PRIEDAS. PAGRINDŲ SUSITARIMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR EUROPOS KOMISIJOS SANTYKIŲEUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS KOMISIJA (toliau – abi institucijos),
–atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 295 straipsnį, ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Sutartys),
–atsižvelgdami į tarpinstitucinius susitarimus ir dokumentus, reglamentuojančius abiejų institucijų santykius,
–atsižvelgdami į Parlamento darbo tvarkos taisykles,
–atsižvelgdami į patvirtintas politines gaires ir atitinkamus išrinktosios Komisijos Pirmininkės 2024 m. liepos 18 d. pareiškimus, taip pat į išrinktosios Komisijos Pirmininkės ir Parlamento Pirmininkės 2024 m. spalio 21 d. bendrą pareiškimą dėl politinių principų, kuriais bus grindžiama 2010 m. Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūra,
A.kadangi Lisabonos sutartis stiprina Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinį legitimumą,
B.kadangi abi institucijos didžiausią svarbą skiria veiksmingam Sąjungos teisės perkėlimui į nacionalinę teisę ir įgyvendinimui,
C.kadangi šis Pagrindų susitarimas nedaro įtakos Parlamento, Komisijos ar bet kurios kitos Sąjungos institucijos arba organo įgaliojimams bei prerogatyvoms, tačiau juo siekiama užtikrinti kuo veiksmingesnį ir skaidresnį tokių įgaliojimų bei prerogatyvų įgyvendinimą,
D.kadangi šį Pagrindų susitarimą reikėtų aiškinti atsižvelgiant į Sutartyse nustatytą institucinę struktūrą,
E.kadangi Komisija tinkamai atsižvelgs į Sutartyse numatytus atitinkamus Parlamento ir Tarybos vaidmenis, ypač vadovaudamasi 9 punkte nustatytu pagrindiniu vienodo požiūrio principu,
F.kadangi pagal ES sutarties 10 straipsnio 1 dalį Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija,
G.kadangi pagal ES sutarties 17 straipsnio 8 dalį Komisija kolektyviai atskaitinga Parlamentui,
H.kadangi reikia atnaujinti 2010 m. spalio mėn.OL L 304, 2010 11 20, p. 47, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2010/1120/oj. sudarytą ir 2018 m. vasario mėn.OL L 45, 2018 2 17, p. 46, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2018/217/oj. iš dalies pakeistą Pagrindų susitarimą ir pakeisti jį šiuo tekstu,
I. kadangi abi institucijos primena savo tikslą bendradarbiauti siekdamos atnaujinti ir supaprastinti teisės aktus ir išvengti administracinės naštos, kartu užtikrindamos, kad būtų pasiekti teisės aktų tikslai,
J.kadangi abi institucijos yra įsipareigojusios toliau gerinti keitimąsi informacija ir skatinti atitinkamų savo narių dalyvavimą plenariniuose posėdžiuose ir kituose Parlamento posėdžiuose; kadangi, atsižvelgdamas į tai, Parlamentas reguliariai vertins padėtį, siekdamas toliau gerinti Parlamento narių dalyvavimą plenariniuose posėdžiuose,
susitaria:
I.TAIKYMO SRITIS
1.Siekdamos geriau įgyvendinti ypatingąją Parlamento ir Tarybos partnerystę, abi institucijos susitaria dėl toliau išvardytų priemonių, skirtų Komisijos politinei atsakomybei ir legitimumui stiprinti, konstruktyviam dialogui plėsti ir abiejų institucijų keitimosi informacija sistemai ir bendradarbiavimui procedūrų ir planavimo klausimais gerinti.
Taip pat jos susitaria dėl konkrečių nuostatų:
–dėl Komisijos atstovų susitikimų su nacionaliniais ekspertais, kaip numatyta I priede;
–dėl konfidencialios informacijos perdavimo Parlamentui, kaip numatyta II priede;
–dėl derybų dėl tarptautinių susitarimų ir šių susitarimų sudarymo, kaip numatyta III priede, ir
–dėl Komisijos darbo programos grafiko, kaip numatyta IV priede.
II.POLITINĖ ATSAKOMYBĖ
2.Po to, kai jo kandidatūrą pasiūlo Europos Vadovų Taryba, paskirtasis Komisijos Pirmininkas pateiks Parlamentui savo kadencijos politines gaires, kad Parlamentas, prieš balsuodamas dėl paskirtojo Komisijos Pirmininko išrinkimo, turėtų pakankamai informacijos ir galėtų keistis nuomonėmis.
3.Likus pakankamai laiko iki Parlamento procedūros, susijusios su naujos sudėties Komisijos tvirtinimu Parlamente, pradžios, išrinktasis Komisijos Pirmininkas informuoja Parlamentą apie planuojamą naujos Komisijos narių kolegijos struktūrą ir lyčių pusiausvyrą joje. Pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles Parlamentas su išrinktuoju Komisijos Pirmininku susisiekia likus pakankamai laiko iki procedūrų, susijusių su naujos Komisijos patvirtinimu, pradžios. Parlamentas atsižvelgia į išrinktojo Komisijos Pirmininko pastabas.
Laikydamiesi pagal SESV 245 straipsnį numatytos nepriklausomumo pareigos, paskirtieji Komisijos nariai užtikrina, kad būtų atskleista visa reikalinga informacija.
Procedūros turi būti tokios, kad jomis būtų užtikrinama, kad visa paskirtoji Komisija būtų įvertinta atvirai, sąžiningai ir nuosekliai.
4.Nedarant poveikio Komisijos kolegialumo principui, kiekvienas Komisijos narys prisiima politinę atsakomybę už jam priskirtą sritį.
Komisijos Pirmininkas yra visiškai atsakingas už bet kurio interesų konflikto, dėl kurio Komisijos narys negali atlikti savo pareigų, nustatymą.
Komisijos Pirmininkas taip pat yra atsakingas už visus tolesnius veiksmus, kurių imamasi tokiomis aplinkybėmis, ir apie juos nedelsdamas raštu informuoja Parlamento Pirmininką.
Komisijos narių dalyvavimas rinkimų kampanijose reglamentuojamas Europos Komisijos narių elgesio kodeksuOL C 65, 2018 2 21, p. 7..
Komisijos nariai gali dalyvauti rinkimų kampanijose Europos Parlamento rinkimuose, taip pat ir iškeldami savo kandidatūrą. Be to, Europos politinės partijos gali juos pasirinkti pagrindiniais kandidatais (Spitzenkandidat) į Komisijos Pirmininko pareigas.
Komisijos Pirmininkas tinkamu laiku informuoja Parlamentą apie tai, ar vienas arba keli Komisijos nariai iškels savo kandidatūrą per rinkimų į Parlamentą kampanijas, ir apie priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti nepriklausomumo, sąžiningumo ir apdairumo principų, kurie numatyti SESV 245 straipsnyje ir Europos Komisijos narių elgesio kodekse, laikymąsi.
Bet kuris savo kandidatūrą iškėlęs ar rinkimų į Parlamentą kampanijoje dalyvaujantis Komisijos narys įsipareigos vykstant kampanijai nesilaikyti pozicijos, kuri neatitiktų jo pareigos laikytis konfidencialumo ar pažeistų kolegialumo principą.
Savo kandidatūrą iškėlę ar rinkimų į Parlamentą kampanijoje dalyvaujantys Komisijos nariai negali naudotis Komisijos žmogiškaisiais ar materialiniais ištekliais su rinkimų kampanija susijusiai veiklai vykdyti.
5.Jei Parlamentas prašo Komisijos Pirmininko pareikšti nepasitikėjimą Komisijos nariu, Pirmininkas apsvarsto, ar pagal ES sutarties 17 straipsnio 6 dalį reikalauti šio Komisijos nario atsistatydinti. Pirmininkas arba pareikalauja šio Komisijos nario atsistatydinimo, arba per kitą Parlamento mėnesinę sesiją paaiškina, kodėl jis atsisakė reikalauti atsistatydinimo.
6.Jeigu pagal SESV 246 straipsnio antrą pastraipą būtina pakeisti Komisijos narį jo kadencijos laikotarpiu, Komisijos Pirmininkas, prieš pritardamas Tarybos sprendimui, rimtai apsvarsto konsultavimosi su Parlamentu rezultatus.
Siekdamas, kad Komisijos Pirmininkas rimtai apsvarstytų Parlamento nuomonę dar iki paskiriant naują Komisijos narį, Parlamentas užtikrina, kad Parlamento procedūros bus vykdomos laikantis reikalingos skubos.
