1.pabrėžia, kad reikia visapusiško ES požiūrio į kovą su išnaudojimu darbe, įskaitant neteisėtą darbą ir su juo susijusį organizuotą nusikalstamumą, taip pat su piktnaudžiaujamojo pobūdžio verslo praktika, visų pirma piktnaudžiavimu subranga ir tarpininkavimu darbo srityje; todėl ragina parengti ES kovos su šiomis problemomis, kurių poveikis valstybėse narėse ir sektoriuose gali skirtis, strategiją; pabrėžia, kad išnaudojimas darbe yra ne tik darbuotojų teisių ir žmogaus teisių pažeidimas, bet ir kenkia sąžiningai įmonių konkurencijai; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą 2026 m. pateikti sąžiningo judumo dokumentų rinkinį; primena, kad dėl bendrų tikslų stiprinti Europos įmonių konkurencingumą, paprastinti procedūras ir mažinti nereikalingą administracinę naštą neturi sumažėti darbuotojų apsaugos lygis; pabrėžia, kad reikia griežčiau užtikrinti dabartinių darbo teisės aktų vykdymą, kad būtų garantuota veiksminga darbuotojų teisių apsauga ir sudarytos vienodos sąlygos bendrojoje rinkoje;

2.primena sunkumus, su kuriais dėl skirtingo bendrosios rinkos taisyklių aiškinimo susiduria kai kurios valstybės narės, siekdamos reglamentuoti subrangą nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, apriboti subrangos grandinių ilgį, taikyti solidariąją atsakomybę ir tiesioginio įdarbinimo reikalavimus; ragina Komisiją patikslinti valstybių narių galimybes priimti teisės aktus, kurie būtų proporcingi siekiant šalinti riziką ir problemas, kurių kyla dėl ilgų ir sudėtingų subrangos grandinių; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų kovojant su išnaudojimu darbe;

3.dar kartą ragina Komisiją, siekiant nutraukti piktnaudžiavimą subranga ir apsaugoti darbuotojų teises, didinti skaidrumą ir atskaitomybę visoje tiekimo grandinėje 2025 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl viešųjų pirkimų.;

4.pabrėžia, kad bet kokia ES lygmens iniciatyva, kuria siekiama kovoti su išnaudojimu darbe ir sudėtingomis subrangos grandinėmis, turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių geriausią praktiką, ji turėtų būti rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, įskaitant Europos sektorių socialinio dialogo komitetus, ir būti pritaikyta prie konkrečių sektorių realijų; primena, kad bet kokios konkretiems sektoriams skirtos priemonės ir iniciatyvos, įskaitant solidariąją atsakomybę didelės rizikos sektoriuose, turi atitikti ES teisę ir nesudaryti nereikalingų kliūčių tarpvalstybinei verslo veiklai; pabrėžia, kad konkretiems sektoriams skirtose priemonėse ir iniciatyvose taip pat gali būti numatyti mažesni reguliavimo reikalavimai mažos rizikos sektorių įmonėms;

5.atkreipia dėmesį į tai, kad solidariosios atsakomybės principas yra būdas užtikrinti, kad pagrindiniam rangovui tektų bendra atsakomybė už paslaugas, teikiamas visoje subrangos grandinėje; mano, jog taikant tokį principą galima užtikrinti, kad kokybė, veiklos rezultatai ir atitiktis darbo, socialiniams ir saugos standartams būtų garantuoti sutartimi visais subrangos grandinės lygmenimis; pažymi, kad kelios valstybės narės nusprendė priimti griežtesnes atsakomybės subrangos grandinėse taisykles, nei Direktyvos 2014/67/ES 12 straipsnyje nustatytos minimalios taisyklės;

6.ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su praktika, kai pagrindinis rangovas visus darbus paveda atlikti subrangovams, pats neatlikdamas jokių darbų, kuri dar vadinama finansine subranga; pabrėžia, kad pagrindiniai rangovai turėtų patys vykdyti apibrėžtą sutarties dalį; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įvertinti viešųjų sutarčių, kurias daugiausia vykdo konkurso laimėtojo tiesioginiai darbuotojai, poveikį ir rekomenduoja, kad viešųjų pirkimų taisyklėmis įmonės būtų skatinamos turėti pakankamai vidaus darbuotojų, kad galėtų įgyvendinti projektus, dėl kurių joms skiriamos viešojo pirkimo sutartys 2025 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl viešųjų pirkimų.;

