglamentas (ES) 2023/1542 ir panaikinama Direktyva 2009/125/EB, (OL L, 2024/1781, 2024 6 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1781/oj).;

65.mano, kad pagal būsimą DFP papildomas finansavimas turi būti skiriamas puslaidininkių gamybos pajėgumų ir kitų naujos kartos puslaidininkių technologijų ir procesų (pvz., fotoninių lustų, plačiajuosčių lustų, taip pat projektavimo, gamybos, testavimo, surinkimo ir pažangiojo pakavimo) plėtojimui ES;

66.pripažįsta, kad rinkoje reikia nepriklausomų sprendimų, kuriais būtų užtikrinama geresnė tam tikrų kategorijų neskelbtinų duomenų kontrolė, ir pripažįsta riziką, susijusią su priklausomybe nuo vieno dominuojančio paslaugų teikėjo; ragina parengti strategiją, kaip sumažinti priklausomybę nuo užsienio debesijos paslaugų teikėjų ir kartu skatinti alternatyvias Europos paslaugas;

67.pažymi, kad diskusijos dėl ES debesijos paslaugų kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos nedavė jokių rezultatų; atkreipia dėmesį į tai, kad kyla klausimų dėl suverenumo, visų pirma susijusių su privalomų teisinių režimų eksteritorialumu, kurių negalima išspręsti techninėmis diskusijomis; ragina Komisiją pasiūlyti suverenios debesijos apibrėžtį ir taikymo sritį planuojamame debesijos ir DI plėtros akte;

68.atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti saugų duomenų saugojimą ir kompiuterijos pajėgumą bei paskirstytosios kompiuterijos infrastruktūrą; ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad debesijos paslaugų naudotojai turėtų galimybę pasirinkti poreikius atitinkančius sprendimus, skubiai pašalinant kliūtis keisti ir įvairinti paslaugų teikėjus pasitelkiant kelių debesijos paslaugų strategijas ir skatinant konkurencingą Europos debesijos paslaugų rinką, taip mažinant priklausomybę nuo vieno paslaugų teikėjo ir didinant skaitmeninį suverenumą;

69.ragina Komisiją pasinaudoti tokiomis iniciatyvomis kaip „8ra“ ir IPCEI CIS, kad būtų plėtojama decentralizuota debesijos ir paribio infrastruktūra, kuri padėtų užtikrinti suverenumą ir prisidėtų mažinant priklausomybę nuo užsienio paslaugų teikėjų ir užtikrinant atsparumą, kartu didinant veiklos lankstumą Europoje;

70.palankiai vertina iniciatyvą „InvestAI“, įskaitant DI gigafabrikus; pabrėžia, kad Europa turi tapti pasauline lydere DI modelių mokymo, mokslinių tyrimų ir kvantinės kompiuterijos pažangos srityse; yra įsipareigojęs toliau remti DI vystymąsi, vykdydamas tokias iniciatyvas kaip DI fabrikų iniciatyva, kad startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms bei tyrėjams būtų suteikta kompiuterijos galia;

71.ragina Komisiją toliau remti Europoje sukurtų DI technologijų kūrimą ir vystymą ir patvirtinti politiką ir priemones, dėl kurių Europos pramonės sektorius galės naudotis savo duomenimis ir DI diegimu;

72.pabrėžia, kad pavėluotas DI grindžiamų inovacijų diegimas trukdo technologijų pažangai, rinkos konkurencingumui ir skaitmeninei transformacijai ES;

73.tikisi, kad viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo modelis paskatins beprecedentes privačias investicijas į DI, dėl kurių startuoliams ir pramonei bus suteikta prieiga prie superkompiuterių;

74.pripažįsta, kad būtina skubiai parengti aiškų kvantinių technologijų, įskaitant kvantinę kompiuteriją ir kvantinį šifravimą, vystymo planą ir užtikrinti, kad viešosios ir privačios investicijos būtų panaudotos apčiuopiamoms komercinėms reikmėms;

75.ragina Komisiją atlikti esamų nacionalinių kvantinių technologijų bandomosios aplinkos sistemų vertinimą ir įvertinti, kaip joms taikomi galiojantys teisės aktai, kad būtų išvengta rinkos susiskaidymo; palankiai vertina tai, kad Komisijos konkurencingumo kelrodyje paskelbta apie Kvantinių technologijų strategiją ir Kvantinių technologijų aktą;

