A.kadangi laisva, nepriklausoma ir pliuralistinė žiniasklaida yra vienas iš esminių demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos ES ramsčių; kadangi dėl nacionalinių visuomeninių transliuotojų silpnėjimo nukenčia žiniasklaidos laisvės standartai tuo metu, kai didėja dezinformacija, užsienio kišimasis ir politinė poliarizacija;

B.kadangi visuomeniniai žiniasklaidos paslaugų teikėjai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant prieigą prie nešališkos informacijos, apsaugant pliuralizmą, tikrinant valdžioje esančius asmenis, užtikrinant valdžios institucijų atskaitomybę, kovojant su dezinformacija ir sudarant sąlygas informacija pagrįstam demokratiniam dalyvavimui; kadangi šias funkcijas galima veiksmingai atlikti tik visiškai užtikrinus visuomeninio transliuotojo institucinį ir redakcinį nepriklausomumą;

C.kadangi reformos, darančios poveikį visuomeniniams žiniasklaidos paslaugų teikėjams, turėtų būti vykdomos skaidriai ir įtraukiai, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant žurnalistus, pilietinę visuomenę ir žiniasklaidos ekspertus, ir laikantis ES teisės;

D.kadangi visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjai atlieka ypatingą vaidmenį žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje užtikrindami, kad piliečiai ir įmonės turėtų prieigą prie įvairaus turinio, įskaitant kokybišką informaciją ir nešališką bei subalansuotą nušvietimą žiniasklaidoje, ir todėl yra labai svarbūs puoselėjant pagrindinę teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę, sudarant sąlygas žmonėms ieškoti įvairios informacijos ir ją gauti, taip pat propaguojant demokratijos vertybes, kultūrų įvairovę ir socialinę sanglaudą;

E.kadangi nepriklausomam visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų veikimui reikalingos tvirtos nacionalinės teisinės apsaugos priemonės, kad būtų apsaugotas jų redakcinis ir institucinis nepriklausomumas ir užtikrintas nešališkas pliuralistinės informacijos ir nuomonių teikimas; kadangi pagal Europos žiniasklaidos laisvės akto 3 straipsnį valstybės narės turi gerbti piliečių teisę turėti prieigą prie įvairaus redakciniu požiūriu nepriklausomo žiniasklaidos turinio laisvo ir demokratinio diskurso naudai; kadangi Europos žiniasklaidos laisvės akto 5 straipsniu šie principai įgyvendinami nustatant privalomas skaidrių ir objektyvių visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjų vadovybės ar valdančiosios tarybos narių skyrimo ir atleidimo procedūrų apsaugos priemones, įskaitant nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad bet koks atleidimas anksčiau laiko būtų išimtis, tinkamai pagrįstas, apie jį būtų iš anksto pranešta ir būtų galima atlikti jo teisminę peržiūrą; kadangi Europos žiniasklaidos laisvės akto 5 straipsnio 3 dalimi valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad „visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų finansavimo procedūros būtų grindžiamos iš anksto nustatytais skaidriais ir objektyviais kriterijais“, suteikiant pakankamus, tvarius ir nuspėjamus finansinius išteklius, atitinkančius jų su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų vykdymą ir užtikrinant jų redakcinį nepriklausomumą; kadangi pagal Europos žiniasklaidos laisvės akto 21 straipsnį visos nacionalinės teisėkūros, reguliavimo ar administracinės priemonės, kurios gali turėti įtakos žiniasklaidos pliuralizmui ar redakciniam nepriklausomumui, turi būti tinkamai motyvuotos ir proporcingos;

F.kadangi savo 2025 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad dėl tradicinės ir nepriklausomos žiniasklaidos nuosmukio kai kuriose ES dalyse atsirado „naujienų dykumos“, kuriose klesti dezinformacija, o tai kelia didelį pavojų demokratijai; kadangi ji pabrėžė, kad nepriklausoma žiniasklaida yra labai svarbi siekiant užtikrinti valdžioje esančių asmenų atsakomybę bei užkirsti kelią korupcijai ir kad jos užvaldymas dažnai yra pirmas žingsnis į autoritarizmą, nes taip sudaromos sąlygos demokratijos regresui ir korupcijai be viešosios kontrolės;

G.kadangi keleto valstybių narių ir pasaulio patirtis rodo, kad bandymai užvaldyti visuomeninę žiniasklaidą gali būti pirmas žingsnis link platesnio masto demokratijos regreso;

H.kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui pavesta speciali viešojo intereso misija – užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama nacionaliniu lygmeniu taip, kad būtų puoselėjamos konstitucinės ir bendros žmogiškosios vertybės; kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, vykdant šią Konstitucija pavestą misiją, turi būti grindžiama pliuralistinės demokratijos, objektyvumo, nešališkumo ir pagarbos žmogaus orumui bei pagrindinėms teisėms, įskaitant įsitikinimų ir jų išraiškos laisvę, principais;

I.kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinė misija reiškia, kad jis turi būti nepriklausomas, ir kad bet koks kontrolės modelis turi išlikti suderinamas su transliuotojo nepriklausomumu ir neturi prilygti cenzūrai ar politiniam kišimuisi;