7.ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su neteisėta praktika subrangos grandinėse, siekiant užtikrinti verslo konkurencingumą ir teisingas bei saugias darbo sąlygas; atsižvelgdamas į tai, skatina užtikrinti tiesioginius darbo santykius didelės rizikos sektoriuose, kai tai įmanoma, pagrįsta, proporcinga ir grindžiama viršesniais viešojo intereso motyvais, pvz., darbuotojų ir jų teisių apsauga;

8.ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti į viešuosius pirkimus ir ES finansuojamus projektus įtraukti nuostatas dėl naudos bendruomenei, pvz., reikalauti, kad rangovai ir subrangovai prisidėtų prie vietos įgūdžių ugdymo arba socialinės įtraukties iniciatyvų, taip sukuriant teigiamą šalutinį viešųjų investicijų poveikį;

9.pabrėžia, kad socialiniai partneriai, įskaitant MVĮ atstovus, dažnai kartu yra inicijavę nacionalines ir regionines iniciatyvas, kuriomis siekiama apriboti subrangos lygius; pabrėžia, kad tokių iniciatyvų turėtų būti paisoma, o subrangos apribojimai turi būti proporcingi;

10.pažymi, kad dėl subrangos grandinių ilgumo ir sudėtingumo darbo inspekcijoms kyla didelių sunkumų nustatant teisinę atsakomybę už darbo teisės pažeidimus ir ši problema turi būti pašalinta;

11.pabrėžia, kad į visas naujas sistemas svarbu įtraukti lyčiai atžvalgias nuostatas;

12.pabrėžia, kad, siekiant apriboti bendrosios rinkos susiskaidymą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais, įskaitant Europos sektorių socialinio dialogo komitetus, turėtų apibrėžti didelės rizikos sektorius; pabrėžia, kad valstybės narės gali prašyti Komisijos leisti joms prireikus pritaikyti bendrą didelės rizikos sektorių sąrašą siekiant atsižvelgti į konkrečią nacionalinę padėtį, kad būtų užtikrintas geriausias įmanomas požiūris į kovą su piktnaudžiavimu subranga, išnaudojimu darbe ir su darbu susijusiais nusikaltimais; pabrėžia, kad bet koks didelės rizikos sektorių nustatymas ir koregavimas turėtų būti grindžiamas tiksliais ir naujausiais duomenimis;

13.pažymi, kad pagrindinės verslo veiklos subranga gali lemti susiskaidžiusias ir nesaugias darbo vietas, mažesnį skaidrumą ir atskaitomybę, didesnę riziką, kad darbuotojai turės dirbti daugiau valandų ir gaus mažesnį darbo užmokestį, ir kitus darbo teisės pažeidimus, taip pat nesaugumą dėl darbo ir mažų garantijų darbą 2016 m. Europos Parlamento tyrimas Precarious Employment in Europe: Volume 1: Patterns, Trends and Policy Strategies (Mažų garantijų darbas Europoje. 1 tomas Struktūros, tendencijos ir politikos strategijos); EUROFOUND, 2010, Key elements of fair employment and decent work (Pagrindiniai sąžiningo užimtumo ir deramo darbo elementai); Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, Outsourcing, working conditions and inequality (Veiklos ranga, darbo sąlygos ir nelygybė), 2025.; pabrėžia, kad pagal Direktyvą 2002/14/EB 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl darbuotojų atstovavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2002/14/oj). darbuotojų atstovai turi būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi dėl sprendimų, dėl kurių gali iš esmės pasikeisti darbo organizavimas arba sutartiniai santykiai; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodo požiūrio principą ir deramas darbo sąlygas visiems darbuotojams;

14.yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta teisinio aiškumo dėl skirtumo tarp tikro ir apgaulingo ne ES piliečių komandiravimo, taip pat dėl piktnaudžiavimo ES teise paslaugų teikimo srityje siekiant apeiti migracijos taisykles ir nacionalinę darbo teisę; pabrėžia, kad apgaulingas komandiravimas kenkia bendrosios rinkos socialinei struktūrai ir išnaudoja pažeidžiamiausių asmenų padėtį; ragina Komisiją, atsižvelgiant į E. Lettos pranešimą, peržiūrėti vykdymo užtikrinimo problemas, visų pirma susijusias su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, ir imtis atitinkamų priemonių, kad nebeliktų komandiravimo, kai nėra tikro darbuotojų ryšio su siunčiančiąja valstybe nare; primena bendrą E. Lettos ir M. Draghi pranešimų išvadą, kad reikia stiprinti bendrosios rinkos konkurencingumą;