Jei iki Komisijos kadencijos pabaigos liko mažai laiko, pagal SESV 246 straipsnio trečią pastraipą Komisijos Pirmininkas taip pat rimtai apsvarstys Parlamento poziciją.
7.Jei Komisijos kadencijos laikotarpiu Komisijos Pirmininkas ketina perskirstyti Komisijos narių atsakomybės sritis pagal SESV 248 straipsnį, jis turi apie tai pranešti Parlamentui tinkamu laiku, kad Parlamente būtų galima atitinkamai konsultuotis dėl šių pakeitimų. Komisijos Pirmininko sprendimas perskirstyti atsakomybės sritis gali įsigalioti nedelsiant.
8.Kai Komisija siūlo Europos Komisijos narių elgesio kodekso peržiūrą, susijusią su interesų konflikto atvejais arba etišku elgesiu, ji prašys Parlamento pareikšti nuomonę.
III.KONSTRUKTYVUS DIALOGAS IR KEITIMASIS INFORMACIJA
i)Bendrosios nuostatos
9.Komisija užtikrina, kad ji taikys pagrindinį vienodo požiūrio į Parlamentą ir Tarybą principą, ypač kiek tai susiję su galimybe patekti į posėdžius ir dokumentų bei kitos informacijos perdavimu, visų pirma teisėkūros ir biudžeto srityse.
10.Komisija bendradarbiauja su Parlamentu ir Taryba vienodomis sąlygomis, visapusiškai paisydama pusiausvyros tarp institucijų ir Sutartimis joms suteiktų institucinių prerogatyvų. Kai tikslinga, Komisija, veikdama kaip sąžininga tarpininkė, imasi visų būtinų iniciatyvų, kad suderintų teisėkūros institucijų pozicijas.
11.Pagal savo kompetenciją Komisija imasi priemonių, kurios užtikrintų aktyvesnį Parlamento dalyvavimą, kad galėtų kiek įmanoma labiau atsižvelgti į Parlamento nuomonę bendros užsienio ir saugumo politikos srityje.
12.Parlamentas ir Komisija, siekdami įgyvendinti ypatingąją partnerystę, nustato:
–Parlamento prašymu Komisijos Pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per metus susitiks su Pirmininkų sueigos nariais aptarti bendros svarbos klausimų;
–Komisijos Pirmininkas nuolat bendraus su Parlamento Pirmininku pagrindiniais horizontaliaisiais klausimais ir pagrindinių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų klausimais. Šis bendravimas turėtų taip pat apimti kvietimus Parlamento Pirmininkui dalyvauti Komisijos narių kolegijos posėdžiuose;
–Komisijos Pirmininkas ar Komisijos narys, atsakingas už institucijų ryšius, turi būti kviečiamas dalyvauti Pirmininkų sueigos ir Komitetų pirmininkų sueigos posėdžiuose, kai svarstomi konkretūs su plenarinio posėdžio darbotvarkės nustatymu, tarpinstituciniais Parlamento bei Komisijos santykiais ir teisėkūra bei biudžetu susiję klausimai;
–kasmet rengiami Pirmininkų sueigos bei Komitetų pirmininkų sueigos ir Komisijos narių kolegijos susitikimai, kuriuose siekiama aptarti susijusius klausimus, įskaitant Komisijos darbo programos rengimą ir įgyvendinimą;
–Pirmininkų sueiga ir Komitetų pirmininkų sueiga tinkamu laiku praneša Komisijai savo diskusijų tarpinstitucinės svarbos klausimais rezultatus. Parlamentas taip pat visapusiškai ir reguliariai informuoja Komisiją apie savo posėdžių, kuriuose vyksta pasiruošimas mėnesinėms sesijoms, atsižvelgiant į Komisijos nuomonę, rezultatus. Tai nedaro poveikio 57 punkto nuostatoms;
–siekdami užtikrinti reguliarų abiejų institucijų keitimąsi informacija, Parlamento ir Komisijos generaliniai sekretoriai rengia reguliarius susitikimus.
13.Kiekvienas Komisijos narys užtikrina, kad jis reguliariai ir tiesiogiai keisis informacija su atitinkamo Parlamento komiteto pirmininku.
14.Komisija neskelbia viešai jokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir jokios svarbios iniciatyvos arba sprendimo prieš tai raštu neinformavusi Parlamento.
Remdamosi Komisijos darbo programa, abi institucijos bendru sutarimu iš anksto nustato pagrindines iniciatyvas, kurios turėtų būti pateiktos plenariniame posėdyje. Parlamentas gali nuspręsti, kad tos pagrindinės iniciatyvos bus pateiktos surengiant diskusijas, kurios numatomos iš karto po tokių iniciatyvų patvirtinimo Komisijos narių kolegijoje. Iš esmės Komisija pirmiausia pristatys šias iniciatyvas per plenarinį posėdį ir tik po to viešai jas paskelbs.
Abi institucijos taip pat nustato tuos pasiūlymus ir iniciatyvas, apie kuriuos informacija turi būti teikiama Pirmininkų sueigai arba tinkamu būdu perduodama atitinkamam Parlamento komitetui arba jo pirmininkui.
Šie sprendimai priimami abiem institucijoms palaikant nuolatinį dialogą, kaip numatyta 12 punkte, ir yra nuolat atnaujinami atsižvelgiant į visus politinius pokyčius.
Be to, Komisija išsamiai ir laiku informuoja Parlamentą, įskaitant Parlamento komitetus, apie kitas būsimas politikos iniciatyvas ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, neįtrauktus į Komisijos darbo programą, bet patenkančius į Parlamento teisėkūros ir biudžeto prerogatyvų sritį.
Komisija taip pat struktūrizuotu būdu ir tinkamu laiku perduoda Parlamentui, įskaitant Parlamento komitetus, išsamią informaciją, kad Parlamentas galėtų vykdyti jam pavestas politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, kaip nustatyta Sutartyse.
15.Jei Komisijos vidaus dokumentas, apie kurį Parlamentas nebuvo informuotas pagal šį Pagrindų susitarimą, išplatinamas už institucijų ribų, Parlamento Pirmininkas gali paprašyti nedelsiant perduoti šį dokumentą Parlamentui, kad jį būtų galima pateikti Parlamento nariams, kurie jo paprašytų.
16.Rengdama ir įgyvendindama Sąjungos teisės aktus, įskaitant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus ir deleguotuosius aktus, Komisija suteiks visą informaciją ir dokumentus savo susitikimų su nacionaliniais ekspertais klausimu. Parlamento prašymu Komisija taip pat gali pakviesti Parlamento ekspertus dalyvauti šiuose susitikimuose.
Išsamesnės atitinkamos nuostatos išdėstytos I priede.
17.Per tris mėnesius nuo Parlamento rezoliucijos priėmimo dienos Komisija raštu pateikia Parlamentui informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi reaguojant į konkrečius Parlamento rezoliucijose pateikiamus prašymus, taip pat informuoja Parlamentą apie tuos atvejus, kai ji negalėjo laikytis Parlamento požiūrio.
Šis laikotarpis gali būti sutrumpintas, jei prašymas skubus. Šis laikotarpis gali būti pratęstas vienu mėnesiu, kai prašymui išnagrinėti reikia atlikti išsamesnį darbą ir tai tinkamai pagrindžiama. Parlamentas užtikrins, kad ši informacija būtų išplatinta institucijoje.
Parlamentas stengsis vengti pateikti klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu arba raštu, susijusius su temomis, dėl kurių Komisija jau pranešė savo poziciją, pateikdama raštu komunikatą dėl tolesnių veiksmų.
18.Pagal 12 punkto penktą įtrauką Parlamentas, ketindamas parengti pranešimą dėl teisėkūros iniciatyvos, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos akto pagal SESV 225 straipsnį, apie tai tinkamai informuos Komisiją.
Po to atsakingas komitetas pakviečia Komisiją pasikeisti nuomonėmis dėl pranešimo projekto. Keitimasis nuomonėmis su Komisija ir oficialių Parlamento komiteto pirmininko informacinių pranešimų teikimas atsakingiems Komisijos nariams prireikus tęsiasi viso parengiamojo proceso metu.