76.ragina Komisiją priimti Europos kvantinių technologijų aktą kartu su poveikio vertinimu, kad Europa taptų pirmaujančiu kvantinių technologijų kompetencijos ir inovacijų regionu, investuojant į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei inovacijas, sutelkiant finansavimą Europos kvantinei ekosistemai, pajėgumams ir gamybai didinti ir užtikrinant, kad pirmaujantys Europos kvantinių technologijų moksliniai tyrimai būtų parduodami Europoje; pabrėžia, kad turi būti užtikrintas apčiuopiamas technologinis pritaikymas skatinant politiką, kuria būtų pagreitinta technologinė branda ir palengvintas perėjimas nuo mokslinių tyrimų prie komercinės sėkmės;

77.ragina tikslingai investuoti, bendradarbiauti su pramonės atstovais ir kurti reguliavimo sistemas, kuriomis būtų remiamas kvantinių technologijų kūrimas, masto didinimas ir diegimas rinkoje svarbiausiuose sektoriuose;

78.ragina parengti suderintą ES strategiją dėl pokvantinės kriptografijos, kad duomenys būtų apsaugoti nuo būsimų kibernetinių grėsmių;

79.ragina Komisiją remti ekosistemas, skirtas dalytis konkrečios pramonės šakos duomenimis pramonės sektoriuose, skatinti bendradarbiavimą ir inovacijas, kartu išlaikant duomenų suverenumą ir užtikrinant atitiktį ES reglamentams, kaip nurodyta Duomenų akte; primygtinai ragina Komisiją griežtai užtikrinti, kad dominuojantys rinkos dalyviai netaikytų nesąžiningų sąlygų MVĮ ir vidutinėms įmonėms, kai jos naudojasi duomenimis ir dalijasi jais;

80.mano, kad reikia užtikrinti sujungtą infrastruktūrą, kuri leistų duomenų centrams efektyviai dirbti kartu pagal bendrus standartus, naudojant spartųjį ryšį, o kartu būtų išlaikytas lankstumas, saugumas ir masto keitimas; mano, kad ši tarpusavyje sujungta sistema padėtų užtikrinti paskirstytą perteklumą, kad duomenys ir paslaugos būtų prieinami net ir duomenų centro gedimo atveju;

81.ragina Komisiją teikti pirmenybę platformų sąveikumui, kad būtų galima sklandžiai integruoti įvairių įmonių ir sektorių duomenis, atsižvelgiant į Duomenų akto reikalavimus, kuriais nustatomi duomenų perkeliamumo ir sąveikumo įpareigojimai debesijos ir paribio paslaugų srityje; pabrėžia, kad reikia griežtai užtikrinti šių nuostatų vykdymą, kad būtų išvengta susaistymo su pardavėju ir užtikrinta, kad Europos pramonės ekosistemos galėtų naudotis duomenimis grindžiamomis inovacijomis be techninių ar sutartinių kliūčių;

82.primena Komisijos planą iki 2030 m. užtikrinti, kad duomenų centrai būtų neutralaus poveikio klimatui ir labai efektyviai naudotų energiją; mano, kad reikia gerinti duomenų centrų integraciją su energetikos sistema, daugiausia dėmesio skiriant pakartotiniam šilumos naudojimui ir lankstumo paslaugų teikimui, atsižvelgiant į elektros tinklo poreikius; pripažįsta, kad reikia skatinti aušinimo ir efektyviai energiją vartojančių procesorių mokslinius tyrimus ir ypatingą dėmesį reikėtų skirti ES duomenų centrams remti primygtinai ragina Komisiją užtikrinti aiškų ir nuoseklų esamų teisinių reikalavimų duomenų centrų operatoriams įgyvendinimą visuose ES teisės aktuose ir valstybėse narėse;

83.ragina Komisiją ir valstybes nares didinti ir tikslingai nukreipti viešąsias investicijas ir skatinti privačias investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos duomenų centrų plėtrai ir modernizavimui;

84.ragina Komisiją imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų apsaugoti povandeniniai kabeliai, sustiprintas kabelių saugumas ir remonto pajėgumai; pabrėžia, kad reikia nuolat investuoti į naujų povandeninių kabelių tiesimą, kad būtų užtikrintas perteklumas; palankiai vertina ES vaidmenį bendrai finansuojant tokius projektus, skirtus skaitmeninei infrastruktūrai ir ryšiui stiprinti visose valstybėse narėse; ragina Komisiją ištirti galimą skaitmeninės ir energetikos povandeninės infrastruktūros priežiūros sinergiją;