15.susirūpinęs atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su komandiravimu, kai jis vykdomas kartu taikant piktnaudžiaujamojo pobūdžio subrangą ir tarpininkavimą darbo srityje; ragina EDI išnagrinėti įdarbinimo tarpininkų naudojimą vykdant komandiravimą, įskaitant riziką, kad šiomis priemonėmis bus naudojamasi siekiant išvengti atsakomybės, apeiti socialinės apsaugos pareigas ir susilpninti sveikatos ir saugos standartus; ragina Komisiją kovoti su bet kokiu galimu piktnaudžiavimu Direktyva dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2008/104/oj). komandiravimo srityje;

16.pabrėžia, kad darbdavio ar įdarbinimo tarpininko darbuotojui suteiktas būstas turi atitikti taikytinus kokybės, higienos ir saugos standartus; pabrėžia, kad nuoma už tokį būstą turi būti proporcinga ir nediskriminacinė; ragina integruoti būsto patikrinimus į darbo inspekcijos patikrinimus didelės rizikos sektoriuose, siekiant neleisti, kad darbdaviai ar tarpininkai suteiktų darbuotojams orumą žeidžiantį, nesaugų ar perpildytą būstą; pabrėžia, kad sutarties nuostatos, kuriomis reglamentuojamas darbuotojo apgyvendinimas, neturi lemti nesaugios padėties dėl būsto, jei nutraukiami darbo santykiai;

17.ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrintas veiksmingas dabartinių teisės aktų dėl darbuotojų komandiravimo įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas; primena, kad ES priėmė keletą teisinių priemonių, kuriomis siekiama kovoti su išnaudojimu darbe ir nelegaliu darbu, ir kad reikia gerinti šių teisės aktų vykdymo užtikrinimą nacionaliniu lygmeniu; ragina Komisiją įvertinti padėtį, užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai ir efektyviai įgyvendintų atitinkamas teisines priemones ir užtikrintų jų vykdymą, ir prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios nesilaiko taikytinos ES teisės;

18.pabrėžia viešų ir sąveikių licencijuotų įdarbinimo tarpininkų registrų pridėtinę vertę; pabrėžia, kad visam licencijavimui ar registracijai turėtų būti taikomi minimalūs sąžiningumo kriterijai; ragina Komisiją įvertinti nacionalinę praktiką ir teisės aktus, susijusius su įdarbinimo tarpininkais, ir užtikrinti, kad ES veikiantys įdarbinimo tarpininkai netaikytų jokių mokesčių ar neperkeltų jokių išlaidų darbuotojams – nei tiesiogiai ar netiesiogiai, nei visiškai ar iš dalies; pabrėžia, kad įdarbinimo tarpininkams, kurie pažeidžia taikytiną teisę ar kolektyvines sutartis, turėtų būti taikomos atgrasomosios sankcijos, pvz., jie turėtų būti pašalinti iš viešųjų registrų ir jiems turėtų būti draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

19.ragina atliekant būsimą viešųjų pirkimų direktyvų peržiūrą užtikrinti, kad draudimo dalyvauti procedūroje kriterijais būtų galima veiksmingai šalinti konkrečių sektorių riziką, susijusią su sukčiavimu, korupcija ir nusikaltėlių įsiskverbimu; pabrėžia, kad skirtingiems sektoriams reikalingi atskiri, specialiai pritaikyti draudimo dalyvauti procedūroje kriterijai, atspindintys jų konkretų pažeidžiamumą; pabrėžia, kad perkančiosioms organizacijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai pritaikyti viešojo pirkimo procedūras, kad būtų galima kovoti su nusikalstama veikla ir spręsti su ja susijusias problemas; pabrėžia, kad siekiant didesnio veiksmingumo ir supaprastinimo, su draudimo dalyvauti procedūroje pagrindais susijusios nuostatos turėtų būti supaprastintos; pabrėžia, kad bet kuriam ekonominės veiklos vykdytojui, kuris pažeidžia savo pareigas pagal taikytinus darbo ir aplinkos teisės aktus pagal Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 2 dalį, turėtų būti veiksmingai uždrausta dalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo procese;

20.pabrėžia nacionalinių verslo registrų ir Europos verslo registrų sąveikos sistemos vertę įmonėms, siekiančioms gauti informacijos apie subrangovus, profesinėms sąjungoms, siekiančioms dalyvauti kolektyvinėse derybose, ir vykdymo užtikrinimo institucijoms; apgailestauja, kad nacionaliniuose verslo registruose prieinamos informacijos lygis labai skiriasi; ragina Komisiją peržiūrėti, kaip būtų galima pagerinti viešai prieinamos informacijos lygį, remiantis geriausia valstybių narių patirtimi;