Prie kiekvieno pagal SESV 225 straipsnį Parlamento teikiamo prašymo pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos akto pridedamas pranešimas, kuriame išsamiai išdėstomos priežastys, dėl kurių Parlamentas mano, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos aktas, taip pat atsižvelgiant į numatomą naštą, susijusią su atitinkamu aktu, ir jo finansinį poveikį. Šiuo tikslu atsakingas komitetas gali prašyti Komisijos suteikti technines konsultacijas.
Komisija skubiai ir išsamiai apsvarsto Parlamento prašymus dėl pasiūlymų dėl Sąjungos aktų, pateiktus pagal SESV 225 straipsnį, įskaitant pasiūlymus iš dalies pakeisti ar panaikinti esamus teisės aktus.
Komisija į tokius prašymus atsako per tris mėnesius, nurodydama tolesnius veiksmus, kurių ji ketina imtis, priimdama konkretų komunikatą. Po to Komisijos gali būti paprašyta padaryti pareiškimą plenariniame posėdyje siekiant informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus, kurių ji ketina imtis, arba atsakingas komitetas gali ją pakviesti į vieną iš būsimų posėdžių, kad ji pateiktų tokią informaciją ir pasikeistų nuomonėmis su komitetu.
Visapusiškai laikydamasi proporcingumo ir subsidiarumo principų ir Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūrosOL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj., Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ne vėliau kaip per vienus metus arba įtraukia pasiūlymą į savo kitų metų darbo programą. Gavusi prašymą, Komisija pateikia Parlamentui naujausią informaciją apie parengiamąjį darbą. Jei Komisija nepateikia pasiūlymo, ji informuoja Parlamentą apie išsamias priežastis, be kita ko, kiek tai susiję su abiejų teisėkūros institucijų iškeltais klausimais dėl Europos pridėtinės vertės analizės ir ES veiksmų nebuvimo kaštų analizės, ir prireikus pateikia galimų alternatyvų analizę.
Kai vykstant biudžeto procedūrai Parlamentas nusprendžia pasiūlyti bandomąjį projektą arba parengiamuosius veiksmus, susijusius su pagal SESV 225 straipsnį Parlamento rengiamu arba jo patvirtintu prašymu pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos akto, Parlamentas savo pasiūlymą dėl bandomojo projekto arba parengiamųjų veiksmų siunčia Komisijai, konkrečiai nurodydamas sąsają su prašymu, rengiamu arba priimtu pagal SESV 225 straipsnį.
Parlamentui paprašius, Komisija teikia technines ekspertines žinias ir paramą rengiant tokį bandomąjį projektą ar parengiamuosius veiksmus. Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai biudžeto lėšomis gali būti įgyvendinami tik tuo atveju, jei tenkinamos Finansinio reglamentoOL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj. 58 straipsnyje nustatytos sąlygos.
19.Komisija taip pat įsipareigoja glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu ankstyvuoju etapu svarstant bet kurį prašymą parengti pasiūlymą dėl teisės akto, pateiktą vykdant Europos piliečių iniciatyvą.
20.Jei vadovaujantis SESV 289 straipsnio 4 dalimi pateikiamos iniciatyvos, rekomendacijos ar prašymai priimti teisėkūros procedūra priimamą aktą, Komisija, jeigu jos prašoma, atitinkamo Parlamento komiteto posėdyje informuoja Parlamentą apie savo poziciją dėl tų pasiūlymų.
21.Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai taikomos 40 punkte nustatytos konkrečios nuostatos.
22.Abi institucijos susitaria bendradarbiauti ryšių su nacionaliniais parlamentais klausimais.
Parlamentas ir Komisija bendradarbiauja įgyvendinant prie SESV pridėtą Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Šis bendradarbiavimas turi apimti tvarką, susijusią su būtinu nacionalinių parlamentų pagrįstų nuomonių vertimu raštu.
Jei surenkamas prie SESV pridėto protokolo Nr. 2 7 straipsnyje nurodytas mažiausias atiduotų balsų skaičius, Komisija pateikia visų nacionalinių parlamentų pateiktų pagrįstų nuomonių vertimus raštu ir savo poziciją dėl šių nuomonių.
23.Komisija pateikia Parlamentui savo ekspertų grupių sąrašą, sudarytą siekiant padėti Komisijai pasinaudoti savo iniciatyvos teise. Šis sąrašas reguliariai atnaujinamas ir viešai skelbiamas.
Šioje srityje, esant konkrečiam ir pagrįstam atsakingo Parlamento komiteto pirmininko prašymui, Komisija tinkamai informuoja tą komitetą apie tokių grupių veiklą ir sudėtį.
24. Taikydamos atitinkamus mechanizmus, abi institucijos palaiko konstruktyvų dialogą svarbiais administraciniais klausimais, ypač klausimais, kurie turi tiesioginę reikšmę paties Parlamento administracijai. Kai Komisija dalijasi su Taryba informacija tais klausimais ir informacija apie jų galimą finansinį poveikį, ta informacija tuo pačiu metu dalijamasi ir su Parlamentu.
25.Rengdamas savo Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, kurie turėtų įtakos Parlamento santykiams su Komisija, Parlamentas, prieš prašydamas Komisijos pareikšti savo nuomonę, tinkamu laiku jai nusiunčia tuos pakeitimus. Jei Komisija ketina pateikti nuomonę, ji tai padaro likus pakankamai laiko iki balsavimo atsakingame komitete dėl tų pakeitimų. Atsakingas komitetas apsvarsto tą nuomonę ir prasmingai bendradarbiauja su Komisija iki balsavimo atsakingame komitete.
Už institucijų ryšius atsakingam Komisijos nariui suteikiama galimybė pasikeisti nuomonėmis su Parlamentu pagal atitinkamas Pagrindų susitarimo nuostatas ir prieš balsavimą padaryti pareiškimą plenariniame posėdyje.
26.Jeigu reikia išlaikyti bet kokios pagal šį Pagrindų susitarimą perduodamos informacijos konfidencialumą, taikomos II priedo nuostatos.
ii)Tarptautiniai susitarimai ir plėtra
27.Siekiant užtikrinti, kad Parlamentas galėtų vykdyti jam pavestą politinės kontrolės funkciją, visais etapais jam nedelsiant pateikiama visa informacija apie derybas dėl tarptautinių susitarimų ir šių susitarimų sudarymą, įskaitant derybinių nurodymų nustatymą. Komisija veikia taip, kad galėtų visapusiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal SESV 218 straipsnį, paisydama kiekvienos institucijos vaidmens pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalį.
Komisija taiko III priede nustatytą tvarką.
28.Kai Komisija pradeda derybas su trečiosiomis valstybėmis dėl tarpparlamentinio bendradarbiavimo pagal tarptautinį susitarimą sąlygų, ji paprašo Parlamento pateikti nuomonę ir į ją atsižvelgia.
29.Kai Komisija ketina siūlyti Tarybai laikinai taikyti tarptautinį susitarimą, ji kuo anksčiau apie tai informuoja Parlamentą ir nurodo tokio siūlymo priežastis, atsižvelgdama į tai, kad pagal SESV 218 straipsnio 5 dalį laikinai taikyti tokius susitarimus leidžiama tik prireikus.
Nedarant poveikio Komisijos iniciatyvos teisei ir visapusiškai paisant institucinės pusiausvyros, išskyrus tinkamai kitomis aplinkybėmis pagrįstus atvejus, Komisija, teikdama pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl pasirašymo ir laikino taikymo, siūlys, kad Taryba tuo sprendimu įgaliotų Komisiją pranešti apie laikiną taikymą trečiosioms šalims taip, kad Parlamentui būtų sudarytos sąlygos per pagrįstą laikotarpį pareikšti pritarimą pagal SESV 218 straipsnio 6 dalį. Tokiu atveju Parlamentas stengsis organizuoti pritarimo procedūrą taip, kad būtų užtikrinta, jog toks pranešimas galėtų būti perduotas trečiajai šaliai ar tarptautinio susitarimo šalims kuo greičiau po to, kai bus priimtas Tarybos sprendimas dėl pasirašymo ir laikino taikymo.
30.Komisija nedelsdama išsamiai informuos Parlamentą apie visus pasiūlymus, pateiktus pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį, taip pat apie visus atvejus, kai Komisija naudojasi pagal SESV 218 straipsnio 7 dalį jai suteiktais įgaliojimais.
