1.reškia didelį susirūpinimą dėl to, kad būsto krizė veikia visą ES ir jos valstybes nares, nes ji žeidžia orumą, didina nelygybę ir silpnina socialinę sanglaudą; pabrėžia, kad dėl būsto krizės milijonai europiečių gyvena nesaugiomis sąlygomis; pabrėžia, kad įperkamumas yra būsto krizės pagrindas, visų pirma jaunimui, mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms ir pažeidžiamoms grupėms, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir benamius, kuriems gauti tinkamą būstą yra gerokai sunkiau; yra susirūpinęs dėl problemų, su kuriomis susiduria jaunuoliai, kad galėtų išsikelti iš šeimos namų ir priimti asmeninius sprendimus, kurie turi įtakos jų profesiniam ir asmeniniam gyvenimui, pvz., sprendimui sukurti šeimą, studijuoti ar ieškoti pirmo darbo, atitinkančio jų kvalifikaciją;

2.yra susirūpinęs dėl neigiamų socialinių ir ekonominių būsto krizės padarinių, nes būsto krizė, be kita ko, riboja žmonių galimybes užimti didmiesčiuose esančias darbo vietas ir darbuotojų judumo galimybes, o tai savo ruožtu kelia darbuotojų trūkumo ir kitų problemų; pabrėžia, kad būsto krizė yra kliūtis Europos konkurencingumui, nes dėl jos mažėja našumas, o regionai tampa mažiau patrauklūs investicijoms; yra susirūpinęs dėl būsto krizės poveikio žmonių perkamajai galiai, nes tai savo ruožtu sudaro sunkumų įmonėms rasti tinkamų darbuotojų; yra įsipareigojęs skatinti didesnę valstybių narių, taip pat vietos ir regionų valdžios institucijų politinę valią ieškant pritaikytų ir novatoriškų sprendimų ir integruojant būsto politiką į platesnes socialines ir ekonomines strategijas;

3.itin palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti ir įgyvendinti plataus užmojo Europos įperkamo būsto planą; primena, kad įperkamo būsto plane turi būti vadovaujamasi subsidiarumo principu ir atsižvelgiama į konkrečius kiekvienos valstybės narės poreikius; mano, jog įperkamo būsto planas turi būti parengtas taip, kad jis padėtų įveikti būsto krizę kaip ekstremaliąją socialinę situaciją;

4.ragina Komisiją deramai atsižvelgti į Parlamento poziciją dėl būsto krizės; ragina Komisiją sušaukti pirmąjį ES aukščiausio lygio susitikimą būsto klausimais, per kurį būtų ieškoma konkrečių sprendimų; pabrėžia, kad pagal Europos įperkamo būsto planą pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis siekiama padidinti tikrą įperkamumą, ir turėtų būti teikiama parama valstybėms narėms, kad jos galėtų suteikti deramus, tvarius ir saugius būstus milijonams europiečių; atkreipia dėmesį į tai, kad būsto klausimai yra valstybių narių kompetencijos sritis, tačiau pripažįsta, kad ES sektorių teisės aktai gali turėti įtakos bendram namų statybos, renovacijos ir paskirties keitimo gyvybingumui bei sąnaudoms; atkakliai tvirtina, kad yra ES iniciatyvų, kurios gali suteikti realios pridėtinės vertės sprendžiant būsto krizę, visų pirma išnaudojant visą bendrosios rinkos potencialą statybos sektoriuje, sudarant sąlygas didesnėms investicijoms naudojant ES fondus, ir kad jos gali pakelti būsto kokybės standartus, gerinti įrodymų kokybę renkant duomenis ir jais keičiantis, remti pastangas ir investicijas į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, palengvinti statybos darbuotojų judumą ir skatinti leidimų išdavimo supaprastinimą; ragina įgyvendinti Europos įperkamo būsto planą jį derinant su Europos socialinių teisių ramsčiu, kad būtų padedama kovoti su socialine nelygybe, naikinti skurdą ES ir skatinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei aukštynkryptę konvergenciją;

5.ragina ES ir valstybes nares paisyti vietos ir regioninių valdžios institucijų atitinkamų įgaliojimų ir pabrėžti šių institucijų atliekamą svarbų vaidmenį nustatant būsto poreikius ir prisidedant prie nacionalinių strategijų, kad būtų rengiamos tikslinės priemonės, skirtos vietos gyventojams; ragina ES ir jos valstybes nares teikti paskatas savivaldybėms ir regionams, kad jie savo teritorijose skatintų gyvenamųjų namų statybą, renovaciją ir pertvarkymą; taip pat pažymi, kad, nepaisant ypač didelio poveikio miestų ir pramonės vietovėms, būsto krizė apima visus regionus, ypač tuos, kurie yra nepalankioje geografinėje padėtyje, pvz., kaimo ir vidaus vietovėse, salose, atokiausiuose regionuose, pasienio regionuose, kuriuose gyvena daug į kitą šalį dirbti važinėjančių gyventojų, taip pat pakrančių bei atokiose vietovėse, ypač tose, kuriose mažėja gyventojų; pabrėžia, kad svarbu kurti ir skatinti integruotas miestų strategijas, apimančias švietimą, sveikatos priežiūrą, infrastruktūrą (kaip antai vandenį ir elektrą), viešąjį transportą ir laisvalaikį, užtikrinant, kad demografiniai iššūkiai būtų visais lygmenimis veiksmingai integruoti į politikos formavimą; ragina vietos valdžios institucijas tiesiogiai ir tikslingai pasinaudoti ES būsto fondų lėšomis ir sudaryti joms sąlygas šias lėšas valdyti, nes jos geriausiai suvokia vietos realybę ir poreikius, todėl gali greitai imtis veiksmų būsto problemoms spręsti;

6.pabrėžia, kad įgyvendinant Europos įperkamo būsto planą turi dalyvauti ir vietos bei regionų valdžios institucijos; ragina stiprinti konsultavimosi mechanizmus, koordinavimą ir savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat stiprinti partnerystes ir pasinaudoti vietos bei regionų valdžios institucijų ekspertinėmis žiniomis, nes būtent jos gali geriausiai užtikrinti sėkmingą plano rengimą ir įgyvendinimą; ragina formuojant ir įgyvendinant būsto politiką vietos lygmeniu aktyviai dalyvauti pagrindinius suinteresuotuosius subjektus; primygtinai reikalauja, kad ES lygmens iniciatyvos būtų formuojamos atsižvelgiant į regionų poreikių įvairovę ir pripažįstant, jog į skirtingas teritorines aplinkybes (pvz., didmiesčių karštuosius taškus, mažėjančius regionus, salas ir atokiausius regionus) reikia reaguoti taikant specialiai pritaikytus metodus;

7.ragina skatinti supaprastinimą taikant daugiapakopio valdymo metodą ir laikantis partnerystės principo, įskaitant integruotas administracines struktūras ir skaitmenines priemones, pvz., visiškai skaitmenines leidimų išdavimo procedūras ir e. komunikaciją, susijusią su leidimų išdavimu, siekiant remti deramo, tvaraus ir įperkamo būsto projektų plėtrą, atsižvelgiant į poreikį renovuoti esamą būstų ūkį;

8.ragina Komisiją skatinti bendradarbiavimą ir dalytis geriausia patirtimi, atspindinčia iššūkių, su kuriais susiduria vietovės, kuriose yra sumažėjęs arba mažėja gyventojų skaičius, taip pat pasienio, salų ir atokiausi regionai, įvairovę, ir neleisti, kad būsto politika tam tikrose vietovėse prisidėtų prie gyventojų skaičiaus mažėjimo; ragina ES ir jos valstybes nares remti vietos ir regionų valdžios institucijas siekiant padidinti viešojo, kooperatinio ir nekomercinio būsto pasiūlą; ragina skatinti skaitmeninio junglumo projektus ir transporto jungtis su sostinėmis, didžiaisiais miestais ir miestų centrais, nes jie galėtų padėti stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, užtikrinti teisę pasilikti ir sudaryti sąlygas vietos gyventojams gyventi savo kilmės vietoje, sykiu didinant rinkoje esančių būstų skaičių ir renovuojant esamą būstų ūkį; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją parengti konkretų būsto planą, atspindintį statybos ir renovacijos poreikius kaimo, salų ir atokiausiuose regionuose, taip pat tarpvalstybinio bendradarbiavimo klausimus, ir kuris būtų paremtas tų Europos regionų gyvenimo sąlygų tyrimu; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti iniciatyvas, pvz., vadovaujantis sanglaudos politika, siekiant atgaivinti kaimo regionus gerinant infrastruktūrą, remiant būsto plėtros programas ir skatinant politiką, kurios tikslas – kaimo atgaivinimas ir mažų miestelių plėtra, siekiant spręsti unikalias problemas, tokias kaip ribotos infrastruktūros ir ekonominės galimybės;

9.remia integruotas teritorinės ir vietos plėtros strategijas, kuriomis siekiama didinti kaimo vietovių atsparumą taikant bendradarbiavimu ir dalyvavimu grindžiamus metodus, kaip nurodyta ilgalaikėje ES kaimo vietovių vizijoje ir Kaimo pakto bendradarbiavimo sistemoje, kad vykdant būsto politiką būtų sprendžiamos unikalios kaimo, atokių ir kalnuotų vietovių problemos; ragina Komisiją pasiūlyti „ES salų statutą“ ir „Salų paktą“, panašų į Kaimo paktą, siekiant pripažinti salų ypatumą, nustatyti konkrečias politikos priemones saloms remti, atsižvelgiant į papildomas išlaidas, susijusias su jų vieta, kad salų gyventojams būtų užtikrintas deramas, tvarus ir įperkamas būstas;

10.pabrėžia, kad siekiant užtikrinti būstą gyventojams ir išsaugoti miestų bendruomenių įvairovę, gyvybingumą ir ilgalaikį miestų tinkamumą gyventi, reikia imtis atitinkamų priemonių; be to, pabrėžia, kad miestų planavimo ir atkūrimo politikoje svarbu spręsti džentrifikacijos problemą, užtikrinant, kad įgyvendinus atgaivinimo programas gyventojams, įskaitant ilgai tose vietovėse pragyvenusius ir vyresnio amžiaus namų savininkus, netektų išsikelti arba kad nesumažėtų įperkamo būsto; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia skirti pakankamai išteklių gebėjimų stiprinimui ir padėti valstybėms narėms vykdyti teritorinio vystymosi politiką, skatinant statybą, pritaikymą, renovaciją, investicijas ir supaprastinant leidimų išdavimo ir administracines procedūras kaimo vietovėse, mažose ir vidutinėse savivaldybėse ir mažiau patraukliomis laikomose vietovėse; pabrėžia, kad daug savivaldybių patiria didelį darbuotojų trūkumą, kuris riboja jų gebėjimą planuoti, teikti ir valdyti viešojo ir socialinio būsto pasiūlą ir užtikrinti tinkamą privačiojo sektoriaus veiklos priežiūrą; pabrėžia, kad nesant pakankamų administracinių gebėjimų dažniau pasitaiko netinkamo valdymo atvejų, ilgai trunka leidimų išdavimo procedūros ir menkai kovojama su spekuliacine ar neteisėta praktika;

11.pabrėžia, kad pagrindinės būsto krizės priežastys yra nepakankama būsto pasiūla, nepakankamos investicijos į įperkamą ir viešąjį būstą, netinkamos reguliavimo sistemos, nepakankamas vyriausybės planavimas ir kryptis, didelės žemės kainos, konkurencija dėl sklypų, didėjančios statybos sąnaudos, didėjančios energijos ir komunalinių paslaugų sąnaudos, infrastruktūros kliūtys, ilgos leidimų išdavimo procedūros, gyventojų skaičiaus augimas ir demografiniai pokyčiai, darbo jėgos trūkumas, žalingas didelio masto būsto naudojimas finansiniais tikslais ir nuolatinis būsto paklausos ir pasiūlos neatitikimas; pabrėžia, kad siekiant padėti sumažinti kainas reikia didinti investicijas ir būsto pasiūlą, įskaitant kooperatinius, socialinius ir nekomercinius modelius; ragina valdžios institucijas nedelsiant suteikti priemones, skirtas įperkamo būsto pasiūlai didinti, mažinant reglamentavimo naštą, nekuriant papildomų administracinių sluoksnių, šalinant nereikalingas kliūtis ir biurokratiją bei panaikinant vietos, nacionaliniuose ir ES teisės aktuose esančius trikdžius, kurie kenkia statybos ir renovacijos sektorių konkurencingumui; ragina atlikti horizontalųjį išsamų atitinkamų ES teisės aktų, darančių poveikį įperkamo, kokybiško ir efektyviai energiją vartojančio būsto teikimui, vertinimą, vengiant nereikalingo dubliavimosi ir papildomos naštos Europos piliečiams; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ir Europos Audito Rūmus atlikti bendrą ES teisės aktų, kurie gali kliudyti įperkamo būsto paklausai, auditą; mano, kad atlikus tokį auditą turėtų būti pašalinti nustatyti trūkumai; primena, kad iš įrodymų matyti, jog kainų kontrolė ir valstybės intervencija gali duoti netikėtų rezultatų, ir kad visos tokios priemonės turi būti nukreiptos į rinkos iškraipymų ribojimą; pažymi, kad tokios priemonės sukuria netikrumą, neskatina investuoti ir atgraso tuos, kurie galėtų padėti didinti pasiūlą; ragina valstybes nares ir regionus lanksčiai siekti Sąjungos būsto srities teisės aktų tikslų, atsižvelgiant į savo konkrečias aplinkybes ir poreikius;