21.yra susirūpinęs dėl to, kad dėl suskaidytų atsakomybės grandinių ir neaiškaus koordinavimo komandiruotiems darbuotojams ir darbuotojams subrangos grandinėse kyla neproporcingai didelė profesinės saugos ir sveikatos rizika, ypač statybos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia komandiruotų darbuotojų ir darbuotojų subrangos grandinėse informavimo ir konsultavimosi su jais, taip pat veiksmingo sveikatos ir saugos nuostatų vykdymo užtikrinimo, kaip nustatyta TDO konvencijoje Nr. 167, svarbą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad svarbu stiprinti socialinių partnerių vaidmenį rengiant priemones ir mokymus darbuotojams ir toliau skatinti sveikas darbo sąlygas kitoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje; ragina Komisiją įvertinti, ar dabartiniai profesinės saugos ir sveikatos teisės aktai tinkamai apima būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą subrangos grandinėse;

22.primena tarpvalstybinio bendradarbiavimo, veiksmingo vykdymo užtikrinimo ir skaidrumo svarbą kovojant su nusikaltėlių tinklais, susijusiais su nusikalstamumu darbo srityje; remia glaudesnį EDI, Europolo, nacionalinių valdžios institucijų ir socialinių partnerių bendradarbiavimą šioje srityje; pabrėžia, kad siekiant kovoti su išnaudojimu darbe ir skatinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje reikalingos veiksmingos ir pakankamai išteklių turinčios vykdymo užtikrinimo sistemos; pabrėžia, kad reikia kovoti su piktnaudžiavimu subranga, kai naudojamasi dirbtiniais susitarimais, pvz., priedangos įmonėmis ir fiktyviu darbu per laikinojo įdarbinimo įmones; primena, kad pagal Direktyvą 2009/52/EB reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingus ir tinkamus patikrinimus siekiant kontroliuoti neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą vykdymą;

23.palankiai vertina Komisijos EDI vertinimo ataskaitą ir pakartoja savo raginimą 2024 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos darbo institucijos įgaliojimų peržiūros. Komisijai iš esmės sustiprinti EDI įgaliojimus leidžiant jai tirti įtariamus ES teisės pažeidimus ir savo iniciatyva inicijuoti ir atlikti tarpvalstybinių atvejų patikrinimus, išplečiant institucijos įgaliojimų taikymo sritį, kad jie apimtų trečiųjų šalių piliečių darbo jėgos judumą, stiprinant jos operacinės rizikos analizės pajėgumus ir suteikiant pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis; pabrėžia, kad, vadovaujant EDI, reikia toliau derinti ir paprastinti darbo jėgos judumo reglamentus ir kontrolės procedūras, įskaitant vienodus kontrolės standartus ir geresnį keitimąsi informacija; rekomenduoja įsteigti EDI vykdymo užtikrinimo padalinius, skirtus konkretiems sektoriams, visų pirma statybos, transporto ir žemės ūkio, ir stiprinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais atitinkamuose sektoriuose;

24.pabrėžia itin svarbų darbo inspekcijų vaidmenį nustatant išnaudojimo darbe atvejus ir užkertant jiems kelią, taip pat apskritai užtikrinant darbo teisės aktų laikymąsi; primygtinai ragina valstybes nares padidinti darbo inspektorių skaičių ir paramą darbo inspekcijoms; primena, kad Direktyvoje 2006/22/EB 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2006/22/oj). jau nustatytos būtiniausios taisyklės, pagal kurias tikrinama, kaip laikomasi socialinės teisės aktų kelių transporto sektoriuje, ir ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti darbo inspekcijų kokybę bei dažnumą ir užtikrinti tinkamus būtiniausius darbo inspekcijos pajėgumus, laikantis TDO lyginamojo standarto, pagal kurį 10 000 darbuotojų turi tekti vienas darbo inspektorius; pabrėžia, kad, nepaisant skundų teikimo mechanizmų svarbos siekiant inicijuoti tikslinius patikrinimus, jais vis dar nepakankamai naudojamasi ir jie vis dar neprieinami, ypač mobiliesiems darbuotojams ir darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių; primena, kad, kaip numatyta Direktyvoje 2009/52/EB, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų veiksmingų mechanizmų, kuriais naudodamiesi nelegaliai dirbantys trečiųjų ne ES piliečiai galėtų teikti skundus prieš savo darbdavius;