31.Atsižvelgdama į ES sutarties 13 straipsnio 2 dalį ir siekdama užtikrinti vienodą keitimąsi informacija, Komisija, derėdamasi dėl neprivalomų tarptautinių susitarimų ir juos sudarydama, apie tai informuoja Parlamentą, laikydamasi taikytinų II priede nustatytų konfidencialios informacijos perdavimo taisyklių.
32.Kai trečioji valstybė pateikia prašymą prisijungti prie tarptautinio susitarimo, kurio šalis yra Sąjunga ir kuriame numatyta galimybė susitariančiosioms šalims prieštarauti trečiosios valstybės prisijungimui, Parlamentas apie tą prašymą informuojamas tuo pačiu metu kaip Taryba.
33. 27 punkte nurodyta informacija pateikiama Parlamentui taip, kad prireikus jam užtektų laiko pateikti savo nuomonę ir kad Komisija galėtų kiek įmanoma labiau į ją atsižvelgti. Paprastai ši informacija pateikiama Parlamentui per atsakingus Parlamento komitetus ir, kai tinkama, plenariniame posėdyje.
Parlamentas ir Komisija įsipareigoja nustatyti tinkamas konfidencialios informacijos perdavimo iš Komisijos Parlamentui procedūras ir apsaugos priemones pagal II priedo nuostatas.
34.Abi institucijos sutaria, kad, atsižvelgiant į skirtingą jų institucinį vaidmenį, Komisija turi atstovauti Europos Sąjungai tarptautinėse derybose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su bendra užsienio ir saugumo politika, ir kitus Sutartyse numatytus atvejus.
Kai tarptautinėse konferencijose Sąjungai atstovauja Komisija, ji Parlamento prašymu sudaro kuo palankesnes sąlygas Europos Parlamento narių delegacijai stebėtojų teisėmis dalyvauti Sąjungos delegacijų darbe, kad jis galėtų būti nedelsiant visapusiškai informuojamas apie konferencijos eigą. Komisija įsipareigoja, kai taikytina, reguliariai informuoti Parlamento delegaciją apie derybų rezultatus.
Europos Parlamento nariai negali tiesiogiai dalyvauti šiose derybose. Atsižvelgdama į teisines, technines ir diplomatines galimybes, Komisija gali suteikti jiems stebėtojų statusą. Atsisakymo atveju Komisija nurodys Parlamentui atitinkamas priežastis.
Be to, Komisija turi sudaryti palankesnes sąlygas Europos Parlamento nariams stebėtojų teisėmis dalyvauti visuose atitinkamuose jos atsakomybės sričiai priklausančiuose posėdžiuose prieš derybas ir po jų.
35.Tokiomis pačiomis sąlygomis Komisija nuolat informuoja Parlamentą ir užtikrina galimybę Europos Parlamento nariams, kurie dalyvauja Sąjungos delegacijose, kiek įmanoma didesniu mastu dalyvauti organų, įsteigtų pagal daugiašalius tarptautinius susitarimus, kurių viena iš šalių yra Sąjunga, posėdžiuose, įskaitant, kiek tai įmanoma, parengiamuosius ir koordinacinius susitikimus, jei šiems organams pavesta priimti sprendimus, kuriems reikia gauti Parlamento pritarimą ar kuriems įgyvendinti gali reikėti priimti teisės aktus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, arba sprendimus, kuriais numatomi reikšmingi finansiniai Sąjungos įsipareigojimai trečiųjų valstybių atžvilgiu.
36.Komisija taip pat suteikia Parlamento delegacijoms, kurios yra įtrauktos į Sąjungos delegacijas tarptautinėse konferencijose, galimybę naudotis visa Sąjungos delegacijų infrastruktūra šiose konferencijose, vadovaudamasi bendruoju gero institucijų bendradarbiavimo principu ir atsižvelgdama į logistikos galimybes.
Parlamento Pirmininkas nusiunčia Komisijos Pirmininkui pasiūlymą dėl Parlamento delegacijos įtraukimo į Sąjungos delegaciją ne vėliau kaip likus 4 savaitėms iki konferencijos pradžios, nurodydamas Parlamento delegacijos vadovo pavardę bei delegacijai priskirtinų Europos Parlamento narių skaičių. Tinkamai pagrįstais atvejais šis terminas išimties tvarka gali būti sutrumpintas.
Į Parlamento delegaciją įtrauktų Europos Parlamento narių ir juos lydinčių darbuotojų skaičius turi būti proporcingas visos Sąjungos delegacijos dydžiui.
37.Komisija visapusiškai informuoja Parlamentą apie stojimo derybas, ypač apie pagrindinius jų aspektus bei pokyčius, kad jis, laikydamasis atitinkamų parlamentinių procedūrų, galėtų laiku išreikšti savo nuomonę.
38.Kai Parlamentas, remdamasis savo Darbo tvarkos taisyklėmis, 37 punkte numatytais klausimais priima rekomendaciją ir kai dėl svarbių priežasčių Komisija nusprendžia negalinti pritarti šiai rekomendacijai, ji paaiškina Parlamentui to priežastis per plenarinį posėdį ar per kitą atitinkamo Parlamento komiteto posėdį.
iii)Biudžeto vykdymas
39.Prieš įsipareigodama rėmėjų konferencijose teikti finansinę paramą, kuri apima naujus finansinius įsipareigojimus ir kuriai turėtų pritarti biudžeto valdymo institucija, Komisija praneš apie tai biudžeto valdymo institucijai ir išnagrinės jos pastabas. Kiek tai susiję su bet kokiais finansiniais įsipareigojimais, Komisija dės visas pastangas, kad informuotų biudžeto valdymo instituciją apie finansinių įsipareigojimų finansavimo šaltinius.
40.Parlamento komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimą pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles, pirmininko prašymu tam, kad būtų galima atlikti SESV 319 straipsnyje numatytą metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimą, Komisija perduoda visą informaciją, reikalingą prižiūrėti, kaip vykdomas atitinkamų metų biudžetas.
Jeigu paaiškėja naujos informacijos, susijusios su praėjusiais metais, kurių biudžeto įvykdymas buvo patvirtintas, Komisija pateikia visą būtiną su tuo susijusią informaciją, kad būtų surastas abiem šalims priimtinas sprendimas.
iv)Ryšiai su decentralizuotomis agentūromis
41.Kandidatai į decentralizuotų agentūrų vykdomuosius direktorius turėtų atvykti į Parlamento komitetų klausymus.
Be to, vykstant 2009 m. kovo mėn. sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės agentūrų klausimais diskusijoms, Komisija, Parlamentas ir Taryba patvirtino bendrą požiūrį į decentralizuotų agentūrų vaidmenį ir padėtį Sąjungos institucijų kontekste, nustatydami bendras šių agentūrų steigimo, struktūros bei veikimo gaires ir apibrėždami finansavimo, biudžeto, priežiūros ir valdymo klausimus.
IV.BENDRADARBIAVIMAS TEISĖKŪROS PROCEDŪRŲ IR PLANAVIMO KLAUSIMAIS
i)Komisijos darbo programa bei Europos Sąjungos programų sudarymas
42.Komisija inicijuoja Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų pasiekti tarpinstituciniai susitarimai.
43.Kasmet Komisija pristato savo darbo programą.
44.Abi institucijos bendradarbiauja pagal IV priede numatytą grafiką.
Komisija atsižvelgia į Parlamento nurodytus prioritetus.
Nedarant poveikio Komisijos iniciatyvos teisei, Komisija turi kuo išsamiau paaiškinti kiekvieno savo darbo programos punkto nuostatas, įskaitant siūlomas teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, ir numatomus terminus.
45.Komisija pateikia paaiškinimų, jei savo atitinkamų metų darbo programoje ji negali pateikti atskirų numatytų pasiūlymų arba jei ji nukrypsta nuo šios darbo programos. Už institucijų ryšius atsakingas Komisijos narys įsipareigoja reguliariai pranešti Komitetų pirmininkų sueigai, kaip politiniu aspektu įgyvendinama einamųjų metų Komisijos darbo programa.
ii)Teisės aktų priėmimo procedūros
46.Komisija įsipareigoja atidžiai išnagrinėti Parlamento priimtus jos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pakeitimus, kad galėtų atsižvelgti į juos iš dalies pakeistame pasiūlyme.