12.primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti Būsto taisyklių supaprastinimo dokumentų rinkinį, siekiant supaprastinti ir racionalizuoti sudėtingų taisyklių rinkinį, nes jis šiuo metu lėtina būsto statybą ir renovaciją visoje Europoje, taip sumažinant administracinę naštą, suderinant iš dalies sutampančius reglamentus ir sutrumpinant leidimų išdavimo procedūras; pabrėžia, kad tokia iniciatyva padės lengviau ir greičiau užtikrinti deramo, tvaraus ir įperkamo būsto, įskaitant viešąjį ir socialinį būstą, pasiūlą arba renovuoti namus ir sumažinti pastatų išlaidas; pripažįsta, kad tam tikrais atvejais supaprastinimas ir lankstumo didinimas padėtų pašalinti nereikalingas kliūtis, sykiu išsaugant pagrindinius saugos, aplinkos ir socialinius standartus, turint tikslą paspartinti leidimų išdavimą, naujus statybos ir renovacijos projektus, kad visoje Europoje būsto pasiūla galėtų prisivyti paklausą ir būstas taptų įperkamesnis;

13.primygtinai ragina dėti pastangas tvariai didinti žemės sklypų, kuriuose būtų galima vykdyti statybą, prieinamumą, visų pirma – tankiai gyvenamose vietovėse; pabrėžia, kad už sprendimus dėl valstybei priklausančios žemės ir planavimo procesų ir toliau turi atsakyti nacionalinės ir savivaldybių institucijos; primygtinai ragina kompetentingas valdžios institucijas sutelkti valstybinę žemę, persvarstyti žemės zonavimo taisykles ir perklasifikuoti infrastruktūrai parengtą žemę, kad ją būtų galima nedelsiant pradėti plėtoti ir kad būtų paspartintas įperkamo būsto tiekimas ir kooperatinio, socialinio ir nekomercinio būsto alternatyvos; pabrėžia, kad visose žemės naudojimo strategijose būsto poreikiai turi būti suderinti su aukštos kokybės statybos standartais; pabrėžia, kad būsto plėtra visada turi būti integruota į platesnes miestų teritorijų plėtros strategijas, įskaitant viešosios infrastruktūros plėtrą, kad būtų užtikrinta socialinė sanglauda ir užkirstas kelias socialinei ir ekonominei segregacijai bei rinką iškraipančiai praktikai; ragina valstybes nares bei vietos ir regionų valdžios institucijas taikyti integruotus metodus, kuriais būtų užtikrinamas statybos projektų ir aplinkos apsaugos bei socialinių tikslų nuoseklumas; ragina valstybes nares į miestų planavimą įtraukti rizikos aplinkai vertinimus ir užtikrinti, kad tam tikrose dėl klimato kaitos pažeidžiamose vietovėse pirmenybė būtų teikiama apsaugos priemonėms ir atspariai infrastruktūrai;

14.pabrėžia, kad jau esama sprendimų, kaip statyti naujus būstus nenaudojant naujų gamtos plotų, sykiu gerinant statybos kokybę ir didinant būsto pasiūlą bei įvairovę; pabrėžia, kad šie plataus spektro sprendimai apima ir švelnaus horizontalaus ir vertikalaus tankumo būstus, suprojektuotus kartu su vietos gyventojais, ir miestų vietovių atnaujinimą, įskaitant lengvųjų konstrukcijų būsto statybą;

15.pabrėžia, kad gyvenamos urbanistinės dykros suteikia papildomą urbanistinės žemės rezervą galimai plėtrai; ragina valstybes nares savo teritorijoje parengti urbanistinių dykrų, kurios galėtų būti pertvarkytos į gyvenamas zonas, žemėlapį ir sukurti „urbanistinės dykros pasą“, kuriame būtų apibrėžtos sąlygos, kurioms esant urbanistinių dykrų plotai miestų planuose būtų automatiškai transformuojami į būsto plėtros teritorijas; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skatinti apleistų arba nepakankamai naudojamų teritorijų esamose miesto struktūrose atnaujinimą, sykiu užtikrinant, kad tokiais atnaujinimo projektais būtų prisidedama prie įperkamumo, tvarumo ir socialinės įtraukties;

16.ragina kompetentingas valdžios institucijas suteikti atsakingoms institucijoms pakankamai išteklių, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir savalaikis paraiškų tvarkymas siekiant užtikrinti, kad leidimų išdavimo procesai būtų greitesni ir paprastesni, be kita ko, pasitelkiant tokias priemones kaip tylaus administracijos pritarimo principo taikymas išduodant statybos leidimus naujiems statybos ir renovacijos darbams, išskyrus atvejus, susijusius su asmenų sauga, aplinkos standartais ir apsaugos priemonėmis arba reikalavimais dėl saugotino kultūros, archeologinio ar architektūros paveldo išsaugojimo; primena dalyvaujamojo planavimo procesų ir socialinės būsto funkcijos svarbą; prašo Komisiją paraginti valstybes nares nustatyti tikslą paruošti būsto leidimus per 60 dienų terminą, kad būtų tiekiamas deramas, tvarus ir įperkamas būstas; ragina valstybes nares skatinti aprūpinimą būstu imantis prioritetinių veiksmų, suteikiant galimybę nacionaliniu lygmeniu taikyti trumpesnes procedūras, ir nustatyti paspartintas būsto projektų, kurie laikomi itin svarbiais siekiant spręsti skubaus trūkumo problemą, patvirtinimo procedūras;

17.ragina Komisiją išnagrinėti, kaip pagal Skaitmeninės Europos programą ir naudojant Europos regioninės plėtros fondą arba atnaujinant valstybėms narėms skirtas internetines orientavimo priemones būtų galima remti valstybių narių pastangas veiksmingai valdyti miestų planavimo ir licencijavimo procedūras, teikiant gaires, techninę pagalbą ir tinkamus išteklius vietos valdžios institucijų techniniams ir administraciniams gebėjimams stiprinti; taip pat ragina siekti pažangos leidimų išdavimo procesų skaitmeninimo srityje pasitelkiant sąveikias nacionalines platformas, kuriomis sudaromos sąlygos elektroniniu būdu teikti, sekti ir tvirtinti statybos, pritaikymo ir renovacijos paraiškas; be to, analogiškai Komisijos pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvai ir iniciatyvai „Renovacijos banga“, siekiant sumažinti administracinį vėlavimą ragina nacionaliniu lygmeniu įsteigti vieno langelio principu veikiančius konsultacinę paramą teikiančius centrus; ragina Komisiją, siekiant pagerinti veiksmingumą, parengti tyrimą, kuriame būtų įvertintos pernelyg ilgo laiko, kurio reikia leidimams gauti ir licencijų išdavimo procedūroms atlikti, priežastys, be kita ko, surenkant geriausios patirties pavyzdžius; pabrėžia, kad leidimų išdavimo procedūros turi užtikrinti skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas vietos valdžios institucijoms, vystytojams ir piliečiams dalytis duomenimis, sykiu laikantis ES duomenų apsaugos standartų; pabrėžia, kad būtina laiku vykdyti gerai parengtas ir išsamias teismines procedūras ir priimti sprendimus, susijusius su leidimų išdavimu, statyba, aplinkosaugos reikalavimais ir nuosavybe, kad būtų išvengta ilgų teisinių ginčų, užtikrinant, kad procedūros būtų ir greitos, ir patikimos;

18.pabrėžia, jog reikia vykdyti renovacijos ir pritaikymo veiklą, kad būtų sprendžiama fragmentiškos būsto politikos ir ilgų leidimų išdavimo procedūrų, kurios trukdo esamo pastatų ūkio plėtrai, problema; ragina valstybes nares teikti papildomų paskatų renovuoti apleistus būstus ir pabrėžia, kad paraiškų teikimo procesas turėtų išlikti paprastas; ragina užtikrinti, kad renovuotas būstas būtų prieinamas asmenims, įtrauktiems į būsto laukiančiųjų sąrašus, arba pirmą kartą būstą perkantiems asmenims, atsižvelgiant į jų poreikius; ragina valstybes nares sutelkti dėmesį į naują tikslą ir pakankamai finansuoti būstui skirto nekilnojamojo turto renovaciją tradiciškai ne gyvenamajam naudojimui skirtose vietovėse, kad virš parduotuvių esantys aukštai būtų visiškai panaudoti siekiant patenkinti skubius vietos bendruomenių būsto poreikius;

19.mano, kad ES turėtų taikyti vienodas sąlygas ir užtikrinti veiksmingą ES išteklių naudojimą ir kad jie turėtų būti nukreipti į deramo, tvaraus ir įperkamo būsto užtikrinimą visiems; ragina Komisiją ir valstybes nares į būsto politiką, įskaitant paramos privataus būsto modernizavimui programas, visapusiškai integruoti Komisijos strategiją „Renovacijos banga“, užtikrinant, kad vykdant pastatų renovaciją dėmesys būtų skiriamas ne tik energijos vartojimo efektyvumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, bet ir socialinio teisingumo ir įperkamo būsto pasiūlos didinimo, gyvenimo kokybės gerinimo, neproporcingo nuomos mokesčio nedidinimo įvykdžius renovaciją ir ilgalaikių būsto išlaidų mažinimo klausimams; pabrėžia, kad būsimame Europos įperkamo būsto plane svarbu nustatyti konkrečius renovacijos tikslus ir prisidėti prie vidutinio gyvenamųjų būstų sektoriaus energinio naudingumo lygio gerinimo, pirmenybę teikiant prasčiausio energinio naudingumo pastatams; ragina valstybes nares, kuriose yra didelė mažo efektyvumo, standartizuotų daugiaaukščių pastatų koncentracija, parengti mechanizmus, padėsiančius pasiekti būtiną renovacijos lygį, kad atitinkamai būtų pasiekti ES tikslai; remia paskatas renovuoti būstus tankiai apgyvendintose vietovėse ir ragina priimti sprendimus, kurie teiktų teigiamų paskatų savininkams grąžinti namus į rinką, kad juos būtų galima naudoti ilgalaikei nuomai, ypač miesto vietovėse, kuriose labai trūksta būstų; pabrėžia, kad formuodamos būsto politiką kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę prieš rengiant gyvenamųjų namų projektus tam tikrai geografinei vietovei vykdyti vieną poveikio aplinkai vertinimą ir atlikti būtinus administracinius ir procedūrinius veiksmus, kad būtų išvengta bereikalingo dubliavimo;

20.ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų kovojant su energijos nepritekliumi, be kita ko, spartinant ir supaprastinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo renovacijos leidimų ir licencijų išdavimo procedūras; ragina valstybes nares remti energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius ir taip kovoti su energijos nepritekliumi; pabrėžia socialinių klimato planų svarbą remiant renovaciją, siekiant padėti spręsti didelių energijos kainų problemą; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kiek iki šiol padaryta pažangos siekiant pašalinti energijos nepriteklių;