85.pabrėžia, kad svarbu gerinti ES ir valstybių narių remonto pajėgumus ir reagavimo mechanizmus, kad būtų galima taisyti povandeninių kabelių sutrikimus, kurie yra būtini saugiam ir nenutrūkstamam ryšiui palaikyti; pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo svarbą taisant sabotažo veiksmais nutrauktus kabelius ir skatinant būtinas investicijas, taip pat ragina sukurti ES veikiantį greitojo reagavimo remonto laivyną, kad sutrikimų atveju būtų užtikrintas greitas atkūrimas ir veiklos tęstinumas; ragina Komisiją įvertinti reguliavimo priemones, kad būtų užtikrinta sąžininga prieiga ir saugumas, neatsižvelgiant į tai, ar infrastruktūra yra privati ar valstybinė;

86.palankiai vertina tai, kad priimtas kabelių saugumo veiksmų planas, kuris bus grindžiamas keturiais ramsčiais: prevencija, aptikimu, reagavimu ir remontu bei atgrasymu; pabrėžia, kad svarbu jį visapusiškai ir laiku įgyvendinti; atsižvelgdamas į dabartines geopolitines aplinkybes, primygtinai ragina didinti investicijas į technologijas, kad būtų sustiprintas povandeninės ir jūrinės infrastruktūros saugumas ir atsparumas;

87.ragina Komisiją skatinti MTI, kad būtų galima diegti pažangias technologines inovacijas kabelių saugumo srityje, įskaitant ankstyvojo perspėjimo sistemas ir DI pagrįstus grėsmių vertinimus;

88.primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti turimas priemones, kuriomis siekiama geriau pritraukti privačias investicijas, skirtas europinės svarbos kabelių projektams (CPEI) remti; ragina Komisiją įtraukti povandeninių kabelių projektus į bendriems Europos interesams svarbių projektų sąrašą (BEISP); pripažįsta, kad reikia racionalizuoti ir supaprastinti paraiškų teikimo ir administracinį procesą, reglamentuojantį BEISP;

89.primena per ankstesnę Parlamento kadenciją atliktą teisėkūros darbą siekiant gerokai pagerinti kibernetinį saugumą ES; ypač palankiai vertina tai, kad buvo priimtas Kibernetinio atsparumo aktas, Kibernetinio solidarumo aktas ir TIS 2 direktyva; pabrėžia, kad reikia suderintai ir laiku įgyvendinti šias priemones ir užtikrinti jų vykdymą;

90.ragina Komisiją pateikti Kibernetinio saugumo akto vertinimo ataskaitą ir pasiūlyti teisėkūros procedūra priimamą aktą siekiant jį peržiūrėti, kad būtų sustiprinta ES kibernetinio saugumo sistema, ypatingą dėmesį skiriant suverenumo ir saugumo sąveikai; be to, ragina Komisiją stiprinti strateginės ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą ir užkirsti kelią užsienio subjektų, kuriems taikomi ekstrateritoriniai teisės aktai, kišimuisi, taip pat paspartinti ES kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų priėmimo procesą; ragina išplėsti ENISA įgaliojimus koordinuoti reagavimą į krizes, prižiūrėti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų kibernetinio saugumo sertifikavimą ir užtikrinti vienodą kibernetinio saugumo standartų įgyvendinimą visoje bendrojoje rinkoje;

91.pabrėžia būsimos Europos vidaus saugumo strategijos svarbą stiprinant kibernetinį saugumą ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą;

92.susirūpinęs pažymi, kad, remiantis antrąja ataskaita dėl valstybių narių pažangos įgyvendinant ES 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinį, 14 valstybių narių dar neįgyvendino jokių apribojimų didelės rizikos tiekėjams ir dėl to atsiranda didelių saugumo spragų; ragina visapusiškai įgyvendinti ES 5G saugumo priemonių rinkinį, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo didelės rizikos tiekėjų; ragina Komisiją nustatyti, kad priemonių rinkinys taptų privalomas, ypač kalbant apie didelės rizikos pardavėjus ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose;