Komisija, pateikdama savo nuomonę dėl Parlamento pakeitimų, kaip nurodyta SESV 294 straipsnyje, įsipareigoja kiek įmanoma labiau atsižvelgti į pakeitimus, priimtus per antrąjį svarstymą; jeigu dėl svarbių priežasčių ir po šių pakeitimų apsvarstymo kolegijoje ji nuspręstų jų nepriimti ar jiems nepritarti, ji paaiškina savo sprendimą Parlamentui ir bet kuriuo atveju pareiškia savo nuomonę dėl Parlamento pakeitimų pagal SESV 294 straipsnio 7 dalies c punktą.
47.Parlamentas, svarstydamas iniciatyvą dėl teisės akto, kurią pagal SESV 76 straipsnį pateikė mažiausiai ketvirtadalis valstybių narių, įsipareigoja nepriimti jokio pranešimo atsakingame komitete negavęs Komisijos nuomonės dėl šios iniciatyvos.
Komisija įsipareigoja pateikti savo nuomonę dėl tokios iniciatyvos ne vėliau kaip per 10 savaičių nuo jos pateikimo dienos.
48.Prieš atšaukdama bet kokius pasiūlymus, dėl kurių Parlamentas jau pateikė savo poziciją per pirmąjį svarstymą, Komisija tinkamu laiku pateikia išsamių paaiškinimų. Atsakingiems Parlamento komitetams paprašius, kompetentingas Komisijos narys dalyvauja komitetų posėdžiuose, siekiant aptarti Komisijos narių kolegijos ketinimą atšaukti pasiūlymą, pageidautina, vykstant struktūriniam dialogui.
Kiekvienos naujosios Komisijos kadencijos pradžioje Komisija peržiūri visus nebaigtus svarstyti pasiūlymus, kad juos politiškai patvirtintų ar atšauktų, atsižvelgdama į Parlamento išreikštą nuomonę.
49.Specialių teisėkūros procedūrų, kai reikia konsultuotis su Parlamentu, įskaitant kitas procedūras kaip, pvz., numatyta SESV 148 straipsnyje, atvejais Komisija:
i)imasi priemonių, užtikrinančių aktyvesnį Parlamento dalyvavimą, kad galėtų kiek įmanoma labiau atsižvelgti į Parlamento nuomonę ir ypač kad užtikrintų, jog Parlamentui būtų suteikta pakankamai laiko apsvarstyti Komisijos pasiūlymą;
ii)užtikrina, kad Tarybos organams būtų laiku priminta nepriimti politinio susitarimo dėl jos pasiūlymų, kol Parlamentas nepatvirtino savo nuomonės. Ji paprašo, kad diskusijos ministrų lygmeniu būtų baigtos po to, kai Tarybos nariams nustatomas tinkamas terminas, iki kurio jie galėtų išnagrinėti Parlamento nuomonę;
iii)užtikrina, kad Taryba laikytųsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuluotų taisyklių, reikalaujančių iš naujo konsultuotis su Parlamentu, jei Taryba iš esmės keičia Komisijos pasiūlymą. Komisija informuoja Parlamentą apie kiekvieną priminimą Tarybai iš naujo konsultuotis su Parlamentu;
iv)įsipareigoja, jei reikia, atšaukti Parlamento atmestus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Jei Komisija dėl svarbių priežasčių ir apsvarsčiusi klausimą Komisijos narių kolegijoje nusprendžia išlaikyti savo pasiūlymą, ji paaiškina tokio sprendimo motyvus padarydama pareiškimą Parlamente.
50.Komisija imasi tinkamų veiksmų, atsižvelgdama į Parlamento Pirmininko prašymus sušaukti tarpinstitucinį susitikimą, kaip numatyta pagal SESV 324 straipsnį.
51.Savo ruožtu, siekdamas pagerinti teisėkūros planavimą, Parlamentas įsipareigoja:
i)planuoti savo darbotvarkių dalis, susijusias su teisėkūra, atsižvelgdamas į galiojančią Komisijos darbo programą ir į priimtas rezoliucijas dėl šios programos, ypač siekdamas pagerinti prioritetinių diskusijų planavimą;
ii)laikytis tinkamų terminų, kiek tai naudinga procedūros aspektu priimant savo poziciją per pirmąjį svarstymą įprastos teisėkūros procedūros bei konsultavimosi procedūros metu;
iii)kiek įmanoma greičiau po Komisijos darbo programos patvirtinimo skirti už būsimus pasiūlymus atsakingus pranešėjus;
iv)teikti visišką pirmenybę prašymams iš naujo konsultuotis su Parlamentu su sąlyga, kad jam buvo perduota visa reikalinga informacija.
52.Parlamentas ir Komisija primena, kad, nedarant poveikio kitoms Sutartyse nustatytoms procedūroms, SESV 122 straipsniu galima remtis tik išimtiniais atvejais ir laikantis griežtų toje nuostatoje išdėstytų sąlygų.
Komisija įsipareigoja nedelsdama pateikti išsamų pagrindimą ir informaciją apie išimtinius ir ekstremaliosios situacijos atvejus, kai Komisijos pasiūlymai grindžiami SESV 122 straipsniu.
Kai siūlomas teisės aktas gali turėti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, taikoma procedūra, nustatyta 2020 m. gruodžio 16 d. pasirašytoje bendroje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje dėl naujų pasiūlymų, grindžiamų SESV 122 straipsniu ir galinčių daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinio tikrinimoOL C 444 I, 2020 12 22, p. 5..
Ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo teisės akto, grindžiamo SESV 122 straipsniu, įsigaliojimo ir vėliau atitinkamais intervalais atsakingas Komisijos narys Parlamento Pirmininko prašymu pateikia atitinkamo teisės akto įgyvendinimo ataskaitą, įskaitant teisės akto vertinimą.
53.Kai tai pateisinama dėl nenumatytų pokyčių, Komisija gali prašyti, kad Parlamentas sprendimą dėl pasiūlymo priimtų skubos tvarka.
Toks prašymas pateikiamas raštu ir turi būti motyvuotas, nurodant prašymo pagrindimą ir, kai aktualu, teisės aktais nustatytus terminus.
Prieš balsavimą dėl prašymo taikyti skubos procedūrą Komisijai jos prašymu bus suteikta galimybė padaryti pareiškimą plenariniame posėdyje, kad ji galėtų paaiškinti savo prašymą.
54.Komisija užtikrina, kad jai pavestas poveikio vertinimas būtų atliekamas laikantis skaidrios procedūros, pagal kurią užtikrinamas vertinimo nepriklausomumas. Poveikio vertinimo ataskaitos turi būti skelbiamos tinkamu laiku, atsižvelgiant į įvairias galimybes, įskaitant galimybę nesiimti jokių veiksmų, ir paprastai turi būti pateiktos atitinkamam Parlamento komitetui prie SESV pridėtuose protokoluose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytu nacionalinių parlamentų informavimo laikotarpiu.
55.Srityse, kuriose Parlamentas paprastai dalyvauja teisėkūros procese, prireikus bei tinkamai pagrįstais atvejais Komisija, suteikusi Parlamentui galimybę pateikti savo nuomonę, priima privalomos teisinės galios neturinčius aktus. Komisija pateikia Parlamentui išsamius paaiškinimus, kaip ji atsižvelgė į Parlamento nuomonę priimdama savo pasiūlymą.
56.Siekdami užtikrinti geresnę Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo stebėseną, Komisija ir Parlamentas stengiasi įtraukti privalomas atitikties lenteles ir nustatyti privalomus perkėlimo į nacionalinę teisę terminus, kurie direktyvų atveju paprastai neturėtų būti ilgesni negu dveji metai.
Be specialių ataskaitų ir metinių Sąjungos teisės taikymo ataskaitų, Komisija pateikia Parlamentui apibendrintą informaciją apie visas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, pradedant oficialiais pranešimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas, atskirai apie kiekvieną atvejį ir laikantis konfidencialumo reikalavimų, ypač tų, kuriuos pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, klausimais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
V.KOMISIJOS DALYVAVIMAS PARLAMENTO PROCEDŪROSE
57.Komisija paprašyta dalyvauja plenariniuose posėdžiuose ar kituose Parlamento posėdžiuose.
Komisija užtikrina, kad Komisijos nariai dalyvautų plenariniuose posėdžiuose, kuriuose svarstomi jų atsakomybės sričiai priklausantys darbotvarkės klausimai arba kai to konkrečiai prašo Parlamentas, vykdydamas jam pavestą politinės priežiūros funkciją, išskyrus atvejus, kai yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių jie negali dalyvauti. Kai tai pateisinama dėl konkrečių su darbotvarkės punktu susijusių aplinkybių, Parlamentas gali prašyti, kad plenariniame posėdyje dalyvautų konkretus Komisijos narys.