21.primena, kad Pastatų energinio naudingumo direktyvos tikslas – sumažinti namų ūkių suvartojamos energijos kiekį; pripažįsta, kad Pastatų energinio naudingumo direktyvoje nustatyti pastatų reikalavimai, kurie gali turėti įtakos statybos sąnaudoms; atkreipia dėmesį į aplinkosaugos standartų, pvz., energinio naudingumo sertifikato, svarbą ir ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad šie standartai nedarytų neigiamo poveikio nuomos ir nekilnojamojo turto rinkoms; reiškia susirūpinimą dėl skaičiavimo metodų ir gyvenamųjų pastatų energinio ženklinimo neatitikimų, – energinis ženklinimas turi tiksliai rodyti faktinį turto energinį naudingumą; įspėja dėl galimų tokio ženklinimo pasekmių; pripažįsta, kad praktiškai įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą poveikį jaučia daugelis statybos bendrovių ir privačių savininkų; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad dėl reguliavimo nedidėtų išlaidos tiek nuomininkams, tiek nekilnojamojo turto pirkėjams; ragina užtikrinti, kad teikiant techninę pagalbą ir konsultavimo paslaugas energinės renovacijos projektai taptų prieinamesni; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas socialinį būstą turintiems gyventojams dalyvauti energetikos bendruomenėse, remiant piliečių vadovaujamą renovaciją, sykiu atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus ir turimus išteklius;

22.ragina valstybes nares būsto politikos priemonėms taikyti efektyvią ir paskatomis grindžiamą mokesčių sistemą; ragina Komisiją atlikti išsamų vertinimą, kokį poveikį nacionalinio lygmens mokesčių paskatos daro būsto rinkai; pabrėžia, kad fiskalinė politika turėtų didinti socialinę įtrauktį; mano, kad EBPO tarptautiniai būsto politikos priemonių standartai pasirodė esantys naudingi, skatinantys investuoti į būstą ir padedantys mažinti būsto kainų spaudimą, taigi atitinkamai skatinantys pasiūlą vietovėse, kuriose yra didelė paklausa; ragina valstybes nares nustatyti fiskalinių paskatų būsto renovacijai ir naujų pastatų statybai vykdyti; ragina, atlikus išsamų poveikio vertinimą, atnaujinti PVM direktyvą 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2006/112/oj)., kad būtų galima kaip valstybių narių apibrėžtą socialinės politikos dalį taikyti itin sumažintą pridėtinės vertės mokesčio tarifą būsto tiekimui ir statybai, renovacijai ir pertvarkymui, įskaitant griovimą ir rekonstrukciją, bei būsto ir privačių gyvenamųjų patalpų remontui ir nekilnojamojo turto nuomai apgyvendinimo tikslais; pabrėžia, kad tokiomis priemonėmis turėtų būti laikomasi fiskalinio neutralumo, jos turi atitikti ES tikslus, o teikiant paramą pirmenybė turėtų būti teikiama mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams;

23.pabrėžia, kad mokesčių politika priskiriama išimtinei valstybių narių kompetencijai; ragina valstybėse narėse užtikrinti tinkamą mokesčių derinį ir stiprinti pastangas pašalinti mokestines kliūtis naujiems būsto rinkos dalyviams, pvz., didelius registracijos mokesčius tam tikrose šalyse, sykiu skatinant mokestines sąlygas, dėl kurių ilgalaikė nuoma tampa įperkamesnė, stabilesnė ir saugesnė; ragina valstybes nares persvarstyti mokesčių tvarką siekiant padidinti judumą ir užtikrinti veiksmingesnį būsto naudojimą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos būstui remti skirtos mokesčių ir finansinės paskatos prisidėtų prie deramo, tvaraus ir įperkamo būsto rinkos stiprinimo, nedidintų kainų infliacijos, ir kad nebūtų taikoma rinką iškraipanti praktika, kuri pablogintų galimybes gauti įperkamą būstą;

24.prašo Komisijos parengti įvairių priežasčių, darančių poveikį statyboms ir renovacijai skirtų žaliavų ir produktų kainai ir tiekimui, įskaitant teisės aktus, analizę, siekiant pagerinti prieigą prie jų ir užtikrinti, kad esamų pastato projekto savybių atnaujinimo išlaidos nebūtų pernelyg didelės, atsižvelgiant į ES kompetenciją ir subsidiarumo principą; apgailestauja, kad nėra vienos bendrosios statybos ir renovacijos žaliavų ir produktų rinkos; ragina Komisiją gerinti novatoriškų ir tvarių produktų plėtrą ir jų prieinamumą visose valstybėse narėse; ragina ypač atidžiai išnagrinėti konkurenciją statybos medžiagų sektoriuje, siekiant užtikrinti jo konkurencingumą; mano, kad įperkamam būstui ir perspektyviam pastatų ūkiui užtikrinti reikalingi novatoriški sprendimai, o vienas iš tokių sprendimų galėtų būti surenkamoji gamyba arba statyba ne statybvietėje, nes tai galėtų gerokai sutrumpinti statybos laiką ir padėti šalinti tiekimo spragas; pabrėžia, kad pramoninė surenkamoji gamyba gali 20–50 proc. sumažinti statybos trukmę, taigi ir su ja susijusius sutrikimus, taip pat gali padėti sutaupyti daug energijos ir išlaidų; yra įsitikinęs, kad svarbu sudaryti sąlygas žiediniam medžiagų naudojimui ir didinti statybos sektoriaus atsparumą, be kita ko, taikant projektavimo sprendimus, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos pakartotinai naudoti medžiagas ir skatinti vietos statybinių medžiagų tiekimą; prašo Komisijos ištirti importo tarifų poveikį renovacijos ir statybos sektoriui reikalingų svarbiausių statybinių medžiagų tiekimo saugumui ir kainoms ir ieškoti naujų tokių medžiagų rinkų, be kita ko, skatinant pasirašyti strateginius susitarimus; ragina stiprinti būsto sektoriui būtinų žaliavų ir produktų bendrąją rinką; atsižvelgdamas į tai ragina skubiai įgyvendinti Statybos produktų reglamentą 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/3110, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 305/2011 (OL L, 2024/3110, 2024 12 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/3110/oj). ir sukurti ES masto sertifikavimo metodus, kad būtų remiama tvari statyba ir konkurencingumas;

25.pabrėžia, jog svarbu, kad ES didintų savo pramonės savarankiškumą statybos ir renovacijos sektoriuose ir parengtų priemones statybos produkcijos grandinės spragoms nustatyti ir šalinti; ragina valstybes nares skatinti naudoti Europos Sąjungoje pagamintas statybines medžiagas ir taip remti darbo vidaus rinkoje vietų kūrimą bei didinti ES konkurencingumą; ragina valdžios institucijas vadovautis Europos pirmenybės principu vykdant viešąjį pirkimą ir atitinkamai skatinti Europoje gaminamas technologijas; ragina Komisiją ES bendrai finansuojamiems tvarios statybos sektoriaus projektams įtraukti būtinąsias kilmės nuostatas ES pagamintiems komponentams ir pradėti pramonės pertvarkymo, mokslinių tyrimų ir investicijų paramos programas Europos vertės grandinėje; pabrėžia valdžios institucijų ir pramonės atsakomybę užtikrinti aukštus statybos standartus, apsaugą nuo nekokybiškų statybinių medžiagų ir atskaitomybę; pabrėžia, kad reikia tinkamų ES lygmens apsaugos priemonių vartotojams ir darbuotojams apsaugoti; pabrėžia, kad svarbu didinti Europos pastatų tvarumą ir ilgaamžiškumą, skatinti tvarų ir ilgalaikį rekonstravimą deramai atsižvelgiant į situaciją ir apribojimus, su kuriais susiduria namų ūkiai, gyvenantys būstuose, kuriems reikalinga renovacija;

26.pabrėžia, kad reguliavimo sistemos turėtų remti inovacijas; ragina kompetentingas valdžios institucijas investuoti į produktyvumą ir inovacijas būsto sektoriuje, siekiant padidinti pajėgumus ir sumažinti statybos sąnaudas, sykiu gerinant būstų ūkio kokybę, kiek tai susiję su energiniu naudingumu, energijos vartojimo efektyvumu, patalpų oro kokybe ir vėdinimu, garso ir šilumos izoliacija, struktūriniu tvirtumu ir prieinamumu, taip pat skatinti paties statybos proceso našumą ir efektyvumą taikant spartesnius, ekonomiškai efektyvesnius ir mažiau darbui imlius metodus, įskaitant statybos būdų pramoninimą, surenkamąją gamybą ir skaitmeninimą, kai tinkama, sykiu užtikrinant, kad būtų toliau palaikomi tradiciniai ir mišrūs statybos metodai, ypač vykdant renovaciją;

27.ragina užtikrinti, kad nauji būstai atitiktų pagrįstus kokybės ir tinkamumo gyventi standartus izoliacijos, energijos vartojimo efektyvumo, patalpų oro kokybės ir priešgaisrinės saugos aspektais; ragina geriau koordinuoti veiksmus ES lygmeniu, kad valstybėse narėse būtų sustiprinta gaisrinė sauga; ragina kompetentingas valdžios institucijas užtikrinti, kad diegiant naujoves būsto sektoriuje būtų remiamos vietos įmonės ir tradiciniai amatai ir kad nepadidėtų būsto išlaidos ir nebūtų priverstinai perkeliami gyventojai; ragina ES ir nacionalinius fondus teikti daugiau paramos statybos sektoriaus inovacijoms ir moksliniams tyrimams, visų pirma projektams, kuriuos vykdo Europoje įsisteigusios labai mažos įmonės ir MVĮ, orientuotos į naujų medžiagų mokslinius tyrimus ir statybos metodus, ir susieti paramą inovacijoms su įperkamumu; ragina naudoti Europos finansines priemones siekiant padėti MVĮ plėsti modulinio ir ne vietoje statomo būsto teikimą; ragina kurti ir diegti išmaniuosius namų sprendimus ir technologijas; ragina standartizuoti pastatų informacinį modeliavimą (angl. Building Information Modelling); ragina stiprinti Europos statybos sektoriaus observatoriją; ragina užtikrinti, kad inovacijos būtų kuriamos laikantis darbo standartų, saugių darbo sąlygų ir taikant stabilias sutartis, kad statybos sektorius taptų patrauklesnis; ragina Komisiją imtis iniciatyvos dėl Būsto slėnių kūrimo, kurią įgyvendinant būtų kuriami bendradarbiavimo centrai būsto sprendimams, paremti Inovacijų slėnių modeliu;

28.pabrėžia, kad būsto politika turi užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp savininkų teisių ir nuomininkų apsaugos; primena, kad ES piliečiai turi teisę į teisėtai įgyto turto nuosavybę, disponavimą juo ir jo paveldėjimą; griežtai smerkia neteisėto privačios ir viešosios nuosavybės užėmimo visoje Europoje reiškinį, vadinamą turto užėmimu, kuriuo pažeidžiama pagrindinė teisė į privačią nuosavybę; ragina valstybes nares apsaugoti šią pagrindinę teisę ir priimti griežtesnes savininkų apsaugos priemones, užtikrinti greitus ir veiksmingus teisinius turto susigrąžinimo mechanizmus, įskaitant greitus teismo sprendimus dėl iškeldinimo, stiprinti nuo tokių veiksmų nukentėjusių asmenų apsaugą, atkurti teisėtą nuosavybę ir laikytis teisinės valstybės principo; pabrėžia, kad neteisėtas būstų užėmimas gali būti nesaugumo, miestų nykimo ir socialinės įtampos priežastis bei kenkti socialinei sanglaudai; mano, kad savininkų galimybė teisėtai atgauti savo būsto kontrolę yra ne tik sąžiningumo ir teisingumo klausimas, bet ir yra gyvybiškai svarbi siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir nuomojamų būstų pasiūlą; ragina ES lygmeniu vykdyti koordinuotą politiką, kuria būtų siekiama spręsti būsto užėmimo problemą ir ją pažaboti, užtikrinant savininkų teisę į nuosavybę ir teisinį tikrumą, nes tai yra svarbūs elementai siekiant užtikrinti ekonominį stabilumą ir saugumą, visų pirma apsaugoti smulkiuosius savininkus, kuriems nuomos pajamos yra priemonė užsidirbti pragyvenimui, pvz., pensininkus; ragina valstybes nares geriau bendradarbiauti, rinkti duomenis ir dalytis informacija šioje srityje; taip pat ragina geriau naudotis Europolo priemonėmis įtarus, kad prie neteisėto užėmimo prisideda organizuoti nusikaltėliai, be kita ko, vertinant pridėtinę vertę ir galimą interneto platformos sukūrimą;