25.pabrėžia tikslių ir naujausių duomenų svarbą; pažymi, kad informacijos apie subrangos grandinių ir su darbu susijusio nusikalstamumo sandarą lygis visoje Europoje skiriasi ir tai yra iššūkis tiek vykdymo užtikrinimui, tiek politikos formavimui; ragina Komisiją gerinti duomenų rinkimą šioje srityje ir pabrėžia EDI vaidmenį teikiant patikimą informaciją apie bendras tendencijas ir piktnaudžiavimą tarpvalstybiniais atvejais;

26.atkreipia dėmesį į sėkmingas darbo vietų identifikavimo iniciatyvas nacionaliniu ir sektorių lygmenimis, pvz., socialinės tapatybės korteles; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad į 2026 m. Komisijos darbo programą įtrauktas Europos socialinės apsaugos pasas (ESSPASS); pakartoja savo raginimą 2021 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos socialinio draudimo paso įvedimo siekiant pagerinti skaitmeninį socialinės apsaugos teisių įgyvendinimą ir sąžiningą judumą. skubiai įdiegti ESSPASS sistemą ir pagerinti socialinės apsaugos teisių ir sąžiningo judumo apsaugą ir skaitmeninį vykdymo užtikrinimą, įskaitant tikrinimą tikruoju laiku ir keitimąsi informacija tarp vykdymo užtikrinimo institucijų; ragina integruoti ESSPASS į esamas nacionalines ir sektorių darbuotojų kortelių sistemas, kad būtų užtikrintas sąveikumas ir būtų kuo mažiau sutrikimų; pabrėžia, kad ESSPASS turėtų sumažinti nereikalingą administracinę naštą, supaprastinti reikalavimų laikymąsi įmonėms, užtikrinti, kad MVĮ reikalavimų laikymosi išlaidos būtų minimalios, ir padėti EDI ir nacionalinėms valdžios institucijoms kovoti su piktnaudžiavimu ir nusikalstama veikla; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tvirtą ESSPASS duomenų saugumą bei apsaugą ir socialinių partnerių dalyvavimą kuriant ir diegiant sistemą; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu įgyvendinamos kitos ES iniciatyvos, pvz., skaitmeninės tapatybės dėklė, kurios galėtų padėti padidinti valdžios institucijų gebėjimą veiksmingiau kovoti su nusikalstama veika, neapsunkinant MVĮ ir nedidinant vartotojų išlaidų;

27.susirūpinęs pažymi, kad asmenys, kuriems vienoje valstybėje narėje taikomi prekybos draudimai, gali apeiti nacionalinius apribojimus užsiregistruodami ir vykdydami verslą kitoje valstybėje narėje, taip kenkdami kovai su išnaudojimu darbe visoje bendrojoje rinkoje; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingesnį valstybių narių keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą, taip pat prekybos draudimų ir baudžiamųjų sankcijų tarpusavio pripažinimą pagal Sutartis, kad būtų užkirstas kelias apribojimų apėjimui; pabrėžia, kad šiuo klausimu svarbu laikytis teisinės valstybės principo ir teisingo bylos nagrinėjimo apsaugos priemonių; rekomenduoja naudotis Vidaus rinkos informacine sistema (IMI), kad valstybės narės galėtų laiku ir saugiai keistis svarbia informacija;

28.atkreipia dėmesį į įvairių ES politikos sričių sankcijų ir sankcijų režimų skirtumus; pabrėžia, kad nuobaudos ir sankcijos už su darbu susijusius nusikaltimus ir darbuotojų teisių pažeidimus turi būti veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos įmonės padaryto pažeidimo pobūdžiui, sunkumui ir trukmei bei nukentėjusių darbuotojų skaičiui; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę susieti sankcijas su įmonės dydžiu ar apyvarta, siekiant užtikrinti proporcingumą, atgrasymą ir vienodas sąlygas; pabrėžia, kad reikia mechanizmo, skirto nesumokėtam darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, baudoms ir žalai tarpvalstybiniais atvejais išieškoti;

29.atkreipia dėmesį į problemą, susijusią su nesąžiningais ir nusikalstamais darbo rinkos dalyviais, kurie naudojasi strateginiais bankrotais ir įmonių panaikinimu, kad išvengtų atsakomybės už neįvykdytus mokėjimus ir sankcijų; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti problemas, susijusias su strateginiais bankrotais ir panaikintomis įmonėmis, ypač tarpvalstybiniais atvejais, ir imtis reikiamų iniciatyvų, kad sumažėtų jų plitimas;

30.primena, kad viešųjų išlaidų susiejimas su pagarba darbuotojų teisėms ir deramomis darbo sąlygomis yra viena iš turimų kovos su piktnaudžiavimu subranga ir nusikaltimais darbo srityje priemonių;

31.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.