Kai padaroma plenarinės sesijos darbotvarkių pakeitimų, Komisija deda visas pastangas, kad būtų užtikrintas tinkamas darbotvarkės punktus atitinkantis atstovavimas.
Paprastai Parlamentas siekia užtikrinti, kad visi mėnesinės sesijos darbotvarkės klausimai, priklausantys tam tikro Komisijos nario atsakomybės sričiai, būtų svarstomi kartu. Komisijai pasiūlius konkretų darbotvarkės punkto laiką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti atsakingam Komisijos nariui, Parlamentas sieks patenkinti šį prašymą.
58.Per kiekvieną mėnesinę sesiją Parlamentas gali pakviesti Komisiją dalyvauti iki 90 minučių trukmės klausimų valandoje viena ar daugiau temų, dėl kurių Pirmininkų sueiga priima sprendimą ne vėliau kaip ketvirtadienį prieš atitinkamą mėnesinę sesiją. Klausimų valandoje dalyvaujančių Komisijos narių atsakomybės sritis turi būti susijusi su tema, kuria jiems numatoma užduoti klausimus.
Klausimų valandoje taip pat gali dalyvauti Komisijos Pirmininkas, gavęs Parlamento Pirmininko kvietimą.
59.Žodžio prašantys Komisijos nariai turi būti išklausyti.
Nedarant poveikio SESV 230 straipsniui, abi institucijos susitaria dėl bendrųjų žodžio suteikimo institucijoms reikalavimų.
Abi institucijos susitaria, kad turėtų būti laikomasi orientacinio kalbėjimo laiko paskirstymo.
60.Siekdamas užtikrinti Komisijos narių dalyvavimą, Parlamentas įsipareigoja stengtis, kad galutiniai darbotvarkės projektai nebūtų keičiami.
Parlamentas, padaręs savo galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų arba perkėlęs mėnesinės sesijos darbotvarkės klausimus, nedelsdamas apie tai praneša Komisijai. Komisija deda visas pastangas užtikrinti, kad atsakingas Komisijos narys dalyvautų posėdyje.
61.Komisija gali siūlyti įrašyti tam tikrus klausimus į darbotvarkę ne vėliau kaip iki Pirmininkų sueigos posėdžio, kuriame patvirtinamas galutinis mėnesinės sesijos darbotvarkės projektas. Parlamentas deramai atsižvelgia į šiuos pasiūlymus.
62.Parlamento komitetai stengiasi nekeisti savo darbotvarkių projektų ir galutinių darbotvarkių.
Jei Parlamento komitetas padaro darbotvarkės projekto arba galutinės darbotvarkės pakeitimų, apie tai nedelsiant pranešama Komisijai. Visų pirma, Parlamento komitetai turi siekti laikytis pagrįstų terminų, kad Komisijos nariams būtų sudaryta galimybė dalyvauti jų posėdžiuose.
63.Komisijos nariai ir jų atsakomybės sritį atitinkančių Parlamento komitetų pirmininkai kartu sudaro metinį tvarkaraštį, pagal kurį numatomas Komisijos narių dalyvavimas atitinkamų Parlamento komitetų posėdžiuose, kad būtų galima vykdyti struktūrinį dialogą ir kitus informacijos mainus.
64.Gavę kvietimą, Komisijos nariai dalyvauja Parlamento komitetų posėdžiuose, kad su jais būtų galima aptarti klausimus, susijusius su konkrečiais dokumentais arba Sąjungos aktų ir programų įgyvendinimu, arba kad jie pateiktų informaciją komitetui rūpimais klausimais, išskyrus atvejus, kai yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių jie negali nedalyvauti.
Kai Komisijos nario dalyvavimas Parlamento komiteto posėdyje nėra aiškiai reikalingas, Komisija pasirūpina, kad jai atstovautų aukšto lygio pareigūnas, galintis iš esmės atsakyti į komiteto narių klausimus.
65.Kai komitetas laiku pateikia rašytinį prašymą pateikti informaciją, Komisija turi atsakyti tinkamu laiku, kad į šią informaciją būtų galima atsižvelgti rengiant Parlamento poziciją. Komitetas stengsis užtikrinti, kad rašytiniai prašymai nesidubliuotų su klausimais, jau nagrinėtais vykdant struktūrinį dialogą arba keičiantis nuomonėmis su Komisijos nariais.
66.Parlamento komitetai sieks derinti savo darbą, taip pat vengti vienu metu vykstančių posėdžių ta pačia tema, be to, sieks nenukrypti nuo darbotvarkės projekto, kad Komisija galėtų užtikrinti jos atitinkamo lygmens atstovų dalyvavimą.
Jei prašoma, kad komiteto posėdyje, kuriame svarstomas Komisijos pasiūlymas, dalyvautų aukšto lygio pareigūnas (generalinis direktorius ar direktorius), Komisijos atstovui turi būti leista pasisakyti.
VI.BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
67.Komisija patvirtina savo įsipareigojimą kuo greičiau persvarstyti teisėkūros procedūra priimtus aktus, kurie prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebuvo suderinti su reguliavimo procedūra su tikrinimu, kad įvertintų, ar šios priemonės turi būti suderintos su SESV 290 straipsnyje nustatyta deleguotųjų aktų priėmimo tvarka.
Galiausiai turėtų būti nustatyta nuosekli, su Sutartimi suderinta deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų sistema, palaipsniui vertinant priemonių, kurioms šiuo metu taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, pobūdį ir turinį, kad per tinkamą laiką šios priemonės būtų suderintos su SESV 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
68.Šio Pagrindų susitarimo nuostatos papildo Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir nedaro jam įtakos bei neriboja teisės jį peržiūrėti.
Parlamentas ir Komisija susitaria politiniu ir techniniu lygmeniu sustiprinti esamą tarpinstitucinių ryšių sistemą, kad atsižvelgiant į geresnę teisėkūrą būtų užtikrintas veiksmingas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
69.Komisija įsipareigoja inicijuoti Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų pasiekti tarpinstituciniai susitarimai, kaip numatyta ES sutarties 17 straipsnyje.
70. Per kiekvieną Parlamento kadenciją abi institucijos bendrai sutaria, ar reikėtų peržiūrėti, kaip įgyvendinamos šio Pagrindų susitarimo ir jo priedų nuostatos.
Priimta …
Europos Parlamento vardu Europos Komisijos vardu
Pirmininkė Pirmininkė
II PRIEDASKonfidencialios informacijos perdavimas Parlamentui1.Taikymo sritis
1.1.Šis priedas reglamentuoja 1.2 punkte apibrėžtos konfidencialios informacijos perdavimą iš Komisijos Parlamentui ir tokios informacijos naudojimą, Parlamentui naudojantis savo prerogatyvomis ir vykdant savo įgaliojimus. Abi institucijos dirba atsižvelgdamos į abipusį įsipareigojimą lojaliai bendradarbiauti visiško abipusio pasitikėjimo dvasia ir griežtai laikydamosi atitinkamų Sutarčių nuostatų.
1.2.Informacija – rašytinė ar žodinė informacija, neatsižvelgiant į jos laikmeną ar autorių.
1.2.1.Konfidenciali informacija – ES įslaptinta informacija (ESĮI) ir neskelbtina neįslaptinta informacija (NNI), kaip apibrėžta 1.2.2 ir 1.2.3 punktuose.
1.2.2.ES įslaptinta informacija (ESĮI) – informacija ir medžiaga, pažymėta slaptumo žymomis „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, „SECRET UE/EU SECRET“, „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ ar kitomis atitinkamomis nacionalinėmis ar tarptautinėmis slaptumo žymomis, kurią atskleidus be leidimo gali būti padaryta įvairaus laipsnio žala Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams, neatsižvelgiant į tai, ar ta informacija buvo parengta Sąjungoje, ar yra gauta iš valstybių narių, trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų.
a)„TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“: tokia slaptumo žyma žymima tik ta informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo galėtų būti padaryta ypatingai didelė žala esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams;
b)„SECRET UE/EU SECRET“: tokia slaptumo žyma žymima tik ta informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo galėtų būti padaryta didelė žala esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams;
c)„CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL“: tokia slaptumo žyma žymima informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo galėtų būti padaryta žala esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams;
d)„RESTREINT UE/ES RESTRICTED“: tokia slaptumo žyma žymima informacija ir medžiaga, kurios atskleidimas be leidimo gali būti nepalankus Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams.