J.kadangi po 2024 m. parlamento rinkimų Lietuvoje buvo suformuota valdančioji koalicija, kurioje yra kraštutinių dešiniųjų populistinė partija „Nemuno aušra“; kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 25 d. nustatė, kad šios partijos lyderis padarė šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir sulaužė konstitucinę priesaiką antisemitiniais ir neapykantą kurstančiais pareiškimais; kadangi šią išvadą vėliau patvirtino pirmosios instancijos teismas; kadangi nei valdančioji koalicija, nei partija „Nemuno aušra“ neatsiribojo nuo šių veiksmų; kadangi partijos „Nemuno aušra“ lyderis ir toliau atlieka svarbų vaidmenį valdančiojoje daugumoje ir aktyviai remia kampaniją, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT);

K.kadangi šiai valdančiajai koalicijai priklausantis Lietuvos ministras pirmininkas turėjo atsistatydinti 2025 m. liepos mėn. po tiriamosios žurnalistikos išvadų, įskaitant LRT pranešimus, kurios sukėlė didelį susirūpinimą dėl įtariamo jo dalyvavimo korupcinėje veikloje; kadangi vėliau 2025 m. teisėkūros iniciatyvos, darančios poveikį LRT finansavimui ir valdymui, sukėlė vidaus ir tarptautinį susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės ir institucinio nepriklausomumo;

L.kadangi valdančiosios parlamentinės daugumos narių iniciatyva Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė buvo įgaliota atlikti išsamų LRT veiklos auditą, įvertinant jo 2021–2024 m. veiklos ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo aspektus; kadangi savo išvadose Valstybės kontrolė nustatė, kad didžioji dauguma LRT strateginių ir veiklos rezultatų rodiklių buvo pasiekti bent 90 proc. ir kad LRT finansinių išteklių planavimas ir naudojimas buvo pagrįstas ir skaidrus, o spręsti reikėjo tik kai kuriuos aspektus, pavyzdžiui, susijusius su viešaisiais pirkimais ir darbuotojų įdarbinimo procedūromis; kadangi atlikus auditą pateiktos rekomendacijos, kuriomis siekiama toliau tobulinti vidaus procesus, ir nebuvo rekomenduota jokių LRT finansavimo modelio, valdymo struktūros ar vadovybės pakeitimų ar prašyta kokio nors politinio ar institucinio įsikišimo šiuo klausimu; kadangi po šių Valstybės kontrolės išvadų buvo imtasi tolesnių veiksmų, įskaitant besidubliuojančius patikrinimus, kitoms valstybės įstaigoms adresuotus prašymus patikrinti LRT veiklą ir pakartotinius viešus išpuolius prieš LRT vadovybę; kadangi kai kurios žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijos perspėjo, kad audito išvados buvo viešai klaidingai aiškinamos ir selektyviai naudojamos politiniame diskurse; kadangi nei audito rekomendacijomis, nei jokiais kitais argumentais negalima pateisinti Lietuvos Konstitucijai ir Europos žiniasklaidos laisvės aktui prieštaraujančių teisėkūros priemonių;

M.kadangi 2025 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė LRT įstatymo pakeitimus, kuriais įšaldomas 2026–2028 m. LRT biudžetas 2025 m. lygmeniu (79,6 mln. EUR) ir sumažinama būsima mokestinių pajamų dalis, todėl struktūriškai ir ilgam laikui sumažinamas jam skirtas viešasis finansavimas; kadangi šie pakeitimai buvo pateikti prieš pat juos priimant ir buvo priimti naujų finansinių metų išvakarėse tinkamai jų neapsvarsčius, o tai kelia didelį žiniasklaidos laisve suinteresuotų subjektų susirūpinimą dėl teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės vacatio legis principo laikymosi;

N.kadangi vėliau buvo pateikti įstatymo projektai, kuriais buvo sušvelnintos apsaugos priemonės, taikomos tais atvejais, kai LRT taryba, kurios du trečdalius narių (8 iš 12) skiria politinės valdžios institucijos, t. y. Prezidentas ir Seimas, kurių kiekvienas paskiria po keturis narius, anksčiau laiko atleidžia LRT generalinį direktorių; kadangi šiuose įstatymo projektuose siūloma kvalifikuotą balsų daugumą, kurios reikia norint atleisti generalinį direktorių, pakeisti paprasta balsų dauguma, panaikinti pagrįstumo viešuoju interesu reikalavimą ir įvesti slaptą balsavimą LRT taryboje;