93.pažymi, kad ES turi turėti perspektyvių komercinių alternatyvų, kad pasiektų tikrą technologinį suverenumą; pažymi, kad ES turi skubiai įgyvendinti visapusišką reglamentavimo supaprastinimo ir biurokratijos mažinimo darbotvarkę, kad būtų skatinama inovacijoms palanki aplinka, kurioje būtų remiamos konkurencingos Europos alternatyvos kaip atsvara dominuojantiems skaitmeninės srities subjektams; pabrėžia, kad pernelyg didelė administracinė našta, susiskaidžiusios reguliavimo sistemos, neužbaigta bendroji skaitmeninė rinka ir sudėtingos atitikties procedūros daro neproporcingai didelį poveikį Europos startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms ir MVĮ, todėl mažėja jų konkurencingumas pasaulyje; pripažįsta, kad todėl ES turėtų teikti pirmenybę reglamentavimo supaprastinimui ir bendrosios skaitmeninės rinkos stiprinimui, užtikrindama, kad teisės aktai būtų proporcingi, orientuoti į inovacijas ir neslopintų Europos technologinių sprendimų kūrimo;

94.pabrėžia, kad nauji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turi būti suderinti su geresnio reglamentavimo principais, užtikrinant, kad prie bet kokios naujos skaitmeninės politikos priemonės, darančios poveikį konkurencingumui, būtų pridedamas poveikio vertinimas, įskaitant konkurencingumo, MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių patikrinimą, per kurį įvertinama, ar reglamentas yra būtinas, proporcingas ir nesukuria nereikalingos naštos įmonėms, ypač VMĮ, ir taip pat įvertinant poveikį konkurencingumui, investicijų perspektyvoms ir vartotojų gerovei;

95.pabrėžia, kad ES teisės aktų supaprastinimas neturi kelti pavojaus piliečių ir įmonių pagrindinėms teisėms, taigi ir reglamentavimo tikrumui; įsitikinęs, kad bet koks pasiūlymas dėl supaprastinimo neturėtų būti skubotas ir siūlomas tinkamai neapsvarsčius, nepasikonsultavus ir neatlikus poveikio vertinimo;

96.palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą ES teisės aktuose visapusiškai įgyvendinti įmonėms tenkančios naštos mažinimo principą; todėl ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant toliau mažinti įmonių sąnaudas ir administracinę naštą, palyginti su nauda, kuri būtų gauta iš naujų reguliavimo reikalavimų, nustatytų ES lygmeniu toje pačioje politikos srityje, kad būtų pašalintos patekimo į rinką kliūtys, siekiant padėti Europos įmonėms plėstis ir augti;

97.ragina Komisiją užtikrinti nuoseklų ES skaitmeninės srities teisės aktų supaprastinimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą pasitelkiant Skaitmeninių teisės aktų rinkinį, supaprastinant apibrėžtis ir ataskaitų teikimo procedūras, įvertinant būdus, kaip sumažinti ataskaitų teikimo prievoles ir atotrūkį tarp pramonės ir valdžios institucijų;

98.mano, kad parama įmonėms ir inovatoriams, kad jie liktų Europoje, plėtojant ES kaip patrauklią ir veržlią verslo aplinką, yra svarbus technologinio suverenumo didinimo veiksnys; pabrėžia, kad reikėtų vengti perteklinio reguliavimo ir administracinės naštos, o ES taisyklės turėtų būti aiškios, nuoseklios, nuspėjamos, proporcingos ir technologiškai neutralios, kad reguliavimo aplinka išliktų konkurencinga visame pasaulyje; įsitikinęs, kad nauji viešųjų pirkimų būdai ir reguliavimo bandomosios aplinkos bei bandymo stendų kūrimas taip pat turėtų prisidėti prie inovacijoms palankios sistemos kūrimo;

99.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl 28-osios teisinės sistemos, pripažįstant, kad bendras suderintas ES masto taisyklių rinkinys bus lūžio taškas skaitmeninių investicijų ir inovacijų srityje; mano, kad sumažinus 27 nacionalinių teisinių režimų reglamentavimo susiskaidymą bus skatinamos privačiosios investicijos, sumažės reikalavimų laikymosi išlaidos ir paspartės naujos kartos skaitmeninės infrastruktūros, produktų ir paslaugų diegimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad šioje sistemoje būtų konkrečiai šalinamos skaitmeninio sektoriaus reguliavimo kliūtys, pvz., leidimų išdavimas ir tarpvalstybiniai duomenų srautai, siekiant sukurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką;