1.2.3.Neskelbtina neįslaptinta informacija (NNI) – informacija ar medžiaga, išskyrus ESĮI, kuri turi būti saugoma dėl Sutartyse ar priimtuose jų įgyvendinimo aktuose nustatytų teisinių pareigų arba dėl jos neskelbtinumo, įskaitant informaciją, kuriai taikoma tarnybinės paslapties pareiga.
1.3.Komisija, vadovaudamasi šio priedo nuostatomis, laiku perduoda Parlamentui ESĮI ir NNI, kad Parlamentas galėtų atlikti savo vaidmenį pagal Sutartis. Ji tai daro savo iniciatyva arba vieno iš 1.4 punkte paminėtų Parlamento organų ar atitinkamas pareigas einančių asmenų prašymu, kuris turėtų būti pateiktas laiku.
1.4.Pagal šį priedą prašyti Komisijos pateikti ESĮI ir NNI gali:
–Europos Parlamento Pirmininkas,
–atitinkamų Parlamento komitetų pirmininkai,
–Biuras bei Pirmininkų sueiga ir
–Parlamento delegacijos, įtrauktos į Sąjungos delegaciją tarptautinėje konferencijoje, vadovas.
1.5.Į šio priedo taikymo sritį nepatenka informacija, susijusi su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ir procedūromis konkurencijos srityje, jei dėl šių procedūrų 1.4 punkte minimų Parlamento organų ir (arba) atitinkamas pareigas einančių asmenų prašymo gavimo dieną nėra priimtas galutinis Komisijos sprendimas arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, ir taip pat informacija, susijusi su Sąjungos finansinių interesų apsauga. Ši nuostata nedaro poveikio Pagrindų susitarimo 56 punktui ir Parlamento biudžeto kontrolės teisėms.
1.6.Šios nuostatos taikomos nedarant poveikio 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimui 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatųOL L 113, 1995 5 19, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/1995/167/oj., taip pat 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo 1999/352/EB, EAPB, Euratomas, dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimoOL L 136, 1999 5 31, p. 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/1999/352/oj. atitinkamoms nuostatoms.
2.Bendrosios taisyklės
2.1.Vadovaudamasi 1.3 punktu, Komisija kaip galima greičiau perduoda Parlamentui visą ESĮI ir NNI, būtiną tam, kad Parlamentas galėtų naudotis savo prerogatyvomis ir vykdyti savo įgaliojimus. Abi institucijos, kiekviena savo kompetencijos ir atsakomybės srityje, paiso:
–pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į privatumo apsaugą;
–teisminių ir drausminių procedūrų nuostatų;
–komercinės paslapties ir komercinių santykių apsaugos;
–Sąjungos interesų, ypač susijusių su visuomenės apsauga, gynyba, tarptautiniais santykiais, monetariniu stabilumu ir finansiniais interesais, apsaugos.
Jei nepavyksta susitarti, klausimas perduodamas abiejų institucijų pirmininkams, kad jie surastų tinkamą sprendimą.
Valstybės narės, kitos institucijos, tarptautinės organizacijos ar trečiosios valstybės parengta ESĮI ir NNI perduodama, jos slaptumo lygis sumažinamas arba ji išslaptinama tik jų sutikimu.
2.2.ESĮI ir NNI perduodama Parlamentui, kuris ją naudoja ir saugo, vadovaudamasis bendraisiais būtiniausiais saugumo standartais, kuriuos taiko abi institucijos.
Įslaptindama informaciją, kurios autorius yra ji pati, Komisija užtikrina, kad būtų taikomas tinkamas slaptumo lygis, atsižvelgiant į tarptautinius standartus bei apibrėžtis ir jos vidaus taisykles, kartu skirdama pakankamai dėmesio Parlamento poreikiui turėti galimybę susipažinti su ESĮI, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus ir naudotis savo prerogatyvomis.
2.3.Jei kyla abejonių dėl konfidencialaus informacijos vieneto pobūdžio ar jo slaptumo lygio tinkamumo arba jei būtina nustatyti jo perdavimo tvarką pasirenkant vieną iš 3.2 punkte numatytų galimybių, abi institucijos prieš dokumento perdavimą nedelsdamos konsultuojasi viena su kita. Vykstant šioms konsultacijoms Parlamentui atstovauja prašymą pateikęs susijusio Parlamento organo pirmininkas, jei reikia, kartu su pranešėju, arba prašymą pateikęs atitinkamas pareigas einantis asmuo. Komisijai atstovauja už tą sritį atsakingas Komisijos narys, pasikonsultavęs su Komisijos nariu, atsakingu už saugumo klausimus. Jei nepavyksta susitarti, klausimas perduodamas abiejų institucijų pirmininkams, kad jie surastų tinkamą sprendimą.
2.4.Jei po 2.3 punkte nurodytos procedūros susitarimas nepasiekiamas, Parlamento Pirmininkas prašymą pateikusio Parlamento organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens motyvuotu prašymu paragina Komisiją iki aiškiai nurodyto termino šią ESĮI ir NNI perduoti pasirenkant perdavimo tvarką iš šio priedo 3.2 punkte numatytų galimybių. Prieš pasibaigiant šiam terminui Komisija raštu informuoja Parlamentą apie savo galutinę poziciją, dėl kurios Parlamentas pasilieka sau teisę, jei reikalinga, pasinaudoti apskundimo teise.
2.5.Su ESĮI leidžiama susipažinti taikant galiojančias asmenų patikimumo tikrinimo taisykles.
2.5.1.Su informacija, pažymėta slaptumo žymomis „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, „SECRET UE/EU SECRET“ ir „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, gali būti leista susipažinti tik tiems pareigūnams, laikiniesiems darbuotojams ir sutartininkams, dirbantiems Parlamento generaliniame sekretoriate arba frakcijose, bei tiems deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, kuriems ta informacija yra tikrai būtina, kurie yra įvardyti asmenimis, atitinkančiais principą „būtina žinoti“, ir kuriems išduotas atitinkamas patikimumo pažymėjimas.
2.5.2.Atsižvelgdamas į Parlamento prerogatyvas ir įgaliojimus, Parlamento Pirmininkas gali leisti susipažinti su informacija, pažymėta slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, tiems Parlamento nariams, kuriems pagal valstybės narės, kurioje Parlamento nariai išrinkti, nacionalinę teisę nesuteikiama galimybė susipažinti su šia informacija dėl jų pareigų ir kurie negali gauti atitinkamo patikimumo pažymėjimo, nes valstybėje narėje, kurioje Parlamento nariai išrinkti, tokia procedūra netaikoma, po to, kai tie Parlamento nariai pasirašo oficialų pareiškimą, kad jie neatskleis šios informacijos jokiam trečiam asmeniui, ir su sąlyga, kad Parlamentas iš kompetentingos nacionalinės saugumo institucijos nėra gavęs informacijos, kuria remiantis patariama nesuteikti tokio leidimo.
Su informacija, pažymėta slaptumo žyma „SECRET UE/EU SECRET“, leidžiama susipažinti Parlamento nariams, kuriems išduotas atitinkamas asmens patikimumo pažymėjimas arba kuriems pagal nacionalinę teisę suteikiama galimybė susipažinti su ESĮI dėl jų pareigų.
2.5.3.Išsamesnė informacija apie asmenų, kuriems prašoma suteikti leidimą susipažinti su ESĮI ir NNI, kategoriją ar kategorijas nurodoma pateikiant prašymą.
Prieš asmeniui suteikiant leidimą susipažinti su tokia informacija, jis iš anksto informuojamas apie informacijos konfidencialumo lygį ir su juo susijusias pareigas dėl informacijos saugumo.
3.Susipažinimo su ESĮI ir NNI ir tokios informacijos naudojimo tvarka
3.1.Pagal 2.2, 2.3 punkte, ir, jei reikia, 2.4 punkte nurodytas procedūras perduodama ESĮI Komisijos Pirmininko ar jos nario atsakomybe pateikiama jos paprašiusiam Parlamento organui ir (arba) atitinkamas pareigas einančiam asmeniui, taikant šias sąlygas:
Parlamentas ir Komisija užtikrina, kad ESĮI būtų fiksuojama ir registruojama, kad būtų garantuotas jos atsekamumas.