29.ragina nekilnojamojo turto savininkus siūlyti ilgalaikes ir stabilias nuomos sutartis, kad būtų padidintas nuomos saugumas ir nuomininkams užtikrintas didesnis nuspėjamumas; ragina valstybes nares didinti skaidrumą privačiajame nuomos sektoriuje, grindžiamame skelbiamomis kainomis, siekiant pagerinti nuomininkų būsto sąlygas, ir stiprinti nacionalinės teisės aktus šioje srityje; ragina valstybes nares stiprinti nuomininkų teisių apsaugą, be kita ko, skatinant internetines nuomos platformas teikti informaciją apie vidutinį nuomos lygį vietovėje, kad būtų užtikrintos sąžiningos sąlygos ir užkirstas kelias neproporcingam nuomos kėlimui; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo įsipareigojimą užtikrinti lygybę ir nediskriminavimą būsto sektoriuje; ragina socialines tarnybas koordinuotai reaguoti sprendžiant nuomininkų ir savininkų konfliktus ir užkirsti kelią tolesniam susijusių šalių pažeidžiamumui, įskaitant smulkiuosius savininkus ir pažeidžiamus nuomininkus tomis aplinkybėmis; ragina valstybes nares pasiūlyti teisinių ginčų sprendimo mechanizmus, skirtus su būstu susijusiems ginčams spręsti, pvz., tais atvejais, kai ilgą laiką nesilaikoma nuomos sutarčių arba jomis piktnaudžiaujama ir dėl to savininkai negali teisėtai naudotis savo būstais, arba kai nuomotojai nesilaiko įsipareigojimų nuomininkų atžvilgiu; ragina valdžios institucijas apsaugoti šeimas, ypač turinčias vaikų, pvz., sudarant palankesnes sąlygas gauti laikiną prieglobstį, kad būtų sprendžiama trumpalaikio pažeidžiamumo problema, tačiau pažeidžiamų šeimų apsaugą turėtų užtikrinti kompetentingos institucijos; pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos turi nustatyti ir spręsti nekilnojamojo turto, valdymo ir saugos reikalavimų nesilaikymo atvejus, taip prisidėdamos prie aukštesnių standartų privačios nuomos rinkoje; smerkia piktnaudžiavimą būstu, dėl kurio pažeidžiamoje padėtyje esantiems nuomininkams tenka gyventi netinkamomis, nesaugiomis ar antisanitarinėmis sąlygomis; remia nuomininkų sąjungų ir būsto srities pilietinės visuomenės veikėjų, kaip būsto politikos suinteresuotųjų subjektų, vaidmenį;

30.yra susirūpinęs dėl darbuotojų trūkumo statybos ir renovacijos sektoriuose ir dėl nepakankamo šių sektorių konkurencingumo, taip pat dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo; ragina Europos įperkamo būsto planą susieti su ES kokybiškų darbo vietų kūrimo gairėmis; pabrėžia, kad būsto krizė negali būti išspręsta neturint visapusiškai parengtų ir mobilių statybos sektoriaus darbuotojų; pabrėžia, kad siekiant spręsti darbo jėgos trūkumo problemą ir pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą svarbu gerinti statybos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas; todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisingą darbo užmokestį, stabilų užimtumą, saugias darbo sąlygas, geresnes sutartis ir sveikatos bei saugos standartus; pabrėžia, kad turi būti užtikrinamos ir įgyvendinamos darbuotojų teisės, ir ragina vykdyti veiksmingą stebėseną, įskaitant skaitmeninių priemonių ir įmonių registrų naudojimą sukčiavimui nustatyti; ragina imtis nacionalinių priemonių nelaimingų atsitikimų statybvietėse prevencijai; ragina stiprinti ES darbuotojų saugos ir sveikatos acquis įgyvendinimą; ragina valstybes nares gerinti kolektyvinių derybų sąlygas statybos ir renovacijos sektorių darbuotojams;

31.pabrėžia, kad pagal būsimą Europos būsto statybų strategiją labai svarbu geriau spręsti įgūdžių trūkumo problemą, siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai reikalingų kvalifikuotų darbuotojų statybos sektoriaus našumui pagerinti; ragina valstybes nares, valdžios institucijas ir statybos įmones daugiau investuoti į profesinį rengimą ir mokymą bei į pameistrystę statybos sektoriuje, taip pat į mokymąsi visą gyvenimą, kad šių sektorių darbuotojai galėtų kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, įskaitant modulinių namų statybos įgūdžius, energijos požiūriu efektyvios statybos ir renovacijos įgūdžius, naujas tvarias statybines medžiagas ir skaitmeninius sprendimus; pabrėžia, kad reikia plėsti profesinį rengimą ir mokymą statybos sektoriuje ir gerinti galimybes įgyti įgūdžių regionuose, kuriuose statybos apimtys yra menkos; ragina rengti profesinio rengimo ir pameistrystės programas, kuriose daug dėmesio skiriama šiuolaikiškiems statybos metodams; pabrėžia, kad reikia spartinti statybų sektoriaus pameistrystes taikant modulinį, dvejopo mokymo metodą; pabrėžia, kad statybos pramonės darbuotojai turi turėti žinių apie poveikio klimatui neutralizavimo technologijas ir įgyti susijusių įgūdžių visoje gamybos grandinėje ir visais įgūdžių lygmenimis, siekiant užtikrinti, kad mokymas apie naujas technologijas būtų naudingas ir žemos kvalifikacijos darbuotojams; ragina valstybes nares aktyviai skatinti ir diegti nulinio ŠESD balanso pramonės akademijų parengtą turinį; ragina valstybes nares parengti nuostatas dėl moksleivių savanoriško, deramo, atitinkamos pramonės šakos reguliuojamo mokymo statybvietėje; ragina sutelkti ES lėšas, pvz., ESF+, siekiant skatinti įgūdžių ugdymą statybos ir renovacijos sektoriuose;

32.ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti darbo jėgos judumą statybos sektoriuje, nes tai yra vienas iš būdų sumažinti įgūdžių trūkumą; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją veiksmingai naudoti esamas priemones, skirtas įgūdžių pasiūlai ir paklausai statybos sektoriuje suderinti, laikantis Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) statybos pramonės įgūdžių kortelės nuostatų, siekiant padėti regionams, kuriuose labai trūksta darbo jėgos, ir paskatinti tarpvalstybines galimybes kvalifikuotiems darbuotojams; pabrėžia, kad teisingą judumą galima užtikrinti tik garantuojant visų judžių darbuotojų apsaugą, įskaitant lygias teises, deramas darbo sąlygas ir galimybę mokytis; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas judumui ES viduje kuo labiau mažinant administracinę naštą, įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis būtų stiprinamas abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas šiame sektoriuje, be kita ko, prireikus, kvalifikuotiems darbuotojams iš trečiųjų šalių; pabrėžia, kad įgyvendinant Europos būsto statybų strategiją profesinė kvalifikacija ir įgūdžiai turi būti pripažįstami ir patvirtinami visoje ES; ragina Komisiją atnaujinti Profesinių kvalifikacijų direktyvą 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2005/36/oj). siekiant pagerinti abipusį kvalifikacijos pripažinimą šiame sektoriuje; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl įgūdžių perkeliamumo iniciatyvos, kuria siekiama įgyvendinant įgūdžių sąjungą didinti įgūdžių ir kvalifikacijos perkeliamumą visoje ES, neatsižvelgiant į tai, kur jie buvo įgyti; taip pat palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti bendrą skaitmeninę deklaravimo platformą, kad būtų galima sumažinti su darbuotojų komandiravimu susijusią administracinę naštą Europos Komisija, „Nauja skaitmeninė komandiruotų darbuotojų deklaravimo platforma“, Europos Komisijos svetainė, 2024 m. lapkričio mėn.https://commission.europa.eu/news-and-media/news/new-digital-platform-declaring-posted-workers-2024-11-14_lt., ir ragina greitai dėl jos sutarti ir ją įgyvendinti; ragina nacionaliniais darbo teisės aktais remti pastangas spręsti ilgalaikio darbo jėgos trūkumo problemą;

33.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisėtiems darbo migrantams ir sezoniniams darbuotojams, kuriems būstą teikia jų darbdavys, būtų užtikrinta prieiga prie deramo, tvaraus ir įperkamo būsto; pabrėžia, kad darbuotojai neturėtų būti verčiami gyventi perpildytuose būstuose ar prastomis sąlygomis; ragina vykdyti griežtesnę stebėseną šioje srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti socialinius ir teritorinius padarinius, kuriuos lemia darbo migrantų ir sezoninių darbuotojų būstų koncentracija; pabrėžia, kad reikia įvertinti, ar tokia erdvinė segregacija kenkia socialinei sanglaudai ir bendruomenių integracijai; ragina valstybes nares rinkti regionų ir vietos lygmens duomenis apie darbdavių teikiamų būstų vietovę ir sąlygas; ragina įpareigoti Europos darbo instituciją užtikrinti veiksmingesnį tarpvalstybinį vykdymą;

34.ragina Komisiją ir valstybes nares tvirtai remti statybos ir būsto sektoriuose veiklą vykdančias labai mažas įmones, MVĮ ir savarankiškai dirbančius asmenis, be kita ko, teikiant būtinas prieinamas finansavimo priemones ir užtikrinant laiku vykdomus mokėjimus už valstybines sutartis, sykiu mažinant su mokėtinomis sumomis susijusią administracinę naštą; pabrėžia, kad svarbu tobulinti reglamentavimo sistemas, kurios trukdo labai mažų įmonių, MVĮ ir savarankiškai dirbančių asmenų konkurencingumui ir įsidarbinamumui, ir rengti trūkstamus ES lygmeniu suderintus, veiklos rezultatais grindžiamus standartus bei trumpinti ilgus standartizacijos terminus, nes jie trukdo naudoti novatoriškas statybines medžiagas, kad būtų galima pritraukti ir išlaikyti specialistus ir sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinką; pripažįsta savarankiškai dirbančių asmenų, kaip labai svarbios darbo jėgos šiuose sektoriuose, indėlį ir ragina suteikti specialiąją apsaugą, kad būtų užtikrintas jų stabilumas, sąžiningas elgesys su jais ir socialinė apsauga; ragina Komisiją ir EIB grupę supaprastinti galimybes naudotis ES finansavimo programomis labai mažoms įmonėms ir amatininkams, ypatingą dėmesį skiriant kaimo ir retai apgyvendintoms vietovėms, taip siekiant išsaugoti vietos įgūdžius ir užimtumą; pabrėžia, kad parama labai mažoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims yra ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis bei socialinis prioritetas, nes taip išsaugomos vietos tradicijos ir stiprinamas bendruomenės savarankiškumas; pabrėžia, kad reikia remti MVĮ, įskaitant būsto kooperatyvus ir socialines įmones, kaip platesnę strategiją siekiant užtikrinti ilgalaikį deramo, įperkamo ir tvaraus būsto teikimą;

35.primena itin svarbų viešojo pirkimo vaidmenį statybos sektoriuje, nes jis sudaro didelę šio sektoriaus veiklos dalį; pažymi, kad ilgainiui viešasis pirkimas tapo sudėtingesnis, todėl savivaldybėms sunkiau sudaryti sutartis dėl viešųjų pastatų statybos; ragina Komisiją iš esmės supaprastinti ES viešojo pirkimo teisės aktus; ragina valdžios institucijas veiksmingai reguliuoti subrangą, užtikrinant, kad viešosiomis lėšomis būtų remiamos įmonės, kurios užtikrina kokybiškas socialines darbo sąlygas ir laikosi pramonės standartų; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į būsimą Viešųjų pirkimų direktyvos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (OL L 94, 2014 3 28, p. 65, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/24/oj). peržiūrą įtraukti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir užtikrinti skaidrumą dėl subrangovų ir subrangos darbų apimties; pažymi, kad į viešojo pirkimo procedūras įtraukus papildomus kriterijus viešojo pirkimo procesas gali tapti sudėtingesnis, o tai turėtų įtakos konkurso dalyvių konkurencijai ir kainoms; pabrėžia, kad tokius kriterijus svarbu kruopščiai parengti, siekiant juos suderinti su tikslu palengvinti įperkamesnio būsto statybą; mano, kad Europos būsto statybos strategija turėtų būti užtikrinta, jog viešojo pirkimo sutartys nebus skiriamos įmonėms, baustoms už korupciją ar žmogaus teisių pažeidimus; ragina valstybes nares pritaikyti savo viešojo pirkimo taisykles, siekiant padėti viešajam sektoriui nesileisti į darbo santykius su rangovais, kurie neturi įrodytų gebėjimų ar reikiamų ekspertinių žinių;