100.primygtinai ragina Komisiją sukurti vieno langelio sistemą, kad būtų supaprastintas paraiškų dėl privačiojo sektoriaus prieigos prie ES finansavimo mechanizmų teikimo procesas, užtikrinant, kad privačios įmonės, MVĮ ir startuoliai galėtų lengviau dalyvauti skaitmeninių investicijų programose;

101.pabrėžia, kad duomenų centrai darys papildomą spaudimą elektros energijos tinklams, todėl būtina juos stiprinti iš anksto numatant investicijas; pabrėžia, kad duomenų centrai taip pat gali padėti stabilizuoti tinklą dalyvaudami paklausos lankstumo procese; ragina imtis priemonių tokiems įnašams skatinti, remiantis Europos elektros energijos rinkos reformos peržiūros įgyvendinimu;

102.ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrintas tvarkingas didėjančio duomenų centrų energijos poreikio planavimas, sudarant palankesnes sąlygas strategiškai išdėstyti duomenų centrus šalia prieinamų energijos išteklių ir taip sumažinti priklausomybę nuo platesnės tinklo infrastruktūros;

103.pripažįsta, kad šviesolaidis, palyginti su tradiciniais variniais tinklais, taupiau naudoja energiją; pripažįsta, kad svarbu mažinti energijos suvartojimą perduodant duomenis ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą bei efektyvumą;

104.ragina Komisiją užtikrinti patikimą ir pakankamą švarios energijos ir neutralaus poveikio klimatui technologijų tiekimą, kad būtų remiama ateities skaitmeninė infrastruktūra;

105.pripažįsta, kad, norint pasiekti ES strateginius tikslus, skubiai reikia daugiau kvalifikuotų skaitmeninės srities specialistų; ragina valstybes nares parengti nacionalines strategijas ir paskatas siekiant išlaikyti Europos talentus ir pritraukti geriausius pasaulio skaitmeninės srities specialistus, taip stiprinant ES inovacinius pajėgumus ir technologinę lyderystę;

106.pabrėžia, kad svarbu panaikinti skaitmeninių ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžių trūkumą, kad būtų padidintas technologinis atsparumas, inovacinis pajėgumas ir atviras strateginis savarankiškumas; ragina valstybes nares didinti investicijas į skaitmeninį švietimą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, visų pirma žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai itin svarbiose srityse; pritaria tam, kad pirmenybė būtų teikiama investicijoms, kuriomis sprendžiama skaitmeninių įgūdžių trūkumo problema, visų pirma DI, kibernetinio saugumo, duomenų analizės ir švarių technologijų srityse, siekiant remti inovacijas ir technologinį suverenumą;

107.ragina nacionaliniu lygmeniu parengti suderintas strategijas, kuriomis būtų gerinamos galimybės gauti aukštos kokybės gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos išsilavinimą, skatinamas mokymasis visą gyvenimą ir pritraukiami talentai į IRT ir susijusias sritis; skatina viešųjų institucijų, pramonės ir švietimo paslaugų teikėjų partnerystes, kad būtų užtikrintas mokymo programų ir kintančių rinkos poreikių suderinimas;

108.ragina dėti daugiau pastangų siekiant gerinti skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius visose demografinėse srityse, daugiausia dėmesio skiriant ankstyvajam gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos švietimui, profesiniam rengimui ir mokymui bei mokymuisi visą gyvenimą skaitmeninių technologijų srityje; rekomenduoja suderinti nacionalines švietimo ir mokymo strategijas su ES skaitmeninio dešimtmečio tikslu, kad iki 2030 m. 80 proc. gyventojų turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, daugiausia dėmesio skiriant lyčių aspekto integracinei politikai, kuria siekiama didinti moterų dalyvavimą IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse; ragina ES institucijas imtis konkrečių veiksmų siekiant laikytis įsipareigojimų, nurodytų Europos deklaracijoje dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų, tiek ES sistemoje, tiek vykdant Sąjungos bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

109.pritaria tam, kad būtų sukurta bendra ES skaitmeninių ir techninių įgūdžių sertifikavimo sistema, siekiant pagerinti kvalifikacijų pripažinimą ir perkeliamumą tarp valstybių narių;