Konkrečiai, ESĮI, pažymėtą slaptumo žymomis „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ ir „SECRET UE/EU SECRET“, kompetentinga Komisijos ESĮI registro tarnyba perduoda Parlamento ESĮI registro tarnybai, kuri bus atsakinga už informacijos pateikimą jos paprašiusiam Parlamento organui ir (arba) atitinkamas pareigas einančiam asmeniui.
ESĮI, pažymėtos slaptumo žyma „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, perdavimui taikomos papildomos sąlygos, dėl kurių susitaria Komisija ir šios informacijos paprašęs Parlamento organas ir (arba) atitinkamas pareigas einantis asmuo ir kuriomis siekiama užtikrinti šią slaptumo žymą atitinkantį apsaugos lygį.
3.2.Nedarant poveikio 2.2, 2.3 ir 2.4 punktų nuostatoms, susipažinimo su konfidencialia informacija ir informacijos konfidencialumo apsaugojimo tvarka nustatoma bendru susitarimu prieš šios informacijos perdavimą. Šiame už atitinkamą politikos sritį atsakingo Komisijos nario ir prašymą pateikusio Parlamento organo (atstovaujamo jo pirmininko) ir (arba) atitinkamas pareigas einančio asmens susitarime visų pirma numatoma, kad, siekiant užtikrinti tinkamą konfidencialumo lygį, pasirenkama viena iš 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose numatytų galimybių.
3.2.1.ESĮI gavėjai turėtų būti vieni iš šiame sąraše nurodytų subjektų:
–informacija skiriama tik Europos Parlamento Pirmininkui, absoliučiai išimtiniais atvejais;
–Biuras ir (arba) Pirmininkų sueiga;
–atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas ir pranešėjas;
–visi (tikrieji ir pavaduojantys) atitinkamo Parlamento komiteto nariai;
–visi Europos Parlamento nariai.
Be Komisijos sutikimo draudžiama skelbti informaciją, kurios slaptumo lygis yra „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ ar didesnis, arba perduoti ją bet kuriam kitam asmeniui.
Informacija, kurios slaptumo lygis yra „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“, negali būti skelbiama be Komisijos sutikimo.
Nedarant poveikio 2.1 punkto paskutinio sakinio nuostatoms, informacija, kurios slaptumo lygis yra „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“, Parlamente gali būti perduodama Parlamento nariams, pareigūnams, laikiniesiems darbuotojams ir sutartininkams, dirbantiems Parlamento generaliniame sekretoriate arba Parlamento frakcijose, taip pat deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, kurie buvo tinkamai informuoti apie jų atsakomybę ir atitinka principą „būtina žinoti“.
Parlamentas informuoja Komisiją apie asmenų, kuriems suteikta galimybė susipažinti informacija, kurios slaptumo lygis yra „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“, kategorijas. Parlamentas registruos asmenis, kuriems suteikta prieiga prie ESĮI.
3.2.2.Turėtų būti numatytos šios konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos galimybės:
a)jei informacijos slaptumo lygis yra „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ ir didesnis, su informacija susipažįstama saugumo zonoje;
b)organizuojamas uždaras posėdis, kuriame dalyvauja tik Biuro nariai, Pirmininkų sueigos nariai ar atsakingo Parlamento komiteto tikrieji bei pavaduojantieji nariai, taip pat pareigūnai, laikinieji darbuotojai ir sutartininkai, dirbantys Parlamento generaliniame sekretoriate arba frakcijose, bei deleguotieji nacionaliniai ekspertai, kuriuos pirmininkas iš anksto įvardijo asmenimis, atitinkančiais principą „būtina žinoti“, ir kurių dalyvavimas yra tikrai būtinas, su sąlyga, kad jiems išduotas atitinkamo lygmens patikimumo pažymėjimas; organizuojant posėdį laikomasi šių sąlygų:
–visi dokumentai sunumeruojami, išdalijami posėdžio pradžioje ir vėl surenkami posėdžio pabaigoje. Negalima konspektuoti ir daryti tų dokumentų kopijų;
–posėdžio protokole klausimo, kuris buvo svarstomas taikant konfidencialumo procedūrą, nagrinėjimas neminimas.
Prieš pateikiant dokumentą visi asmens duomenys gali būti išbraukti.
Žodžiu Parlamento adresatams pateikiamai ESĮI ir NNI taikomas toks pat apsaugos lygis, koks taikomas raštu pateikiamai tokiai informacijai. Gali būti numatytas šios informacijos gavėjų oficialus pareiškimas, kad jie neatskleis šios informacijos turinio jokiam trečiam asmeniui.
3.2.3.Kai su raštu pateikta informacija turi būti susipažįstama saugumo zonoje, Parlamentas pasirūpina, kad būtų veiksmingai įdiegtos šios priemonės:
–saugi ESĮI ir NNI saugojimo sistema;
–saugumo zona, kurioje nėra kopijavimo aparatų, telefonų, faksų, skaitytuvų ar kitų dauginimo ar dokumentų perdavimo priemonių ir t. t.;
–patekimą į saugumo zoną reglamentuojančios saugumo nuostatos, numatančios reikalavimą pasirašyti lankytojų registre ir pasižadėti neplatinti ESĮI, su kuria buvo susipažinta.
3.2.4.Pirmiau numatytos nuostatos neužkerta kelio nustatyti kitokią lygiavertę abiejų institucijų sutartą tvarką.
3.3.Jei 2.2 ir 2.3 punktuose nustatyta tvarka perduota NNI buvo pateikta Komisijos iniciatyva, ji pateikiama Parlamento organui ar atitinkamas pareigas einančiam asmeniui, atsakingam už atitinkamą klausimą pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles, o paprašius pateikta NNI – jos paprašiusiam Parlamento organui ar atitinkamas pareigas einančiam asmeniui. Informacija perduodama šifruotu būdu, naudojant Parlamento kontroliuojamą šifravimo architektūrą ir raktą, remiantis principu „būtina žinoti“ ir laikantis atitinkamų informacijos naudojimo nurodymų.
NNI negali būti skelbiama be Komisijos sutikimo. Nedarant poveikio 2.1 punkto paskutinio sakinio nuostatoms, NNI Parlamente gali būti perduodama Parlamento nariams, pareigūnams, laikiniesiems darbuotojams ir sutartininkams, dirbantiems Parlamento generaliniame sekretoriate arba frakcijose, bei deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, kurie buvo tinkamai informuoti apie jų atsakomybę ir atitinka principą „būtina žinoti“.
Parlamentas informuoja Komisiją apie asmenų, kuriems suteikta galimybė susipažinti su tokia informacija, kategorijas. Parlamentas registruos asmenis, kuriems suteikta prieiga prie NNI.
3.4.Įrodyto arba įtariamo Komisijos pateiktos ESĮI arba NNI praradimo arba neteisėto atskleidimo atveju Europos Parlamento saugumo institucija nedelsdama apie tai informuoja Komisijos saugumo instituciją. Europos Parlamento saugumo institucija pradeda tyrimą ir informuoja Komisijos saugumo instituciją apie jo rezultatus ir priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią tokio atvejo pasikartojimui.
Jei nesilaikoma šio priedo arba Parlamento vidaus saugumo taisyklių, taikomos Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatos dėl nuobaudų Parlamento nariams, o Parlamento pareigūnų ir kitų darbuotojų atžvilgiu taikomos galiojančios Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnio arba Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygųEuropos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (OL L 56, 1968 3 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1968/259(1)/oj). 49 straipsnio nuostatos ir visos kitos taikytinos taisyklės.
4.Baigiamosios nuostatos
4.1.Komisija ir Parlamentas imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų įgyvendintos šio priedo nuostatos.
Šiuo tikslu kompetentingos Komisijos ir Parlamento tarnybos glaudžiai bendradarbiauja, koordinuodamos šio priedo įgyvendinimą. Ši veikla apima abipusį ESĮI ir NNI atsekamumo tikrinimą ir periodiškai atliekamą bendrą abiejų institucijų taikomų saugumo nuostatų ir standartų stebėseną.
4.2.Parlamentas ir Komisija pagal Pagrindų susitarimo 70 punktą peržiūrės šį priedą ir prireikus pakeis jį, atsižvelgdami į pokyčius, susijusius su:
–būsimomis saugumo nuostatomis, turinčiomis ryšį su Parlamentu ir Komisija;
–kitomis nuostatomis ar teisės aktais, susijusiais su informacijos perdavimu iš vienos institucijos į kitą.