O.kadangi šios teisėkūros iniciatyvos buvo pateiktos ir plėtojamos taikant paspartintas procedūras, nesant objektyviai pagrįstų išskirtinių aplinkybių, taip sumenkinant skaidrumą, įtraukumą ir prasmingą suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą, ir nesilaikant ES ir konstitucinių atsakingos valdymo standartų; kadangi Europos Taryba, Europos transliuotojų sąjunga, tarptautinės žurnalistų organizacijos, Seimo Teisės departamentas, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais įspėjo, kad šiomis priemonėmis gerokai padidinamas LRT pažeidžiamumas politiniam spaudimui; kadangi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba – nacionalinė kovos su korupcija institucija – vertindama siūlomus teisės aktų pakeitimus nustatė su korupcija susijusią riziką ir padarė išvadą, kad slapto balsavimo dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo nustatymas gali būti nesuderinamas su skaidrumo, atvirumo ir viešosios atskaitomybės principais, kurie yra demokratinio valdymo ir teisinės valstybės pagrindas;

P.kadangi atrodo, jog siūlomi pakeitimai yra nukreipti prieš dabartinę LRT generalinę direktorę, kaip matyti iš teisėkūros proceso metu padarytų viešų pareiškimų, kuriuose reiškiamas nepasitenkinimas jos darbo rezultatais ir aiškiai nurodomas ketinimas atleisti ją iš pareigų; kadangi teisės aktai, skirti konkrečiam asmeniui (teisės aktai ad personam), yra nesuderinami su teisinės valstybės principais, įskaitant teisinį tikrumą, teisės visuotinumą ir savavališko naudojimosi valdžios įgaliojimais draudimą;

Q.kadangi 2025 m. gruodžio 9 d. LRT darbuotojai pradėjo streiką protestuodami prieš šiuos pokyčius, kurie, kaip jie įspėja, „sunaikintų apsaugos priemones, kuriomis apsaugomas LRT nepriklausomumas“; kadangi bandymai užvaldyti LRT paskatino visuomenės susitelkimo bangą – 2025 m. gruodžio 9 d. ir 2025 m. gruodžio 16–18 d. Vilniuje dešimtys tūkstančių piliečių dalyvavo protestuose, o daugiau kaip 140 tūkst. piliečių pasirašė viešą peticiją, kuria išreiškė nepritarimą teisėkūros iniciatyvoms, taip parodydami didelį visuomenės susirūpinimą žiniasklaidos laisve ir demokratiniais standartais Lietuvoje;

R.kadangi Europos Parlamentas privalo solidarizuotis su pilietine visuomene, ginančia demokratines vertybes, įskaitant saviraiškos, žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę, bei imtis ryžtingų veiksmų, kai ES kyla sisteminė grėsmė demokratijai, teisinei valstybei ir žiniasklaidos laisvei;

S.kadangi po to, kai buvo laikinai sustabdytos paspartintos teisėkūros inciatyvos, buvo įsteigta parlamentinė darbo grupė LRT valdymo modeliui peržiūrėti; kadangi Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistų iniciatyvinė grupė atsisakė dalyvauti šios grupės veikloje, pagrįsdamos savo atsisakymą dialogo stoka, atrankiniais kvietimais ir pareiškimais, kad bus persvarstyti pakeitimai, kuriems buvo pirmiau išreikštas nepritarimas; kadangi šios organizacijos įspėjo, kad toks procesas kelia riziką, kad politinis kišimas bus legitimizuotas prisidengiant konsultacijomis ir sudarant sąlygas pakartotiniams bandymams netiesiogiai taikyti cenzūrą ir susilpninti redakcinio nepriklausomumo apsaugos priemones;

T.kadangi, vykdant teisėkūros iniciatyvas, darančias poveikį LRT valdymui, LRT buvo kritikuotas dėl eterio laiko ir išteklių naudojimo žurnalistų protesto akcijoms ginant saviraiškos laisvę, įskaitant tylos minutes, skelbiamas eteryje; kadangi tokie pareiškimai gali prisidėti prie politinio spaudimo ir turėti atgrasomąjį poveikį redakciniam nepriklausomumui;

U.kadangi, anot Europos Tarybos Žurnalistų saugumo platformos, Lietuvos visuomeninei žiniasklaidai skiriamas BVP grindžiamas finansavimas jau yra vienas iš mažiausių ES, o LRT įspėjo, kad ilgalaikiai finansiniai apribojimai trukdytų jam vykdyti įstatymu nustatytą vaidmenį kaip pagrindiniam šalies informacijos šaltiniui krizės ir ekstremaliųjų situacijų atveju, įskaitant jo gebėjimą užtikrinti nepertraukiamą transliavimą nacionalinių ekstremaliųjų situacijų metu;

V.kadangi 2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje Komisija pateikė konkrečiai Lietuvai skirtas rekomendacijas, kuriomis paragino toliau dėti pastangas stiprinant visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumą, pastovų finansavimą ir skaidrų valdymą, įskaitant apsaugos nuo politinės įtakos priemones skyrimo ir atleidimo procedūrose;

W.kadangi LRT paprašė, kad Europos Tarybos Venecijos komisija skubiai pateiktų nuomonę dėl numatomų pakeitimų; kadangi Venecijos komisija, pabrėždama padėties rimtumą, nusprendė skubos tvarka parengti nuomonę dėl atitinkamų teisės akto pakeitimų; kadangi sausio 19–20 d. Venecijos komisijos atstovai apsilankė Lietuvoje, kad įvertintų padėtį;