110.skatinti Europos investicijų banką ir nacionalines vystymosi institucijas remti skaitmeninio sektoriaus specialistų išlaikymą bendrai investuojant į Europos giliųjų technologijų startuolius, taip užtikrinant, kad ES finansuojamos inovacijos išliktų regione ir prisidėtų prie Europos technologinio suverenumo;

111.pripažįsta, kad svarbu mažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir komercializavimo, ir primygtinai ragina Komisiją didinti inovacijų valorizaciją ES;

112.įsitikinęs, kad Europos gebėjimo paversti mokslinius tyrimus rinkai tinkamais sprendimais stiprinimas yra labai svarbus siekiant sukurti reikiamus pajėgumus ir sumažinti priklausomybę nuo ne ES technologijų;

113.pabrėžia, kad finansavimas turi būti strategiškai skirstomas siekiant paspartinti sprendimų, kuriais stiprinamas Europos technologinis atsparumas ir skatinamos inovacijos, kūrimą ir pateikimą rinkai; pabrėžia lankstesnės, kompetencija grindžiamos finansavimo struktūros svarbą, ypač gerinant mokslinių tyrimų pritaikymą pramonės reikmėms; ragina daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų stiprinami Europos žinių ir technologiniai pajėgumai, ir primygtinai reikalauja, kad ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimas būtų grindžiamas atvira konkurencija ir kompetencija;

114.pabrėžia, kad reikia politikos, kuria būtų remiamos pramonės inovacijos, įskaitant tikslines investicijas į pagrindines strategines technologijas, kurioms Europa gali pirmauti pasaulyje, pvz., kvantinę kompiuteriją, siekiant sukurti inovacijų ekosistemą;

115.mano, kad privačios investicijos į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas yra itin svarbios, ir ragina ES kurti paskatas, kuriomis būtų veiksmingai pritraukiamas privatus finansavimas ypatingos svarbos technologijų plėtrai, be kita ko, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

116.pabrėžia, kad skubiai reikia didesnių paskatų sutelkti privačiojo sektoriaus kapitalą technologijomis grindžiamoms inovacijoms; ragina valstybes nares nustatyti tikslines fiskalines paskatas, reglamentavimo supaprastinimą ir rizikos pasidalijimo priemones, skirtas privačiam kapitalui pritraukti į technologijų ir skaitmeninį sektorius; pabrėžia, kad reikia racionalizuoti tarpvalstybinius kapitalo srautus bendrojoje rinkoje, kad novatoriškiems Europos startuoliams būtų lengviau gauti finansavimą;

117.yra tvirtai įsitikinęs, kad sąveikumo ir ES standartų skatinimas yra labai svarbus skatinant konkurencingumą technologijų sektoriuje, nes taip užtikrinama, kad produktai galėtų būti susieti ir veiktų vienas su kitu, taip skatinant inovacijas ir atviras rinkas; primena, kad tiek sąveikumas, tiek bendri technologiniai standartai sudaro sąlygas bendrosios rinkos veikimui;

118.pabrėžia, kad Komisija turi aktyviau dalyvauti esamose pasaulinėse standartizacijos struktūrose ir sutelkti dėmesį į tarptautinį Europos standartų įsisavinimą taikant principą „iš apačios į viršų“, vengiant centralizavimo;

119.palankiai vertina ES įsipareigojimą derėtis dėl išsamių skaitmeninės prekybos susitarimų, kurie palengvintų saugios ir konkurencingos skaitmeninės infrastruktūros plėtrą šalyse partnerėse; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų derantis dėl skaitmeninės prekybos susitarimų su kitomis šalimis partnerėmis;

120.ragina Komisiją paspartinti techninį bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose, pvz., G7, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), siekiant parengti pasaulinius skaitmeninio valdymo, DI reguliavimo, tarpvalstybinių duomenų srautų ir besiformuojančių technologijų standartus;

121.primygtinai ragina Komisiją paspartinti derybas dėl ilgalaikio PPO elektroninės prekybos moratoriumo sprendimo, kad būtų užkirstas kelias skaitmeninių tarifų įvedimui, užtikrinant, kad tarptautinė skaitmeninė prekyba išliktų atvira, nuspėjama ir palanki inovacijoms;

122.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.