36.pripažįsta, kad viešojo, socialinio, kooperatinio, nekomercinio ir ribotą pelną duodančio būsto prieinamumas ir paskirstymas gali padėti užtikrinti įperkamumą, stabilumą ir socialinę sanglaudą ir padidinti būsto pasiūlą tokioms grupėms kaip mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, jaunimas, studentai, vyresnio amžiaus asmenys, neįgalieji ir ypatingos svarbos darbuotojai; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą šių būsto modelių dalį; ragina valdžios institucijas užtikrinti tikslinę paramą šių modelių būstams, nes jie užtikrina ilgalaikį įperkamumą, stabilumą ir bendruomenės vertę; ragina valstybes nares nustatyti mechanizmus, kuriuos taikydamos vietos valdžios institucijos galėtų atnaujinti esamus visuomeninius pastatus, pridėti jiems papildomų aukštų ar pertvarkyti jų mansardas ir, kai tinkama, atnaujinti nenaudojamus visuomeninius pastatus ir pakeisti jų paskirtį, ypač tų, kurie yra istoriniuose miestų centruose ir priemiesčiuose, perdarant juos į viešuosius ir socialinius būstus, sykiu išsaugant istorinių pastatų architektūrinę ar paveldo vertę; pabrėžia, kad reikia įvertinti bendradarbiavimu grindžiamų būsto sprendimų, įskaitant vietos organizacijų valdomo kooperatinio, nekomercinio, ribotą pelną duodančio ir bendruomeninio būsto modelius, potencialą, siekiant skatinti deramo, įperkamo ir tvaraus būsto galimybes ir stiprinti bendruomenės dalyvavimą;

37.atkreipia dėmesį į viešojo būsto sprendimų vaidmenį platesnėje būsto strategijoje ir mano, kad ES turėtų ir toliau taikyti esamus sėkmingus valstybių narių viešojo būsto paskirstymo modelius ir bendrą nacionalinę būsto politikos praktiką; pabrėžia, kad viešasis būstas gali padėti spręsti standartų neatitinkančio būsto ir atskirties problemas, darančias poveikį pažeidžiamoms grupėms; pabrėžia, kad pirmenybę svarbu teikti projektams, kuriais siekiama stiprinti įtraukius rajonus ir suteikti galimybių visiems; pripažįsta, kad išlaikyti viešojo būsto ūkį kainuoja, todėl ragina užtikrinti veiksmingus ir efektyvius procesus, kuriais viešojo administravimo institucijoms ir piliečiams siekiama sumažinti biudžeto naštą; mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad skiriant socialinį būstą būtų taikomi skaidrūs ir objektyvūs tinkamumo kriterijai, atspindintys vietos būsto sąlygas, sykiu užtikrinant veiksmingą ir proporcingą viešųjų išteklių panaudojimą; pabrėžia, kad viešojo būsto atveju įperkamo būsto užtikrinimas priklauso ne tik nuo statybos išlaidų, bet ir nuo valdymo ir paslaugų teikimo tvarumo; pabrėžia svarbų kvalifikuotų būsto sektoriaus subjektų vaidmenį ilguoju laikotarpiu išlaikant kokybę ir įperkamumą; ragina viešosiomis lėšomis remti dalį valdymo ir paslaugų išlaidų, taip užtikrinant, kad būstas būtų įperkamesnis gyventojams;

38.mano, kad socialinės ekonomikos subjektai gali reikšmingai prisidėti prie įperkamo ir socialinio būsto pasiūlos didinimo, visų pirma įsipareigodami vykdyti šią misiją ilguoju laikotarpiu, ir gali papildyti privačių subjektų vaidmenį; atkreipia dėmesį į viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo mechanizmų, įskaitant riboto pelno viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kuriomis galima sutelkti dėmesį į įperkamo būsto valdymą ir prisidėti prie subalansuotos rinkos visoje Sąjungoje, svarbą; mano, kad labai svarbu sutelkti privačiąsias investicijas siekiant socialinių tikslų, pasitelkiant socialinės ekonomikos subjektus, kurie taiko rinką papildančios tvarios socialinės ekonomikos modelį, ir taip stiprinti teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad įperkamo ir socialinio būsto projektais, kuriuos finansuoja subjektai, veikiantys pagal kooperatinius, riboto pelno ar nekomercinius modelius, vietos bendruomenėse remiamas tikslas gerinti būsto įperkamumą; primena, kad pagal tinkamumo gauti viešąjį finansavimą kriterijus turėtų būti leidžiama dalyvauti socialinės ekonomikos subjektams, kurie investicijas nukreipia į bendrojo intereso tikslus ir didelę veiklos dalį gali skirti ilgalaikiam įperkamo būsto valdymui;

39.palankiai vertina 2025 m. rugsėjo mėn. Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtą pranešimą Europos Komisija, Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen 2025 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį, Europos Komisijos svetainė, 2025 m. rugsėjo 10 d., kad pradedama įgyvendinti teisinė iniciatyva dėl trumpalaikės nuomos, kuria siekiama pašalinti likusias reglamentavimo spragas; ragina Komisiją pateikti papildomos informacijos ir duomenų apie neišspręstas problemas, taip pat apie ES intervencijos tinkamumą; mano, kad tokios iniciatyvos tikslas turėtų būti užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp turizmo plėtros ir būsto prieinamumo ir kad šia iniciatyva turėtų būti nustatyti bendri tikslai ES lygmeniu, suteikiant valstybėms narėms, regionams ir vietos valdžios institucijoms lankstumo kurti ir įgyvendinti priemones, pritaikytas prie jų konkrečių teritorinių realijų ir būsto rinkų; ragina Komisiją, visapusiškai įgyvendinus Reglamentą (ES) 2024/1028 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1028 dėl duomenų, susijusių su trumpalaikės būsto nuomos paslaugomis, rinkimo ir dalijimosi jais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (OL L, 2024/1028, 2024 4 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1028/oj). dėl trumpalaikės būsto nuomos paslaugų, atlikti išsamų, duomenimis ir įrodymais pagrįstą trumpalaikės nuomos paplitimo poveikio būsto kainoms ir būsto įperkamumui, prieinamumui ir saugumui tiek stambaus, tiek smulkaus nekilnojamojo turto rinkose, poveikio vertinimą, ypač daug dėmesio skiriant poveikiui ilgalaikės nuomos būsto fondui; pripažįsta, kad valstybės narės šį reglamentą turi įgyvendinti iki 2026 m. gegužės 20 d.; pripažįsta, jog gali kilti sunkumų, susijusių su sistemų sąveikumu, taip pat problemų, su kuriomis susiduria labai mažos įmonės ir MVĮ, siekdamos įvykdyti šiuo reglamentu nustatytus įpareigojimus; pripažįsta, kad trumpalaikės nuomos paplitimas teritorijoms gali turėti skirtingą poveikį, priklausomai nuo jų ypatumų; pripažįsta, kad trūksta teisinio aiškumo, kiek tam tikri nacionalinės ir vietos teisės aktai atitinka ES teisę; ragina Komisiją pateikti gaires ir jose paaiškinti sistemą, pagal kurią valdžios institucijos gali veikti; ragina valdžios institucijas prašyti skaitmeninių platformų pašalinti neteisėtus turistams skirtų butų skelbimus; laikosi nuomonės, kad reikia daugiau duomenų, tačiau nerimauja, kad pernelyg didelė našta gali trukdyti mažosioms įmonėms, pavyzdžiui, tvaraus ir kaimo turizmo įmonėms, vykdyti veiklą; mano, kad dėl visų būsimų veiksmų turėtų būti konsultuojamasi su vietos valdžios institucijomis, asociacijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, nes jie gali geriausiai parinkti reikiamas priemones, be kita ko, sunkumų patiriančiose vietovėse, ir kad šie veiksmai neturi stabdyti turizmo; ragina užtikrinti, kad trumpalaikės nuomos plėtra nekeltų grėsmės miestų socialinei struktūrai, įperkamumui ir ilgalaikiam gyvybingumui;

40.primena, jog Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-724/18 ir C-727/18 2020 m. rugsėjo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Cali Apartments SCI ir HX prieš Procureur général près la cour d'appel de Paris and Ville de Paris, sujungtos bylos C-724/18 ir C-727/18, ECLI:EU:C:2020:743. nurodyta, kad gali egzistuoti teisėtas viešasis interesas nustatyti trumpalaikės nuomos reguliavimo priemones nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis, jeigu tos nustatytos priemonės yra būtinos, tinkamos ir proporcingos; ragina laikytis subalansuoto požiūrio, kuriuo būtų atsižvelgiama tiek į teisės į privačią nuosavybę, teisinio tikrumo savininkams ir tvaraus turizmo aspektus, tiek į poreikį užtikrinti, kad miestų istoriniuose centruose būstai ir toliau būtų prieinami ir kad jie būtų pritaikyti gyventi; mano, kad tam tikros priemonės galėtų padėti miestų centrams atgauti savo gyvenamosios vietos funkcijas, pvz., tinkamos ir proporcingos licencijavimo sistemos, didesnis skaidrumas, kai dideliu mastu nekilnojamąjį turtą įgyja užsienio subjektai, kad būtų galima stebėti būsto prieinamumą, kaimynų asociacijų ar pagrindinio savininko leidimų sistemos arba saugos, kokybės ir vartotojų apsaugos standartai, užtikrinant, kad ši politika būtų proporcinga ir pritaikyta prie konkrečių aplinkybių; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti būstą gyventojams ir išsaugoti miestų bendruomenių įvairovę ir gyvybingumą, reikia imtis priemonių; ragina suderinti turizmo veiklą ir jos teigiamą poveikį vietos ekonomikai su būsto prieinamumo vietos gyventojams ir strateginiams bei svarbiausiems darbuotojams išsaugojimu ilguoju laikotarpiu;

41.primygtinai ragina sutelkti privačiųjų investicijų, nes svarbu papildyti viešąsias pastangas sprendžiant deramo, tvaraus ir įperkamo būsto trūkumo problemą, ir kadangi vien tik viešasis sektorius negali išspręsti dabartinio likvidumo trūkumo rinkoje problemos; pripažįsta strateginį privačiojo sektoriaus, kooperatyvų ir biržinių nekilnojamojo turto bendrovių vaidmenį sprendžiant ES būsto krizės problemą, atveriant galimybes naudotis kapitalu, užtikrinant daug įperkamo ir socialinio būsto vienetų ir remiant inovacijas statybos ir tvarumo srityse; ragina Komisiją išnagrinėti užsienio subjektų nekilnojamojo turto pirkimo poveikį; pažymi, kad rinka grindžiami būsto sprendimai ir toliau yra veiksmingas būdas tvariai didinti pasiūlą, ir šiomis aplinkybėmis pabrėžia investicijoms palankios reglamentavimo aplinkos svarbą; ragina valstybes nares ir ES institucijas sudaryti sąlygas ilguoju laikotarpiu pritraukti ir sutelkti atsakingų, patikimų ir stabilių privačiųjų investicijų būsto, skirto mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, statybos, pertvarkymo ir renovacijos srityje; ragina baigti kurti santaupų ir investicijų sąjungą, nes tai būtų vienas iš būdų tarpvalstybiniu lygmeniu užtikrinti privačiojo kapitalo prieinamumą; pabrėžia sverto poveikį, kurį nedidelės viešųjų lėšų sumos gali pasiekti rinkoje; ragina valstybes nares išnagrinėti specialias investicijų į būstą priemones, kad privačios santaupos būtų nukreipiamos į įperkamo būsto projektus; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti rezultatais grindžiamą vietos valdžios institucijų finansavimą ir atskaitomybę, susiejant paskatas su būsto teikimo tikslais; ragina sukurti socialinio poveikio indeksą, kad būtų galima įvertinti ir apibrėžti investicijų į socialinį ir įperkamą būstą papildomumą, siekiant į šį sektorių pritraukti daugiau investicijų;

42.pabrėžia, kad yra vis sunkiau gauti būsto finansavimą, nes mažas ir vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai patiria vis didesnių sunkumų siekdami gauti kreditą nuosavam būstui; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau ieškoti politikos priemonių, kuriomis būtų užtikrintos sąžiningos ir tvarios galimybės gauti būsto finansavimą, visų pirma būstą pirmą kartą įsigyjantiems ir mažas bei vidutines pajamas gaunantiems pirkėjams; pabrėžia, kad makroprudencinės ir priežiūros institucijos, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybą ir Europos Centrinį Banką, savo stebėsenos sistemose ir rizikos vertinimuose turi atsižvelgti į sisteminę riziką; pažymi, kad pagal Kapitalo reikalavimų direktyvą 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2013/36/oj). valstybėms narėms leidžiama tam tikroms pozicijoms nustatyti sisteminės rizikos rezervus ir kad kai kurios valstybės narės tokius sisteminės rizikos rezervus tam tikroms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties turtu, pasirinko taikyti, o tai padidina komercinio nekilnojamojo turto finansavimo išlaidas; ragina Europos bankininkystės instituciją visapusiškai pasinaudoti savo gairėse numatytomis lankstumo priemonėmis siekiant remti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteką, sykiu užtikrinant finansinį stabilumą; ragina valstybes nares atidžiai įvertinti sisteminės rizikos rezervo lygio tinkamumą pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu; pritaria Kapitalo reikalavimų reglamente 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/575/oj). numatytai galimybei, kad būtų galima taikyti lengvatinį rizikos ribojimo režimą pozicijoms, susijusioms su žemės sklypų įsigijimu, plėtra ir statybomis, taip palengvinant galimybę gauti finansavimą būsto plėtros projektams; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti nekilnojamojo turto sandorių skaidrumą ir stebėti nekilnojamojo turto fondų ir bankų bei kitų institucinių investuotojų pozicijas ir tarpusavio sąsajas, kad būtų galima nustatyti galimus neigiamo poveikio plitimo kanalus ir užtikrinti finansinį stabilumą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina 2025 m. birželio 17 d. Komisijos pateiktą ES pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūrą, kuria siekiama atlaisvinti bankų balansus ir padidinti bankų skolinimo pajėgumus; ragina Komisiją įvertinti Kapitalo reikalavimų reglamento poveikį mažoms statybos įmonėms, siekiant užtikrinti, kad paskolos gyvenamųjų namų projektams būtų tvarkomos proporcingai, atsižvelgiant į tai, kad mažesnės sisteminės rizikos projektai dažnai yra iš anksto parduodami, apdraudžiami arba turi valdžios institucijų garantijas;

43.pabrėžia, jog svarbu apsaugoti finansinį stabilumą ir užtikrinti, kad finansinėmis priemonėmis būtų prisidedama prie būsto įperkamumo; pabrėžia Stabilumo ir augimo pakto vaidmenį užtikrinant ES finansinį nestabilumą, nes tai yra labai svarbi būsto pasiūlos didinimo sąlyga; pabrėžia, kad tiek bendroji nukrypti leidžianti išlyga, tiek nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga turėtų toliau būti taikomos kaip išimtinė ir laikina priemonė; pabrėžia, kad visos viešosios investicijos į būstą turi ir toliau būti vykdomos pagal Sąjungos fiskalines taisykles;

44.ragina nustatyti tvirtesnius ir skaidresnius viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo būsto srityje mechanizmus, siekiant sutelkti papildomų finansinių išteklių per Europos bendro finansavimo sistemas, kuriose viešosios investicijos derinamos su privačių ir viešųjų subjektų pajėgumais ir inovacijomis; pabrėžia, kad tokios partnerystės gali padidinti viešųjų išteklių poveikį ir paspartinti kokybiško bei įperkamo būsto plėtrą; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad tokios partnerystės būtų suderintos su viešuoju interesu ir ilgalaikiais įperkamumo tikslais; ragina valdžios institucijas pasinaudoti privačiojo sektoriaus ekspertinėmis žiniomis siūlant tikslines ilgalaikes paskatas, kai tinkama, įmonėms ir suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems tikrai įperkamo būsto projektuose, įskaitant vietos valdžios institucijų ir regioninių administracijų investicijas, pvz., į infrastruktūros plėtrą miesto, priemiesčių, kaimo ir retai apgyvendintose vietovėse; pabrėžia vaidmenį, kurį šioje srityje gali atlikti nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai; ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant strategiją „Renovacijos banga“ ir Europos įperkamo būsto planą būtų sudaromos tikros investavimo galimybės, palankesnės sąlygos vykdyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes įgyvendinant didelės apimties miestų atnaujinimo ir infrastruktūros plėtros projektus; pabrėžia, kad valstybės pagalbos priemonės turėtų būti skirtos papildyti privačiąsias investicijas, kad būtų išvengta išstūmimo efekto ir užtikrintas ilgalaikis finansinis stabilumas, sykiu užtikrinant, kad paramos priemonės netaptų per didele našta mokesčių mokėtojams ir neiškraipytų rinkų;

45.palaiko strateginį, atsakingą ir veiksmingą investicijų į būsto sektorių diegimą naudojant specialius ES fondus, sudarant sąlygas didesnėms investicijoms į būstą konsoliduojant ir skiriant šiuo metu kelioms programoms išskaidytą finansavimą, pvz., sanglaudos politikos fondams, programai „InvestEU“ ir „NextGenerationEU“ bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei, ir pabrėžia EIB ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų vaidmenį, kai įmanoma, užtikrinant, kad būtų paisoma valstybių narių kompetencijos; ragina Komisiją parengti rekomendacijas dėl specialaus finansinio mechanizmo naudojimo, kad būtų galima teikti ilgalaikes paskolas valstybėms narėms skubiems būsto projektams finansuoti; ragina valstybes nares perskirstyti nepanaudotus savo Nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytus išteklius finansinėms priemonėms, kad būtų galima statyti ir renovuoti socialinius, viešuosius, kooperatinius ir įperkamus būstus, su sąlyga, kad valdyti šias lėšas būtų pavesta vietos ir regionų valdžios institucijoms; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ES lėšų ir finansinių priemonių gavėjams, pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijoms, skirtus veiksmingus, skaidrius, įtraukius ir sąžiningus paskirstymo mechanizmus, kad būtų užtikrinta ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; atkreipia dėmesį į tai, kad netolygus ekonomikos vystymasis įvairiuose Europos regionuose ir dėl to vykstanti ekonominė migracija ES viduje labai prisideda prie būsto kainų spaudimo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia ES sanglaudos politikos svarbą regionų vystymuisi dabar ir ateityje; ragina sukurti supaprastintą skaitmeninę vieno langelio sistemą, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų tiesioginę prieigą prie būstui skirtų ES lėšų; ragina parengti ES finansavimo schemas taikant supaprastintas procedūras, įskaitant išankstinio finansavimo ir dotacijų mechanizmus, siekiant užtikrinti vienodas galimybes mažesnėms valstybėms ir savivaldybėms, turinčioms ribotus administracinius gebėjimus, ir paspartinti investicijas į socialinį ir įperkamą būstą; remia nacionalines pastangas dėl būsto nuosavybės, kuri galėtų sudaryti sąlygas šeimoms kaupti turtą, kuris gali būti perduotas vaikams; primygtinai ragina valstybes nares lanksčiai kurti ir įgyvendinti naujo būsto finansavimo programas, suteikiant galimybę lygiomis teisėmis mišriai naudoti viešąjį ir privatųjį būstą; rekomenduoja 2028–2034 m. laikotarpiui parengti tvirtesnę programą „InvestEU“, kad būtų padidinta ES biudžeto lėšomis remiamų garantijų apimtis deramo, tvaraus ir įperkamo būsto projektams; ragina Komisiją stiprinti specialias būsto struktūras ir toliau aiškintis, ar būtų tikslinga sukurti Europos būsto agentūrą, kuri rinktų ir analizuotų atitinkamus nacionalinių statistikos institucijų, Eurostato ir EUROFOUND pateiktus duomenis, ir ar ji duotų pridėtinės vertės, siekiant remti dalijimąsi geriausia patirtimi, teikti techninę pagalbą ir gaires valstybėms narėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms ir remti gebėjimų stiprinimą visais lygmenimis, kad būtų kuo labiau padidinta įvairių institucijų sinergija ir bendradarbiavimas;

46.pabrėžia svarbų sanglaudos politikos vaidmenį skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ES, mažinant regionų skirtumus ir vengiant bendrosios rinkos susiskaidymo ir iškraipymo; mano, kad būtų galima dar labiau sustiprinti jos galimybes padėti spręsti miestų ir kaimo plėtros problemas; ragina valstybes nares pasinaudoti esamu lankstumu, kad būsto tikslus būtų galima įtraukti į Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir Teisingos pertvarkos fondo tikslus; ragina teikti tvirtesnę finansinę paramą vietos, regionų ir miestų valdžios institucijoms, kad jos galėtų plėtoti deramą, tvarų ir įperkamą viešąjį būstą, ir sykiu ragina valstybes nares užtikrinti, kad ES finansavimas visais nacionaliniais, regionų ir vietos valdymo lygmenimis būtų naudojamas efektyviai ir skaidriai; pabrėžia, kad tokios investicijos turi būti susietos su ilgalaikiu įperkamumu, taip užtikrinant ilgalaikę naudą bendruomenėms; pabrėžia, kad viešoji parama būsto projektams turėtų būti susieta su geru valdymu grindžiamomis miestų ir regionų plėtros strategijomis; ragina vykdyti ES investicijas užtikrinant, kad būtų laikomasi vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems skirtų prieinamumo priemonių, ir naudojant jas kaip priemonę socialinei sanglaudai stiprinti; ragina Komisiją skatinti valstybes nares pateikti nacionalinę būsto stokos analizę ir nacionalinį būsto pasiūlos planą kartu su leidimų išdavimo tarpiniais rodikliais ir finansavimo derinimo priemonėmis; ragina valstybes nares nustatyti daugiamečius tikslus dėl socialinio būsto pasiūlos, be kita ko, kiek jie susiję su infrastruktūra ir paslaugomis; ragina ypatingą dėmesį skirti statybos ir atkūrimo projektams vietovėse, kurios yra nukentėjusios ar gali nukentėti nuo gaivalinių nelaimių ir katastrofų, pabrėžiant prisitaikymo prie klimato kaitos ir teritorijų planavimo svarbą, įskaitant veiksmingą Europos regioninės plėtros fondo ir ESF+ finansavimo panaudojimą priemonėms remti; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Europos regioninės plėtros fondo ir programos „InvestEU“ lėšomis būtų finansuojamos tinkamos priemonės esamiems būstams atnaujinti;

47.pritaria vaidmeniui, kurį atlieka EIB skatinant viešąjį ir privatųjį finansavimą įperkamo būsto sektoriui; remia EIB grupės įperkamo būsto veiksmų planą ir tai, kad ji ketina bendradarbiauti su Komisija siekiant spręsti bendras problemas, su kuriomis susiduriama norint gauti finansavimą įperkamam būstui, be kita ko, skatinant investicijas į novatorišką statybą, kad būtų galima sumažinti sąnaudas ir statybos laiką; remia visą Europą apimančios investicijų platformos kūrimą drauge su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, kuria siekiama padidinti finansavimą deramo, tvaraus ir įperkamo būsto sektoriui ir prireikus remti valstybes nares joms formuojant galimybes teikiančią politiką, sykiu užtikrinant EIB, kaip investicijų banko, vaidmenį ir išlaikant jo AAA reitingą; pabrėžia svarbų EIB vaidmenį, kurį jis gali atlikti bendradarbiaujant su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais, Europos Tarybos plėtros banku ir tarptautinėmis finansų įstaigomis teikiant investicijas, kuriomis remiama socialinė sanglauda užtikrinant deramą, tvarų ir įperkamą būstą; dar kartą patvirtina, kad tai turėtų būti daroma remiantis atviros struktūros modeliu, užtikrinančiu prasmingą ir veiksmingą nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų dalyvavimą; ragina Komisiją skatinti nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų darbą keičiantis gerąja patirtimi ir sparčiai įgyvendinant Europos įperkamo būsto planą, remiantis jų ilgalaike patirtimi ir regioniniais ryšiais įperkamo ir socialinio būsto finansavimo srityje; palankiai vertina tai, kad finansuojami įvairaus pobūdžio projektai, pvz., įperkamas būstas svarbiausių profesijų atstovams, studentų apgyvendinimas ir vyresnio amžiaus žmonių būstai; pabrėžia, kad EIB remiamomis investicijomis pirmenybė turi būti teikiama ilgalaikiam įperkamumui; remia tai, kad kuriamas internetinis portalas „Daugiau namų. Geresni namai“ (angl. More homes. Better homes), kuris yra vienas iš visos Europos mastu veikiančios investicijų platformos elementų; yra įsitikinęs, kad nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai nuo pat pradžių turėtų būti įtraukti į visų atitinkamų ES lygmens portalų ar priemonių kūrimą; ragina EIB išnagrinėti galimybę sukurti Europos finansavimo platformą, kuria būtų siekiama padidinti deramo, tvaraus ir įperkamo būsto finansavimą ir pakeitimą vertybiniais popieriais; palankiai vertina naują EIB vieno langelio principu veikiantį būsto portalą, kuriame teikiamos konsultacijos būsto klausimais ir skatinamos inovacijos statybos sektoriuje; ragina EIB plėsti galimybes gauti ilgalaikes lengvatines paskolas, užtikrintas ES garantijomis, ir su būstu susijusio finansavimo mastą ir geografinę aprėptį, atsižvelgiant ne tik į energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo kriterijus, bet ir į vietos bendruomenių poreikius ir prioritetus, taip pat į būstų ūkio renovaciją visoje Europoje; atkreipia dėmesį į tai, kad didėjanti būsto paklausa turi būti tenkinama priemonėmis, kuriomis siekiama didinti socialinio, deramo, tvaraus ir įperkamo būsto pasiūlą;

48.ragina Komisiją analizuoti būsto kainų dinamiką, įskaitant turimus įrodymus dėl galimos piktnaudžiaujamojo pobūdžio spekuliacijos, ir, remiantis šia analize, paraginti valstybes nares imtis tinkamų priemonių; pabrėžia, jog svarbu apsaugoti finansinį stabilumą ir užtikrinti, kad finansinėmis priemonėmis būtų prisidedama prie deramo, tvaraus ir įperkamo būsto visiems užtikrinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti nekilnojamojo turto sandorių skaidrumą, be kita ko, gerinant duomenų rinkimą ir galimas ES lygmens priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares keistis duomenimis ir geriausios praktikos pavyzdžiais kovos su piktnaudžiavimu finansine veikla ir spekuliaciniais pirkimais srityje, mažinant vietos būsto rinkų destabilizavimo tikimybę; ragina valstybes nares nustatyti priemones, kuriomis būtų skatinama grąžinti į rinką laisvus ir apleistus namus, nes tai labai svarbu siekiant padidinti pasiūlą, užtikrinti įperkamumą ir atgaivinti bendruomenes; pabrėžia, kad viešosios investicijos į būstą turėtų tarnauti viešajam interesui ir užtikrinti ilgalaikę vertę; palankiai vertina viešosios nuosavybės modelius, pagal kuriuos būstas ir toliau valdomas valstybės – tam tikromis aplinkybėmis tai gali būti naudinga siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimo finansine veikla praktikai – tačiau pabrėžia, kad būsto projektai, kurie perduodami į privačias rankas, taip pat yra teisėti; pabrėžia, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti, kaip valdyti šiuos projektus pagal savo nacionalinę politiką;

49.pabrėžia, kad reikia skirti ypač daug dėmesio jaunesnėms ir būsimoms kartoms, visų pirma vietovėse, kuriose žemas ekonominio savarankiškumo lygis ir kuriose jaunuoliai vėliau išsikelia iš šeimos namų; pažymi, kad jaunimas vis labiau priklauso nuo nuomos rinkos kaip pagrindinės būsto valdymo formos Paz-Pardo, „Jaunesniosios kartos ir prarasta svajonė turėti nuosavą būstą“ (angl. Younger generations and the lost dream of home ownership), Europos Centrinio Banko svetainė, 2022 m. sausio 26 d. https://www.ecb.europa.eu/press/research-publications/resbull/2022/html/ecb.rb220126~4542d3cea0.en.html., todėl ragina stiprinti nuomininkų ir nuosavybės teises ir apsaugą, siekiant užtikrinti stabilumą ir įperkamumą jaunesnėms kartoms; ragina Komisiją tyrinėti ir skatinti regioninę ir vietos geriausią patirtį, susijusią su būsto iniciatyvomis jaunimui, taikant supaprastintas procedūras, be kita ko, pirmą kartą būstą perkančių asmenų programas; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas skatinti priemones, kuriomis jaunuoliams sudaromos sąlygos gauti kreditą būstui įsigyti, be kita ko, įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip mažesni sandorių mokesčiai jauniems pirkėjams ir pirmą kartą būstą perkantiems asmenims; ragina nuo sandorių mokesčių atleisti pirmą kartą būstą perkančius asmenis, kurie tam tikrą laiką gyvena tame nekilnojamojo turto objekte; pritaria tam, kad jauniems ir pirmą kartą būstą perkantiems asmenims būtų skiriamos lengvatinės paskolos; pabrėžia, kad įperkamo būsto pradedantiems dirbti jaunuoliams teikimas galėtų būti pripažintas kaip strateginis socialinės politikos aspektas; ragina valstybes nares įtraukti jaunimo būsto poreikius į savo nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą; ragina valstybes nares pritaikyti planavimo teisės aktus, kad jaunuoliai galėtų statytis nebrangius namus šeimos žemėje, taip sudarant sąlygas kaimo ir kartų tarpusavio būsto sprendimams; ragina valstybes nares taikyti specialias paskatas, įskaitant ES fondų panaudojimą, įperkamo ir socialinio būsto jaunimui statybai ir renovacijai; ragina apsvarstyti paskatas smulkiesiems nekilnojamojo turto savininkams, kurie pagal ilgalaikes sutartis nuomoja būstą šeimoms arba jaunimui, visų pirma vietovėse, kuriose dėl rinkos jėgų sparčiai auga būsto išlaidos, pavyzdžiui, taikyti mokesčių paskatas arba paramos nuomininkams priemones; teigia, kad mažinti kainas ir padidinti nuomai skirtų būstų skaičių taip pat padėtų kitos finansinės paskatos nekilnojamojo turto savininkams; pabrėžia, kad svarbu supaprastinti administracines ir su sandoriais susijusias procedūras, įskaitant papildomas ir su būstu susijusias išlaidas, siekiant didinti skaidrumą, nuspėjamumą ir įperkamumą visoje ES, visų pirma jaunimui ir pirmą kartą būstą perkantiems asmenims;

50.ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl jaunimo būsto krizės sprendimo, siekiant padidinti jaunuolių galimybes gauti tinkamą ir įperkamą būstą; pabrėžia, kad norint įgyvendinti tokią rekomendaciją, valstybės narės savanoriškai turėtų pristatyti nacionalinius veiksmų planus, kuriuose būtų išdėstytos konkrečios priemonės ir, kai tinkama, apibrėžta nauja politika, kurią įgyvendinant būtų sprendžiamos jaunuoliams kylančios įperkamumo ir būsto rinkos neprieinamumo problemos;

51.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti deramo, tvaraus ir įperkamo būsto sprendimus studentams; pabrėžia, kad reikia propaguoti geresnes galimybes naudotis nuomojamo būsto sprendimais, remti nacionalinį studentų, persikeliančių į kitą miestą, judumą, taip pat patirtį, įgyjamą dalyvaujant programoje „Erasmus +“, akademinius mainus ir stažuotes; ragina Komisiją pradėti kurti Europos studentų apgyvendinimo modelį, kuris apimtų ne tik apgyvendinimą, bet ir studentų gerovės, bendruomeninio gyvenimo ir asmeninio tobulėjimo skatinimą; ragina valstybes nares parengti nacionalines būsto strategijas, į kurias būtų įtrauktos nuostatos dėl studentų būsto, gerinant viešojo ir privačiojo studentų būsto fondą; pabrėžia, kad įperkamas studentų būstas turi būti laikomas svarbiu švietimo politikos aspektu; ragina valstybes nares skatinti kurti įperkamą studentų apgyvendinimą netoli aukštojo mokslo įstaigų, kad būtų patenkinta auganti paklausa; ragina ES įtraukti jaunimo apgyvendinimą į savo investicijų ir politikos darbotvarkę, be kita ko, remiant studentų centrų ir kitų jaunimo apgyvendinimo iniciatyvų finansavimą per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; ragina ES skirti lėšų tikslinėms paskatoms, skirtoms įperkamo ir tinkamo studentų būsto statybai; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti įperkamą kokybišką studentų apgyvendinimą, kurį teikiant siūlomos švietimo ir bendruomenės paslaugos, reikia novatoriškų privačiųjų, viešųjų ir bendrų viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo sistemų, kuriose viešoji parama papildytų privačiojo sektoriaus įnašą; pabrėžia, kad ES būsto politika turėtų būti suderinta su bendrais tikslais, susijusiais su gyvenimo įgūdžiais, pilietiniu aktyvumu ir psichine sveikata, kaip nustatyta komunikate „Įgūdžių sąjunga“ ir 2019–2027 m. ES jaunimo strategijoje; rekomenduoja parengti bandomąjį projektą, kuriuo būtų siekiama visose valstybėse narėse plėsti integruotus studentų apgyvendinimo modelius, pagal kuriuos įperkamas apgyvendinimas derinamas su švietimo ir bendruomenės programomis;

52.primena Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2019 m. įsipareigojimą užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Europoje, kuriam gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant benamystę, galėtų naudotis pagrindinėmis teisėmis, pvz., gauti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas ir turėti būstą, ir paskesnę 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema OL L 223, 2021 6 22, p. 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2021/1004/oj.; pabrėžia, kad Europos vaiko garantijų sistemos tikslų neįmanoma pasiekti be plataus užmojo specialaus biudžeto tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą skirti didelį specialų bent 20 mlrd. EUR biudžetą Europos vaiko garantijų sistemai; pabrėžia, kad šį specialų biudžetą būtina neatidėliojant skirti kitoje daugiametėje finansinėje programoje, kad būtų galima reaguoti į didėjančią vaikų skurdo ir socialinės atskirties, įskaitant benamystę, problemą;

53.ragina valstybes nares spręsti problemas, susijusias su mažas ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių galimybėmis gauti būstą, ypatingą dėmesį skiriant strateginiams ir svarbiausiems darbuotojams, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojus, mokytojus, teisėsaugos pareigūnus, ugniagesius, socialinius ir priežiūros darbuotojus ir kitus svarbius viešojo sektoriaus darbuotojus, sykiu užtikrinant subalansuotas sutarčių sistemas, kuriomis būtų apsaugoti tiek pažeidžiami nuomininkai, tiek smulkieji nuomotojai; ragina valstybes nares kaip geriausią patirtį taikyti tarnybinio būsto modelius, ypatingą dėmesį skiriant strateginiams ir ypatingos svarbos darbuotojams; ragina remti visas įperkamo būsto galimybes, įskaitant nuomos, viešuosius, kooperatinius, riboto pelno ir nekomercinius modelius, užtikrinant ilgalaikį įperkamumą ir stabilias bei saugias nuomos sąlygas; ragina valstybes nares persvarstyti ir, jei reikia, atnaujinti įperkamumo kriterijus, kad jie tikrai atspindėtų pragyvenimo išlaidas ir užtikrintų veiksmingą galimybę mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms įsigyti deramą, tvarų ir įperkamą būstą;

54.palankiai vertina 2025 m. birželio 5 d. pradėtas Komisijos konsultacijas ir atkreipia dėmesį į valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis (VESP), peržiūrą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas greičiau ir veiksmingiau teikti deramą, tvarų ir įperkamą būstą, sykiu suteikiant daugiau lankstumo, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nacionalinėms investicijoms; pabrėžia, kad valstybės narės, laikydamosi subsidiarumo principo, turėtų turėti veiksmų laisvę remti šiuos veiksmus atsižvelgdamos į savo vietos, regioninius ar nacionalinius poreikius; pabrėžia, kad svarbu atlikti visų siūlomų bendrojo ekonominio intereso paslaugų taisyklių pakeitimų ex ante poveikio vertinimą kiekvienai šaliai atskirai; pabrėžia, kad joks valstybės pagalbos taisyklių persvarstymas neturi būti vykdomas valstybių narių investicijų į socialinį būstą sąskaita, bet galėtų būti suteikiama daugiau lankstumo, kad būtų lengviau nukreipti viešąsias investicijas į būstą, sykiu atsižvelgiant į nacionalinių rinkų įvairovę; pripažįsta riziką, į kurią reikėtų atsižvelgti, įskaitant galimą privačiojo ir viešojo sektorių išstūmimą, investicijų iš socialinio būsto perkėlimą, suderinamumą su ES teismų praktika ir bendrosios rinkos vientisumą; primena pirminį bendrojo ekonominio intereso paslaugų tikslą ir tai, kad plečiant taikymo sritį, siekiant į ją įtraukti daugiau tikslinių grupių, ištekliai neturi būti nukreipti nuo labiausiai pažeidžiamų asmenų grupių; yra susirūpinęs dėl to, kad socialinio būsto tikslinės grupės išplėtimas pagal šias taisykles kelia pavojų, jog bus dar labiau iškreiptos rinkos ir pakenkta sąžiningai konkurencijai; pabrėžia, kad būtina išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp socialinio būsto poreikių tenkinimo ir konkurencingų bei veiksmingų būsto rinkų išsaugojimo visiems paslaugų teikėjams (tiek viešiesiems, tiek privatiems), kai teikiamas įperkamas būstas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad bet kokia būsima įperkamo būsto sistema liktų atvira, suteikianti galimybę dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių dalyviams, taip išsaugant vienodas veiklos sąlygas ir užkertant kelią nepagrįstam išstūmimui iš rinkos;

55.mano, kad reikia skatinti parengti Europos paramos šeimai veiksmų planą, ypač daug dėmesio skiriant didelėms šeimoms, nepilnoms šeimoms ir pažeidžiamoje padėtyje esančioms šeimoms, kurios gyvena būsto nesaugumo sąlygomis; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti šeimų būsto poreikius į Europos įperkamo būsto planą ir Europos vaiko garantijų sistemą, užtikrinant, kad nė vienas vaikas neaugtų netinkamose gyvenamosiose patalpose; pripažįsta, kad skirtingos kartos turi nevienodas galimybes apsirūpinti būstu, nes vėlesnis būsto gavimas riboja jaunesniosios kartos galimybes gyventi savarankiškai ir laisvai rinktis gyvenimo būdą ir gilina Europos demografines problemas; pabrėžia, kad būstas yra pagrindinis veiksnys, palaikantis demografinę dinamiką ir padedantis spręsti demografinio nuosmukio problemą, visų pirma regionuose, kuriuose mažėja gyventojų skaičius ir iš kurių išvyksta daug gyventojų; įspėja, kad netinkama būsto politika stabdo demografinį augimą ES; primena, kad Europa yra senstantis žemynas, o tai kelia iššūkių būsto sektoriui; prašo Komisijos visas su būstu susijusias politikos sritis formuoti turint omenyje senstančius gyventojus; ragina vykdyti būsto politiką, pagal kurią būtų laiku užtikrinama galimybė gauti įperkamą būstą, mažinamas nesveikų būstų kiekis ir skatinamas šeimų stabilumas visais gyvenimo etapais; ragina valstybes nares į savo nacionalines būsto strategijas ir būsimas ES finansavimo programas įtraukti demografinius prioritetus; ragina valstybes nares nustatyti tikslines finansines paskatas šeimoms, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos būstui įsigyti ir sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis, siekiant palengvinti šeimoms tenkančią finansinę naštą, daryti teigiamą poveikį demografinėms tendencijoms ir stiprinti socialinį stabilumą Europoje; ragina valstybes nares visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas rengiant tikslines šeimoms skirtas būsto programas; pripažįsta, kad privatūs būsto taupymo fondai yra praktiška ir veiksminga priemonė, suteikianti galimybę asmenims ir šeimoms investuoti į būstą ir suteikianti daugiau galimybių gauti hipotekos finansavimą; ragina valstybes nares palengvinti šių priemonių įgyvendinimą ir skatinimą kaip platesnių pastangų šalinti būsto krizę dalį; labai susirūpinęs pažymi, kad perpildyti arba nestabilūs būstai daro neigiamą poveikį vaikų mokymosi rezultatams; reikalauja gerokai sustiprinti Europos vaiko garantijų sistemą, kad būtų užtikrinta galimybė gauti tinkamą būstą ir patenkinti susijusius socialinius poreikius; ragina visoje ES kasmet stebėti ir teikti pažangos, padarytos siekiant panaikinti vaikų būsto skurdą, ataskaitas;

56.pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų gauti prieinamą ir pagal jų amžių pritaikytą būstą; pripažįsta iššūkius, kurių pagyvenusiems žmonėms kelia išlaikymo išlaidos ir jų priežiūros poreikiai; pabrėžia sunkumus, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus namų savininkai, kurie negali sau leisti renovuoti savo nekilnojamojo turto, kad jis atitiktų naujus energijos vartojimo efektyvumo standartus; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti tikslinių, savanoriškų ir nebiurokratinių paramos priemonių pažeidžiamiems namų savininkams; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas skatinti kelių kartų gyvenimo modelius, bendruomeninius būstus, bendro gyvenimo iniciatyvas ir kitas novatoriškas iniciatyvas tiek ilgalaikės priežiūros, tiek pagyvenusių žmonių gyvenimo srityse, nes jos gali duoti ekonominės ir socialinės naudos bei prisidėti prie socialinės priežiūros sistemų naštos mažinimo bei vietos bendruomenių stiprinimo; pripažįsta integruotų pensininkų bendruomenių ir bendro pagyvenusių žmonių gyvenimo modelių, kurie suteikia pagyvenusiems žmonėms galimybę ilgiau gyventi savarankiškai, vaidmenį mažinant priklausomybę nuo ilgalaikės priežiūros;

57.pabrėžia, kad valstybės narės, būsto agentūros ir privatusis sektorius turėtų teikti tinkamą pagalbą nuo smurto šeimoje nukentėjusiems asmenims, pvz., laikiną skubų apgyvendinimą prieglaudose ir priežiūros centruose, ir kad sprendimai asmenims turėtų būti siūlomi taikant greitas administracines procedūras; ragina Komisiją į ES būsto politiką įtraukti smurto dėl lyties aspektus;

58.ragina Komisiją ir valstybes nares deramą dėmesį skirti neįgaliesiems prieinamo būsto klausimui; įspėja dėl labai mažos prieinamų būstų pasiūlos ir atitinkamo neigiamo poveikio neįgaliųjų socialinei ir ekonominei integracijai bei jų gebėjimui gyventi savarankiškai; ragina užtikrinti, kad būstų ūkis būtų prieinamesnis neįgaliesiems; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai padidinti prieinamų būstų pasiūlą ir įdiegti mechanizmus, kuriais naujos statybos atveju būtų užtikrintas pakankamas prieinamo būsto santykis; ragina visapusiškai įgyvendinti 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategiją; pabrėžia, kad prieinamas būstas yra būtina sąlyga visaverčiam neįgaliųjų dalyvavimui socialiniame gyvenime; ragina imtis tikslinių ir veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti visišką ir nuoseklų JT asmenų su negalia teisių konvencijos reikalavimų įgyvendinimą būsto prieinamumo srityje; pabrėžia, kad reikia užtikrinti prieinamo būsto pasiūlą ir priežiūrą, taip pat teikti tinkamas bendruomenines paramos paslaugas, pritaikytas prie asmenų funkcinių ir kognityvinių gebėjimų, įskaitant pagalbą gyvenant bendruomenėje; remia viešąsias, viešojo ir privačiojo sektorių ir privačias kooperatines būsto iniciatyvas, įskaitant neįgaliesiems skirtas iniciatyvas, kai bendruomenės bendradarbiaudamos kuria ir valdo būsto projektus, skatinančius socialinę sanglaudą ir užtikrinančius ilgalaikį įperkamumą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų teikiamos visapusiškos, prieinamos ir sisteminės bendruomeninės paslaugos; pabrėžia, kad paramos paslaugos, teikiamos gyvenamojoje vietoje, yra būtinos siekiant užtikrinti savarankišką gyvenimą bei socialinę įtrauktį ir išvengti priverstinio neįgaliųjų išsikėlimo į globos įstaigas;

59.pabrėžia, kad benamystė yra sunkiausia skurdo ir socialinės atskirties forma; primena, kad kovos su benamyste veiksmai visų pirma priklauso valstybių narių kompetencijai, o ES turėtų jų pastangas remti ir koordinuoti; ragina stiprinti Europos kovos su benamyste platformą, kad būtų koordinuojama informacija ir ja keičiamasi, taip pat dalijamasi gerąja patirtimi; prašo Komisijos užtikrinti ES kovos su skurdu strategijos, naujojo Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano, Europos kovos su benamyste platformos ir Europos įperkamo būsto plano sinergiją; ragina visapusiškai ir sparčiau įgyvendinti Europos vaiko garantijų sistemą visoje ES – tai būtų vienas iš būdų užkirsti kelią vaikų benamystei ir kovoti su ja; ragina Komisiją teikti techninę pagalbą, stiprinti gebėjimus ir remti politiką benamystės šalinimo srityje ir stebėti padarytą pažangą; ragina Komisiją ir nacionalines statistikos institucijas stiprinti duomenų apie gyvenamuosius namus rinkimą ir derinimą; pažymi, kad strategija „Svarbiausia – būstas“ tam tikromis nacionalinėmis aplinkybėmis pasirodė esanti naudinga, tačiau pabrėžia, kad jos įgyvendinimas yra kiekvienos valstybės narės atsakomybė; ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti būsto strategijas, skirtas benamystei mažinti, ir stiprinti įrodymais pagrįstas intervencines priemones, pavyzdžiui, koncepciją „Svarbiausia – būstas“; ragina valstybes nares užtikrinti, kad benamiai galėtų gauti socialinį būstą; ragina valstybes nares įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą nustatyti nacionalinius tikslus, kad esant akivaizdžiai benamystės rizikai vaikai nebūtų priverstinai iškeldinami; ragina valstybes nares kovoti su benamių diskriminacija; pripažįsta esminį nevyriausybinių organizacijų vaidmenį sprendžiant benamystės problemą ir remiant būsto stabilumo politiką;

60.pabrėžia, kad intervencija į rinką turi būti grindžiama patikimais viešųjų įstaigų turimais duomenimis; pabrėžia viešųjų duomenų vaidmenį formuojant būsto politiką; palankiai vertina tai, kad priimtas Reglamentas dėl Europos gyventojų ir būstų statistikos 2025 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/2458 dėl Europos gyventojų ir būstų statistikos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 862/2007 ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 763/2008 ir (ES) Nr. 1260/2013 (OL L, 2025/2458, 2025 12 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/2458/oj)., kuriuo Eurostatui bus suteikti didesni pajėgumai visoje ES rinkti duomenis apie būsto sąlygas ir galimybes gauti būstą; ragina Komisiją pradėti naujus bandomuosius projektus ir įgyvendinamumo tyrimus, numatytus neseniai priimtame Reglamente dėl Europos gyventojų ir būstų statistikos, daugiausia dėmesio skiriant tinkamo ir įperkamo būsto prieinamumui asmenims su negalia; ragina Eurostatą rinkti, analizuoti nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens duomenis apie būstą ir jais dalytis naudojantis naujai sukurta specialia ES skaitmenine platforma, kad būtų remiamas įrodymais grindžiamas politikos formavimas, didinamas skaidrumas, stebimas laisvų darbo vietų, nepakankamo užimtumo ir pertvarkymo potencialas, o ES pastatų ūkio stebėsenos centrui būtų teikiama papildoma informacija apie būstų ir techninių pastatų sistemų kokybę; ragina Komisiją rinkti ir skelbti pagal lytį suskirstytus duomenis apie galimybę įsigyti būstą ir socialinio būsto programas; ragina Komisiją parengti metinę Europos būsto ataskaitą, kurioje būtų įvertinta būsto padėtis Europoje ir kuri apimtų duomenis apie įperkamumą, nuomą ir kainos pokyčius, žemės ir nekilnojamojo turto nuosavybę, saugumą, benamystę ir atskirtį dėl būsto; ragina teikti papildomas periodines ataskaitas dėl ES būsto fondų lėšų paskirstymo ir poveikio; ragina valstybes nares reikalauti, kad vietos valdžios institucijos teiktų periodines ataskaitas apie infrastruktūros pajėgumus, suderintus su būsto projektais, stebėtų laisvus būstus ir taikytų paskatas savininkams renovuoti ir išnuomoti laisvus būstus; ragina ES gerinti stebėseną ir prireikus suteikti valstybėms narėms priemonių geresnei gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos priežiūrai; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos semestro procese ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio būtų skiriama įperkamo, tvaraus ir deramo būsto rodikliams; ragina visapusiškai įgyvendinti ES žemės stebėjimo centro bandomąjį projektą ir užpildyti duomenų spragas, siekiant pagerinti žemės stebėseną ir nustatyti gerąją patirtį, kuria būtų remiamos jaunimo galimybės naudotis žeme; ragina valstybes nares didinti savo žemės rinkos skaidrumą ir spręsti tam tikrų grupių, kaip antai jaunų ūkininkų, galimybės gauti prieigą prie žemės problemą; ragina Komisiją nustatyti būsto duomenų rinkimo ir tvarkymo metodiką ir apibrėžti bendrus rodiklius, kad būtų galima užtikrinti valstybių narių palyginamumą; ragina vertinant pragyvenimo išlaidas, piliečių perkamąją galią ir bendrą jų gerovę atsižvelgti į būsto išlaidas; ragina įtraukti savininko gyvenamo būsto išlaidas į suderintą vartotojų kainų indeksą, kad infliacijos statistikoje būtų geriau atspindėtos realios būsto išlaidos;

61.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos regionų komitetui ir ES regioninių valdžios institucijų vadovams.